Byla 2-7212-994/2016
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Expo linija“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ atstovei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Expo linija“ ieškinį atsakovei K. K.Š. dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 26-30) ir prašė priteisti iš atsakovės K. K.-Š. 17 898,51 Eur žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-14 nutartimi iškėlė UAB „Expo linija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2015-05-26. Buvusi įmonė vadovė yra išsiėmusi grynais pinigais arba pervedusi nenustatytiems subjektams iš viso 18 564,35 Eur. Ji nėra perdavusi bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pagal pateikiamą banko išrašą šią sumą sudaro: 2012-02-23 – 2 896,20 Eur, 2012-02-24 – 579,24 Eur, 2012-03-06 – 521,32 Eur, 2013-04-02 – 3 475,44 Eur, 2013-04-03 – 5 792,40 Eur, 2013-04-04 – 4 633,91 Eur. Nurodo, kad atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus tuo, kad būdama vadovė veikė nesąžiningai ir išėmė grynais pinigais dideles pinigų sumas, taip pat sau persivedė pinigus į asmeninę sąskaitą. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais pažeisti bendrovės dokumentų reikalavimai, nes vadovas įmonės turtu turi disponuoti tik įmonės naudai. Be to, pažeista rūpestingumo pareiga, kadangi tokie veiksmai negali būti pateisinami. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė išimtų pinigų negrąžindavo į įmonės banko sąskaitą, todėl akivaizdu, kad buvo disponuoja asmeniniais interesais. Įmonė patyrė žalą, nes nėra byloje duomenų, kad įmonės pinigai būtų grąžinti į įmonės sąskaitą bei nėra dokumentų, kad pinigais disponuota teisėtai. Įmonės turtas negali būti supainiojamas su asmeniniu turtu ir naudojamas ne bendrovės, o asmeniniams poreikiams tenkinti, kas šiuo atveju buvo padaryta. Nėra jokio pagrindo teigti, kad kitos objektyvios aplinkybės galėjo lemti grynųjų pinigų išėmimą didelėmis sumomis. Paneigti vadovės kaltę turi pati atsakovė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad išimti pinigai buvo naudojami įmonės veiklai. Jei kitas asmuo išimdavo pinigus iš įmonės sąskaitos, tai atsakovė turėjo inicijuoti bylą to asmens atžvilgiu. Atsakovei kelis kartus buvo skirtos baudos dėl turto ir dokumentų neperdavimo.

3Atsakovė atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė. Teikė teismui tris prašymus dėl parengiamųjų teismo posėdžių atidėjimo, nurodydama, kad negali atvykti į teismą dėl ligos, o į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2016-05-23, dėl atstovo užimtumo, tačiau jokių duomenų dėl sudarytos atstovavimo sutarties į bylą nepateikė. Atsakovei du kartus buvo išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos bei būtinybė naudotis savo procesinėmis teisėmis sąžiningai.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad neįrodinės fakto, jog atsakovė įmonės vadove de facto buvo ir iki jos paskyrimo (išrinkimo) 2012-03-16, ką patvirtina Juridinių asmenų duomenys. Tokių duomenų į bylą pateikti negali. Sutinka, kad Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė įmonės vadove de jure tapo tik nuo 2012-03-16.

5Atsakovė į 2016-05-23 teismo posėdį neatvyko. Jokių prašymų teismo posėdžio dieną negauta. 2016-05-19 buvo gautas prašymas elektroniniu paštu atidėti teismo posėdį, nes jos atstovas (advokatas) yra išvykęs, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų – nei apie įgaliotą atstovą, nei apie jo išvykimą. Teismas priėmė 2016-05-19 nutartį, kuria jos prašymą atmetė ir išsiuntė jos nurodytu elektroniniu laišku, informuodamas, kad toks prašymas netenkintinas. Kitų svarbių priežasčių, pateisinančių atsakovės neatvykimą į bylą, atsakovė nebepateikė. Byla išnagrinėta be atsakovės dalyvavimo (CPK 246 str. 2 d.)

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje ginčas kilo dėl įmonei kilusios žalos dėl įmonės buvusios vadovės neteisėtų veiksmų, be pagrindo panaudojus įmonės turtą. Ieškovas, atsižvelgdamas į teismo pastabas bei formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis c. b. Nr. 2A-586-381/2015), tikslino ieškinį, reikšdamas reikalavimą dėl žalos iš buvusios įmonės vadovės priteisimo.

8Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Expo linija“ buvo įsteigta 2011-12-21. Laikotarpiu nuo įmonės įsteigimo iki 2012-03-16 įmonės akcininkas ir vadovas buvo E. U., o nuo 2012-03-16 iki bankroto bylos iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo – atsakovė K. K.Š. (Juridinių asmenų registro duomenys, b. l. 31-33). Vilniaus apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4027-656/2015 pagal VMI pareiškimą iškelta UAB „Expo linija“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Paskutinė Juridinių asmenų registrui pateikta įmonės finansinė atskaitomybė buvo už 2013 metus (b. l. 7-9, 31-33). Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų ir į bylą pateikto 2016-04-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio ir jame nurodytų atsakovės parodymų, maždaug nuo 2013 m. įmonė, vykdžiusi renginių organizavimo veiklą, nustojo organizuoti didelius renginius, darbuotojai išėjo į kitus darbus ir veikla nebuvo vykdoma. Atsakovė tik teikdavo duomenis Sodrai apie save, kaip vienintelę įmonės darbuotoją. Iš į bylą pateiktų įmonės AB Swedbank banke atidarytos banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo duomenų nustatyta, kad 2012-02-23 įmonė pervedė 2 896,20 Eur sumą mokėjimų pavedimuose nurodant paskirtį „K. K.Š. atsiskaitymui“, 2012-02-24 – 579,24 Eur sumą, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį “K. K.Š. atsiskaitymui” (b. l. 51-6); o 2012-03-06 iš įmonės banko sąskaitos išimta 521,32 Eur suma grynai pinigais, 2013-04-02 – 3 475,44 Eur grynais pinigais, 2013-04-03 – 5 792,40 Eur grynais pinigais, 2013-04-04 – 4 633,91 Eur grynais pinigais (b. l. 4-6).

9Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

10Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

11Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/2011; 2009-11-20 nutartis c. b. Nr. 3K-7-444/2009 ir kt.).

12Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas nurodo, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėti veiksmai pasireiškė nesąžiningumu, teisės aktų reikalavimų pažeidimu iš įmonės banko sąskaitos išėmus grynais dideles pinigų sumas bei pervedus pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, nepatvirtinus jų panaudojimo įmonės veikloje. Sutiktina su ieškovu, kad bendrovės turto neišsaugojimas, jo netekimas, išėmimas iš įmonės apskaitos bei jo panaudojimo įmonės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratoriui gali būti vertintini kaip vadovės veiksmų neteisėtumas. Teismo vertinimu, tam, kad būtų galima spręsti apie atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad ieškovą atstovaujančio bankroto administratoriaus nurodytas turtas bendrovėje buvo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Tik esant neginčijamų duomenų apie tokio turto buvimą, galima spręsti, kad atsakovei kilo pareiga šį turtą perduoti.

13Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonės turto turėjimą ir kartu jo netekimą, t. y. išėmimą iš įmonės apskaitos bankroto administratorius įrodinėja įmonės banko sąskaitos išrašu, iš kurio neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 metų vasario 23 dienos iki 2013 m. balandžio 4 dienos iš įmonės banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Swedbank, buvo išimta grynais bei pervesta į kitą sąskaitą iš viso 17 898,51 Eur pinigų suma.

14Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę taip pat turi faktinės aplinkybės, ar lėšos iš įmonės banko sąskaitos buvo pervestos ir išimtos atsakovės įmonei vadovavimo laikotarpiu ir ar lėšos, kurios buvo išimtos iš ieškovo banko sąskaitos, vėliau buvo panaudotos ieškovo veikloje ir ar už šias netektas lėšas ieškovas gavo adekvačią naudą, t. y. ar pinigų suma, išimta grynais bei pervesta, mokėjimo paskirtyje nurodant „K. K.Š. atsiskaitymui“ buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais.

15Teismas, vertindamas ieškovo įrodinėjamą atsakovės, kaip buvusios įmonės vadovės, civilinę atsakomybę dėl jos veiksmų - iš įmonės banko sąskaitos 2012 m. vasario 22 ir 24 dienomis pervedus į kitą banko sąskaitą iš viso 3 475,44 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „K. K.Š. atsiskaitymui“, o 2012 m. kovo 6 d. išėmus iš banko sąskaitos 521,32 Eur sumą grynais, pažymi, kad minėtu laikotarpiu atsakovė de jure nebuvo įmonės vadovė, o įmonei vadovavo kitas asmuo E. U. (Juridinių asmenų registro duomenys, b. l. 31-33), kuriam reikalavimas šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nėra reiškiamas bei ieškinys nebuvo tikslinimas. Ieškovas ieškinyje neįrodinėjo aplinkybės, kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 22 dienos iki 2012 m. kovo 6 dienos įmonei de facto jau vadovavo atsakovė, o ne E. U., kuri turėjo būti atsakinga už įmonės valdymą. Teismų praktikoje yra plėtojamas aiškinimas, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, nei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Tokių duomenų į bylą ieškovas neteikė ir šios faktinės aplinkybės neįrodinėjo. Akivaizdu, kad reiškiant reikalavimą buvusiai įmonės vadovei dėl žalos atlyginimo, pažeidus įmonės vadovui nustatytas pareigas, ginant bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, būtinas vadovavimo įmonei fakto pagrindimas, suponuojantis atitinkamų pareigų kilimą. Byloje esant Juridinių asmenų registro duomenims, kad atsakovė įmonės vadove bei akcininke de jure tapo nuo 2012-03-16, kurie laikytini teisingais, kol nėra nuginčyti, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl 3 996,76 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip buvusios įmonės vadovės, atmestinas kaip pareikštas netinkamam subjektui.

16Vertinant kitą ieškinio reikalavimo dalį dėl 13 901,75 Eur žalos iš atsakovės priteisimo, konstatuotina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. iš įmonei priklausiusios banko sąskaitos grynais pinigais buvo išimtos piniginės lėšos 13 901,75 Eur sumai (b. l. 4-6). Kaip minėta, įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinės veiklos kontrolę bei ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė neteikė teismui atsiliepimų į ieškinius (tiek pradinį, tiek patikslintą), neatvyko į teismo posėdžius, siekdama pagrįsti, kur ir kokiais tikslais atsakovė būdama įmonės vadovė bei atsakinga už įmonės finansinę veiklą panaudojo iš įmonės banko sąskaitos išimtą 13 901,75 Eur sumą. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau, nes piniginės lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Kaip minėta, tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Kita vertus, iš įmonės banko sąskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavęs asmuo, todėl jis turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos buvo panaudotos ne asmeniniais, o įmonės reikmėms. Jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jos gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-427/2013; 2012-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-310/2013). Esant byloje neginčytiniems įrodymams, kad buvo išimta pinigų suma iš ieškovui priklausančios banko sąskaitos bei atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje ar jų perdavimo bankroto administratoriui, konstatuotina, kad atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė veikė neteisėtai, pažeisdama įmonės vadovui būdingą įmonės ūkinės veiklos kontrolę bei įmonės ūkinių operacijų pagrindimą (CK 6.246-6.248 str.).

17Neginčytinai nustačius, kad piniginės lėšos 13 901,75 Eur sumai buvo išimtos iš įmonės banko sąskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą (žalą), laikytina nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis c. b. Nr. 2A-586-381/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2013, 2015-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratoriui nėra perduota 13 901,75 Eur suma, atsakovė neteikė teismui jokių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, darbuotojų atlyginimams ar kt. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo 2016-04-26 nutarimo Nr. 01-1-48213-15 duomenų, pati atsakovė parodė, kad nėra išsaugojusi įmonės finansinių dokumentų už 2013 metus, todėl bandys atkurti finansinius dokumentus, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų ar žodinių paaiškinimų, kieno naudai piniginės lėšos buvo panaudotos, neteikė. Kita vertus, nurodė, kad 2013 m. įmonės veikla sustojo. Tad vertinti, kad piniginės lėšos galėjo būti panaudotos įmonės kasdienei veiklai, jos vystymui, nėra pagrįsto pagrindo.

18Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip buvusios bendrovės valdymo organo - administracijos vadovės - kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovė, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 str. 1 d.), o to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovė šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu veikimu padarytą žalą.

19Remiantis išdėstytu, ir esant nustatytai faktinei teisinei situacijai, teismas ieškinį tenkina iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisia 13 901,75 Eur žalos atlyginimo.

20CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Remiantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku neatlygino ieškovui žalos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 901,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

21Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas priteisia valstybei iš atsakovės 417,05 Eur žyminio mokesčio ir 5,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 92 str. ).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui BUAB „Expo linija“, kodas 302701469, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“, kodas 125930425, iš atsakovės K. K. Š., a. k. ( - ) 13 901,75 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus vieną eurą 75 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 901,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Priteisti iš atsakovės K. K. Š., a. k. ( - ) 422,13 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus, 13 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 26-30) ir... 3. Atsakovė atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė.... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas... 5. Atsakovė į 2016-05-23 teismo posėdį neatvyko. Jokių prašymų teismo... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Byloje ginčas kilo dėl įmonei kilusios žalos dėl įmonės buvusios... 8. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Expo linija“ buvo įsteigta... 9. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos... 10. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis... 11. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87... 12. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas nurodo,... 13. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonės turto turėjimą ir kartu jo... 14. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę taip pat turi... 15. Teismas, vertindamas ieškovo įrodinėjamą atsakovės, kaip buvusios įmonės... 16. Vertinant kitą ieškinio reikalavimo dalį dėl 13 901,75 Eur žalos iš... 17. Neginčytinai nustačius, kad piniginės lėšos 13 901,75 Eur sumai buvo... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip buvusios bendrovės valdymo organo -... 19. Remiantis išdėstytu, ir esant nustatytai faktinei teisinei situacijai,... 20. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 21. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas priteisia valstybei iš atsakovės... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263,... 23. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui BUAB „Expo linija“, kodas 302701469, atstovaujamam... 25. Priteisti iš atsakovės K. K. Š., a. k. ( - ) 422,13 Eur (keturis šimtus... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...