Byla 2K-251/2010

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greiciaus, Antano Klimaviciaus ir pranešejo Jono Prapiescio, sekretoriaujant Rasai Miškeleviciutei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankeviciui, gynejui advokatui Jonui Butkui, išteisintajai I. M., nukentejusiajai J. R., teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios J. R. kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus miesto 4–ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. nuosprendžio dali del I. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dali, I. M. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dali, neirodžius, kad ji dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

2Vilniaus miesto 4–ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. nuosprendžiu I. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dali laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant ja 22.00–6.30 val. buti namuose, jei tai nesusije su darbu, netureti, nevartoti, neigyti, nesaugoti alkoholiniu gerimu ir nesilankyti kavinese, baruose, restoranuose, kur pardavinejamas alkoholis, o pagal BK 145 straipsnio 2 dali ji išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

3Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešejo pranešima, prokuroro, prašiusio kasacini skunda atmesti, nukentejusiosios, prašiusios kasacini skunda tenkinti, išteisintosios ir jos gynejo, prašiusiu kasacini skunda atmesti, paaiškinimu,

4n u s t a t e :

5I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dali buvo nuteista už tai, kad 2007 m. rugsejo 15 d., apie 17.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), budama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu guminiu batu sudave motinai J. R. i galva, kojomis spyre jai i kairiaja koja bei polietileniniu maišeliu su bulvemis sudave nukentejusiajai i galva ir taip nežymiai sutrikde jos sveikata.

6I. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dali už nukentejusiosios J. R. terorizavima, grasinant susprogdinti, buvo išteisinta. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine ir kasacine tvarka neapskusta.

7Apeliacines instancijos teismas, atsižvelges i tai, kad I. M. ir J. R. skirtingai aiškina tarp ju kilusio konflikto pradžia bei muštyniu eiga, nukentejusiosios J. R. parodymai nenuoseklus, kitu patikimu irodymu šioje byloje nera, I. M. nustatyta žymiai daugiau traumu nei J. R., konstatavo, kad „<...> negalima padaryti vienareikšmes ir objektyvios išvados del I. M. kaltes, padarius jai inkriminuojama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje <...>“, ir ja išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dali.

8Kasaciniu skundu nukentejusioji J. R. prašo panaikinti apeliacines instancijos teismo nuosprendi ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi be pakeitimu.

9Kasatore skunde pirmiausia išdesto savaja ivykio versija ir atkreipia demesi i tai, kad ji del kuno sužalojimu i ekspertus kreipesi kita diena po ivykio. Tuo tarpu I. M. – tik praejus dviem dienoms po ivykio.

10Kasatores teigimu, apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas I. M. baudžiamaja byla apeliacine tvarka, nepatikrino irodymu, pateiktu privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikimumo baudžiamojo proceso istatyme nustatytomis priemonemis, o byloje esancius irodymus vertino nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimu. Pasak kasatores, apeliacines instancijos teismas, neteisingai ivertines byloje esancius irodymus, padare nelogiškas, faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancias išvadas. Be to, kasatores nuomone, apeliacines instancijos teismas nesilaike ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nes nepaneige pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisetumo bei pagristumo ir išteisinamajame nuosprendyje nepateike motyvuotu išvadu, kodel atmeta arba kitaip vertina byloje esancius irodymus.

11Kasatore skunde nurodo, kad apeliacines instancijos teismas, remdamasis I. M. parodymais, pripažines juos nuosekliais, neivertino to, kad ji nuoseklius parodymus dave ne ivykio diena, o tik kita diena po ivykio. Kartu kasatore teigia, kad apeliacines instancijos teismas išteisinamaji nuosprendi grinde tik tais liudytoju parodymais, kurie sutapo su I. M. parodymais.

12Kasatore nurodo ir tai, kad apeliacines instancijos teismas pagrindiniais irodymais laike irodymus (garso ir vaizdo irašus), pateiktus privataus kaltinimo byloje Nr. 1-30/2008, taip suformuodamas nuomone, jog ji (kasatore) turi polinki meluoti. Pasak kasatores, apeliacines instancijos teismas taip pat nepagristai vadovavosi E. M. (M.) parodymais, duotais privataus kaltinimo byloje, ir nepatikejo jos parodymais.

13Nukentejusiosios J. R. kasacinis skundas atmestinas.

14Del kasacinio skundo turinio ir kasacines instancijos teismo igaliojimu ribu

15Pagal baudžiamojo proceso istatyma kasacines instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina tik teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinedami byla, padare esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacineje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus irodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacines instancijos teismai tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Ar teisingai ivertinti irodymai ir nustatytos faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacines instancijos teismas. Kasacines instancijos teismas byloje surinktu irodymu iš naujo nevertina, nauju irodymu nerenka ir faktiniu bylos aplinkybiu nenustatineja.

16Nukentejusiosios J. R. kasacinis skundas iš esmes yra paduotas del, kasatores nuomone, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, padarytu nagrinejant I. M. baudžiamaja byla apeliacine tvarka. Del to kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinejimo kasacine tvarka pagrindai iš esmes atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatore skunde išdesto savaja ivykio versija ir teigia, kad: ji del kuno sužalojimu i ekspertus kreipesi kita diena po ivykio, o I. M. – tik praejus dviem dienoms po ivykio; apeliacines instancijos teismas nepagristai vadovavosi ne jos, bet E. M. parodymais, duotais privataus kaltinimo byloje; apeliacines instancijos teismas, neteisingai ivertines byloje esancius irodymus, padare nelogiškas, faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancias išvadas, ir pan. Taigi šiais ir kitais panašiais teiginiais kasatore iš esmes nesutinka su apeliacines instancijos teismo pateiktu byloje surinktu irodymu vertinimu ir gincija jo nustatytas aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso istatyma tai nera nei apskundimo, nei bylos nagrinejimo kasacine tvarka pagrindas, todel kasacines instancijos teismas tokius teiginius nagrines tik tiek, kiek jie susije su baudžiamojo proceso istatymo taikymu.

17Del kasatores argumentu apie BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies nuostatu laikymasi, nagrinejant I. M. baudžiamaja byla apeliacine tvarka

181. Kasatore teigia, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas I. M. baudžiamaja byla apeliacine tvarka, nepatikrino irodymu, pateiktu privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikimumo baudžiamojo proceso istatyme nustatytomis priemonemis, o byloje esancius irodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimu.

191.1. Pagal baudžiamojo proceso istatyma irodymais baudžiamajame procese gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisejas irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Kartu pažymetina ir tai, kad duomenu pripažinimas irodymais ir irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp ju ir nukentejusysis, teismui gali tik teikti pasiulymus del duomenu pripažinimo ar nepripažinimo irodymais ir del išvadu, darytinu vertinant irodymus. Del to proceso dalyviams nepriimtinos teismu išvados del duomenu pripažinimo irodymais, ju vertinimo, bylos faktiniu aplinkybiu savaime negali buti laikomos prieštaraujancios istatymui.

201.2. Iš apeliacines instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio matyti, kad jame yra išdestyti bei analizuoti I. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme; liudytojo E. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei prie nagrinejamos bylos prijungtoje privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojo A. R. parodymai, duoti minetoje privatus kaltinimo byloje; nukentejusios J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, liudytojos B. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Apeliacines instancijos teismas nuosprendyje taip pat ivertino prie nagrinejamos bylos prijungtoje privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti vaizdo bei garso iraša, specialisto 2003 m. vasario 25 d., 2006 m. kovo 20 d., 2007 m. rugsejo 17 d., 2007 m. rugsejo 18 d. išvadas Nr. 917, G 1543/06 (01), G 5015/07 (01), G 5045/07 (01), prie I. M. apeliacinio skundo prideta ieškini del bendrosios dalines nuosavybes teises pripažinimo, eksperto J. Plentos paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, liudytoju A. P., S. K. parodymus. Vadinasi, apeliacines instancijos teismas ivertino byloje esanciu irodymu, turinciu esmine reikšme išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, visuma. Kartu pažymetina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog irodymu, pateiktu privataus kaltinimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikimumas baudžiamojo proceso istatyme nustatytomis priemonemis buvo patikrintas tiek byla nagrinejant pirmosios, tiek apeliacines instancijos teisme.

211.3. Taigi apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad I. M. parodymai iš esmes nuoseklus ir jos išdestytas aplinkybes vienaip ar kitaip patvirtina kiti byloje esantys irodymai, tuo tarpu „<...> nukentejusios J. R. parodymu analize, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jie yra nuoseklus ir atitinka jos nurodytas sužalojimo aplinkybes“, kad kiti byloje esantys irodymai – policijos pareigunu ar medicinos darbuotoju parodymai apie J. R. nurodytas aplinkybes – yra išvestiniai, žinomi tik iš pacios nukentejusios žodžiu, motyvuotai konstatavo, kad „iš byloje nustatytu aplinkybiu akivaizdu tik tai, kad nagrinejamo ivykio diena, tarp nukentejusiosios J. R. ir nuteistosios I. M. ivyko konfliktas <...>“, kurio metu J. R. buvo padarytos trys, o I. M. – ne mažiau kaip dvidešimt penkios traumos, taciau, I. M. ir J. R. skirtingai aiškinant tarp ju kilusio konflikto pradžia bei muštyniu eiga, esant nenuosekliems nukentejusiosios J. R. parodymams ir nesant kitu patikimu irodymu šioje baudžiamojoje byloje, „<...> negalima padaryti vienareikšmes ir objektyvios išvados del I. M. kaltes, padarius jai inkriminuojama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, juolab, kad nuteistajai konstatuota žymiai daugiau traumu negu nustatyta J. R.“. Kartu pažymetina, kad pagal susiformavusia teismu praktika apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacines bylos. Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007). Europos Žmogaus Teisiu Teismas taip pat ne karta yra konstataves, kad abejones aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

221.4. Atsižvelgusi i išdestytus argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejant I. M. baudžiamaja byla apeliacine tvarka BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

232. Kasatore taip pat nurodo, kad apeliacines instancijos teismas nesilaike ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nes nepaneige pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisetumo bei pagristumo ir išteisinamajame nuosprendyje nepateike motyvuotu išvadu, kodel atmeta arba kitaip vertina byloje esancius irodymus.

242.1. Pagal baudžiamojo proceso istatyma apeliacines instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXII skyriuje išdestytu pagrindiniu reikalavimu nuosprendžio formai ir turiniui. Apeliacines instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamaji nuosprendi ir priimdamas nauja – išteisinamaji – nuosprendi, nurodo apeliacines instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir irodymus, kurie yra pagrindas nuteistaji pripažinti nekaltu ir ji išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip ivertina apskusto nuosprendžio irodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).

252.2. Teiseju kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismo nuosprendis šioje byloje atitinka istatyme nustatytus reikalavimus, keliamus nuosprendžio formai ir jo turiniui – jame pateiktas byloje surinktu irodymu visumos bei bylos faktiniu aplinkybiu ivertinimas, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis kitaip ivertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi pagrindžiantys irodymai.

262.3. Taigi, priešingai nei tvirtina kasatore, apeliacines instancijos teismas nepažeide BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimu.

27Teiseju kolegija, atsižvelgdama i išdestytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nukentejusiosios J. R. kasacini skunda atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Vilniaus miesto 4–ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. nuosprendžiu... 3. Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešejo pranešima, prokuroro,... 4. n u s t a t e :... 5. I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dali buvo nuteista už... 6. I. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dali už nukentejusiosios... 7. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelges i tai, kad 8. Kasaciniu skundu nukentejusioji J. R. prašo panaikinti... 9. Kasatore skunde pirmiausia išdesto savaja ivykio versija ir atkreipia demesi i... 10. Kasatores teigimu, apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas 11. Kasatore skunde nurodo, kad apeliacines instancijos teismas, remdamasis 12. Kasatore nurodo ir tai, kad apeliacines instancijos teismas pagrindiniais... 13. Nukentejusiosios J. R. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Del kasacinio skundo turinio ir kasacines instancijos teismo igaliojimu ribu... 15. Pagal baudžiamojo proceso istatyma kasacines instancijos teismas priimtus... 16. Nukentejusiosios J. R. kasacinis skundas iš esmes yra... 17. Del kasatores argumentu apie BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies... 18. 1. Kasatore teigia, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas 19. 1.1. Pagal baudžiamojo proceso istatyma irodymais baudžiamajame procese gali... 20. 1.2. Iš apeliacines instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio matyti,... 21. 1.3. Taigi apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad 22. 1.4. Atsižvelgusi i išdestytus argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad... 23. 2. Kasatore taip pat nurodo, kad apeliacines instancijos teismas nesilaike ir... 24. 2.1. Pagal baudžiamojo proceso istatyma apeliacines instancijos teismo... 25. 2.2. Teiseju kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismo nuosprendis... 26. 2.3. Taigi, priešingai nei tvirtina kasatore, apeliacines instancijos teismas... 27. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i išdestytus argumentus ir vadovaudamasi... 28. Nukentejusiosios J. R. kasacini skunda atmesti....