Byla 2A-273-755/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, moralinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovei L. S.,jos atstovei adv. J.Umbrasienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ir atsakovo UAB „Alauša“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-356/2013 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui UAB „Alauša” dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, moralinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Alauša” iš operatorės pareigų nuo 2012-11-09 pagal DK 136 str. 3d. 2p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu; 2) 2005-08-29 sudarytą darbo sutartį Nr.913 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal DK 297 str. 4d. ir 140 str. 1 d.; 4) priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 5) priteisti 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; 7) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovę su atsakovu darbo santykiai siejo nuo 2005-08-29 iki 2012-11-09, kad ieškovė nepagrįstai atleista iš darbo, nes ji suskystintų automobilinių dujų negrobstė, nenustatytas joks trūkumas, atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto ir jos kaltės. Įranga degalinėje buvo netvarkinga, gedimų šalinimu darbdavys nesirūpino. Atsakovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes nesuteikė termino pasiaiškinti, o vertė rašyti pasiaiškinimą tuoj pat, pats įmonės vadovas ir kt. asmenys diktavo jo tekstą. Savo veiksmais atsakovas jai padarė moralinę žalą, kurią vertina 5000 Lt, nes neteisėtai atleido iš darbo, o taip pat nekorektiškai elgėsi: grasino baudžiamąja atsakomybe, prievole atlyginti žalą, šaukė, menkino ir žemino, vertė pasirašyti vekselį 20000 Lt sumai.

3Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės L. S. priteisė atsakovui UAB „Alauša“ 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei 23,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, jog ieškovė, ginčydama jos atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą, prašė atnaujinti praleistą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, numatytą DK 297 str. 1 d. , esant atsakovo pareikštam reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo. Pripažino, kad vėliausiai apie savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo 2012-11-14, DK 297 str. 1d. numatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-11-15 ir baigėsi 2012-12-14 ( DK 26 str.), ieškovė į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2012-12-31, t.y. praleidusi DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Laikė, kad ieškovė, būdama teisiškai neišprususi, nesuprato, kad jai kreipusis į VDI Utenos teritorinis skyrių, jis iš esmės neišspręs visų jos prašyme nurodytų klausimų, klausimo dėl atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 2p. pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kreipėsi į teismą tik po to, kai ši institucija savo sprendime nurodė, kad šiuo klausimu privalu kreiptis į teismą. Iš ieškovės prašymo (12, 128 b.l., t.1), adresuoto VDI Utenos teritoriniam skyriui, turinio nustatė, kad ieškovė prašė išsiaiškinti, kuo remiantis iš darbo ji buvo atleista pagal DK 136 str. 3d. 2p., nes jai nebuvo įteiktas tarnybinis pranešimas, žalos nustatymo aktas, o prekių inventorizacija degalinėje atlikta tik 2012-11-12, tiesiogiai neprašė spręsti dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. 2012-12-21 VDI sprendimu dėl ieškovės skundo (14 b.l., t.1) nurodė ieškovei, kad vadovaujantis DK 295 str. 2d. 5p. ji turi teisę dėl atleidimo iš darbo kreiptis tiesiogiai į teismą, nes darbo ginčų VDI nenagrinėja, ko nenurodė savalaikiai 2012-12-14 pranešimu (13, 126 b.l., t.1) ieškovei dėl skundo tyrimo termino pratęsimo iki 2013-01-03. Teismas įvertino rašytinius įrodymus dėl ieškovės sveikatos būklės ( 187 b.l., t.1, 3-5 b.l., t.2), taip pat aplinkybę, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atsakovui išduodamo neprotestuotino paprastojo vekselio 20000 Lt sumai pasirašymo (15 b.l., t.1), kurį pasirašyti buvo siūloma ieškovei ir jos sutuoktiniui, tokiu būdu buvo vedamos derybos. Atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą, į tai, kad nuo atleidimo iš darbo dienos aktyviai gynė savo teises, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad savo teises būtų įgyvendinusi nerūpestingai ar aplaidžiai, į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, kad ieškovė yra silpnesnioji darbo sutarties šalis, kad atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2p. pagrindu gali turėti rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, teismas ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, LR DK 297 str. 1d. nustatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą atnaujintino. Byloje rašytiniais įrodymais – darbo sutartimi Nr.913, sudaryta tarp šalių 2005-08-29, atsakovo 2012-11-09 įsakymu Nr.367 – nustatė, kad ieškovė darbo teisiniais santykiais su atsakovu buvo susijusi laikotarpiu nuo 2005-08-30 iki 2012-11-09, dirbo degalinės operatorės, o laikinai - ir vedėjos pareigose, buvo sulygta jai mokėti už faktiškai dirbtą laiką ne mažiau kaip 4.85 Lt už 1 valandą (8-12, 26-29 b.l., t.1). Ieškovė iš darbo atleista 2012-11-09 įsakymu Nr.367 (30 b.l., t. 1) nuo 2012-11-09, įsakyme darbdavys nurodė, kad remiasi ieškovės 2012-11-09 pasiaiškinimu, DK 235 str. 2d. 7 p., pagal kurį „šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma <....> veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“, atleidimo iš darbo priežastis suformulavo taip: “skiriu degalinės operatorei L. S. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo 2012-11-09, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3dalies 2 punktu (darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (kodekso 235 straipsnis)“. Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą dėl darbuotojos neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimo, drausminių nuobaudų skyrimo ir darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, pateikė įrodymus: liudytojo parodymus, garso ir vaizdo įrašus, rašytinius įrodymus, kuriuos teismas vertino. Ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Alauša“ degalinės operatoriaus (-ės) pareigine instrukcija (35-38 b.l., t.1), kurios 4.1 p. numatyta atsakomybė už žalą, padarytą įmonei, dėl savo kaltės ar neatsargumo, nes pagal 2.19 p. nuostatas operatorius yra atsakingas už materialinių vertybių apsaugą, dokumentų saugojimą. Su ieškove 2011-03-25 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (32 b.l., t.1), o taip pat ieškovė buvo pasirašiusi ir Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį (33-34 b.l., t.1). Jomis ieškovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio jos žinioje esantį, darbdavio patikėtą turtą (1 punktas), šį turtą įsipareigojo rūpestingai saugoti ir tausoti, imtis visų reikalingų priemonių, užkertančių kelią žalos turtui kilimui; laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; naudoti turtą tik savo darbo pareigų vykdymui ir nenaudoti turto jokiems kitiems tikslams; nedelsiant pranešti darbdaviui apie bet kokias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos patikėto turto saugumui ir (ar) vertės sumažėjimui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant nustatyti ir išvengti aplinkybių, turinčių neigiamos įtakos turto saugumui. Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo saugoti ir tinkamai naudoti vertybes bei imtis priemonių joms apsaugoti nuo žalojimo, laiku pranešti administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias vertybių saugumui. Atsakovas 2012-11-09 gavo ieškovės paaiškinimą (138 b.l., t.1), kuriame ji nurodė, kad Daugailių degalinėje, kurioje ji dirbo, buvo grobstomos dujos, apie tai ji sužinojo iš degalinės darbuotojo D. B., t.y. kokiu būdu galima grobstyti dujas, jai tą buvo sakiusi ir degalinės vedėja V. G., kuri dujomis užsipildydavo savo ir sutuoktinio automobilių dujų balionus, ji, kai ėjo vedėjos pareigas, buvo įspėjusi D. B. tuo nepiktnaudžiauti, pakeitusi dujų kolonėlės užrakinimą, tačiau jis buvo išlaužtas, ji pati ne kartą pildė dujomis automobilio dujų balioną be pinigų savo naudai, todėl pasižada padarytus nuostolius atlyginti. Iš paaiškinimų (46-47 b.l., t.1) nustatė, kad degalinės operatorės M. S. ir E. A. 2012-08-16 D. A. pranešė, kad į degalinę atvažiavus V. G. sutuoktiniui, buvo išjungtos vaizdo kameros, kilo įtarimas, kad „neleistinai pilamos dujos“, kad ieškovė teiravosi, kas pakeitė užraktą, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo pastebėta, kad atjungiamos kameros, kai į degalinę atvažiuoja V. G. su sutuoktiniu. Iš V. G. ir jos sutuoktinio K. G. 2012-11-09 paaiškinimų (49-51 b.l., t.1) turinio nustatė, kad K. G. paaiškino, jog jis su sutuoktine grobstė dujas iš atsakovui priklausančios Daugailių degalinės, t.y. atjungdavo apskaitą ir kas savaitę pagrobdavo apie 80-90 litrų dujų, sutiko žalą atlyginti. V. G. paaiškino, kad apie galimybę grobstyti dujas sužinojo 2011 metais iš D. B., kuris be apskaitos dujomis pildė savo draugų automobilių dujų balionus, ji pati tokiu pat būdu užsipildydavo dujomis dviejų savo automobilių dujų balionus, toks grobstymo būdas buvo žinomas visiems degalinės operatoriams. D. B. paaiškinimą parašė 2012-11-10 (48 b.l., t.1), jis dirbo dujų užpylėju, dujas, supratęs kaip galima užpilti dujų be apskaitos, jis grobstyti pradėjo 2011 m. vasarį, pinigus už dujas jis pasiimdavo sau. D. B. teisme davė analogiškus parodymus (149, 154 b.l., t.1) apie savo veiksmus, nurodė, kad apie galimybę be apskaitos įsipilti dujų jis pasakė V. G., ieškovei, jis pildydavo ieškovės draugo automobilio dujų balioną, vaizdo kamerą tam laikui išjungdavo. Atsakovas su UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2012-01-06 sudarė sutartį dėl kasos sistemų aptarnavimo, priežiūros ir remonto, o esant kliento pageidavimui, ir papildomų paslaugų atlikimo (143-147 b.l., t.1). Ši įmonė 2013-05-23 išdavė pažymas Nr.S13/082 ir Nr.S13/083 (84-85 b.l., t.1), kurios patvirtina, kad 2012-09-08 laikotarpiu nuo 9 val. 30 min. 00 sek. iki 10 val. 00 min. 00 sek., o taip pat ir 2012-09-20 laikotarpiu nuo 22 val. 40 min. 00 sek. iki 23 val. 00 min. 00 sek. per kasos aparatą, kurio Nr.LH00000010C461, nebuvo parduotos suskystintos automobilinės dujos ir atspausdintas kasos kvitas. Iš atsakovo pateiktų vaizdo ir garso įrašų ( 28, 106 b.l., t.1) nustatė, kad atsakovas filmavo ir įrašinėjo degalinės patalpose, t.y. ieškovės ir kt. darbuotojų darbo vietoje bei aikštelėje, prie kuro kolonėlių, buvo užfiksuoti atsakovo Daugailių degalinės darbuotojų I. V., ieškovės, V. G. ir jos sutuoktinio veiksmai. Nors ieškovė prašė nesiremti šiais įrodymais, nes garso ir vaizdo įrašai padaryti pažeidžiant atsakovo darbuotojų teises, nes filmuojama buvo jiems nežinant, pripažino, kad filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose degalinės patalpose, kur jau buvo įrengta kita vaizdo kamera, apie kurios buvimą darbuotojams buvo žinoma, buvo filmuojami asmenys, darbo santykiais susiję su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamą darbą, taip pat buvo filmuojama ir viešoje vietoje - degalinės aikštelėje, prie kuro kolonėlių, todėl toks filmavimas negali būti laikomas privataus asmens teisių pažeidimu, vaizdo įraše esanti informacija yra tinkamas įrodymas, nagrinėjant darbo pareigų pažeidimo faktą ( CPK 177 straipsnio 2 d.). Vaizdo ir garso įraše matyti kaip 2012-09-20 po 22 valandos ieškovė pašaliniam asmeniui, jos teigimu, pažįstamam, kuris remontuoja automobilius, leidžia užeiti į savo darbo patalpą ir ten paaiškina bei parodo, kaip galima užpildyti dujomis balionus kitaip nei leidžiama. Minėtas asmuo nustemba ir teigia, kad „negali būti“. Po to matyti, kad tas pats asmuo pildosi dujomis savo automobilio dujų balioną ir tuo pat metu bendrauja su ieškove telefonu, ieškovė žirklėmis paveikia saugiklį (automatėlį), atsakovo atstovo teigimu, taip atjungdama kolonėlę nuo kasos aparato, ir laiko. Ieškovė teiraujasi, ar „dujos bėga“, o užpildžius dujų balioną, ieškovė to asmens telefonu klausia, ar jam nereikia daugiau dujų, nes jai „nesunku knopkę palaikyti“ bei apgailestauja dėl to, kad nebereikia. Kadangi tuo laiku per kasą joks mokėjimas už suskystintas dujas atliktas nebuvo (84-85 b.l., t.1), teismas, įvertinęs vaizdo ir garso įrašus, pripažino, kad ieškovė sudarė sąlygas savo pažįstamam asmeniui dujomis užpildyti dujų balioną be apskaitos ir be apmokėjimo. Liudytojų V. G.,K. G. ir I. V. parodymus apie tai, kad paaiškinimų turinį jiems diktavo UAB „Alauša“ direktorius, todėl jų paaiškinimai ir yra būtent tokio turinio, kad jie grobstė dujas, tačiau jie tokių veiksmų neatliko, nes neįmanoma grobstyti, nuostolių nebūdavo, teismas vertino kritiškai, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė kitus vaizdo įrašus dėl minėtų liudytojų veiksmų, liudytojo D. B. parodymus laikė patikimais, įvertino, kad ieškovės ir kitų liudytojų paaiškinimai, kuriuose jie pripažino, kad apie tokį dujų grobstymo būdą sužinojo iš D. B., buvo surašyti viena diena anksčiau nei D. B., kuris tuo metu nedirbo, nes jam buvo suteiktos vaiko auginimo atostogos, paaiškinimas, savo paaiškinimuose jie pirmiau nei D. B. paaiškino, kad buvo grobstoma ir kokiu būdu, kas buvo iniciatorius. Iš ieškovės ir V. G. paaiškinimų darė išvadą, kad joms buvo žinoma, jog suskystintų dujų tūris kinta, kad dėl to tikslų jų kiekį rezervuare nustatyti yra sudėtinga. Pripažino, kad ieškovė sudarė sąlygas ir leido be apskaitos ir neatlygintinai užpildyti automobilio dujų balioną suskystintomis dujomis ne sau, o savo pažįstamam asmeniui. BK 184 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra, atsakovas nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, kad 2012-09-20 buvo nustatytas dujų trūkumas, tačiau aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo neginčijamą pagrindą ateityje ieškove kaip darbuotoja, kuri buvo pilnai materialiai atsakinga už darbdavio turtą, nepasitikėti, nes ji nebuvo lojali darbdaviui, būdama įsipareigojusi saugoti turtą, pranešti bet kokius duomenis, jei gresia žala darbdavio turtui, nepranešė, pati savo pažįstamam asmeniui sudarė sąlygas nemokamai užpildyti dujų balioną dujomis, darbdavio nustatytus reikalavimus ieškovė pažeidė tyčia. Atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), galinčių patvirtinti, kad prieš 2012-11-09 skirdamas drausminę nuobaudą, būtų raštu pareikalavęs ieškovę raštu pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, laikė, kad šis atsakovo padarytas DK 240 str.1d. reikalavimo pažeidimas neturėjo įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui, nes atsakovas, nors nebuvo raštu nurodęs pasiaiškinti, tačiau drausminę nuobaudą paskyrė turėdamas ieškovės pasiaiškinimą, kuriame ieškovės nurodyti, nors, ieškovės teigimu, ir darbdaviui verčiant rašyti pasiaiškinimą, duomenys neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, atsakovas teisingai nusprendė dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, jos kaltės, todėl šis pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Atsižvelgdamas į ieškovės vykdytas darbo funkcijas ir į padarytą darbo pareigų pažeidimą, pripažino, kad drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo – ieškovei parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui. Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad atsakovas 2012-11-09 jau turėjo pakankamai duomenų dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, už ką jai tą pačią dieną skyrė drausminę nuobaudą, tokiu būdu nebuvo pažeistas DK 241 straipsnio 1 dalyje numatytas nuobaudos skyrimo terminas. Teismas nurodė, kad reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Tiek ieškovė, tiek liudytojai I. V.,V. G., K. G. teigė, kad atsakovo atstovai juos psichologiškai ir emociškai traumavo, nes prievarta laikė administracinėse patalpose, reikalavo rašyti pasiaiškinimus, diktavo pasiaiškinimų turinį, kalbėjo pakeltu balso tonu (“rėkė, trankė kumščiu į stalą”), grasino baudžiamąja atsakomybe, kad perduos informaciją žiniasklaidai, kad nei vienoje Utenos įmonėje jie negalės įsidarbinti, reikalavo atlyginti žalą ir pasirašyti vekselius. Visi jie patyrė stresą, išgastį, niekam nesiskundė, nes jiems yra žinoma, kad direktorius yra labai turtingas ir įtakingas, turi daug pažįstamų, svarsto galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindė, jos nuomone, neteisėtu, t. y. nesant darbdavio nurodytos svarbios priežasties, darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jos patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo konstatuoti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindu nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų. Nors ieškovė ir liudytojai paaiškino, kad patyrė emocinių išgyvenimų dėl darbdavio nekorektiško elgesio atleidimo iš darbo procedūros metu, tačiau tuo pačiu metu ieškovei tapo aiškios ir kitos faktinės aplinkybės, t.y., jog darbdavys sužinojo apie tai, jog ji, būdama visiškai materialiai atsakinga, švaisto darbdavio turtą, kad už tai gali grėsti ne tik darbo praradimas, tačiau ir baudžiamoji atsakomybė, kad teks atlyginti padarytą žalą. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, t.y. kad atleidimo iš darbo procedūros metu dėl darbdavio atsakingų darbuotojų nekorektiško elgesio ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti. Atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais pripažino pagrįstomis, tačiau jų dydį vadovaujantis protingumo kriterijumi sumažino iki 2000 Lt bei priteisė iš ieškovės ( CPK 93 str., 98 str.), kaip ir 23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

4Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 Senato nutarimo Nr. 45 išaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas sprendime prieštaringai aiškina DK 240 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu paaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, vienu metu teigdamas, kad toks reikalavimas yra privalomas, vėliau, kad nepareikalavęs tokio pasiaiškinimo darbdavys save stato į blogesnę situaciją ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, kas kelia pagrįstą abejonę dėl teismo šališkumo. Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. balandžio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Teismas neįvertino visų aplinkybių kurios akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė viską rašė neteisėtomis sąlygomis ir verčiama darbdavio. Teismas priimdamas sprendimą neteisėtai išgautą iš ieškovės pasiaiškinimą, kurį ji surašė priversta po to, kai atsisakė pasirašyti darbdavio pateiktą vekselį dėl 20000 Lt sumos, panaudojo atsakovo naudai, kaip ir atsakovo pateiktus garso ir vaizdo įrašus, bei rašytinius įrodymus. Atsakovas įvairiais būdais vilkino teismui pateikti konkrečius įrodymus dėl žalos padarymo, t.y. grobstymo veiksmų ir jų visai nepateikė nors atsiliepime teigė, kad ieškovės veikimu (ir neveikimu) atsakovo įmonei buvo padaryta didelės vertė materialinė žala, teisme atsakovo atstovas akcentavo, jog kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris nepradėtas. Teismas rėmėsi neleistinais įrodymais, t.y. garso ir vaizdo įrašais, kurie kelia abejones ir grubiai pažeidžia Konstitucijos 22 str. 4 d. tiek ir baudžiamojo proceso kodekso normas. Konstatuodamas, kad filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose degalinės patalpose, kur jau buvo įrengta kita vaizdo kamera, apie kurios buvimą darbuotojams buvo žinoma, buvo filmuojami asmenys, darbo santykiais susiję su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamą darbą, filmuojama ir viešoje vietoje - degalinės aikštelėje, prie kuro kolonėlių, šių aplinkybių neišsiaiškino, o vadovavosi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, nors akivaizdu, kad darbuotojai buvo sekami slapta, o pateiktas vaizdo-garso įrašas nėra vientisas (sumontuotas iš dalių), akivaizdžiai skiriasi laikas, kas leidžia abejoti jos originalumu ir tikrumu. Atsakovas negalėjo paneigti, jog kai buvo nagrinėjamas ieškovės darbo drausmės pažeidimas, šis fiksavimas buvo teisėtas ir tai nepažeidė asmenų, kurie buvo filmuojami, o ypač darbuotojų, konstitucinių teisių į privatų gyvenimą. Teismas privalėjo atsižvelgti į byloje esančias faktines aplinkybes dėl ADTAĮ nuostatų pažeidimo (vaizdo stebėjimas patalpose, asmenys apie vaizdo stebėjimą nebuvo įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, ant įėjimo prie durų (iš lauko pusės) nebuvo įspėjamojo ženklo apie patalpose vykdomą stebėjimą, lipdukuose, įspėjančiuose apie vaizdo stebėjimą, nebuvo pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija), juolab kad dalis vaizdo stebėjimo kamerų buvo įrengtos niekam neinformuojant. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014m. sausio 10d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014. Atsakovo pateiktais įrašais nebuvo pakankamas pagrindas kvalifikuoti ieškovės elgesį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą arba kurį nors kitą šio straipsnio punktą. Teismas visai nesiaiškino aplinkybių, susijusių, ar buvo realiai padaryti nuostoliai susiję su kuro trūkumu, vadovavosi tik liudytojo B. parodymais, kuris dirba pas atsakovą, nes pasirašė 30000Lt vekselį. Iškilus neaiškumams dėl atsakovui padarytos žalos dydžio ar grobstymo fakto nustatymo, civilinėje byloje teismas turėjo teisę vadovautis CPK 179 str. 2 d. ir surinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė būdama stresinėje būsenoje, taip pat būtų pasirašiusi 20000 Lt vekselį, tačiau atsakovui pareikalavus, kad ant vekselio pasirašytų ir sutuoktinis išvengė neteisėtų atsakovo veiksmų. Šiuo atveju darbdavys psichologinio smurto pagalba privertę apeliantę prisipažinti neva padarius veiksmus susijusius su grobstymu, kas nebuvo patvirtinta jokiais kitais įrodymais. M. S. ir E. A. paaiškinimai dėl galimo dujų grobstymo surašyti 2012-08-16, vadinasi tada paaiškėjo kad neleistinai pilamos dujos, todėl darbdavys privalėjo imtis visų priemonių darbo drausmės pažeidimui išsiaiškinti ir tinkamai nubausti darbuotojus, o ne juos persekioti (t.y. imtis operatyvinių veiksmų) iki 2012m. lapkričio 9d. (t.y. atleidimo iš darbo diena). Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ieškovė pati tiesiogiai ar netiesiogiai būtų grobsčiusi dujas, jos ir šeimos automobiliams yra naudojamas kuras-benzinas, kitiems asmenims ji nėra niekada pylusi dujų be apmokėjimo. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - ieškovei paskirta ne tik nesant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, bet ir pažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą jau jį praleidus.

5Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo skundą atmesti, apibendrintai išdėstė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

6Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo atsakovo verčiama rašyti pasiaiškinimą, ar kad toks pasiaiškinimas buvo gautas neteisėtomis priemonėmis, todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad iš ieškovės gautu paaiškinimu teismas remtis negalėjo. Aplinkybė, kad iki šiol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės padarytos nusikalstamos veikos jokios teisinės reikšmės šioje byloje neturi, DK 235 str. 2 d. 7 p. nuostatos taikymui nėra būtinas teismo nuosprendis, kad ieškovė yra kalta įvykdžius atsakovui priklausančio turto (dujų) vagystę/grobstymą. Nepagrįstas teiginys, kad teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą rėmėsi neleistinais įrodymais, t.y. garso ir vaizdo įrašais, tuo klausimu teismas teisingai pasisakė. Nors pati ieškovė neigia sudariusi sąlygas savo pažįstamam asmeniui užpildyti automobilio dujų balioną be apskaitos ir be apmokėjimo, tačiau tokius neteisėtus ieškovės veiksmus patvirtina ne tik vaizdo ir garso įrašas, bet ir byloje esantis įrodymas, patvirtinantis, kad tuo laiku per kasą joks mokėjimas už suskystintas dujas atliktas nebuvo. Be to, ieškovės neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, rėmėsi ištirtų įrodymų visuma, o ne išimtinai vaizdo įrašais, kaip mano ieškovė. Nepagrįstas teiginys, kad teismas rėmėsi išimtinai liudytojo D. B. parodymais. Kitų liudytojų parodymų jų paaiškinimai darbdaviui buvo surašyti viena diena anksčiau nei D. B., tiek ieškovė, tiek liudytojai K. ir V. G., L. V. savo paaiškinimuose pirmiau nei D. B. patvirtino, kad buvo grobstoma, nurodė, ir kokiu būdu buvo grobstoma, kas buvo iniciatorius, visų minėtų asmenų paaiškinimai yra skirtingos apimties ir turinio, todėl, skirtingai nei mano ieškovė, negalėjo būti padiktuoti atsakovo. Konkrečiu atveju yra sudėtinga nustatyti tikslų žalos dydį, nes atsižvelgiant į oro temperatūrą suskystintų dujų tūris gali sumažėti arba padidėti, t.y. suskystintų dujų tūris nuolat kinta, todėl tikslų jų kiekį rezervuare nustatyti yra sudėtinga. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nėra nustatytas tikslus žalos dydis darbdaviui nereiškia, kad nebuvo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovės veiksmai, kuriais ji sudarė sąlygas savo pažįstamam asmeniui užpildyti automobilio dujų balioną be apskaitos ir be apmokėjimo, sudarė pagrindą darbdaviui nepasitikėti ieškove, taip pat tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė savo kaip darbuotojos pareigas, išvardytas DK 35, 228 straipsniuose, t. y. dirbti dorai ir sąžiningai, nepažeisti įstatymų saugomų darbdavio teisių ir interesų, tausoti darbdavio turtą. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, kad atsakovas turėjo neginčijamą pagrindą ateityje ieškove kaip darbuotoja, kuri buvo pilnai materialiai atsakinga už darbdavio turtą nepasitikėti, nes ji nebuvo lojali darbdaviui, būdama įsipareigojusi saugoti turtą pranešti bet kokius duomenis, jei gresia žala darbdavio turtui, nepranešė, pati savo pažįstamam asmeniui sudarė sąlygas nemokamai užpildyti dujų balioną dujomis, darbdavio nustatytus reikalavimus ieškovė pažeidė tyčia.

7Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimą dalyje dėl 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti panaikinti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3630 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pripažino, kad 3630 Lt dydžio išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio" numatytus maksimalius dydžius. Atsakovas viso sumokėjo 3630 Lt (su PVM), iš kurių 2500 Lt (be PVM) sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 500 Lt be PVM sudaro atstovavimo teisme išlaidos, todėl atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai ne tik nelaikytinos per didelėmis, bet netgi yra ženkliai mažesnės, todėl jų sumažinimas yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, dėl ko sumažino atsakovui priteistas išlaidas už advokato pagalbą o tik abstrakčiai nurodė, kad išlaidų dydis, teismo vertinimu, remiantis protingumo kriterijumi, yra 2000 Lt, tokiu būdu teismas neatsižvelgė į bylos apimtį, sudėtingumą į atsakovo atstovo darbo sąnaudas ir atstovavimo byloje laiką taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareikštas ieškinys buvo pripažintas visiškai nepagrįstu ir atmestas. Įvertinus pačios bylos pobūdį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą atsakovo atstovo patirtas laiko sąnaudas už dalyvavimą teismo posėdžiuose Utenos rajono apylinkės teisme, kurios sudaro net 8 val. 10 min. (o tai remiantis Rekomendacijose įtvirtintais dydžiais sudaro virš 1200 Lt), laikytina, kad patirtos atsakovo išlaidos buvo sumažintos visiškai nepagrįstai.

8Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas vilkino dokumentų pateikimą teismui, ko pasėkoje užsitęsė teismo procesas. Jeigu atsakovas būtų veikęs sąžiningai ir laiku pateikęs tinkamai suformuluotą atsikirtimą su įrodymais, tuomet byla būtų išnagrinėta per trumpesnį laiką ir atsakovas būtų nepatyręs tokių bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 str. 4 d. nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, sumažindamas priteistinas išlaidas už advokato pagalbą nuo 3630 Lt iki 2000 Lt, remdamasis protingumo kriterijumi, todėl akivaizdu, kad atsižvelgė į bylos apimtį, sudėtingumą į atsakovo atstovo darbo sąnaudas ir atstovavimo byloje laiką, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose pranešdavo tik prieš pat posėdį, todėl laikytina, kad patirtos atsakovo išlaidos buvo sumažintos visiškai pagrįstai.

9Ieškovės L. S. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo UAB „Alauša“ apeliacinis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Tiek ieškinyje, tiek L. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą teisėtumo.

12Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 str.1 d. 3 p. įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 p.), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 p.).

13Byloje nustatyta, kad darbo sutartimi Nr.913, sudaryta tarp šalių 2005-08-29, atsakovo 2012-11-09 įsakymu Nr.367 ieškovė darbo teisiniais santykiais su atsakovu buvo susijusi laikotarpiu nuo 2005-08-30 iki 2012-11-09, dirbo degalinės operatorės, o laikinai - ir vedėjos pareigose, buvo sulygta jai mokėti už faktiškai dirbtą laiką ne mažiau kaip 4.85 Lt už 1 valandą (8-12, 26-29 b.l., t.1). Ieškovė iš darbo atleista 2012-11-09 įsakymu Nr.367 (30 b.l., t. 1) nuo 2012-11-09, įsakyme darbdavys nurodė, kad remiasi ieškovės 2012-11-09 pasiaiškinimu, DK 235 str. 2d. 7p., pagal kurį „šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“, atleidimo iš darbo priežastis suformulavo taip: “skiriu degalinės operatorei L. S. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo 2012-11-09, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3d. 2 p. (darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (kodekso 235 straipsnis)“.

14Apeliantė nekonkretizuoja savo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, nenustatė darbo drausmės pažeidimo sudėties. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas), subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Kai darbdavys nutraukia su darbuotoju sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-560/2007).

15Nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad jai drausminė nuobauda skirta nenustačius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, pripažintina, kad atsakovas, pateikęs įrodymus: liudytojo parodymus, garso ir vaizdo įrašus, rašytinius įrodymus, savo įrodinėjimo pareigą įvykdė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Alauša“ degalinės operatoriaus (-ės) pareigine instrukcija (35-38 b.l., t.1), kurios 4.1 p. numatyta atsakomybė už žalą, padarytą įmonei, dėl savo kaltės ar neatsargumo, nes pagal 2.19 p. nuostatas operatorius yra atsakingas už materialinių vertybių apsaugą, dokumentų saugojimą. Su ieškove 2011-03-25 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (32 b.l., t.1), o taip pat ieškovė buvo pasirašiusi ir Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį (33-34 b.l., t.1). Jomis ieškovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio jos žinioje esantį, darbdavio patikėtą turtą (1 p.), šį turtą įsipareigojo rūpestingai saugoti ir tausoti, imtis visų reikalingų priemonių, užkertančių kelią žalos turtui kilimui; laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; naudoti turtą tik savo darbo pareigų vykdymui ir nenaudoti turto jokiems kitiems tikslams; nedelsiant pranešti darbdaviui apie bet kokias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos patikėto turto saugumui ir (ar) vertės sumažėjimui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant nustatyti ir išvengti aplinkybių, turinčių neigiamos įtakos turto saugumui. Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo saugoti ir tinkamai naudoti vertybes bei imtis priemonių joms apsaugoti nuo žalojimo, laiku pranešti administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias vertybių saugumui. Vadovaujantis DK 228 str. darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų sausos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

16Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė, dirbdama degalinės operatore, sudarė sąlygas ir leido be apskaitos ir neatlygintinai užpildyti automobilio dujų balioną suskystintomis dujomis savo pažįstamam asmeniui, tokiu būdu darbdavio nustatytus reikalavimus pažeidė tyčia. Teismas nurodė, kad BK 184 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o šiuo atveju atsakovui kaip pagrįstai konstatavo teismas sudėtinga įrodyti žalos padarymo faktą dėl to, kad suskystintų dujų tūris kinta, tačiau neteisėtų ieškovės veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokius neturtinius padarinius - pasitikėjimo darbuotoju praradimą.

17DK 235 str., apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Vienas iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, numatytas 2 d. 7 p. - kai darbuotojas padaro veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju turi būti nustatyti ne tik darbuotojo neteisėti, t. y. darbo teisei priešingi veiksmai, bet ir dėl to darbdaviui atsiradę neigiami turtinio pobūdžio teisiniai padariniai – įmonės lėšų netekimas.

18Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje ir nėra įrodymų, kokio konkretaus dydžio nuostolius patyrė atsakovas, tačiau įvertinus tas aplinkybes, kad ieškovė leido be apskaitos ir neatlygintinai užpildyti automobilio dujų balioną suskystintomis dujomis savo pažįstamam asmeniui, iš vaizdo įrašo matyti, kad dujos buvo leidžiamos apie 3 minutes laiko, todėl akivaizdu, kad darbdaviui buvo padaryta turtinė žala. Jos konkretus dydis, atsižvelgiant į dujų kiekio natūralius pokyčius ( svyravimus), sunkiai nustatomas.

19Šioje byloje nėra sprendžiamas darbuotojos materialinės atsakomybės klausimas, todėl nėra tikslinga nustatyti konkretų darbdaviui padarytą žalos dydį, aiškintis vekselių pasirašymo aplinkybes, nagrinėjamu atveju užtenka konstatuoti faktą, kad ieškovės veikoje yra iššvaistymo, numatyto BK 184 str. (turto iššvaistymas) arba ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas) požymių, nors už šias veikas ieškovė ir nebuvo traukiama baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

20Kolegija taip pat pastebi, jog ieškovės kaip materialiai atsakingos asmens elgesys su jai patikėtu turtu ( leidžiant neatlygintinai gauti darbdavio turtą), nepaisant jo vertinimo pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrįstumo, būtų pagrindas nutraukti darbo sutartį ir pagal DK 235 str.2 d.11 p. Šioje normoje nustatyta, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 str. 2 d.11 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-144/2009). Tam, kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nebūtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne; šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarka šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-560/2007).

21Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo neginčijamą pagrindą ateityje ieškove kaip darbuotoja, kuri buvo pilnai materialiai atsakinga už darbdavio turtą, nepasitikėti, nes ji nebuvo lojali darbdaviui, būdama įsipareigojusi saugoti turtą, pranešti bet kokius duomenis, jei gresia žala darbdavio turtui, nepranešė, pati savo pažįstamam asmeniui sudarė sąlygas nemokamai užpildyti dujų balioną dujomis, darbdavio nustatytus reikalavimus ieškovė pažeidė tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbdavys turėjo teisę ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą traktuoti kaip šiurkštų tiek pagal DK 235 str. 2 d. 7 p., tiek pagal 11 p.

22Priešingai nei teigia apeliantė L. S., pripažindamas apelianto padarytą darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.Įrodinėjimo tikslas ir pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176 str.1d. ir 185 str.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, nurodo, jog įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2010 m. kovo mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog apeliantė savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai buvo pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Kokių įrodymų pagrindu teismas padarė šias išvadas sprendime nurodyta ir kolegija su tokiu įrodymų vertinimu sutinka.

23Ieškovė teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, iš esmės grindžia tuo, kad teismas negalėjo vadovautis neleistinais įrodymais - garso ir vaizdo įrašais. Pagal CPK 177 str. 2 d. įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės. Šios teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Konstitucijos 22 ir 24 str.bei CK 2.23 str. nuostatos saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, gina asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavališkai ar neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, saugo žmogaus būsto neliečiamybę, draudžia įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą; ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais; asmens tikėjimasis „būti paliktam vienam“ šiuo atveju priklauso nuo paties asmens siekimo, kad tai, kas susiję asmeniškai su juo, nebūtų prieinama kitiems asmenims, kai jis turi kontaktų su kitu asmeniu. Pagal CK 2.22 str. 1 ir 2 d. nuostatas fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra susiję su jo visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, taip pat kai to reikalauja teisėsaugos institucijos arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto ir restruktūrizavimo bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo aktyviai veikti ex officio, teismas pats savo iniciatyva tiria ir vertina, ar nuotraukos bei vaizdo ar garso įrašai, esantys byloje kaip įrodinėjimo priemonės, yra padaryti nepažeidžiant įstatymų. Vertinant vaizdo ir garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, kurie užfiksuoti vaizdo ir garso įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 str.). Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004).

24Nagrinėjamu atveju filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose degalinės patalpose bei kieme, prie kolonėlių, t. y. viešoje vietoje, buvo filmuojami asmenys, darbo santykiais susiję su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamą darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose degalinės patalpose bei kieme, kur jau buvo įrengtos kitos vaizdo kameros, apie kurių buvimą darbuotojams, tame tarpe ir ieškovei, buvo žinoma. Aplinkybė, kad darbuotojai turėjo galimybę vaizdo kameras išjungti ir jie tai nepagrįstai, piktnaudžiaudami savo pareigomis darydavo, neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovas neturėjo teisės įrengti kitų vaizdo kamerų, kurių valdymo darbuotojai neturėtų galimybės kontroliuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks filmavimas negali būti laikomas privataus asmens teisių pažeidimu, todėl vaizdo ir garso įraše esanti informacija pripažintina tinkamu įrodymu, nagrinėjant darbo pareigų pažeidimo faktą. Šis įrodymas turi būti vertinamas ir tiriamas kartu su kitais įrodymais byloje. Operatyvinės veiklos įstatymas šiuo atveju negali būti taikomas, nes operatyvinę veiklą vykdo specialūs subjektai, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 3 d.), taip pat pastebėtina, kad slaptas sekimas pagal BPK 160 str. yra viena iš procesinių prievartos priemonių, skiriama ikiteisminio tyrimo teisėjo tiriant nusikalstamas veikas baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovo daryti vaizdo įrašai vertinami kaip įrodinėjimo priemonė civilinėje byloje, tokių įrodymų rinkimui nėra reikalingi leidimai. Skunde apeliantė teigia, kad Asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus dėl kamerų įrengimo konstatuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tačiau kad ji būtų kreipusis į šią instituciją dėl pažeidimo konstatavimo duomenų, taip pat jokių įrodymų, kad asmenys apie vaizdo stebėjimą buvo netinkamai įspėjami, kad nebuvo įspėjamojo ženklo apie patalpose vykdomą filmavimą, nepateikė. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovei buvo žinoma apie filmavimą tiek degalinės patalpose, tiek prie kolonėlių, ji patvirtino, kad yra apie 16 kamerų (t.1, b.l. 157), todėl net jeigu ir būtų konstatuoti pažeidimai dėl tinkamo įspėjimo apie vaizdo stebėjimą, tuo remtis ieškovė negalėtų.

25Apeliantės nuoroda į LAT nutartį Nr.3K-3-133/2014 nepagrįsta, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, minėtoje nutartyje aptariama situacija kai vykdant filmavimą informacija apie tai buvo skelbiama per vėlai ( patekus į filmavimo zoną).

26Vaizdo ir garso įraše matyti kaip 2012-09-20 po 22 valandos ieškovė pašaliniam asmeniui, jos teigimu pažįstamam, kuris remontuoja automobilius, leidžia užeiti į savo darbo patalpą ir ten paaiškina bei parodo, kaip galima užpildyti dujomis balionus kitaip, nei leidžiama. Minėtas asmuo nustemba ir teigia, kad „negali būti“. Po to matyti, kad tas pats asmuo pildosi dujomis savo automobilio dujų balioną ir tuo pat metu bendrauja su ieškove telefonu, ieškovė žirklėmis paveikia saugiklį (automatėlį), atsakovo atstovo teigimu, taip atjungdama kolonėlę nuo kasos aparato, ir laiko. Ieškovė teiraujasi, ar „dujos bėga“, o užpildžius dujų balioną, ieškovė to asmens telefonu klausia, ar jam nereikia daugiau dujų, nes jai „nesunku knopkę palaikyti“ bei apgailestauja dėl to, kad nebereikia. Apeliantė teigia, kad abejotina dėl įrašo originalumo, laiko, įrašas nėra vientisas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji teismo posėdžių metu neneigė, kad į degalinės patalpas buvo įsileidusi pažįstamą vyriškį, kad vėliau ji leido jam užsipilti dujų (t.1, b.l. 157), pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad vaizdo įrašas yra neoriginalus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kamerų, tiek esančios degalinės viduje, tiek kieme, laikas sutampa, prie kolonėlių vyriškis prijungia dujų žarną prie automobilio dujų baliono, skambina telefonu 22.48 val., tuo metu degalinės patalpose telefonu atsiliepia ieškovė. Nors pateiktas vaizdo įrašas yra sumontuotas iš atskirų fragmentų, tačiau suprantama, kad keliomis kameromis filmuotą medžiagą, siekiant suvokti įvykių eigą, buvo tikslinga pateikti tokiu būdu, be to, bylą siekiama išnagrinėti nepažeidžiant proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principo, tuo tarpu nenutrūkstamo vaizdo įrašo peržiūra užimtų daug laiko, teismui be reikalo būtų pateikta ir su byla nesusijusi medžiaga. UAB „Universalios valdymo sistemos“ pažymoje nurodyta, kad, 2012-09-20 laikotarpiu nuo 22 val. 40 min. 00 sek. iki 23 val. 00 min. 00 sek. per kasos aparatą, kurio Nr.LH00000010C461, nebuvo parduotos suskystintos automobilinės dujos ir atspausdintas kasos kvitas (85 b.l., t.1). Nors apeliantė teigė, jog už dujas buvo apmokėta, nes buvo galima atidėti mokėjimą, o pirkėjas tuo metu galimai neturėjo pinigų, tad apmokėjo vėliau, toks aiškinimas kolegijos nuomone nepagrįstas. Iš minėtų vaizdo ir gardo įrašų matyti, jog asmuo ,užsipylęs dujas , sėda į automobilį ir nuvažiuoja, bet nenueina į kolonėlę ten apmokėti ar bent susitarti dėl vėlesnio mokėjimo. Jeigu apeliantė įpylė dujų žinodama, kad tuo metu negaus apmokėjimo, tai kaip tik rodo ieškovės nerūpestingumą valdant atsakovo turtą, nes nėra duomenų, jog atsakovas būtų leidęs ieškovei išduoti kurą jo mokėjimą atidedan t( skolon).

27Pirmosios instancijos teismas iš nurodytų aplinkybių pripažino, kad ieškovė sudarė sąlygas savo pažįstamam asmeniui dujomis užpildyti dujų balioną be apskaitos ir be apmokėjimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atkeiptinas dėmesys, kad ieškovė žinojo apie tai, kad, atsižvelgiant į oro temperatūrą, suskystintų dujų tūris gali sumažėti arba padidėti. Liudytojas D. B. parodė, kad apie galimybę be apskaitos įsipilti dujų jis pasakė ieškovei, 4-5 kartus nemokamai pildė ieškovės draugo automobilio dujų balioną, vaizdo kamerą tam laikui išjungdavo, taip pat išjungus operatoriui kameras jis pildavo dujas kitiems asmenims, įvykio metu nedirbo, buvo tėvystės atostogose (t.1, b.l. 154). 2012-08-16 degalinės operatorės M. S. ir E. A., L. G., degalinės darbuotojas D. B. pranešė degalinės vedėjai D. A. apie tai, kad į degalinę atvykus V. G. sutuoktiniui, buvo išjungtos vaizdo kameros, kilo įtarimų dėl dujų neleistino pylimo, ieškovė teiravusis, kas pakeitė užraktą (t. 1, b.l. 93-96), buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimai neteisėto ieškovės elgesio 2012 rugpjūčio 2, 6, 11 dienomis (t.1, b.l. 92). Esant nurodytoms aplinkybėms , ieškovės nurodymui 2012-11-09 paaiškinime, jog ji pati ne kartą pylėsi dujų savo naudai, tikėtina, jog ieškovė galimai neteisėtus veiksmus atliko ne kartą dar iki 2012-09-20 dienos, dėl ko atsakovas, turėdamas pagrįstų įtarimų, ėmėsi priemonių neteisėtų, galimai nusikalstamų, veiksmų užfiksavimui.

28Apeliantė nurodo, kad nuobauda - atleidimas iš darbo skirta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, numatytą DK 240 str. 1 d., kadangi atsakovas raštu nepareikalavo pateikti pasiaiškinimą dėl drausmės pažeidimo. DK 240 str.1 d. nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šios teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, ši aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 4 d.). Nesuteikus darbuotojui galimybės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, jos skirti darbuotojui negalima. Priešingu atveju būtų pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis prieš skirdamas drausminę nuobaudą būtų raštu pareikalavęs ieškovę pasiaiškinti, ką pirmosios instancijos teismas laikė DK 240 str. 1 d. pažeidimu. Tačiau tuo pačiu teismas pagrįstai pripažino, kad minėtas pažeidimas neturėjo įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui, nes nuobauda paskirta turint ieškovės pasiaiškinimą, kuriame esantys duomenys sudarė pagrindą darbdaviui spręsti dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovės kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Akivaizdu, kad ieškovei buvo suprantama, dėl kokių jos veiksmų buvo pasiūlyta pasiaiškinti prieš drausminės nuobaudos skyrimą, kokia jai grėsė drausminė atsakomybė, tiek tai, už ką jai paskirta nuobauda. Jos teisės nebuvo pažeistos. Ji pasinaudojo teise pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su dujų grobstymu, pripažino, kad ne tik jos bendradarbiai, bet ir ji pati ne kartą pylėsi dujų nemokamai. Tikėtina, kad ieškovei buvo žinoma ir apie 2012-09-20 dienos vaizdo įrašą, kadangi teigė, jog aplinkybes, kad buvo pastatytos naujos kameros, užfiksuota, jog darbuotojai grobstė dujas, minėjęs direktorius bei reikalavęs atlyginti išlaidas, susijusias su filmavimo įrangos įsigijimu (b.l. 113). Tai, kad darbdavys ne raštu, o žodžiu pasiūlė ieškovei pasiaiškinti prieš drausminės nuobaudos skyrimą, taip pat negali būti pagrindas ją panaikinti. Nepateikta įrodymų, jog ieškovė būtų nesutikusi pateikti paaiškinimo, nes jai reikia papildomo laiko pasirengimui, pasikonsultavimui ar pan.

29Aplinkybės, kad ieškovė buvo prievarta verčiama rašyti pasiaiškinimą darbdaviui, kad jis išgautas neteisėtomis priemonės, ieškovė neįrodė. Ieškovė, liudytojai I. V., V. G., K. G. teigė, kad atsakovo atstovai juos psichologiškai ir emociškai traumavo, nes prievarta laikė administracinėse patalpose, reikalavo rašyti pasiaiškinimus, diktavo pasiaiškinimų turinį, kalbėjo pakeltu balso tonu (“rėkė, trankė kumščiu į stalą”), grasino baudžiamąja atsakomybe, kad perduos informaciją žiniasklaidai, kad nei vienoje Utenos įmonėje jie negalės įsidarbinti, reikalavo atlyginti žalą ir pasirašyti vekselius, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl tokių galimai neteisėtų atsakovo veiksmų jie būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas ar kitaip protestavę. Pirmosios instancijos teismas liudytojų K. G., V. G. ir I. V. parodymus vertino neįtikinimais, kadangi atsakovas pateikė vaizdo įrašus (106 b.l., t.1), kuriuose užfiksuoti ir šių asmenų veiksmai pilant dujas, teismas pagrįstai liudytojus laikė turinčiais teisę neduoti parodymų prieš save ar savo šeimos narius. Skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas neaptarė ir nevertino vekselio surašymo kaip spaudimo ieškovei įrodymo. Kolegijos vertinimu, pats savaime vekselio sudarymo faktas nepatvirtina ieškovės nurodyto spaudimo fakto. Įstatymai nedraudžia susitarti, kad žalos atlyginimas bus garantuotas asmens pateiktu vekseliu ( Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas 2 str.1-4 d.).

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas, prieštaringai pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, numatytos DK 240 str.1 d., pažeidimo galimai buvo šališkas priimdamas teismo sprendimą, kadangi tinkamas, tačiau neparankus ieškovei, teisės normų aiškinimas ir taikymas negali būti pripažįstamas teisėjo šališkumo pagrindu.

31DK 241 str. 1 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Šis įstatyme įtvirtintas terminas – garantija darbuotojui, jog drausminės nuobaudos jam gali būti taikomos per nustatytus terminus nuo jų paaiškėjimo momento. Tai yra darbdaviui nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011). Apeliantė teigia, kad aplinkybė dėl galimai neleistino dujų pylimo išaiškėjo dar 2012-08-16 degalinės operatorėms M. S. ir E. A. pranešus D. A. apie tai, kad į degalinę atvykus V. G. sutuoktiniui, buvo išjungtos vaizdo kameros, kilo įtarimų dėl dujų neleistino pylimo, ieškovė teiravusis, kas pakeitė užraktą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė prarado darbdavio pasitikėjimą nepranešusi darbdaviui apie grėsmes jo turtui, taip pat 2012-09-20 pati sudariusi galimybę savo pažįstamam asmeniui be apskaitos ir be apmokėjimo užsipildyti automobilio dujų balioną. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad papildomos vaizdo kameros buvo sumontuotos degalinės vedėjos iniciatyva 2012 m. rugpjūtį, įtarus, kad gali būti grobstomos dujos, ir dirbant ieškovei (46-47, 92 b.l., t.1), buvo nuspręsta stebėti ilgesnį laiką, kad išsiaiškinti, koks yra grobstymo būdas ir mastas, kurie darbuotojai dalyvauja grobstant, ar tikrai jų veiksmais daroma žala, kokio dydžio žala įmonei gali būti padaryta bei surinkti neginčijamus įrodymus darbo pareigas pažeidžiančių darbuotojų kaltei įrodyti. Liudytojai I. V., V. G. ir K. G., ieškovė pateikė pasiaiškinimus dėl jų pačių ir kitų darbuotojų veiksmų, grobstant darbdavio turtą 2012-11-09 dieną. Kolegijos vertinimu pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas 2012-11-09 jau turėjo pakankamai duomenų dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, už ką jai tą pačią dieną skyrė drausminę nuobaudą. Izoliuotai vertinant tik vaizdo ir garso įrašus ,kolegijos nuomone, darbdaviui dar nebuvo pagrindo nuspręsti, jog ieškovė padarė pažeidimą, atitinkantį DK 235 str.2 d. 7 p. sąlygas, t.y. pažeidimas dar nebuvo paaiškėjęs. Tą netiesiogiai patvirtina aplinkybės, jog vaizdo įrašai buvo daromi iki 2012-11-13,tad turėta abejonių dėl jų pakankamumo pažeidimui pagrįsti, įsakyme dėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo jos pagrindu nurodytas ieškovės 2012-11-09 paaiškinimas, o ne vaizdo įrašai .2012-11-09 gavus paaiškinimą, kuriame ieškovė nurodė apie savo ir kitų kai kurių darbuotojų nesąžiningumą, darbdaviui turėjo paaiškėti kokius konkrečius pažeidimus ieškovė padarė. Tad nuobaudos skyrimo terminas pagrįstai skaičiuotas nuo paaiškinimo gavimo, o ne 2012-09-20 vaizdo įrašo. Dėl pasakyto nėra pagrindo pripažinti, kad drausminė nuobauda skirta pažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

32Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl reikalavimų pripažinti atleidimą iš darbo UAB „Alauša” iš operatorės pareigų nuo 2012-11-09 pagal DK 136 str. 3d. 2p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu, o 2005-08-29 sudarytą darbo sutartį Nr.913 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal DK 297 str. 4d. ir 140 str. 1 d., priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atmetė, taip pat kaip ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovė grindė, jos nuomone, neteisėtu darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jos patirtais neigiamais išgyvenimais.

33Apeliantas UAB “Alauša” skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria atsakovo prašytų priteisti 3630 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis sumažintas iki 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis nėra didesnis nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį maksimalus dydis – 3 MMA (3.000 Lt) ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA (150 Lt),), laikė 3630 Lt išlaidas būtinomis, tačiau, remiantis protingumo kriterijais, priteisė 2000 Lt. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad tokia teismo išvada yra nemotyvuota, nes priežasčių kodėl atsakovo prašomos priteisti išlaidos neprotingos nenurodyta . Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Įvertintina, kad teismo posėdžiai, dalyvaujant atsakovo atstovui truko 8 val. 10 min., maksimalus užmokestis advokatui už tokios trukmės atstovavimą sudarytų 1200 Lt, kai atsakovas prašė už atstovavimą posėdžiuose priteisti 630 Lt, t.y. beveik per pusę mažesnės sumos. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, kas leistų vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 str. 1 d. Atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei atliko procesines pareigas. Nors ieškovė atsiliepime į skundą nurodo, kad atsakovo atstovas netinkamai informuodavo apie savo negalėjimą atvykti į teismo posėdžius, dėl ko posėdžiai buvo atidedami, pastebėtina, kad ir ieškovės atstovė 2013-04-12 buvo pateikusi prašymą dėl 2014-04-15 posėdžio atidėjimo, nėra pagrindo pripažinti, kad 2013-05-14 pateiktas atsakovo atstovo pranešimas dėl negalėjimo dalyvauti 2013-05-23 teismo posėdyje būtų buvęs nesavalaikis (t.1, b.l. 62, 63, 67, 70). Teismo posėdžiai buvo atidedami dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, liudytojų iškvietimo, patenkinus ieškovės prašymą dėl įpareigojimo pateikti atsakovą naftos produktų inventorizacijos apyrašus. Atkeiptinas dėmesys, kad civilinės bylos nagrinėjimas 2013-10-23 buvo atnaujintas ieškovei pavėluotai pateikus medicininius dokumentus dėl neturtinės žalos fakto nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, kaip teigia ieškovė. Nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios, sprendžiami klausimai nėra nauji, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismo nurodytu pagrindu nebuvo pagrindo mažinti atsakovo turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį.

34Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimu nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Likusioje dalyje Utenos rajono apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimas paliktinas nepakeistas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 3 p.,

Nutarė

36ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

37Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti. Priteisti iš L. S., asmens kodas ( - ) UAB „Alauša“, juridinio asmens kodas 183615620, 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

38Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB... 3. Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 4. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013... 5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė... 6. Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 7. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės... 8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti.... 9. Ieškovės L. S. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo UAB „Alauša“... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Tiek ieškinyje, tiek L. S. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl... 12. Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės... 13. Byloje nustatyta, kad darbo sutartimi Nr.913, sudaryta tarp šalių 2005-08-29,... 14. Apeliantė nekonkretizuoja savo argumentų, kodėl pirmosios instancijos... 15. Nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės... 16. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė,... 17. DK 235 str., apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą,... 18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje ir nėra... 19. Šioje byloje nėra sprendžiamas darbuotojos materialinės atsakomybės... 20. Kolegija taip pat pastebi, jog ieškovės kaip materialiai atsakingos asmens... 21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 22. Priešingai nei teigia apeliantė L. S., pripažindamas apelianto padarytą... 23. Ieškovė teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino... 24. Nagrinėjamu atveju filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose... 25. Apeliantės nuoroda į LAT nutartį Nr.3K-3-133/2014 nepagrįsta, nes bylų... 26. Vaizdo ir garso įraše matyti kaip 2012-09-20 po 22 valandos ieškovė... 27. Pirmosios instancijos teismas iš nurodytų aplinkybių pripažino, kad... 28. Apeliantė nurodo, kad nuobauda - atleidimas iš darbo skirta pažeidžiant... 29. Aplinkybės, kad ieškovė buvo prievarta verčiama rašyti pasiaiškinimą... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas,... 31. DK 241 str. 1 d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat,... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 33. Apeliantas UAB “Alauša” skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 34. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Utenos rajono... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 3 p.,... 36. ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą... 37. Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl... 38. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....