Byla 2-7417-618/2013
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant vertėjai V. R., ieškovės UAB „Akmenskaldys“ atstovams V. S. (V. S.) ir advokatui V. V. (V. V.), atsakovės UAB „Mirlana“ ir trečiojo asmens UAB „Swedcolor“ atstovui advokatui L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akmenskaldys“ ieškinį atsakovei UAB „Mirlana“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 74300,00 Lt skolą, 34265,00 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Nurodė, kad 2012-07-17 tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens buvo sudaryta sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu nupirko bendrojon dalinėn nuosavybėn pastatą, esantį adresu ( - ), viso pastato kaina 385000 Lt, trečiojo asmens kainos dalis 96250 Lt, trečiasis asmuo savo dalį sumokėjo laiku, atsakovės mokėtina kainos dalis 288750 Lt, atsakovė sumokėjo ieškovės kreditorei kredito unijai „Sostinės kreditas“ 79903,83 Lt, liko nesumokėta 185000 Lt, kuriuos atsakovė turėjo sumokėti per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2012-10-17, per nurodytą laikotarpį atsakovė savo prievolės neįvykdė. Atsakovė pradėjo mokėti ieškovei tik nuo 2012-10-25, iki ieškinio padavimo dienos atsakovė sumokėjo 110700 Lt, liko nesumokėta 74300 Lt. Paaiškino, kad ieškovė pasirinko sutartyje numatytą teisių gynimo būdą, t. y. 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo daikto pirkimo – pardavimo kainos, nurodytos sutartyje, už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. už 192,50 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 34265 Lt (192,50 Lt x 178 d.). Nurodė, kad abi šalys yra verslininkai, kuriems taikomi aukštesni standartai, todėl nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visos sąlygos buvo aptartos sutartyje, šalys verslininkai, kurie negalėjo nesuprasti sutarties sąlygų. Paaiškino, kad patalpos buvo perduotos tinkamos būklės, patalpose liko tam tikri ieškovės daiktai, tačiau dėl to tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jokių pretenzijų iš atsakovės pusės dėl paliktų daiktų iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo nebuvo, tai, kad liko tam tikri ieškovės daiktai, nebuvo kliūtis atsakovei naudotis patalpomis, atsakovė jau vykdė pastato rekonstrukciją. Ieškovės atstovas V. S. paaiškino, kad galbūt sandėlyje liko akmenų, nes jie užsiėmė paminklų gamyba, tačiau padangos tikrai ne jų, aplinkui yra daug autoservisų, bet kuris iš jų galėjo ten jas palikti.

3Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašė sumažinti netesybas iki 8900,86 Lt sumos, taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 49-52). Nurodė, kad nuo 2012-07-17 sandėlio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovė sandėlio, nuosavybės teise perduoto atsakovei, neatlaisvino, todėl atsakovė negalėjo pilnai naudotis savo, kaip daikto savininko, teisėmis, naudoti daikto pagal sutartyje nurodytą daikto paskirtį, todėl atsakovė sustabdė priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą. Paaiškino, kad nesutinka su delspinigių apskaičiavimo tvarka, mano, kad ji vertintina kaip neteisėta ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu, pirmiausia dėl to, kad sutartyje nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo visos daikto kainos, nors atsakovė įgijo tik ¾ dalis pastato, antra, delspinigiai skaičiuojami nuo neįvykdytos piniginės prievolės dalies, o ne nuo pradinės sandorio sumos, skaičiuojant delspinigius nuo sumos, kurios atsakovė nesumokėjo arba pradelsė jos mokėjimo terminus, susidaro 8900,86 Lt suma, o ne 34265,00 Lt, kaip prašo ieškovė. Taip pat nurodė, kad, ieškovei neatlaisvinus patalpų, atsakovė pagrįstai sustabdė dalies prievolės vykdymą ir už tai delspinigiai negali būti skaičiuojami. Atsakovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą dėl ieškinių netesyboms. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. B. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nes patalpos nebuvo atlaisvintos, patalpų pirkimo tikslas buvo pertvarkyti patalpas į autoservisą. Nurodė, kad atsakovė taip pat naudojosi patalpomis, tačiau ieškovė taip pat laikė savo daiktus ir be jokio užmokesčio naudojosi patalpomis kaip sandėliu, dabar daiktų jau nebėra, liko neišvežtos šiukšlės ir padangos. Patvirtino, kad skolą kaip prievolę pripažįsta, tačiau nesutinka ją mokėti, nes patalpos dar neatlaisvintos, be to, mano, kad neteisingai ir nesąžiningai paskaičiuoti delspinigiai.

4Trečiasis asmuo UAB „Swedcolor“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 78). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas L. B. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-17 tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. R-773, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei ¾ dalis, o trečiajam asmeniui ¼ dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), o atsakovė ir trečiasis asmuo nupirko minėtą pastatą – sandėlį už 385000 Lt, t.y. atsakovės ¾ dalys parduotos už 288750 Lt, o trečiojo asmens ¼ dalis parduota už 96250 Lt (b. l. 12-24). Atsakovė mokėjimo nurodymais pervedė ieškovei: 2012-07-17 pervedė 23846,17 Lt, 2012-10-25 pervedė 25000,00 Lt, 2012-11-27 pervedė 10000,00 Lt, 2012-11-30 pervedė 5000,00 Lt, 2013-02-01 pervedė 20000,00 Lt, 2013-02-06 pervedė 15000,00 Lt, 2013-03-12 pervedė 10000,00 Lt, 2013-03-29 pervedė 5700,00 Lt, 2013-04-02 pervedė 5000,00 Lt, 2013-04-10 pervedė 5000,00 Lt, 2013-04-26 pervedė 10000,00 Lt (b. l. 26-37), iš viso pervesta 134546,17 Lt.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei ¾ dalis, o trečiajam asmeniui ¼ dalį pastato – sandėlio, esančio ( - ), o atsakovė ir trečiasis asmuo nupirko minėtą pastatą – sandėlį už 385000 Lt, t.y. atsakovės ¾ dalys parduotos už 288750 Lt, o trečiojo asmens ¼ dalis parduota už 96250 Lt, taigi darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis yra viena iš pirkimo – pardavimo sutarties rūšių, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntajame skirsnyje (CK 6.392 – 6.401 straipsniai). Ši sutartis iš kitų pirkimo – pardavimo sutarčių išskiriama dėl sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – specifikos.

8Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 74300,00 Lt skolą, nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens buvo sudaryta sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu nupirko bendrojon dalinėn nuosavybėn pastatą, esantį adresu ( - ), viso pastato kaina 385000 Lt, trečiojo asmens kainos dalis 96250 Lt, trečiasis asmuo savo dalį sumokėjo laiku, atsakovės mokėtina kainos dalis 288750 Lt, atsakovė sumokėjo ieškovės kreditorei kredito unijai „Sostinės kreditas“ 79903,83 Lt, liko nesumokėta 185000 Lt, kuriuos atsakovė turėjo sumokėti per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2012-10-17, per nurodytą laikotarpį atsakovė savo prievolės neįvykdė, atsakovė pradėjo mokėti ieškovei tik nuo 2012-10-25, iki ieškinio padavimo dienos atsakovė sumokėjo 110700 Lt, liko nesumokėta 74300 Lt. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, atsakovės atstovas advokatas L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė sutinka su skolos dydžiu, tačiau nesutinka ją mokėti, nes patalpos dar neatlaisvintos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš jos mokėtinos sumos ieškovei 288750,00 Lt pervedė sutartyje numatytą dalį, t. y. 79903,83 Lt, ieškovės kreditorei kredito unijai „Sostinės kreditai“, mokėjimo nurodymais ieškovei pervedė 110700,00 Lt, likusi nesumokėta suma yra 74300,00 Lt, šalys dėl šių aplinkybių iš esmės sutinka. Atsakovė nurodo, kad nuo 2012-07-17 sandėlio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovė sandėlio, nuosavybės teise perduoto atsakovei, neatlaisvino, todėl atsakovė negalėjo pilnai naudotis savo, kaip daikto savininko, teisėmis, naudoti daikto pagal sutartyje nurodytą daikto paskirtį, todėl atsakovė sustabdė priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą ir nemokėjo įmokų pagal sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008). Tarp šalių 2012-07-17 sudarytos sutarties 4.4. punkte nustatyta, kad, jeigu pirkėjai neįvykdo sutarties 4.1.2.2. ar 4.1.2.3 punktuose numatytų prievolių, t. y. nustatytais terminais nesumoka daikto kainos, šalims nustatomas papildomas 3 mėnesių terminas šiems įsipareigojimams įvykdyti, per papildomą terminą neįvykdžius prievolių, pardavėjas turi teisę anuliuoti sutartį, o šalys grąžina viena kitai ką yra gavusios pagal šią sutartį, 4.4.1. ir 4.4.2. punktuose nustatyta, kad dėl pirkėjo kaltės nutraukus sutartį, t. y. pardavėjui pasinaudojus 4.4. punkte suteikta teise, pirkėjai turi pardavėjui sumokėti atitinkamo dydžio sumas, kurios prilyginamos minimaliems pardavėjo nuostoliams. Šiuo atveju atsakovė būtų turėjusi atlyginti ieškovei 200000 Lt minimalius ieškovės patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė sutarties nutraukti nepageidavo ir šio sutartyje numatyto teisių gynimo būdo netaikė, priešingai, siekė sutartį išsaugoti – ieškovė pratęsė terminus prievolei įvykdyti, iš karto nesikreipė į teismą dėl skolos pagal sutartį išieškojimo ir pan.

9Atsakovės atstovas advokatas L. B. nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nes patalpos nebuvo atlaisvintos, patvirtino, kad atsakovė taip pat naudojosi patalpomis, tačiau ieškovė irgi laikė savo daiktus ir be jokio užmokesčio naudojosi patalpomis kaip sandėliu. Ieškovės atstovas advokatas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, atsakovė leido laikinai pasilikti tam tikrus daiktus atsakovei parduotame sandėlyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.398 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, t. y. pagal įstatymą nekilnojamasis daiktas tampa įgyjančio asmens nuosavybe šalims pasirašius perdavimo – priėmimo aktą arba kitą sutartyje nurodytą dokumentą. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2012-07-17 sudaryta sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis kartu yra ir daikto perdavimo aktas, šalys sutarties 5.2. punkte patvirtino, kad pardavėjas perdavė pirkėjams bendrojon dalinėn nuosavybėn daiktą, o pirkėjai priėmė daiktą bendrojon dalinėn nuosavybėn, t. y. pirkėjas UAB „Swedcolor“ priėmė ¼ dalį pastato, o pirkėjas UAB „Mirlana“ priėmė ¾ dalis pastato, 2012-07-17, pardavėjo prievolė perduoti daiktą pirkėjų nuosavybėn yra įvykdyta. Sutarties 6.10. punkte nurodyta, jog šalys patvirtina, kad sutarties pasirašymo dieną daiktas yra atlaisvintas, visi mokesčiai už komunalinius patarnavimus yra apmokėti ir t. t. Taigi pasirašius sutartį 2012-07-17 atsakovė įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį adresu ( - ). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V skyriaus penktame skirsnyje yra numatyti savininko teisių gynimo būdai, pvz. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo teisme būtų kreipusis į ieškovę su prašymu atlaisvinti patalpas, būtų kreipusis į teismą dėl jos kaip pastato savininkės teisių gynimo, ieškovės iškeldinimo ir pan., nors atsakovė įsigyto pastato dalies savininke tapo nuo sutarties pasirašymo dienos ir tokias teises turėjo, todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovė laikė jai priklausančius daiktus atsakovei parduotame sandėlyje. Be to, nors atsakovė nurodo, kad ieškovė neatlaisvino patalpų ir todėl buvo sustabdytas mokėjimas, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė mokėjo sutartyje nurodytą daikto kainą ieškovei dalimis iki 2013-04-26. Atsakovės atstovas advokatas L. B. nurodė, kad dabar ieškovės daiktų patalpose daiktų jau nebėra, liko neišvežtos šiukšlės ir padangos. Ieškovės atstovas V. S. paaiškino, kad galbūt sandėlyje liko akmenų, nes jie užsiėmė paminklų gamyba, tačiau padangos tikrai ne jų, aplinkui yra daug autoservisų, bet kuris iš jų galėjo ten jas palikti. Atsakovė pateikė teismui 2013-11-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad tiek patalpose, esančiose adresu ( - ), tiek šalia patalpų lauke yra tam tikrų daiktų (šiukšlių, metalo konstrukcijų, automobilių padangų ir t.t.), tačiau nėra aišku, kam priklauso šie daiktai, ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad nuotraukose matomi daiktai yra jos, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė neišsivežė savo daiktų iš parduotų patalpų, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus ((CPK 178) straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė neturėjo pagrindo sustabdyti savo įsipareigojimų pagal 2012-07-17 sutartį vykdymą ir nemokėti sutartos sumos ieškovei.

10Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įgijo nekilnojamąjį daiktą savo nuosavybėn, teismas pripažįsta, kad atsakovės prievolė sumokėti visą parduoto daikto kainą nesibaigė, taigi ieškovės reikalavimas priteisti skolą pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 74300,00 Lt skola.

11Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 34265,00 Lt delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, nurodo, kad abi šalys yra verslininkai, kuriems taikomi aukštesni standartai, visos sąlygos buvo aptartos sutartyje, šalys negalėjo nesuprasti sutarties sąlygų, todėl nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nesutinka su delspinigių apskaičiavimo tvarka, mano, kad ji vertintina kaip neteisėta ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu, pirmiausia dėl to, kad sutartyje nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo visos daikto kainos, nors atsakovė įgijo tik ¾ dalis pastato, antra, delspinigiai skaičiuojami nuo neįvykdytos piniginės prievolės dalies, o ne nuo pradinės sandorio sumos, skaičiuojant delspinigius nuo sumos, kurios atsakovė nesumokėjo arba pradelsė jos mokėjimo terminus, susidaro 8900,86 Lt suma, o ne 34265,00 Lt, kaip prašo ieškovė, nurodo, kad, ieškovei neatlaisvinus patalpų, atsakovė pagrįstai sustabdė dalies prievolės vykdymą ir už tai delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą dėl ieškinių netesyboms. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pažeidė savo prievolę nustatytu terminu sumokėti iš ieškovės perkamo daikto kainą, todėl atsirado pagrindas taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ir spręsti klausimą dėl netesybų iš atsakovės priteisimo. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo tik netesybų, nuostolių atlyginimo neprašo. Tarp šalių 2012-07-17 sudarytos sandėlio pirkimo – pardavimo sutarties 9.2. punkte nustatyta, kad, jeigu šalis laiku nevykdo šioje sutartyje numatytos, iš jos kylančios ar su ja susijusios piniginės prievolės arba pažeidžia kitus įsipareigojimų vykdymo terminus, nurodytus šioje sutartyje, ji įsipareigoja mokėti kitai šaliai 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties 3.1. punkte nurodytos daikto pirkimo – pardavimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 3.1. punkte numatyta viso parduodamo daikto kaina 385000,00 Lt. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „ Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „ Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis vidiniu suvokimu. Šalys dėl sutartyje numatytos delspinigių normos, t. y. 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, sutaria, dėl to ginčo nėra. Atsakovė nesutinka su delspinigių apskaičiavimo tvarka, numatyta sutartyje, mano, kad ji yra neteisinga ir pažeidžianti atsakovės interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-17 sutartis sudaryta tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, pagal šią sutartį ieškovė pardavė atsakovei ¾ dalis, o trečiajam asmeniui ¼ dalį pastato – sandėlio, esančio ( - ), o atsakovė ir trečiasis asmuo nupirko minėtą pastatą – sandėlį už 385000 Lt, t.y. atsakovės ¾ dalys parduotos už 288750 Lt, o trečiojo asmens ¼ dalis parduota už 96250 Lt, trečiasis asmuo savo prievolę įvykdė tinkamai ir nustatytais terminais, ieškovė pretenzijų trečiajam asmeniui neturi, todėl, teismo nuomone, sutarties 9.2. sąlyga, pagal kurią delspinigiai bet kuriai iš trišalės sutarties šalių pažeidus prievolę skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnyje formuojamą netesybų sąvoką matyti, jog netesybos mokamos kreditoriui tokiu atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad netesybos kreditoriui mokamos nuo neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės dalies, o ne nuo visos prievolės, kurios dalis gali būti tinkamai įvykdyta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė taip pat dalį prievolės, t. y. 103750,00 Lt, įvykdė sutartyje nustatytais terminais, likusią 185000,00 Lt dalį atsakovė turėjo sumokėti per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2012-10-17, atsakovė, nors ir pažeisdama mokėjimo terminą, dalimis prievolę ieškovei vykdė, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovė iš visos 288750,00 Lt mokėtinos sumos ieškovei jau buvo sumokėjusi 214450,00 Lt, likusi nesumokėta sumos dalis 74300,00 Lt, t. y. atsakovė sumokėjo 74 procentus sutartyje numatytos mokėtinos sumos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta delspinigių skaičiavimo tvarka yra skirta ne kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo nukentėjusios šalies nuostolius, o nubausti prievolę pažeidusią šalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta prieš tai, atsakovės argumentas, jog ji sustabdė prievolė vykdymą dėl to, kad ieškovė neatlaisvino įsigytų patalpų, yra nepagrįstas, taigi ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir atsakovės pavėluotas sumėti sumas pagal sutartį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į atsakovės sumokėtas sumas ieškovei ir likusio įsiskolinimo dydžio kitimą, taip pat į tai, kad atsakovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą dėl ieškinių netesyboms, ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai: 1120,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-11-13 iki 2012-11-26 (160000,00 Lt x 0,05 proc. x 14 d.), 225,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-11-27 iki 2012-11-29 (150000,00 Lt x 0,05 proc. x 3 d.), 4567,50 Lt už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2013-01-31 (145000,00 Lt x 0,05 proc. x 63 d.), 312,50 Lt už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-02-05 (125000,00 Lt x 0,05 proc. x 5 d.), 1870,00 Lt už laikotarpį nuo 2013-02-06 iki 2013-03-11 (110000,00 Lt x 0,05 proc. x 34 d.), 850,00 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-03-28 (100000,00 Lt x 0,05 proc. x 17 d.), 188,60 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki 2013-04-01 (94300,00 Lt x 0,05 proc. x 4 d.), 357,20 Lt už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2013-04-09 (89300,00 Lt x 0,05 proc. x 8 d.), 674,40 Lt už laikotarpį nuo 2013-04-10 iki 2013-04-25 (84300,00 Lt x 0,05 proc. x 16 d.), 668,70 Lt už laikotarpį nuo 2013-04-26 iki 2013-05-13, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos (74300,00 Lt x 0,05 proc. x 18 d.), iš viso 10833,90 Lt delspinigių.

12Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1, 2 dalys).

13Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 74300,00 Lt skola, 10833,90 Lt delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

14Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3172,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6, 43) ir 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 8), iš viso 5172,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 78 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 2474,16 Lt žyminio mokesčio ir 1560,00 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 4034,16 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 544,50 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 65) ir 2250,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 118, 121), iš viso 2794,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 22 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 119,79 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 495,00 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 614,79 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 3419,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 31,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei tenka 24,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei tenka 6,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taigi šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovės UAB „Mirlana“ 74300,00 Lt skolą, 10833,90 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 85133,90 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3419,39 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Akmenskaldys“.

19Kitą ieškinio dalį atmesti.

20Priteisti iš atsakovės UAB „Mirlana“ 24,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

21Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 3. Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 4. Trečiasis asmuo UAB „Swedcolor“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-17 tarp ieškovės, atsakovės ir... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės,... 8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 74300,00 Lt skolą, nurodo, kad tarp... 9. Atsakovės atstovas advokatas L. B. nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su... 10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įgijo... 11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 34265,00 Lt delspinigius už... 12. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos... 13. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje... 14. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 15. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 17. ieškinį tenkinti iš dalies.... 18. Priteisti iš atsakovės UAB „Mirlana“ 74300,00 Lt skolą, 10833,90 Lt... 19. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 20. Priteisti iš atsakovės UAB „Mirlana“ 24,57 Lt išlaidų, susijusių su... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...