Byla 2K-363/2013
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, išteisintųjų gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajai Z. S., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Dominykui Varnui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus ir nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovo advokato Dominyko Varno kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį, R. B., S. G., P. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. B., S. G., P. A. K. buvo pripažinti kaltais pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteisti atitinkamai 20 MGL (2600 Lt), 18 MGL (2340 Lt), 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudomis. Iš civilinio atsakovo UAB „Granitas“ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Z. S., S. S. priteista po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokuroro, prašiusio tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą ir, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių nukentėjusiųjų atstovo kasacinį skundą tenkinti ir, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – priteisiant iš civilinio atsakavo nukentėjusiosioms po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išteisintųjų gynėjo, prašiusio byloje paduotus kasacinius skundus atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, paaiškinimų,

Nustatė

4Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteisti:

5R. B. už tai, kad būdamas UAB „Granitas“ Granitinės produkcijos cecho meistru, nesilaikė UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintų šio cecho meistro pareiginių nuostatų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka neapmokė, bendrovėje nustatyta tvarka neinstruktavo darbininkų darbo vietose ir nekontroliavo, kad jie dirbdami laikytųsi darbų saugos, sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, taip pat nekontroliavo, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, o, 2009 m. rugpjūčio 17–rugsėjo 4 d. eidamas šio cecho viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I, II plovimo–rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T-7A, T-7B, T-8, T-9, T-10, šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikties gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, nenumatė ir neįrengė transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinei daliai uždengti apsaugos nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio neiškabino įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti ir prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo. Dėl to 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporterio T-9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama, šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nesustabdęs transporterio, buvo įtrauktas, prispaustas tarp juostos bei valytuvo ir sužalotas. Kilus komplikacijoms dėl vidaus organų plyšimo, V. S. ūmiai nukraujavo, patyrė trauminį šoką ir mirė.

6S. G. už tai, kad, būdamas UAB „Granitas“ Granitinės produkcijos cecho viršininku, nesilaikė UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintų šio cecho viršininko pareiginių nuostatų, taip pat pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nekontroliavo, kad darbuotojai saugiai atliktų darbą ir laikytųsi darbo saugos, priešgaisrinio saugumo bei pramoninės sanitarijos reikalavimų, bendrovėje nustatyta tvarka neatliko jam pavaldžių darbuotojų instruktavimo darbo vietose, neapmokė darbo saugos taisyklių, be to, būdamas atsakingas už darbų saugą, priešgaisrinį saugumą, aplinkosaugos reikalavimų vykdymą I, II plovimo–rūšiavimo gamybiniuose baruose, eksploatuojant transportavimo įrenginius ir įrenginių galerijose T-l, T-2, T-5, T-7, T-7A, T-7B, T-8, T-9, T-10, šių pareigų nevykdė, neatliko profesinės rizikos vertinimo darbo vietoje prie transporterio T-9, neįvertino darbo priemonių atitikties gamyklos gamintojos dokumentams, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir Techninio reglamento „Mašinų sauga“, kitiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams, nenumatė ir neįrengė transporterio linijos skaldos byrėjimo latako angos viršutinei daliai uždengti apsaugos nuo kritimo iš aukščio pavojaus, ant įrenginio neiškabino įspėjamųjų ženklų darbuotojų saugai užtikrinti, prie skaldos byrėjimo latako neįrengė avarinio stabdymo. Dėl to 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporterio T-9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama, šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nesustabdęs transporterio, buvo įtrauktas, prispaustas tarp juostos bei valytuvo ir sužalotas. Kilus komplikacijoms dėl vidaus organų plyšimo, V. S. ūmiai nukraujavo, patyrė trauminį šoką ir mirė.

7P. A. K. buvo už tai, kad, būdamas UAB „Granitas“ techniniu direktoriumi, UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 43G „Dėl atsakingų asmenų, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones bendrovėje, paskyrimo“ būdamas paskirtas atsakingu už bendrą darbų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos vadovavimą, darbų saugos ir sveikatos priemonių planavimą, jų įdiegimo organizavimą, darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų nustatyta tvarka nekontroliavo, kad bendrovės darbininkai būtų apmokyti, instruktuoti darbo vietose, taip pat, kad jie dirbdami laikytųsi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, neužtikrino, kad padalinių vadovai, paskirti atsakingais už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų vykdymą, tinkamai atliktų jiems patikėtas pareigas, ir taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio reikalavimus. Dėl to 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporterio T-9 mašinistas V. S., veikdamas darbdavio interesais, kaip spėjama, šalindamas aptarnaujamų įrenginių sutrikimus nesustabdęs transporterio, buvo įtrauktas, prispaustas tarp juostos bei valytuvo ir sužalotas. Kilus komplikacijoms dėl vidaus organų plyšimo, V. S. ūmiai nukraujavo, patyrė trauminį šoką ir mirė.

8Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B., S. G., P. A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl R. B., S. G., P. A. K. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindė prieštaringais įrodymais ir nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl vienus byloje esančius įrodymus vertina kaip patikimus, o kitus – atmeta. Pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl kritiškai vertino R. B., S. G., P. A. K. parodymus, neanalizavo, nevertino liudytojų R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymų ir nenurodė, kodėl jais nesivadovavo. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar R. B., S. G., P. A. K. iš tiesų neatliko nuosprendyje nurodytų veiksmų, ar tarp jų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių – V. S. žūties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

9Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. sausio 23 d. nuosprendyje konstatavęs liudytojų R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymų patikimumą ir įvertinęs juos kaip paneigiančius dviejų skirtingų ekspertų išvadą, du nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir prie jų pridėtą papildomą medžiagą, taip pat nurodęs neva nepagrįstus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvus dėl V. S. „neapmokymo bei neegzaminavimo“ faktų nustatymo ir darbo įrenginio „saugumo“, įspėjamųjų ženklų neiškabinimo bei kitų darbdaviui privalomų teisės aktų nesilaikymo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus turėjo įvertinti byloje esančių oficialių ir patikimų dokumentų kontekste, išsiaiškinti jų prieštaringumo priežastis ir nurodyti, kodėl teismas juos vertina kaip didesnę įrodomąją galią turinčius duomenis, tačiau taip nepadarė. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai darbdavio 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 31A G vertino kaip turintį didelės reikšmės dokumentą, patvirtinantį V. S. žinias ir egzamino išlaikymą, nes tai tik išvestinis dokumentas, „kuriame iš viso nėra V. S. parašo“.

11Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje iš esmės akcentuojamas paties žuvusiojo V. S. galbūt atliktų veiksmų priežastinis ryšys su kilusiais padariniais – jo mirtimi, kurį teismas nustatė vadovaudamasis byloje esančiais dviem nelaimingo atsitikimo tyrimo aktais ir juos surašiusių darbo inspektorių A. Grigonio bei H. Žalkausko apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. posėdyje duotais paaiškinimais. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija versiją, kad transporterio mašinistas V. S., nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporto juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą, nurodė kaip kaltinamojo akto alternatyvą ir įvertino kaip pagrindą, leidžiantį išteisinti R. B., S. G., P. A. K., nors nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17 punkte nurodytos visos keturios nelaimingo atsitikimo priežastys neišskiriant kurių nors asmenų kaltės ar jos laipsnio. Be to, pasak kasatoriaus, šio akto 7 punkte konstatuota, kad „asmenų, mačiusių šį įvykį, nėra, galima ir labiau tikėtina nelaimingo atsitikimo aplinkybių seka nustatyta remiantis tyrimo metu surinktos medžiagos visuma. [...] kokios priežastys vertė jį (V. S.) eiti prie transporterio pavaros mechanizmo [...] skaldos išbyrėjimo latako link, nenustatyta. Galima prielaida, kad [...]“. Bylos medžiaga ir pirmąjį nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašiusio A. Grigonio apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, kad įvykio dieną nebuvo užfiksuotas koks nors transporterio gedimas, o nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo 2010 m. rugsėjo 16 d. akto 5.1 punkte nurodyta, jog „nelaimingo atsitikimo metu liudininkų nebuvo, todėl galima nustatyti tik manomas įvykio aplinkybes“; „V. S. į skaldos nubyrėjimo lataką įlipo dėl jo aptarnaujamų įrenginių spėjamų gedimų, t. y. veikė darbdavio interesais“. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad kiti byloje apklausti asmenys, be savo samprotavimų ir spėlionių, taip pat nepateikė tikslių duomenų apie V. S. atsiradimo žūties vietoje priežastis. Dėl to, kasatoriaus nuomone, „[...] iš šių aiškiai nenustatytų aplinkybių buvo galima tik padaryti prielaidas, „labiau“ ar „mažiau“ tikėtinas faktinių aplinkybių sekas“, o absoliučios tiesos apie V. S. veiksmų ir jo atsiradimo skaldos nubyrėjimo latake priežastis, priešingai negu apie nelaimingo atsitikimo darbe akto II, III, IV dalyse nurodytus išteisintiesiems nepalankius faktus, neįmanoma nustatyti dėl to paties darbdavio aplaidumo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo „gedimo šalinimo“ versijos nepatikimumo pripažinti R. B., S. G., P. A. K. kaltę panaikinančia aplinkybe, o minėtų „galimų, spėjamų, manomų“ V. S. veiksmų – įvertinti kaip neabejotinai sukėlusius nelaimingo atsitikimo padarinius ir patvirtinančius jo paties kaltę dėl šio nelaimingo atsitikimo.

12Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų ir nesuvaržė R. B., S. G., P. A. K. teisių. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo kviesti į teisiamąjį posėdį ir jame apklausti darbo inspektorių A. Grigonio bei H. Žalkausko, nes to neprašė nė vienas proceso dalyvis. Kita vertus, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teisme nekilo klausimų dėl šių darbo inspektorių surašytų nelaimingo atsitikimo darbe aktų turinio, taip pat niekam nebuvo žinoma, kad darbo inspektorius A. Grigonis neigia kai kurias svarbias jo paties surašyto nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto Nr. 01 aplinkybes.

13Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ne tik nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto trečioji, ketvirtoji, bet ir šiame akte įvardyta antroji, nelaimingo atsitikimo priežastis (darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų), A. Grigonio teigimu, yra „išvestinė, nepriklauso nuo darbdavio, t. y. jo atstovų (kaltinamųjų) ir civilinio atsakovo valios“ ir negali sukelti jiems teisinės atsakomybės – ji neva tik nurodo, ką reikėtų padaryti, kad nepasikartotų panašus nelaimingas atsitikimas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiame teismo posėdžio protokole neužfiksuota, jog A. Grigonis būtų aiškinęs ir apie nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akte įvardytą antrąją nelaimingo atsitikimo priežastį kaip apie išvestinę. Vadinasi, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš tiesų nepasakytais darbo inspektoriaus A. Grigonio žodžiais apie nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkto 2 dalies paneigimą. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir A. Grigonio apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. posėdyje duotais parodymais, kuriais jis iš esmės neigia jo paties surašyto nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto nuostatas, susijusias su jo struktūra ir paskirtimi. Dėl to darytina vienareikšmė išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. Grigonio paaiškinimus, nelygino jų su nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. aktu, taip pat H. Žalkausko paaiškinimais ir jo surašytu nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo 2010 m. rugsėjo 16 d. aktu ir jame nustatytomis aplinkybėmis bei priežastimis. Kartu kasatorius pabrėžia, kad abu minėti nelaimingo atsitikimo darbe aktai nėra panaikinti ar perrašyti, juose nurodomos tikslios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, įvardijami pažeisti teisės aktai, o iš kaltinamojo akto ir byloje esančių darbdavio įsakymų dėl atsakingų asmenų paskyrimo galima nustatyti, kurie konkrečiai asmenys buvo atsakingi už atitinkamų teisės aktų pažeidimus ir BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą.

14Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis R. B., S. G., P. A. K., liudytojų R. J., A. J. Ž., A. Š., A. G. parodymais, nustatytu faktu pripažino tai, jog V. S. buvo instruktuojamas ir egzaminuojamas, nes šie išteisintųjų ir bylos baigtimi suinteresuotų – civilinio atsakovo darbuotojų ir nuo jo bei išteisintųjų priklausančių asmenų – parodymai prieštarauja nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. rugsėjo 16 d. aktams. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje netyrė ir neanalizavo šiuose aktuose, pripažintuose įrodymais, nurodytų faktų. Faktas, kad V. S. nebuvo egzaminuojamas, pasak kasatoriaus, yra įrodytas specialisto 2010 m. gegužės 6 d., 2011 m. sausio 26 d. išvadomis Nr. 20-4-ISI-991, 140-(6719)-ISI-494.

15Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovas advokatas D. Varnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį priteisiant iš civilinio atsakovo UAB „Granitas“ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Z. S., S. S. po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

16Nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovo kasaciniame skunde iš esmės dėstomi argumentai, tapatūs prokuroro kasacinio skundo argumentams tik papildomai nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo – nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto Nr. 01 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo pirmosios priežasties detalaus neperrašymo. Kasatorius nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neperrašinėjo nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 viso 17 punkto teksto, dar nereiškia, kad teismas netyrė ir nevertino šio punkto pirmoje dalyje nurodytos versijos apie V. S. padarytus pažeidimus. Kita vertus, pasak kasatoriaus, baudžiamojo proceso įstatyme nekeliamas imperatyvus reikalavimas apkaltinamajame nuosprendyje detaliai perrašyti dokumentus, kuriuose aptariama paties nukentėjusiojo kaltė (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai). Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos aplinkybes, kartu ir nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo 2010 m. rugsėjo 16 d. aktu Nr. 1 nustatytas kitas nelaimingo atsitikimo priežastis (profesinės rizikos vertinimo neatlikimas V. S. darbo vietoje; nesaugus įrenginys; netinkamas darbuotojų aprūpinimas darbo rūbais ir darbo organizavimo trūkumai) nurodė kitose apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies vietose, o, aprašydamas R. B. ir S. G. parodymus, juos analizavo, nurodė, kodėl juos atmeta, ir dar kartą išdėstė nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto Nr. 01 17 punkte konstatuotas visas keturias nelaimingo atsitikimo priežastis (saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas; darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų; netinkamas darbo vietos įrengimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas), nė vienos iš jų neišskirdamas kaip pagrindinės ar nesvarbios. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios, kaip ir apeliacinės, instancijos teismas neperrašė ir šio akto 17 punkto antros, trečios, ketvirtos dalių, kuriose vardijami R. B., S. G., P. A. K. padaryti pažeidimai, viso teksto, tačiau tai nereiškia, kad teismai jų neanalizavo ir jose iškeltų versijų netyrė. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tyrė visas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, jas įvardijo ir tinkamai įvertino, todėl minėtas apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo nepagrįstas ir negali būti pagrindas naikinti nuosprendį.

17Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus ir nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovo advokato D. Varno kasaciniai skundai atmestini.

18Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

19Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

20Šioje baudžiamojoje byloje kasaciniai skundai iš esmės yra paduoti dėl, kasatorių nuomone, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Vadinasi, kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatoriai skunduose teigia, kad, pvz., apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai darbdavio 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 31A G vertino kaip turintį didelės reikšmės dokumentą, patvirtinantį V. S. žinias ir egzamino išlaikymą, nes tai tik išvestinis dokumentas, kuriame nėra V. S. parašo; apeliacinės instancijos teisėjų kolegija versiją, kad transporterio mašinistas V. S., nepranešęs cecho meistrui apie gedimą transporto juostos valytuvo mazge, nesustabdė transporterio, įlipo į skaldos byrėjimo lataką ir savo jėgomis bandė šalinti gedimą, nurodė kaip kaltinamojo akto alternatyvą ir įvertino kaip pagrindą, leidžiantį išteisinti R. B., S. G., P. A. K.; kiti byloje apklausti asmenys, be savo samprotavimų ir spėlionių, taip pat nepateikė tikslių duomenų apie V. S. atsiradimo žūties vietoje priežastis; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis R. B., S. G., P. A. K., liudytojų R. J., A. J. Ž., A. Š., A. G. parodymais, nustatytu faktu pripažino tai, jog V. S. buvo instruktuojamas ir egzaminuojamas; apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo – nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. akto Nr. 01 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo pirmosios priežasties detalaus neperrašymo – nepagrįstas ir negali būti pagrindas naikinti nuosprendį ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatoriai iš esmės neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

21Be to, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių Z. S., S. S. atstovas kasaciniu skundu, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį jį pakeičiant – iš civilinio atsakovo UAB „Granitas“ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Z. S., S. S. priteisiant po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad šis kasatoriaus prašymas deklaratyvus, nes yra neargumentuotas ir pateiktas be konkrečių nuorodų į, kasatoriaus nuomone, pažeistas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio prašymai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to minėtas kasatoriaus skundo prašymas iš civilinio atsakovo UAB „Granitas“ nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Z. S., S. S. priteisti po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-497/2012, 2K-239/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, ir negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.

22Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

23Esminis kasatorių skundų argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes liudytojų R. J., A. J. Ž., J. G., A. G., A. Š., A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymų nevertino byloje esančių oficialių ir patikimų dokumentų kontekste, neišsiaiškino jų prieštaringumo priežasčių, nenurodė, kodėl juos vertina kaip didesnę įrodomąją galią turinčius duomenis, o vertindamas darbo inspektoriaus A. Grigonio apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotus paaiškinimus – nelygino jų su nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. aktu, darbo inspektoriaus H. Žalkausko paaiškinimais ir jo surašytu papildomo nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo 2010 m. rugsėjo 16 d. aktu, jame nustatytomis aplinkybėmis, priežastimis.

24Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus (Nuosprendžio priėmimas) pagrindinių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, visetu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

25Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

26Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei pašalinti kilusias abejones dėl nukentėjusiojo V. S. instruktavimo bei egzaminavimo, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialistus H. Žalkauską, A. Grigonį, Ž. Ragauską, balsu perskaitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2010 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. 20-4-IS1-991 nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. aktą Nr. 1 ir instrukcijų Nr. 9, 10 pavadinimus, prie bylos pridėjo sijotuvo mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 kopiją, nukentėjusiosios Z. S. medicinos dokumentų 2012 m. balandžio 27 d. išrašo kopiją. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl R. B., S. G., P. A. K. kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, išteisinamajame nuosprendyje išdėstė ir analizavo pirmosios instancijos teisme duotus R. B., S. G., P. A. K., liudytojų A. J., S. M., V. B., K. P., A. S. parodymus; UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 17G; egzaminų komisijos protokolą Nr. 03/2008; l. e. UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus pareigas V. L. 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 31AG; 2007 m. lapkričio 10 d. darbo sutartį Nr. 360; įvadinio darbo apsaugos instruktažo registracijos žurnalo įrašus; UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 35 patvirtintus sijotuvo mašinisto pareiginius nuostatus; UAB „Granitas“ generalinio direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintą transporterio mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9; granitinės produkcijos gamybos cecho darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo įrašus; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2010 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. 20-4-IS1-991; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011 m. sausio 26 d. išvadą Nr. 140-(6719)-IS1-494 ir ją surašiusio specialisto Ž. Ragausko apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus; eksperimento protokolą; nelaimingo atsitikimo darbe 2009 m. spalio 8 d. aktą Nr. 01 ir jį surašiusio specialisto A. Grigonio apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus; nelamingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo 2010 m. rugsėjo 16 d. aktą Nr. 1 ir jį surašiusio specialisto H. Žalkausko apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus. Iš apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad jame (priešingai nei pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje) byloje esantys įrodymai, turintys esminės reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje, pateiktas bylos faktinių aplinkybių įvertinimas ir nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis, kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindžiantys įrodymai. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010).

27Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas R. B., S. G., P. A. K. bylą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus ir nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovo advokato Dominyko Varno kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. B., S.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteisti:... 5. R. B. už tai, kad būdamas UAB „Granitas“ Granitinės produkcijos cecho... 6. S. G. už tai, kad, būdamas UAB „Granitas“ Granitinės produkcijos cecho... 7. P. A. K. buvo už tai, kad, būdamas UAB „Granitas“ techniniu direktoriumi,... 8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B., S. G., P. A. K. baudžiamąją... 9. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiasis... 10. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. sausio 23 d.... 11. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame... 12. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo... 13. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 14. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 15. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovas advokatas D. Varnas... 16. Nukentėjusiųjų Z. S., S. S. atstovo kasaciniame skunde iš esmės dėstomi... 17. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos Kauno apylinkės vyriausiojo... 18. Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 20. Šioje baudžiamojoje byloje kasaciniai skundai iš esmės yra paduoti dėl,... 21. Be to, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių Z. S., S. S. atstovas... 22. Dėl kasacinių skundų argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 23. Esminis kasatorių skundų argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos... 24. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės... 25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos... 27. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus...