Byla e2-893-783/2019
Dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, turtinės, neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovui R. U., jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, atsakovės atstovams Kornelijai Zamalytei, Ievai Galiauskienei, Lukui Krivickui, Aleksandrui Frolovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, turtinės, neturtinės žalos atlyginimo,.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas R. U. ieškiniu prašo įpareigoti valstybę, atstovaujamą atitinkamų institucijų, viešai atsiprašyti ieškovą R. U. per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje, priteisti iš valstybės 600 Eur turtinės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas Ieškinyje nurodė, jog Panevėžio apskrities Rokiškio rajono VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam 2015 m. spalio 27 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) prieš V. U. padarymo, tą pačią dieną Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK tyrėjos A. Kanopaitės nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ( - ), nesilankyti V. U. gyvenamoje vietoje ( - ), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. U.. 2015 m. lapkričio 24 d. Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK tyrėjos A. Kanopaitės sprendimu buvo laikinai sulaikytas 48 valandoms. 2015 m. lapkričio 25 d. Ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio l dalyje padarymo. Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK tyrėjos A. Kanopaitės 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 13.00 iki 17.00 valandos. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patenkino tyrėjos prašymą įpareigoti Ieškovą, laikinai - iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu ( - ), nesiartinti prie nukentėjusiosios V. U., nebendrauti neieškoti ryšių su ja. 2016 m. sausio 20 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimo nužudyti) nutraukė, konstatavusi, kad ši nusikalstama veika nebuvo padaryta, tačiau kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 13.00 iki 17.00 valandos, prokurorė nepanaikino. Ieškovas nurodė, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria jis buvo įpareigotas laikinai, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos, apskundė Panevėžio apygardos teismui, tačiau šios jo skundą atmetė. 2016 m. balandžio 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė perdavė bylą Rokiškio rajono apylinkės teismui, dėl Ieškovui pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos) ir BK 145 straipsnio 2 dalį. 2016 m. gegužės 12 d. Ieškovas pareiškė nušalinimą visam Rokiškio rajono apylinkės teismui. Panevėžio apygardos teismas patenkino ieškovo prašymą dėl nušalinimo ir bylą perdavė nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui. Zarasų rajono apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą panaikinti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 13.00 iki 17.00 valandos. Zarasų apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir panaikino jam Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos ( - ), nesiartinti prie sutuoktinės V. U., nebendrauti, neieškoti jokių ryšių su ją. Zarasų apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. ( - ), 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tai yra ieškovą išteisino dėl visų jam pateiktų kaltinimų, nuosprendyje konstatavęs, kad ieškovas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras apskundė Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi, šį skundą atmetė. Mano, jog ikiteisminis tyrimas, kurį kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorai, ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas tendencingai, nes tiek pati V. U., tiek jos artimieji yra artimai pažįstami tiek su Rokiškio prokuratūros, tiek su policijos pareigūnais: V. U. tėvas V. J. buvo ilgametis Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkas (dirbo iki 2004 metų), artimai bendrauja su ikiteisminį tyrimą kontroliavusia ir šį apeliacinį skundą surašiusia prokurore Diana Suvaizdyte – Makšimiene. Be to, V. U. brolis D. J. ikiteisminio tyrimo atlikimo metu dirbo Rokiškio r. PK patrulių būrio vadu, procesines prievartos priemones šioje byloje taikė Rokiškio rajono apylinkės teismas teisėja I. Stulgienė, ji dirbo kartu su nukentėjusiosios tėvu V. J., be to, ši teisėja pati nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau taikė ieškovui procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, jog valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai, o žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas nurodo, kad jam taikytos procesinės prievartos taikytos nemotyvuotai, neįvertinus BPK nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, pažeidžiant proporcingumo principą. Visos procesinės prievartos priemonės skirtos tyrėjos A. Kanopaitės arba jos iniciatyva. Ieškovas yra įsitikinęs, kad tokiems tyrėjos sprendimams įtaką darė D. J., nes objektyvių priežasčių taikyti šias priemones nebuvo. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo skirtas pažeidžiant logikos dėsnius ir kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, kadangi buvo įpareigotas tuo pačiu metu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ( - ), ir nesilankyti V. U. gyvenamoje vietoje tuo pačiu adresu. Šis įpareigojimas nepagrįstas dar ir dėl to, kad ( - ), yra V. U. tik deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau realiai ji jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio gyveno ( - ), todėl paskiriant tokį įpareigojimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Ieškovas buvo priverstas išsikelti iš namų, prašyti laikino prieglobsčio pas gimines ir draugus, nors jokio pagrindo skirti tokį įpareigojimą nebuvo. Praėjus mėnesiui nuo šios kardomosios priemonės paskyrimo, be jokio teisinio pagrindo ieškovas buvo sulaikytas, patalpintas į areštinę ir laikomas 24 valandas, o jį paleidžiant iš areštinės, ta pati tyrėja A. Kanopaitė, žinodama apie tai, jog jam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nenurodžiusi jokių aiškių ir pagrįstų motyvų, paskyrė dar vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 13.00 iki 17.00 valandos. Ši kardomoji priemonė iš esmės neproporcingai suvaržė jo laisves, nes yra ūkininkas, ūkio dirbama žemė yra Rokiškio rajone, be to, darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį. Todėl paskyrus kardomąsias priemones buvo apribotos jo galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui, o dėl įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, kuris buvo panaikinta tik bylą perdavus teismui, turėdavo specialiai mesti visus darbus ir atvykti į Rokiškio rajono policijos komisariatą po keletą kartų per dieną, nes Rokiškio rajono policijos komisariate panaikinus budėtojų dalį, pareigūnas, atsakingas už registraciją, ne visą laiką būna komisariate. Dėl registracijos policijos įstaigoje sugaišdavo visą dieną, patyrė pažeminimą ir gėdos jausmą, aiškindamas pažįstamiems ir draugams, dėl kokių priežasčių taip dažnai esu matomas besilankantis policijos komisariate. Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Ieškovas nurodo, kad jis kviečiamas pas tyrėją visą laiką atvykdavo, nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, todėl paskirti dar vieną kardomąją priemonę nebuvo jokio reikalo. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ieškovui buvo taikoma beveik septynis mėnesius - nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. birželio 15 d., ir panaikinta tik bylą perdavus Zarasų rajono apylinkės teismui, konstatavus, jog nėra nurodyti motyvai, dėl kurių buvo būtinumas skirti įtariamajam antrą kardomąją priemonę, jos taikymas nepateisinamas objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė jo teises, dėl ko jis patyrė žalos. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė žalą dėl neteisėtų teisėjų ir prokurorų veiksmų. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir bei nutartimis, kuriomis buvo panaikintos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės, konstatuotas pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorai, kontroliavę šį ikiteisminį tyrimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė prokuratūrai teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė priemonių, kad ieškovas nedelsiant būtų paleistas iš laikino sulaikymo, nepanaikino jam be jokio teisinio pagrindo rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirtų nepagrįstų įpareigojimų, to nepadarė ir nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 145 straipsnio l dalyje numatytos veikos. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimai perduoti bylą teismui turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją. Prašomų priteisti išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, nepagrįstai skyrė procesines prievartos priemonės, netinkamai išnagrinėjo Ieškovo pateiktą skundą dėl nepagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės ir taip pažeidė jo teisę į gyvenamąjį būstą, nepagrįstai suvaržė judėjimo laisvę, taip pat atsižvelgus į tai, kad šios kardomosios priemonės buvo paskirtos byloje, kurioje yra išteisintas, mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovui teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Baudžiamojo proceso metu patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto baudžiamojo proceso, nepagrįstai skirtų procesines prievartos priemonių, netinkamai išnagrinėto skundo patyrė neturtinę žalą. Nepagrįstas ieškovo teisių suvaržymas tęsėsi daugiau kaip metus. Paskutinė kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta tik įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, tai yra 2017 m. vasario 13 d., šešis mėnesius be jokio pagrindo, kiekvieną trečiadienį turėjo važinėti po kelis kartus per dieną, kad įvykdyti kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, skirtą įpareigojimą, beveik metus laiko buvo be nuolatinės gyvenamosios vietos, neturėjo kur pasidėti asmeninių daiktų, kur miegoti, patyrė papilomas išlaidas, be jokio teisinio pagrindo, nesant būtinumo, buvo sulaikytas, dviem paroms patalpintas į areštinę. Nors nepadarė nieko nusikalstamo, daugiau kaip metus laiko važinėjo po įvairias teisėsaugos institucijas, gaišo laiką, buvo nežinomybėje dėl ateities, negalėjo nieko planuoti, jam buvo nepagrįstai ribojama teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, teisė laisvai judėti, kiekvieną kartą norėdamas nors trumpam išvykti į užsienį turėjo gauti prokuroro ar teismo leidimą, buvo kaltinimas noru nužudyti ne tik sutuoktinę, bet ir sudeginti namą, kuriame gyveno jo vaikai. Dėl patirto streso ir išgyvenimų susirgo, nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., net keletą kartų kreipėsi į šeimos gydytoją, jam dėl nemigos, blogos nuotaikos, naktinio prakaitavimo, skirti raminantys vaistai. Patirtus fizinius bei dvasinius išgyvenimus dėl netesėtų pareigūnų veiksmų, savo patirtą neturtinę žalą vertina 5000 Eur kas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

5Valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovo R. U. nurodomomis aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, neišsamiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus ieškovo žmonos V. U. pareiškimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, todėl akivaizdu, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis, o šių faktų teisiniam vertinimui bei kvalifikavimui buvo būtinos ir dar atsakingesnės priemonės - bylos teisminis nagrinėjimas. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad Zarasų rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir netinkamai. Zarasų rajono apylinkės teismas nuosprendžiu išteisindamas R. U. nustatė, kad byloje nėra akivaizdžių kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl laikė neįrodytas kaltinamajam inkriminuojamas veikas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo konstatuota akivaizdžių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsiliepime teigiama, jog Panevėžio apskrities VPK mano buvo laikomasi visų BPK reikalavimų skiriant ieškovui kardomąsias priemones, todėl kardomosios priemonės skirtos pagrįstai ir teisėtai. Ieškovas manydamas, kad kardomosios priemonės taikytinos nepagrįstai ar neteisėtai, turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno taikytas kardomąsias priemones. Ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimams įtakos turėjo Ieškovo žmonos brolis, tuo metu dirbęs ( - ) PK patrulių būrio vadu, laikytini subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, nepagrįstais objektyviais įrodymais. Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, visi veiksmai atlikti griežtai laikantis BPK normų ir kontroliuojant prokurorui. Ieškinyje nepateikiama įrodymų ir svarių argumentų, kad taikytos kardomosios priemonės sukėlė ieškovui realius turtinius nuostolius ar padarė neturtinę žalą. Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 600 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5000 Eur neturtinės žalos. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos tuo atveju, jei būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšis, lėmęs tokių išlaidų atsiradimą. Vien aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad valstybė turi atlyginti jo patirtas teisinio atstovavimo išlaidas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai, psichologiniai, dvasiniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, ar psichologinio poveikio priemonės, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Akivaizdu, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas sukelia nepageidaujamus, neįprastus ir nekasdienius potyrius kiekvienam, tačiau tai kiekvienu atveju nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, o neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis.

6Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, kuriuo taip pat prašo atmesti ieškovo R. U. ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai reiškia, kad jei yra bent minimaliausi požymiai apie padarytą nusikalstamą veiką, tai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradedant ikiteisminį tyrimą, surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami išsamiai, kaip tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas kaip tik ir yra skirtas tam, kad būtų surinkta visa nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga bei informacija, todėl reikalavimas jau ikiteisminio tyrimo pradžiai, kad būtų žinomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir patvirtinta visa turima medžiaga prieštarautų pačiai ikiteisminio tyrimo paskirčiai ir neatitiktų siekiamų tikslų. 2015 m. spalio 7 d. Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK gavo V. U. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog ieškovas prieš ją psichologiškai smurtauja, persekioja, terorizuoja ir t.t., todėl ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Remiantis šiuo pareiškimu 2015 m. spalio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Taip pat 2015 m. lapkričio 24 d. komisariatas gavo V. U. dar vieną pareiškimą, dėl grasinimo nužudyti, kurio pagrindu 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Teigia, jog ieškovo R. U. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamas veikas, todėl ieškovo teiginiai neva procesas prieš jį buvo pradėtas nepagrįstai yra deklaratyvūs. Jeigu yra BPK numatytos sąlygos, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, privalo nusišalinti arba jų nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, gynėjas. Prokurorė D. Suvaizdytė - Makšimienė nematė pagrindo nusišalinti, o ieškovas taip pat nesiekė jos nušalinti, todėl ieškovo teiginiai, kad prokurorė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu atliko tendencingai, nes prokurorės D. Suvaizdytės - Makšimienės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nukentėjusioji V. U. yra jos draugų sąraše, yra nepagrįstas. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. 2015 m. spalio 27 d. tyrėjai Astai Kanopaitei nutarimu paskyrus ieškovui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą buvo nurodytas įpareigojimas ieškovui nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ( - ), ir nesilankyti V. U. gyvenamojoje vietoje ( - ). Toks įpareigojimas atsirado būtent todėl, jog tiek Ieškovas, tiek nukentėjusioji buvo nurodę, kad namą, ( - ), jie yra neoficialiai pasidalinę aukštais, todėl įpareigojimas buvo būtent susijęs su draudimu ieškovui lankytis nukentėjusiajai priskirtoje namo dalyje ir neišvykti iš ieškovui priskirtos namo dalies. Taip pat neteisingas ieškovo teiginys, jog nukentėjusioji gyveno kitu adresu, todėl netikslinga buvo skirti šią kardomąją priemonę. Nukentėjusioji V. U. pati buvo nurodžiusi, kad du kartus per dieną ji lankėsi pas vaikus minėtame name, gamino jiems valgyti, kūreno centrinio šildymo pečių, nuveždavo neįgalų sūnų į procedūras ir pas draugus. Klaidinantis yra ir ieškovo teiginys, jog paskyrus šią kardomąją priemonę jis privalėjo išsikelti iš savo namų, nes ši kardomoji priemonė jam tokio įpareigojimo nenumatė, o toks įpareigojimas atsirado 2015 m. lapkričio 25 d. teismui priėmus nutartį, įpareigojančią ieškovą R. U. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Taip pat nepagrįstas teiginys, dėl daugiau kaip metus laiko buvusio teisių suvaržymo, nes tiek tuo metu galiojęs BPK, tiek pačiame tyrėjos nutarime buvo nurodyta apskundimo tvarka, kuria Ieškovas nepasinaudojo, nors baudžiamosios bylos duomenimis jam nuo 2015 m. lapkričio 25 d. atstovavo advokatai. Kadangi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti neleido užtikrinti kontakto nebuvimo tarp ieškovo ir nukentėjusiosios, tai 2015 m. lapkričio 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas nutartimi įpareigojo ieškovą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, ( - ), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. 2015 m. lapkričio 24 d. tyrėja užpildė įtariamojo sulaikymo protokolą, remiantis 2015 m. lapkričio 24 d. V. U. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad galimai ieškovas, tikėtina išreikšdamas realų grasinimą ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, namo, ( - ), rūsyje sukrovė malkų krūvą ir ją apipylė galimai degiu skysčiu. Pagrindas šiam veiksmui buvo, todėl ieškovo teiginys, jog jis buvo sulaikytas be jokio teisinio pagrindo, yra nepagrįstas. Apie šį veiksmą prokurorui buvo pranešta 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), todėl ieškovo teiginys, kad prokurorė nesiėmė priemonių, kad jis nedelsiant būtų paleistas iš laikino sulaikymo yra niekuo nepagrįstai. 2015 m. lapkričio 26 d. tyrėja ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) nutarimu paskyrė ieškovui R. U. kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės ieškovo atžvilgiu buvo paskirtos pagrįstai, nes ikiteisminiai tyrimai ieškovo R. U. atžvilgiu buvo pradėti pagrįstai, tad ir kardomosios priemonės buvo reikalingos norimiems ikiteisminio tyrimo tikslams pasiekti. Taip pat bylą nagrinėję teismai nepasisakė, jog kardomąsias priemones pareigūnai paskyrė neteisėtai. Be to, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu apskundimo teise nepasinaudojo, o pateikus prašymą išvykti į užsienį, jam toks leidimas būdavo suteikiamas, tad teiginiai, jog ši kardomoji priemonė apribojo jo laisvę, bei buvo paskirta nepagrįstai yra deklaratyvaus pobūdžio. BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas numatė, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo. 2015 m. lapkričio 30 d. prokurorės D. Suvaizdytės - Makšimienės nutarimu buvo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), paliekant Nr. ( - ). Tai reiškia, kad visi procesiniai veiksmai atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) perėjo į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ). Taip pat perėjo ir 2015 m. lapkričio 26 d. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) nutarimu paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri buvo analogiška paskirtai 2015 m. lapkričio 28 d. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) nutarimu dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir kuri apėmė prieš tai minėtą kardomąją priemonę. BPK nenumatė ir nenumato įpareigojimo sujungus ikiteisminius tyrimus panaikinti prijungtame ikiteisminiame tyrime buvusios kardomosios priemonės. 2016 m. sausio 20 d. prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BPK 145 straipsnio 1 dalyje. BPK numatė įtariamojo teisę teikti prašymus, todėl jei ieškovas R. U. manė, jog kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra perteklinė, tai galėjo teikti prašymą dėl jos panaikinimo, tačiau to nedarė. Todėl ieškovo teiginys, kad prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimą dalyje privalėjo panaikinti minėtą kardomąją priemonę, yra nepagrįstas. 2015 m. lapkričio 18 d. Zarasų rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. 2017 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pagal EŽTT praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar jis buvo kitaip „sukompromituotas“. Gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos atlyginimą, jei nėra kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Taigi, net ir išteisinimo atveju asmuo privalo įrodyti, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Ieškovas nurodė, kad patyrė 600 Eur. turtinės žalos, tačiau neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pagrindo taip pat nėra. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jei įrodyta, kad neturtinė žala padaryta: asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, nes iš esmės pradėtas baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų bei rūpesčių, o reikia vertinti pačius padarinius. Ieškovas nurodė, kad patyrė 5 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovo pateiktame 2018 m. gegužės 15 UAB „MediCa klinika“ rašte Nr. ( - ) teigiama, jog jis į šeimos gydytoją kelis kartus kreipėsi dėl miego sutrikimo, pilvo skausmo, naktinio prakaitavimo ir blogos nuotaikos. Šis raštas neįrodo, kad šie galimi padariniai atsirado būtent dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, o kadangi nebuvo įrodyta teisėsaugos institucijų pareigūnų procesinių veiksmų neteisėtumas, taigi neįrodytas ir faktas, kad jam šiais veiksmais buvo padaryta konkrečios realios žalos, kuri pagal įstatymą gali būti vertinama kaip neturtinė. Tai pat Ieškovas nėra pateikęs įrodymų ir nurodęs, kokius pažeidimus neva konkrečiai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras ir kokio dydžio žala kilo būtent dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų. Šiuo atveju apsiribota tik bendro pobūdžio niekuo nepagrįstų menamų pažeidimų ir bendros žalos nurodymu. Nenustačius visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimai priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atitinkamai 600 Eur turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestini kaip nepagrįsti.

7Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo taip pat ieškovo R. U. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš įvairių baudžiamojo proceso metu atliktų procesinių veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teismo. Mano, jog nežiūrint į tai, kad baudžiamojoje byloje ieškovas buvo išteisintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o apeliacinis skundas buvo atmestas, tai savaime nėra ir negali būti pagrindu daryti išvados dėl pareigūnų ar teismo neteisėtai atliktų procesinių veiksmų ieškovo atžvilgiu baudžiamojo proceso metu. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tylimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ieškovui 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. buvo pareikšti įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Baudžiamasis procesas prasidėjo ne prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, o pagal V. U. pareiškimus apie ieškovo padarytas nusikalstamas veikas. Procesinė prievartos priemonė - įpareigojimas iškeldinti Ieškovą iš gyvenamosios vietos, įpareigojant nesiartinti prie žmonos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, buvo paskirta, nes ieškovui baudžiamojo proceso metu buvo pareikštas naujas įtarimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui ir t. t. Rokiškio rajono apylinkės teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusiosios pareiškimu, ir įvertinęs tai, kad ieškovui prieš tai jau buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, pagrįstai ir teisėtai, turėdamas objektyvių duomenų apie galimai ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, nusprendė skirti jam BPK 1321 straipsnyje nurodytą procesinę prievartos priemonę. Aplinkybė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas panaikino paskirtą įpareigojimą laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie sutuoktinės V. U., nebendrauti ir neieškoti ryšiu su ja nėra pagrindo konstatuoti, kad kardomoji poveikio priemonė buvo nereikalinga arba buvo paskirta pažeidžiant BPK nuostatas. Faktas, kad pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą ir ieškovui pateikus prašymą panaikinti minėtą kardomąją poveikio priemonę, o pačiai nukentėjusiajai neprieštaraujant dėl jos panaikinimo, nes sutuoktinai buvo nuspendę parduoti jų gyvenamąjį namą, neeliminuoja, jog kardomosios priemonės skyrimo metu egzistavo aplinkybės, iš kurių buvo galima objektyviai manyti, kad ieškovas gali kelti grėsmę kartu gyvenančiam šeimos nariui. Mano, kad ieškovo R. U. ieškinio teiginiai, susiję su Panevėžio apygardos teismo pažeidimais baudžiamojoje byloje elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Vien tik Ieškovo subjektyvi nuomonė ir įsitikinimas, kad Panevėžio apygardos teismas turėjo priimti byloje kitokį procesinį sprendimą nesąlygoja, kad priimtas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl reikalavimo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą atsiliepime nurodoma, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos atsiradimą Ieškovas grindžia miego sutrikimais, bloga nuotaika ir kitais negalavimais. Tačiau iš pateiktos UAB „MediCa klinika“ 2018 m. gegužės 15 d. pažymos nėra aišku, nuo kada šie sveikatos sutrikimai atsirado Ieškovui. Be to, vien tai, kad ieškovui buvo paskirti raminamieji vaistai, negali būti pagrindu teigti, kad jis buvo gydytas nuo streso, kurį sukėlė baudžiamasis procesas. Nerimas ir negalavimai ieškovui R. U. galėjo atsirasti dėl problemų šeimoje, pablogėjusių santykių tarp sutuoktinių, kas kartu su pareikštais sutuoktinės pareiškimais turėjo įtakos ieškovo jautrumui ir geram miegui. Nors ieškovas ir nurodo, jog jis nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, jokių domenų, kad dėl nukentėjusiojo asmens pareiškimų, kurių pagrindu ir buvo pradėtas ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ieškovas nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo. Ieškovas teigdamas, kad atsakovas neteisėtais veiksmais sukėlė Ieškovui turtinę žalą, turi įrodyti ir priežastinį ryšį, kuris yra tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas 2016 m. birželio 8 d. ir 2017 m. sausio 12 d. sumokėjo advokatei už jo gynybą ir dokumento surašymą 600 Eur sumą. Pinigų priėmimo kvite nėra detalizuota, koks procesinis dokumentas buvo surašytas baudžiamojo proceso metu. Taip pat, kad išlaidos už gynybą baudžiamajame procese ieškovui atsirado pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, tai yra, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl ieškovo nurodytos 600 Eur išlaidos nėra susijusios su veiksmais, sprendžiant klausimą dėl jam kardomųjų procesinių priemonių taikymo. Kadangi šios bylos aplinkybės neleidžia teigti, kad ieškovo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai, nėra pagrindo spręsti dėl Ieškovui atlygintinos žalos ir jos dydžio.

8Ieškovas R. U. teismo posėdyje ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog 2015 m. rudenį tarp jo ir jo tuometinės sutuoktinės V. U. buvo nesutarimai, pirma konfliktinė situacija tarp jo ir sutuoktinės įvyko 2015 m. rugsėjo 15 d., jis šiame įvykyje buvo nukentėjęs, jis tik gynėsi. Neneigia, kad su sutuoktine 2015 m. spalio 7 d. jiems priklausančiame name buvo susitikęs, buvo apsikabinęs, tačiau ir šiame įvykyje jis tik gynėsi nuo pačios nukentėjusiosios veiksmų. Po šio 2015 m. spalio 7 d. V. U. parašė pareiškimą dėl smurto prieš ją, jis buvo apklaustas, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ( - ), taip pat joje nesilankyti. 2015 m. lapkričio 24 d. buvo sulaikytas dėl sutuoktinės V. U. melagingų parodymų, kad jis grasino nužudyti sutuoktinę, sudeginti namą. Po poros parų sulaikymo buvo paleistas, tačiau dėl sulaikymo patyrė didelį smūgį, kreipėsi į medikus, psichologą, jam sutriko miegas, skrandžio veikla, buvo išrašyti medikamentai. Be to, jis buvo iškeldintas iš savo gyvenamosios vietos ( - ), nors sutuoktinė V. U. tame name negyveno, namas nebuvo padalintas, be to, jis buvo įpareigotas registruotis policijos įstaigoje. Mano, jog jam nepagrįstai buvo skirtos šios trys kardomosios priemonės, kadangi jis niekur nesislapstė, nebandė paveikti nukentėjusiosios, nedarė naujų nusikalstamų veikų, nebuvo teistas. Tuo metu turėjo ir nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau apribojus judėjimo laisvę, jam buvo apsunkintos darbo sąlygos, dėl to, kad buvo iškeldintas, turėjo glaustis pas draugus, gimines, patyrė išgyvenimus, buvo gėda prieš draugus, apribotas bendravimas ir su neįgaliu sūnumi, gyvenusiu ( - ). Jis prašė prokuratūros, kad jam būtų leista per gimtadienį aplankyti sūnų, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas. Ikiteisminio tyrimo metu jį atstovavo teisininkė V. Ch., jis jos prašė, kad ši skųstų procesinius sprendimus dėl kardomųjų priemonių, dėl bendravimo draudimo su vaikais, tačiau ši sakė, kad jai skambino aukšti policijos pareigūnai ir spaudė nesikišti į procesą. Mano, jog tendencingam ikiteisminiam tyrimui turėjo įtakos tos aplinkybės, jog tyrimą kontroliavusi prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė buvo V. U. draugė socialiniame tinkle „Facebook“, V. U. brolis D. J. dirbo policijoje, o V. U. tėvas V. J. nuolat lankydavosi policijos komisariate, bendravo su komisarais.

9Ieškovo atstovė advokatė K. Rutkauskienė taip pat ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog tai, kad kardomosios priemonės buvo skiriamos ieškovui nepagrįstai, patvirtina tos aplinkybės, jog Zarasų apylinkės teismas, kuriam buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, panaikino periodinę registraciją policijos įstaigoje, konstatavo, jog nebuvo jokių pagrindų skirti įpareigojimą nebendrauti ir nesiartinti prie nukentėjusiosios. Taikant kardomąsias priemones nebuvo nurodyti jokie argumentai, dėl ko skiriama viena ar kita kardomoji priemonė, ieškovas buvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje nukentėjusioji V. U. faktiškai negyveno, tuo pažeistas Apsaugos nuo smurto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas. Pats ieškovas R. U. buvo laikinai sulaikytas nesant duomenų, kad nusikalstama veika apskritai buvo padaryta, remtasi tik nukentėjusiosios parodymais, kad išlietas skystis ir neva grasinama ją nužudyti. Ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta ir periodinė registracija policijos įstaigoje, nors duomenų, kad jis nevyktų į apklausas, nėra, priešingai, ieškovas į apklausas vykdavo ir pakviestas telefonu. Ši registracija nebuvo panaikinta ir nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo panaikintas ir ieškovo iškeldinimas iš namų, jis buvo išteisintas konstatuojant, jog tyrimas buvo neišsamus, kad ieškovas nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Mano, jog prokurorė, perduodama baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, turėjo įvertinti bylos medžiagą ir jos apskritai neperduoti teismui dėl to, kad nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę, taip pat, atsižvelgusi į išteisinimo pagrindą ir įrodymų nebuvimą, neturėjo inicijuoti apeliacinio proceso. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, prokurorės veiksmais buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, atlikti neteisėti veiksmai skiriant kardomąsias priemones, pažeistas proporcingumo principas. Dėl viso proceso metu ieškovui nepagrįstai taikytų proceso prievartos priemonių, dėl kurių ieškovas turėjo išsikelti iš savo gyvenamų namų, registruotis policijos įstaigoje, patyrė neturtinę žalą, nes turėjo ieškotis gyvenamąją vietą, beveik metus buvo be nuolatinės gyvenamosios vietos, ieškodamas būsto ar lankydamasis registruotis policijos įstaigoje patyrė pažeminimą, dėl ūkininkavimo specifikos ir išankstinių darbų planavimo patyrė nepatogumus viso proceso metu negalėdamas visapusiškai realizuoti veiklą. Dėl šių neteisėtų prokurorės veiksmų ieškovas, be neturtinės žalos, patyrė turtinę žalą ir dėl išlaidų atstovaujant jį Zarasų teisme, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant prokuratūros apeliacinį skundą.

10Atsakovės atstovė K. Zamalytė palaikė Panevėžio apskrities VPK pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, jog ieškovas R. U. nepateikė įrodymų, kad policijos dirbės ieškovo sutuoktinės brolis D. J. darė įtaką ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo galimai padarytų nusikalstamų veikų atlikusiai tyrėjai, kardomosios priemonės ieškovui R. U. buvo skirtos pagrįstai, laikantis BPK reikalavimų, ieškovas jam skirtų kardomųjų priemonių neskundė. Atstovė nurodė, jog kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlyga nesilankyti ( - ), vėliau teismo skirtas įpareigojimas išsikelti iš ( - ), buvo skirtas dėl to, jog šiame name nukentėjusioji V. U. lankydavo neįgalų sūnų, tokia priemonė buvo numatyta ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Atstovė pažymėjo, jog periodinė registracija policijos įstaigoje ieškovui buvo skirta dėl to, kad užtikrinti jo dalyvavimą procese.

11Atsakovės atstovas L. Krivickas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visos kardomosios priemonės ieškovui R. U. skirtos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese, viena kitą papildė. Atstovas nurodė, jog rašytiniu pasižadėjimu neišvykti buvo siekiama užtikrinti nepertraukiamą procesą, įpareigojimas nesilankyti V. U. namo dalyje, esančioje ( - ), buvo skirtas tam, kad išvengti kontaktų tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, periodine registracija taip pat buvo siekiama sklandaus baudžiamojo proceso. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė buvo šališka ir negalėjo vadovauti ikiteisminiam tyrimui, tokio nusišalinimo pagrindo, kurį nurodė ieškovas, BPK nenumato, to nematė ir pati prokurorė, pats ieškovas tokio nušalinimo pagrindo nereiškė viso ikiteisminio tyrimo metu. Atstovas l. Krivickas nesutinka ir su ieškovo atstovės advokatės K. Rutkauskienės argumentais, jog prokurorė negalėjo baudžiamosios bylos perduoti su kaltinamuoju aktu, o tai, kad vėliau ieškovas buvo išteisintas, nesudaro pagrindo teigti, kad prokuratūros veiksmai yra neteisėti, dėl šių veiksmų yra padaryta žala. Tuo labiau, jog ir pats ieškovas iš pradžių kaltę pripažino, vėliau ją pradėjo neigti.

12Atsakovės atstovas A. Ivanovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog ikiteisminiai tyrimai pradėti gavus nukentėjusiosios V. U. pareiškimus, ikiteisminio tyrimo metu sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Teigia, jog teismas, ikiteisminio tyrimo metu skirdamas įpareigojimą ieškovui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, laikėsi BPK reikalavimų, tai, kad jų nepažeidė, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad vėliau ši priemonė buvo panaikinta, sąlygojo kitos priežastys, tačiau priminėje stadijoje teismas, gavęs duomenis apie įtariamą smurtą prieš nukentėjusiąją sutuoktinę, privalėjo iškeldinti ieškovą iš jo gyvenamosios vietos.

13Ieškinys tenkinamas iš dalies.

14Iš baudžiamosios bylos Nr. ( - ) nustatytos šios faktinės aplinkybės: ieškovo R. U. tuometinė sutuoktinė V. U. 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pareiškimu, jog ją ieškovas R. U. terorizuoja, pagal šį pareiškimą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (1 t. 11 l.). 2015 m. spalio 27 d. ieškovui R. U. įteiktas pranešimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje (V. U. terorizavimo), 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugsėjo 15 d. ir 2015 m. spalio 7 d. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją), padarymo, R. U. kaip įtariamasis apklaustas 2015 m. spalio 29 d. (2 t. 3, 4-5, 7-8 b. l.), Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK 2015 m. spalio 27 d. tyrėjos A. Kanopaitės nutarimu R. U. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55710-15 skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įtariamasis R. U. įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ( - ), nesilankyti V. U. gyvenamojoje vietoje ( - ), bei nebendrauti su V. U.. ( 2 t. 47-48 b. l.) V. U. 2015 m. lapkričio 23 d. 23.13 val. paskambino Bendruoju pagalbos centro Nr. 112, pranešė, jog dienos metu jos vyras, kuriam apribotos teisės dėl smurto artimoje aplinkoje, prie pranešėjos namų sumetė krūvą lentų ir apipylė degiu skysčiu, taip pat iš vidaus išlaužė durų spynas, pranešėja baiminasi dėl savo vaikų saugumo. (2 t. 27-28 b. l.) Pagal šį pranešimą į ( - ), atvykusius policijos pareigūnus pasitiko V. U., paaiškino, jog vakare grįžusi į namus namo rūsyje esančioje katilinėje rado sumestą krūvą lentų, apipiltą degiu skysčiu, įtaria sutuoktinį R. U.; V. U. žadėjo kitą dieną kreiptis į tyrėją dėl pareiškimo. (2 t. 26 b. l.) 2015 m. lapkričio 24 d. V. U. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pareiškimu, jog 2015 m. lapkričio 23 d. apie 23 val. grįžusi į namus ( - ), rado užkurtą katilą, šalia jo sukrautas lentas, apipiltas, kaip įtaria, dyzelinu, yra įsitikinusi, kad tai padarė ieškovas R. U., siekdamas uždegti namą, dėl ko, galbūt, grėstų pavojus ir jai, V. U., su vaikais. Pagal šį V. U. pareiškimą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. (1 t. 14-15 b. l.) Ieškovas R. U. 2015 m. lapkričio 24 d. 17.15 val. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį, ( - ) laikinai sulaikytas, kaip sulaikymo pagrindas nurodyta „tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamą veiką“. (2 t. 45 b. l.) 2015 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK tyrėja A. Kanopaitė ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl įpareigojimo įtariamajam R. U., įtariamam BK 145 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis, išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo (2 t. 54-55 b. l.). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi tyrėjos A. Kanopaitės prašymas tenkintas, įtariamajam R. U. pritaikytos smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės bei įtariamasis R. U. įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos ( - ), nesiartinti prie smurtą patyrusios sutuoktinės V. U., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. (2 t. 58-59 b. l.) 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovui R. U. įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies padarymo (grasinimo nužudyti sutuoktinę V. U. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą). (2 t. 12-13, 14 b. l.) Ieškovas R. U. iš laikino sulaikymo paleistas 2015 m. lapkričio 26 d. 11.00 val. nustačius, kad nėra BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų. (2 t. 46 b. l.) Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK 2015 m. lapkričio 26 d. tyrėjos A. Kanopaitės nutarimu R. U. ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) skirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įtariamasis R. U. įpareigotas registruotis kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 13 iki 17 val. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK. (2 t. 52 b. l.) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 30 d. ikiteisminiai tyrimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo bylai paliekant Nr. ( - ). (1 t. 6-7 b. l.) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. U. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalies (2015 m. lapkričio 23 d. grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti V. U.) nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. ( 1 t. 8-9 b. l.) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 21 d. nutarimu panaikinta 2015 m. spalio 27 d. įtariamajam R. U. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (2 t. 84-85 b. l.) 2016 m. vasario 26 d. ikiteisminis tyrimas baigtas, apie tai paskelbta įtariamajam R. U. (92 b. l.), pranešta nukentėjusiajai V. U., įtariamojo gynėjams. (2 t. 93-95 b. l.). 2016 m. vasario 26 d. įtariamasis R. U., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byla, pateikė prašymą papildomai jį apklausti, jis dėl jam inkriminuojamų veikų prisipažins visiškai, atlygins žalą, prašė sudaryti galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. (2 t. 96-97 b. l.) Įtariamasis R. U. 2016 m. vasario 17 d. apskundė jam Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikytas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, (2 t. 103-105 b. l.), Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi įtariamojo R. U. skundas atmestas. (2 t. 107-108 b. l.) 2016 m. balandžio 13 d. papildomai apklausiant įtariamąjį R. U. jis kaltės nepripažino. (2 t. 115-116 b. l.). 2016 m. balandžio 13 d. įtariamajam R. U. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (2 t. 118 b. l.), apie baigtą ikiteisminį tyrimą pranešta nukentėjusiajai V. U., įtariamojo gynėjams. (2 t. 119-121 b. l.) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Rokiškio apylinkės teismui. (2 t. 126, 127-131 b. l.) Kaltinamasis R. U. 2016 m. gegužės 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjui A. Diliui pareiškė nušalinimą (2 t. 134-135 b. l.), Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. Dilys 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (2 t. 135-136 b. l.), teisėjo nusišalinimą 2016 m. gegužės 17 d. patvirtino Rokiškio rajono apylinkės teismo laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja bei perdavė baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos teismui dėl jos perdavimo kitam teismui. (2 t. 137 b. l.). Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui. (2 t. 139 b. l.) Kaltinamasis R. U. Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (2 t. 141-142 b. l.), Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikinta. (2 t. 161-162 b. l.). Zarasų rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 28 d. teisiamajame posėdyje kaltinamojo R. U. gynėja advokatė K. Rutkauskienė pateikė prašymą panaikinti kaltinamajam Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikytą įpareigojimą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio ( - ) (3 t. 15 b. l.), 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kaltinamojo advokatės prašymas tenkintas. (3 t. 18-19 b. l.) Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu kaltinamasis R. U. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje (V. U. terorizavimo) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (dviejų veikų, fizinio skausmo sukėlimo V. U.) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.(3 t. 55-59 b. l.) Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas dėl išteisinimo atmestas. (3 t. 91-96 b. l.)

15Remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010 ir kitos). CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrintas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka, ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011).

16Dėl ikiteisminių tyrimų teisėtumo. Vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminiai tyrimai dėl BK 145 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pradedamai gavus atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 167 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pradėtas 2015 m. spalio 7 d., ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) 2015 m. lapkričio 24 d. - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, gavus V. U. pareiškimą dėl prieš ją sutuoktinio R. U. atliekamų neteisėtų veiksmų. Kaip matyti tiek iš 2015 m. spalio 7 d. (baudžiamosios bylos (toliau – BB) 1 t. 11 b. l.) pareiškimo, prie pareiškimo pridėto prašymo (BB 1 t. 12 b. l.) tiek iš 2015 m. lapkričio 24 d. (BB 1 t. 14-15 b. l.) pareiškimo, juose buvo užfiksuota pakankamai informacijos dėl nusikalstamų veikų padarymo (sistemingo terorizavimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą) ieškovo R. U. sutuoktinės V. U. atžvilgiu, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pagrindo. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) V. U. kaip liudytoja buvo apklausta 4 kartus, 2015 m. spalio 7 d. (BB 1 t. 45-46 b. l.), 2015 m. spalio 8 d. (BB 1 t. 47-49 b. l.), 2015 m. spalio 30 d. (BB 1 t. 50-51 b. l.), 2015 m. lapkričio 16 d. (BB 1 t. 53-55 b. l.), šiose apklausose V. U. išsamiai paliudijo aplinkybes, susijusias su jos ir sutuoktinio R. U. konfliktiniais santykiais, R. U. daromu psichologiniu spaudimu, fiziniais veiksmais jos atžvilgiu, pykčio protrūkiais. Todėl teismas pripažįsta, jog ikiteisminiai tyrimai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pradėti ir vėliau atliekami teisėtai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

17Dėl ieškovui R. U. pritaikytų kardomųjų priemonių. Ieškovo R. U. nuomone, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas pažeidžiant logikos dėsniams ir kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, nes jis buvo įpareigotas nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ( - ), tuo pačiu nutarimu įpareigotas nesilankyti V. U. gyvenamojoje vietoje ( - ). Taip pat ir kardomoji priemonė periodinė registracija policijos įstaigoje, buvo skirta praėjus beveik mėnesiui po rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nepaaiškinant, dėl kokių motyvų yra skiriama ir kodėl nepakanka rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ši priemonė neproporcingai suvaržė jo laisves, nes yra ūkininkas, darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį, dėl šios priemonės privalėdavo mesti visus darbus ir specialiai vykti į Rokiškį, į policijos komisariatą užsiregistruoti. BPK 119 straipsnyje yra numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 1 dalimi, suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. To paties BPK 121 straipsnio 3, 4 dalimis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo įtariamas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – 2015 m. spalio 27 d. tyrėjos A. Kanopaitės nutarimu įtariamajam R. U. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei 2015 m. lapkričio 26 d. – tos pačios tyrėjos A. Kanopaitės nutarimu įtariamajam R. U. paskirta periodinė registracija policijos įstaigoje. Skirdama kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir po kurio laiko – periodinę registraciją policijos įstaigoje, tyrėja A. Kanopaitė procesiniuose sprendimuose nurodė, jog šių kardomųjų priemonių tikslas yra siekis užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Iš tiesų, tokia tyrėjos A. Kanopaitės argumentacija yra lakoniška ir neinformatyvi, tačiau pripažįstama, jog po to, kai R. U. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, tai yra konstatuota, jog yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtarimus, buvo pagrindas skirti kardomajai priemonei, įtariamajam R. U. 2015 m. spalio 27 d. paskirta viena iš švelniausių kardomųjų priemonių, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis įsipareigoja neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimu, šia kardomąja priemone įtariamasis taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenims. Įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (BPK 136 straipsnio 1 dalimi). Nustatyta, jog ieškovas R. U., šios kardomosios priemonės paskyrimo metu, gyveno ( - ), todėl įsipareigojimas neišvykti iš šios gyvenamosios vietos yra suprantamas, ši kardomoji priemonė paskirta pagrįstai. Tačiau teismas pritaria, jog reikalavimas ieškovui R. U. nesilankyti V. U. gyvenamojoje vietoje ( - ), tai yra toje pačioje vietoje, kur gyvena jis pats, įtariamasis, ir iš kurios jis pasižada neišvykti, prieštarauja šios kardomosios priemonės paskirčiai bei ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu negalėjo būti paskiriamas. Įstatymų leidėjas BPK 136 straipsnio 2 dalyje numatė, jog įtariamajam gali būti nustatomas įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose, tačiau tai jokiu būdu negali būti ta pati vieta, iš kurios įtariamasis įsipareigojo neišvykti, ir jokiu būdu ne paties įtariamojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Nustačius R. U. įpareigojimą nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje, faktiškai tyrėja A. Kanopaitė įtariamajam savo nutarimu paskyrė įpareigojimą, artimą kitai kardomajai priemonei – įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens (BPK 1321 straipsnis) ar smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonei, kuria smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, tai yra proceso prievartos priemonėms, kurios galėjo būti skiriamos tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tai, kad įtariamasis R. U. faktiškai buvo įpareigotas nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje ir tą įtariamasis suprato, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš pranešimų Bendrajam pagalbos centrui registracijos, tarnybinis pranešimas (BB 2 t. 49-50, 51 b. l.), jog 2015 m. spalio 30 d. Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs asmuo pranešė, jog į ( - ), yra atvykęs R. U., kuriam taikomas draudimas lankytis vietoje, kurioje gyvena žmona, policijos pareigūnai, nuvykę adresu ( - ), R. U. neberado, V. U. teigė, kad vyras buvo užsukęs daiktų ir išsinešė du lagaminus. Todėl pripažįstama, jog tyrėja A. Kanopaitė, 2015 m. spalio 27 d. skyrusi įtariamajam R. U. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą bei nustatydama įpareigojimą nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje, pažeidė šios kardomosios priemonės skyrimo tvarką bei faktiškai įtariamajam nustatė įpareigojimą, kurį galėjo skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Panevėžio apskrities VPK, atstovaudama valstybę, atsiliepime nurodė, jog skiriant kardomąsias priemones įtariamajam R. U., buvo laikomasi BPK 121 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, tačiau plačiau šių teiginių nedetalizavo, nurodydama, kad sprendimas nebuvo skundžiamas, kitų argumentų nenurodė. Tačiau ta aplinkybė, jog procesinis sprendimas nebuvo skundžiamas, nepatvirtina, jog procesinis veiksmas, dėl kurio teisėtumo yra abejojama, buvo atliktas teisėtai. Teismas taip pat nesutinka ir su valstybę atstovaujančios generalinės prokuratūros atsiliepime nurodytais argumentais, jog įtariamasis R. U. nebuvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos ar kad namą neoficialiai R. U. su sutuoktine V. U. buvo pasidalinę aukštais, draudimas buvo nustatytas lankytis V. U. priskirtoje dalyje, tačiau šių teiginių nepagrindė, tokių duomenų nėra ir baudžiamojoje byloje.

18Tačiau pripažįstama, jog įtariamajam R. U. kardomoji priemonė periodinė registracija policijos įstaigoje, nežiūrint į tyrėjos A. Kanopaitės 2015 m. lapkričio 26 d. nutarime esančią lakonišką kardomosios priemonės argumentaciją, buvo skirta pagrįstai ir laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Byloje nustatyta, jog po to, kai įtariamajam R. U. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) buvo skirtos smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės bei įtariamasis R. U. įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos ( - ), nesiartinti prie smurtą patyrusios sutuoktinės V. U., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ( - ), tapo nebereikalingas ir neefektyvus. Todėl įtariamajam R. U., kuris po jam pritaikytų smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tam, kad būtų užtikrinamas jo dalyvavimas procese, galėjo būti pritaikyta kita kardomoji priemonė, nei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Periodinė registracija policijos įstaigoje taip pat yra viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių, ja asmuo įpareigojamas nustatytu laiku užsiregistruoti policijos įstaigoje, ir neigiamų pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir gyvena toje pačioje vietoje, kur yra teritorinis policijos komisariatas, paprastai nesukelia. Nustatyta, jog R. U. ikiteisminio tyrimo metu gyveno pačiame Rokiškyje, registruotis jis buvo įpareigotas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, vieną kartą per savaitę. Tai yra tai buvo nusikalstamų veikų padarymu įtariamam asmeniui skirta kardomoji priemonė, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir, prireikus, jo savalaikį informavimą apie baudžiamojo proceso eigą. Ieškovas R. U. ieškinyje nurodė, jog dėl šios kardomosios priemonės jam sudėtinga buvo išvykti po Lietuvos teritoriją ar užsienio šalis, nes yra ūkininkas, sudėtinga kiekvieną trečiadienį nuvykti į policijos komisariatą, tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, R. U. paprašius leidimo išvykti, jam visą laiką būdavo išduodamas ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro leidimas (2 t. 62-63, 74-75, 80-81 b. l.), o teiginiai dėl sudėtingumo atsižymėti policijos įstaigoje yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Lietuvos Respublikos teritorija nėra tokia didelė, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (kitame ikiteisminiame tyrime pritaikius smurto patyrusio asmens apsaugos priemones), būtų sudėtinga atvykti ar susiplanuoti savo darbus taip, jog vieną kartą per savaitę atsižymėtų policijos įstaigoje, esančioje įtariamojo gyvenamojoje vietoje. Ieškovo R. U. ar jo atstovės advokatės K. Rutkauskienės nurodyta aplinkybė, jog įtariamasis į apklausas atvykdavo ir kviečiamas telefonu, nereiškia, kad įtariamajam apskritai negalėjo būti paskirta kardomoji priemonė, tarp jų – ir periodinė registracija policijos įstaigoje, o tai, kad vėliau Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino šią kardomąją priemonę (BB 2 t. 161-162 b. l.), nedaro jos neteisėtai paskirta. Tuo labiau, jog šioje teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl įtariamajam R. U. paskirtos kitos kardomosios priemonės, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kelia tam tikrų abejonių, nes, visų pirma, kaip ir minėta, įtariamajam R. U. 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo pritaikytos smurto patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės ir jis negalėjo lankytis ( - ), iš kurios jis kaip ir pasižadėjo neišvykti, visų antra, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti įtariamajam R. U. buvo panaikinta dar 2016 m. sausio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės nutarimu ir 2016 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo metu nebegaliojo. (2 t. 84-85 b. l.) Kita vertus, BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui pripažinus, jog kaltinamojo dalyvavimas procese galimas ir be šios jam pritaikytos kardomosios priemonės, jis šią kardomąją priemonę panaikino.

19Dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo. 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo siekiama apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Šio įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Pagal tuo metu galiojusią Įstatymo 5 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d., jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios apsaugos priemonės nėra kardomoji priemonė, numatyta baudžiamojo proceso kodekso specialiajame skirsnyje, ir išimtinai yra taikomos tik bylose, turinčiose smurto artimoje aplinkoje požymių. Byloje nustatyta, jog ieškovui R. U., įtariamam sutuoktinės V. U. atžvilgiu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikytos smurtą patyrusio asmens priemonės, ieškovas įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos ( - ), taip pat nesiartinti prie nukentėjusiosios V. U., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. (BB 2 t. 58-59 b. l.) Šios taikytos priemonės buvo apskųstos apeliacine tvarka, skundas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas. (2 t. 107-108 b. l.) Ieškovas R. U. ieškinyje prašo pripažinti šių priemonių taikymą neteisėtu, aukštesnės instancijos teismui pateikto skundo atmetimą – nepagrįstu, nes nukentėjusioji V. U., smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo metu, faktiškai negyveno ( - ), todėl nebuvo pagrindo ir taikyti jų, įpareigoti ieškovą R. U. išsikelti iš gyvenamosios vietos. Ieškovas apsaugos priemonių, draudžiančių artintis prie nukentėjusios, bendrauti su ja, neprašo pripažinti neteisėtu, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Iš tiesų, baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog V. U. pareiškimo pateikimo 2015 m. spalio 7 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK faktiškai ( - ), esančiame name nebegyveno: ji pati, pateikusi pareiškimą, savo faktinę gyvenamąją vietą nurodė ( - ), tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje gyveno atskirai nuo vyro, paliudijo apklausiama 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 30 d. apklausose. (45-46, 47-49, 50-51 b. l.) Tačiau šiose apklausose V. U. parodė, jog ji į ( - ) esantį butą persikėlė gyventi dėl to, jog negalėjo toliau gyventi su R. U. viename name dėl šio naudojamo nuolatinio psichologinio, fizinio smurto prieš ją, įžeidinėjimo, nurodė, jog kitur gyventi persikėlė laikinai. V. U. apklausose taip pat teigė, jog norėtų gyventi ( - ), esančiame name, jeigu jame nesilankytų R. U.. Tai, kad V. U. 2015 m. lapkričio mėnesį, prieš R. U. 2015 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi pritaikant smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones, gyveno ( - ), kai R. U. buvo išvykęs į užsienį (2015 m. lapkričio 2 d. – lapkričio 21 d. laikotarpiu) (BB 2 t. 62-63 b. l.), V. U. parodė 2015 m. lapkričio 24 d. apklausoje. (BB 1 t. 57-58 b. l.) Todėl pripažįstama, jog ir šios smurtą apsaugos priemonės buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai, jų taikymo metu nukentėjusioji buvo išreiškusi norą gyventi ( - ), esančiame name, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame ir jai, V. U., be to, net ir negyvendama name per dieną name V. U. lankydavosi kelis kartus pas neįgalų sūnų, kūrendavo katilą, kas patvirtina, kad ( - ), esančiame name buvo ir V. U. gyvenamoji vieta. Tai, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi šios priemonės buvo panaikintos (3 t. 18-19 b. l.), neturi įtakos jų taikymo pagrįstumui. Tuo labiau, jog šiam teisiamajame posėdyje išreikšto R. U. dėl priemonių panaikinimo prašymui neprieštaravo V. U., teismo posėdyje nurodžiusi, jog nebegyvena tame name, ateina aplankyti tik vaikų, be to, šios priemonės buvo naikinamos dar ir dėl to, jog sprendžiant klausimus dėl R. U. ir V. U. santuokos nutraukimo buvo ketinama šį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą parduoti. (BB 3 t. 12-15 b. l.) Tai yra pripažinta, jog nutarties priėmimo 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo nebetikslinga toliau R. U. taikyti šių smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones, jos buvo ir panaikintos nežiūrint į smurto patyrusio asmens apsaugos priemonių priėmimo taikymo metu galiojusio Įstatymo nuostatas, jog apsaugos priemonės taikomos iki baudžiamosios bylos pabaigos.

20Dėl laikino sulaikymo pagrįstumo. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 1 dalimi, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Remiantis BPK 140 straipsniu, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įprasta procesinės prievartos priemonė, kurios taikymą suponuoja asmens įtarimas padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį toks sulaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos, tai yra paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; nėra galimybės šio BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog V. U. apie tai, kad namo, esančio ( - ), rūsyje rado sumestas degiu skysčiu aplaistytas lentas pranešė 2015 m. lapkričio 23 d. apie 23.15 val., nuvykusiems policijos pareigūnams V. U. nurodė, jog pareiškimą parašys kitą dieną. Pareiškimą V. U. dėl R. U. veiksmų surašė 2015 m. lapkričio 24 d. nuo 11.25 val. iki 11.40 val., pareiškime nurodė, jog R. U., sumetęs malkas netoli besikūrenančio katilo ir užpylęs jas degiu skysčiu, pareiškėjos manymu, grasino nukentėjusiajai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. R. U. policijos pareigūnų BPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu sulaikytas 2015 m. lapkričio 24 d. 17.15 val. ( - ). Tyrėja A. Kanopaitė, surašiusi R. U. sulaikymo protokolą, kaip sulaikymo pagrindą nurodė tai, jog R. U. sulaikomas tuoj po to, kai padarė nusikalstamą veiką. (2 t. 45 b. l.) Tačiau su šiais tyrėjos argumentais sutikti nėra pagrindo: veiksmai, dėl kurių R. U. atžvilgiu kitą dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atlikti 2015 m. lapkričio 23 d., ne vėliau kaip iki 23.15 val. V. U. pareiškimą teritoriniam policijos komisariatui surašė tik kitą dieną, 2015 m. lapkričio 24 d. 11.25 val., R. U. faktiškai gatvėje buvo sulaikytas dar po beveik 6 valandų. Tai yra nuo R. U. veiksmų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo praėję daugiau nei 18 valandų. BPK nėra sąvokos „tuoj pat“ po nusikalstamos veikos padarymo išaiškinimo, tačiau pripažįstama, jog šis laiko tarpas turėtų būti iškart po veiksmų, dėl kurių, nukentėjusiajam surašius pareiškimą, jeigu toks yra būtinas pagal BPK reikalavimus, ar policijos pareigūnams surašius tarnybinį pranešimą, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šioje byloje po to, kai V. U. paskambino Bendrajam pagalbos centrui, atvykus policijos pareigūnams, tai nebuvo padaryta, nukentėjusiosios pareiškimas priimtas tik kitą dieną, R. U. sulaikytas praėjus dar kelioms valandoms po pareiškimo surašymo. Todėl laikoma, jog įtariamojo sulaikymo protokole nurodyto pagrindo sulaikyti R. U. BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nebuvo. Kaip nurodyta aukščiau, nesant BPK 139 straipsnyje nustatytų sulaikymo pagrindų, asmuo gali būti sulaikomas BPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, tačiau jie yra išimtiniai. Bet, kaip matyti iš prie civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos, sulaikant R. U. nei vieno BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nebuvo: R. U. byloje, kurioje jis buvo sulaikytas, po dviejų parų paskirta kardomoji priemonė periodinė registracija policijos įstaigoje, per tą laiką, kurį R. U. buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, jis atsisakė duoti parodymus, kiti veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami. (BB 2 t. 12-13, 14-15 b. l.) Tai yra R. U. nebuvo skirta kardomoji priemonė, kuriai paskirti buvo reikalinga R. U. sulaikyti (periodinė registracija policijos įstaigoje galėjo būti skirta pristačius R. U. į teritorinį policijos komisariatą), kas patvirtina, jog jis buvo sulaikytas šiame ikiteisminiame tyrime ne dėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Byloje taip pat nebuvo kreiptasi į teismą dėl suėmimo R. U. skyrimo, kas pateisintų šį laikiną sulaikymą nuo 2015 m. lapkričio 24 d. Be to, R. U. buvo sulaikytas remiantis tik pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, iš esmės neapklausus nukentėjusiosios (ši apklausta tik 2015 m. lapkričio 26 d. (BB 1 t. 64-65 b. l.), apžiūrėjus įvykio vietą (BB 1 t. 31- 43 b. l.), todėl ir toks sulaikymas pernelyg skubotas, nepriklausomai nuo to, kad pripažinta, jog pats ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Susipažinus su visa baudžiamosios bylos medžiaga galima daryti išvadą, jog R. U. 2015 m. lapkričio 24 d. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas ne dėl to, kad buvo būtina tai padaryti šiame ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), bet tam, kad kitą dieną, 2015 m. lapkričio 25 d., būtų kreiptasi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo R. U. kitame ikiteisminiame tyrime, nei jis buvo sulaikytas, ir kuriame R. U. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (prašymas dėl šių priemonių taikymo surašytas dar 2015 m. lapkričio 24 d., tai yra arba prieš sulaikant R. U. kitame ikiteisminiame tyrime, arba jį sulaikius, teismas prašymą nagrinėjo ir sprendimą priėmė 2015 m. lapkričio 25 d.). Todėl teismas pripažįsta, jog tokia tvarka, kai asmuo yra sulaikomas dėl tikslų, numatytų kitame ikiteisminiame tyrime, kai ikiteisminiai tyrimai dar yra nesujungti, nesant tam pagrindo, neatitinka baudžiamojo proceso reikalavimų, neatitinka proceso prievartos priemonių skyrimo tvarkos ir yra neteisėta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė dar 2015 m. spalio 27 d. pareiškusi įtariamajam R. U. įtarimus dėl nusikalstamų veikų prieš šeimos narį padarymo, turėjo teisę pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią Įstatymo redakciją šios smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės skiriamos ir galioja tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo) kreiptis į teismą dėl smurto patyrusio apsaugos priemonių skyrimo taikymo, o ne skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu, kurio skirti neturėjo kompetencijos, ir, labai tikėtina, tokios apsaugos priemonės, įvertinus V. U. apklausose nurodytus jos ir įtariamojo santykių ypatumus, veiksmų pobūdį prieš ją, tokios priemonės būtų skirtos. Nekalbant apie tai, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi R. U. paskyrus smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones, R. U. iš sulaikymo buvo paleistas tik kitą dieną, tai yra 2015 m. lapkričio 26 d., kai jau 2015 m. lapkričio 25 d. buvo aišku, jog laikyti laikinai sulaikytą R. U. nebuvo pagrindo. Vien dėl tos aplinkybės šį sulaikymo laikotarpį reikėtų pripažinti neteisėtu ir nesusijusiu su BPK 140 straipsnyje numatytais sulaikymo pagrindais.

21Dėl tendencingo tyrimo. Ieškovas R. U. ieškinyje ir teismo posėdyje reikalavimų pagrįstumą grindžia ir tuo, jog ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Panevėžio apskrities Rokiškio rajono PK, ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė, smurtą patyrusio asmens priemones taikė Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja, buvo šališkas, nes V. U. brolis D. J. dirbo Panevėžio apskrities VPK, D. Suvaizdytė-Makšimienė yra V. U. draugė, o V. U. tėvas V. J. yra buvęs ilgametis teismo pirmininkas. Byloje yra pateikti įrodymai, jog D. J. tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadu, taip pat yra žinoma, kad V. J. buvo ilgametis Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas ir pirmininkas, tačiau vien tos aplinkybės nepatvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas ar teisme nepagrįstai taikytos prievartos priemonės. BPK 58 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose yra nurodyti nušalinimo pagrindai, kuriems esant nušalinimas gali būti pareikštas BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, tačiau nei vienas iš šių pagrindų negali būti taikomas nei bylą tyrusiai tyrėjai A. Kanopaitei ar smurto apsaugos priemones taikiusiai teisėjai I. Stulgienei. BPK 58 straipsnio 1 dalie 4 punkte yra nustatyta, jog BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo privalo nusišalinti, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Visos baudžiamosios bylos tyrimo, jos teisme nagrinėjimo metu R. U. nereiškė nušalinimo nei vienam iš ikiteisminiame tyrime dalyvavusių asmenų, todėl nei vienas iš jų neturėjo pagrindo nusišalinti ar bent svarstyti nusišalinimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, savo teise dėl nušalinimo R. U. pasinaudojo perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu į Rokiškio rajono apylinkės teismą, teismo teisėjai, gavę tokį nušalinimo pareiškimą bei įvertinę nušalinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, nusišalino nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo. (BB 2 t. 135-136, 137 b. l.) Tikėtina, jog jeigu R. U. būtų pareiškęs nušalinimą ikiteisminio tyrimo tyrėjai nurodydamas, jog jam kelia abejones ikiteisminis tyrimas įstaigoje, kurioje dirba nukentėjusiosios brolis, toks R. U. prašymas būtų tenkintas ar bent būtų motyvuotas nušalinimo atmetimas ir būtų galima įvertinti tokio nušalinimo atmetimo argumentus. Tačiau pačiam R. U. ikiteisminio tyrimo metu nepateikus prašymo dėl nušalinimo pripažinti, kad tyrimas buvo šališkas, teismas neturi pagrindo, tuo labiau, jog nukentėjusiosios V. U. brolis D. J. dirbo visai kitame skyriuje, nei ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, nukentėjusiosios tėvas jau ilgą laiką nebedirba teisme. Ieškovo atstovė advokatė K. Rutkauskienė, grįsdama ieškovo reikalavimus, teismo posėdyje tvirtino, jog tyrimo šališkumą ir tendencingumą patvirtina ta aplinkybė, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo pateikta Rokiškio rajono apylinkės teismui, pažymima, kad, vadovaujantis BPK 226 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tai yra Rokiškio rajono apylinkės teismui, jokiam kitam teismui prokuratūra baudžiamosios bylos savo iniciatyva perduoti negalėjo. R. U. ieškinyje taip pat kėlė ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės objektyvumu ir nešališkumu, nes jos socialinio tinklo „Facebook“ draugų sąraše yra ir nukentėjusioji V. U. (BB 3 t. 84-88 b. l.), tačiau vien ta aplinkybė, jog nukentėjusioji yra tyrimą kontroliavusios prokurorės socialinio tinklo draugų sąraše, nepateikus kitų argumentų, nepatvirtina nešališkumo tyrimu. Tuo labiau, jog kaip matyti iš paties R. U. baudžiamojoje byloje su atsikirtimais į apeliacinį skundą pateiktu prokurorės D. Suvaizdytės-Makšimienės socialinio tinklo ištraukomis, prokurorės draugų sąraše tuo metu buvo 314 draugų (BB 3 t. 85 b. l.), kas tik patvirtina, jog šiame sąraše galėjo būti ir atsitiktiniai to paties rajono gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių atsidūrę socialinio tinklo bendravimo rate, tačiau tarp jų draugystės saitų, dėl kurių reikėtų pripažinti būtiną nusišalinimo pagrindą, gali ir nebūti.

22Dėl baudžiamosios bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu ir išteisinimo. Ieškovo R. U. atstovė advokatė K. Rutkauskienė kaip ieškinio tenkinimo argumentus nurodo ir tai, jog ikiteisminio tyrimo byla negalėjo būti perduota su kaltinamuoju aktu, nes įvertinus visą bylos medžiagą, jos surinktus duomenis, akivaizdžiai nėra nusikalstamos veikos požymių ir prokuratūra baudžiamąją bylą turėjo nutraukti dar ikiteisminio tyrimo metu. Su šiais argumentais sutikti negalima. BPK 218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 220 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Aiškinant šias normas daroma išvada, jog prokuroras ikiteisminį tyrimą paskelbia baigtu ir baudžiamąją bylą teismui perduoda su kaltinamuoju aktu įsitikinęs, kad yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau tai nereiškia, kad prokuroro įsitikinimas dėl įrodymų pakankamumo turi sutapti su baudžiamąją bylą nagrinėsiančio teisėjo įrodymų vertinimu, nes kitu atveju reikėtų pripažinti, kad visos bylos, kurios yra perduodamos teismui, neišvengiamai turi būti baigtos apkaltinamuoju nuosprendžiu. Prokurorė, kontroliavusi ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavusi, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavė 2015 m. gegužės 6 d. Rokiškio rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte prokurorė nurodė, jog kaltinimai dėl fizinio skausmo R. U. yra grindžiami nukentėjusiosios V. U., jos motinos M. V. J., nukentėjusiosios V. U. apžiūros protokolu, sistemingą terorizavimą – dar ir liudytojo sūnaus R. U. parodymais (BB 2 t. 127-131 b. l.) Tai yra laikė, jog šių įrodymų pakanka pripažinti R. U. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje. BPK 20 straipsnyje reglamentuojama, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (straipsnio 1,2 dalys). Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai taip pat yra duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tačiau teismas, išnagrinėjęs R. U. baudžiamąją bylą, pripažino, kad prokuratūros pateiktų įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymų) nepakanka pripažinti R. U. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir jį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, tai yra dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo R. U. atstovė advokatė K. Rutkauskienė akcentavo, jog toks išteisinimo pagrindas patvirtina, kad duomenų, jog padaryta veika, nebuvo ir ikiteisminiame tyrime, tačiau su šiais teiginiais taip pat sutikti negalima. BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatyti du išteisinamojo nuosprendžio pagrindai, tai yra: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių: arba 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimą. Antruoju atveju išteisinamasis nuosprendis yra priimamas, kai yra nustatomas nusikalstamos veikos faktas, tik neįrodyta, kad kaltinamasis asmuo dalyvavo nusikaltimo padaryme. Tokiais atvejais teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis). BPK 303 straipsnio 5 dalyje 1 punktu asmuo išteisinamas, kai yra žinomas asmuo, kaltinamas padaręs tam tikrus veiksmus, tačiau teismas pripažįsta, kad arba kaltinamo asmens veiksmai nesukelia baudžiamosios atsakomybės, arba nepakanka duomenų, įrodančių jį atlikus tokius veiksmus. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio teismo nuosprendžio, kaltinamasis R. U. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas dėl to, jog prokuratūra nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, o vien remtis nukentėjusiosios parodymams, esant priešingiems jos ir kaltinamojo parodymams, teismas nematė pagrindo ir visas abejones vertino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. (3 t. 53-59 b. l.) Sutinkama su ieškinyje išdėstytais argumentais, jog prokuratūra nepakankamai išsamiai atliko ikiteisminį tyrimą, dėl ko baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau neatmestina, jog jeigu tyrimas būtų buvęs atliktas išsamiai, atlikti visi būtini tyrimai (pavyzdžiui, atlikti tyrimai dėl V. U. padarytų sužalojimų pobūdžio, laiko, išsamiau aiškinamos kitos nukentėjusiosios nurodytos faktinės aplinkybės), tikėtina, kad kaltinamajam R. U. bent dėl BK 140 straipsnio numatytų nusikalstamų veikų padarymo galėjo būti priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis. Be jokios abejonės, tokio pobūdžio bylose, kuomet tiek nukentėjusįjį asmenį, tiek kaltinamąjį asmenį, siejamus santuokiniais ryšiais, abipusėmis pareigomis vaikų atžvilgiu, bendru turtu, atsižvelgus į bylų specifiką, sudėtinga išsiaiškinti visas faktines aplinkybes vien besąlygiškai remiantis vieno ar kito konfliktuojančio asmens parodymais, tačiau teigti, jog išteisinus kaltinamąjį visas ikiteisminis tyrimas ir jo metu atlikti visi procesiniai veiksmai yra neteisėti, taip pat nepagrįsta. Tuo labiau, jog ir pats ieškovas R. U. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus, tai teigdamas, kad kaltės nepripažįsta, po kurio laiko teikdamas pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir siekio susitaikyti, po to vėl keičia savo poziciją, taip klaidindamas tiek ikiteisminio tyrimą atliekančius pareigūnus, tiek prokurorus. Be jokios abejonės, įtariamasis turi teisę teikti paaiškinimus, kaltės prisipažinimus ar kitus prašymus, šiuos prašymus tiek tyrėjai, tiek prokurorai turėtų vertinti atsargiai ir kritiškai, tačiau pripažinti neteisėtu baudžiamosios bylos perdavimą į teismą su kaltinamuoju aktu remiantis vien tik nukentėjusiosios, kelių liudytojų parodymais, kaip minėta, taip pat nėra pagrindo.

23Dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktais neteisėtais veiksmais neturtinės žalos dydžio. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovas R. U., reikalaudamas priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, jos konkrečiai nedetalizavo, iš esmės nurodė, jog prašo neturtinės žalos už viso baudžiamojo proceso patirtą neturtinę žalą. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieškovui R. U. baudžiamojo proceso metu 2015 m. spalio 27 d. nutarimu skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti neteisėtai nustatytas įpareigojimas nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje bei R. U. neteisėtai laikinai sulaikytas 2015 m. lapkričio 24 – 26 d. laikotarpiu. Ieškovas R. U. pateikė įrodymus, jog jis 2015 m. spalio 28 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. gegužės 23 d. dėl miego sutrikimų, 2016 m. gegužės 12 d. – dėl pilvo skausmų, naktinio prakaitavimo ir blogos nuotaikos, kreipėsi į UAB „MediCa“, R. U. buvo išrašyti medikamentai (13 b. l.), teismo posėdyje patvirtino, jog dėl viso baudžiamojo proceso, pradėto prieš jį, taikytų proceso prievartos priemonių, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, juos patiria ir dabar. Tačiau teigti, jog visi šie negalavimai tiesiogiai yra susiję su jam nepagrįstai nustatytu įpareigojimu nesilankyti gyvenamojoje vietoje ar nepagrįstu sulaikymu, taip pat nėra pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. U. 2015 m. spalio 29 d. ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai A. Kanopaitei pateikė savo rašytinius parodymus (2 t. 39-41 b. l.), prašymą dėl susitaikymo su nukentėjusiąja (1 t. 122-124 b. l.), šiuose dokumentuose R. U. akcentavo, jog jo šeimoje vyksta skyrybų procesas, kuris yra labai jam skausmingas, jis, R. U. dėl to labai išgyvena, jam dėl to kyla stresas. Tai yra R. U. pats pripažino, jog kreipimasis į medikus 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d., kai jis buvo paleistas iš laikino sulaikymo, galėjo būti susijęs ne tik su jam tyrėjos skirtu įpareigojimu nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje ar vėliau taikytu laikinu sulaikymu, bet su tuo metu šeimoje buvusia jo ir sutuoktinės V. U. santykių krize. Tačiau teismas pripažįsta, jog R. U. neteisėtai pritaikius įpareigojimą išsikelti iš gyvenamosios vietos ir vėliau neteisėtai laikinai sulaikius dvi paras, R. U. galėjo patirti dvasinius išgyvenimus bei neturtinę žalą suvaržius laisvę, ginamą pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jam buvo ikiteisminio tyrimo tyrėjos nustatyto įpareigojimo nesilankyti gyvenamojoje vietoje trukmę (nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., neskaitant 2015 m. lapkričio 2 d. – lapkričio 21 d. išvykimo į užsienį laikotarpio), neteisėto sulaikymo laikotarpį (2 dienas), į tai, jog ir apribojus, nors ir nenustatyta tvarka, jam galimybę lankytis savo gyvenamojoje vietoje, ieškovas R. U. lankėsi tuose namuose (2015 m. lapkričio 23 d. vakare užkūrė katilą), bei iš Lietuvos Respublikos valstybės ieškovo naudai priteisia 600 Eur (500 Eur už neteisėtą sulaikymą 2 dienas bei 100 Eur už neteisėtai skirtą įpareigojimą nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje). Kitoje dalyje ieškinį dėl likusios neturtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

24Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą ginant kaltinamąjį R. U. baudžiamojo proceso metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti, tai yra turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ieškovo atstovo konkrečių veiksmų, nukreiptų prieš neteisėtus pareigūnų veiksmus. Atitinkamai turėtų būti atlyginamos būtent dėl šių veiksmų, o ne viso baudžiamojo proceso metu ieškovo patirtos teisinio atstovavimo išlaidos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas R. U. iš valstybės prašo priteisti 600 Eur jo atstovavimo išlaidų, patirtų ginant jo interesus baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog šios išlaidos atsirado dėl nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto baudžiamojo proceso, nepagrįstai skirtų procesinių prievartos priemonių, netinkamai išnagrinėto skundo dėl jam nepagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės, nepagrįstai suvaržiusios judėjimo laisvę, taip pat atsižvelgė ir į tai, jog jis buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo atstovė advokatė K. Rutkauskienė teismo posėdyje taip pat nurodė, jog šios išlaidos atsirado ir dėl nepagrįsto perdavimo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu, neteisėtai inicijuoto apeliacinio proceso. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atstovavimą baudžiamojoje byloje jį atstovavusiai advokatei K. Rutkauskienei sumokėjo 600 Eur. (15-18 b. l.) Tačiau civilinėje byloje nenustačius, jog baudžiamoji byla, kurioje R. U. buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, neteisėtai buvo perduota su kaltinamuoju aktu į teismą, nepateikus įrodymų, jog šie 600 Eur išleisti susiję su jam ikiteisminio tyrimo metu taikytu laikinu sulaikymu ar ikiteisminio tyrimo tyrėjos skirtu rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimu nesilankyti savo gyvenamojoje vietoje, pripažįstama, jog priteisti ieškovui R. U. 600 Eur išlaidų, patirtų atstovaujant jo interesus baudžiamajame procese, nėra pagrindo, ieškinys šioje dalyje taip pat atmetamas.

25Dėl ieškovo reikalavimo atsiprašyti per pasirinktą leidinį. Ieškinyje ieškovas R. U. nenurodė, dėl ko pareiškė šį reikalavimą, iš esmės viso civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek jis, tiek jo atstovė taip pat nenurodė, dėl ko reikalauja įpareigoti Lietuvos valstybę viešai atsiprašyti ieškovą R. U. per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje. CK 6.272 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nėra nurodyta, jog valstybė už tokio pobūdžio žalą, esant pagrindams, gali būti įpareigota atsiprašyti viešai per pasirinktą leidinį. Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau ieškovas R. U. viso bylos nagrinėjimo metu, nei pateiktame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo institucija, prokuratūra ar teismas būtų viešai paskelbęs apie jo atžvilgiu neteisėtai taikytą proceso prievartos priemonės įpareigojimą ar laikiną sulaikymą, kad dėl to valstybė turėtų paneigti šiuos teiginius ir už juos ieškovo viešai atsiprašyti, todėl toks reikalavimas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas R. U. pateikė įrodymus dėl 600 Eur (1 t. 14-15 b. l.). Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 11 % ieškinio turtinio reikalavimo), teismas priteisia iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovo naudai 66 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas kaip atskiro reikalavimo nevertina neturtinio ieškovo R. U. reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę viešai atsiprašyti ieškovą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų, todėl atmetęs šį reikalavimą nemažina ir priteisiamų atstovavimo išlaidų.

27Sprendimo vykdymas pavedamas vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 3,06 Eur išlaidų (2019 m. birželio 6 d. pažyma). Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (2,72 Eur), tenkanti ieškovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 Eur), šios lėšos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

29Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

30Ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš Lietuvos valstybės R. U., asmens kodas ( - ) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidų.

32Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

33Sprendimo vykdymą pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas R. U. ieškiniu prašo įpareigoti valstybę, atstovaujamą... 5. Valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos... 6. Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros,... 7. Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė... 8. Ieškovas R. U. teismo posėdyje ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.... 9. Ieškovo atstovė advokatė K. Rutkauskienė taip pat ieškinį palaiko ir... 10. Atsakovės atstovė K. Zamalytė palaikė Panevėžio apskrities VPK pateiktame... 11. Atsakovės atstovas L. Krivickas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 12. Atsakovės atstovas A. Ivanovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą,... 13. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 14. Iš baudžiamosios bylos Nr. ( - ) nustatytos šios faktinės aplinkybės:... 15. Remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 16. Dėl ikiteisminių tyrimų teisėtumo. Vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1... 17. Dėl ieškovui R. U. pritaikytų kardomųjų priemonių. Ieškovo R. U.... 18. Tačiau pripažįstama, jog įtariamajam R. U. kardomoji priemonė periodinė... 19. Dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo. 2011 m. gegužės 26... 20. Dėl laikino sulaikymo pagrįstumo. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 1 dalimi,... 21. Dėl tendencingo tyrimo. Ieškovas R. U. ieškinyje ir teismo posėdyje... 22. Dėl baudžiamosios bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu ir išteisinimo.... 23. Dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktais neteisėtais veiksmais neturtinės... 24. Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą ginant kaltinamąjį R. U.... 25. Dėl ieškovo reikalavimo atsiprašyti per pasirinktą leidinį. Ieškinyje... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas R. U. pateikė įrodymus dėl 600 Eur... 27. Sprendimo vykdymas pavedamas vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo... 28. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 3,06 Eur išlaidų... 29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279... 30. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš Lietuvos valstybės R. U., asmens kodas ( - ) naudai 600 Eur... 32. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 33. Sprendimo vykdymą pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...