Byla 2A-75-254/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nerijui Čepkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto,

Nustatė

2Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra A. L. A., a.k. ( - ) mirusio 2005-12-07, pusseserė. Pareiškėja šį juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

3Pareiškėja nurodė, kad 2005-12-07 mirė jos pusbrolis A. L. A.. Po jo mirties atsirado palikimas į 1 kambario butą, esantį ( - ). Velionis testamento nepaliko, vaikų ir kitų artimų giminaičių, turinčių teisę paveldėti jo turtą, neturėjo. Pareiškėja kreipėsi į Kauno 3-ąjį notaro biurą kaip velionio pusseserė, turinti teisę paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėjos ir velionio A. L. A. mamos - A. G. J. A. ir J. K. Č. buvo seserys tik skirtingų tėvų, abiejų motina S. K. J.. Pareiškėjos mama J. K. gimė ( - ). Liepojoje, o 1915 04 23 Rygoje, jau močiutei esant santuokoje su J. J., gimė A. G. J.. Kadangi pareiškėjai dokumentų, įrodančių jos giminystę su velioniu A. L. A. nepavyko rasti, kreipėsi į teismą dėl giminystės fakto nustatymo.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Remiantis LAT formuojama praktika, teismas sprendimą grindė netiesioginiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis liudytojų S. T. R. bei A. K. paaiškinimais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir papildo išsamius pareiškėjos paaiškinimus, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, konstatavo, kad pareiškėja ir A. L. A. yra pusseserė ir pusbrolis (CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Todėl pareiškėjai siekiant paveldėti po pusbrolio A. L. A. atsiradusį palikimą, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį jų giminystės santykius (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. l d., 2 d. 1 p.)

5Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškimą atmesti. Nurodė, kad CK 3.130 str. 1 d. nustatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. P. V. S., teismo prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. A. yra jos pusbrolis kaip bendrą protėvį nurodė S. K. J. ir teigė, kad ji yra jų abiejų močiutė, tačiau nepridėjo ne tik jokių tai patvirtinančių įrodymų, bet ir išvis jokių įrodymų, kad gyveno žmogus tokiu vardu ir pavarde. Pasak pačios pareiškėjos, apie 1928-1930 visa močiutės šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, į Kauną ir čia mirė, tokiu būdu neradus duomenų apie pastarosios gimimą Latvijoje, teismas būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, turėjo bandyti gauti bent pastarosios mirties liudijimą Lietuvoje, kadangi visi civilinės būklės aktai yra registruojami.

6Nustatydamas bendrą protėvį teismas neva pasivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir pasirėmė tik liudytojų parodymais, kurie į teismo posėdį buvo pakviesti pačios pareiškėjos ir galėjo būti šališki. Taip pat buvo galima bandyti gauti dokumentus įrodančius, kad A. L. A. buvo A. G. A. sūnus, tačiau, teismas nesiėmė priemonių, kad tai būtų padaryta ir byloje liktų kuo mažiau abejonių dėl šių faktų buvimo. Teismas neišreikalavo ir nerinko įrodymų apie civilinės būklės aktus, kurie galėjo ir turėjo būti registruoti Lietuvoje ir kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos ir A. L. A. giminystės ryšį.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

8Nurodė, kad suinteresuotas asmuo atsiliepimu prieštaravo pareiškimui todėl, kad A. G. A. gimimo datos skirtingos. Pateikus naujus dokumentus ir pašalinus šį prieštaravimą, teismas pareiškimą patenkino. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo pateikia jau kitus nesutikimo motyvus: kad nežinia, ar gyveno toks žmogus A. L. A., ar tai jo močiutė S. K. J., kad teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

11Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl surinktų byloje įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jai apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. K-3-147/2005). Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių asmens, pareiškėjos nurodyto, kaip jos ir A. L. A. bendro protėvio – S. K. J. egzistavimą. Šis trūkumas ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, sutinkant su apelianto argumentais dėl teismo vaidmens šios kategorijos byloje (CPK 443 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismui užklausus Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM buvo gauti duomenys ne tik dėl S. J., gim. ( - ) egzistavo, bet ir, kad ją kaip savo motiną buvo nurodžiusi dukra A. G. A. (palikėjo motina), turėjusi sūnų A. L. A., kuris nurodytas kaip pirmosios vaikaitis (b.l. 99). Pareiškėja nurodė, kad jos motina J. K. Č. gimė Latvijoje, Liepojos m. ( - )., o mirė ( - ) Lietuvoje (b.l. 16). Pažymėtina, kad A. G. A., kurią pareiškėja nurodė kaip savo motinos seserį taip pat yra gimusi Latvijos Respublikoje ( - ) (b.l. 10, 81), todėl prielaida, kad šeima gyveno Latvijoje ir pareiškėjos motina ten galėjo gimti yra pakankamai motyvuota. Pareiškėjos motinos gimimo įrašo nepavyko rasti (b.l. 11-12), Lietuvos valstybės istorijos archyvas Liepojos Romos katalikų bažnyčios 1911 m. metrikų knygų saugoti negavo (b.l.26), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad kitokiu būdu gauti įrodymų apie J. K. gimimą, kurie patvirtintų pareiškėjos ir A. L. A. giminystės faktą nebuvo galima.

12Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Taip pat vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi pirmiau nurodyta teismine praktika vertindamas įrodymus ir jų visetą. Apelianto argumentai dėl liudytojų šališkumo, nes jie buvo kviesti pareiškėjos, yra niekuo nepagrįsti. Šios kategorijos bylose žinių apie giminystės santykius kaip tik daugiausia gali turėti asmenys tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Liudytojas A. K. paliudijo, kad jo geneologinis medis taip pat yra susietas su S. K. per jos brolį J. K. (b.l. 114). Šis asmuo gerai pažinojo pareiškėjos šeimą, gyveno gretimai, žinojo, kad jos pusbrolis yra A. L. A. (b.l. 58). Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo pašalinta abejonė dėl liudytojos S. T. R. galėjimo turėti šiam faktui nustatyti reikšmingų žinių. Kad ši liudytoja buvo pareiškėjos bendraklasė patvirtino Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinės mokyklos 2010-10-13 informacija Nr. 3-88. Todėl labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ši liudytoja galėjo pažinoti pareiškėjos motiną ir žinoti, kad jos sesuo yra A. G. A.. Šias abi moteris liudytoja atpažino pareiškėjos pateiktoje 1927 m. nuotraukoje (b.l. 115). Liudytoja taip pat paliudijo, kad A. L. A. buvo pareiškėjos pusbrolis, kurį kaip mažesnį pareiškėja turėjo prižiūrėti (b.l. 57-58). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas netiesioginius įrodymus pagrįstai prašomą nustatyti faktą laikė labiau tikėtiną buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 str.).

13Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 263 str., 326 str.1 d.1p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

15Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nekeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai