Byla e2A-900-324/2016
Dėl dovanojimo sutarties ir sutikimo teisinei registracijai pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1504-924/2016 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams Z. Š., S. Š., G. Š. dėl dovanojimo sutarties ir sutikimo teisinei registracijai pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės ir atsakovės Z. Š. 2010 m. balandžio 6 d. sudarytą ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ½ dalies dovanojimo sutartį ir ieškovės duotą sutikimą G. Š. ir S. Š. savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); išreikalauti iš G. Š. ir S. Š. neteisėto valdymo ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ieškovei; priteisti ieškovei iš G. Š. ir S. Š. ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

4Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė Z. Š. po savo motinos mirties pagal 1998 m. birželio 19 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo dviejų aukštų gyvenamąjį namą su rūsiu, ūkio statinį su kiemo įrenginiais, esančius ( - ). Tuo metu ieškovė ir Z. Š. turto pasidalijimo sutarties nepasirašė, nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įregistravo lygiomis dalimis. 2010 m. šalys sprendė paveldėto namo pasidalinimo klausimą. 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. birželio 29 d. davė viena kitai sutikimus dėl kiekvienai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos ir įsirengimo. 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartimi ieškovė perleido Z. Š. ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ). Atsakovai įteisino nuosavybės teisę pagal 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį, tačiau, siekiant įteisinti savo nuosavybę ieškovei, atsakovai ginčijo jai priklausančios, pagal susitarimą atitekusios turto dalies įteisinimą. Atsakovai, pasinaudoję ieškovės pasitikėjimu, susitarė su ja dėl turto pasidalinimo tvarkos, bet, ieškovei perleidus savo nuosavybės teisę į dalį bendrai valdomo turto, šalių susitarimo nevykdė, ketina dalintis jai atitekusias rūsio patalpas. Ieškovė ginčija 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį ir sutikimą kiemo rūsio bei lauko rūsio teisinei registracijai, kadangi šie sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės. Ieškovė norėjo ne padovanoti savo turto dalį, o turtą padalinti 2010 m. sutartomis sąlygomis. Ieškovė buvo suklaidinta dėl sandorių esmės ir jų pasekmių, atsakovams vengiant vykdyti susitarimą dėl turto pasidalijimo, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ir dėl suklydimo. Kadangi padovanotas pastatas pagal 2010 m. lapkričio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra perleistas S. ir G. Š., šis turtas iš jų išreikalautinas taikant vindikacijos institutą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nenustatė, kad ieškovė, sudarydama 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį ir davusi sutikimą įregistruoti turto nuosavybės teisės, būtų atsakovų apgauta ar suklaidinta. Sprendė, jog nėra duomenų, kad ieškovė ginčijamus sandorius sudarė ne laisva valia ar nesuvokė savo veiksmų, kad atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdami suklaidinti ieškovę. Šalių sudarytuose susitarimuose nebuvo aiškiai išreikšta jų valia dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo, nenustatyta, kad ieškovė dovanojo dalį ūkinio pastato ir atsakovams davė sutikimą dėl nuosavybės teisės į statinius įregistravimo su sąlyga, jeigu bendroji nuosavybė bus atidalinta. 2010 m. balandžio 23 d. notarinės formos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir Z. Š., 2011 m. liepos 5 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011 šalys nusistatė naudojimosi gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką, išsprendė kitus klausimus, susijusius su daikto bendru valdymu, dėl statinių (kiemo rūsio dalies, lauko rūsio–malkinės židinio (ūkinio pastato) statybos įteisinimo. Šalys visą laiką siekė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau dėl konkrečių atsidalijimo sąlygų nebuvo sutarta, o ieškovės ir atsakovės Z. Š. paveldėto turto pasidalijimas iš esmės yra įvykęs. Šalių bendroji nuosavybė nėra atidalinta joms nesutariant dėl atidalijimo sąlygų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė suklydo dėl ginčijamų sandorių esmės ar buvo apgauta. Sprendė, jog ginčijami sandoriai pasirašyti laisva šalių valia, visos sandorių sąlygos šalių buvo aptartos, dovanojimo sandorio bei sutikimo sąlygos atitiko šalių interesus ir poreikius, jokių prieštaravimų dėl šių sąlygų ieškovė daugiau kaip penkerius metus nereiškė. Ieškovės ir Z. Š. paveldėto turto pasidalijimas iš esmės yra įvykęs. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo spręsti išvestinių reikalavimų dėl sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos ir vindikacijos).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

9Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamais sandoriais įvyko ieškovės ir Z. Š. turto pasidalijimas. Tuo teismas pripažino, kad dovanojimo sutartis ir ūkinių pastatų įteisinimas atsakovų vardu yra apsimestiniai sandoriai, kuriais iš esmės buvo pridengtas turto pasidalijimo sandoris, tačiau nepagrįstai nurodė, jog tai nesudaro pagrindo patenkinti ieškinį. Už dvišalio neteisėto sandorio pasekmes atsako abi šalys. Sandoriai, sudaryti kitam sandoriui pridengti, yra apsimestiniai, todėl, teismas turi spręsti dėl tikrojo sandorio pobūdžio ir galiojimo. Apsimestinis sandoris yra visiškai panaikinamas (pritaikoma vienašalė ar dvišalė restitucija) tik tuo atveju, jeigu tikrasis sandoris, kurį siekė pridengti šalys yra neteisėtas, t. y. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei. Tais atvejais, kai tikrasis sandoris yra teisėtas, teismas pripažįsta šalių sudarytą sandorį apsimestiniu ir nurodo, koks sandoris buvo sudarytas. Teismas pripažinęs, kad šalių tikroji valia buvo nukreipta į turto pasidalijimą, turėjo pripažinti, kad ginčijamais sandoriais atsakovai atsidalino savo dalį iš bendrosios nuosavybės.

10Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ar suklydimo. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, nes ieškovės valiai susiformuoti įtakos turėjo ne noras padovanoti ar leisti įteisinti bendrai valdomą turtą atsakovų vardu, o noras pasidalinti bendrai valdomą turtą. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė ne aktyviais atsakovų veiksmais, o nutylėjimu. Atsakovai, žinodami, kad dovanojimo ir pastatų įteisinimo sandoriais jie atsidalina savo dalį bendrai valdomo turto, nutylėjo, kad nesiruošia laikytis turto pasidalijimo tvarkos ir ateityje, ieškovei sutvarkius visus dokumentus, jie reikalaus pakartotinai spręsti turto padalijimo klausimą, iš dalintino turto išskiriant jau atsidalintą dalį. Ieškovės klaida sudarant sandorį pasireiškia tuo, kad ji neteisingai suvokė sudarytų sandorių esmę ir pasekmes. Jeigu būtų žinojusi, kad atsakovai reikalaus dalinti turtą iš naujo ir ginčijamais sandoriais atsidalinto turto neįtrauks į dalintino turto masę, ieškovė šių sandorių nebūtų sudariusi.

11Prašo sprendimą pakeisti ir pripažinti negaliojančiais dėl apsimestinumo ieškovės ir Z. Š. 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį ir ieškovės įsipareigojimą duoti sutikimą G. Š. ir S. Š. savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalusis Nr. ( - ), ir ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalusis Nr. ( - ), esančių ( - ), ir pripažinti, kad šiais sandoriais atsakovai atsidalino dalį turto iš bendrosios nuosavybės, esančio ( - ), arba sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ir Z. Š. 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį ir ieškovės įsipareigojimą duoti sutikimą G. Š. ir S. Š. savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į dalį pastato – kiemo rūsio, unikalusis Nr. ( - ), ir ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalusis Nr. ( - ), esančių ( - ), pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės ir/ ar klaidos; išreikalauti iš G. Š. ir S. Š. neteisėto valdymo ½ dalį ūkinio pastato, unikalusis Nr. ( - ), esančio ( - ), ieškovei; priteisti iš G. Š. ir S. Š. ½ dalį pastato – kiemo rūsio, unikalusis Nr. ( - ), ir ½ dalį pastato – ūkio pastato, unikalusis Nr. ( - ), esančių ( - ), ieškovei.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalys sandoriais siekė atsidalinti turtą ir tokia buvo jų tikroji valia. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės keičia savo poziciją, ieškinio reikalavimus grindė CK 1.90 str., 1.91 str., neprašė sandorio kvalifikuoti apsimestiniu. Teismas teisingai sprendė, kad nebuvo nei apgaulės, nei suklydimo, nei jokio apsimestinio sandorio. Ieškovė 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį sudarė laisva valia ir suvokė savo veiksmus. Dovanojimo sutartyje nebuvo numatytas susitarimas dėl namo pasidalijimo, žodžiu buvo tartasi, jog ateityje šalys nustatys naudojimosi tvarką namu, kad namu būtų patogu naudotis. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti notarine forma, todėl laikytina, jog šalims buvo išaiškintos jų sąlygos, prasmė ir pasekmės. Nuo jų sudarymo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl, jei ieškovė iš tiesų būtų nesupratusi sudarytų sandorių esmės ir jų pasekmių, ginčas būtų kilęs kur kas anksčiau. Sandorių motyvas buvo turto pasidalijimas, kuris įvyko, o motyvas negali būti pagrindu ginčyti sandorį.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės, padovanojusios atsakovei savo nuosavybės dalį bendrame turte dalį ir davusios sutikimą bendraturčiams įteisinti bendroje valdoje savavališkai pastatytus statinius, valia atitiko šiuose sandoriuose išreikštą valią.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Dėl dovanojimo sandorio

17Sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis (CK 6.154 straipsnis). Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.

18Dovanojimo sutarties sampratą reglamentuoja CK 6.465 straipsnis. Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

19Formuodamas teismų praktiką dėl šalių valios vertinimo dovanojimo sandoriuose kasacinis teismas remiasi tuo, kad sandoriai yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

20Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad, sudarydama ginčo dovanojimo sutartį, ji nesiekė neatlygintinės sandoryje nurodytos savo turto dalies perdavimo atsakovei Z. Š.. Ji teigia, kad nebūtų atsisakiusi nei savo nuosavybės teisės į ūkinio pastato dalį ją padovanojant, nei sutikusi savavališkai pastatytus statinius įteisinti atsakovų vardu, jei nebūtų suklydusi dėl atsakovų ketinimų ateityje nesilaikyti sutartos turto pasidalijimo tvarkos, reikalaujant pakartotinai spręsti turto padalijimo klausimą, iš jo išskiriant jau atsidalintą dalį (atsakovai ją apgavo, šiuos ketinimus nutylėdami).

21Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad pagal 1998 m. birželio 19 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-2159 po motinos mirties ieškovė ir atsakovė Z. Š. paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ) (dabartinis unikalus Nr. ( - )), vieno aukšto betoninio ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) (dabartinis Nr. ( - )) ir kiemo įrenginių (dabartinis unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), įmoką už 1870 kv. m. ploto žemę, esančią ( - ), kompensaciją už valstybės išperkamą žemę 5,0 ha žemę ( - ) ir keturis centus iš balansinės dalies Lietuvos taupomojo banko Kauno m. Santakos sk. Nr.8419/066 sąskaitos Nr.I-1738. Į savavališkai pastatytus pastatus 6Š1/m, 3Š1/m, 4Jo/b, patalpoje 1-4 7,28 kv.m. savavališkai įrengtą gyvenamąjį plotą paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog šalių tikroji valia buvo nukreipta į turto pasidalijimą, turėjo pripažinti, kad ginčijamais sandoriais atsakovai atsidalino savo dalį iš bendrosios nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Šalys tebėra bendraturtės, turto atsidalijimas nėra įvykęs, tačiau apeliantė teisingai teigia apie pirmosios instancijos teismo pripažintą įvykusiu ieškovės ir atsakovės Z. Š. paveldėto turto pasidalijimą.

23Apeliacine tvarka vertinamame sprendime konstatuota, kad turto pasidalijimas yra įvykęs – kiekvienos iš paveldėtojų vardu įregistruota nuosavybė, 2010 m. balandžio 23 d. notariškai patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi turtu tvarka, sudaryti turto perleidimo sandoriai (ginčo dovanojimo sutartis ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė Z. Š. padovanojo ieškovei ½ žemės sklypo, kurio bendras plotas 11,7600 ha, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).) ir kt. (2010 m. balandžio 6 d. ieškovė davė sutikimą atsakovei Z. Š. dėl gyvenamojo namo atsakovei priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per pastato fasadinę pusę įsirengimo, atsakovė Z. Š. davė sutikimą ieškovei dėl šio gyvenamojo namo ieškovei priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per dviaukštį priestatą įsirengimo). Remdamasi šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas dovanojimo sandorį pripažino pridengiančiu paveldėto turto pasidalijimą. Šią išvadą atitinka ir atsakovų teiginiai apie šalių siekį sandoriais pasidalinti turtą.

24Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis sandoris yra bendraturčių susitarimas pasidalinti paveldėtą namų valdą, kurią sudaro ne tik paveldėjimo teisės liudijime nurodyti namas, ūkinis pastatas bei kiemo įrengimai, bet ir šioje valdoje savavališkai pastatyti statiniai, taip pat naudojimosi tvarka žemės sklypu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namų valdos pasidalijimas buvo ne vienkartinis sandoris. Jį sudarė įvairūs šalių veiksmai, kurių minėta dalis yra nurodyta teismo sprendime. Kadangi dovanojimo sandoris buvo sudėtinė turto pasidalijimo proceso dalis, įvertinimui, ar ieškovė tikrai siekė neatlygintinai perduoti savo turtą bendraturtės nuosavybėn, ar sudarydama šį sandorį iš esmės suklydo, šalių tikroji valia sudarant dovanojimo sutartį turi būti įvertina visų susitarimo pasidalinti turtą sąlygų kontekste.

25Minėta, kad ieškovė ir atsakovė Z. Š. paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kurio dabartinis unikalus Nr. ( - ), bei kiemo įrengimų, kurių dabartinis unikalus Nr. ( - ), ( - ).

26Šalių veiksmai įgyvendinant bendraturčių teises valdyti, naudotis ir disponuoti joms priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo tokie:

272010 m. birželio 29 d. ieškovė sutiko, kad atsakovė Z. Š. vykdytų savo lėšomis jai priklausančioje namų valdos dalyje griovimo, statybos, rekonstrukcijos ir komunikacijų įrengimo darbus, neužstatant gyvenamojo namo langų. Analogišką sutikimą ieškovei davė atsakovė Z. Š., atstovaujama G. Š.. Sutikimai patvirtinti notariškai, abi šalys patvirtino ateityje neturėsiančios materialinių ir kitokių pretenzijų. 2006 m. balandžio 6 d. ieškovė padovanojo atsakovei Z. Š. ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ). Tą pačią dieną ieškovė notariškai patvirtino sutikimą atsakovei Z. Š., kad ši vykdytų savo lėšomis jai priklausančios pastato dalies rekonstrukciją į dvibutį ir įsirengtų įėjimą, atsakovė Z. Š. patvirtino analogišką sutikimą ieškovei. Abi šalys patvirtino ateityje neturėsiančios materialinių ir kitokių pretenzijų. 2010 m. balandžio 23 d. notariškai patvirtina sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei priklausys ir ji naudosis šiomis gyvenamojo namo patalpomis – R-1 2,89 kv.m., R-2 13,44 kv.m., R-4 9,13 kv.m., R-5 4,19 kv.m., R-6 0,49 kv.m., R-8 1,10 kv. m., R-9 10,45 kv.m., 1-1 6,01 kv.m., 1-2 14,11 kv.m., 1-3 17,47 kv.m., 1-4 7,28 kv.m., 1-5 1,50 kv.m., 1-6 4,56 kv.m., 1-7 1,02 kv.m., iš viso 102,67 kv.m., kas sudaro 0,67 idealines dalis. Nustatė, kad atsakovei Z. Š. priklausys ir ji naudosis šiomis gyvenamojo namo patalpomis – 1-8 8,53 kv.m., 1-9 15,60 kv.m., 1-10 15,95 kv.m., 1-11 3,63 kv.m., 1-12 6,05 kv.m., iš viso 49,76 kv.m., kas sudaro 0,33 idealines dalis (byloje nėra namo plano, tačiau iš šalių atstovų paaiškinimų spręstina, kad pastarosios patalpos yra namo antrajame aukšte). Ieškovė naudosis ir jai priklausys žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta „A“, kas sudaro 823 kv.m., atsakovė Z. Š. naudosis ir jai priklausys žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta „B“, kas sudaro 823 kv.m. Abi šalys bendrai naudosis ir joms priklausys žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta „C“, kas sudaro 72 kv.m. Sudarant pastarąją sutartį, atsakovę Z. Š. atstovavo G. Š..

28Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-355-429/2011 duomenų Liteko sistemoje matyti, kad 2010 m. spalio 27 d. ieškovė toje byloje Z. Š. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 29 d. sutikimą, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. LNS-21-100922-00991 R. K. dalį dėl naujo statinio statybos ( - ), statyti 2 aukštų 11,25 m. aukščio priestatą bei vykdyti gyvenamojo namo konstrukcinius sprendimus. Ieškovės procesines teises perėmę ieškovai G. Š. ir S. Š. 2011 m. sausio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. rugsėjo 22 d. statybos leidimą Nr. LNS -21-100922-00991, įpareigoti atsakovę R. K. sustabdyti statybas iki tol, kol bus tinkamai pataisytas ir suderintas techninis projektas bei gautas naujas statybos leidimas; pakeisti 2010 m. balandžio 23 d. sutartimi Nr. 2747 nustatytą naudojimosi tvarką, numatant kad gyvenamo namo pirmo aukšto ir namo rūsio laiptinė bei rūsio patalpos R-l ir R-2 būtų bendro naudojimo, o namo rūsio patalpa R-4 būtų priskirta ieškovams, taip pat ieškovams priskirti kiemo rūsį, inventorinėje byloje pažymėtą kaip 4I°/b (22,5 kv.m.), o žemės sklypo dalis „A" ir „B" sumažinti tiek, kiek bus padidinta bendro naudojimo sklypo dalis „C, apimanti gyvenamą pastatą su lauko rūsiu bei inžinerinius tinklus, t. y. „C" dalį padidinti iki 300 kv.m. ploto, apimant inventorizuoto pirminio sklypo (600 kv. m. dydžio) pusę, esančią prie ( - ) gatvės. Kauno m. apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti. 2011 m. liepos 5 d. nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria jos susitarė „pakeisti naudojimosi namu, esančiu ( - ), nustatytą tvarką, paskiriant G. Š. ir S. Š. patalpos, plane pažymėtos1-1/6,01 kv.m, mažesnę dalį, t.y. 1,31 kv.m., kuris yra atskirtas sienele (Š. užsakytame projekte ši dalis pažymėta 1-1A/1,31 kv.m. (1 -o aukšto naudojimosi planas pridedamas). R. K. savo lėšomis užmūrija lauko duris esančias patalpoje 1- 5/1,50 kv.m., kad nebūtų vaikščiojama per Š. tenkančią kiemo pusę. G. Š. ir S. Š. sutinka, kad liktų R. K. pastatytas priestatas tokio aukščio, kokio jis yra pastatytas, t.y. virš stogo karnizo 1,5 keramikinio blokelio (~ 37,5 cm). R. K. įsipareigoja daugiau nedidinti priestato aukščio ir įrengti vandens nubėgimą (dėl per didelio priestato aukščio esančioje „kišenėje") taip, kad nedrėktų Š. priklausanti mansarda. G. Š. ir S. Š. sutinka, kad R. K. statoma tvora (atraminė sienelė), einanti per vidurį sklypo ir dalinanti sklypą pusiau pagal nustatytą naudojimosi tvarką, nuo žemiausios jos dalies būtų 2,20 m (žemiausia vieta skaičiuojama iš R. K. pusės pagal namo pamatą (pilkų blokelių skaičius į viršų ne daugiau 11). R. K. įsipareigoja notarinėje kontoroje pasirašyti sutikimus, kad G. Š. ir S. Š. galėtų įsiteisinti kiemo rūsio (prie namo) dalį iki R. K. priestato ribos, t.y. iki sienos, kuri pastatyta šiai dienai rūsyje (prie namo) ir lauko rūsį - malkinę-židinį (ūkinį pastatą), esančius ( - ). R. K. neprieštarauja, kad įteisinti aukščiau paminėti statiniai būtų įregistruoti G. Š. ir S. Š. vardu. S. Š. ir G. Š. atsisako ieškinio dėl 2010-09-22 statybos leidimo Nr. LNS-21-100922-00991 panaikinimo. R. K. įsipareigoja įsileisti G. Š. į jai naudotis paskirtą patalpą kurioje yra vandens skaitikliai, kad G. Š. nuo savo skaitiklio galėtų pasijungti vandenį ir išsivesti vamzdį į lauką. Šalys susitaria, kad nedarys viena kitai kliūčių tvarkant namą, esantį ( - ), jį prižiūrint ir remontuojant. Šalys įsipareigoja iš anksto susitarti ir viena kitą informuoti apie ketinamus atlikti darbus jei tiems darbams atlikti bus reikalinga kitai šaliai naudotis paskirta kiemo dalis ar bendrasavininkų sutikimai. S. Š. ir G. Š. įsipareigoja netrukdyti R. K. priestato apšiltinimo ir apdailos darbams. R. K. įsipareigoja netrukdyti namo, esančio: ( - ) stogo pakeitimo darbams, bei mansardos apdailai. Šalys sutinka, kad namas ( - ) būtų atidalintas butais.“ Iš Liteko duomenų matyti, kad buvo sprendžiami šalių nesutarimai dėl taikos sutarties vykdymo.

292012 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė R. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus G. ir S. Š. įleisti ieškovę ir inventorizavimo specialistus, ieškovės lėšomis inventorizuoti namo, esančio ( - ), mansardą, teismui preliminariai nustatant, kad po inventorizavimo, atidalinant mansardą, ieškovė naudosis kairiąja mansardos puse, o atsakovai naudosis dešiniąja puse; įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei savavališkos statybos įteisinimo bylas Nr. 530/2011 ir Nr. 953/2011. Nurodė, kad atsakovai, įgiję ieškovės pasitikėjimą, apgaulės būdu, pažeisdami ieškovės teisę į nuosavybę, pažeidę ieškovės teisę gauti išsamią informaciją ir pareikšti pastabas bei išreikšti valią dėl mansardos rekonstrukcijos tinkamumo, siekia savo asmeninės nuosavybės teise įteisinti visą nebaigtą rekonstruoti namo mansardą (civilinė byla Nr.2-853-285/2013). Šioje byloje priimtu 2013 m. vasario 28 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriui notaro biure yra parašiusi sutikimą dėl to, kad bendraturtė Z. Š. rekonstruotų gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), stogą ir mansardoje įsirengtų gyvenamąsias patalpas, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi minėto gyvenamojo namo patalpomis, kad atsakovai netrukdys ieškovei priestato šiltinimo ir apdailos darbams, o ieškovė netrukdys stogo pakeitimo darbams bei mansardos apdailai, t. y. šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl bendro daikto valdymo, sprendė, kad ieškovė jau 2002 metais duodama sutikimą sutiko, kad bendraturtė gyvenamąsias patalpas mansardoje įsirengtų sau pačiai. Atsakovai išduotame ir galiojančiame statybos leidime yra nurodyti kaip mansardinio aukšto statytojai, statybos darbai yra vykdomi atsakovų lėšomis, todėl sprendė, kad atsakovai teisėtai savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą ir jo vertę, dėl ko turėdami ieškovės sutikimą gali reikalauti pakeisti jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarką.

302013 m. gegužės 20 d. pareiškėjai G. Š. ir S. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69, kuriuo nuspręsta panaikinti teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2-4021, ir nepatenkinti trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymo įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises. Pareiškėjai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis Kauno miesto savivaldybėje, ( - ). Į 1/2 dalį šio nekilnojamojo daikto įregistruota R. K. asmens nuosavybės teisė, į kitą 1/2 dalį – pareiškėjų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė. Paminėtas gyvenamasis namas yra padalytas į dvi patalpas – butą (unikalus Nr. ( - )) ir butą (unikalus Nr. ( - )), kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal R. K. pateiktą nekilnojamojo turto objekto – buto (unikalus Nr. ( - )) – kadastrinių matavimų bylą, šį butą sudaro patalpos: R-1 (2,89 kv. m), R-2 (14,11 kv. m), R-3 (17,18 kv. m), R-4 (9,13 kv. m), R-5 (4,83 kv. m), R-6 (2,53 kv. m), R-7 (1,10 kv. m), 1-1 (4,65 kv. m), 1-2 (13,89 kv. m), 1-3 (17,38 kv. m), 1-4 (8,27 kv. m), 1-5 (4,51 kv. m), 1-6 (1,50 kv. m), 1-7 (36,72 kv. m), 1-8 (33,21 kv. m), iš viso: 171,90 kv. m, kurių indeksai ir plotai skiriasi nuo 2010 m. balandžio 23 d. sutartyje Nr. 2747 „Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo“ jai paskirtų naudotis rūsio patalpų indeksų ir plotų. R. K. paveldėjo 1/2 statinio ir žemės sklypo, esančio ( - ), tačiau pagal nustatytą naudojimosi tvarką nustatytos dalys neatitinka paveldėtų dalių dydžio, ir ji naudojasi dvigubai didesniu gyvenamojo namo plotu nei pareiškėjai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrius 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 38-2-207 informavo, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. R. K. buvo išduotas statybos leidimas

31Nr. LNS-21-110916-00701 rekonstruoti dalį gyvenamojo namo 1A2b, priestato ir ūkinio pastato su garažu naujai statybai, formuoti du kadastrinius objektus (butus) (vietoje statybos leidimo Nr. LNS-21-100822-00991, išduoto 2010 m. rugsėjo 22 d.) adresu: ( - ). Tačiau namo bendraturčiai leidimo rekonstruoti rūsio patalpas trečiajam suinteresuotam asmeniui nedavė, tokio leidimo taip pat jam neišdavė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyrius, be to, nėra ir projekto rekonstruoti rūsio patalpas. Todėl buvo surinkti ne visi reikiami leidimai ir bendraturčių sutikimai ir naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Be kitų aplinkybių, rėmėsi tuo, kad nebuvo nuginčytas priestato statybai išduotas statybos leidimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad išduodant statybos leidimą buvo pateikti ne visi būtini dokumentai. 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad būtina patikrinti ginčijamo Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo atitikimą teisės aktams, reglamentuojantiems teisinius santykius dėl atidalijimo būdu suformuoto nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Vienintelis bendraturčių daikto atidalijimo (ne teisminio ginčo tvarka) būdas yra atitinkamo susitarimo pasiekimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Vienu iš pagrindų įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į butą ( - ) buvo nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens taikos sutartis, tačiau joje tik yra išreikštas šalių sutikimas, kad namas ( - ) būtų atidalintas butais. Jokių kitų duomenų apie tokį atidalijimą šioje sutartyje nėra. Pažymėjo, kad šioje sutartyje yra kalbama tik apie (sąlyginai fragmentinį) namo naudojimosi tvarkos pakeitimą, tačiau joje nėra aptarti šalių 2010 m. balandžio 23 d. sudarytos ir notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenamojo namo 1A2b naudojimosi tvarkos nustatymo tolimesnis likimas ir reikšmė nurodytam atsidalijimui. Padarė išvadą, kad ši taikos sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinta tinkamu dokumentu įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į butą ( - ), todėl pareiškėjų skundžiamas atsakovo (Komisijos) 2012 m. kovo 13 d. sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir naikintinas. Nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą, panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69 ir perduoti šiai komisijai nagrinėti iš naujo R. K. 2011 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl daikto ir daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Po to pareiškėja R. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. KAKT-637 „Dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą“; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. cspr1-139; įregistruoti R. K. nuosavybės teisę į suformuotą atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą / patalpą-butą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir išaiškino pareiškėjai, kad dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. KAKT-637 panaikinimo ji gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Iš Liteko duomenų matyti, kad R. K. į Kauno apygardos administracinį teismą nesikreipė.

32Šiuo metu ieškovei priklauso pusė gyvenamojo namo ir kiemo įrengimų pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir 859/1718 dalys ten esančio žemės sklypo pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, atsakovams G. Š. bei S. Š. priklauso tokia pat žemės sklypo dalis pagal 2010 m. lapkričio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pastarąja sutartimi atsakovė jiems perleido ir paveldėtą bei ieškovės padovanotą nuosavybės dalį. Ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. ( - )ir Nr. ( - ) atsakovų G. Š. ir S. Š. vardu buvo įregistruoti pagal 2011 m. liepos 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1.

33Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, „kad ieškovė ginčijamus sandorius sudarė ne laisva valia ar nesuvokė savo veiksmų, kaip ir nėra duomenų, kad atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdami suklaidinti ieškovę. Pati ieškovė pripažino, kad buvo tik ruošiamasi ateityje atsidalinti turtą.“ Kadangi šalys nesutaria dėl atidalijimo sąlygų, o atidalijimas iš bendros nuosavybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovės ieškinio reikalavimus pripažino nepagrįstais.

34Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konstatavęs, jog šalių bendro turto pasidalijimas yra įvykęs, tačiau nevertinęs ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie tai, kad dovanojimo sandorį ieškovė sudarė vykdydama šalių susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo, kurio atsakovai neketino laikytis (iš esmės suklydusi dėl susitarimo sąlygų), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą dėl šalių valios trūkumų.

35Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S.. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

36Ieškovės atstovė 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad savo nuosavybės teisę į dalį paveldėtame ūkiniame pastate bei savavališkai pastatytus statinius ieškovė perleido šalių susitarimo pasidalinti bendrą turtą ir atsidalinti iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimui. Ieškovės atstovės vertinimu, ginčas kilo dėl to, kad šalys tuos susitarimus interpretavo skirtingai – atsakovai juos laikė laikina naudojimosi turtu tvarka, ieškovė – turto pasidalijimu, dėl kurio atsisakė savo dalies į ūkinius statinius bendrojoje nuosavybėje.

37Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendrosios nuosavybės atidalijimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (iš pirmiau nurodyto teismo sprendimo administracinėje byloje matyti, kad atsidalijimas nebuvo realizuotas dėl aiškiai išreikšto šalių susitarimo atsidalinti bendrą nuosavybę nebuvimo), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šalių susitarimas pasidalinti bendrą turtą, nustatant naudojimosi juo tvarką, tiek susitarimas atsidalinti iš bendro turto CK 4.80 straipsnio prasme byloje turi būti aptartas įvertinimui, ar ieškovė suklydo dėl esminių turto pasidalijimo sandorio, kuriuo buvo ir ginčijamas dovanojimas, aplinkybių. Tuo tikslu būtina pasisakyti ir dėl ieškovės reikalavimą, ir dėl atsakovų atsikirtimus pagrindžiančių aplinkybių (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

38Teisėjų kolegijos manymu, ieškovės nurodyti dovanojimo tikslai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš pirminių notariškai patvirtintų šalių susitarimų matyti, kad, nustatydamos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, šalys akcentavo, jog 2010 m. balandžio 23 d. sutartyje nurodytos patalpos, kuriomis jos naudosis, joms priklausys, t.y. jį pasidalino, ieškovei naudojimuisi atiteko rūsio ir pirmojo aukšto patalpos, prie kurių ji pasistatė priestatą, atsakovei – antrojo aukšto patalpos, virš kurių ji įsirengė mansardą. Šalys sutiko leisti viena kitai rekonstruoti savo pastato dalis, pastatą padaryti dvibutį, tokiu būdu atsidalinant iš bendros nuosavybės, tuo tikslu taikos sutartimi pakeitė naudojimosi tvarką ieškovės patalpa 1-1, dalį jos paskiriant atsakovams pagal jų užsakytą projektą, pakartotinai įtvirtino sutikimą, kad namas būtų atidalintas butais. Nors administracinio teismo procesiniame sprendime konstatuota, kad atsidalijimo negalima realizuoti nesant įstatymų nustatyta tvarka išreikšto šalių susitarimo atsidalinti bendrą nuosavybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant vidutiniškai apdairaus asmens požiūriu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, 2010 m. balandžio mėnesio notariškai patvirtinti šalių susitarimai dėl dovanojimo, naudojimosi tvarkos ir atsidalijimo sudarė pakankamą pagrindą ieškovei manyti, jog bendraturčiai pasidalina pastatus šiuose susitarimuose nurodytomis sąlygomis ir, įgyvendinę rekonstrukcijos teisę, įgyja teisę atsidalinti iš bendros nuosavybės. Abejonių kelia pirmosios instancijos teismo nevertintas ieškovės tikslas iškeliant Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr.2-853-285/2013 dėl teisės į patalpas mansardoje, tačiau pažymėtina, jog ši byla buvo iškelta po to, kai atsakovai inicijavo teisminį procesą pareikšdami pretenzijas į rūsio patalpas ir kilo nesutarimai dėl šioje byloje sudarytos taikos sutarties vykdymo. Byloje Nr.2-853-285/2013 priimtu sprendimu padaryta išvada apie atsakovų Š. teisę, turint R. K. sutikimą, reikalauti pakeisti jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarką negalėjo turėti įtakos ieškovės valios sudaryti dovanojimo sandorį susiformavimui, nes yra vėlesnė, nei 2010 metų susitarimai.

39Šiuo aspektu būtų galima sutikti su apeliante, kad žinodama, jog atsakovai pretenduos į 2010 m. balandžio mėnesio susitarimais jai atitekusią bendrosios nuosavybės dalį, dovanojimo sandorio ji nebūtų sudariusi, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios išvados padaryti negali byloje nesant duomenų apie atsakovų nurodytus dovanojimo motyvus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

40Atsakovų pozicija dėl šalių valios sudarant dovanojimo sandorį yra nevienoda. Atsiliepime į ieškinį jie nurodė, kad ūkinio pastato dovanojimas ir ieškovės sutikimas dėl rekonstrukcijos buvo turto pasidalijimas, kuris įvyko. Tuo pačiu teigė, kad, sudarant dovanojimo sutartį, nebuvo tartasi dėl namo pasidalijimo, tačiau žodžiu buvo tartasi, jog ateityje šalys nustatys naudojimosi tvarką namu, kad juo būtų patogu naudotis, tada namą atsidalins atskirais turtiniais vienetais. Mainais už padovanotą pusę ūkinio pastato Z. Š. jai padovanojo pusę žemės sklypo ( - ). Ieškovė padovanojo turtą, nes niekada nesiekė juo naudotis. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje atsakovas G. Š. paaiškino, kad ūkinio pastato dalį ieškovė padovanojo tam, kad po ja esanti žemės sklypo dalis būtų perkelta į jos naudojamą sklypo pusę priestato statybai ir atitiktų jos norimą normą (statybos įgyvendinimui ieškovei trūko žemės). Šio susitarimo metu buvo pasidarę naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, tik jo neįsiregistravę. Pirmiau įvyko susitarimas dėl naudojimosi žeme tvarkos, po to – dovanojimas. Ūkinio pastato dovanojimu šalys dalinosi žemę. Dovanojimas įvyko tada, kai ieškovė tvarkėsi leidimą priestato statybai. Už šią dovaną ieškovei buvo padovanota žemė ( - ). Nustatant naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, rūsio patalpomis ieškovei buvo leista naudotis tik priestato statybos leidimo gavimui ir statybai reikalingų daiktų susidėjimui. Šalys nesitarė, kad rūsio patalpos atiteks ieškovei, todėl atsakovai, siekdami atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės, pageidauja ir rūsio patalpų (anot ieškovės, reikalauja pakartotinai spręsti turto padalijimo klausimą, iš jo išskiriant jau atsidalintą dalį).

41Nei elektroninėje bylos kortelėje, nei kitų su nagrinėjama byla susijusių bylų medžiagoje, patalpintoje teismų informacinėje sistemoje Liteko, nėra pastatų kadastro ir registro duomenų (planų), 2010 m. patvirtinto naudojimosi žemės sklypo plano, priestato statybos dokumentų, kuriais remiantis būtų galima vertinti atsakovų argumentus dėl ieškovės valios dovanoti ūkio pastato dalį susiformavimo ir šalių susitarimo naudojimosi tvarką rūsio patalpomis susieti tik su priestato statybos laikotarpiu. Pastatų ir žemės sklypo pasidalijimo vizualizacija būtina abiejų šalių argumentų įvertinimui, tuo tarpu byloje yra tik kelios fragmentinės nuotraukos; išklausius 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme rodė ir aiškino aplinkybes apie žemės planą, tačiau byloje planų nėra. Byloje yra ieškovės ir atsakovės Z. Š. susitarimas dėl nuosavybės teisės į Kėdainių rajone esančios žemės atkūrimo kiekvienai į 5,88 ha ploto, tačiau nėra aišku, kodėl nuosavybės teisė į visą žemės plotą buvo atkurta Z. Š. vardu. Dėl šių priežasčių negalima įvertinti apeliantės argumentų dėl esminio suklydimo, sudarant dovanojimo sandorį.

42Nevertindamas ieškovės argumentų dėl esminio suklydimo pasidalijant turtą apsimestiniu dovanojimo sandoriu bei visai nepasisakydamas dėl atsakovų atsikirtimų apie šalių tikslus sudarant dovanojimo sandorį, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl aptarta sprendimo dalis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio (šioje nutartyje nurodytų civilinių bylų medžiagos, kitų dokumentų) byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. įmonė ir R. Ž. v. notarė D. V. ir VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009).

43Dėl leidimo įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kurių unikalūs Nr. ( - )ir Nr. ( - )

44Šie statiniai atsakovų G. Š. ir S. Š. vardu buvo įregistruoti pagal 2011 m. liepos 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1. Suklydimą dėl leidimo įteisinti atsakovų vardu savavališkai pastatytus statinius ieškovė grindė argumentais, analogiškais nurodytiems dėl dovanojimo sandorio. Atsakovai nurodė, kad šį sutikimą ieškovė davė dėl to, jog pastatus pasistatė atsakovai ir kad jie yra jų naudojamos žemės sklypo dalyje.

45Iš šalių paaiškinimų ir VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad pastato Nr. ( - )statybos pabaigos metai yra 1975, pastato Nr. ( - )– 1973, t.y. šie pastatai savavališkai buvo pastatyti namų valdos savininkais esant ieškovės ir atsakovės Z. Š. tėvams.

46Ieškinyje nėra nurodyta ginčijamo sutikimo išraiška. Dublike ieškovė patikslino, kad sutikimas įtraukas į 2011 m. liepos 5 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Pagal taikos sutartį sutikimą ji įsipareigojo patvirtinti notariškai. Ieškovės atstovei pastaroji aplinkybė nežinoma, atsakovas G. Š. paaiškino, kad statiniai buvo įregistruoti remiantis taikos sutartyje nurodytu ieškovės sutikimu, tačiau byloje yra valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros prie aplinkos ministerijos adresuotas 2011 m. kovo 14 d. ieškovės prašymas šių statinių neįteisinti.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, jei registracija buvo atlikta remiantis ieškovės sutikimu teismo patvirtintoje taikos sutartyje, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, šią nutartį vykdyti privaloma. Elektroninėje byloje kortelėje tai patvirtinančių duomenų nėra (deklaracijos apie statybos užbaigimą, duomenų apie bendraturčio sutikimą), todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti, ar ieškovės sutikimas įteisinti statinius atsakovų vardu gali būti nuginčytas ieškinio teisenos tvarka. Nesiimdamas priemonių minimam ieškinio trūkumo pašalinimui (sutikimo išraiškos įvardijimui), pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą galėjo išspręsti neteisingai, todėl aptarta sprendimo dalis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė turi pateikti teisinę registraciją pagrindžiančius įrodymus. Dėl jos reikalavimų pagrįstumo spręstina ieškovei konkretizavus sutikimą, kuriuo remiantis pastatų teisinė registracija buvo atlikta atsakovų vardu.

48Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašo taikyti vindikacijos institutą, tačiau ginčo daiktą apdovanotoji atsakovė yra perleidusi kitų atsakovų nuosavybėn.

49Perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisakytina.

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

51panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais... 4. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė Z. Š. po savo motinos mirties pagal 1998... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.... 9. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamais sandoriais įvyko... 10. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas dėl sandorio pripažinimo... 11. Prašo sprendimą pakeisti ir pripažinti negaliojančiais dėl apsimestinumo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Dėl dovanojimo sandorio... 17. Sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama... 18. Dovanojimo sutarties sampratą reglamentuoja CK 6.465 straipsnis. Pagal... 19. Formuodamas teismų praktiką dėl šalių valios vertinimo dovanojimo... 20. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad, sudarydama ginčo dovanojimo... 21. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad pagal 1998 m. birželio 19... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios... 23. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime konstatuota, kad turto pasidalijimas... 24. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį... 25. Minėta, kad ieškovė ir atsakovė Z. Š. paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo... 26. Šalių veiksmai įgyvendinant bendraturčių teises valdyti, naudotis ir... 27. 2010 m. birželio 29 d. ieškovė sutiko, kad atsakovė Z. Š. vykdytų savo... 28. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-355-429/2011 duomenų Liteko... 29. 2012 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė R. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė... 30. 2013 m. gegužės 20 d. pareiškėjai G. Š. ir S. Š. kreipėsi į Vilniaus... 31. Nr. LNS-21-110916-00701 rekonstruoti dalį gyvenamojo namo 1A2b, priestato ir... 32. Šiuo metu ieškovei priklauso pusė gyvenamojo namo ir kiemo įrengimų pagal... 33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų,... 34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konstatavęs, jog šalių... 35. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali... 36. Ieškovės atstovė 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad... 37. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendrosios nuosavybės... 38. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovės nurodyti dovanojimo tikslai atitinka... 39. Šiuo aspektu būtų galima sutikti su apeliante, kad žinodama, jog atsakovai... 40. Atsakovų pozicija dėl šalių valios sudarant dovanojimo sandorį yra... 41. Nei elektroninėje bylos kortelėje, nei kitų su nagrinėjama byla susijusių... 42. Nevertindamas ieškovės argumentų dėl esminio suklydimo pasidalijant turtą... 43. Dėl leidimo įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kurių unikalūs... 44. Šie statiniai atsakovų G. Š. ir S. Š. vardu buvo įregistruoti pagal 2011... 45. Iš šalių paaiškinimų ir VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad pastato... 46. Ieškinyje nėra nurodyta ginčijamo sutikimo išraiška. Dublike ieškovė... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei registracija buvo atlikta remiantis... 48. Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašo... 49. Perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir bylą...