Byla 1-138-486/2019
Dėl P. A. tiesiog gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, kaltinamajam P. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiesiems A. Š. ir G. S., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimondui Kalverš,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., asmens kodas ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas

3kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

4Teismas

Nustatė

5P. A. mušdamas žmogų nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:

6jis, 2017-03-12 apie 02.15 val., prie namo ( - ), konflikto metu A. Š. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį bei vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimus dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

7Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. kovo 12 d., apie 02.15 val., jis grįžo iš žvejybos kartu su draugais V. J. bei S. S. Kai privažiavo prie V. namo ( - ), V. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad gretimo namo kaimynas vėl pastatė savo automobilį V. sklypo teritorijoje. Tai jiems apsunkino privažiavimą prie garažo. Kadangi kaimyno namuose degė šviesos, V. nuėjo pas kaimyną. Girdėjo, kaip jis paprašė patraukti automobilį. Tuo metu kaltinamasis dėjo su S. daiktus iš mašinos. Po kelių minučių atėjo V., paskui ėjo jo kaimynas, jie konfliktavo. Viskas vyko prie V. namų, jie apsižodžiavo ir stumdėsi. P. A. tiksliai girdėjo, kaip kaimynas pasakė, kad tuoj "duos į dūdą" V. Suprato, kad tuoj bus naudojamas smurtas, tuomet priėjo prie jų, bandė išskirti kaimynus. Tuomet jų trijų įvyko susistumdymas. Galimai buvo pastūmęs V. kaimyną į pilvą. Tačiau ir pats gavo smūgį nuo V. kaimyno į krūtinę ir nukrito į krūmus prie garažo. Jam nukrito kepurė, kurią vėliau surado policijos pareigūnai ir atidavė V. Kaltinamasis atsikėlė, vėl priėjo prie V. ir jo kaimyno, kurie vis dar stumdėsi ir sudavė V. kaimynui A. Š. vieną smūgį į veidą. Tuo metu iš namų išbėgo V. kaimyno žmona. Ji taip pat prišoko prie jų visų. Ji apdraskė V. V., o P. A. nurovė akinius ir numetė ant trinkelių, akiniai sulūžo. V. kaimyno žmona šaukė, kad laukiasi. Po tų žodžių konfliktas pasibaigė ir jie visi išsiskirstė. Jis tikrai nesudavė smūgių V. kaimyno žmonai G. S. S. konflikte nedalyvavo. Konflikto metu visi iš jų kompanijos buvo blaivūs. Jis nesutinka, kad padarė nusikaltimą, nes V. kaimynas pats pirmas pagrasino naudoti smurtą V. atžvilgiu, jie stumdėsi. P. A. priėjo prie jų, tik norėdamas apginti draugą, tačiau A. Š. pats pirmas sudavė kaltinamajam smūgį į krutinę, jį stūmė į krūmus, todėl P. A. tiesiog gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų.

8Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis gyvena ( - ), su šeima jau 3 metus. Jo kaimynas V. J., apie ( - ) metų amžiaus, gyventis priešais juos, piktnaudžiauja alkoholiu, kas mėnesį pas jį būna užgėrimai po kelias dienas net savaitei. Būdamas neblaivus kaimynas elgiasi agresyviai, kabinėjasi prie žmonių. Kaimynui kažkodėl netinka, kad A. Š., jo šeimos nariai ar svečiai palieka automobilį bendro naudojimo zonoje. 2018-03-11 A. Š. šventė savo gimtadienį, turėjo svečių. 2018-03-12, apie 02.00 val., buvo likęs tik vienas svečias, kuris pasiliko pas juos nakvoti ir jau nuėjo į cokolinį namo aukštą. Tuomet jis nunešė dukrytę migdyti į antrą aukštą, o jo žmona G. tvarkėsi pirmame aukšte. Tuo metu nukentėjusysis išgirdo didžiulį triukšmą jo namo pirmame aukšte. Vaikas dar buvo neužmigęs, todėl nusileido į apačią su vaiku ir pamatė žmoną labai susijaudinusią su ašaromis akyse. Ji pasakė, kad V. spardė į jų namo įėjimo duris, kai ji jam atidarė duris, V. stipriai pastūmė ją į petį, šaukdamas, kad vėl su parkingu yra problema, necenzūriniais žodžiais reikalavo patraukti mašiną. Tada A. Š. perdavė vaiką žmonai ir išėjo į kiemą, pamatė prie V. namų, bendroje teritorijoje stovintį automobilį su atidaryta bagažine ir tris vyrus, vienas iš jų buvo V. Kitus du vyrus A. Š. matė pirmą kartą. Matėsi, kad visi vyrai grįžo ar iš žvejybos ar iš medžioklės, nes buvo su "kamufliažiniais" drabužiais ir kažką krovėsi iš bagažinės. Matėsi, kad V. ir dar vienas vyras, kaip sužinojo vėliau tai P. A., buvo neblaivūs, dėl trečio vyro nieko pasakyti negali. Jis priėjo prie vyrų, paklausė V., kas nutiko. V. su keiksmažodžiais demonstruodamas agresiją ėjo link jo, stūmė jį krūtine. P. A., prišokęs prie jo vieną kartą stipriai sudavė jam kumščiu į pilvo sritį, o antru smūgiu kumščiu smogė jam į veidą. Jis pradėjo gintis, traukėsi atgal, už pečių paėmęs nugriovė P. A. ant žemės. Tada traukėsi atgal, įžengė į krūmus prie V. namų, susisvirduliavo, kuomet V. ir P. A. vėl prišoko prie jo, P. A. dar smūgiavo, tačiau jam pavyko išvengti smūgių ir pavyko dar kartą nugriauti P. A. ant žemės. Jis pasitraukė į jų kiemo teritoriją ir pats atsirėmė į savo automobilio kapotą. P. A. ir V. vėl prie jo prišoko, tačiau jam vėl pavyko apsiginti. Tuo metu į lauką išbėgo nukentėjusiojo žmona. Ji bandė nukentėjusįjį ginti, tačiau P. A. norėdamas suduoti jam ir jam pasitraukus, sudavė smūgį jo žmonai į veidą. Konflikto metu ir jis ir žmona sakė, kad kvies policiją, gali būti dėl to konfliktas pasibaigė, P. A. ir V. pasitraukė. A. Š. su žmona sugrįžo namo, iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medicinos ekspertus, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Žmona į medicinos ekspertus nesikreipė, ji patyrė fizinį skausmą ir stresą. A. Š. palaiko savo civilinį ieškinį dėl 2 500 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

9Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena ( - ), su vyru ir vaikais jau 3 metus. Namas yra nuomojamas. Prie jų namų yra vieta automobiliams parkuoti, skirta 4 automobiliams. Vieta yra bendro naudojimo, joje automobilį gali pastatyti visi, kas nori. Jų kaimynas V. J., apie ( - ) metų amžiaus, gyvena priešais juos, piktnaudžiauja alkoholiu. V. kažkodėl sugalvojo, kad vieta parkuoti automobilius yra jo. Įvykio vakarą buvo švenčiamas jos vyro gimtadienis, turėjo daug svečių. Apie 01.30 valandą svečių jau neliko, be jų su vyru namuose buvo du mažamečiai vaikai ir du nepilnamečiai bei liko nakvoti vienas šeimos draugas. Vyras buvo namo antrame aukšte, nunešė migdyti dukrytę, o ji tvarkėsi virtuvę pirmame aukšte. Tuo metu kažkas pradėjo labai smarkiai daužyti kumščiu į jų įėjimo į namą duris. Ji labai išsigando, net pašoko, tačiau priėjo prie durų ir pamatė, kad atėjo kaimynas V. Ji atidarė duris. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Ji alkoholio nevartojo, nes dar maitino krūtimi kūdikį. V. necenzūriniais žodžiais pradėjo rėkti, kad vėl užimta jo parkavimo vieta. Ji mėgino užrakinti duris, tačiau tuomet V. pats ją ranka stūmė į petį ir įstūmė į butą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo momentu nusileido jos vyras, jis paklausė kas nutiko, ji pasakė, kad ją pastūmė kaimynas. Jos vyras išėjo į lauką. Laukė pasigirdo triukšmas ir nukentėjusioji pati išėjo į lauką. Kai ji atidarė lauko duris, pamatė, kad jų teritorijoje prie pat jos automobilio du vyrai užpuolė jos vyrą ir jį muša, šalia jų stovėjo V. ir kažką šnekėjo. Ji išbėgo į lauką ir puolė gelbėti vyrą. Tuomet vienas kaltinamasis, kuris mušė jos vyrą, norėdamas suduoti jos vyrui, netyčia sudavė smūgį jai į veidą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog P. A. aiškiai nenorėjo, kadangi į ją net nežiūrėjo, bet norėdamas suduoti smūgį jos vyrui užkabino ją. Tuomet nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Jie, matomai išsigandę policijos, atšoko nuo jos vyro ir greitai įsėdo į savo mašiną ir išvažiavo. V. nuėjo į savo namus. Ji iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, V. jų neįsileido. Dėl įvykio ji ir jos nepilnamečiai vaikai patyrė labai didelį stresą, ji patyrė fizinį skausmą nuo V. pastūmimo ir nepažįstamo vyro smūgio į veidą. Į medicinos įstaigas ji dėl smūgio nesikreipė, nes sužalojimų nebuvo, pajuto tik fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį, prašė priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei atstovavimo išlaidas.

10Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena ( - ), su žmona jau 12 metų. Šalia namų kartu dar dviem kaimynais įrengė laikiną aikštelę automobiliams statyti. Aikštelė yra bendro naudojimo plote. Aikštelėje galima pastatyti 3 automobilius. Visi kaimynai taip visada parkavo automobilius, konfliktų nebuvo. Apytikriai prieš 3 metus vienas kaimynas pradėjo nuomoti savo namą ( - ) šeimai G. ir A. su vaikais. Nuo to momento, būtent šie kaimynai pradėjo nesilaikyti tvarkos dėl automobilių parkavimo. Daug kartų yra prašęs nestatyti mašinos jo kieme, tačiau vis vien jie stato. Įvykio naktį, 01.30 – 02.00 valandą liudytojas su savo dviem pažįstamais P. ir S. grįžo iš žvejybos. Ne vienas iš jų nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai jie įvažiavo automobiliu į jo namo kiemą, nebuvo galimybės net apsisukti, nes jo kieme buvo pastatyti, kiek pamena 3 svetimi automobiliai. Liudytojas pamanė, kad automobiliai yra kaimynų svečių, todėl nuėjo ir pabeldė į kaimynų namo duris, parašė patraukti mašinas, nes iškvies policiją ir nuėjo link garažo susikrauti savo žvejybinę amuniciją. Liudytojas jokio smurto G. atžvilgiu nenaudojo, tikrai jos nestūmė, nebuvo net žingsnio įžengęs į jos namus. G. necenzūriškai pasiuntė jį nuo savo namų ir užtrenkė duris. Tuomet prie jų priėjo A. Š.. Jau iš tolo jis šaukė, kad "duos jam į dūdą". A. krūtine pradėjo stumdyti liudytoją. Tada V. J. puolė ginti P. A., prasidėjo susistumdymas. Liudytojas matė, kad tarp P. ir A. vyko grumtynės, po to P. ieškojo akinių, po grumtinių buvo rasta P. kepurė ištrypta žvyre. Liudytojas nematė, kad P. A. būtų sudavęs smūgį G., nes ji įvykio metu nebuvo nuėjusį nuo V. J., o jis neleisdavo jai prieiti prie A. ir P. Pavykus išskirti P. ir A., liudytojas pasakė, kad A. su žmona eitų namo. Jie pasakė, kad iškvies policiją. Po 20 min. atvažiavo policija, policijos pareigūnams V. J. parašė paaiškinimą dėl įvykio. Jo pažįstami jau buvo išvažiavę. Gali būti, kad grumtynių metu P. sudavė smūgius A., tačiau jis to tikrai nematė, pats A. jį puolė. S. konflikte nedalyvavo. Jis jokių smūgių niekam nesudavė, niekas nesudavė smūgių A. žmonai.

11Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017-03-12, apie 02.15 val., vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. numeris ( - ) kartu su draugais V. J. ir P. A. grįžo iš žvejybos. Privažiavę prie V. J. namo (duomenys neskelbtii), pastebėjo šalia įvažiavimo į namo kiemą stovintį automobilį, kuris trukdė apsisukti. V. J. nuėjo pas gretimo namo kaimyną su prašymu patraukti automobilį. Tuo metu liudytojas automobiliu įvažiavo į V. J. namo kiemą ir paliko stovėti 3-4 metrų atstumu nuo namo garažo vartų. Su P. A. iš automobilio krovė daiktus iš žvejybos. Po kelių minučių grįžo V., paskui ji atėjo kaimynas. Kaimynas priėjo prie P. A., elgėsi agresyviai, bendravo pakeltu tonu. Po to žodinis konfliktas peraugo ir V. su kaimynų susistumdė. P. A. norėjo juos išskirti. Susistumdymas įvyko V. J. privačiame sklype 1-2 metrų atstumu nuo namo garažų vartų. Susistumdymo metu kaimynas kelis kartus pargriovė P. A.. Vyrams besistumdant, nepastebėjo, kad vienas kitam jie būtų sudavę smūgius. Vėliau atbėgo kaimyno žmona, kuri išskyrė vyrus. S. S. į konfliktą nesivėlė.

12Liudytojas E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Įvykių būna labai daug per kiekvieną budėjimą, todėl liudytojas 2017-03-12 įvykio neprisimena, prašė pagarsinti jo tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime E. Z. nurodė, kad 2017-03-12 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu J. K., apie 02.20 val. gavo pranešimą, kad ( - ), kaimynas sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu i juos kreipėsi A. Š. ir G. Š. (matėsi, kad abu yra vartoję alkoholį), kurie nurodė į savo kaimyną V., gyv. ( - ). Pasakė, kad V. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo G. bei stumdė. Tuomet A. išėjo pasiaiškinti su kaimynu V. Atėjus prie jo namo, įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir kaimyno V. dar du dviem draugais (P. A. ir S. S.). Žodinio konflikto metu jį užpuolė bei galimai P. jam trenkė į pilvą bei į veidą. Muštinių metu atėjusi A. žmona gavo taip pat per veidą. Apžiūrėjus abu asmenis matėsi, kad vyrui yra sužeista lupą ir nubrozdinta ranka, o ant moters nesimatė smurto žymių. Nuėjus pas kaimyną V., jis paaiškino, kad grįžęs namo, rado savo teritorijoje pastatyta kaimynų mašiną Škoda Oktavia (automobiliai statomi dažnai pas juos teritorijoje, tačiau kaimynai į pastabas nereaguoja), todėl neapsikentęs, nusprendė nueiti, paprašyti kaimyno, kad patrauktų. Nuėjęs pas minėtą kaimyną, namo duris atidarė moteris. Jis jai paaiškino, kad jų automobilis stovi jų teritorijoje, todėl paprašė, kad patrauktų ir išėjo. Grįžęs iš kaimyno būdamas savo kieme su draugais P. ir S., atėjo kaimynas A. bei pradėjo šūkauti ir grasinti ir užsipuolė jį bei susimušė su P. Iš A. ir G. buvo priimtas pareiškimas, o iš V. paaiškinimas (1 t., b. l. 8). Liudytojas visiškai patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Patvirtino, jog ką jie tuo metu matė, yra užfiksuota tarnybiniame pranešime bei fotonuotraukose. Nukentėjusieji buvo vartoję alkoholio, bet ne tiek, kad nesuvoktų. Jie buvome pas juos į namus užėję. V. J. buvo blaivus, nes jeigu J. būtų išgėręs, būtų nurodyta tarnybiniame pranešime.

13Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad paties įvykio ji nematė, nes tuo metu pusiau miegojo. O šiaip liudytoja tik girdėjo, kad prie jų garažo kažkas vyksta, girdėjau kažkokį triukšmą. Triukšmas buvo apie 02 valandą nakties. Liudytojos sutuoktinis V. J. tą dieną buvo išvykęs su draugais į medžioklę ar žvejybą. Tą dieną iki vyro grįžimo iš žvejybos, liudytoja su sutuoktiniu kalbėjo telefonu. Turėjo tokią bėdą, kad jų nauji kaimynai – nuomininkai, jie vedė keistą gyvenimo būdą, nes pastoviai pas juos būdavo švenčiama ir po jų langais pastoviai jų svečiai statydavo automobilius. Įvykio dieną kai vyras buvo išvažiavęs su draugiais, liudytoja vyrą perspėjo, kad nenustebtų kai sugrįš, nes pas kaimynus vėl švenčiama ir buvo tada pristatyta automobilių labai daug, kitaip liudytoja būtų nereagavusi. Tą dieną liudytoja buvo nuėjusi pas kaimynus nuomininkus, tačiau su pačiais kaimynais nekalbėjo, kalbėjo su jų svečiais. Liudytoja pasakė, kad patrauktų automobilius nuo jų namo, tačiau jai atsakė, kad čia nereguliuotų jiems tvarkos, ar kažkas tokio. Po įvykio R. J. bendravo su vyru ir pastebėjau, kad vyro žandas raudonas. Paklausė kas atsitiko, į ką vyras atsakė, kad kaimynė jį puolė su nagais. Vyras nesikreipė į policiją, nes niekas nesureikšmino tokių dalykų, galvojo žmonės išgėrę ir tiek. Policiją tą naktį su liudytojos vyru bendravo, liudytoja šalia jo sėdėjau kai bendravo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, liudytoja su vyru kalbėjo kas nutiko, kas buvo. Sutuoktinis jai papasakojo, kad jis grįžęs nuėjo paprašė, kad jie patruktų automobilius ir grįžo prie garažo išimti iš automobilio daiktus. Ir kaip sutuoktinis pasakė, iš kažkur A. iššoko prie garažo, puolė ir įvyko susistumdymas. O paskui iš kažkur atsirado G. ir puolė mano vyrą. Po įvykio porą metų ar pusantrų gyveno šalia su kaimynais. Jie su kaimynais jokių santykių neturėjo, tik pajuto, kad A. specialiai pradėjo statyti automobilį po langais, bet jie nesiveliame į provokacijas.

14Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, liudytojų parodymų, P. A. kaltė įrodyta ir kitais surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

15Policijos ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2017-03-12, apie 24 val., ( - ), pranešėją Š. sumušė kaimynas (1 t., b. l. 7).

16Iš pateikto į bylą tarnybinio pranešimo su nuotraukomis matyti, kad po įvykusio konflikto A. Š. yra sužeista lupą, buvo kruvina (1 t., b. l. 8-10).

172017-03-14 nufotografuotas vaizdas su stovinčiais automobiliais (1 t., b. l. 14-15).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad A. Š. padarytas nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktų. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27-28).

192017-04-26 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. S. parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas bei kur buvo sužalotas jos sutuoktinis (1 t., b. l. 37-39).

202017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. J. parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas su jo kaimynu A. Š. (1 t., b. l. 40-42).

21Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

22Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

23Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. LR BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

24Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo dalinį prisipažinimą, nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus, tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog kaltinamojo P. A. kaltė, padarius nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodyta visiškai.

25Kaltinamasis P. A. visiškai pripažino, kad konflikto metu sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. Š.. Taip pat neneigia, kad būtent jis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalodamas jam lupą. Tačiau kaltinamojo manymu, šioje situacijoje buvo grasinama jo pažįstamam V. J. ir kai kaltinamasis pabandė pribėgti, išsiaiškinti, išskirti juos, buvo parverstas, gavo smūgį į krūtinę. P. A. vertina, kad tai buvo jo būtinoji gintis. Galimai jis šiek tiek peržengė būtinosios ginties ribas smūgiuodamas A. į veidą, todėl kaltu save laiko iš dalies. Tokios pat nuomonės, dėl būtinosios ginties, arba būtinosios ginties ribų peržengimo, prisilaiko ir kaltinamojo gynėjas.

26Teismas nepritaria kaltinamojo ir jo gynėjo argumentams, kad P. A. šiuo įvykio metu veikė būtinosios ginties ribose, arba peržengė būtinosios ginties ribas. Teismo vertinimu, šiuo atveju P. A. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi tokiu atveju turi būti pavojingas, realus, tiesiogiai gręsiantis kėsinimasis. Šiuo atveju nebuvo nei pavojingo, nei realaus kėsinimosi iš nukentėjusiojo A. Š. pusės. Byloje pagrįstai nustatyta, kad vyko konfliktas, tai buvo emocijos ir visa kita, tačiau nukentėjusysis A. Š. buvo vienas prieš tris vyrus, neturėjo su savimi jokių pavojingų daiktų ar ginklų, kas darytų jo veiksmus pavojingais. Tiesiog vyko asmenų konfliktas, susistumdymas ir jokios būtinosios ginties, arba būtinosios gintie ribų peržengimo šioje situacijoje nebuvo ir tai nėra pagrindas atleisti kaltinamąjį P. A. nuo baudžiamosios atsakomybės.

27P. A. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad įvykio metu G. S. atskubėjus į pagalbą, norėdamas suduoti dar vieną smūgį A. Š., sudavė smūgį į veidą G. S., sukeldamas jai fizinį skausmą.

28Kaltinamasis P. A. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip teisminio nagrinėjimo metu, šią aplinkybę kategoriškai neigia, paaiškindamas, jog jis gerai prisimena, kad tikrai G. S. jokio smūgio nesudavė. Kad įvykio metu niekas G. S. nesudavė jokio smūgio, patvirtino ir konflikto metu buvę įvykio vietoje liudytojai V. J. ir S. S.. Kad P. A. sudavė smūgį G. S. paliudijo jos sutuoktinis A. Š., parodydamas, kad žmona gavo smūgį iš inercijos, nes ji lindo į vidų gelbėti jį. Taip pat, kad jai buvo suduotas smūgis, patvirtino pati G. S. Tačiau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad P. A. tikrai netyčia jai sudavė, kadangi kaltinamasis bandė kumščiuoti jos vyrą, o pataikė jai.

29Be prieštaringų kaltinamojo P. A., liudytojų V. J. ir S. S. parodymų iš vienos pusės bei nukentėjusiųjų A. Š. ir G. S. parodymų iš kitos pusės, dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo konflikto metu G. S., byloje daugiau nesurinkta jokių įrodymų, arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą. Pati G. S. patvirtino, kad ji į medicinos specialistus nesikreipė, kadangi jokių smurto žymių nebuvo. Atvykę į įvykį policijos pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusiuosius nustatė, kad vyrui buvo sužeista lupą, o ant moters nesimatė smurto žymių (1 t., b. l. 8). 2017-03-12, 02.24 val., pranešant policijai apie šį įvykį pranešėjas A. Š. pranešė, jog konflikto metu ji sumušė kaimynas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo jo sutuoktinei, napaminėjo (1 t., b. l. 7).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis prielaidomis ar abejonėmis, asmens kaltė grindžiama tik nenuginčijamais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-942/2015, Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir LR BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, kurio vieni iš sekmenų reiškia, kad kaltinamojo ar nuteistojo kaltė turi būti neginčijamai įrodyta ir kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, vertinamos kaltinamojo ar nuteistojo naudai.

31Esant šioms aplinkybėms, veika dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo G. S., P. A. iš kaltinimo šalintina, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

32Pažymėtina ir tai, kad net surinkus pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą G. S., P. A. nebūtų pagrindo traukti baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pati nukentėjusioji kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad P. A. jai sudavė netyčia, norėdamas suduoti jos sutuoktiniui, t.y. fizinį skausmą sukėlė dėl neatsargumo. Asmuo pagal LR BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tik tuomet, jeigu fizinį skaumą žmogui sukėlė tyčiniais veiksmais.

33Kaltinamojo P. A. veika pagal LR BK 140 straipsnį 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

34Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

35Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

36Bausmės skyrimas.

37Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

38Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

39Teismas, skirdamas kaltinamajam P. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į P. A. asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, turi šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vieta. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant viena iš LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių - laisvės apribojimą, paskiriant bausmę mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

40 Dėl civilinio ieškinio.

41Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

42A. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, G. S. yra pareiškusį civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 605 eurų procesinių išlaidų už advokato atstovavimą priteisimo.

43A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

44Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

46Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis kiekvienu atveju gali skirtis.

47Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl patirto smurto, patyrė dvasines kančias, diskomfortą. Tačiau teismo vertinimo jo prašoma 2500 eurų suma yra pernelyg didelė, neproporcinga ir neteisinga. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiajam A. Š. yra pagrindas priteisti 500 eurų sumą, neturtinei žalai atlyginti. Be to, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įkainius, į tai, kad P. A. iš kaltinimo pašalinta nusikalstama veika, dalyje dėl G. S. fizinio skausmo sukėlimo, proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 300 eurų.

48G. S. civilinis ieškinys dėl 2000 (dviejų tūkstančių) eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti, atmestinas, kadangi byloje neįrodyta, kad P. A. jai sukėlė fizinį skausmą (LR BPK 115 straipsnis 3 dalis 2 punktas).

49Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. A. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina.

50Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

51P. A., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteisti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

52Įpareigoti P. A. bausmės atlikimo laikotarpiu:

53- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymosi gydymo įstaigose;

54- registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti;

55- neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios.

56Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. A. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

57Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

58Priteisti iš kaltinamojo P. A. nukentėjusiojo A. Š. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 (tris šimtus) eurų advokato pagalbai apmokėti.

59G. S. civilinį ieškinį dėl 2000 (dviejų tūkstančių) eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti, atmesti.

60Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A.,... 3. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas... 5. P. A. mušdamas žmogų nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:... 6. jis, 2017-03-12 apie 02.15 val., prie namo ( - ), konflikto metu A. Š. tyčia... 7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino iš dalies... 8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis gyvena ( -... 9. Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena ( - ),... 10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad jis gyvena ( - ),... 11. Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017-03-12, apie 02.15... 12. Liudytojas E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus... 13. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad paties įvykio ji... 14. Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, liudytojų... 15. Policijos ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2017-03-12, apie 24... 16. Iš pateikto į bylą tarnybinio pranešimo su nuotraukomis matyti, kad po... 17. 2017-03-14 nufotografuotas vaizdas su stovinčiais automobiliais (1 t., b. l.... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 19. 2017-04-26 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. S. parodė... 20. 2017-04-27 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. J. parodė vietą,... 21. Įrodymų vertinimas, teismo išvados.... 22. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje... 23. Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 24. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo dalinį prisipažinimą, nukentėjusiųjų... 25. Kaltinamasis P. A. visiškai pripažino, kad konflikto metu sudavė kumščiu... 26. Teismas nepritaria kaltinamojo ir jo gynėjo argumentams, kad P. A. šiuo... 27. P. A. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad įvykio metu G. S.... 28. Kaltinamasis P. A. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip teisminio nagrinėjimo... 29. Be prieštaringų kaltinamojo P. A., liudytojų V. J. ir S. S. parodymų iš... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta, kad... 31. Esant šioms aplinkybėms, veika dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo G. S.,... 32. Pažymėtina ir tai, kad net surinkus pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis... 33. Kaltinamojo P. A. veika pagal LR BK 140 straipsnį 1 dalį kvalifikuota... 34. Kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui... 35. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 36. Bausmės skyrimas.... 37. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 38. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę,... 39. Teismas, skirdamas kaltinamajam P. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos... 40. Dėl civilinio ieškinio.... 41. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 42. A. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2500 eurų neturtinės žalos... 43. A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš... 44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 45. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 46. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės... 47. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 48. G. S. civilinis ieškinys dėl 2000 (dviejų tūkstančių) eurų priteisimo... 49. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. A.... 50. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 51. P. A., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 52. Įpareigoti P. A. bausmės atlikimo laikotarpiu:... 53. - būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar... 54. - registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti;... 55. - neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos... 56. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. A. palikti... 57. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 58. Priteisti iš kaltinamojo P. A. nukentėjusiojo A. Š. naudai 500 (penkis... 59. G. S. civilinį ieškinį dėl 2000 (dviejų tūkstančių) eurų priteisimo... 60. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti...