Byla 2K-529/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. A. (U. A.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio.

2Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu U. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti U. I. (U. I.) ir A. M. (A. M.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis. U. A. grąžinta: 20 vienetų 100 JAV dolerių kupiūrų, viena 5 JAV dolerių kupiūra, viena 1 JAV dolerio kupiūra, viena 1 000 Rusijos rublių kupiūra, 80 Rusijos kapeikų, dvi 50 Kazachstano tenge monetos, viena 50 Kirgizijos tyjyn kupiūra, viena 10 Kirgizijos tyjyn kupiūra, šešios 1 Kirgizijos tyjyn kupiūros, viena 5 Latvijos latų kupiūra, 2 Latvijos latai ir 49 santimai monetomis, 227 Lt ir 78 ct, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriuje.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6U. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su U. I. ir A. M., neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 318,706 g heroino ir 5,094 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y.:

72009 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdoje jie susitarė su I. B. keisti turimą narkotinę medžiagą – heroiną į I. B. surastus ir U. A., A. M. bei U. I. tinkamus automobilius ir išplatino I. B. labai didelį kiekį, t. y. 10,713 g, narkotinės medžiagos – heroino, perduodami pastarajam šią narkotinę medžiagą kaip avansą už ateityje surastus automobilius; tęsdami nusikalstamą veiką, U. A., U. I. ir

8A. M. 2009 m. gruodžio 11 d. vykusio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis mobiliojo ryšio telefonu su I. B. metu ir tą pačią dieną įvykusio susitikimo prie VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo, esančio Klaipėdoje, Šilutės pl. 50, metu susitarė su I. B., jog iškeis šio surastą automobilį „Volvo C 70“ į heroiną, taip pat duos jam dalį heroino avansu už ateityje surastus automobilius, ir 2009 m. gruodžio 12 d., apie 14 val., Klaipėdoje, prie Kaštonų g. esančių garažų, U. I. bei A. M., vykdydami U. A. nurodymą, išplatino I. B. labai didelį kiekį, t. y. 75,351 g, narkotinės medžiagos – heroino, išmainydami dalį šios narkotinės medžiagos į I. B. surastą automobilį „Volvo C 70“, o kitą dalį šios narkotinės medžiagos perduodami I. B. kaip avansą už ateityje pastarojo surastus keitimui automobilius; taip pat U. I. ir A. M., vykdydami U. A. nurodymą išplatinti I. B. labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį, 2010 m. sausio 26–27 d. Klaipėdoje pasiūlė I. B. pirkti labai didelį heroino kiekį, 2010 m. vasario 9 d. apie 13.07 val., vykdydami U. A. nurodymą, susitiko su I. B., veikusiu pagal 2010 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM, modelis), kavinėje „Baku“, esančioje Kaune, Ateities pl. 79 C, ten aptarė narkotinės medžiagos – heroino įsigijimo, atsiskaitymo ir perdavimo aplinkybes, o 2010 m. vasario 10 d. automobiliu BMW (valst. Nr. ( - ) Kauno gatvėmis bei automagistrale Vilnius–Klaipėda gabeno labai didelį narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekį: po minėto automobilio galine sėdyne paslėptus 232,334 g narkotinės medžiagos – heroino ir 5,094 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat A. M. kelnių kišenėje laikomus 0,308 g narkotinės medžiagos – heroino, kol šias medžiagas rado ir paėmė Kauno r., automagistralės Vilnius–Klaipėda 121 kilometre, 9.45 val. atliktos A. M. asmens kratos bei apie 10.05 val. atliktos automobilio kratos metu.

9Kasaciniu skundu nuteistasis U. A. prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

10Nuteistasis nurodo, kad teismų nuosprendžiai nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį. Teismai neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neišanalizavo visų byloje surinktų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nepašalino prieštaravimų ir iškreipė jų turinį, nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais bei atmetė kitus, vertindami bylos duomenis padarė neteisingas išvadas. Taip pat teismai nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti įrodymų visetą bei nustatyti visas svarbias bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes. Be to, nuosprendžiuose išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. U. A. tvirtina į Lietuvą atvažiuodavęs tik pirkti automobilių, bet niekada nevežęs jokių narkotinių medžiagų, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis net nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismai nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais, neišsamiais U. I. ir A. M., kurie apkalbėjo kasatorių, norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais bei nepatikimais, nenuosekliais I. B. parodymais, nepašalino juose esančių prieštaravimų, nesprendė šių parodymų patikimumo klausimo. Kratos metu U. A. išsinuomotame bute paimti daiktai, ant kurių rasta heroino pėdsakų, galėjo priklausyti A. M., kuris lankydavosi tame bute. Ant kartoninės dėžutės rastas kasatoriaus rankos piršto pėdsakas neįrodo jo kaltės, nes minėtame bute jis gyveno, todėl logiška, kad ant įvairių daiktų galėjo būti jo pirštų pėdsakų. Ant jo drabužių, rankų nuoplovose rasti heroino pėdsakai taip pat neįrodo jo kaltės, nes prieš atvykdamas į Lietuvą jis Kirgizijoje vartojo heroiną, todėl jo pėdsakų galėjo likti ant rankų bei drabužių, o striukę, ant kurios rasta heroino pėdsakų, jis gavo tardymo izoliatoriuje iš nepažįstamo asmens. Kasatoriaus manymu, teismai, vertindami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei priimdami nuosprendžius, nesivadovavo principu abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nuosekliai aiškinamasi, iš kur atsirado narkotikai, kas juos atvežė, kur slėpė, kas paėmė, saugojo, pakavo ir perdavė I. B., kur ir kada šis pardavė ginklą, kokį ginklą, ar tai buvo jau perdirbtas ginklas ir kt. Dėl to buvo būtina iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau to nebuvo padaryta, pažeidžiant kaltinamųjų teisę į teisingą teismą.

11Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų nuosprendžiai nepakankamai motyvuoti, šališki, surašyti pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas dar ir neatsakė į svarbiausius apeliacinio skundo argumentus.

12Atsiliepimu į nuteistojo U. A. kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Alimas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė visus byloje surinktus faktinius duomenis, tinkamai juos įvertino, motyvuotai pasisakė, kodėl nesivadovauja kasatoriaus pateikta versija, ir pagrįstai nusprendė, kad U. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo A. M. ir liudytojo I. B. parodymų patikimumo ir vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

13Nuteistojo U. A. kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl esminių BPK pažeidimų

15Kasaciniu skundu nuteistasis U. A. skundžia tai, jog teismai neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, todėl padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei priėmė neteisingus nuosprendžius.

16Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar bylos proceso metu nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Kasacinės instancijos teismui BPK suteikti įgaliojimai nagrinėti bylą tik teisės taikymo aspektu reiškia, kad nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – šių klausimų nagrinėjimas priskirtas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismams, todėl tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, kasacinės instancijos teismas tik patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant, pripažįstant įrodymais bei vertinant nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, tačiau pats teismas įrodymų netiria, iš naujo nepervertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes tai yra ne teisės, o faktų klausimai (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P-221/2008, 2K–P-9/2012, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2013).

17Kasatoriaus U. A. kasacinis skundas iš esmės susijęs su byloje esančių įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad kasatoriui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime nėra laikomos prieštaraujančios įstatymui.

18Taigi kasatoriaus U. A. kasacinio skundo teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčijamas atskirų liudytojų parodymų patikimumas, nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

19Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–85/2011, 2K-84/2013, 2K-445/2013).

20Vertindama kasaciniame skunde nurodytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde pateikiama sava liudytojų parodymų bei kitų įrodymų vertinimo galimybė, akcentuojant tai, kad nuteistieji A. M., U. I. ir liudytojas (nuteistasis) I. B. davė nenuoseklius parodymus, šie parodymai yra nepatikimi, o nuteistasis A. M. dar ir apkalbėjo U. A.. Tačiau iš teismų atlikto liudytojų S. G., V. G., A. V. parodymų vertinimo, jų palyginimo su A. M. ir I. B. bei U. A. ir U. I. viso proceso metu duotų parodymų turiniu, rašytine bylos medžiaga, padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl jų patikimumo, todėl negalima daryti išvados, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, visų liudytojų parodymai išanalizuoti taip pat ir liečiamumo aspektu, palyginti su kita bylos medžiaga. Tai, kad teismai įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo kasatorius, nereiškia jokio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

21Dėl in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo taikymo

22Kasatorius mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, visų neaiškumų bei netikslumų neaiškino kasatoriaus naudai, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendžius, taip pažeidė teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

23Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

24Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

25Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis U. A. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo teiginių. Tačiau priešingai, negu teigia kasatorius, iš apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, jog į visus apeliacinio skundo teiginius teismas argumentuotai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir esminių šio kodekso pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo panaikinti šio teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Nuteistojo U. A. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu U. A. nuteistas... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti U. I. (U. I.) ir A. M. (A. M.), tačiau ši... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. U. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su U. I. ir A. M.,... 7. 2009 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdoje jie susitarė su I. B. keisti turimą... 8. A. M. 2009 m. gruodžio 11 d. vykusio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis U. A. prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir... 10. Nuteistasis nurodo, kad teismų nuosprendžiai nepagrįsti, priimti... 11. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų nuosprendžiai nepakankamai... 12. Atsiliepimu į nuteistojo U. A. kasacinį skundą Vilniaus apygardos... 13. Nuteistojo U. A. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl esminių BPK pažeidimų... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis U. A. skundžia tai, jog teismai neteisingai... 16. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas... 17. Kasatoriaus U. A. kasacinis skundas iš esmės susijęs su byloje esančių... 18. Taigi kasatoriaus U. A. kasacinio skundo teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama... 19. Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje... 20. Vertindama kasaciniame skunde nurodytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus,... 21. Dėl in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko... 22. Kasatorius mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo in... 23. Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai... 24. Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant... 25. Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Nuteistojo U. A. kasacinį skundą atmesti....