Byla 2A-572/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (pirmininkas) ir Audronės Jarackaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Martynui Jovaišai., atsakovams T. B., L. V., jų atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovų atstovams I. Z., advokatui Jonui Plateliui, trečiojo asmens atstovei L. M., VI Registrų centro atstovui K. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. ir T. B. bei trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams: Vilniaus apskrities viršininko administracijai (kurio teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), T. B., L. V., S. M., AB SEB bankui, tretiesiems asmenims: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarei Vaivai Staskonytei – Malcienei, Marijampolės 4 notarų biuro notarei Lidijai Pečkienei dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir sandorių pripažinimo iš dalies niekiniais ir

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu (b. t. 1, l. 2-5) prašė:

3panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S. dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,15 ha žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui ir patenkantį į jam grąžintą 0,5 ha ploto sklypą ( - );

4pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. 0,5 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. 2-2533), patvirtintos Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. Staskonytės–Malcienės, dalį dėl žemės sklypo 0,15 ha dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, pirkimo-pardavimo;

5pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 30 d. hipotekos lakštą, patvirtintą Marijampolės 4 notarų biuro notarės Lidijos Pečkienės, kuriuo S. M. 0,5 ha žemės sklypą ( - ) įkeitė AB SEB Vilniaus bankui, hipotekos identifikavimo kodas ( - ) ir panaikinti šio lakšto registraciją Hipotekos registre;

6taikyti restituciją natūra – įpareigoti S. M. ginčijamą sklypo dalį 0,15 ha grąžinti valstybei. Priteisti S. M. iš L. V. ir T. B. po 24 750 litų (iš kiekvieno).

7Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.4-01-2659 P. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,17 ha žemės sklypą, Naujanerių kaime, kuris 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirtas Vilniaus miestui. Minėto sprendimo pagrindu P. S. nuosavybės teisės atkurtos natūra, Vilniaus miesto savivaldybėje Naujanerių kaime suformavus 5,67 ha ploto sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 2,50 ha sklypą miškų ūkio veiklai. Šio sprendimo pagrindu P. S. natūra grąžintas ir nuosavybės teisėmis įregistruotas 0,5 ha žemės sklypas Naujanerių kaime ( - ). Pagal valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 26 d. pažymą Nr.16215, 2008 m. birželio 27 d. Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. P0806-0032 ir 2008 m. birželio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 208 minėtame sklype yra 0,15 ha valstybinės reikšmės miško.

8Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Miškų įstatymą, Žemės įstatymą valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o išimtinės nuosavybės teise valstybei priklausančio žemės sklypo negalima įsigyti privačion nuosavybėn. Ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 str., 13 str., Žemės įstatymo 4 str. nuostatas, todėl apskrities viršininko sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės 0,15 ha miško plotą naikintinas Civilinio kodekso 80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Atsakovas S. M., atlygintinai įsigijęs ginčo sklypą, sklypo dalį, priskirtą valstybės miškui, įgijo neteisėtai, pažeidus minėtas imperatyvias Konstitucijos bei įstatymų nuostatas, todėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos priemonės netaikytinos.

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. t. 1, l. 199) ieškinį patenkino iš dalies:

10panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr.2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių į 0,5 ha ploto žemės sklypą ( - ), atkūrimo piliečiui P. S., dalį, kuria P. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,15 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į minėto sklypo ribas;

11pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. 0,5 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. 2-2533, patvirtintos Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. A.Staskonytės–Malcienės, kuria P. S. sklypą pardavė S. M., dalį dėl 0,15 ha, priskirtino valstybinės reikšmės miškui;

12pripažino negaliojančiu 2005 m. gegužės 30 d. hipotekos lakšto, patvirtinto Marijampolės 4 notarų biuro notarės L. P., kuriuo S. M. 0,5 ha žemės sklypą ( - ), įkeitė AB SEB Vilniaus bankui, hipotekos identifikavimo kodas ( - ), dalį dėl 0,15 ha sklypo, kurį užima valstybinis miškas, panaikino hipotekos lakšto registraciją šioje dalyje Hipotekos registre;

13taikė restituciją natūra – įpareigojo S. M. grąžinti ginčijamą sklypo 0,15 ha dalį valstybei. Priteisė S. M. iš L. V. ir T. B. (iš kiekvieno) po 24 750 Lt.

14Teismas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčo turtą, ginčytini sklypai turėjo miško statusą; Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialūs rašytiniai duomenys rodo, kad sklype augo medžiai. 2007 m. rugsėjo 6 d. Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Siekiant atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ribota restitucija. Visuomenės poreikių, dėl kurių, vykdant restituciją, tam tikras turtas nėra grąžinamas savininkams natūra, bet yra valstybės išperkamas, samprata yra daug platesnė negu Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies sąvokos „visuomenės poreikiai“ turinys. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybę, o kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams tiesioginių nuosavybės teisių atkūrimo pasekmių. Ginčijama Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalimi buvo pažeistos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo, Žemės įstatymo, Atkūrimo įstatymo imperatyvios nuostatos.

15Atsakovai L. V. ir T. B. apeliaciniu skundu (b. t. 2, l. 4-8) prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Skunde nurodo šiuos argumentus:

161. Teismas neturėjo pagrindo išreikalauti turto iš pirkėjo, kadangi jo nesąžiningumas neįrodytas. Nepagrįsta teismo išvada, kad apdairus asmuo privalėtų suvokti, jog plotai, įregistruoti Miškų registre, yra valstybinės reikšmės miškas.

172. Restitucija natūra pažeidė atsakovų L. V. ir T. B. interesus, jie nebuvo sandorio šalimi. Be to, jeigu palikimo priėmimo metu jie būtų žinoję apie palikėjo (ginčo sklypo pardavėjo) skolas, būtų priėmę palikimą pagal apyrašą. Galiausiai, pirkimo-pardavimo sandorio metu žemės rinkos kaina buvo didesnė negu restitucijos taikymo metu.

183. Teismas, nesant pagrindo ir įrodymų, nustatė, kad 0,15 ha miško (krūmų) vertė yra 49 500 Lt.

194. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki šiol nėra aišku, kiek žemės sklype yra miško. Miško geodezija nėra atlikta. Miškų kadastre esantys grafiniai duomenys yra netikslūs.

205. Teismo sprendimu nepasisakyta dėl aplinkybės, kad nuosavybės teisių atkūrimas teritorijoje, prijungtoje prie Vilniaus miesto po 1995 m., buvo vykdomas pagal specialią tvarką, numatytą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, savivaldybės teritorijai priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko žemę, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Sistemiška sąvokų analizė patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies sąvoka „prijungta prie miestų savivaldybių teritorijose teritorijose esanti žemė“ apima miškus ir vandens telkinius.

216. Iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projekto Nr. 1357 svarstymo Seime stenogramos matyti, kad Seimo nariai deklaravo garantijas, jog, plečiant teritoriją, žemė grąžinama savininkams tokia pačia tvarka kaip ir kaimo vietovėje. Be to, valstybė vykdė nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant sklypus, kuriuose yra miško, teritorijose, prijungtose prie Vilniaus miesto 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu.

227. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad, ginant vieną viešąjį interesą, pažeidžiamas kitas – valstybinė turtinė padėtis. Atsakovai, nukentėję nuo valstybės tarnautojų veiksmų, turi teisę į žalos atlyginimą, t. y. į atlyginimą turėtų išlaidų ginčijamame atkūrimo procese ir teisę į 0,15 ha Vilniuje, dėl ko valstybė antrą kartą turi pradėti brangų atkūrimo procesą. Abejotina, ar visuomenės valia yra tokia kaina turėti mišką, aplink kurį yra ūkio paskirties sklypai.

238. P. S. buvo priverstas paimti apleistą žemės sklypą su krūmais, kurie po keleto metų tapo mišku. Be to, nacionalizacijos metu 1940 m. žemės sklype miško nebuvo.

24Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo (b. t. 2, l. 2-3) panaikinti apygardos teismo sprendimo dalį dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 0,15 ha ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą patenkinti visiškai. Vadovaujantis CK 4.171 straipsnio dalimi ir tuo, kad 0,5 ha žemės sklypo 0,35 ha dalis, kurioje nėra valstybinės reikšmės miško, nėra atskirai viešame registre įregistruotas daiktas, todėl dalyje sprendimas, kuriuo panaikinta hipoteka, neteisėta.

25Atsakovai L. V. ir T. B. atsiliepime į trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (b. t. 2., l. 20-21) prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą, kadangi išreikalauti turtą iš sąžiningų įgijėjų draudžia įstatymų leidėjas. Taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstytais argumentais, jog sklype esantis miškas negali būti atskiru objektu (suformuotas yra vienas objektas – nekilnojamasis daiktas – ūkio paskirties žemės sklypas), ir argumentu, kad neaiškiu pagrindu teismas nustatė miško kainą.

26Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. t. 2, l. 24-28) prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus ir kt. miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, savivaldybės teritorijai priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Naujanerių kaimo teritorija 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, todėl nuosavybės teisių į Naujanerių kaimo teritorijoje turėtą žemę atkūrimas buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3262-41 patvirtino įstatymu Nr. I-1304 Vilniaus miestui priskirtų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų plotus bei ribas, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

27Neįrodžius, kad sprendimas atkurti P. S. nuosavybės teises buvo priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra pagrindo jį naikinti. Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama šį sprendimą, jį suderino su Vilniaus miškų urėdija (2000 m. rugsėjo 1 d.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2009 m. sausio 27 d. išrašuose nėra nurodyta, kad ginčo sklype yra miško. Šie duomenys laikytini teisingais, kol nenuginčyti. Be to, ieškovas, ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, nekonkrečiai formuluoja reikalavimus, nepagrindžia jų tiksliais duomenimis t. y. kadastriniais matavimais, nenurodo tikslių ginčo objekto ribų. Apygardos teismo nurodomas 0,15 ha ploto miško žemės sklypas neegzistuoja kaip nekilnojamasis daiktas ir teismas negalėjo jo identifikuoti.

28Vilniaus apygardos prokuroras atsiliepime į atsakovų bei Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. t. 2, l. 30-31). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

291. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008, suformuota praktika, pirkėjas pagrįstai buvo pripažintas nesąžiningu.

302. Panaikinus sprendimą atkurti P. S. nuosavybės teises, jo turto paveldėtojai įgijo teisę į nuosavybės atkūrimą. Nepriteisus iš paveldėtojų perleistos sklypo, kuriame yra miškas, vertės, paveldėtojai nepagrįstai praturtėtų, o pirkėjas patirtų nepagrįstų nuostolių.

313. Sklypo dalies, kurioje yra miškas, kainą teismas pagrįstai nustatė proporcingai viso žemės sklypo kainai.

324. Nėra pagrindo abejoti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais miško žemės plotą ir dislokaciją ginčo žemės sklype, todėl nepagrįstas teiginys, kad ieškovas nenurodė tikslių ginčo objekto ribų.

335. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 6 dalis negali būti taikomi atsietai nuo Konstitucijos ir Miškų įstatymo nuostatų, draudžiančių valstybinės reikšmės miško perdavimą privačion nuosavybėn. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

346. Niekiniai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms administraciniai aktai ir sandoriai negali sukurti stabilių teisinių santykių.

357. CK 4. 171 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu, jei įkeičiamoji dalis tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Ginčijamo apygardos teismo sprendimo pagrindu, įkeistas sklypas tampa valstybės ir S. M. bendrąja daline nuosavybe ir toks sprendimas gali būti prilyginamas notaro patvirtintai naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutarčiai.

36Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime (b. t. 2, l. 33-36) į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o tenkinti ministerijos apeliacinį skundą. Nurodo, kad Miškų valstybės kadastre yra įregistruotas valstybinės reikšmės miškams priskirtas miško sklypas ir jo dalis patenka į ginčo sklypą. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Todėl neteisėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintinos ir jo pagrindu atsiradę teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Pirkdamas miesto teritorijoje esantį žemės sklypą su mišku, pirkėjas privalėjo išsiaiškinti, ar miškas priskirtinas valstybinės reikšmės miškų plotams. Todėl pirkėjui negali būti taikomos nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises.

37Apeliaciniai skundai netenkintini.

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

39Dėl atsakovų L. V. ir T. B. apeliacinio skundo bei miesto teritorijoje esančios miško žemės priskyrimo miestų miškams

40Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamu 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2659 Vilniaus apskrities administracijos viršininkas pažeidė: Konstitucijos 47 straipsnį; Miškų įstatymo 4 straipsnio (kurio 4 dalyje nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai) reikalavimus; Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams; išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė); Žemės įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos, laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, turi būti aiškinama visų Atkūrimo įstatymo nuostatų sistemoje ir negali būti aiškinama taip, kad būtų pažeisti minėti imperatyvūs Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai. Šie draudimai galioja nuo minėtų įstatymų priėmimo, todėl ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklypuose esant valstybinės reikšmės (miesto) miško, neteisėta šio Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis dėl ginčo sklypo, kuriame auga valstybinės reikšmės miškas. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui. Minėto Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Tokia yra ir Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-385/2010). Beje, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S.“ priėmimo metu galiojo minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuris patvirtino Vilniaus mieste valstybinės reikšmės miškų plotą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. Bylos duomenimis, Aplinkos ministerija organizavo Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų inventorizaciją ir patikslino valstybinės reikšmės miškų plotą (b. t. 1, l. 8-13). Šių duomenų pagrindu buvo parengta Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią Vyriausybė minėtu 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 patvirtino 13,99 tūkstančių ha valstybinės reikšmės miškų plotą. Pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 445 kvartale valstybinio miško sklypas 15, kuris aukščiau minėtu Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir kurio dalis 0,15 ha, patenka į ginčo sklypą, kurio ( - ) (b. t. 1, l. 9).

41Beje, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010). Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėjo būti taikoma, tokių nenurodo ir apeliantai.

42Neturi pagrindo apeliantų L. V. ir T. B. atstovės teiginiai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad ginčo žemės sklypas nėra Vilniaus miesto teritorijoje, nes jis 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu buvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei, o ne Vilniaus miestui, t. y., jog žemės sklypas, kuriame ginčo sprendimu grąžinta miško žemė – kaimo gyvenamoji vietovė, o ne Vilniaus miestas, kad miesto riba nesutampa su Vilniaus miesto savivaldybės riba, kuriuos ji grindė pateiktu teismui VĮ Registrų centro adresų registro Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų vietovių planu (b. t. 2, l. 50), kuriame pažymėtos ,,Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų vietovių riba ir Vilniaus miesto savivaldybės riba“. Atkreiptinas dėmesys, kad šie argumentai nebuvo nurodyti nei apygardos teisme, nei apeliaciniame skunde, o apeliacinį skundą padavęs asmuo negali savo teisinės pozicijos grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d. reikalavimas). Be to, apeliantų atstovės argumentus paneigia bylos medžiaga ir susiformavusi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-385/2010, 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2a-136/2010).

43Kaip paaiškino VĮ Registrų centro Adresų registro atstovas, pateikto į bylą plano (b. t. 2, l. 50) duomenys buvo užfiksuoti Adresų registre pagal ankstesnius Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus Lietuvos gyvenamųjų vietovių planus, o panaikinus 1987 m. kovo 27 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Nr. XI-1551 įsaką, pasikeitus teisiniam reguliavimui, nebuvo teisiškai nustatytos naujos Vilniaus miesto gyvenamosios vietovės ribos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės ribos buvo patvirtintos 1999 m. įstatymu ir yra atlikti geodeziniai matavimai; Vilniaus miesto savivaldybė suskirstyta ir į kadastro vietoves, tarp kurių yra Vilniaus miesto kadastro vietovė, į kurią patenka Naujanerių kaimas. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą.

44Nors ir nėra atskiro Vilniaus miesto ribas nustatančio teisės akto, o Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 m. kovo 27 d. įsakas Nr. XI-1551, kuris tam tikras teritorijas priskyrė Vilniaus miestui, nustatė Vilniaus miesto ribas, neteko galios, 1996 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. 1-1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ 2 straipsnio, nustatančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas, 1 punktas apibrėžia miesto šiaurinę ribą, kuri apima ir ginčo žemės sklypą. Be to, 1999 m. gruodžio 21 d. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. VIII-1493 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad Vilniaus miesto savivaldybę sudaro kadastro vietovės, tarp jų Vilniaus - ( - ), Grigiškių - ( - ). Ginčo sprendimu P. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės sklypą (kuriame yra 0,15 ha ginčo miško), kurio ( - ), patvirtina, kad ginčo sklypas priklauso Vilniaus miesto kadastro vietovei ( - ). Be to, pagal valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 26 d. pažymą Nr. 16215, 2008 m. birželio 27 d. Miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. P0806-0032 ir 2008 m. birželio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 208 (b. t. 1, b. l. 9-13) minėtame sklype yra 0,15 ha valstybinės reikšmės miško, o pagal ieškovo pateiktus apeliacinės instancijos teismui dokumentus, tarp jų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. balandžio 29 d. rašto Nr. A51-9434 (b. t. 2, b. l. 80), duomenimis, Vilniaus miesto ribos, kaip administracinis vienetas, sutampa su Vilniaus miesto savivaldybės ribomis. Beje, iš Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos aiškinamojo rašto dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ projekto matyti, jog šio įstatymo tikslas – pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas taip, kad būtų įteisinta faktinė užstatyta ir pagal detaliuosius planus suprojektuota užstatyti miesto teritorija, taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto administracinėje teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims taikomos miestui numatytos teisinės ribos. Nagrinėjamoje byloje aiškinant įstatymą, nustatantį Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės ribas, yra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslą šias ribas sutapatinti. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-385/2010, 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2a-136/2010).

45Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, dabartinės Vilniaus miesto gyvenamųjų vietovių ribos nėra tinkamai įteisintos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės ribos yra teisiškai nustatytos, o turint omeny byloje nustatytas aplinkybes, paminėtus teisės aktus bei argumentus, yra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Adresų registro plano nuoroda dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sklypas nepatenka į Vilniaus miesto ribas. Juolab kad minėta, jog Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ginčo sklype esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl draudžiamas nuosavybės teisių atkūrimas į tokius žemės sklypus.

46Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog ginčo žemės sklype buvo miesto miško, kuris turėjo valstybinės reikšmės miško statusą, todėl į tokią žemės sklypo dalį negalėjo būti atkuriama privačios nuosavybės teisė. Aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas yra imperatyvaus pobūdžio, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Dėl to apygardos teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimus, padaręs teisingas išvadas, kurių nepaneigė minėtų apeliantų skundo argumentai ir jų atstovės motyvai bei naujai pateikti duomenys apeliacinės instancijos teisme (CPK 263 str., 178 str., 314 str.).

47Dėl trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo

48CK 4.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Kadangi žemė, kaip dalusis daiktas gali būti padalinta, o šio ginčo atveju yra aiški ginčo sklypo buvimo vieta, t. y. adresas, unikalus numeris ir valstybei grąžintino mišku apaugusio žemės sklypo plotas, todėl yra galimas dalinis hipotekos panaikinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-611/2010). Be to, pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektais gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009). Todėl neturi pagrindo apelianto motyvai, kad neteisėta teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta hipoteka ir jos registracija dalyje.

49Dėl pasakyto, nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str., 329 str. - 330 str.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šia kolegijos nutartimi netenkinami apeliaciniai skundai, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl iš apeliantų proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 88 str., 96 str., 98 str., 302 str.).

52Iš bylos duomenų matyti, kad išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sudaro 13,5 litų (b. t. 2, l. 43), kurios lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusių apeliantų.

53Į bylą taip pat pateiktas atsakovo AB SEB Bankas advokato Jono Platelio 2010 m. birželio 21 d. prašymas (b. t. 2, l. 53A) priteisti iš ieškovo 262,10 litų atsakovo SEB bankas patirtų išlaidų už teiktas teisines paslaugas, susijusias su nagrinėjama byla, taip pat 2010 m. rugsėjo 3 d. prašymas (b. t. 2, l. 106), kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo 3564,07 litų (iš viso) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas, kuris nėra apeliantas, laikytinas bylą laimėjusia šalimi, todėl iš jo negali būti priteisiamos AB SEB banko turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsakovo AB SEB banko prašymas dėl hipotekos nenaikinimo yra priešingas apelianto trečiojo asmens Lietuvos Respublikos ministerijos reikalavimui visiškai panaikinti hipoteką. Todėl iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (apelianto) atsakovui AB SEB bankui priteistina dalis atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (500 litų) (CPK 302 str., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

56Priteisti iš atsakovų T. B. (a. k. ( - ) gyv. ( - ), L. V. (a. k. ( - ) ( - ) ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (į. k. 188602370) valstybei po 4,5 litų (keturis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

57Priteisti iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (į. k. 188602370) atsakovui AB SEB bankui (j. a. k. 112021238, a. s. ( - )) 500 litų (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu (b. t. 1, l.... 3. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr.... 4. pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. 0,5 ha žemės sklypo... 5. pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 30 d. hipotekos lakštą,... 6. taikyti restituciją natūra – įpareigoti S. M. ginčijamą sklypo dalį... 7. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko... 8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Miškų įstatymą, Žemės... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. t. 1, l. 199)... 10. panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo... 11. pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 25 d. 0,5 ha žemės sklypo... 12. pripažino negaliojančiu 2005 m. gegužės 30 d. hipotekos lakšto,... 13. taikė restituciją natūra – įpareigojo S. M. grąžinti ginčijamą sklypo... 14. Teismas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčo turtą, ginčytini... 15. Atsakovai L. V. ir T. B. apeliaciniu skundu (b. t. 2, l. 4-8) prašo panaikinti... 16. 1. Teismas neturėjo pagrindo išreikalauti turto iš pirkėjo, kadangi jo... 17. 2. Restitucija natūra pažeidė atsakovų L. V. ir T. B. interesus, jie nebuvo... 18. 3. Teismas, nesant pagrindo ir įrodymų, nustatė, kad 0,15 ha miško... 19. 4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki šiol nėra aišku, kiek... 20. 5. Teismo sprendimu nepasisakyta dėl aplinkybės, kad nuosavybės teisių... 21. 6. Iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų... 22. 7. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad, ginant vieną viešąjį... 23. 8. P. S. buvo priverstas paimti apleistą žemės sklypą su krūmais, kurie po... 24. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo (b. t. 2, l.... 25. Atsakovai L. V. ir T. B. atsiliepime į trečiojo asmens Aplinkos ministerijos... 26. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 27. Neįrodžius, kad sprendimas atkurti P. S. nuosavybės teises buvo priimtas... 28. Vilniaus apygardos prokuroras atsiliepime į atsakovų bei Aplinkos... 29. 1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d.... 30. 2. Panaikinus sprendimą atkurti P. S. nuosavybės teises, jo turto... 31. 3. Sklypo dalies, kurioje yra miškas, kainą teismas pagrįstai nustatė... 32. 4. Nėra pagrindo abejoti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais oficialiais... 33. 5. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 34. 6. Niekiniai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms... 35. 7. CK 4. 171 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad daiktas, priklausantis... 36. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime (b. t. 2, l. 33-36) į... 37. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 39. Dėl atsakovų L. V. ir T. B. apeliacinio skundo bei miesto... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamu 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.... 41. Beje, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus... 42. Neturi pagrindo apeliantų L. V. ir T. B. atstovės teiginiai apeliacinės... 43. Kaip paaiškino VĮ Registrų centro Adresų registro atstovas, pateikto į... 44. Nors ir nėra atskiro Vilniaus miesto ribas nustatančio teisės akto, o... 45. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, dabartinės Vilniaus miesto... 46. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 47. Dėl trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinio... 48. CK 4.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai,... 49. Dėl pasakyto, nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 51. Bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 52. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaidos, susiję su procesinių... 53. Į bylą taip pat pateiktas atsakovo AB SEB Bankas advokato Jono Platelio 2010... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 55. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d.... 56. Priteisti iš atsakovų T. B. (a. k. ( - ) gyv. ( - ), L. V. (a. k. ( - ) ( - )... 57. Priteisti iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (į....