Byla 3K-3-536/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų SEB banko ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Skala“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Lietuvos paštui, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Skala“ ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Susisiekimo ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atsakovai AB Lietuvos paštas ir UAB „Skala“ 2008 m. birželio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią AB Lietuvos paštas nusipirko iš UAB „Skala“ 5,08 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 14 730 000 Lt su PVM, o atsakovas UAB „Skala“ šį žemės sklypą pardavė kartu įsipareigodamas pakeisti jo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į tokią, kuri būtų tinkama statyti naująjį atsakovo AB Lietuvos pašto pervežimo centrą, parengti detalųjį planą ir projektinę dokumentaciją. Atsakovas AB Lietuvos paštas, vykdydamas sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sumokėjo dalį kainos, tai yra 3500 000 Lt: 500 000 Lt pervedė 2008 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu į atsakovo AB „Skala“ sąskaitą ir 3 000 000 Lt – 2008 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymu atsakovo AB SEB Vilniaus banko Operacijų departamentui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas UAB „Skala“ kreditui pagal 2007 m. liepos 19 d. kreditavimo sutartį Nr. 0040704071745-37 grąžinti. Sandorio šalys AB Lietuvos paštas ir UAB ,,Skala“ 2008 m. gruodžio 11 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties 3.1.3 punkto nuostatos pakeitimo, kuriuo nustatė konkrečias sumas ir žemės sklypo pirkimo kainos dalių mokėjimo terminus iki 2013 m. kovo 20 d. Kadangi žemės sklypas buvo įkeistas AB SEB bankui, 2008 m. gruodžio 16 d. buvo pasirašyta trišalė atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto sutartis, pagal kurią bankas įsipareigojo atsisakyti hipotekos po to, kai į jo nurodytą sąskaitą bus pervesta 8922 679 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai UAB „Skala“ kreditui pagal 2007 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. 0040704071745-37 grąžinti.

6Atsakovas UAB „Skala“, vykdydamas sutarties įsipareigojimus, atliko visus veiksmus, būtinus žemės sklypo detaliajam planui parengti ir žemės sklypo pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti.

7Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovui UAB „Skala“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“.

8Ieškovas generalinio prokuroro pavaduotojas, siekdamas apginti viešąjį interesą, 2010 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1) atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ 2008 m. birželio 12 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 2) atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ 2008m. gruodžio 11 d. sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo; 3) atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto trišalę 2008 m. gruodžio 16 d. sutartį; taikyti restituciją: BUAB „Skala“ naudai priteisti 5,08 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos pašto naudai iš BUAB „Skala“ priteisti 500 000 Lt ir 3 000 000 Lt iš AB SEB banko.

9Ieškovas nurodė, kad atsakovas AB Lietuvos paštas yra privatus juridinis asmuo, kurio visų akcijų savininkė valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, todėl jis, įsigydamas žemės sklypą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo (toliau Aprašas) nuostatas: rengiant projektą dėl naujo pašto pervežimo centro projektavimo kriterijų, nebuvo sprendimo ir jo ekonominio pagrindimo dėl naujo žemės sklypo pirkimo vertinimo kriterijų; nesudaryta pirkimo komisija; pirkimas atliktas ne skelbiamų derybų būdu; neparengti pirkimo dokumentai; pirkimų komisija nevykdė derybų, siekiant ekonomiškai naudingiausio rezultato ir kainos, kurios būtų ekonomiškai pagrįsta. Nors AB Lietuvos pašto valdyba priima sprendimus įsigyti ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, tačiau ir jos sprendimams privalomos Aprašo nuostatos. Tai, kad nesilaikyta Apraše nustatytos žemės sklypo įsigijimo tvarkos, lėmė neteisėto ir bendrovei žalingo dėl neprotingos ir ekonomiškai nepagrįstos kainos sandorio sudarymą. Ieškovas nurodė ir tai, kad buvo pažeistos CK 1.5, 2. 87 straipsnių nuostatos, nes nebuvo atliktas perkamo turto vertinimas. Nors buvo pasirinktas žemės sklypas, kurio kaina mažiausia, tačiau nenustatyta ekonomiškai pagrįsta ir reali žemės sklypo kaina. Ieškovo teigimu, atsakovas AB Lietuvos paštas sumokėjo neprotingai didelę kainą už žemės sklypą, ji neatitiko minimaliausių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimų. Ieškovo nuomone, šalių sudarytas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams siekti pelno ir racionaliai naudoti lėšas. Pripažinus sutartį negaliojančia, pripažintini negaliojančiais ir 2008 m. gruodžio 11 d. atsakovų AB Lietuvos paštas ir UAB „Skala“ susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo ir 2008 m. gruodžio 16 d. trišalė sutartis Nr. 0040704072666-37 tarp UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija: BUAB „Skala“ grąžintinas nuosavybėn žemės sklypas, o AB Lietuvos paštas – sumokėtos už žemės sklypą sumos: 500 000 Lt iš B UAB „Skala“ ir 3 000 000 Lt iš AB SEB banko.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinio netenkino, priteisė BUAB „Skala“ naudai iš valstybės 12 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, AB SEB banko naudai iš valstybės 4000 Lt patirtų atstovavimo išlaidų. Teismas, atmesdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, sprendė, kad nebuvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos. Teismas nurodė, kad atsakovas AB Lietuvos paštas atitiko perkančiosios organizacijos kriterijus, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes jam suteiktos specialiosios teisės verstis rezervuotųjų pašto paslaugų veikla, o pagal Aprašo 5 punkto nuostatą perkančioji organizacija, atitinkanti Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemės, pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimus arba nuomą ar teisių į šiuos daiktus įsigijimus organizuoja pagal šios organizacijos reglamentuotą tvarką. Dėl to atsakovui AB Lietuvos paštui neprivaloma Apraše nustatyta žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarka – ją atsakovas gali nusistatyti pats. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryta pagal atsakovo reglamentuotą tvarką, kuri netapati Apraše nustatytai tvarkai.

12Teismas, įvertinęs eksperto išvadą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UAB „Skala“ pardavė žemės sklypą, įsipareigodamas pakeisti jo paskirtį, parengti detalųjį planą bei atlikti nemažai kitų veiksmų tam, kad atsakovas AB Lietuvos paštas galėtų šiame sklype vykdyti konkretų investicinį projektą, padarė išvadą, kad ginčo sutartyje sutarta 14 730 000 Lt be PVM (PVM valstybei turėjo sumokėti pardavėjas) žemės sklypo kaina nepripažintina neprotingai didele ir esmingai besiskiriančia nuo kitų rinkos dalyvių pasiūlytų analogiškų žemės sklypų kainų.

13Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Skala“, įvertinęs tuo metu vyravusias atitinkamų žemės sklypų kainas, papildomas sąnaudas, kurias jis turės patirti dėl žemės sklypo pardavimo, veikė kaip bet kuris kitas konkurencingas rinkos dalyvis, pasiūlydamas žemės sklypą aukštesne, nei vidutinė rinkos kaina (lygiai taip, kaip ir kiti du žemės sklypo kainą siūlę pardavėjai).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovo ir atsakovo AB Lietuvos pašto atskiruosius skundus tenkino, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikino ir priėmė naują procesinį sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ 2008 m. birželio 12 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ 2008 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo; atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto trišalę 2008 m. gruodžio 16 d. sutartį; taikė restituciją: BUAB „Skala“ naudai priteisė 5,08 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini ), AB Lietuvos pašto naudai iš BUAB „Skala“ priteisti 500 000 Lt ir 3 000 000 Lt iš AB SEB banko; taip pat priteisė BUAB „Skala“ naudai iš atsakovo AB SEB bankas 6500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl teismo paskirtos ekspertizės; įtraukė AB Lietuvos paštą į BUAB „Skala“ kreditorių sąrašą su 500 000 Lt reikalavimu. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovas AB Lietuvos paštas, kaip perkančioji organizacija, įsigydamas žemės sklypą, privalėjo laikytis imperatyviųjų VPĮ nuostatų. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sprendimo ekonominiame ir (ar) socialiniame pagrindime nebuvo išnagrinėtos kelios alternatyvos tikslui pasiekti, neįvertinti kriterijai pinigais ar procentais, nenustatyta kriterijų eilė pagal svarbą; organizuojant naujo žemės sklypo pirkimą, nebuvo sudaryta pirkimo komisija, nepatvirtintas komisijos darbo reglamentas. Kolegija, įvertinusi Pašto įstatymo 2 straipsnio 12 punkte apibūdintą pašto paslaugos sąvoką, 2 straipsnio 23 punkte – universaliųjų pašto paslaugų teikėjo apibrėžtį, teigė, kad nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose atsakovui AB Lietuvos paštui nesuteikta išimtinės teisės teikti pašto paslaugas. Dėl to padarė išvadą, kad šis atsakovas žemės sklypą turėjo įsigyti nuosavybėn pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Aprašo nuostatas. Kadangi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, vėlesni jos pakeitimai sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, tai tokie sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

15Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu kolegija vertino šias aplinkybes: šalys susitarė, kad žemės sklypo pirkimo kaina 17 381 400 Lt (su PVM); atsakovas AB Lietuvos paštas yra privatus juridinis asmuo, kurio visų akcijų savininkė valstybė; UAB „Skala“ 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypą įsigijo už 6197 600 Lt; ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog sklypo rinkos vertė 2166 863 Lt; 2007 m. liepos 18 d. hipotekos lakšte – 2540 000 Lt įkeičiamo žemės sklypo rinkos kaina; UAB „Causa Formalis“ 2010 m. sausio 14 d. pažymoje – 2500 000 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta retrospektyvine nekilnojamojo turto vertinimo ekspertize buvo siekiama nustatyti nekilnojamojo turto vertę sutarties sudarymo dieną, todėl ekspertas pateikė tris turto vertės išvadas: 1 510 000 Lt, 11 170 000 Lt, 5 460 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi antrąja eksperto išvada ir sprendė, kad sutarties kaina (14 730 000 Lt ir PVM) nėra neprotingai didelė ir nesąžininga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutiko ir laikė, kad teismas, nustatydamas vertę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegijos vertinimu, žemės sklypo vertės analizė, byloje esantys duomenys apie atsakovo UAB „Skala“ patirtas papildomas išlaidas keičiant žemės sklypo paskirtį, neleidžia daryti išvados, kad sandorio kaina pagrįsta ir neprieštarauja juridinio asmens tikslams. Kolegijos nuomone, sklypas nupirktas kelis kartus brangiau nei rinkos kaina, o tai pagrindžia sandorio nenaudingumą atsakovui AB Lietuvos paštui. Taigi, kolegija sprendė, kad žemės sklypo sandoris aiškiai nenaudingas atsakovui AB Lietuvos paštui, prieštarauja jo, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams ir iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

16Pripažinusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, negaliojančiais kolegija pripažino ir kitus du sandorius bei taikė restituciją. Kolegija visus atsakovus (AB SEB banką, UAB „Skala“ ir AB Lietuvos paštą) pripažino sandorio šalimis. Nustačiusi, kad atsakovas AB Lietuvos paštas, vykdydamas įsipareigojimus, dalį kainos (500 000 Lt) sumokėjo AB „Skala“, kitą dalį (3 000 000 Lt) – atsakovui AB SEB Vilniaus bankui, kolegija restituciją taikė tokiu būdu: atsakovui BUAB „Skala“ priteisti 5,08 ha žemės sklypą, atsakovui AB Lietuvos paštui – 500 000 Lt iš BUAB „Skala“ ir 3 000 000 Lt iš AB SEB banko. Atsižvelgusi, kad UAB „Skala“ iškelta bankroto byla, atsakovą AB Lietuvos paštą pripažino įtrauktinu į BUAB „Skala“ kreditorių sąrašą su 500 000 Lt reikalavimu.

17Kolegija netenkino atsakovas AB Lietuvos pašto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas; taip pat prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, nes viena ekspertizė byloje jau atlikta, byloje pakanka įrodymų sprendimui priimti. Buvo atmesti ir ieškovo bei atsakovo AB Lietuvos pašto atskirųjų skundų argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį išsprendė ne sprendimu, bet nutartimi. Kolegija pažymėjo, kad ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nagrinėjamas bankroto byloje, o tokioje byloje visi klausimai sprendžiami teismo nutartimis.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Skala“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl netinkamo Pašto įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Aprašo nuostatų taikymo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovui AB Lietuvos paštui nei įstatymu, nei kitais teisės aktais nesuteikta išimtinės teisės teikti atitinkamas pašto paslaugas, ir jis, įsigydamas žemės sklypą, privalėjo laikytis imperatyviųjų VPĮ ir Aprašo nuostatų reikalavimų, teisiškai nepagrįsta. Kasatorius nurodo, kad pagal Aprašo 5 punkto nuostatą, kai perkančioji organizacija atitinka VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimus arba nuomą ar teisių į šiuos daiktus įsigijimus organizuoja pagal šios organizacijos reglamentuotą tvarką. Kasatoriaus nuomone, atsakovas AB Lietuvos paštas pagal Pašto įstatymo reglamentavimą žemės sklypo įsigijimo ir Sutarties sudarymo momentu atitiko VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas, t. y. šiai bendrovei buvo suteiktos išimtinės (specialiosios) teisės verstis VPĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta pašto paslaugų veikla rezervuotųjų pašto paslaugų veikloje, taip darant esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Dėl to šiam atsakovui įsigyjant žemės sklypą nebuvo ir neturėjo būti taikomi Aprašo reikalavimai.

212. Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasatorius pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų pagrįstai nustatęs, jog atsakovui AB Lietuvos paštui privalomi imperatyvieji Aprašo reikalavimai, sutartis, susitarimas ir trišalė sutartis negalėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasatoriaus teigimu, sandoris niekinis ir negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį yra tik tuo atveju, kai jo objektas neteisėtas ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. tokioms normoms, kurių teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Apraše nenustatyta reikalavimų sandorio turiniui, jame nustatyta tik perkančiosios organizacijos pareigos ir tvarka, pagal kurią organizuojamas pirkimas ir priimamas sprendimas sudaryti atitinkamą sandorį. Byloje nenustatyta, kad sutarties, susitarimo ir trišalės sutarties pagrindu šalys būtų susitariusios nesilaikyti, pažeisti ar pakeisti Aprašo sąlygas dėl pirkimo organizavimo tvarkos, jeigu šios būtų taikytinos žemės sklypo įsigijimo atveju, todėl nėra pagrindo jas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

223. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kasatorius mano, kad, pirma, prokuroras neturi teisės ginčyti sandorio CK 1.82 straipsnio pagrindu – CK 1.82 straipsnio 3 dalyje prokuroras, kaip galintis reikšti ieškinį šiuo pagrindu, neįtrauktas, kitais teisės aktais taip pat nenustatyta prokurorui teisė reikšti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu byloje, iškeltoje pagal prokuroro ieškinį, iš esmės pažeidė CK 1.78 straipsnio 4 dalies ir 1.82 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

23Antra, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; sudarytas sandoris prieštarauja jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – ar kita sandorio šalis veikė sąžiningai; konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Kasatorius pažymi, kad teismas, pripažindamas sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatė tik dvi sąlygas – sutarties prieštaravimą atsakovo AB Lietuvos pašto teisnumui ir kasatoriaus nesąžiningumą. Kasatoriaus įsitikinimu, išvadą dėl prieštaravimo bendrovės teisnumui padarė dėl to, kad konstatavo ne sandorio, bet sutartyje nustatytos kainos prieštaravimą bendrovės tikslams. Kasatoriaus nuomone, išvada dėl sutarties kainos nepagrįstumo ir prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams nepagrįsta duomenimis apie kasatoriaus patirtas papildomas išlaidas keičiant sklypo paskirtį; sklypo vertės analizė padaryta neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrus pateiktus duomenis, nes ir jis pats žemės sklypą įsigijo kelis kartus didesne, nei nustatyta dokumentuose, kaina. Kasatoriaus įsitikinimu, ši kaina akivaizdžiai patvirtina sklypo įsigijimo vertę, buvusią 2007 m. liepos 5 d., t. y. likus beveik vieneriems metams iki sutarties sudarymo momento. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2007–2008 m. žemės sklypų kainos augo. Be to, atsakovui AB Lietuvos paštui visuomenės informavimo priemonėse paskelbus skelbimus dėl apie 4–6 ha žemės sklypo netoli Tarptautinio Vilniaus oro uosto pirkimo, pasiūlymus pateikė 8 žemės sklypus parduodančios įmonės, tačiau tik trys atitiko būtinąsias sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina tuo metu vyravusias atitinkamų žemės sklypų įsigijimo kainų tendencijas. Kasatorius pažymi ir tai, kad jis įsipareigojo pakeisti žemės sklypo paskirtį, parengti sklypo detalųjį planą, parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją, ir šią pareigą įvykdė. Atsakovo AB Lietuvos pašto gauta nauda buvo adekvati jo patiriamoms sąnaudoms pagal Sutartį ir sudaryta būtent jo įstatuose nustatytais veiklos tikslais – vykdyti naujojo pašto pervežimo centro statybą ir veiksmingiau organizuoti bendrovės logistiką, optimizuoti skirstymo procesus, modernizuoti skirstymo įrangą. Žemės sklypo įsigijimui ir sutarties sudarymui už joje nustatytą kainą pritarė ne tik atsakovo AB Lietuvos pašto darbuotojų sudaryta darbo grupė, bet ir valdyba bei vienintelis akcininkas – valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos.

24Kasaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

251. Dėl restitucijos taikymo ir įrodymų vertinimo taisyklų pažeidimo. Kasatorius pažymi, kad tiek žemės pirkimo–pardavimo sutarties, tiek susitarimo pagrindu susiklostė atsakovo AB Lietuvos pašto ir UAB ,,Skala“ prievoliniai santykiai, kasatorius nebuvo šių sandorių šalis ir neprisiėmė jų pagrindu teisių ar pareigų. Trišalę sutartį sudarė kasatorius ir kiti du atsakovai, tačiau ji sudaryta po pirmiau nurodytų sandorių ir pinigų pervedimo, siekiant nustatyti, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis kasatorius atsisakys žemės sklypo hipotekos, t. y. ši sutartis nesusijusi su pirkimo–pardavimo sutarties bei susitarimo dalyku ir šių sandorių šalių (pirkėjo ir pardavėjo) teisėmis ir pareigomis ar jų perėmimu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo vienašališki įsipareigojimai, UAB ,,Skala“ neatlikus pagal kredito sutartį numatyto 8922 679 Lt mokėjimo, nebuvo įvykdyti, taigi nė viena trišalės sutarties šalių pagal šią sutartį nieko nėra gavusios, todėl restitucija šiuo atveju negalima, nes ji neatitinka CK 6.145 straipsnio 1 dalies sąlygų. Kasatorius paaiškina, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainos dalį (3 000 000 Lt) pirkėjas pervedė į kasatoriaus banko sąskaitą pardavėjo UAB ,,Skala“ nurodymu. Tokia teisinių santykių specifika lemia, kad, pripažinus sandorius, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį, susitarimą ir trišalę sutartį, negaliojančiais, kasatoriui negali būti taikoma restitucija. Spręsdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalies, 6.145 straipsnio 1 dalies, CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai laikė, jog 3 000 00 Lt lėšos pervestos kasatoriui vykdant trišalę sutartį. Kasatorius aiškina, kad de jure ir de facto šios lėšos atsakovo AB Lietuvos pašto kasatoriui pervestos dviem skirtingais mokėjimais ir dviejų skirtingų teisinių santykių pagrindu: AB Lietuvos paštas laikytinas sumokėjusiu 3000 000 Lt sumą UAB ,,Skala“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o UAB ,,Skala“ – sumokėjusia 3 000 000 Lt kasatoriui kredito sutarties pagrindu. Tokia mokėjimo schema pagrįsta kreditavimo santykių specifika, kai žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina mokama ne tiesiogiai pardavėjui, o kredito įstaigai, kuriai įsipareigojimų turi pardavėjas. Priešingas mokėjimo santykių aiškinimas ir apeliacinės instancijos teismo precedento taikymas paneigia, kasatoriaus nuomone, mokėjimo santykių esmę ir specifiką. Restitucija taikoma tik tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, o kasatorius nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties ir susitarimo šalis, lėšas gavo ne šių sandorių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai taikius restituciją, nebuvo atkurtas status quo, buvęs iki ginčo sandorių sudarymo momento.

262. Dėl Pašto įstatymo 2 straipsnio 25 dalies,9 straipsnio, Viešųjų pirkimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, CK 1.80 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Pašto įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 9 straipsnio, Viešųjų pirkimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, CK 1.80 straipsnio nuostatas. Kasatorius, analizuodamas nurodytas teisės normas, teigia, kad atsakovas AB Lietuvos paštas turi išimtinę teisę teikti universaliąsias ir rezervuotas pašto paslaugas, todėl Aprašo nuostatos sudarant žemės pirkimo sandorį jam netaikytinos. Pirkimo–pardavimo sutartis jos sudarymo metu neprieštaravo imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl ji ir kiti ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

273. Dėl CK 1.82 straipsnio ir CPK 178, 185 straipsnių nuostatų netinkamo taikymo. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnio, CPK 178, 185 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovas AB Lietuvos paštas, palaikantis ieškinį, turėjo įrodyti, kad UAB ,,Skala“, parduodama žemės sklypą, žinojo ar turėjo žinoti, jog privataus juridinio asmens AB Lietuvos pašto valdymo organo sudaryti sandoriai pažeidė jo steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organo kompetenciją ir prieštaravo jo tikslams, tačiau neįrodė ir negalėjo įrodyti, nes ginčijama sutartis neprieštaravo bendrovės veiklos tikslams. Be to, apeliacinės instancijos teismas sandorių prieštaravimą bendrovės veiklos tikslams siejo su jo ekonominiu nenaudingumu. Teismų praktikoje CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nesant pagrindo pripažino ginčo sandorius jų sudarymo metu buvus aiškiai nenaudingais atsakovui AB Lietuvos paštui. Kasatoriaus teigimu, trišalė sutartis negalėjo būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes šiuo sandoriu įsipareigojimus prisiėmė tik kasatorius, šio sandorio nuostatos neprieštarauja atsakovo AB Lietuvos pašto tikslams

28Atsakovas AB SEB bankas prisideda prie atsakovo BUAB ,,Skala“ kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

29Atsakovas BUAB ,,Skala“ prisideda prie atsakovo AB SEB banko kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

30Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų AB SEB bankas ir BUAB ,,Skala“ kasacinius skundus atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

311. Dėl išimtinės teisės teikti pašto paslaugas, Viešųjų pirkimų įstatymo ir CK 1.8 straipsnio taikymo. Ieškovas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Nei Pašto įstatymu, nei kitais teisės aktais atsakovui AB Lietuvos paštui nesuteikta išimtinės teisės teikti pašto paslaugas. Tai, kad jis vienintelis šalies teritorijoje teikia universaliąsias paslaugas, nesuponuoja išvados, jog šiai bendrovei suteikta išimtinė teisė verstis tokia veikla. Ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir taikęs teisės normas, pagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju turėjo būti taikomos Aprašo nuostatos, kurių netaikius, žemės pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias normas, todėl pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

32Nepagrįstas atsakovo BUAB „Skala“ kasacinio skundo argumentai, kad teismas, pripažindamas ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, netinkamai ją taikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009), kad imperatyvioji nuostata reiškia, jog teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje normoje. Ginčijamo sandorio šalių elgesio variantas buvo nustatytas būtent VPĮ ir Aprašo atitinkamose normose.

332. Dėl CK 1.79 ir 1.82 straipsnių taikymo. Ieškovas mano, kad AB SEB banko kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, nors atsakovas AB Lietuvos paštas juos buvo patvirtinęs. Pirma, sandorį ginčijo ne sandorio šalis, o prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, todėl CK 1.79 straipsnio norma netaikytina nagrinėjamoje byloje. Antra, teismas sandorį ir vėlesnius jo pakeitimus pripažino negaliojančiais CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu, taigi, imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis, o niekinio sandorio šalys negali patvirtinti. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris dėl per didelės kainos prieštarauja juridinio asmens tikslams – racionaliam bendrovės lėšų naudojimui, pelno siekimui, akcininko turtinių interesų užtikrinimui. Ieškovas nesutiko ir su BUAB „Skala“ kasacinio skundo argumentais, kad jis turėjo įsipareigojimą pagal ginčijamą sutartį ne tik parengti detalųjį planą ir pakeisti paskirtį, bet ir parengti bei suderinti projektinę dokumentaciją. Sutartimi susitarta tik dėl detaliojo plano rengimo ir su tuo susijusių veiksmų, projektinės dokumentacijos parengimo ir suderinimo. Tai, kad skliausteliuose yra įrašyti žodžiai „statybos leidimas“, nereiškia, kad šia sutartimi buvo susitarta gauti statybos leidimą būsimam pervežimų centrui. Toks epizodinis paminėjimas negali būti laikomas sutartimi dėl statybos leidimo gavimo sudėtingam, su specialiais reikalavimais statiniui.

34Atsakovas UAB „Skala“, parduodamas žemės sklypą už nerealią kainą, turėjo ir galėjo suvokti, kad toks sandoris prieštarauja atsakovo AB Lietuvos pašto tikslams siekti pelno ir racionaliai naudoti lėšas, t. y. veikė nesąžiningai. Tai, kad šio sandorio sudarymui buvo gautas vienintelio akcininko, Lietuvos valstybės, pritarimas ir šis pritarimas nenuginčytas, nesuponuoja išvados apie sudaryto sandorio teisėtumą. Minėtas įsakymas negali būti ginčijamas, nes yra ne administracinis aktas, o jame išreikšta akcininko valia.

353. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Ieškovas teigia, kad atsakovas BUAB „Skala“ nepagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai nenagrinėjo bylos aplinkybių bei byloje esančių įrodymų ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Šie kasacinio skundo argumentai pateikiami ginčijant apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl ginčo sandorio kainos nepagrįstumo ir sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams. Ieškovas mano, kad įrodymų vertinimo taisykles pažeidė būtent pirmosios instancijos teismas, nes visiškai neanalizavo ir nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, susijusių su ginčo žemės sklypo kaina ir vadovavosi Nekilnojamojo turto registro 2009 m. gegužės 25 d. pažyma. Joje nurodyta rinkos vertė apskaičiuojama pagal įregistruotus sandorius, todėl negali būti patikimu įrodymu dėl sklypo kainos. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

364. Dėl restitucijos taikymo. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir vėlesnių sandorių šalis buvo ir atsakovas AB SEB bankas. Teismas, nustatęs, kad AB SEB bankas yra sandorio šalis, tinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovas pažymėjo, kad AB SEB banko 2008 m. birželio 2 d. rašte notarų biurui nurodyta, jog sutartyje turi būti numatyta, kad 3 000 000 Lt pervedami tiesiogiai bankui. Tos pačios sąlygos įrašytos ir 2008 m. birželio 6 d. AB SEB banko ir UAB „Skala“ paskolos sutarties pakeitime. 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią pirkėjas ne mažiau kaip 500 000 Lt privalėjo sumokėti pardavėjui, pervesdamas į pardavėjo vardu atidarytą sąskaitą AB SEB banke, taip pat ne mažiau kaip 3 000 000 Lt privalėjo sumokėti AB SEB bankui, pervesdamas į sąskaitą, esančią AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant UAB „Skala“ kreditui pagal 2007 m. liepos 19 d. kreditavimo sutartį grąžinti. Taigi, AB SEB bankas tiesiogiai dalyvavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoryje, pasirašė trišalę sutartį, tiesiogiai susijusi su 2008 m. birželio 12 d. AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudaryta sutartimi ir tinkamu vykdymu.

375. Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį. Ieškovas nurodo, kad CPK 49 straipsnyje suteikta prokurorui teisė įstatymų numatytais atvejais reikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, institucijų pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų teisėms ir teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011, konstatuota, kad byloje, kurioje šalis buvo bendrovė, kurios 100 proc. akcijų savininkė valstybė, yra viešasis interesas.

38Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo atsakovų AB SEB banko ir BUAB ,,Skala“ kasacinius skundus atmesti ir skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

391. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovas teigia, kad AB SEB bankas tiesiogiai dalyvavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoryje, vėliau pasirašė trišalę sutartį. Taigi, AB SEB bankas, atsakovo teigimu, prisiėmė tiesioginius įsipareigojimus (pareigą atsisakyti hipotekos) pagal 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, susijusius su atsakovo AB Lietuvos pašto įsipareigojimų AB SEB bankui pagal sutartį vykdymu. Kadangi susiklostė prievoliniai teisiniai atsakovų AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto santykiai, tai teismas pagrįstai šalis grąžino į status quo – atsakovo naudai iš AB SEB banko priteisė 3000 000 Lt, o iš BUAB „Skala“ – 500 000 Lt. Atsakovas nurodo ir tai, kad AB SEB bankas 3 000 000 Lt įgijo neteisėtai, todėl, jeigu teismas nepripažins restitucijos taikymo, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti vindikaciją. Nepriklausomai nuo to, koks teisinis pagrindas taikytinas kvalifikuojant bylos šalių teisinius santykius, teismui pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, susitarimą ir trišalę sutartį, 3000 000 Lt palikimas AB SEB banko dispozicijai prieštarautų bendrajam teisės principui ex iniuria jus non oritur.

402. Dėl Pašto įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir CK 1.80 straipsnio nuostatų taikymo. Atsakovas nurodo, kad pagal Pašto įstatymo nuostatas jam nesuteikta išimtinės teisės, kaip nepagrįstai teigia kasatorius AB SEB bankas, teikti pašto paslaugas. Kasatorius nenurodo, kokia kompetentinga institucija yra pasinaudojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise ir suteikusi atsakovui išimtines teises pašto paslaugų srityje. Nurodytų rezervuotų paslaugų teikimas nesietinas su išimtinių teisių suteikimu, tačiau jam, kaip valstybės valdomai įmonei, tenka pareiga užtikrinti viešuosius interesus garantuojant nenutrūkstamą pašto paslaugų tiekimą. Aprašo nuostatos galėjo būti netaikomos tik tuo atveju, jei perkančioji organizacija, t. y. atsakovas, turėtų vidinę reglamentuotą tvarką dėl žemės pirkimo. Nesant šios tvarkos, privalėjo būti taikomos Aprašo nuostatos. Žemės sklypą įsigijus kitaip nei nustatyta imperatyviuoju reglamentavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir jos tikslus, teismas pagrįstai sandorius pripažino negaliojančiais.

413. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo. Atsakovas nesutinka su kasatorių teiginiu, kad teismas negalėjo taikyti CK 1.82 straipsnio, nes ginčo sandoriui sudaryti buvo pritarusi Susisiekimo ministerija; neturėjo pagrindo konstatuoti pardavėjo BUAB „Skala“ nesąžiningumo. Argumentui dėl BUAB ,,Skala“ nesąžiningumo atsakovas nurodo, kad BUAB „Skala“, prieš parduodama žemės sklypą atsakovui, jį įsigijo beveik tris kartus pigiau, tačiau nepakėlusi jo vertės, po metų jį pardavė aštuonis kartus brangiau. Ta aplinkybė, kad žemės sklypas buvo parduotas už nepagrįstai didelę kainą, gerokai viršijusią rinkos kainą, sudaro pagrindą pripažinti 2008 m. birželio 12 d. sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu. Byloje surinkti duomenys, atsakovo teigimu, patvirtina, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir vėlesni sutarties pakeitimai sudaryti pažeidžiant vieną bendrovės pagrindinių tikslų – siekti pelno. Aplinkybę, kad sandoris prieštarauja AB Lietuvos pašto tikslams, neabejotinai turėjo žinoti ir kita sandorio šalis. Dėl kasacinio skundo argumento, kad sandoriui yra pritarusi Susisiekimo ministerija, todėl sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, atsakovas pažymi, kad kasatoriaus cituojamas išaiškinimas atliktas byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

424. Dėl sandorio patvirtinimo. Nesutikdamas su kasatoriaus AB SEB banko teigimu, kad atsakovas AB Lietuvos paštas patvirtino sandorį, atsakovas nurodo, jog: 1) ieškinį pareiškė ne sandorio šalis, o prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Lingvistinis CK 1.79 straipsnio 1 dalies aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tik sandorio šalis, patvirtinusi sandori, praranda teisę jį ginčyti; 2) Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo bei piktnaudžiavimo. Ieškovo nuomone, galimais nusikalstamais veiksmais sudarytas sandoris negalėjo būti patvirtintas – iš neteisės teisė nekyla.

435. Dėl kasatoriaus BUAB ,,Skala“ įsipareigojimų pagal sutartį parengti teritorijos detalųjį planą. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad sutarties kainą lėmė atsakovo BUAB „Skala“ įsipareigojimai parengti žemės sklypo teritorijos detalųjį planą ir projektinę dokumentaciją. Byloje pateikti įrodymai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad BUAB „Skala“ dėl detaliojo plano parengimo patyrė labai nedidelių išlaidų palyginti su žemės sklypo verte. Be to, kasatorius BUAB „Skala“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo sutartiniai įsipareigojimai lėmė žemės sklypo kainą, kurie pagrįstų, jog atsakovo atlikti darbai iš esmės galėjo lemti žemės sklypo vertės padidėjimą. Dėl to BUAB „Skala“ argumentai dėl to, kad sutarties kainą lėmė jos išlaidos rengiant teritorijos detalųjį planą, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais. Be to, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog BUAB „Skala“ derino projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti ar juolab jį gavo.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

46Dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje

47Kasatorius BUAB ,,Skala“ teigia, kad prokuroras neturi teisės ginčyti sandorio CK 1.82 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu byloje, iškeltoje pagal prokuroro ieškinį, iš esmės pažeidė CK 1.78 straipsnio 4 dalies ir 1.82 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

48CPK 49 straipsnio 1 dalies norma prokurorui suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte įtvirtinta tokia pat nuostata – prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi prokuroras gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

49Teisės aktuose nepateikiama universalios ir aiškios viešojo intereso apibrėžties, iš kasacinio teismo praktikos aišku, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra, kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012). Taigi viešojo intereso buvimo faktą kiekvieną kartą turi nustatyti teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-397/2009; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Rokiškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kt., bylos Nr. 3K-3-40/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose, kylančiose iš civilinių teisinių santykių, viešasis ir privatus interesas paprastai egzistuoja kartu, neretai iš dalies sutapdami. Taigi kartais viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Rokiškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2010).

50Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė prokuroras, prašydamas pripažinti juridinių asmenų sudarytus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar toks prokuroro reiškiamas reikalavimas patenka į viešojo intereso sritį, atsižvelgė į tokio reikalavimo kreipimosi tikslą, teisinius padarinius, galinčius atsirasti tuo atveju, jei reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu. Teismas vertino tai, kad atsakovo AB Lietuvos pašto visų akcijų savininkė yra valstybė, šio asmens pagrindinis veiklos tikslas – teikti pašto paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios būtų prieinamos visiems subjektams. Teismas įvertino ir tai, kad sutartimi susitarus dėl nepagrįstai didelės vertės turto buvo pažeistos valstybei priklausančio turto (lėšų) disponavimo efektyvumo principas – sandorio kainos sumokėjimas iš esmės darytų neigiamą įtaką šios bendrovės akcijų vertei, jos veiklos pelningumui, taip pat keltų grėsmę, kad jos sąnaudoms padengti būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Dėl to teismas pripažino, kad prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, šiuo atveju teisėtai kišasi į privačių juridinių asmenų teisinius santykius. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje viešojo intereso buvimas pripažintas byloje, kurios šalis buvo bendrovė, kurios visų akcijų savininkė – valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011).

51Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas dėl prokuroro teisės ir viešojo intereso nagrinėjamoje byloje nebuvimo yra nepagrįstas – teismai tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo.

52Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio pagrindu

53Tiek atsakovo BUAB ,,Skala“, tiek AB SEB banko kasaciniuose skunduose keliamas tinkamo šalių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu teisinio kvalifikavimo klausimas, t. y. ar šalių sudarytas sandoris prieštaravo juridinio asmens tikslams.

54CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, pažeidžiant šio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančias tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Nagrinėjant kasacinių skundų argumentus dėl CK 1.82 straipsnio taikymo pažymėtina, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes būtina nustatyti sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltateksas“ v. UAB ,,Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Balmeto Medis“ v. AB ,,Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; kt.)

55Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Balmeto Medis“ v. AB ,,Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Office M3“, kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

56Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių sudaryto žemės pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, atkreipė dėmesį į tai, kad sandorio šalis – atsakovas AB Lietuvos paštas – valstybės valdoma įmonė (visų jos akcijų savininkė – valstybė), kurios funkcijomis tenkinami viešieji interesai – bendrovė teikia universaliąsias, rezervuotąsias, kitas pašto, pasiuntinių, finansines paslaugas, vykdo kitą veiklą; jos tikslais įvardijamas pelno siekimas, racionalus bendrovės lėšų, turto bei kitų išteklių naudojimas, turtinių akcininko interesų užtikrinimas. Kadangi AB Lietuvos paštas, sudarydamas ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, kurio kaina – 17 381 400 Lt, siekė tenkinti ir viešąjį interesą (statyti įsigytame žemės sklype pašto pervežimo centrą pašto paslaugų teikimui užtikrinti), tai, siekdamas įvertinti, ar sandorio kaina nėra neprotingai didelė ir nesąžininga, kuri galėtų pažeisti šio juridinio asmens tikslus, apeliacinės instancijos teismas atliko žemės sklypo vertės analizę pagal byloje esančius duomenis, vertino juos kartu su šio nekilnojamojo turto retrospektyvinės vertinimo ekspertizės išvadomis, atsižvelgė į duomenis apie kasatoriaus BUAB ,,Skala“ išlaidas keičiant žemės sklypo paskirtį, taip pat į tai, žemės sklypas buvo įkeistas atsakovo BUAB ,,Skala“ prievolių vykdymui užtikrinti. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat kitos sandorio šalies nesąžiningumą, kolegija priėjo prie išvados, kad ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris aiškiai nenaudingas AB Lietuvos paštui ir prieštarauja šio juridinio asmens veiklos tikslams, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl viena sutarties šalių turėjo nepagrįstų turtinių praradimų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnio normą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl kasacinių skundų argumentai dėl šios teisės normos netinkamo taikymo atmestini kaip nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

57Kasaciniuose skunduose keliamas ir šalių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo klausimas. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatą sandoris yra niekinis ir negalioja, jei jis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žemės sklypo įsigijimo sandoris turėjo būti įsigytas pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 841 patvirtinto Aprašo nuostatas. Šių reikalavimų nepaisymas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, lėmė, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias nuostatas.

58Įvertinti, ar pirkimo–pardavimo sandoriui taikytinos Aprašo nuostatos, pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatyta, jog šio įstatymo reikalavimai netaikomi žemei pirkti – žemės pirkimo, nuomos, teisių į ją įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Aprašo 5 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, atitinkanti Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimus ar nuomą arba teisių į šiuos daiktus įsigijimus organizuoja pagal šios organizacijos reglamentuotą tvarką.

59Įmonės, kurioms netaikomos Aprašo nuostatos, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikomos tos, kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla; specialiosios ar išimtinės teisės yra tokios teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Viena Viešųjų pirkimų įstatymo 2 dalyje aptariamų veiklų yra pašto paslaugų teikimas – šios paslaugos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Pašto įstatyme. Pagal Pašto įstatymo 2 straipsnio 23 dalį Lietuvos paštas yra vienintelė įmonė, įpareigota teikti šalies teritorijoje universaliąsias pašto paslaugas. Pagal Pašto įstatymo 9 straipsnio nuostatą tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, šių paslaugų teikėjui buvo rezervuotos vidaus korespondencijos siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijų siuntų surinkimo, vežimo, pristatymo, įteikimo paslaugos, laikantis svorio ir kainų limito. Tai reiškia, kad atsakovui AB Lietuvos paštui ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo suteiktos išimtinės teisės verstis universaliosiomis ir rezervuotomis pašto paslaugomis. Taigi tokia įmonė, kaip atitinkanti Viešųjų pirkimų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemę galėjo įsigyti pagal savo reglamentuotą tvarką. Byloje nustatyta, kad atsakovo AB Lietuvos pašto žemės įsigijimo procedūra atlikta pagal šios įmonės nustatytą tvarką, kuri nebūtinai turėjo sutapti su Apraše nurodyta tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žemės pirkimo procedūra atlikta pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, pripažintina teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo CK 1.80 straipsnio, Viešųjų pirkimų, Pašto įstatymų ir Aprašo normų taikymo pripažintini pagrįstais, tačiau iš esmės nekeičiančiais teisinės situacijos byloje.

60Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje

61Kasatoriaus AB SEB banko kasacinio skundo argumentais keliamas netinkamai taikytos restitucijos klausimas – apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją ne tik sandorio šalims, bet ir šiam kasatoriui, ir priteisė iš jo atsakovo AB Lietuvos pašto naudai 3 000 000 Lt, nors jis nebuvo sandorio šalis. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo restitucijos taikymo, pažymi, kad pripažinus sandorius negaliojančiais taikytini CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai: kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, yra pažymėjęs, kad tai prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas; jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-126/2011; 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kt., bylos Nr. 3K-3-461/2012; kt.); esminis restitucijos bruožas (požymis), jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokie asmenys yra sutarties šalys (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroro pavaduotojas v. UAB „Urtė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2012; kt.).

62Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovų AB Lietuvos pašto ir BUAB ,,Skala“ sudarytą žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, restitucija natūra turi būti taikoma tarp šio sandorio šalių. 2008 m. birželio 12 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalys – atsakovai BUAB ,,Skala“ ir AB Lietuvos paštas, kasatorius AB SEB bankas nebuvo šio sandorio šalis ir neįgijo šiuo sandoriu kokių nors teisių ar pareigų. Susitarimo, sudaryto pagrindinei sutarčiai papildyti ir pakeisti, šalys taip pat buvo BUAB ,,Skala“ ir AB Lietuvos paštas, taigi ir šia sutartimi kasatorius AB SEB bankas neįgijo teisių ar pareigų. Tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties objekto vertė dalį (3 000 000 Lt) pirkėjas (atsakovas AB Lietuos paštas) pardavėjo (UAB ,,Skala“) nurodymu pervedė į kasatoriaus AB SEB banko sąskaitą, neturi reikšmės, nes, taikant restituciją, neatsižvelgiama į tai, kaip po sandorio sudarymo buvo paskirstytos pardavėjo gautos lėšos. Pažymėtina, kad nors 2008 m. birželio 12 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, jog de iure pinigų gavėjas kasatorius AB SEB bankas, tačiau faktinis pinigų gavėjas yra sklypo pardavėjas – UAB ,,Skala“, nes atsakovas AB Lietuvos paštas 3 000 000 Lt pervedė kasatoriui AB SEB bankui kito kasatoriaus UAB ,,Skala“ prievolei pagal banko ir UAB ,,Skala“ kredito sutartį iš dalies įvykdyti. Taigi, pinigai pagal nuginčytą sandorį buvo sumokėti ne kasatoriui AB SEB bankui, o pardavėjui UAB ,,Skala“ pervedant bankui pagal UAB ,,Skala“ kredito sutartį.

63Kasatorius AB SEB bankas yra trišalės 2008 m. gruodžio 16 d. sutarties šalis, tačiau pagal ją bankas neprisiėmė kokių nors piniginių prievolių, šalims nustatytų 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Trišale sutartimi iš esmės buvo sprendžiamas hipotekos atsisakymo klausimas pagal UAB ,,Skala“ ir kasatoriaus banko 2007 m. liepos 19 d. sudarytą kredito sutartį, o pinigai, dėl kurių grąžinimo kilęs ginčas, pervesti žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, kasatorius AB SEB bankas yra trišalio sandorio, bet ne žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalis, o restitucija taikoma tik tam turtui, kuris perleistas pagal pripažintą negaliojančiu žemės pirkimo sandorį. Dėl to trišalę sutartį teismui pripažinus negaliojančia kaip išvestinį sandorį, nėra pagrindo taikyti kasatoriui AB SEB bankui padarinių, kylančių iš prievolinių žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisinių santykių.

64Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino ginčijamų teisinių santykių specifikos, netinkamai juos kvalifikavo, todėl netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas keistinas, nustatant, kad restitucija taikytina tarp UAB ,,Skala“ ir AB Lietuvos pašto – AB Lietuvos pašto naudai iš BUAB ,,Skala“ priteisiant 3 500 000 Lt, o atsižvelgus į tai, kad BUAB ,,Skala“ iškelta bankroto byla, AB Lietuvos paštas į BUAB ,,Skala“ kreditorių sąrašą įtrauktinas su 3500 000 Lt reikalavimu.

65Kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir detaliau dėl jų nepasisako, nes jie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas – neatitinka CPK nustatytų reikalavimų motyvuoti kasacijos pagrindus (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

67Pakeitus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

68Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš esmės tenkinta pusė atsakovo AB SEB banko kasacinio skundo reikalavimų. Tai, kad pagrįstais pripažinti abiejų kasatorių argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teisinės situacijos byloje nekeičia, todėl nesudaro pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

69Pirmosios instancijos teisme atsakovas AB SEB bankas patyrė 6279,72 Lt atstovavimo išlaidų, ir šis teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, jas sumažino iki 4000 Lt. Teisėjų kolegija šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją dėl šio atsakovo atmestas kaip nepagrįstas, sprendžia, jog iš ieškovo AB SEB banko naudai priteistina 2000 Lt (CPK 961 straipsnio 1 dalis). Apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme nepateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

70Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 62,48 Lt. Kadangi BUAB ,,Skala“ atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o AB SEB banko kasacinis skundas iš dalies tenkintas, ši suma priteistina lygiomis dalimis iš kasatoriaus AB SEB banko ir ieškovo, t. y. po 31,24 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 961 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

72Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

73,,Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį.

74Ieškovo generalinio prokuroro pavaduotojo ieškinį tenkinti.

75Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. birželio 12 d. atsakovų akcinės bendrovės Lietuvos pašto ir uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ sudarytą 5,08 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

76Pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 11 d. atsakovų akcinės bendrovės Lietuvos pašto ir uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo.

77Pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 16 d. atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Skala“, akcinės bendrovės SEB banko ir akcinės bendrovės Lietuvos pašto sudarytą trišalę sutartį Nr. 0040704072666-37.

78Taikyti restituciją: bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ naudai priteisti 5,08 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės Lietuvos pašto naudai iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ priteisti 3 500 000 (tris milijonus penkis šimtus tūkstančių) Lt.

79Įtraukti akcinę bendrovę Lietuvos paštą į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ kreditorių sąrašą su 3 500 000 (trijų milijonų penkių šimtų tūkstančių) Lt reikalavimu.“

80Priteisti iš ieškovo Lietuvos generalinės prokuratūros atsakovo AB SEB banko (j. a. k. 112021238) naudai 2000 (du tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

81Priteisti iš ieškovo Lietuvos generalinės prokuratūros ir akcinės bendrovės AB SEB banko (j. a. k. 112021238) į valstybės biudžetą po 31,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

82Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atsakovai AB Lietuvos paštas ir UAB „Skala“ 2008 m. birželio 12 d.... 6. Atsakovas UAB „Skala“, vykdydamas sutarties įsipareigojimus, atliko visus... 7. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovui UAB... 8. Ieškovas generalinio prokuroro pavaduotojas, siekdamas apginti viešąjį... 9. Ieškovas nurodė, kad atsakovas AB Lietuvos paštas yra privatus juridinis... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinio... 12. Teismas, įvertinęs eksperto išvadą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UAB... 13. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Skala“, įvertinęs tuo metu vyravusias... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 15. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu kolegija... 16. Pripažinusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia,... 17. Kolegija netenkino atsakovas AB Lietuvos pašto prašymo nagrinėti bylą... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė... 20. 1. Dėl netinkamo Pašto įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Aprašo... 21. 2. Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80... 22. 3. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.... 23. Antra, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio... 24. Kasaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 25. 1. Dėl restitucijos taikymo ir įrodymų vertinimo taisyklų pažeidimo.... 26. 2. Dėl Pašto įstatymo 2 straipsnio 25 dalies,9 straipsnio, Viešųjų... 27. 3. Dėl CK 1.82 straipsnio ir CPK 178, 185 straipsnių nuostatų netinkamo... 28. Atsakovas AB SEB bankas prisideda prie atsakovo BUAB ,,Skala“ kasacinio... 29. Atsakovas BUAB ,,Skala“ prisideda prie atsakovo AB SEB banko kasacinio skundo... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų AB SEB bankas ir... 31. 1. Dėl išimtinės teisės teikti pašto paslaugas, Viešųjų pirkimų... 32. Nepagrįstas atsakovo BUAB „Skala“ kasacinio skundo argumentai, kad... 33. 2. Dėl CK 1.79 ir 1.82 straipsnių taikymo. Ieškovas mano, kad AB SEB banko... 34. Atsakovas UAB „Skala“, parduodamas žemės sklypą už nerealią kainą,... 35. 3. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Ieškovas teigia, kad atsakovas BUAB... 36. 4. Dėl restitucijos taikymo. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos... 37. 5. Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį. Ieškovas nurodo, kad CPK 49... 38. Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo... 39. 1. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovas teigia, kad AB SEB bankas tiesiogiai... 40. 2. Dėl Pašto įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir CK 1.80 straipsnio... 41. 3. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo. Atsakovas nesutinka su kasatorių teiginiu,... 42. 4. Dėl sandorio patvirtinimo. Nesutikdamas su kasatoriaus AB SEB banko... 43. 5. Dėl kasatoriaus BUAB ,,Skala“ įsipareigojimų pagal sutartį parengti... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 46. Dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje... 47. Kasatorius BUAB ,,Skala“ teigia, kad prokuroras neturi teisės ginčyti... 48. CPK 49 straipsnio 1 dalies norma prokurorui suteikta teisė pareikšti... 49. Teisės aktuose nepateikiama universalios ir aiškios viešojo intereso... 50. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė prokuroras, prašydamas pripažinti... 51. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.82... 53. Tiek atsakovo BUAB ,,Skala“, tiek AB SEB banko kasaciniuose skunduose... 54. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens... 55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje... 56. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių sudaryto žemės... 57. Kasaciniuose skunduose keliamas ir šalių sudaryto sandorio pripažinimo... 58. Įvertinti, ar pirkimo–pardavimo sandoriui taikytinos Aprašo nuostatos,... 59. Įmonės, kurioms netaikomos Aprašo nuostatos, pagal Viešųjų pirkimų... 60. Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje... 61. Kasatoriaus AB SEB banko kasacinio skundo argumentais keliamas netinkamai... 62. Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovų AB Lietuvos pašto ir BUAB ,,Skala“... 63. Kasatorius AB SEB bankas yra trišalės 2008 m. gruodžio 16 d. sutarties... 64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 65. Kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir detaliau... 66. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 67. Pakeitus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai... 68. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš esmės tenkinta pusė atsakovo AB SEB... 69. Pirmosios instancijos teisme atsakovas AB SEB bankas patyrė 6279,72 Lt... 70. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 73. ,,Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį.... 74. Ieškovo generalinio prokuroro pavaduotojo ieškinį tenkinti.... 75. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. birželio 12 d.... 76. Pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 11 d. atsakovų akcinės... 77. Pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 16 d. atsakovų uždarosios... 78. Taikyti restituciją: bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 79. Įtraukti akcinę bendrovę Lietuvos paštą į bankrutavusios uždarosios... 80. Priteisti iš ieškovo Lietuvos generalinės prokuratūros atsakovo AB SEB... 81. Priteisti iš ieškovo Lietuvos generalinės prokuratūros ir akcinės... 82. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...