Byla e2-11395-793/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovei bankroto administratorei S. G., atsakovui R. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1200,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartimi BUAB „Kelinta“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta ieškovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-22 baudžiamuoju įsakymu pripažino atsakovą R. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, jog minėtu baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad atsakovas nebūdamas BUAB „Kelinta“ direktoriumi, veikė BUAB „Kelinta“ direktoriaus J. H. vardu ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 faktiškai vadovavo BUAB „Kelinta“ ūkinei-finansinei veiklai dėl ko R. G. priskiriama vadovo kompetencija ir jis turi prisiimti atsakomybę kaip vadovas. Atsakovui kyla atsakomybė padengti 1200,00 Eur BUAB „Kelinta“ administravimo išlaidas, Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-01 nutarties ir 2015-06-01 sąskaitos-faktūros pagrindu.

3Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad jis niekada nebuvo BUAB „Kelinta“ vadovu ar asmeniu, atliekančiu vadovo pareigas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-22 baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad atsakovas tik pateikdavo BUAB „Finjura“ dokumentus, kuri rūpinosi BUAB „Kelinta“ apskaita. Paaiškino, jog jis neturėjo įgaliojimo atstovauti BUAB „Kelinta“ ir nevykdė jokių BUAB „Kelinta“ finansinių operacijų. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2013-09-23 BUAB „Kelinta“ vadovu buvo J. H.

4Ieškovė S. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Nurodė, jog atsakovas atsakingas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, kadangi laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Kelinta“ iškėlimo. Paaiškino, kad įmonės vadovo/savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado dar 2013-04-25. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nebuvo BUAB „Kelinta“ vadovas ar savininkas, tačiau remiasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo nustatyta, kad atsakovas faktiškai vadovavo BUAB „Kelinta“ ūkinei-finansinei veiklai. Paaiškino, jog pagal įstatymą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis J. H., tačiau nagrinėjamu atveju dėl R. G. nusikalstamos veikos susidarė mokėtinas į valstybės biudžetą PVM dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Kelinta“ iškėlimo.

5Atsakovas R. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis niekada nebuvo BUAB „Kelinta“ vadovu ar įgaliotu vadovo funkcijas atliekančiu asmeniu. Nurodė, jog jis baudžiamuoju įsakymu nubaustas už tai, kad atspausdino BUAB „Kelinta“ PVM sąskaitas-faktūras ir jas pasirašė J. H. vardu. Pažymėjo, jog jis neturėjo jokių įgaliojimų duoti nurodymus įmonės buhalterei.

6Ieškinys atmestinas.

7Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-01-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2066-275/2015 BUAB „Kelinta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta ieškovė S. G. 2015-06-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2066-275/2015 nuspręsta pripažinti BUAB „Kelinta“ įmonės pabaigą ir išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo R. G. priteisti 1200,00 Eur skolos – bankroto administravimo išlaidas. Ieškinį grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-22 baudžiamuoju įsakymu (kaip prejudiciniu faktu), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 nebūdamas BUAB „Kelinta“ direktoriumi, veikė BUAB „Kelinta“ direktoriaus J. H. vardu ir faktiškai vadovavo BUAB „Kelinta“ ūkinei-finansinei veiklai. Nurodė, jog atsakovas atsakingas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu.

8Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovas R. G. turi pareigą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka atlyginti bankroto administratorės patirtas bankroto administravimo išlaidas.

9Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinio asmens vadovui ir savininkams nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-168/2009).

10Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31, BUAB „Kelinta“ vienasmeniu vadovu buvo J. H.. Jis vadovo pareigas užėmė nuo 2012-10-16 iki 2013-09-23. Tuo tarpu, nei minėtame Juridinių asmenų registro išraše, nei kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu BUAB „Kelinta“ vadovo pareigas ėjo atsakovas R. G. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors atsakovas ir nebuvo BUAB „Kelinta“ vadovas ar savininkas, tačiau R. G. ginčo laikotarpiu faktiškai vadovavo BUAB „Kelinta“ ūkinei-finansinei veiklai ir tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-22 priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-458-606/2015, kuriuo ieškovė remiasi kaip prejudiciniu faktu. Šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

11Pažymėtina, jog teismo nuosprendžiu/baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai yra skirtingi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).

12Minėtu 2015-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje už tai, kad nebūdamas BUAB „Kelinta“ direktoriumi, veikdamas BUAB „Kelinta“ direktoriaus J. H. vardu ir faktiškai vadovaudamas BUAB „Kelinta ūkinei-finansinei veiklai laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-05-31 tyčia organizavo apgaulingą BUAB „Kelinta“ buhalterinę apskaitą, t. y. atspausdino 9 PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė BUAB „Kelinta“ vadovo J. H. vardu bei suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas prejudiciniu faktu laikyti tik tai, kad R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, 2015-04-22 priimtame baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės, kad R. G. nebūdamas BUAB „Kelinta“ direktoriumi veikė BUAB „Kelinta“ direktoriaus J. H. vardu ir faktiškai vadovavo BUAB „Kelinta ūkinei-finansinei veiklai, kurių pagrindu ieškovė grindžia savo reikalavimą, nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Pažymėtina, jog ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad atsakovas R. G. niekada nebuvo BUAB „Kelinta“ vadovu, akcininku ar kitu juridinio asmens dalyviu (CK 2.45 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo įgaliotas BUAB „Kelinta“ vadovo J. H. veikti jo vardu. Nesant šių duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad R. G., nors ir nebuvo įmonės vadovas ar savininkas, tačiau vadovavo BUAB „Kelinta“ veiklai, todėl yra atsakingas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies prasme. Taip pat darytina išvada, kad atsakovas neturėjo nei teisės, nei pareigos UAB „Kelinta“ vadovo vardu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei tapus nemokia.

13Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į tai, į kitus ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus detaliau nepasisakytina.

14Teismo išdėstytų argumentų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovės S. G. ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo R. G. yra neįrodytas, todėl laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje neatlygintinos. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad jis... 4. Ieškovė S. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa... 5. Atsakovas R. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-01-19 Vilniaus apygardos... 8. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovas R. G. turi pareigą... 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnį... 10. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su... 11. Pažymėtina, jog teismo nuosprendžiu/baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai... 12. Minėtu 2015-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu... 13. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 14. Teismo išdėstytų argumentų ir nustatytų aplinkybių pagrindu... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 17. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268,... 19. ieškinį atmesti.... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...