Byla 2-2681/2013
Dėl 1 885 761,48 Lt reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinė bendrovė Lietuvos paštas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl 1 885 761,48 Lt reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – AB „Lietuvos paštas“) 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi į atsakovo BUAB „ERP“ administratorių, prašydamas įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 1 885 761,48 Lt reikalavimu. Nurodė, jog pareiškėjas ir tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Sintegra“ ir UAB „ERP“ ir veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau – paslaugų teikėjas), 2009 m. sausio 23 d. sudarė personalo valdymo, darbo užmokesčio ir jo apskaitos informacinės sistemos sukūrimo, diegimo ir projekto administravimo paslaugų pirkimo sutartį (toliau - Sutartis). Kadangi paslaugų teikėjas nesilaikė Sutartyje nustatytų paslaugų teikimo terminų bei kitų reikalavimų, pareiškėjas 2012 m. gegužės 4 d. išsiuntė atsakovui raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame išsamiai išdėstė argumentus dėl paslaugų teikėjo sutarties nevykdymo, bendrovės patiriamų nuostolių bei informavo Paslaugų teikėją apie sutarties nutraukimą, pareikalaudamas atlyginti bendrovės patirtus 2 000 000 Lt dydžio nuostolius. Nurodė, jog pareiškėjas ir UAB „ERP“ sudarė verslo valdymo informacinių sistemų (Microsoft Business Solution Navision ir Universaliosios pašto darbo vietos) priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimo sutartį. Už paslaugas, suteiktas šios sutarties pagrindu, UAB „ERP“ pateikė pareiškėjui sąskaitas faktūras bendrai 114 238,52 Lt sumai. Kadangi paslaugų teikėjas neatlygino pareiškėjui nuostolių, atsiradusių 2009 m. sausio 23 d. Sutarties pagrindu, pareiškėjo reikalavimo suma, atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų vienašalį įskaitymą, sudaro 1 885 761,48 Lt.

5Atsakovas BAUB „ERP“ nesutiko su pareiškėjo reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties pažeidimo), be to, neįrodė padarytos žalos dydžio. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas, neginčydamas vienašališko Sutarties nutraukimo, pripažino neteisėtų veiksmų atlikimo – Sutarties pažeidimo – faktą ir kartu pareiškėjo reikalavimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė AB Lietuvos pašto prašymą dėl 1 885 761,48 Lt reikalavimo patvirtinimo BUAB „ERP“ bankroto byloje. Teismas nustatė, jog atsakovas BUAB „ERP“, UAB „Ernst & Young Baltic“ ir SIA „Sintegra“ 2008 m. gegužės 19 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo pareiškėjo AB Lietuvos paštas paskelbtame konkurse. 2009 m. sausio 23 d. buvo sudaryta AB Lietuvos pašto personalo valdymo, darbo užmokesčio ir jo apskaitos informacinės sistemos sukūrimo, diegimo ir projekto administravimo paslaugų pirkimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią jungtinės veiklos sutarties šalys įsipareigojo suteikti pareiškėjui personalo valdymo, darbo užmokesčio ir jo apskaitos informacinės sistemos sukūrimo, diegimo ir projekto administravimo paslaugas. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. 3-2920 pranešė atsakovui, jog nuo 2012 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Teismas nustatė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui BUAB „ERP“ yra kildinamas iš Sutarties pažeidimo, dėl ko, pareiškėjo teigimu, atsakovui kilo pareiga atlyginti nuostolius, kurie sudaro 1 885 761,48 Lt. Teismas, remdamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, padarė išvadą, jog pareiškėjas, prašantis patraukti atsakovą sutartinėn civilinėn atsakomybėn, privalo įrodyti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, žala bei atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos priežastinis ryšys (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių tą faktą, jog atsakovas pažeidė Sutartį. Faktas, kad atsakovas neginčijo ir neginčija vienašališko Sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pripažįsta Sutarties pažeidimo faktą. Teismas atmetė pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę pateikti teismui duomenis, be kita ko, patvirtinančius Sutarties pažeidimo faktą. Atmesdamas šį prašymą, teismas įvertino aplinkybių visumą: pirma, jog atsakovo administratorius ginčijo pareiškėjo reikalavimą, kuris yra šios bylos ginčo dalykas; antra, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi (įsiteisėjo 2013 m. gegužės 27 d.) buvo patvirtinti atsakovo kreditorių reikalavimai, tame tarpe ir pareiškėjo 1 497,23 Lt reikalavimas, dėl ko jis tapo dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgijo procesinę teisę susipažinti su atsakovo bankroto bylos medžiaga (šia teise pasinaudojo du kartus Vilniaus apygardos teisme susipažindamas su bankroto bylos medžiaga). Laiko tarpas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos iki šio ginčo nagrinėjimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 16 d.) buvo daugiau nei pakankamas tam, kad pareiškėjas pasiruoštų teisminiam šios bylos ginčo nagrinėjimui ir, be kita ko, surinktų bei pateiktų teismui duomenis, kuriuos jis privalo (privalėjo) pateikti reikšdamas ginčo pareiškimą (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pagrindu teismas sprendė, jog pareiškėjas AB Lietuvos paštas privalo prisiimti neigiamas procesines pasekmes, kylančias dėl jo procesinio neveikimo. Pripažinus, jog pareiškėjas neįrodė to fakto, kad atsakovas pažeidė Sutartį (atliko neteisėtus veiksmus), taip pat į bylą nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtą žalą (nuostolius), teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bankroto byloje.

8Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl SIA „Sintegra“ įtraukimo į šios bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė, jog taip nebūtų ginamos (apgintos) jokios pareiškėjo ar trečiojo asmens teisės, o tik sudaromos prielaidos piktnaudžiauti procesu, kadangi pareiškėjas šį prašymą pareiškė turėdama tikslą, jog būtų atidėtas šios bylos ginčo nagrinėjimas. Bendraskolio įtraukimas į bylą skirtas įtraukiamojo į bylą asmens teisių užtikrinimui. Atmetus prašymą įtraukti SIA „Sintegra“ į kreditorių sąrašą, neįtrauktų asmenų teisės niekaip nepažeidžiamos, juo labiau, kad dėl tokio pažeidimo bendru atveju teisę pareikšti prašymą turi tik pats asmuo, dėl kurio teisių pažeidimo iškyla klausimas, ir kuriam išsaugomos teisės reikalauti proceso atnaujinimo, motyvuojant neįtraukimu (CK 366 str. 1d. 7p.).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Pareiškėjas AB Lietuvos paštas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Todėl teismas tokiose bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima teisę ir rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.).
  2. Administratorius privalo pateikti teismui išsamią ir objektyvią informaciją apie finansinį reikalavimą, būtiną teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šią pareigą atlikdamas jis turi vadovautis asmenų lygiateisiškumo principo reikalavimais, objektyviai ir įvertinęs visas aplinkybes, apskaitos duomenis, o ne tik kreditoriaus pateiktus dokumentus. Todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad administratorius, tinkamai vykdydamas jam nustatytas pareigas, iki teismo posėdžio bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiks išsamią ir objektyvią informaciją, t.y. teismo posėdyje bus sprendžiami teisės klausimai, bet ne fakto. Administratorius bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė neobjektyvią ir vienpusišką informaciją (naudingą tik UAB „ERP“ ir jo jungtinės veiklos partneriams), tokiu būdu pažeisdamas pareigą ginti visų kreditorių, t.y. inter alia, AB Lietuvos pašto interesus.
  3. Paaiškėjus faktui dėl administratoriaus pareigų netinkamo atlikimo, pareiškėjas nedelsiant pateikė prašymą sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų finansinio reikalavimo pagrįstumą (inter alia tuos, kurie administratoriui jau anksčiau buvo pateikti, tačiau bankroto administratorius jų teismui nepateikė). Teismas, atsisakydamas tenkinti šį AB Lietuvos pašto prašymą, nepagrįstai suabsoliutino bankroto proceso operatyvumo principą, neatsižvelgė į viešąjį ir kreditoriaus interesus. Teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
  4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl SIA „Sintegra“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi jo, kaip kreditoriaus, reikalavimas bankroto byloje kildinamas iš atsakovo ir SIA „Sintegra“, kaip parnerių pagal jungtinės veiklos sutartį, veiklos. Dėl bankroto teisiniuose santykiuose egzistuojančio viešojo intereso teismas privalėjo veikti taip, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo stabilumas ir teisėtumas, todėl į bylą privalėjo būti įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos teismo sprendimas. Teismo sprendimo įtaka SIA „Sintegra“ teisėms ir pareigoms yra akivaizdi, nes juo būtų konstatuojama, ar inter alia SIA „Sintegra“ veiksmai buvo neteisėti, ar jais buvo padaryta žala. Be to, pareiškėjo reikalavimo pavirtinimo atveju atsakovas galėtų kreiptis dėl skolos priteisimo iš SIA „Sintegra“.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje yra kilęs kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje klausimas. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas AB Lietuvos pašto prašymas dėl jo 1 885 761,48 Lt reikalavimo patvirtinimo BUAB „ERP“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Dėl apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų buvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia ex officio.

13Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo

14Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis šia įstatymo nuostata absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ši nuostata taikytina ir įmonės bankroto byloje vykstančiame įmonės kreditorių reikalavimų patvirtinimo procese, sprendžiant dėl kreditorių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu.

15Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).

16Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB Lietuvos paštas atsakovo BUAB „ERP“ bankroto byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra grindžiamas sutartine civiline atsakomybe. Šio reikalavimo faktinis pagrindas – 2009 m. sausio 23 d. Akcinės bendrovės Lietuvos pašto personalo valdymo, darbo užmokesčio ir jo apskaitos informacinės sistemos sukūrimo, diegimo ir projekto administravimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. ERP2009/01/23-01//80-13 (toliau - Sutartis) pažeidimas. Šia Sutartimi paslaugų teikėjai UAB „ERP“, UAB „Ernst & Young Baltic“ ir SIA „Sintegra“, veikiantys 2008 m. gegužės 19 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įsipareigojo suteikti klientui AB Lietuvos paštui personalo valdymo, darbo užmokesčio ir jo apskaitos informacinės sistemos sukūrimo, diegimo ir projekto administravimo paslaugas. Paslaugų teikėjai šias paslaugas įsipareigojo suteikti per 14 mėnesių laikotarpį, šias paslaugas teikiant numatytais etapais. Kaip matyti iš 2008 m. gegužės 19 d. jungtinės veiklos sutarties 2.2 punkto, konkrečios partnerių įnašų dalys vykdant darbus yra nurodomos šios sutarties priede Nr. 1, taip pat nurodyti ir kiekvieno iš partnerių įsipareigojimai vykdant paslaugų teikimo sutartį, numatomą sudaryti su užsakovu. Be to, jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkte yra numatyta, jog partneriai yra solidarūs skolininkai/kreditoriai užsakovo atžvilgiu ir solidariai atsako už įsipareigojimų užsakovui nevykdymą. Partneriai susitarė, jog nuostoliai, atsiradę dėl vieno iš partnerių kaltų veiksmų ar neveikimo, tenka šiam partneriai bei turi būti jo atlyginti.

17Tiek ta aplinkybė, jog paslaugų teikėjai ginčo sutartiniuose santykiuose veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tiek tai, jog kreditoriaus (užsakovo) reikalavimas jų atžvilgiu yra kildinamas iš bendrais šių paslaugų teikėjų veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo (bendraskolių dalyvavimas daugumos Sutarties įgyvendinimo etapų metu buvo bendras ir neatsiejamas), sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo šalis siejančios prievolės rūšies, galioja CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidarios skolininkų (paslaugų teikėjų) prievolės prezumpcija, o kreditorius (užsakovas), pareikšdamas reikalavimą administratoriui bankroto byloje, įgyvendino savo CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti, kad visą solidariąją prievolę dėl nuostolių atlyginimo įvykdytų vienas iš skolininkų skyrium. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.), tačiau tai neatleidžia kitų bendraskolių nuo pareigos lygiomis dalimis solidariąją prievolę įvykdžiusiam skolininkui atlyginti tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (skolininko regreso teisė) (CK 6.9 str. 1 d.).

18Teismo nutartis, kuria sprendžiama dėl vieno iš jungtinės veiklos sutarties dalyvio sutartinės civilinės atsakomybės, kurios atsiradimo pagrindas – sutarties pažeidimas bendraskolių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, veiksmais, vertintina kaip turinti įtakos ir atitinkamiems kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kurie kreditoriaus atžvilgiu yra solidarūs skolininkai, teisiniams interesams (teisinei padėčiai). Todėl teismui nagrinėjant civilines bylas, kuriose vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, šiose bylose turi dalyvauti ir kiti jungtinės veiklos dalyviai. Jei šie asmenys nėra įtraukti dalyvauti byloje kaip atsakovai, jie įtraukiami dalyvauti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, į bylą gali įstoti tiek jų pačių prašymu, tiek gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Kitų bendraskolių, kuriuos su atsakovu sieja solidarioji pareiga, neįtraukimas į civilinę bylą, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai (nagrinėjamu atveju – į kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo procesą skolininko bankroto byloje), sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog teismui pripažinus kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą būtų nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje bendraskolių materialiųjų teisių ir pareigų.

19Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog kreditorius AB Lietuvos paštas atsakovui BUAB „ERP“ pareikšto reikalavimo tvirtinimo procese prašė teismą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bendraskolį SIA „Sintegra“. Kitas bendraskolis - UAB „Ernst & Young Baltic“ – dalyvaujančio bankroto byloje asmens procesinį teisinį statusą, tame tarpe procesinę galimybę dalyvauti sprendžiant dėl kreditoriaus AB Lietuvos pašto reikalavimų pagrįstumo, įgijo patvirtinus jo finansinį reikalavimą BUAB „ERP“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis kreditoriaus prašymas buvo nepagrįstai atmestas, o pats kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje išsprendimas, netenkinus minėto prašymo, sudaro pagrindą pripažinti nagrinėjamu atveju esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam absoliučiam skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindui. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog SIA „Sintegra“ teisės nebuvo pažeistos dėl to, jog kreditoriaus AB Lietuvos pašto reikalavimas nebuvo patenkintas, yra atmestinas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, turi galimybę padaryti priešingas išvadas dėl kreditoriaus AB Lietuvos pašto reikalavimo pagrįstumo ir tenkinti šio kreditoriaus prašymą dėl jo reikalavimo patvirtinimo visiškai ar iš dalies atsakovo BUAB „ERP“ bankroto byloje. Todėl bendraskolio SIA „Sintegra“ įtraukimą į kreditoriaus AB Lietuvos pašto reikalavimo tvirtinimo procesą iki baigiamųjų kalbų pradžios turėjo sąlygoti egzistuojanti kreditoriaus reikalavimų tenkinimo galimybė, o jo neįtraukimo negali pateisinti tai, jog teismas netenkino kreditoriaus reikalavimo dėl ginčo esmės. Priešingu atveju, būtų pažeista ne tik į bylą neįtraukto bendraskolio teisė į teisminę gynybą, bet ir apribota apeliacinės instancijos teismo galimybė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus proceso metu įrodinėjamas aplinkybes priimti priešingą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog civilinį procesą reglamentuojantis teisės aktas nenumato trečiojo asmens įtraukimo į bylą apeliacinės instancijos teisme galimybės.

20Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukiant joje dalyvauti SIA „Sintegra“, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų bei kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka ir kasacinio teismo praktiką, remiantis kuria egzistuojanti reikalavimo teisės perėjimo regreso tvarka galimybė sudaro trečiojo asmens įtraukimo į kreditoriaus reikalavimų patenkinimo iš skolininko teisminį procesą, o tokios pareigos neįvykdymas – sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės negaliojimo pagrindą net ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas atmeta reikalavimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

21Dėl sprendžiamo materialiojo klausimo esmės atskleidimo

22Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė kreditoriaus prašymą dėl jo reikalavimo, grindžiamo atsakovo sutartine civiline atsakomybe, patvirtinimo bankroto byloje, konstatavęs, jog nebuvo įrodytos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, nuostoliai bei jų dydis. Teismas, padarydamas šias išvadas, vertino byloje esančius kreditoriaus, įgyvendinant jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, pateiktus įrodymus, konstatuodamas, jog kreditorius turi prisiimti neigiamas šių įrodymų nepateikimo pasekmes, atsižvelgiant į tai, jog jis turėjo pakankamai laiko jiems pateikti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

23Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

24Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje viešojo intereso buvimas pripažįstamas ir tose bylose, kurios šalis buvo bendrovė, kurios visų akcijų savininkė – valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Nagrinėjamu atveju valstybė yra vienintelė kreditoriaus AB Lietuvos pašto visų akcijų savininkė, kuris iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra universalios pašto paslaugos teikėjas (teikia teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslaugą, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams) (LR Pašto įstatymo 3 str. 22 d., įstatymo priedo 2 str. 2 d.). Todėl AB Lietuvos paštui patiriant iš sutarties kylančius nuostolius (patiriant papildomas išlaidas) yra pažeidžiamas valstybei priklausančio turto (lėšų) disponavimo efektyvumo principas. Nuostolių atsiradimas iš esmės darytų neigiamą įtaką šios bendrovės akcijų vertei, jos veiklos pelningumui, taip pat keltų grėsmę, kad jos sąnaudoms padengti būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

25Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuojantis viešasis interesas lėmė, jog teismas, užtikrindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, turėjo imtis priemonių, viena vertus, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, o kita vertus – kad būtų užtikrinta valstybės, kaip AB Lietuvos pašto akcininkų savininkės, nuosavybės teisių apsauga. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ne tik kontroliuoti įrodinėjimo procesą (tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, esant reikalui, pareikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 159 str., 160 str.)), bet ir užtikrinti nedispozityviosiose bylose teismui tenkančios pareigos įgyvendinimą - savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, bei kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (CPK 179 str. 2 d.).

26Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nesiėmė tinkamų veiksmų įrodinėjimo procese, bet ir atmesdamas kreditoriaus AB Lietuvos pašto atstovo 2013 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, sudarant jam galimybę tinkamai pagrįsti byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, užkirto galimybę kreditoriui pateikti savo reikalavimus atsakovui pagrindžiančius įrodymus. Tai patvirtina ir kreditoriaus kartu su 2013 m. gruodžio 2 d. prašymu naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui faktas, kuriais iš esmės yra grindžiami tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek nuostolių dydis.

27Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sprendė vertindamas sutarties nutraukimo faktą, padarydamas išvadą, jog šis faktas ir ta aplinkybė, jog atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo, pats savaime neįrodo sutarties pažeidimo, t.y. neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinė atsakomybės taikymo sąlygos. Tačiau sutarties nutraukimas, remiantis kreditoriaus AB Lietuvos pašto reikalavimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė. Aplinkybės, pagrindžiančios neteisėtų veiksmų egzistavimą, buvo nurodytos kreditoriaus AB Lietuvos pašto atsakovui BUAB „ERP“ adresuotame 2012 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 3-2920 dėl sutarties nutraukimo, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino (sutarties termino pažeidimas, užsakovui pateiktos programos esminiai trūkumai). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė sprendžiamo kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimo esmės.

28Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatytą absoliutų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), teisėjų kolegija panaikina skundžiamą nutartį ir kreditoriaus AB Lietuvos pašto prašymą dėl jo reikalavimo patvirtinimo atsakovo BUAB „ERP“ bankroto byloje perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kartu perduotini ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, kurių priėmimo klausimą turėtų spręsti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija papildomai išaiškina, jog teismas, esant būtinumui, ex officio turi imtis nedispozityviosiose bylose leistinų procesinių priemonių, siekdamas tinkamai nustatyti visas nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus akcinės bendrovės Lietuvos pašto 1 885 761,48 Lt reikalavimo atsakovui bankrutuojančiai „ERP“ patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – AB „Lietuvos... 5. Atsakovas BAUB „ERP“ nesutiko su pareiškėjo reikalavimu ir prašė jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė AB Lietuvos... 8. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl SIA „Sintegra“ įtraukimo... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Pareiškėjas AB Lietuvos paštas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Byloje yra kilęs kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto... 13. Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo... 14. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus... 15. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo... 16. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB Lietuvos paštas atsakovo BUAB „ERP“... 17. Tiek ta aplinkybė, jog paslaugų teikėjai ginčo sutartiniuose santykiuose... 18. Teismo nutartis, kuria sprendžiama dėl vieno iš jungtinės veiklos sutarties... 19. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog kreditorius AB Lietuvos paštas... 20. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukiant... 21. Dėl sprendžiamo materialiojo klausimo esmės atskleidimo... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė kreditoriaus... 23. Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas... 24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje viešojo intereso buvimas... 25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju... 26. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ne tik... 27. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sprendė... 28. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir...