Byla 2A-336/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

2Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. G. ir R. G., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2321-656/2011 pagal ieškovių A. G. ir R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovės A. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamos priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės po 500 000 Lt neturtinės žalos bei po 1792,10 Lt turtinės žalos atlyginimo kiekvienai. Nurodė, kad ieškovės A. G. sutuoktinis ir R. G. tėvas J. G. buvo sulaikytas kaip liudytojas Kauno m. Panemunės PK 1996-10-23 apie 11 vai., sulaikymas tęsėsi iki tos pačios dienos 18 vai. 40 min. J. G. apklaustas 1996-10-23 kaip liudytojas, nors prieš apklausiant J. G. liudytoju, jis jau buvo atpažintas nukentėjusiųjų ir faktiškai jau buvo įtariamasis. Vietoj apklausos įtariamuoju, J. G. buvo apklaustas liudytoju, išaiškinant jam pareigą papasakoti viską, ką jis žino, taip pat įspėjant jį dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, taip pat neišaiškinant jam teisės turėti gynėją ir neužtikrinant gynėjo dalyvavimo. Kauno m. apylinkės teismo teisėjo 1996-10-25 nutartimi J. G. suimtas už pasikėsinimą išžaginti. Kauno miesto apylinkės teismo 1999-04-13 nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal BK 272 str. 2 d. 4 metams laisvės atėmimo ir suimtas teismo salėje iki nuosprendžio įsigaliojimo ar jo išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kardomojo kalinimo laikotarpiu nuo 1999-04-27 iki 1999-06-23 J. G. laikytas griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. 1999-07-07, atlikdamas kardomąjį kalinimą, J. G. mirė. 2001-06-04 nutarimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras nutraukė baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Neteisėti atsakovo veiksmai yra konstatuoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2001-06-04 nutarimu, kuriuo jis nutarė nutraukti baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. J. G., dar jam gyvam esant buvo padaryta ši neturinė žala: 1) dėl jo patirto suėmimo, 2) dėl jo neteisėto nuteisimo Kauno apygardos teismo 1999-04-13 nuosprendžiu, 3) dėl jo kardomojo kalinimo laikotarpiu nuo 1999-04-27 iki 1999-07-07 (jo mirties). Tiesiogiai ieškovėms buvo padaryta ši neturi neturtinė žala: 1) dėl J. G. (tėvo/sutuoktinio) patirto suėmimo, 2) dėl J. G. (tėvo/sutuoktinio) neteisėto nuteisimo Kauno apygardos teismo 1999-04-13 nuosprendžiu, 3) dėl J. G. (tėvo/sutuoktinio) kardomojo kalinimo laikotarpiu nuo 1999-04-27 iki 1999-07-07 (jo mirties) ir 4) dėl neteisėtai nuteisto J. G. (tėvo/sutuoktinio) mirties įkalinimo vietoje, o taip pat iš to kilusių pasekmių. Ieškovės turi savarankišką teisę į patirtos žalos atlyginimą. Žalos faktą patvirtina atliktos psichologinės ekspertizės ieškovėms. Ekspertai patvirtino, kad ieškovės patyrė psichologinę traumą. Nėra galimybės įvertinti atskirai mirties, neteisingo suėmimo ir nuteisimo poveikio tiriamajam. Taip pat nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi medicininės ekspertizės, siekiant nustatyti J. G. mirties priežastį ir galimą jos sąlygojimą. Kompleksinių medicininių ekspertizių metu nustatyta, kad J. G. mirties priežastimi buvo išeminė širdies liga. Tai komplikavosi ūmiu širdies-kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Esant lėtinėms širdies ligoms, nervinė įtampa, dvasiniai pergyvenimai, stresas, kalinimas, kalinimo režimas ir pan. gali turėti įtakos ligonio būklės pablogėjimui. Tačiau nustatyti ir pagrįsti turimais medicininiais duomenimis, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp išvardintų rizikos faktorių ir J. G. mirties, negalima. J. G. mirė būdamas įkalinimo įstaigoje ir patirdamas objektyviai suvokiamą nervinę įtampą, dvasinius pergyvenimus, stresą. Medicininių ekspertizių išvados patvirtino priežastinio ryšio galimybę tarp J. G. potyrių, sąlygų ir jo mirties, t. y. ekspertizių išvados objektyviai suvokiamo priežastinio ryšio nepaneigė. Todėl yra nustatyta visiška ar nors dalinė atsakomybė ne tik dėl J. G. patirtų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl jo mirties. Ieškovės taip pat nurodė, kad J. G. reabilitacijai po jo mirties buvo samdomi advokatai, kuriems 1997-2001 metų laikotarpiu už teisinę pagalbą sumokėta 2000 Lt. Į J. G. sąskaitą Lukiškių kalėjime pervesta 210 Lt. Buvo patirtos 48 Lt pašto išlaidos siunčiant pareiškimus paštu. Kelionėms (bilietams) iš Kauno į Vilnių išleista 149,20 Lt. Automobilio degalams pagal išlikusius dokumentus išleista 64,82 Lt. Iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpius, kai J. G. buvo suimtas, kas sudaro 1 112,09 Lt darbo užmokesčio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovei A. G. 30 000 Lt neturtinės žalos, 3 584 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 225 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei R. G. 20 000 Lt neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. 2000-06-01 išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad abi ieškovės lygiomis dalimis paveldi mirusio J. G. turtą, kurį sudaro butas ir automobilis, nuorodų apie turtinių teisių paveldėjimą nėra. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti perleidžiamas, kai jis išreikštas objektyvia forma (CK 6.102 str. 3 d.): pavyzdžiui, nukentėjusio asmens ir kaltininko susitarimu atlyginti konkrečią žalos sumą, konkrečia teismo sprendimu priteista suma. Nagrinėjamoje byloje dėl objektyvios priežasties (paties nukentėjusiojo J. G. mirties) J. G. nesikreipė į teismą ar kitas valstybines institucijas dėl žalos atlyginimo. Ieškovės neišskyrė, kokia reikalaujamos priteisti žalos dalis padaryta J. G. asmeniškai, kokia ieškovėms asmeniškai. Teismas sprendė, kad ieškovių pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas tiek vertinant paties J. G. teisę į patirtos žalos atlyginimą, tiek vertinant ieškovių asmeninę teisę į žalos atlyginimą dėl J. G. neteisėto nuteisimo bei įkalinimo, tiek, įskaitant jo mirtį. Teismo teigimu, paties J. G. neįgyvendinta teisė į patirtos žalos atlyginimą vertinama kaip aplinkybė, kuri, vadovaujantis teisingumo kriterijumi (CK 1.5 str.) bei CK 6.250 str. 2 d. suformuluotais kriterijais, sudaro pagrindą padidinti ieškovėms asmeniškai padarytos žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs J. G. apeliacinį skundą, 1999-06-30 nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1999-04-13 nuosprendį, kuriuo J. G. buvo pripažintas kaltu, ir baudžiamąją bylą perdavė tirti iš naujo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai. Nutartyje konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nurodyta, kad parengtinio tyrimo metu neištirtos esminės aplinkybės, tyrimas buvo atliekamas vienpusiškai, nepašalinti įrodymų prieštaravimai, J. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, tačiau J. G. mirė 1999-07-07. Generalinės prokuratūros prokuroras 2001-06-04 nutarimu nuraukė baudžiamosios bylos dalį, nesant J. G. veiksmuose nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 272 str. („Plėšimas“), sudėties. Nutarime konstatuota, kad parengtinio tyrimo metu buvo padaryti esminiai grubūs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai renkant ir vertinant įrodymus, nepaneigta, kad nukentėjusios gali realiai klysti nurodydamos faktus, atlikus pirminius parengtinio tardymo veiksmus (nukentėjusiųjų ir J. G. apklausas bei atpažinimus), tolimesnis J. G. baudžiamasis persekiojimas buvo nepagrįstas. Teismas sprendė, kad J. G. baudžiamasis persekiojimas ir suėmimas buvo tęsiamas nesant pakankamai duomenų apie jo nusikaltimo padarymą. Kompleksinių medicininių ekspertizių aktuose pateiktos išvados (2008-02-05 ekspertizės aktas EKM 61 (140)/08 (01) (t.2 b.l.130-134) ir 2010-01-19 ekspertizes aktas EKM 34 (153)/10 (01)), kad J. G. mirties priežastimi buvo išeminė širdies liga, pasireiškusi širdies raumens distrofija, širdies ertmių išsiplėtimu, širdies vainikinių arterijų skleroze su stenoze iki 70 procentų, tai komplikavosi ūmiu širdies-kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Taip pat konstatuota, kad esant lėtinėms širdies ligoms nervinė įtampa, dvasiniai pergyvenimai, stresas, kalinimas, kalinimo režimas ir pan. gali turėti įtakos ligonio būklės pablogėjimui, tačiau nustatyti ir pagrįsti turimais medicininiais duomenimis, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp išvardintų rizikos faktorių ir J. G. mirties, negalima. Teismas nurodė, kad medicininių ekspertizių išvados objektyviai suvokiamo priežastinio ryšio nepaneigė, aplinkybė, kad nekaltu pripažinto asmens kalinimas ir nepagrįstas nuteisimas už sunkų nusikaltimą sukelia itin didelę nervinę įtampą, dvasinius pergyvenimus ir stresą, pripažintina visiems žinoma neįrodinėtina aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.). Teismas konstatavo, kad dalinė atsakovo institucijų atsakomybė dėl J. G. mirties byloje yra nustatyta. Teismas pripažino, kad ieškovėms taikant įprastą moralės standartą neteisėtas baudžiamasis sutuoktinio ir tėvo persekiojimas bei nuteisimas už sunkaus nusikaltimo (išžaginimo, o vėliau plėšimo) padarymą turėtų sukelti dvasinius išgyvenimus. Byloje atlikta ieškovės A. G. psichologinė ekspertizė (2011-01-04 2011-03-22 teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-2/2011, t.3 b.l.45-52), kurios medžiagoje nurodytos aplinkybės, jog ieškovė A. G. dėl šios skaudžios patirties ne tik patyrė ilgalaikes depresines pasekmes, tačiau šios pasekmės sąlygojo tam tikrus pokyčius jos elgesyje ir bendravime (uždarumą, atsiribojimą, vienišumą ir izoliacijos jausmą ir kt.), požiūryje į pasaulį, savo gyvenimo įprasminime (susiaurėjo jos interesai), laisvalaikio veikla tapo pagrinde orientuota į teisingumo atstatymą vyro byloje, A. G. iki vyro mirties patyrė eilę stresinių įvykių (bylos vyrui iškėlimas, jos nagrinėjimas, nuosprendis, įkalinimas, apeliacinio teismo pratęstas suėmimas), sukėlusių tiriamajai neigiamų emocinių išgyvenimų (baimė, nerimas, įtampa, nusivylimas ir kt.), dėl vyro mirties A. G. patyrė psichologinę traumą. Byloje atlikta ieškovės R. G. psichologinė ekspertizė (2011-01-04-2011-03-22 teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.78TPK-l/2011, t.3 b.l.53-58), kurios medžiagoje nurodyta, kad tarp ieškovės R. G. ir jos tėvo buvo stiprus, glaudus emocinis ryšys, tėvas mergaitės gyvenime, jos pasaulyje buvo emociškai reikšmingas, svarbus asmuo, atsižvelgiant į įvykio metu ieškovės R. G. buvusį nedidelį (šešerių metų) amžių dėl staigios ir netikėtos tėvo mirties, ji patyrė psichologinę traumą, iki tėvo mirties dėl ieškovės tėvui iškeltos bylos tyrimo bei su tuo susijusių tėvo sulaikymo ir įkalinimo patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų (nerimas, stiprus ilgesio jausmas, rūpesčio, globos ir saugumo jausmo netekimas). Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai. Esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad neteisėtas J. G. kalinimas ir nuteisimas nebuvo tiesioginė ar vienintelė jo mirties priežastis. Teismas atsižvelgė į glaudžius ieškovių emocinius ryšius su J. G., psichologinių ekspertizių metu nustatytą ieškovių patirtą psichologinę traumą ir aplinkybę, kad A. G. išlieka aktualūs ir tyrimo metu stebimi potrauminio streso ir depresijos simptomai, ji ilgą laiką aktyviai siekė J. G. reabilitavimo, jai kaip suaugusiam socialiai aktyviam asmeniui, nepagrįstas J. G. apkaltinimas sunkiais nusikaltimais, kurie nesuderinami su bendraisiais geros moralės, bet ir, konkrečiai, sutuoktinių tarpusavio santykių principais, padarė didesnę neturtinę žalą negu nepilnamečiam vaikui R. G.. Teismas kaip kriterijų priteisiamai neturtinei žalai padidinti įvertino aplinkybę, kad pats J. G. nerealizavo savo pagrįsto teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis diskrecijos teise, sprendė, kad A. G. priteistina 30 000 Lt neturtinės žalos, o R. G. – 20 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovės taip pat nurodė, kad J. G. reabilitacijai po jo mirties buvo samdomi advokatai, kuriems 1997-2001 metų laikotarpiu už teisinę pagalbą sumokėta 2000 Lt Į J. G. sąskaitą Lukiškių kalėjime įmokėta 210 Lt, buvo patirtos 48 Lt pašto išlaidos siunčiant pareiškimus paštu, kelionėms (bilietams) iš Kauno į Vilnių išleista 149,20 Lt, automobilio degalams pagal pateiktus dokumentus išleista 64,82 Lt, iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpius, kai J. G. buvo suimtas, kas sudaro 1112,09 Lt darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą susirašinėjimą su prokuratūra ir baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė A. G. asmeniškai ir kaip įstatyminė nepilnametės R. G. atstovė, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą, nuosekliai siekė, kad J. G. būtų išteisintas, o po jo mirties baudžiamoji byla būtų nutraukta reabilituojančiais pagrindais. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2000-04-10 nutarimu nutraukus bylą nereabilituojančiais pagrindas dėl J. G. mirties, A. G. daugelį kartų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl J. G. bylos nutraukimo reabilituojančiais pagrindais. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje visiškos valstybės civilinės atsakomybės kontekste reikšminga yra tai, kad visas parengtinis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėtas, todėl visos ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos apmokėti už advokato pagalbą, teiktą baudžiamojo persekiojimo yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo sprendimų ir veiksmų. Jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Teismas konstatavo, kad pinigines išlaidas bei J. G. negauto darbo užmokesčio pasekmes (turtinę žalą) patyrė asmeniškai ieškovė A. G., todėl turtinė žala priteisiama A. G.. Taip pat ieškovė A. G. patyrė 1 225 Lt bylinėjimosi išlaidų apmokėdama už ekspertizes. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į visišką atsakovą atstovaujančių institucijų žalos fakto neigimą ir nebendradarbiavimą su nukentėjusiomis, nėra pagrindo taikyti CPK 93 str. 1 d. nustatytos proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės ir ieškovei A. G. priteisiama visa turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Ieškovės A. G. ir R. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovių ieškinį visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismo išvada, kad J. G. teisė į neturtinės žalos atlyginimą nėra paveldima, yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotam teisės aiškinimui (Konstitucinio Teismui 2006-08-19 nutarimas). Teismas nepagrįstai sutapatino patirtos žalos asmeninį pobūdį su teise į tokios žalos atlyginimą, kuri šiuo atveju, inter alia remiantis ir Konstitucinio Teismo teisės aiškinimu, gali būti paveldima. Teisė reikalauti atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kaip ir bet kokios kitos prievolės, atsiranda ne pareiškus atitinkamą konkretizuotą reikalavimą, bet susiklosčius prievoliniam teisniam santykiui, t. y. patyrus atitinkamą žalą. Teisės doktrina pripažįsta neturtinės žalos prezumpcijos principą, pagal kurį, jeigu padaryta objektyviai suvokiama neturtinė žala, tai teismas pats turi diskreciją spręsti dėl neturtinės žalos dydžio net ir tuo atveju, kai pats asmuo tokio dydžio tiksliai nurodyti negali. Todėl teismo išvada, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti perleidžiamas, kai jis išreikštas objektyvia forma, yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai atmetė J. G. tiesiogiai patirtos neturtinės žalos paveldėjimo galimybę ir šį aspektą vertino tik kaip ieškovių tiesiogiai patirtos žalos dydį didinantį kriterijų.

112. Vertinant J. G. patirtos neturtinės žalos mastą, būtina atsižvelgti į tai, kad neteisėtai įkalintas asmuo buvo išteisintas, reabilituotas tik po mirties. Todėl vertinant pažeidimo ilgaamžiškumą laikytina, kad J. G. teisių pažeidimas tęsėsi iki jo mirties, nes šis subjektyviai patirtas neteisingumas šiam žalą patyrusiam asmeniui iš esmės niekada nepasibaigė.

123. Pagal bylos fabulą ir susiklosčiusį teisinį santykį buvo aišku, kad valstybės vardu padaryta žala. Tačiau atsakovas nesiūlė žalą atlyginti geranoriškai, siekė, kad ieškinys būtų atmestas. Tokia atsakovo pozicija sąlygojo tai, kad ta satisfakcija, kurią teismas nustatė po 10 metų trukusio nepagrįsto ieškovių teisingumo siekimo, tapo neadekvati vertinant jos patyrimo mastą.

13Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Ieškinys teismui buvo paduotas galiojant 1964 m. CPK bei naujos redakcijos CK. Todėl teismas sprendime nepagrįstai taikė naują CK bei CPK redakciją.

152. Patikslintame ieškinyje ieškovės reikalavimus kildino iš paveldėjimo teisės pagrindu po J. G. mirties atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais J. G., bei reiškė savarankiškus reikalavimus dėl ieškovėms asmeniškai padarytos žalos, tačiau šių reikalavimų neatribojo. Be to, ieškinyje nenurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais, kam ir kokio konkretaus dydžio žala padaryta.

163. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi bendri deliktinės atsakomybės pagrindai (1964 m. CK 483, 484 str.). Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas.

174. Teismas nepagrįstai paties J. G. neįgyvendintą teisę į patirtos žalos atlyginimą priskyrė prie aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti ieškovėms padarytos žalos atlyginimą.

185. Teismas nepagrįstai neanalizavo ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ieškovės turėjo įrodyti tardymo ar teismo veiksmų neteisėtumą, žalos dydį, priežastinį ryšį bei kaltę. Ta aplinkybė, kad baudžiamoji byla J. G. atžvilgiu buvo nutraukta BPK 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo ir teismo atliktų veiksmų neteisėtumo.

196. Teismas, konstatuodamas, kad dalinė atsakovo atsakomybė dėl J. G. mirties byloje yra nustatyta, netinkamai taikė 1964 m. CPK 65 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Medicininių teismo ekspertizių išvadose J. G. mirties priežastimi nurodyta išeminė širdies liga, taip pat išvardinta eilė rizikos faktorių, tarp kurių nurodytas ir kalinimas, galėjusių turėti įtakos ligonio būklės pablogėjimui, tačiau ekspertai nurodė, kad nustatyti bei objektyviai pagrįsti priežastinio ryšio tarp šių rizikos faktorių ir J. G. mirties buvimo negalima. Tačiau teismas šią ekspertų išvadą pateikia kaip nepaneigiančią tokio priežastinio ryšio buvimo galimybės, t. y. vadovaujasi ne įrodymais, o prielaidomis.

207. Teismas nepagrįstai prie turtinės žalos priskyrė ir į J. G. sąskaitą Lukiškių kalėjime įmokėtus 210 Lt. Piniginių lėšų pervedimas į asmens sąskaitą, kuria asmuo turi teisę disponuoti savo nuožiūra ir savo poreikių tenkinimui, negali būti vertinamas kaip žala.

218. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės ir priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Šiems santykiams turėjo būti taikomos 1964 m. CPK 112 straipsnio nuostatos. Taip pat teismui nėra numatyta diskrecijos teisė netaikyti proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės reikalavimų.

22Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:

231. Teismas turėjo taikyti ne šiuo metu galiojančius teisės aktus, o žalos padarymo metu galiojusius materialinės teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymą, bei 1964 m. CK normas.

242. Teismas, tenkindamas ieškovių ieškinį, nepagrįstai išplėtė asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą ratą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovių atžvilgiu buvo taikyti kokie nors procesiniai veiksmai – įtariamuoju, o vėliau ir nuteistuoju baudžiamojoje byloje buvo tik J. G., todėl teisę kreiptis dėl valstybės institucijų padarytos žalos atlyginimo turėjo tik jis. Vien neturtinės žalos padarymo fakto nepakanka valstybės deliktinei atsakomybei kilti – tam būtinos ir visos kitos sąlygos.

253. Iš esmės dėl susiklosčiusios situacijos kaltos nukentėjusiosios V. D. ir V. L., kurios ikiteisminio tyrimo metu klaidino pareigūnus, teigdamos, jog nusikaltimą padarė J. G.. Jeigu nebūtų jų parodymų, J. G. nebūtų suimtas ir nuteistas. Todėl pareiga atlyginti žalą kyla ne tik valstybei, bet ir minėtiems asmenims, t. y. turi būti taikoma solidarioji atsakomybė. Aplinkybė, jog ieškovės nepageidavo reikšti reikalavimų jų atžvilgiu, nesudaro pagrindo didinti valstybės atsakomybės dalį.

264. Byloje atliktoje ekspertizėje ekspertai nurodė, kad J. G. mirties priežastis – išeminė širdies liga, kuria jis sirgo dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o nustatyti ir pagrįsti medicininiais duomenimis, ar yra tiesioginis ryšys tarp rizikos faktorių ir J. G. mirties, negalima. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad nervinė įtampa ir stresas, patirti nuteisimo ir įkalinimo laikotarpiu, buvo J. G. mirties priežastimi. Jokie byloje egzistuojantys įrodymai nepagrindžia teismo išvados. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai nustatė valstybės dalinę atsakomybę už J. G. mirtį, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, jis negalėjo remtis bylomis dėl netyčinio gyvybės atėmimo.

275. Nors teismas nurodė, kad netaiko šiuo metu galiojančio CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės, tačiau ši teisės norma ir negalėjo būti taikoma, nes šioje byloje turėjo būti taikomos 1964 m. CPK normos.

28Atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą.

29Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, o Teisingumo ministerijos skundą patenkinti.

30Ieškovės A. G. ir R. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

31Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Generalinės prokuratūros skundą patenkinti, o ieškovių skundą atmesti.

32IV. Apeliacinio teismo argumentai

33Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Atsakovo atstovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

35Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

36Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimas, bei tokios žalos paveldėjimo klausimas.

37Dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo paveldėjimo

38Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad: ,,iš Konstitucijos neišplaukia, kad asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (arba kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (asmenims). Atskirai paminėtinos teisinės situacijos, kai asmuo, kuriam buvo padaryta žala, yra miręs, juo labiau tada, kai asmeniui padarytos žalos turinį kaip tik ir sudaro tai, kad jam buvo atimta gyvybė. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste būtina pabrėžti, jog Konstitucija reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybė negalėtų išvengti pareigos atlyginti, kai tokio atlyginimo yra pagrįstai reikalaujama, už jos institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir tais atvejais, kai pačiam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo atlikti tie neteisėti veiksmai, tos žalos atlyginimo neįmanoma išmokėti būtent dėl to, kad jis yra miręs, juo labiau jeigu minėtais neteisėtais veiksmais tam asmeniui padarytos žalos turinį kaip tik ir sudaro tai, kad jam buvo atimta gyvybė. Taigi valstybė negali vengti atlyginti tokią žalą visais atvejais, kai ją atlyginti pagrįstai reikalauja kiti asmenys, o asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti neteisėti valstybės institucijų, pareigūnų veiksmai ir kuriam tais veiksmais buvo padaryta atitinkama materialinė ir (arba) moralinė žala, nebegali pats reikalauti ją atlyginti dėl to, kad atitinkamų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo nustatytas jau po to asmens mirties (kurios priežastis kai kada gali būti minėti neteisėti veiksmai), arba dėl to, kad nors atitinkamų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų, dėl kurių asmuo patyrė žalą, neteisėtumas buvo nustatytas dar tam asmeniui esant gyvam, jis mirė anksčiau, negu spėjo (per įstatyme nustatytą protingą terminą) pasinaudoti savo teise pareikalauti žalos atlyginimo arba pasinaudojo šia teise, tačiau nesulaukė, kol dėl šio reikalavimo bus priimtas ir (arba) įvykdytas atitinkamos valstybės institucijos ( inter alia teismo) sprendimas.“ Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad absoliutus draudimas paveldėti fizinio asmens teisę į žalos, padarytos kuriais nors neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą riboja inter alia Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintus teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, įtvirtintos inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus.

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negali priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad ieškovės neturi teisės paveldėti (tėvo, sutuoktinio) J. G. dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Kaip pats teismas nurodė, nagrinėjamoje byloje dėl objektyvios priežasties – paties nukentėjusiojo J. G. mirties – J. G. nesikreipė į teismą ar kitas valstybines institucijas dėl žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. mirė 1999 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Baudžiamosios bylos dalį dėl kaltinimo nesant J. G. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 2 dalyje sudėties, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutraukė tik 2001 m. birželio 4 d. nutarimu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po J. G. mirties. Atitinkamų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo nustatytas jau po J. G. mirties (kurios priežastis iš dalies lėmė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai). Dėl to atsižvelgdama į minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytą teisinę argumentaciją bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės turi teisę paveldėti jų sutuoktinio/tėvo dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.

40Dėl J. G. patirtos žalos atlyginimo

41Valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad vykdydami jiems patikėtas funkcijas, patys jų nepažeistų. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Iš esmės analogiškai šie teisiniai santykiai buvo reglamentuoti ieškovės A. G. vyro bei ieškovės R. G. tėvo J. G. sulaikymo, suėmimo, nuteisimo laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 486 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta valstybės pareiga visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, atlyginti žalą, fiziniam asmeniui padarytą dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų vykdant baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą. Nuo 1997 m. lapkričio 19 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas), detaliai reglamentuojantis dėl teisėsaugos institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų atsiradusius deliktinės atsakomybės teisinius santykius.

42Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, byla Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-7-183/2006). Neteisėtu suėmimu, sulaikymu ar areštu pažeidžiama neviena teisinė vertybė, visų pirma tai – asmens teisės į laisvę pažeidimas. Žmogaus laisvės neliečiamybės garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausios galios valstybės teisės akte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), CK, kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

43Sulaikymo metu galiojusio 1964 m. BK (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.I-551 redakcija) 137 straipsnyje buvo numatyta, kad kvotos organas ar tardytojas turi teisę sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kai mačiusieji, jų tarpe ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo šį asmenį kaip padariusį nusikaltimą. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamoji byla buvo iškelta 1996 m. spalio 23 d. pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 2 dalyje pagal V. L. pareiškimą dėl jai padarytų kūno sužalojimų ir jos asmeninių daiktų užvaldymo. J. G. 1996 m. spalio 23 d. buvo sulaikytas įtariamuoju pagal BPK 137 straipsnį įtariant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajai V. L. nurodžius jį kaip padariusį nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. buvo sulaikytas nepažeidžiant tuo metu galiojusių BPK normų.

44Ieškovo suėmimo metu galiojusio 1964 m. BK 98, 104 straipsniuose buvo nustatyta, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti taikomas tik teismo nutartimi, teisėjo nutarimu arba prokuroro sankcija bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip vieneriems metams; įstatymu buvo reikalaujama sprendimą dėl suėmimo taikymo priimti tik įvertinus pareikštojo kaltinimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tikėtinumą, kad kaltinamasis vengs tardymo ir teismo, taip pat, kad jis kliudys nustatyti tiesą, kaltinamojo užsiėmimo rūšį, jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo klausimą. Bylos duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 25 d. nutartimi J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) iki 1996 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis BPK 112 straipsniu, 1996 m. spalio 31 d. nutarimu J. G. taikytą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikino, konstatavęs ir nutaręs, kad atlikti visi procesiniai veiksmai ir yra pagrindas paleisti J. G. iš suėmimo, nes jis turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas, dirba, nuo tardymo ir teismo nesislėps. Taigi, šiuo atveju procesinės prievartos priemonės J. G. buvo taikytos įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamais procesiniais sprendimais, kurie nėra pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Jų taikymas pateisinamas J. G. pareikštų įtarimų pagrindu. Be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Dėl nurodytų priežasčių, jos laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl negalimas reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkinimas.

45Nustatyta, kad nuo 1997 m. sausio 22 d. J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 22 d. nutarimas). Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu J. G. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams su 1/6 turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą, suimant jį teismo salėje. Kauno apygardos teismo 1999 m. birželio 30 d. nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. balandžio 13 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota tirti iš naujo Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kardomoji priemonė – suėmimas – J. G. pratęstas trims mėnesiams. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad byloje yra daug faktų, rodančių vienpusišką ir nepilną parengtinį tyrimą, tardymo pateiktoje medžiagoje yra daug prieštaravimų, neaiškumų, kurių be papildomo bylos tyrimo pašalinti negalima. Bylą grąžinus tyrimui papildyti, J. G. liko kaltinamuoju, buvo suvaržytos jo teisės, palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas. 1999 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto tardymo izoliatoriuje – kalėjime J. G. mirė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2001 m. birželio 4 d. nutarimu nutraukė baudžiamosios bylos dalį dėl kaltinimo nesant J. G. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 2 dalyje sudėties. Minėtame nutarime konstatuota, kad eilė tardymo veiksmų buvo atlikta grubiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, parengtinio tyrimo metu taip pat nustatyta eilė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nustatyta, kad tardymas buvo atliekamas nevisapusiškai, neobjektyviai, nepilnai, tardymo metu, ypatingai pradinėje tyrimo stadijoje, nebuvo imtasi reikiamų priemonių užtikrinant savalaikį neatidėliotinų tardymo veiksmų atlikimą, nebuvo reikiamai reaguojama į teisėtus įtariamojo, o vėliau kaltinamojo J. G. bei jo sutuoktinės prašymus, nebuvo atlikti elementarūs tardymo veiksmai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Generalinės prokuratūros nutarimu ir šis nutarimas reiškia asmens visišką reabilitavimą. Taip pat panaikinus J. G. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas kriminaline bausme, jis turėjo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismo 1999 m. birželio 30 d. nutartimi bei Generalinės prokuratūros 2001 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nustatyti esminiai, grubūs BPK pažeidimai atliekant tardymą bei tyrimą. Vertindama nustatytų pažeidimų grubumą, apkaltinamojo nuosprendžio teisinę reikšmę, kolegija sprendžia, kad tokie pažeidimai pažeidė J. G. teises ir padarė jam žalą. Dėl nurodytų aplinkybių, J. G. teisės buvo pažeidžiamos jį kalinant nuo 1999 m. balandžio 13 d. iki 1999 m. liepos 7 d., bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi baudžiamojoje byloje atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais bei teismo nuosprendžiu buvo padaryti neteisėti veiksmai, dėl ko J. G. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo.

46Nustačius, kad J. G. turėjo teisę į žalos atlyginimą, spręstinas konkretaus žalos dydžio atlyginimo klausimas. Aplinkybė, kokios institucijos – kvotos, prokuratūros, tardymo ar kt. - pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, neturi teisinės reikšmės. Svarbu, kad būtų konstatuota, jog valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Kaip minėta, Generalinės prokuratūros 2001 m. birželio 4 d. nutarimu neteisėti valstybės institucijų veiksmai yra konstatuoti. Tarp šių neteisėtų veiksmų ir J. G. atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl valstybė privalo atlyginti padarytą žalą.

47Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, priteisdami šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. buvo teisiamas pirmą kartą, buvo neteisėtai įkalintas 96 dienas bei nuteistas teismo nuosprendžiu. Dėl neteisėto suėmimo buvo apribota J. G. judėjimo laisvė, jo nepilnametė dukra ilgą laiką buvo be tėvo. Savaime suprantama, kad dėl nepagrįsto nuteisimo J. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nervinę įtampą, o esant blogai sveikatos būklei (J. G. sirgo išemine širdies liga), tai galėjo turėti tam tikrą reikšmę ieškovo sunkiai sveikatos būklei ir mirčiai. Byloje esančiose ekspertizių aktuose pateiktose išvadose (2008-02-05 ekspertizės aktas EKM 61 (140)/08 (01) (t.2 b.l.130-134) ir 2010-01-19 ekspertizes aktas EKM 34 (153)/10 (01)) (t.2 b.l.212-214) nurodyta, kad J. G. mirties priežastimi buvo išeminė širdies liga, pasireiškusi širdies raumens distrofija, širdies ertmių išsiplėtimu, širdies vainikinių arterijų skleroze su stenoze iki 70 procentų, tai komplikavosi ūmiu širdies-kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Minėtuose ekspertizės aktuose taip pat pažymėta, kad esant lėtinėms širdies ligoms nervinė įtampa, dvasiniai pergyvenimai, stresas, kalinimas, kalinimo režimas ir pan. gali turėti įtakos ligonio būklės pablogėjimui, tačiau nustatyti ir pagrįsti turimais medicininiais duomenimis ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp išvardintų rizikos faktorių ir J. G. mirties, negalima. Nors medicininių ekspertizių išvadose nėra patvirtina, kad J. G. mirties priežastys yra jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas, tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netiesioginis priežastinis ryšys tarp baudžiamojo proceso bei šio asmens mirties nebuvo paneigtas.

49Ieškovės, ieškiniu prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės po 500 000 Lt neturtinės žalos nenurodė, kokią neturtinės dalį jos prašo priteisti dėl paties J. G. patirtų išgyvenimų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Aplinkybė, kad asmuo mirė neteisėtų veiksmų atlikimo metu ir nėra paneigta, kad tai įvykti reikšmės turėjo teisėsaugos institucijų bei pareigūnų neteisėti veiksmai, padidina J. G. patirtos neturtinės žalos dydį. Įvertinusi bylos duomenis, bei atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. G. patirta neturtinė žala vertintina 20 000 Lt dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. D. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-465/2010; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-89/2010; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-364/2008).

50Iš bylos duomenų matyti, kad 2000 m. birželio 1 d. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad abi ieškovės lygiomis dalimis paveldi mirusio J. G. turtą. Dėl to anksčiau minėta bei nustatyta dėl valstybės institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų J. G. patirta neturtinė žala priteistina ieškovėms lygiomis dalimis, t. y. po 10 000 Lt.

51Dėl ieškovių patirtos žalos atlyginimo

52Byloje nėra ginčo dėl ieškovių patirtų dvasinių išgyvenimų fakto dėl jų sutuoktinio/tėvo J. G. neteisėto įkalinimo, nuteisimo bei mirties, kurią iš dalies lėmė neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai. Ieškovių patirtą neturtinę žalą patvirtina ir byloje esančių psichologinių ekspertizių aktai (2011-01-04 – 2011-03-22 teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-2/2011, t. 3 b. l. 45-52; 2011-01-04 – 2011-03-22 teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.78TPK-l/2011, t. 3 b. l. 53-58). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas ieškovių patirtai neturtinei žalai įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovėms priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei ieškovių patirtus dvasinius išgyvenimus, net ir nevertinant paties J. G. neįgyvendintos teisės į patirtos žalos atlyginimą ir dėl šios aplinkybės nedidinat ieškovėms padarytos žalos dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-490/2010; 2010 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J., M. Č. ir kt., v. viešoji įstaiga Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. G. ir V. G. v. AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-556/2008). Tuo tarpu ieškovių prašoma priteisti po 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja teisminei praktikai panašaus pobūdžio bylose (analogiško pobūdžio bylų teisminėje praktikoje nėra), taip pat šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

53Atsakovo atstovai skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai byloje taikė naujos redakcijos CK normas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais, bet sprendžia, kad tai nėra pagrindas skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, nes kaip minėta teismo taikytoje CK 6.272 straipsnio normoje bei bylai aktualioje 1964 m. CK 486 straipsnio normoje specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis reglamentuotas iš esmės analogiškai.

54Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė A. G. patyrė 3 584 Lt turtinės žalos, kurias sudaro: advokato teisinės pagalbos išlaidos (t. 1 b. l. 206-208), pašto išlaidos (t. 1 b. l. 161-172), kelionių išlaidos (t. 1 b. l. 134-149, t. 1 b. l. 134), J. G. vidutinis darbo užmokestis kai jis buvo suimtas, taip pat į J. G. sąskaitą, jam esant kalėjime, įmokėta 210 Lt suma (t. 1 b. l. 151-153). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į J. G. sąskaitą įmokėtą 210 Lt sumą priskyrė prie ieškovės patirtos turtinės žalos, kadangi piniginių lėšų pervedimas į asmens sąskaitą, kuria asmuo turi teisę disponuoti savo nuožiūra ir savo poreikių tenkinimui, negali būti vertinama, kaip dėl teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų patirta žala. Dėl to pirmosios instancijos teismo ieškovei A. G. priteistas turtinės žalos dydis mažintinas 210 Lt suma ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 374 Lt turtinės žalos atlyginimo.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str., 1964 m. CPK 112 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovių ieškinys buvo patenkintas, pirmsoios instancijos teismas pagrįstai ieškovės A. G. turėtas 1 225 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizių atlikimą priteisė iš atsakovo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė A. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 800 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 154, 176), kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

59,,Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovei A. G. (a. k. ( - ) 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos, 3 374 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis litus) turtinės žalos atlyginimo ir 1 225 Lt bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovei R. G. (a. k. ( - ) 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

61Likusią ieškinio dalį atmesti.“

62Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovei A. G. 2 800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovės A. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Ieškovės A. G. ir R. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Teismo išvada, kad J. G. teisė į neturtinės žalos atlyginimą nėra... 11. 2. Vertinant J. G. patirtos neturtinės žalos mastą, būtina atsižvelgti į... 12. 3. Pagal bylos fabulą ir susiklosčiusį teisinį santykį buvo aišku, kad... 13. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu... 14. 1. Ieškinys teismui buvo paduotas galiojant 1964 m. CPK bei naujos redakcijos... 15. 2. Patikslintame ieškinyje ieškovės reikalavimus kildino iš paveldėjimo... 16. 3. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi bendri deliktinės atsakomybės... 17. 4. Teismas nepagrįstai paties J. G. neįgyvendintą teisę į patirtos žalos... 18. 5. Teismas nepagrįstai neanalizavo ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ieškovės... 19. 6. Teismas, konstatuodamas, kad dalinė atsakovo atsakomybė dėl J. G. mirties... 20. 7. Teismas nepagrįstai prie turtinės žalos priskyrė ir į J. G. sąskaitą... 21. 8. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos... 22. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu... 23. 1. Teismas turėjo taikyti ne šiuo metu galiojančius teisės aktus, o žalos... 24. 2. Teismas, tenkindamas ieškovių ieškinį, nepagrįstai išplėtė asmenų,... 25. 3. Iš esmės dėl susiklosčiusios situacijos kaltos nukentėjusiosios V. D.... 26. 4. Byloje atliktoje ekspertizėje ekspertai nurodė, kad J. G. mirties... 27. 5. Nors teismas nurodė, kad netaiko šiuo metu galiojančio CPK 93 straipsnio... 28. Atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus... 29. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į... 30. Ieškovės A. G. ir R. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo... 31. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus... 32. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 33. Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 34. Atsakovo atstovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 35. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 36. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už... 37. Dėl teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo paveldėjimo... 38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisė į... 40. Dėl J. G. patirtos žalos atlyginimo ... 41. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises... 42. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė... 43. Sulaikymo metu galiojusio 1964 m. BK (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.I-551... 44. Ieškovo suėmimo metu galiojusio 1964 m. BK 98, 104 straipsniuose buvo... 45. Nustatyta, kad nuo 1997 m. sausio 22 d. J. G. paskirta kardomoji priemonė –... 46. Nustačius, kad J. G. turėjo teisę į žalos atlyginimą, spręstinas... 47. Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. buvo teisiamas pirmą kartą, buvo... 49. Ieškovės, ieškiniu prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės po 500 000... 50. Iš bylos duomenų matyti, kad 2000 m. birželio 1 d. išduotame paveldėjimo... 51. Dėl ieškovių patirtos žalos atlyginimo... 52. Byloje nėra ginčo dėl ieškovių patirtų dvasinių išgyvenimų fakto dėl... 53. Atsakovo atstovai skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai byloje taikė... 54. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė A. G. patyrė 3... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 58. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 59. ,,Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 60. Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 61. Likusią ieškinio dalį atmesti.“... 62. Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos...