Byla e2-1053-221/2018
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,

2sekretoriaujant Editai Vazgienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Rapolui,

4atsakovės atstovui advokatui Aivarui Raišučiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovė UAB „Jorila“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nuo šios sutarties sudarymo momento, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei už žemės sklypą sumokėtą 320 650 Eur sumą, priteisti ieškovei iš atsakovės 152 846,5 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–12).

8Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016 m. vasario 8 d. su UAB „Deforta” sudarė preliminarią žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr.: ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 3,4867 ha, pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo perleisti ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą, o ieškovė – už šį žemės sklypą sumokėti 320 650 Eur kainą (įskaitant PVM). Šalys numatė, jog 200 000 Eur avansinį mokėjimą pirkėja (ieškovė) turi atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 12 d., o likusią kainos dalį, sudarančią 120 650 Eur, sumokėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pirminių tarp šalių vykusių derybų metu buvo aptarta, o po to ir preliminarioje sutartyje numatyta, jog pirkėja siekia įsigyti žemės sklypą tikslu jame pastatyti metalo armatūros apdirbimo gamyklą. Dėl to pardavėjai (atsakovei) buvo gerai žinomi pirkėjos žemės sklypui keliami reikalavimai: pardavėjos užtikrinamas žemės sklypo paskirties pakeitimas iš miško į kita, numatant specialų žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; galimybė žemės sklype suformuoti geležinkelio atšaką, numatant šia geležinkelio atšaka atlikti žaliavų ir produkcijos tiekimą ir išvežimą į gamyklą ir iš jos; galimybė žemės sklype pastatyti ir eksploatuoti ne mažesnę nei 5 000 kv. m gamyklą. Prieš sudarydama preliminarią sutartį, pirkėja tikrino teisinius ir techninius ketinamo įsigyti žemės sklypo parametrus, siekdama įsitikinti, jog numatomą įsigyti žemės sklypą pirkėja galės naudoti numatytu ir pardavėjai atskleistu tikslu. Tikrindama žemės sklypui taikomus apribojimus, pirkėja nustatė, jog jokie statybas žemės sklype galintys riboti žymenys Nekilnojamojo turto ir kadastro registre nėra įregistruoti. Pirkėja tinkamai ir laiku (2016 m. vasario 11 d.) įvykdė prievolę sumokėti pardavėjai 200 000 Eur dydžio avansą už siekiamą įsigyti žemės sklypą. Pardavėja, vykdydama prievolę pakeisti žemės sklypo paskirtį, pakeitė sklypo paskirtį į kita, numatant žemės sklypo naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pardavėjai atlikus nurodytą žemės sklypo paskirties pakeitimą, 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėja nebuvo suspėjusi įvykdyti savo prievolės pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į pramoninių ir sandėliavimo objektų teritorijos, sutarties 6.4. punkte šalys sulygo, jog pardavėja šią prievolę įvykdys per vieną mėnesį nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, o pirkėja tuo tikslu pardavėjai suteiks įgaliojimą. Visą įsigyjamo sklypo kainą pirkėja sumokėjo pardavėjai dar iki sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Likus penkioms dienoms iki sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 21 d., Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje žemės sklypui buvo įregistruota eilė žymų, tame tarpe žyma dėl magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos įregistravimo sklypo dalyje, sudarančioje 0,0015 ha plotą. Kadangi apsaugos zona buvo įregistruota vos 0,04 procento viso žemės sklypo ploto daliai, pirkėja įvertino, kad, galėdama laisvai eksploatuoti likusią sklypo dalį, žemės sklypą galės naudoti pagal iš anksto numatytą ir pardavėjai atskleistą tikslą. Apie veiksnius, draudžiančius vykdyti statybos darbus visame žemės sklype, pirkėja pardavėjos nebuvo informuota nei iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nei po to. Šalims sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėja pakeitė žemės sklypo naudojimo būdą į pramoninių ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pirkėja pradėjo organizuoti gamyklos ir geležinkelio atšakos projektavimo darbus. Jų metu paaiškėjo, kad greta planuojamo geležinkelio, apie 72–920 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribų posūkio kampų yra nutiestas magistralinis dujotiekis Vilnius-Kaunas, kuris priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl jo gretimybėje yra nustatyta magistralinio dujotiekio apsaugos zona (po 25 m abipus vamzdyno ašies). Nors tiek žemės sklypas, tiek ketinama tiesti geležinkelio atšaka nepatenka į esamo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną (25 m), tačiau dalis žemės sklypo ploto ir planuojamos tiesti geležinkelio atšakos patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją (200 m), kurioje, yra nustatyti teritorijos užstatymo pastatais normatyvai, tokie kaip maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius. Apie žemės sklypo užstatymui taikomus specialiuosius ribojimus sklypo pardavėja buvo informuota dar 2011 m. lapkričio 11 d. AB „Lietuvos dujos” raštu Nr. 7-215-1674, kuomet pardavėjai buvo išduotos planavimo sąlygos žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Surinkus papildomus dokumentus, paaiškėjo, kad magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete, į kurį patenka žemės sklypas, nėra galimybės statyti gamyklos, kadangi maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų skaičius tame klasės vienete jau yra pasiektas. Tokiu būdu 2017 m. birželio mėnesį pirkėjai tapo žinoma, kad įsigytame žemės sklype pirkėja negalės įrengti geležinkelio atšakos ir pastatyti gamyklos. Pardavėjai apie tai, kad žemės sklype iš esmės negali būti vykdomi statybos darbai, buvo žinoma dar 2011 metais, tačiau pardavėja, elgdamasi nesąžiningai ir neteisėtai, jai žinomas aplinkybes nuo pirkėjos nuslėpė, suvokdama, jog šios aplinkybės pirkėjai yra esminės, kas reiškia, jog, žinodama apie statybų žemės sklype negalimumą, pirkėja žemės sklypo nebūtų pirkusi. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, pirkėja, sudariusi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį apgaulės įtakoje, reiškia ieškinį pardavėjai, prašydama CK 1.91 straipsnio pagrindu pripažinti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti pirkėjos patirtų nuostolių atlyginimą. Nuostoliai sudaro 152 846,50 Eur: 3 932,50 Eur už pirkėjos patirtas išlaidas atliekant gamyklos projektavimo darbus iki pirkėjai paaiškėjo statybos žemės sklype negalimumo faktas; 474 Eur už pirkėjos patirtas išlaidas atliekant geležinkelio atšakos projektavimo darbus iki pirkėjai paaiškėjo statybos žemės sklype negalimumo faktas; 4 840 Eur už pirkėjos patirtas išlaidas žemės sklype atliekant geologinius ir geotechninius tyrimus iki pirkėjai paaiškėjo statybos žemės sklype negalimumo faktas; 600 Eur sumą už pirkėjos patirtas išlaidas atliekant žemės sklypo vertinimą; 120 000 Eur už pirkėjos prarastą galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus gamyklos nuomininkei UAB „Kaunas Metal“, su kuria 2016 m. spalio 3 d. buvo sudaryta preliminari gamybinio pastato nuomos sutartis. Pirkėja privalėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę gamybinio pastato nuomos sutartį. Kadangi pirkėja neturi galimybės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Kaunas Metal” atžvilgiu, jai kyla pareiga atlyginti UAB „Kaunas Metal” minimaliuosius neįrodinėtus nuostolius, sudarančius 120 000 Eur sumą, bei visus kitus UAB „Kaunas Metal” nuostolius, kurių nepadengia nustatyta bauda.

9Atsakovė atsiuntė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 1–12). Iš ieškovės pateikto faktinių aplinkybių aprašymo daro išvadą, jog atsakovė įvykdė visus be išimties 2016 m. vasario 8 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nustatytus įpareigojimus. Nesutinka su atsakovės kaltinimu, kad neatskleidė (nuslėpė, nutylėjo) informaciją, jog greta žemės sklypo nutiesto magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas vamzdyno visam žemės sklypui yra nustatyti teritorijos užstatymo pastatais normatyvai, tokie kaip maksimalus leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, kuris jau yra pasiektas ir nėra galimybės statyti gamyklos, ir tai ieškovei tapo žinoma tik 2017 m. birželio mėnesį, o, žinodama apie statybų žemės sklype negalimumą, ieškovė sklypo nebūtų pirkusi. Atsakovė teigia, kad ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovei sandoris buvo sudarytas ieškovės iniciatyva, t. y. atsakovei nesant paskelbus apie žemės sklypo pardavimą, ieškovė pati susidaro atsakovę ir išreiškė pageidavimą įsigyti sklypą, kuris tuo metu visai neatitiko ieškovės reikalavimų (žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo miškų ūkio, o naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, t. y. jokia gamybinė – pramoninė statyba tokio tipo žemės sklype buvo apskritai neįmanoma). Todėl, sudarant preliminarią sutartį, buvo konkrečiai susitarta dėl būtinų sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovė, iki ieškovė kreipėsi dėl žemės sklypo įsigijimo, buvo pradėjusi žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo procedūras. Ši procedūra buvo baigta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 7FPĮ- 453-(14.7.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 7SK-1970-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2016 m. rugsėjo 21 d. išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad ir tokios paskirties žemės sklype jokia ieškovės pageidauta gamybinė–pramoninė statyba buvo negalima. Nepaisant to, ieškovė 2016 m. rugsėjo 26 d. sudarė pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigijo žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, t. y. įsigijo žemės sklypą tokį, koks jis tuo metu buvo, ir tai pirkėjai tiko. Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas bei atsakovės inicijuotos detaliojo planavimo procedūros ieškovei buvo žinomos iki jai kreipiantis dėl sklypo įsigijimo, tiek ir po to, ir visas savo verslo rizikas ieškovė turėjo ir galėjo numatyti, tam turėjo tiek pakankamai laiko, tiek ypatingai profesionalių žmogiškųjų resursų. Paaiškina, kad derybas dėl žemės sklypo įsigijimo pirkėjos vardu vedė R. P., kuris yra puikiai žinomas kaip įmonės Verslo ir Rinkos Tyrimų Asociacija vadovas, o jose aktyviai dalyvavo ir sprendimus priiminėjo „verslo angelu“ pripažintas T. R., UAB „Kaunas Metal“ valdybos pirmininkas, ir pastarosios įmonės vadovas R. B., kuris vadovauja ir ieškovei. Tvirtina, kad visa informacija, susijusi su žemės sklypu ir jo paskirties pakeitimu, buvo nuolat ir sistemingai siunčiama T. R. jo el. pašto adresu ( - ). Nurodo, kad įmonės UAB „Ivelta“, UAB „Jorila“ ir UAB „Kaunas Metal“ yra susijusios įmonės, kas yra svari aplinkybė vertinant šios įmonių grupės bei jų atstovų veiksmus įsigyjant žemės sklypą bei vykdant prieš atsakovę nukreiptus veiksmus. Pažymi, kad atsakovė niekada negarantavo ieškovei, jog preliminarios sutarties preambulės A punkte ieškovės deklaruotą tikslą ji pasieks, nes tai yra ieškovės, o ne atsakovės verslo rizika. Pažymi, kad ieškiniu ginčijamoje 2016 m. rugsėjo 26 d. pagrindinėje sutartyje nėra jokių nuostatų apie pirkėjos ketinimus, kurie buvo nurodyti 2016 m. vasario 8 d. preliminarios sutarties preambulės A punkte. Nurodo, kad preliminarioji sutartis netenka galios/pasibaigia, kaip kad pasibaigia ikisutartiniai santykiai sudarius pagrindinę sutartį, todėl tik pastarosios nuostatos turi būti vertinamos sprendžiant ginčą dėl pagrindinės sutarties nuginčijimo. Tai, kad ieškovė neperkėlė jai ieškinyje nurodomų kaip svarbių preliminarios sutarties nuostatų į pagrindinę sutartį, tai, kad įsigijo visai kitokio naudojimo būdo žemės sklypą, nei buvo nurodoma preliminarioje sutartyje, tai, kad ieškovė po pagrindinės sutarties sudarymo pati toliau vykdė žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo procedūras, patvirtina, kad preliminarios sutarties nuostatos, kurios nebuvo perkeltos į pagrindinę sutartį, ieškovei nebebuvo aktualios pagrindinės sutarties sudarymo metu. Neįmanoma ginčyti pagrindinės sutarties tuo pagrindu, kad neva buvo pažeistos netekusios galios/pasibaigusios preliminarios sutarties nuostatos, kurios nebuvo įtrauktos į pagrindinę sutartį. Nesutinka, kad nutylėjo, nuslėpė 2011 m. lapkričio 11 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 7-215-1674, kuriose nurodyta, jog žemės sklype pastatai gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 m atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio. Pažymi, kad atsakovė tokių planavimo sąlygų rengimo niekada neorganizavo ir niekada nėra jų gavusi. Jas, kaip matyti, parengė AB „Lietuvos dujos“ ir jose aiškiai nurodyta, kad sąlygos galioja trejus metus, t. y. jų galiojimo laikas yra pasibaigęs ir jos negaliojo nei preliminarios sutarties, nei pagrindinės sutarties sudarymo metu. Tvirtina, kad neįmanoma nuslėpti/nutylėti fakto, kad greta ginčo žemės sklypo (72-920 m atstumu) yra nutiestas magistralinis dujotiekis ir ten yra jau nuo 1962 metų, kurio teisinė registracija yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad neįmanoma nuslėpti/nutylėti viešai paskelbtų teisės aktų, t. y. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, o konkrečiai VII skyriaus „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“, ir LR Energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų „Magistralinio dujotiekio apsaugos taisyklių“, kurios nustato magistralinio dujotiekio apsaugos zoną (po 25 m abipus vamzdyno ašies), o taip pat LR Energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1-12 „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuojančio vietovės klasės teritoriją (po 200 m abipus vamzdyno ašies), į kurių nuostatas nukreipia AB „Amber Grid“ savo atsakymuose ieškovei, kurie yra pateikti kaip priedai prie ieškinio. Viešai paskelbtas teritorijų greta magistralinių dujotiekių vamzdynų teisinis reglamentavimas ieškovei negalėjo būti nežinomas. Nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad ieškovė iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo, t. y. 2016 m. vasario 18 d. sudarė techninio projekto parengimo sutartį su UAB „JAS“, kurios objektas – techninio projekto „Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato ( - )“ parengimas. Projektas turėjo būti baigtas rengti iki 2016 m. birželio mėnesio; tai, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė projektavimo rangos sutartį su UAB „Geležinkelių projektavimas“, kurios objektas „Naujo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio kelio ( - ), statybos projektas“ techninis projektas, įrodo, kad tiek iki preliminarios sutarties sudarymo, tiek nuo preliminarios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties sudarymo, ieškovė žinojo, o jei teigs, kad nežinojo, tai turėjo pakankamai laiko ir visas objektyvias galimybes sužinoti, visus su ginčo žemės sklypu ir statybomis jame susijusius niuansus, o ypatingai tuos, kurie yra viešai skelbiami ir akivaizdūs. Pabrėžia, kad vietovės klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka dalis ginčo žemės sklypo, remiantis viešai prieinamo ginčo teritorijos VĮ Registrų centro sudaromo Kadastro žemėlapio ištrauka, yra akivaizdžiai daugiau nei 10 pastatų, todėl ir ši aplinkybė ieškovei negalėjo būti nežinoma. Pastebi, kad ieškovė nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad teritorija, į kurią patenka dalis ginčo žemės sklypo, šiuo metu yra būtent 1 klasės vietovė. Nurodo, kad ieškovė iki ginčo žemės sklypo pagrindinės sutarties sudarymo ginčo teritorijoje įsigijo ir kitą žemės sklypą (įsigijimo data 2016 m. vasario 9 d.), esantį dar arčiau magistralinio dujotiekio nei ginčo žemės sklypas, kas papildomai įrodo, jog ieškovei negalėjo būti nežinomos aukščiau minėtų teisės aktų nuostatos ir juose paskelbti teritorijos šalia magistralinio dujotiekio užstatymo pastatais normatyvai. Pažymi, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo visa su ginčo žemės sklypu susijusi informacija, įskaitant taikomus apribojimus dėl magistralinio dujotiekio, buvo išviešinta Žemės planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), kurioje konkrečiai matyti, kuriai ginčo žemės sklypo daliai taikomi apribojimai dėl greta esančio magistralinio dujotiekio. Apribojimai netaikomi 8 000 kv. m plotui, todėl galima statyba. ŽPDRIS duomenys yra vieši ir prieinami bet kuriam suinteresuotam vartotojui, o joje buvo paskelbtas visas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, įskaitant sprendinių erdvinius vaizdus. Be to, apie visas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras ir sprendinius, susijusius su ginčo žemės sklypu, ieškovė buvo nuolat ir sistemingai informuojama siunčiant visą informaciją T. R. Iš atsiliepime išdėstytų aplinkybių, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės apgaulės, nutylėjimo ar nuslėpimo, dėl kurio galėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip kad ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai taikyti restituciją bei priteisti nuostolius.

10Ieškovė dublike (3 t., b. l. 87–98) nurodo, kad jame dėstomi motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklype ieškovės numatytos gamyklos ir geležinkelio atšakos statyba yra negalima; atsakovė apie statybų negalimumą ginčo žemės sklype žinojo dar nuo 2011 metais, tačiau visus turimus duomenis apie ginčo žemės sklypui taikomus ribojimus atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovės, formuodama pastarosios įsitikinimą, jo ginčo žemės sklypą ieškovė galės eksploatuoti pilna apimtimi; ieškovė, veikdama kaip protingas ir apdairus asmuo, jai prieinamų duomenų pagrindu negalėjo nustatyti ginčo žemės sklypui taikomų konkrečių ribojimų ir jų apimties, žinoti, kad ginčo žemės sklype gamyklos ir geležinkelio atšakos statyba nebus galima. Ieškovė ginčo žemės sklypą įsigijo atsakovės apgaulės įtakoje, nežinodama ir negalėdama žinoti, jog ginčo žemės sklypo ieškovė negalės panaudoti pagal numatytą ir atsakovei atskleistą tikslą. Nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kad, prieš įsigydama ginčo žemės sklypą, ieškovė galėjo nustatyti ginčo žemės sklypo priskyrimą magistralinio dujotiekio apsaugos zonai, konkrečiai magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijai, ir žinoti, kokie ribojimai yra taikomi ginčo žemės sklypui. Teigia, kad, norint įvertinti žemės sklypo priskyrimą magistralinio dujotiekio apsaugos zonai ir konkrečiai vietovės klasės teritorijai bei nustatyti tuo pagrindu žemės sklypui taikomus ribojimus, reikia tiksliai žinoti magistralinio dujotiekio buvimo vietą, taip pat konkrečioje vietovės klasės teritorijoje esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, skirtų žmonėms gyventi, ūkinei ir kitai veikai vykdyti, užstatymo tankį ir aukštį. Vadovaudamasi atsakovės atsiliepime, taip pat dublike pacituotomis teisės aktų nuostatomis ir nežinodama, kur tiksliai po žeme yra nutiestas magistralinio dujotiekio vamzdynas, ieškovė objektyviai negalėjo apskaičiuoti nei žemės sklypo ploto, patenkančio į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną, nei žemės sklypo ploto, patenkančio į konkrečią vietovės klasės teritoriją. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kur tiksliai yra nutiestas magistralinio dujotiekio vamzdynas, kadangi nurodyti duomenys nėra viešinami nei Nekilnojamojo turto registre, nei kitose viešai prieinamose duomenų bazėse. Nei ginčo žemės sklype, nei jo gretimybėse specialių magistralinį dujotiekį turinčių žymėti informacinių stulpelių nebuvo, atsakovė šią informaciją nuslėpė nuo ieškovės. Ieškovė, įsigijusi ginčo žemės sklypą iš atsakovės, turi oficialų AB „Amber Grid” išaiškinimą, jog ginčo žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, todėl, atsižvelgiant į šioje teritorijoje jau esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų tankį, ieškovės numatytos gamyklos ir geležinkelio atšakos statybos ginčo žemės sklype nėra galimos. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypas negali būti naudojamas ieškovės numatytu ir atsakovei atskleistu tikslu, ginčo žemės sklype negali būti vykdomi statybos darbai. Nurodytos išvados nepaneigia atsakovės iš ŽPDRIS pateikti duomenys bei jų pagrindu atsakovės atsiliepime išdėstytas motyvas, jog pagal atsakovę, jokie ribojimai nėra taikomi maždaug 8 000 kv. m ginčo žemės sklypo plotui. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovės nurodomi 8 000 kv. m realiai yra vos 0,75 ha (3,4867 ha bendras ginčo žemės plotas – 2,7396 ha magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugo zona). Dar daugiau, pagal ŽPDRIS duomenis, ribojimais neapsunkinta 0,75 ha ginčo žemės sklypo dalis yra net ne vientisa, o suskaidyta į du atskirus trikampius, kas patvirtina, kad jokia pramonės veikla, o tuo labiau ieškovės numatytos gamyklos ir geležinkelio atšakos statyba, ginčo žemės sklype yra negalima. Nurodo, kad atsakovė nuo pat derybų dėl ginčo žemės sklypo perleidimo pradžios žinojo tikslą, kurio pagrindu ieškovė siekė įsigyti žemės sklypą, taip pat aplinkybes, dėl kurių ieškovės numatytas ir atsakovei atskleistas tikslas ginčo žemės sklype negalės būti įgyvendinamas. Atsakovė jai žinomų aplinkybių ieškovei neatskleidė, šias aplinkybes sąmoningai nutylėdama ir tokiu būdu apgaudama ieškovę. Nesutikdama su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, nurodo, kad įsigyti ginčo žemės sklypą ieškovei pasiūlė pati atsakovė, o ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo ir būdo nustatymo procedūrą atsakovė pradėjo vykdyti tik tada, kai ieškovė patvirtino, jog atsakovės pasiūlytą ginčo žemės sklypą pirks. Faktą, kad ginčo žemės sklype iš esmės yra negalima statyba ir ieškovės numatytų projektų įgyvendinimas, atsakovė žinojo dar nuo 2011 metų, kuomet buvo parengtos planavimo sąlygos ginčo žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Pateiktame atsiliepime atsakovė melagingai teigia, jog nurodytų planavimo sąlygų rengimo ji niekada neorganizavo ir šių planavimo sąlygų niekada negavo. Pažymi, jog planavimo sąlygų 3 punkte yra nurodyta, jog būtent atsakovė organizavo planavimo sąlygų rengimą, o sąlygose nurodyta, kad jos parengtos trimis egzemplioriais, iš kurių vienas lieka planavimo sąlygas parengusioje institucijoje – AB „Lietuvos dujos” (šiuo metu AB „Amber Grid”), todėl likusieji du egzemplioriai, atitinkamai, atitenka Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (pareiškėjai) ir atsakovei (organizatorei). Tai, kad parengtos planavimo sąlygos galiojo trejus metus, nėra aktualu esamo ginčo atveju, kadangi planavimo sąlygų galiojimo pasibaigimas nepanaikino šiose planavimo sąlygose išdėstytų ribojimų statybos darbų atlikimui. Be to, patvirtinimą, kad žemės sklypui vis dar yra taikomi 2011 metais parengtose planavimo sąlygose nurodyti ribojimai, atsakovė buvo gavusi dar iki pagrindinės ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kaip minėta, atsakovė pagal susitarimą su ieškove savo iniciatyva ir lėšomis organizavo ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties keitimą. Atsakovei keičiant ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį, visi žemės sklypui dėl magistralinio dujotiekio taikomi ribojimai buvo tiksliai apskaičiuoti, o atsakovė apie šiuos ribojimus ne tik buvo informuota, bet su šiais ribojimais sutiko, atsakovės vadovui savo parašu patvirtinant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodo, kad atsakovės argumentai apie tai, kad ji negarantavo, jog ieškovė pasieks turimą tikslą, laikytini teisiškai nereikšmingais vertinant tai, ar atsakovė žinojo apie ginčo žemės sklypui taikomus ribojimus ir ar turimą informaciją atskleidė ieškovei. Prieš sudarydama preliminarią ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė jai prieinamomis priemonėmis patikrino ginčo žemės sklypo techninius ir teisinius parametrus, tačiau Nekilnojamojo turto registre jokių duomenų apie ginčo žemės sklypo patekimą į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną ar konkrečią vietovės klasės teritoriją nebuvo. Tokių duomenų nebuvo ir portale www.geoportal.lt, kurio išrašą ieškovei dar prieš preliminarios sutarties pasirašymą elektroniniu paštu atsiuntė atsakovė, bei portale www.regia.lt, kurį tikrino ieškovė. Nepagrįstu laiko atsakovės motyvą, jog ieškovė dar iki ginčo žemės sklypo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo teritorijoje įsigijo kitą žemės sklypą ( - ), paskirtis – miškų ūkio, esantį dar arčiau magistralinio dujotiekio nei ginčo žemės sklypas, kas neva patvirtina, jog ieškovė neabejotinai žinojo apie visus magistralinio dujotiekio sąlygotus ribojimus greta magistralinio dujotiekio esantiems žemės sklypams. Paaiškina, kad šį žemės sklypą ji įsigijo neturėdama jokio konkretaus tikslo jį eksploatuoti, todėl nekeldama jam jokių specifinių reikalavimų siekdama investuoti lėšas į nekilnojamąjį turtą.

11Atsakovė pateikė tripliką (3 t., b. l. 149–156), kuriame, atsikirsdama į dublike iškeltus klausimus, nurodo, kad atsakovė ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose buvo sąžininga, atskleidė išsamią informaciją apie ginčo žemės sklypą, jokia forma neklaidino ieškovės ir jai buvo žinomi (negalėjo būti nežinomi) ginčo žemės sklypui taikomi apribojimai. Teigia, jog netiesa, kad ieškovė nežinojo, kur konkrečiai ir kokiais atstumais praeina magistralinis dujotiekis šalia ginčo žemės sklypo. Nurodo, kad ieškovė yra profesionalas savo srityje ir buvo atstovaujama Kauno miesto ir rajono teritorijos ypatumus puikiai išmanančio ir patyrusio investuotojo T. R., kuriam teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, ypatumai yra ir buvo puikiai žinomi. Be to, vieta, pro kurią praeina magistralinis dujotiekis, nėra ir negali būti jokia paslaptis. Magistralinio dujotiekio teisinė registracija yra atlikta Nekilnojamojo turto registre, magistralinio dujotiekio trasos yra nužymėtos visuose viešai skelbiamuose miesto ir/ar rajono bendruosiuose planuose, specializuotų interneto portalų duomenų bazėse, tokiose kaip www.geoportal.lt, www.zpdris.lt ir pan. Todėl magistralinio dujotiekio trasos vieta ieškovei buvo gerai žinoma. Nurodo, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo visa su ginčo žemės sklypu susijusi informacija, įskaitant taikomus apribojimus dėl magistralinio dujotiekio, buvo išviešinta ŽPDRIS, kurios duomenys yra vieši ir prieinami bet kuriam suinteresuotam vartotojui. Joje buvo paskelbtas visas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, įskaitant sprendinių erdvinius vaizdus (2016 m. gegužės 11 d. skelbimas). Be to, apie visas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras ir sprendinius, susijusius su ginčo žemės sklypu, ieškovė buvo nuolat ir sistemingai informuojama siunčiant ją T. R. Nurodo, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo ginčo teritorijoje ieškovė įsigijo ir kitą žemės sklypą, esantį dar arčiau magistralinio dujotiekio, kas papildomai įrodo, kad ieškovei negalėjo būti nežinoma magistralinio dujotiekio trasos vieta, o ir visos atsiliepime nurodytų teisės aktų nuostatos ir juose paskelbti teritorijos šalia magistralinio dujotiekio užstatymo pastatais normatyvai. Pažymi, kad ieškovė iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo sudarė sutartis su profesionaliais projektuotojais, kuriems prieinama ir gali būti gauta visa išsami informacija apie bet kokį žemės sklypą visais galimais pjūviais. Nesutinka, kad ieškovė 2016 m. pabaigoje kreipėsi į atsakovę dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbų atlikimo.

12Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaiko ieškinio reikalavimus, ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pokalbiai dėl žemės sklypo prasidėjo 2016 m. pradžioje, nes ieškovei reikėjo sklypo, atsakovė sklypą pardavinėjo. Prieš sudarant preliminarią sutartį, buvo atlikta patikra. Sklypas buvo be apribojimų. Portale www.geoportal.lt buvo vienintelis apribojimas geležinkeliui, nėra jokios dujotiekio apsaugos zonos. Portale www.regia.lt nenurodyta jokių apribojimų. Atlikus patikrinimus, sudaryta preliminari sutartis. Atsakovė patvirtino, kad jokių apribojimų nėra, nors atsakovės užsakymu 2011 metais buvo pradėta detaliojo planavimo procedūra ir atsakovė žinojo, kur yra dujotiekis, taip pat ir tai, kad jokiuose portaluose apie tai nėra duomenų. Jų nebuvo jokiame portale iki 2016 m. balandžio 26 d. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad bus pakeista žemės sklypo paskirtis – iš miško į infrastruktūros, o iš jos – į sandėliavimo. Apie pakeitimo eigą atsakovė informuodavo ieškovę el. laiškais, tačiau nėra nė vieno laiško apie sklypui (2,7 ha) taikomus apribojimus. Jei atsakovė būtų atskleidusi informaciją, ieškovė būtų sklypo nepirkusi. Pripažįsta, kad įmonės „Ivelta“, „Kaunas Metal“, „Jorila“ yra susijusios įmonės, taip pat tai, kad atsakovę susirado per internetą, kas tiksliai surado pasakyti negali. Aiškino, kad pradžioje preliminarią sutartį buvo sudariusi UAB „Ivelta“, o tik po to perėmė „UAB „Jorila“. Negali pasakyti, kodėl nebuvo perkeltos preliminarios sutarties nuostatos dėl sklypo naudojimo tikslo, tačiau aiškina, kad šis tikslas šalims buvo žinomas. Pripažino, kad bendrasis planas buvo žinomas, tačiau neaiški konkreti dujotiekio vieta. Ieškovė atsakovės buvo suklaidinta, nes atsakovei buvo žinoma apie dujotiekį, apie tai, kad sklype negalima statyba, o ši informacija nebuvo atskleista ieškovei. Sklypo įsigyta paskirtimi negalima naudoti. Teigia, kad šiuo metu sklypo vertė tik 24 000 Eur. Tokią vertę apskaičiavo teismo ekspertas V. S., kuris pateikė konsultacinio pobūdžio išvadą. Pripažino, kad įkeičiant sklypą bankui, jis buvo įvertintas didesne verte. Paaiškino, iš ko susidaro nuostoliai, kuriuos prašo priteisti. Prašo ieškinį tenkinti.

13Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo suklaidinta atsakovės. 2016 m. vasario 9 d. preliminarią sutartį su atsakove sudarė UAB „Ivelta“. 2016 m. rugpjūčio 9 d. ji buvo pakeista UAB „Jorila“. Visa informacija buvo teikiama per T. R. nieko neslepiant. Be to, paskirties keitimo projektas buvo paskelbtas ŽPDRIS. Ribojimai buvo atskleisti, žinomi, apsaugos zona registruota registre, o vietovės klasės registruoti nereikia. Atstovo nuomone, neįmanoma nežinoti, kad veikia dujotiekis. Kauno rajono savivaldybės duomenys skelbiami viešai, ŽPDRIS yra viskas nužymėta. Nesutinka, kad sklypo vertė yra 24 000 Eur, hipotekos išrašas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio mėnesį sklypo vertė buvo 380 000 Eur. Ši vertė nenuginčyta. Nesutinka su nuostoliais ir jų dydžiu, nes nėra pateikti projektavimo užsakymų rezultatai. Aiškina, kad preliminarioji sutartis pasibaigė sudarius pagrindinę sutartį, į kurią nebuvo perkeltos preliminarios sutarties nuostatos dėl statybų galimybės. Negali pasakyti, kieno iniciatyva 2011 metais pradėtos planavimo procedūros.

14Liudytojas M. P., dirbantis UAB „Geoforta“ matininku-žemėtvarkos projektų vadovu, parodė, kad rengė ginčo žemės sklypo paskirties keitimo projektą. Jis patvirtino, kad dujotiekis yra greta ginčo sklypo už 100 m. Apie tai žinoma, nes nurodyta Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane. 2,7 ha apsaugos zona atsirado pagal bendrąjį planą. Į sklypą pateko tik 0,15 ha apsaugos zona, sklype dujotiekio nėra. Tvirtino, kad vietovės klasė Nekilnojamojo turto registre neregistruojama, nes tai nėra specialioji sąlyga. Paskirties keitimo projektas buvo išviešintas patalpinus ŽPDRIS.

15Ieškinys atmestinas.

16Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo M. P. parodymus, susipažinus su byloje esančiais dokumentais, konstatuotina, kad pradžioje žemės sklypo preliminari sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Ivelta“ ir UAB „Deforta“. 2016 m. vasario 11 d. UAB „Ivelta“ atsakovei UAB „Deforta“ sumokėjo 200 000 Eur kaip avansą pagal 2016 m. vasario 8 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 13–14). 2016 m. kovo 1 d. trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje UAB „Deforta“, UAB „Ivelta“ ir UAB „Jorila“ nurodė, kad UAB „Ivelta“ su UAB „Deforta“ sudariusi preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjusi 200 000 Eur. Šalys susitarė, kad su UAB „Deforta“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudariusi UAB „Jorila“, iš UAB „Ivelta“ gauta suma įskaitoma kaip UAB „Jorila“ sumokėtas avansas (1 t., b. l. 15). 2016 m. vasario 8 d. preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis perrašyta šalių (UAB „Jorila“ ir UAB „Deforta“) vardu (1 t., b. l. 91–96). 2016 m. balandžio 14 d. UAB „Jorila“ pervedė 200 000 Eur UAB „Ivelta“ (1 t., b. l. 16). 120 650 Eur UAB „Jorila“ sumokėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „Deforta“ (1 t., b. l. 76). 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sklypas parduotas už 320 650 Eur (1 t., b. l. 79–87).

17Ieškovė ginčija 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, motyvuodama tuo, kad atsakovė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė apgaulės įtakoje, t. y. nei šalių derybų metu, nei po preliminarios sutarties pasirašymo, nei pagrindinės sutarties pasirašymo metu ieškovės neinformavo, kad jai dar 2011 metais tapo žinoma, kad jokia statyba žemės sklype iš esmės yra negalima dėl 72-290 m atstumu nuo žemės sklypo esančio magistralinio dujotiekio. Taigi žemės sklypas negali būti panaudotas tam tikslui, kuriam buvo įsigytas, o atsakovė apie šį tikslą žinojo, t. y. žinojo, kad ieškovė įsigytame sklype norėjo pastatyti ne mažesnę kaip 5 000 kv. m metalo apdirbimo gamyklą su geležinkelio atšaka. Atsakovei šis tikslas buvo įvardintas preliminarioje sutartyje, atsakovė patikino ieškovę, kad sklypas yra tinkamas eksploatuoti ieškovės numatomu tikslu.

18CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. CK 1.91 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apgaule gali būti laikomi ne tik sandorio šalies aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį, bet ir sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai. Taigi apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti.

19Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Be to, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; kt.).

20Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

21Atsižvelgiant į išdėstytas teisės normas, kasacinio teismo suformuotą praktiką, į ginčo dalyką, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ginčo žemės sklype yra taikomi ribojimai statybai; ar atsakovė ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose buvo sąžininga ieškovės atžvilgiu, t. y., ar atsakovė žinojo (negalėjo nežinoti) apie ginčo žemės sklypui taikomus ribojimus ir ar atsakovė apie šiuos ribojimus informavo ieškovę; ar ieškovė, veikdama kaip protingas ir apdairus asmuo, galėjo nustatyti (negalėjo nenustatyti) ginčo žemės sklypui taikomus ribojimus.

22Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, o taip pat ir jos atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jau pirminių tarp šalių vykusių derybų metu buvo aptarta, o po to ir preliminarioje sutartyje numatyta, jog pirkėja siekia įsigyti žemės sklypą, turėdama konkretų tikslą šiame sklype pastatyti metalo armatūros apdirbimo gamyklą, kurios užstatymo plotas būtų ne mažesnis kaip 5 000 kv. m, galimybė sklype suformuoti geležinkelio atšaką, numatant ja atlikti žaliavų ir produkcijos tiekimą ir išvežimą į gamyklą ir iš jos (preliminarios sutarties A punktas). Pasak ieškovės, pardavėjai buvo žinomi pirkėjos žemės sklypui keliami reikalavimai: pardavėjos užtikrinamas žemės sklypo paskirties pakeitimas iš miško į kita, numatant specialų žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (preliminarios sutarties 4.2–4.4 punktai).

23Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar prieš preliminarios sutartis sudarymą, t. y. 2016 m. sausio 22 d. UAB „Deforta“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis (3 t., b. l. 100–104), o 2016 m. vasario 24 d. – į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (4 t., b. l. 75). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 7FPI-177-(14.7.124.) nuspręsta rengti ginčo žemės sklypo paskirties keitimo projektą (3 t., b. l. 105). UAB „Geoforta“ atsakovės užsakymu parengė ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (3 t., b. l. 106–119; 4 t., b. l. 23–52), kuris patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu (4 t., b. l., 21–22). M. P. parengti žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (4 t., b. l. 9–20). Patvirtintame plane nurodyta, jog sklypui (15 kv. m) taikomi magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos apribojimai (4 t., b. l. 113, 114–119). Byloje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės dokumentai, susiję su žemės sklypo paskirties keitimu (4 t., b. l. 56–83). Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė įvykdė minėtus preliminarios sutarties 4 punkte numatytus reikalavimus ir ieškovė pagrindine žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 79–87) įsigijo kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, o tokiame sklype galima tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų aptarnavimo statyba (LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/d1-40 patvirtinto Tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio 19 punktas).

24Sutiktina su atsakove, kad preliminarioji sutartis netenka galios/pasibaigia, kaip kad pasibaigia ikisutartiniai santykiai sudarius pagrindinę sutartį, todėl tik pagrindinės sutarties nuostatos turi būti vertinamos sprendžiant ginčą dėl pagrindinės sutarties nuginčijimo. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

25Neginčytinai nustatyta, kad preliminarios sutarties nuostatos apie pirkėjos tikslus ir ketinimus nebuvo perkeltos į pagrindinę 2016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nors minėtos nuostatos ir nebuvo perkeltos į pagrindinę sutartį, tačiau, teismo vertinimu, tokie tikslai buvo atskleisti ikisutartiniuose santykiuose ir jie atsakovei buvo žinomi (CK 6.193 straipsnis).

26Ieškovės atstovo aiškinimu, prieš sudarant preliminarią sutartį pirkėja tikrino teisinius ir techninius ketinamo įsigyti žemės sklypo parametrus, siekdama įsitikinti, jog numatomą įsigyti žemės sklypą galės naudoti numatytu ir pardavėjai aiškiai atskleistu tikslu – gamyklos statybai ir geležinkelio atšakos įrengimui. Tikrindama žemės sklypui taikomus apribojimus, pirkėja nenustatė jokių ribojimų statyboms. Iš tikrųjų 2016 m. sausio 22 d. D. S. siųstoje sklypo 2011 metų kadastrinio matavimų byloje nėra duomenų, kad sklype registruota magistralinio dujotiekio apsaugos zona (4 t., b. l. 92–104).

27Ieškovės atstovo aiškinimu, atsakovė ikisutartinių ir sutartinių santykių metu žinojo apie ginčo sklypui taikomus ribojimus, nes jos užsakymu dar 2011 metais buvo pradėtos rengti detaliojo planavimo sąlygos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog planavimo sąlygų neorganizavo ir jų negavo, tačiau iš byloje esančios 2011 m. spalio 25 d. sutarties matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracija perdavė UAB „Deforta“ ginčo žemės sklypo paskirties iš miškų sklypų į kitą (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymo detaliojo plano planavimo organizatorius teises ir pareigas (4 t., b. l. 5–8). AB „Lietuvos dujos“ 2011 m. lapkričio 11 d. raštu, adresuotu Kauno rajono savivaldybės administracijai, teikė parengtas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 69). Planavimo sąlygose, kaip planavimo organizatorė, nurodyta UAB „Deforta“, planavimo tikslas – sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš miško ūkio/ apsauginių miškų sklypų į kitą, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas (1 t., b. l. 70–73). AB „Lietuvos dujos“ parengtose sąlygose nurodyta, kad žemės sklypas yra 70-100 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio ir patenka į magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas pastatų skaičius, o žemės sklype pastatai gali būti statomi ne mažesniu kaip 200 m atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio. Tačiau sąlygos nebuvo patvirtintos ir detaliajam planavimui sąlygų sąvadas nebuvo išduotas. Apie tai 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus informavo UAB „Deforta“, nurodydamas, kad sąlygų neišdavė LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kauno visuomenės sveikatos centras, pridėdamas šių įstaigų raštus (4 t., b. l. 8). Nors planavimo sąlygose nurodyta, kad jos surašytos trimis egzemplioriais, kurių vienas lieka sąlygas išdavusioje institucijoje, iš ko ieškovė sprendžia, kad kiti du egzemplioriai skirti Kauno rajono savivaldybei ir UAB „Deforta“, tačiau byloje nėra įrodymų apie sąlygų perdavimą UAB „Deforta“, o iš byloje pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 69; 4 t., b. l. 5–8) spręstina, kad planavimo organizatorei (UAB „Deforta“) AB „Lietuvos dujos“ parengtos sąlygos nebuvo perduotos (AB „Lietuvos dujos“ planavimo sąlygas 2011 m. lapkričio 11 d. išsiuntė tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui du planavimo sąlygų egzempliorius). Byloje esančiame 2011 m. balandžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kuriame sutikimą su aktu savo parašu patvirtino UAB „Deforta“ atstovas, nėra duomenų apie magistralinio dujotiekio apsaugos zoną (4 t., b. l. 97). Atkreiptinas dėmesys, kad dujų tinklai (magistralinio dujotiekio vamzdynas Vilnius-Kaunas) po remonto įregistruoti 2014 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu nuo 2015 m. gegužės 25 d. (2 t., b. l. 15–16). Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė jau nuo 2011 metų tiksliai žinojo, kur yra dujotiekis ir šios informacijos neatskleidė ieškovei.

28Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad pastaroji nieko negalėjo žinoti apie dujotiekį, nurodo, jog 2016 m. vasario 9 d. UAB „Jorila“ nusipirko 2,27 ja žemės sklypą Nr. ( - ), ( - ), kurio 0,36 ha patenka į magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zoną (2 t., b. l. 17–18). Nors ieškovės atstovas aiškina, kad šis sklypas buvo įsigytas tikslu investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau sutiktina su atsakovės atstovu, kad ieškovė, sudarydama preliminarią sutartį (minėta, kad iš tikrųjų preliminari ginčo žemės sklypo sutartis tarp šalių sudaryta vėliau negu nurodyta jos data), todėl, atsakovei žinant, kad naujai įsigytame sklype yra registruota magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona, turėjo kilti minčių ir dėl dujotiekio buvimo ir jo vietos išsiaiškinimo, nes šis įsigytas sklypas ir ginčo sklypas yra toje pačioje ( - ) kadastrinėje vietovėje. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypai yra netoli vienas kito; šiame žemėlapyje yra pažymėti inžineriniai statiniai (2 t., b. l. 19).

29Minėta, kad UAB „Geoforta“ atsakovės užsakymu parengė ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (3 t., b. l. 106–119; 4 t., b. l. 23–52), kuris 2016 m. balandžio 28 d. įkeltas į ŽPDRIS. Projekte yra koordinačių žiniaraštis, kuriame nurodyta sklypui 2,7396 ha magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona (4 t., b. l. 153–154). Iš ŽPDRIS paskelbtų duomenų matyti, kad 2,7396 ha plote nustatomas apribojimas magistralinis dujotiekis (2 t., b. l. 14), kuris pastatytas 1962 metais (2 t., b. l. 15–16). Apie tai, kad visi su sklypo formavimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS ir per šią sistemą bus su visais veiksmais galima susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2016 m. kovo 23 d. raštu informavo UAB „Deforta“ (4 t., b. l. 175–176). UAB „Deforta“ apie parengtą projektą, jo įkėlimą į ŽPDRIS 2016 m. gegužės 2 d. el. laišku informavo UAB „Jorila“ atstovą T. R. (4 t., 84–87).

30Nesutiktina su ieškove, jog faktiškai nėra galimybės sužinoti, kur yra dujotiekis. Magistralinio dujotiekio teisinė registracija yra atlikta Nekilnojamojo turto registre, magistralinio dujotiekio trasos yra nužymėtos visuose viešai skelbiamuose miesto ir/ar rajono bendruosiuose planuose, specializuotų interneto portalų duomenų bazėse, tokiose kaip www.geoportal.lt, www.zpdris.lt, www.reigia.lt ir pan. Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 24 punkte nurodyta, kad magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba mediniais skiriamaisiais ženklais (skydais su užrašais), kurių aukštis – 1,5–2 metrai nuo žemės. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų skiriamieji ženklai išdėstomi remiantis bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) ir žemės naudotojo aktu. Sąlygų 25 punkte nustatytos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos: išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies (25.1 punktas); išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies (25.2 punktas); aplink magistralinių dujotiekių ir naftotiekių įrenginius – 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją (25.3 punktas). Taigi net ir natūroje galima sužinoti apie magistralinio dujotiekio vietą, tuo labiau toje pačioje teritorijoje turint nuosavybės teise žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės pateiktą V. S. paruoštą konsultacinio pobūdžio pažymą apie sklypo vertę (įrodymai pateikti 2018 m. vasario 21 d., DOK-5469), iš kurios matyti, kad, nustatant ginčo sklypo vertę, buvo naudojamasi interneto portalų duomenų bazėse esančiais duomenimis.

31Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad jau 2016 m. vasario 18 d. UAB „Ivelta“ sudarė techninio projekto parengimo sutartį su UAB „JAS“, kurios objektas – techninio projekto „Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato ( - )“ parengimas (1 t., b. l. 98–101). Paslaugų teikėjas įsipareigojo darbus baigti (su statybą leidžiančio dokumento gavimu) iki 2016 m. liepos 29 d. (sutarties 2.2.7, 4.3 punktai). Taigi ir šios aplinkybės rodo apie turėjimą galimybės, esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, sužinoti apie sklypui keliamus draudimus, dujotiekio vamzdyno vietą.

32Tačiau ir toliau, nesant dar sudarytai pagrindinei ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai, ieškovė sudarinėjo sutartis su kitomis įmonėmis dėl įvairių darbų atlikimo. 2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Jorila“ sudarė geologinių darbų sutartį Nr. 2016-24-GT su UAB GeoFirma“, kuri įsipareigojo atlikti privažiuojamo geležinkelio kelio ir sklypo gamybinės paskirties pastatui sklype ( - ), inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, o UAB „Jorila“ – sumokėti 4 840 Eur (1 t., b. l. 24–26).

33UAB „Jorila“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė projektavimo rangos sutartį su UAB „Geležinkelių projektavimas“, kuria UAB „Geležinkelių projektavimas“ įsipareigojo atlikti objekto „Naujo 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio kelio ( - ), statybos projektas“ techninio projekto projektavimo darbus apimančius techninio projekto parengimą, suderinimą bei statybą leidžiančio dokumento gavimą pagal projektavimo užduotį (1 t., b. l. 102–106). UAB „Geležinkelių projektavimas“ 2017 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į AB „Amber Grid“, prašydama atsakyti, ar projektuojamo kelio teritorija patenka į dujotiekio apsaugos zoną, jei patenka, išduoti technines sąlygas (1 t., b. l. 77). AB „Amber Grid“ 2017 m. gegužės 30 d. atsakyme nurodė, kad greta planuojamo geležinkelio apie 72-290 m atstumu nuo sklypo posūkio kampų yra nutiestas magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas vamzdynas, pažymėjo, kad tiek sklypas, tiek planuojamas geležinkelis nepatenka į esamo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną, tačiau dalis sklypo ir planuojama geležinkelis patenka į esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, kurioje nustatyti teritorijos užstatymo pastatais normatyvai (1 t., b. l. 89–90). 2017 m. gegužės 31 d. raštu pateikė papildomą informaciją (1 t., b. l. 78). AB „Amber Grid“ 2017 m. birželio 6 d. rašte UAB „Geležinkelių projektavimas“ nepritarė naujojo geležinkelio kelio statybos projekto rengimui, nurodydama nesutikimo motyvus (1 t., b. l. 17). Būtent su šiomis aplinkybėmis ieškovė sieja sužinojimą apie tai, kad negalės įsigyto žemės sklypo naudoti pagal tikslą, kurį atskleidė atsakovei.

34Pažymėtina, kad vietovių, esančių aplink magistralinius dujotiekius, skirstymas į klases numatytas Magistralinių dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose LR energetikos ministro 2014 m. sausio 28d. įsakymu Nr. 1-12, ir vietovės klasė, kaip parodė liudytojas M. P., nėra specialioji zona, todėl Nekilnojamojo turto registre neregistruojama.

35Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, vidutinė rinkos vertė atlikus masinį vertinimą 2016 m. rugpjūčio 9 d. yra 113 000 Eur, 0,0015 ha plotas patenka į magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zoną ir šis įrašas galioja nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 74–75). Ieškovė nurodo, kad šiuos duomenis žinojo, bet kadangi 0,0015 ha sudarė nedidelę dalį įsigyjamo sklypo dalį, todėl tikėjo būsiant galimybę sklypą naudoti pagal įsigyjamą tikslą.

36Tačiau jau aptartos aplinkybės apie projekto parengimą, jo įkėlimą į ŽPDRIS, informavimas apie tai ieškovės atstovo, paskelbti duomenys apie magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos įregistravimą ginčo sklype patvirtina atsakovės ir jos atstovo nurodytas aplinkybes, kad tiek iki preliminarios sutarties sudarymo, tiek nuo preliminarios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties sudarymo, ieškovė žinojo, o jei nežinojo, tai turėjo pakankamai laiko ir visas objektyvias galimybes sužinoti, visas su ginčo žemės sklypu ir statybomis jame susijusias aplinkybes, apribojimus, kurie yra viešai skelbiami ir akivaizdūs.

37Minėta, kad 2016 m. gegužės 2 d. el. laišku UAB „Jorila“ atstovas buvo informuotas, kad parengtas projektas 2016 m. balandžio 28 d. įkeltas į ŽPDRIS ir galimybę su juo susipažinti (4 t., 84–87). Tačiau tai nevienintelis laiškas adresuotas ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Deforta“ el. laiškais informuoja apie paskirties keitimą T. R., tarp šalių atstovų vyksta susirašinėjimas (4 t., b. l. 8–47; 5 t., b. l. 2–29, 32–46; 2018 m. vasario 21 d. pateikti įrodymai DOD-5480).

38Nors ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.1 punkte pardavėjas garantavo, kad parduodamas sklypas niekam neįkeistas, neišnuomotas, neperduotas panaudai ar kitaip neapsunkintas jo pardavimas ar pirkėjo įgyjamos naudojimo, valdymo ar disponavimo šiuo turtu teisės, parduodamo turto eksploatacija neuždrausta, nėra jokių institucijų draudimų eksploatuoti turtą (sutarties 7.1.4 punktas), nėra jokių aplinkybių, galinčių trukdyti pirkėjui naudoti nupirktą turtą ar jo dalis pagal jų tikslinę paskirtį ar laisvai įgyvendinti nuosavybės teisę (sutarties 7.1.5 punktas), tačiau teismas atkreipia dėmesį į sutarties 7.7 punktą, kuriame pasirašydamos sutartį, šalys patvirtino, kad ėmėsi visų priemonių sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti ir išsiaiškinti, taip pat, kad sutarties pasirašymo metu nėra nė vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė ir kt. (sutarties 7.7 punktas).

39Pažymėtina, kad po pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d., UAB „Jorila“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrių su prašymu pakeisti pagrindinę žemės sklypo paskirtį ir būdą iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos į kitą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (4 t., b. l. 88), t. y. į paskirtį, kurioje būtų galima statyba.

40Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės, t. y., kad ginčo žemės sklypo vieta šalia magistralinio dujotiekio buvo objektyvia akivaizdžia faktine aplinkybe, apribojimai tokio tipo teritorijoms yra viešai reglamentuojami atitinkamuose teisės aktuose; duomenys išviešinti rajono bendruosiuose planuose, specializuotų interneto portalų duomenų bazėse, tokiose kaip www.geoportal.lt, www.zpdris.lt, www.reigia.lt ir pan., atskleisti ginčo žemės sklypo pirkėjos atstovams; kad ginčo žemės sklypo pirkėja UAB „Jorila“ buvo atstovaujama investuotojų profesionalų, kuriems atsakovė suteikė visą jai žinomą informaciją apie žemės sklypą, ją nuolat atnaujindama, patvirtinimas sutartyje, kad nėra nė vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė; leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, sprendimą dėl sandorio sudarymo priėmė savarankiškai. Įvertinus ieškovės elgesį iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo, taip pat tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės tyčinių, nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

41Pažymėtina, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

42Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini su tuo susiję išvestiniai reikalavimai taikyti restituciją bei priteisti 152 846,50 Eur nuostolius, kurie, teismo vertinimu, nėra įrodyti.

43Ieškovė prašo priteisti 3 932,50 Eur, kuriuos atlyginti 2017 m. liepos 24 d. pretenzija UAB „Ivelta“ pareikalavo iš UAB „Jorila“. UAB „Ivelta“ teigia, kad nuostolius patyrė dėl to, kad 2016 m. vasario 18 d. sudarė techninio projekto parengimo sutartį Nr. 02-17 su projektavimo darbus atliekančia įmone UAB „JAS“ (1 t., b. l. 98–101), ši parengė eskizinį pastato, kuris buvo numatytas statyti iš UAB „Deforta“ įsigytame sklype, projektą, tačiau 2017 m. liepos mėnesį paaiškėjo, kad pastato statybos darbai negali būti vykdomi (1 t., b. l. 19–20). 2016 m. kovo 21 d. UAB „Ivelta“ sumokėjo UAB „JAS“ 3 932,50 Eur (1 t., b. l. 21). Pastebėtina, kad įrodymų, jog ieškovė sumokėjo 3 932,50 Eur byloje nėra.

442016 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Jorila“ sudarė geologinių darbų sutartį Nr. 2016-24-GT su UAB „GeoFirma“, kuri įsipareigojo atlikti privažiuojamo geležinkelio kelio ir sklypo gamybinės paskirties pastatui sklype ( - ), inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, o UAB „Jorila“ – sumokėti 4 840 Eur (1 t., b. l. 24–25). 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „GeoFirma“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 840 Eur sumai (1 t., b. l. 27), kurią 2016 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu UAB „Jorila“ apmokėjo (1 t., b. l. 28), nors byloje nėra pateiktas joks darbų rezultatą patvirtinantis įrodymas.

45Minėta, kad UAB „Jorila“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė projektavimo rangos sutartį su UAB „Geležinkelių projektavimas“, kuria UAB „Geležinkelių projektavimas“ įsipareigojo atlikti objekto „Naujo 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio kelio ( - ) statybos projektas“ techninio projekto projektavimo darbus apimančius techninio projekto parengimą, suderinimą bei statybą leidžiančio dokumento gavimą pagal projektavimo užduotį (1 t., b. l. 102–106). 2017 m. kovo 24 d. UAB „Geležinkelių projektavimas“ išrašė UAB „Jorila“ PVM sąskaitą faktūrą už projektinius pasiūlymus ir techninio projekto rengimą 23 474 Eur sumai (1 t., b. l. 22), pateikdama tos pačios dienos objekto priėmimo–perdavimo aktą (1 t., b. l. 23). 2017 m. balandžio 26 d. SEPA mokėjimo nurodymu pinigai sumokėti (1 t., b. l. 24). Tačiau akte nenurodytas ir nepateiktas konkretus UAB „Geležinkelių projektavimas“ atliktas darbas.

46Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė nėra gavusi techninių sąlygų tokiems projektams rengti, todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovės patirtos išlaidos už projektavimo darbus, kurie negalėjo būti vykdomi be kompetentingų institucijų išduotų sąlygų techniniams projektams rengti, yra pačios ieškovės rizika patirti nuostoliai.

472016 m. lapkričio 24 d. UAB „Lituka ir ko“ išrašė UAB „Jorila“ PVM sąskaitą faktūrą už turto vertinimą 600 Eur sumai (1 t., b. l. 29), kurią tą pačią dieną UAB „Jorila“ apmokėjo (1 t., b. l. 30). Iš pateiktų įrodymų neaišku, kas buvo vertinama.

48Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 120 000 Eur nuostolius, kuriuos grindžia 2016 m. spalio 3 d. preliminaria gamybinio pastato nuomos sutartimi, kuria UAB „Jorila“ įsipareigojo pastatyti ir pagal nuomininko (UAB „Kaunas Metal“) reikalavimus įrengti ne mažiau kaip 5 000 kv. m bendro ploto gamybinės paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis 3,4867 ha žemės sklype; pastatytą pastatą išnuomoti ne trumpesniam kaip 10 metų terminui; numatant, kad pagrindinė nuomos sutartis bus pasirašyta ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nesudarius iki numatyto terminio pagrindinės nuomos sutarties, kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti 120 000 Eur baudą ir atlyginti nuostolius (1 t., b. l. 31–34). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovas pripažino, jog UAB „Ivelta“, UAB „Jorila“ ir UAB „Kaunas Metal“ yra susijusios įmonės. Minėtą preliminarią nuomos sutartį UAB „Jorila“ vardu pasirašė jos direktorius R. B., o UAB „Kaunas Metal“ vardu – valdybos pirmininkas T. R. Kadangi pagrindinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, 2017 m. liepos 10 d. UAB „Kaunas Metal“ pareikalavo, kad UAB „Jorila“ atlygintų 120 000 Eur nuostolius (1 t., b. l. 35). Reikalavimą pasirašė UAB „Kaunas Metal“ direktorius R. B. Reikalavimas adresuotas UAB „Jorila“, kurios direktorius yra tas pats R. B. Byloje nėra įrodymų apie minėtos sumos sumokėjimą. Pažymėtina, kad, kaip minėta, susirašinėjimas dėl ginčo sklypo paskirties keitimo vyko su T. R. (UAB „Kaunas Metal“ valdybos pirmininku), darytina išvada, kad tiek ieškovei, tiek UAB „Kaunas Metal“ buvo žinoma informacija apie ginčo žemės sklypą ir jam taikomus apribojimus, todėl pritartina atsakovei, kad bet kokie minėtų verslo subjektų patirti ar tariamai patirti nuostoliai dėl jų pačių neįvertintos verslo rizikos tenka patiems verslo subjektams.

49Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

50Atmetus ieškinį, tenkintinas atsakovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį parengimas, tripliko parengimas, atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, papildomai pateiktų įrodymų analizė, papildomų įrodymų rinkimas, atstovavimas teisme) sumokėjo 3 500 Eur (2018 m. vasario 21 d. pateikti įrodymai DOK 5480 ir 2018 m. kovo 1 d. – DOK 8760). Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytos maksimalios sumos.

51Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

52Ieškinį atmesti.

53Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“, į. k. 302429492, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorila“, į. k. 303337011, 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

54Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,... 2. sekretoriaujant Editai Vazgienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Rapolui,... 4. atsakovės atstovui advokatui Aivarui Raišučiui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 7. Ieškovė UAB „Jorila“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo pripažinti... 8. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016 m. vasario 8 d. su UAB „Deforta”... 9. Atsakovė atsiuntė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka... 10. Ieškovė dublike (3 t., b. l. 87–98) nurodo, kad jame dėstomi motyvai ir... 11. Atsakovė pateikė tripliką (3 t., b. l. 149–156), kuriame, atsikirsdama į... 12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaiko ieškinio reikalavimus,... 13. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieškinį ir... 14. Liudytojas M. P., dirbantis UAB „Geoforta“ matininku-žemėtvarkos... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo M. P. parodymus,... 17. Ieškovė ginčija 2016 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių sudarytą žemės sklypo... 18. CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali... 19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant... 20. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas teisės normas, kasacinio teismo suformuotą... 22. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, o taip pat ir jos atstovas teismo posėdžio... 23. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar prieš preliminarios sutartis... 24. Sutiktina su atsakove, kad preliminarioji sutartis netenka galios/pasibaigia,... 25. Neginčytinai nustatyta, kad preliminarios sutarties nuostatos apie pirkėjos... 26. Ieškovės atstovo aiškinimu, prieš sudarant preliminarią sutartį pirkėja... 27. Ieškovės atstovo aiškinimu, atsakovė ikisutartinių ir sutartinių... 28. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad pastaroji nieko negalėjo... 29. Minėta, kad UAB „Geoforta“ atsakovės užsakymu parengė ginčo žemės... 30. Nesutiktina su ieškove, jog faktiškai nėra galimybės sužinoti, kur yra... 31. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad jau 2016 m. vasario 18 d. UAB... 32. Tačiau ir toliau, nesant dar sudarytai pagrindinei ginčo sklypo... 33. UAB „Jorila“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė projektavimo rangos sutartį su... 34. Pažymėtina, kad vietovių, esančių aplink magistralinius dujotiekius,... 35. Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 36. Tačiau jau aptartos aplinkybės apie projekto parengimą, jo įkėlimą į... 37. Minėta, kad 2016 m. gegužės 2 d. el. laišku UAB „Jorila“ atstovas buvo... 38. Nors ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties... 39. Pažymėtina, kad po pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. rugsėjo 29... 40. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės, t. y., kad ginčo žemės sklypo... 41. Pažymėtina, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti... 42. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini su tuo susiję išvestiniai... 43. Ieškovė prašo priteisti 3 932,50 Eur, kuriuos atlyginti 2017 m. liepos 24 d.... 44. 2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Jorila“ sudarė geologinių darbų sutartį... 45. Minėta, kad UAB „Jorila“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė projektavimo rangos... 46. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė nėra gavusi techninių sąlygų... 47. 2016 m. lapkričio 24 d. UAB „Lituka ir ko“ išrašė UAB „Jorila“ PVM... 48. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 120 000 Eur nuostolius, kuriuos... 49. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas... 50. Atmetus ieškinį, tenkintinas atsakovės atstovo prašymas priteisti... 51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 52. Ieškinį atmesti.... 53. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deforta“, į. k.... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...