Byla e2-1336-341/2019

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,

2sekretoriaujant A. M.,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovui prokurorui R. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K., atsakovo Sodų bendrijos „Žaluma“ atstovui J. N., atsakovui R. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį (patikslintą) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodų bendrijai „Žaluma“, V. D. ir ( - ) ir V. G., G. G. ir J. G., tretieji asmenys – notarė D. S., D. S. (buvusi notarė), dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

5Teismas,

Nustatė

61. Ieškovas, Vilniaus apygardos prokuratūra, ginantis viešąjį interesą, patikslintu ieškiniu prašo: 1)pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“; 2)pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas atsakovams - sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariams; 3)taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš V. D. ir V. D. 264/599 dalį, iš G. G. ir J. G. 181/599 dalį, iš V. G. ir R. G. 154/599 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ); 4)taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sodininkų bendrijos „Žaluma“ naudai 17,8 Eur; 5)taikyti restituciją - priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ V. D. ir V. D. 184,8 Eur, G. G. ir J. G. 126,7 Eur, V. G. ir R. G. 107,8 Eur; 6)priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą; 7) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėta medžiaga Nr. ( - ) pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau - NŽT VRS, Skyrius) pareiškimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įgyjant iš valstybės, atstovaujamos NŽT VRS, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. NŽT VRS nurodė, kad 2016 m. lapkričio 30 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštą „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo (ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ))“, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją ir tai patvirtinančių dokumentų kopijas „<...> ar išskyrus žemės sklypą, kadastro žemės Nr. ( - ), s. b. „Žaluma“ vardu, kodas 191518644, dar buvo įgyta valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis. Atsakydamas į minėtą policijos rašą, Skyrius teigė patikrinęs valstybės įmonės Registrų centro duomenis ir nustatęs, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės yra įgijusi 31 žemės sklypą. Iš šių 31 žemės sklypų 21 (visas ar dalis) žemės sklypas perleistas fiziniams asmenims. Dėl to Skyrius kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir imtis priemonių grąžinti ką tik paminėtus žemės sklypus valstybei, nes jie buvo įgyti iš valstybės, atstovaujamos NŽT VRS, pastarosios institucijos atžvilgiu panaudojus apgaulę. 2015 m. rugsėjo 10 d. s. b. „Žaluma“ pirmininkas J. N. kreipėsi su prašymu į NŽT VRS, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Žemės sklypo įsigijimo tikslas prašyme nurodytas nebuvo. Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. ( - ) buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. ( - ) suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. ( - )), o Skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. ( - )) žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ), toliau tekste - Ginčo sklypas) buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ už 17,80 Eur. 2017 m. kovo 7 d. s.b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „Žaluma“ valdybos narys nuo ( - ) metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, J. N. buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai ( - ) metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo ( - ) Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos. S.b. „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi galėti privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. ( - ) metais s.b. „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. Taip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „Žaluma“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis. ( - ) pirkimo - pardavimo sutartimi Ginčo sklypas buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovams - s.b. „Žaluma“ nariams už 419,3 Eur. V. D., duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad apytiksliai prieš 7-8 metus įsigijo sklypą s.b. „Žaluma“ (( - )). Per vieną visuotinių susirinkimų tapo s.b. „Žaluma“ nariu. Maždaug prieš 5 metus s.b. „Žaluma“ pradėjo būti nustatinėjamos ir tvirtinamos gatvių raudonosios linijos. Maždaug prieš tris metus per s.b. visuotinius susirinkimus s.b. valdyba pradėjo teikti informaciją, kad galima bus įsigyti greta besiribojančių sklypų esančius bendrojo naudojimo sklypus. Tuomet V. D. kreipėsi į s.b. pirmininką, prašydamas leisti įsigyti aptariamą žemės sklypą. ( - ) mėnesį Žemės sklypas jam buvo išnuomotas, o tų pačių metų lapkričio mėnesį žemės sklypą nusipirko. Anot V. D., ginčo sklypą pirko su žmona jų iniciatyva, nes jis ribojosi su jų anksčiau turėtu žemės sklypu ir buvo apleistas. Žemės sklype planuoja įrengti kelias automobilių stovėjimo vietas ir padaryti žaidimų aikštelę vaikams. Prieš sudarant Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, V. D. buvo pateiktas žemės sklypo planas, iš kurio matėsi kokios žemės sklypo ribos ir plotas. Taip pat per visus s.b. visuotinius susirinkimus pageidaujantiems s.b. nariams buvo pateikiami susipažinti s.b. planai, kuriuose būdavo pažymėtos bendrojo naudojimo žemės, valstybinės žemės, kurių iki 4 arų plotus galima būdavo išsipirkti. Tai, kad žemės sklypas buvo bendrojo naudojimo jie žinojo seniai, pradžioje ketino jį įsigyti kaip įsiterpusį žemės sklypą, tačiau kadangi jo plotas buvo per didelis, kad jis galėtų būti laikomas įsiterpusiu, teko jį pirkti ne iš valstybės, o iš s.b. „Žaluma“. Už perkamą žemės sklypo dalį mokėjo 1 pavedimu per banką. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, kad mokama už bendro naudojimo žemės sklypo ( - ) išpirkimą iš bendrijos. Pažymėtina, kad sudarydami minėtą žemės sklypo nuomos sutartį, V. D. sumokėjo 82 Eur už sklypo įsigijimo kaštus, 90 Eur už skolą savivaldybei, 30 Euruž sklypo dalies pertvarkymo projektą ir metinį mokestį, kuris sudarė 3 Eur. Kiek prisiminė, jo perkamo žemės sklypo 1 aro kaina buvo patvirtinta visuotiniame susirinkime, dėl to dėl Žemės sklypo kainos nesiderėjo. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kokia yra jo perkamo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina, tačiau jam nekilo jokių klausimų, kad kaina, už kurią jis perka žemės sklypą, yra neteisinga. Šiuo metu kol kas nėra pradėję jokių ginčo sklypo tvarkymo darbų, tik žolę nupjauna. Neskaitant bendrijos valdybos priminimų, kad s.b. nariai gali pervesti 2 procentus pajamų mokesčio bendrijai, prašymų dėl paramos bendrijai negirdėjo, prie s.b. skolos likvidavimo, kaip suprato, jis prisidėjo, sudarydamas minėtą žemės sklypo nuomos sutartį, kur į nuomos kainą buvo įtraukta ir skola savivaldybei. Analogiškus paaiškinimus davė G. G. ir R. G.. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sodininkų bendrijos sampratą sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuoti pagrindiniai sodininkų bendrijos veiklos principai numatant, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Kaip numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau tekste ir - ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Tokia žemė tampa bendrąja daline sodininkų bendrijos narių nuosavybe. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. ŽRĮ 9 straipsnio 5 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau tekste ir - Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė - gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. Taisyklių 3 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. O sodininkų bendrijos - bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.Kasacinio teismo praktikoje pateikti šiam atvejui aktualūs išaiškinimai, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų - valstybės (savivaldybės) - savitumo ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „D. P.” v. UAB vaistinė „Širdažolė”, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. T.” ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai” ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Arlcipolas” v. UAB „Auloreikmuo” ir kt., bylos Nr. 3K-3- 237/2011). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Kaip minėta šio ieškinio 5 punkte, atsakovas s.b. „Žaluma“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims. Dėl to ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtų civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtų civilinėje byloje BUAB „SG auto“ v. UAB „Morisa”, bylos Nr. 3K-3-317/2014). Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 8, 10, 11 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju netaikytinas. Dėl viešojo intereso. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą imperatyvaus pobūdžio teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos panaudojant apgaulę, atsakovams neteisėtai, ne aukciono tvarka buvo parduotas ginčo sklypas, priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemei. Tokiu būdu valstybė patyrė turtinę žalą, kadangi, aukciono tvarka neabejotinai būtų galėjusi ginčo sklypą parduoti brangiau. Pastarąjį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas s.b. „Žaluma“ ginčo sklypą įgijo sumokėjusi 72 Eur, tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti (pagal tai nurodyta ir ieškinio suma), kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 8030 Eur. Vykdant teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo pateikia paaiškinimus: pateikiamas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad registro duomenys, lyginant su 2017 m. sausio 25 d. padėtimi nėra pasikeitę. Aplinkybę, kad ginčo sklypas iki ginčijamų sandorių priklausė valstybinei žemei patvirtina NTR išrašo 4.5. punktas, iš kurio matyti, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimo pagrindas buvo ginčijama ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Pateikia 2015 m. birželio 20 d. s. b. „Žaluma“ narių susirinkimo protokolą, kurio 7 punktu numatyta leisti s. b. „Žaluma“ nariams išsinuomoti ir nusipirkti bendrojo naudojimo žemės sklypus, o s. b. „Žaluma“ valdybos pirmininkas J. N. ar jo perįgaliotas asmuo įgaliotas pasirašyti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. Taip pat pateikia s.b. „Žaluma“ įstatus. Pateikia žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu 2013 m. spalio 30 d. Nr. ( - ) patvirtintą valstybinės žemės sklypų, esančių ginčo vietoje, formavimo ir pertvarkymo projektą sudaro 267 lapai. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė esminės reikšmės ginčui neturi, realizuojant proceso ekonomiškumo principą, iš patikslinto ieškinio pagrindo šalinami teiginiai (pirminio ieškinio 4 punktas), susiję su Projekto priėmimo aplinkybėmis. Dėl Projekto ginčijimo visa apimtimi ar dalyje paaiškintina, kad Projektas nėra ginčijamas nei visa apimtimi, nei dalyje. Tokią poziciją lemia pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. administracinėje byloje Nr. A525-19/2010 pateikti išaiškinimai. Nors pastarojoje byloje buvo nagrinėjamas sprendimų atkurti nuosavybės teises teisėtumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek nuosavybės teisių atkūrimo proceso pasėkoje, tiek valstybinės žemės pirkimo - pardavimo pasėkoje valstybinė žemė pereina privačion nuosavybėn, viena iš sandorio šalių yra valstybinės žemės patikėtinis - NŽT, šioje LVAT nutartyje pateikti išaiškinimai mutalis mntandis taikytini ir šioje byloje. Minėtoje LVAT nutartyje buvo konstatuota, kad kompetentinga institucija privalo atsisakyti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei tokio sprendimo priėmimas prieštarautų aukščiausios teisinės galios teisės aktams. Šios išvados negali paneigti tai, kad žemesni pagal savo teisinę galią teisės aktai (pvz., žemės reformos žemėtvarkos projektas (schema) ar kiti nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti administraciniai aktai) tokio sprendimo priėmimo nedraudžia ar net numato tokio sprendimo priėmimo galimybę. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (schema) apskritai yra tik vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros elementų, kuris pats savaime nesukuria asmenims nuosavybės teisės į konkretų turtą. Todėl aplinkybė, jog sprendžiant sprendimo atkurti nuosavybės teises teisėtumo klausimą nėra ginčijamos žemės reformos žemėtvarkos schemos ir kiti nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti administraciniai aktai, nėra reikšminga, kai nustatomas skundžiamo administracinio akto - sprendimo atkurti nuosavybės teises konkrečioje vietovėje - prieštaravimas įstatymams

72. ( - ) ir V. G. ieškinio nepripažino, laiko jį nepagrįstu ir prašo jį atmesti; atsiliepime nurodė, jog sodininkų bendrijos “Žaluma” nariu, R. G., tapo nuo ( - ) metų. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. ( - ), įsigijo žemės sklypo atitinkamas dalis sumokėdami grynaisiais ping?is sutartyje nurodytas sumas juridiniam asmeniui - sodininkų bendrijai “Žaluma”. Iki nurodytos sutarties sudarymo jie ir kaimynai eilę metų tvarkė greta esančią apžėlusią teritoriją. Šalino krūmus, pjovė žolę, rinko akmenis, taip bandydami nors kiek sukultūrinti šalia esančią teritoriją. Mūsų bendrus ir visiems naudingus darbus skatino ir sodininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimti sprendimai, kurių tikslas buvo bendrais darbais paversti greta esamas naudojimui netinkamas, užterštas teritorijas visiems priimtinomis ir sutvarkytomis teritorijomis su galimybe jas naudoti poilsiui visiems bendrijos nariams. Mums buvo žinoma, kad sodininkų bendrija įsiterpusias nenaudojamas ar negalimas naudoti teritorijas iš valstybės turėjo galimybę įsigyti ir įstatymų nustatyta tvarka įsigyjo. Pagal tolesnius bendrijos sprendimus, tokias teritorijas buvo nutarta leisti įsigyti greta jų esančių sklypų savininkams, kurie įsipareigojo jas tvarkyti, nestatyti jokių statinių ir naudoti visų bendrijos narių interesams. Tokios nuostatos neprieštarauja galiojantiems taip pat ieškinyje nurodytiems teisės aktams. Nepagrįstas ieškinio motyvas, kad bendrija panaudojo apgaulę įsigydama iš valstybės nurodytus sklypus, juos naudoja ne pagal paskirtį ir tuo pagrindu sutartys pripažintinos niekinėmis. Mūsų nuomone būtent mūsų bendrija buvo apgauta valstybės institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Dabar, kai daugelis ginčo sklypų yra sutvarkyti, įgiją ir turi bent šiokią tokią vertę ši institucija, pasitelkdama prokuratūrą, bando šią žemę atimti iš teisėtų jos savininkų! Kodėl nereikalaujama pašalinti sutarčių sąlygų pažeidimus, jeigu tokie, aplamai, yra? Nepagrįstas motyvas, kad bendrija taip pat ir ginčo sklypus įsigijusieji nariai buvo nesąžiningi. Bendrijai žemės sklypelius perdavė valstybės įgaliota institucija NZT prie žemės ūkio ministerijos. Jos atžvlgiu nesąžiningų veiksmų ir apgaulės iš mūsų nebuvo. To nenurodyta ir ieškinio pareiškime. Todėl nėra pagrindo mus pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Mūsų teises gina CK 4.96 straipsnis, mes ginčijamas sklypo dalis įgijome sąžiningai ne iš valstybės ir ne lengvatinėmis sąlygomis, kaip teigiama ieškinyje. Mūsų nuomone, Ieškovas sąmoningai painioja du visiškai skirtingus sandorius - sodininkų bendrijos „Žaluma“ žemės pirkimą iš valstybės ir mūsų bendrosios dalinės nuosavybės teise pirktą bendro naudojimo žemę, prisiimant įsipareigojimus toliau ją prižiūrėti ir naudoti pagal nustatytus bendrijos narių bendruosius poreikius. Įsigiję ginčo žemės sklypą, į jį investavome savo lėšas ir darbą. Jei būtų taikoma restitucija, kaip reikalauja ieškovas, mums turėtų būti grąžintos ne tik žemės pirkimo bet ir visos mūsų patirtos išlaidos ir darbo sąnaudos. Šias išlaidas sodininkų bendrija turėtų grąžinti visų sodininkų bendrijos narių pinigais. Taigi taikant restituciją nukentėtų visi sodininkų bendrijos nariai. Nepagrįstas motyvas dėl kainos. Bendrija sprendė pardavimo sąlygas, taip pat ir kainą, susirinkime, atsižvelgė į įdėtų darbų ir rezultatų vertę, taip pat, kad sklypas patenka į elektros (10 kv) linijų apsaugos zonas. Pateiktas ieškinys pažeidžia sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių ir mūsų teisėtus interesus bei lūkesčius, ieškinys grindžiamas klaidingais teisiniais argumentais. Mūsų ir sodininkų bendrijos sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti. Ieškinio teisinis pagrindimas neatitinka realios situacijos, nei žemės paskirtis, nei jos naudojimo būdas nepakeisti ir nepažeidžia galiojančių įstatymų. Ginčo sklypas sutvarkytas ir naudojamas reakracijai. Nepagrįstas viešojo intereso gynimas daro moralinę ir materialinę žalą ne tik mums, bet ir visiems sodininkų bendrijos nariams, todėl reikalauja priteisti visas teismo išlaidas ieškovui.

83. Atsakovas sodininkų bendrija „Žaluma“ su ieškiniu nesutiko, nes mano, jog jis yra nepagrįstas, pareikštas netinkamai įvertinus valstybinės ir privačios žemės pardavimą, nuosavybės teisėmis valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reglamentuojančias teisės normas Sodininkų bendrijų įstatymo normų kontekste, ko pasėkoje pateikia netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą, remiasi prielaidomis dėl to, kad SB „Žaluma“ pirkdama ginčo žemės sklypą nesiekė juo naudotis pagal paskirtį, o tik siekė sudaryti sąlygas atsakovams - sodininkų bendrijos nariams lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą. Šiuolaikinės teisės teorijoje pripažįstama, kad imperatyvios teisės normos - tai normos, kurios griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia šio paliepimo suprasti kitaip nei numatyta teisės normoje. Valstybinės žemės pardavimas priskiriamas viešajai teisei, kurioje galioja taisyklė - galima tik tai, kas yra leidžiama. Privačios žemės pardavimas priskiriamas privačiai teisei, kurioje galioja taisyklė - galima viskas, kas nėra draudžiama. Valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normos daugelyje atvejų yra imperatyvaus pobūdžio, nes įstatymas griežtai nustato kada žemė parduodama be aukciono, kada aukciono būdu, nustato maksimalų iš valstybės įsigyjamų sklypų plotą asmenims, kai kurioms asmenų kategorijoms atskirai nustato maksimalų plotą, kurį šie asmenys gali įsigyti iš valstybės, ir t.t. Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo reikėtų atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus: 1. Ar sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti valstybinę žemę sodininkų bendrijai skirtoje teritorijoje. 2. Ar įstatymas nustato sodininkų bendrijoms galimo įsigyti ne aukciono tvarka žemės ploto apribojimus. 3. Ar įstatymas nustato sodininkų bendrijų privatizuoto žemės sklypo bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai teisinį statusą. 4. Ar įstatymas nustato ribojimus sodininkų bendrijoms laisvai disponuoti iš valstybės ne aukciono tvarka pirktu žemės sklypu, t.t. ir parduoti. Valstybinės žemės perleidimą reglamentuoja specialiosios teisės normos - Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas. Valstybinės žemės perleidimo tvarką šių įstatymų nustatytais atvejais nustato Vyriausybė. Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie sutelkti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio, nustatančio parduodamų valstybinių žemės sklypų dydžius, 1 dalis nustato, kad asmenims, įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu galima perleisti pirkimo-pardavimo būdu tiek valstybinės žemės, kad bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos, o kitam asmeniui - suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos iš valstybės žemės, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybinės žemės pardavimo mėgėjų sodų teritorijoje procedūrines taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau - Nutarimas) „Dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ patvirtintos taisyklės (toliau - Taisyklės). Nutarimo 2.1. punktu nustatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles parduodami ir išnuomojami mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą, bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), esantys ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai (toliau - valstybinės žemės sklypai). Taisyklių 3 punktu nustatyta, kad pagal šias taisykles turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus sodininkų bendrijos - sodininkų bendrijų teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ( 3.2.1. p.), šie žemės sklypai parduodami ne aukciono būdu (4 p). Taisyklių 27 p. nustato, kad Sodininkų bendrijos, pageidaujančios pirkti mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, teritoriniam padaliniui pagal valstybinės žemės sklypų buvimo vietą pateikia: prašymą parduoti žemės sklypą; jame nurodo atsiskaitymo su valstybe už perkamą valstybinės žemės sklypą būdą - iš karto ar išsimokėtinai, taip pat parduodamame valstybinės žemės sklype esančių statinių (jeigu jų yra) unikalų numerį (27.1. p.); dokumento, kurio pagrindu sodininkų bendrijai suteikta (skirta) valstybinė žemė, kopiją (27.2. p.); savo lėšomis parengtą parduodamo valstybinės žemės sklypo planą, jeigu sodininkų bendrija pageidauja pirkti jos naudojamą valstybinės žemės sklypą, suprojektuotą pagal sodo suplanavimo projektą (27.3 p.); sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn (27.3. p.). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijoms mėgėjų sodo teritorijoje valstybinės žemės sklypai bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai parduodami ne aukciono tvarka, parduodamo žemės sklypo plotas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą (nagrinėjamu atvejų formavimo-pertvarkymo projektą). Nei įstatymo, nei poįstatyminio teisės akto normos nenustato sodininkų bendrijoms maksimaliai leistino įsigyti valstybinės žemės ploto bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ne aukciono tvarka. Svarbiausia, kad bendro naudojimo sklypas būtu mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (2.1 p.). Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas. Nuo žemės sklypo suteikimo kolektyvinei sodininkystei sodininkų bendrija „Žaluma“ ir jos nariai naudojosi šiuo sklypu. Šią aplinkybę įrodo valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Pažymėtina, kad sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei plėtoti suteiktas 120,3 ha žemės sklypas pagal SB „Žaluma“ genplaną suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę, kuri atskirais žemės sklypais nesuformuota. Todėl prieš parduodant valstybinę žemę SB „Žaluma“ parengė žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektą, kuris buvo nustatyta tvarka patvirtintas. SB „Žaluma“ Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą parduoti sodininkų bendrijai bendro naudojimo ginčo žemės sklypą, pateikė kadastrinių matavimų bylas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą ir kt., kuriuo buvo nuspręsta išsipirkti bendro naudojimo žemės sklypus iš valstybės. Prieš parduodant ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio misterijos patikėjimo teisės į šį sklypą. ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre SB „Žaluma“ vardu. SB „Žaluma“ yra sumokėjusi už perkamą sklypą nustatytą kainą iki sutarties sudarymo. Tokiu būdu galima pagrįstai teigti, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Todėl nėra pagrindo naikinti ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ dėl neatitikimo imperatyvioms teisės normoms. Žemės įstatymo 4 straipsnis nustato, kad privačia žeme sudaro žemė, sugražinta ar kitaip įstatymu nustatyta tvarka įsigyta fiziniu ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ir savivaldybeės nuosavybėn) privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Kaip minėta privačios žemės pardavimas priskiriamas privačiai teisei, kurioje galioja taisyklė - galima viskas, kas nėra draudžiama. Žemės įstatymo 31 straipsnis nustato pirmumo teisę parduodant privačią žemę. Šio straipsnio 3 dalis nustato atvejį, kai valstybė turi pirmumo teise pirkti parduodamą privačią žemę - parduodant privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natūra 2000 statusas. Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato pirmumo teisę išpirkti žemę valstybei Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ją parduoda piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas. Taigi privačios žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normos nenustato draudimo parduoti nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą visą ar jos dalį, ar dalį dalyje nepriklausomai nuo žemės naudojimo būdo, nuo to ar ši žemė priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, valdoma ji vieno savininko ar bendraturčių. Pažymėtina, kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. Svarbu pažymėti ir tai, kad SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. Pagal CK 4.79 straipsnio nuostatas bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. nuostatas sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę: 8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (15 str. 8 p.); spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (15 str. 1 d. 18 p). SB “Žaluma” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t. t. pardavimo. ( - ) visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų įrodymų ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalys bendros jungtinės nuosavybės teisėmis buvo parduotos atsakovams ( - ) ir V. D. 264/599 dalį, - ( - ) 181/599 dalį, ( - ) ir R. G. 154/599 dalį žemės sklypo. Pirkėjai įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai fiziniai asmenys savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą. Ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovams sodininkų bendrijos nariams ir sklypo bendraturčiams pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „Žaluma“ siekis sudaryti sąlygas atsakovams fiziniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą. Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „Žaluma“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą, Bendrijos nariai tvarkė visą sodininkų bendrijos teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę nuo pat ( - ) ploto žemės sklypo suteikimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei. SB „Žaluma“ mokėjo nuomos mokestį valstybei už jos teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę iš sodininkų bendrijos narių surinktų lėšų, o nuomos mokesčio mokėjimas yra vienas iš naudojimosi daiktu įrodymų. Pagal valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias teisės normas, NŽT gavusi sodininkų bendrijos prašymą ne aukciono tvarka įsigyti valstybinį žemės sklypą ir reikiamus dokumentus privalo veikti tam tikru būdu, kuris reglamentuotas Vyriausybės Nutarimu ir juo patvirtinta Tvarka. Patikrina dokumentus, suderina kadastrinių matavimų bylas, pagal Vyriausybės nustatytą tvarka apskaičiuoja sklypo kainą, parengia pirkimo-pardavimo sutarties projektą, suderina su pirkėju, pirkėjui sutikus su sutarties sąlygomis priima sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą, įregistruoja NŽT patikėjimo teises į parduodamą sklypą ir sudaro pirkimo-pardavimo sutartį. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaip ir minėta, įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo. Be to Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę. Ieškovo išvada, jog SB „Žaluma“ apgaulės būdu (CK 1.91 str.) įsigijo iš valstybės ginčo žemės sklypą nes jo įsigijimui rinko lėšas iš fizinių asmenų, vedė derybas ir neketino naudoti bendrijos reikmėms, padaryta dėl netinkamo Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatų aiškinimo. Pažymėtina, kad sodininkų bendrija, būdama pelno nesiekiantis juridinis asmuo, gali turėti pajamas. Sodininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje nurodoma kas sudaro bendrijų pajamas. Tai yra: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai inašai: infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Kaip ir minėta, sodininkų bendrijoms nedraudžiama parduoti bendro naudojimo turtą, bendrijos turtas yra bendra dalinė nuosavybė, sprendimą dėl turto pardavimo priima bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendro naudojimo sklypų parduoti ir toks sprendimas neprieštarauja įstatymui. Pajamos, gautos iš turto dalies pardavimo yra teisėtos. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo turto ne bet kam, o sodininkų bendrijos nariams, o tai suteikia sodininkų bendrijai ir visiems jos nariams galimybę kontroliuoti ir tolimesnį sklypo naudojimą pagal nustatytą sklypo naudojimo būdą. Lėšų rinkimas iš sodininkų bendrijų narių sodininkų bendrijai, kaip juridiniam asmeniui įsigyti valstybinės žemės sklypą yra narių tiksliniai įnašai ir sodininkų bendrijos teisėtos pajamos. Ieškovas gi lėšų rinkimo faktą visiškai nepagrįstai vertina kaip apgaulės panaudojimą perkant ginčo sklypą iš valstybės. Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovai įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudotis ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai. Todėl yra atmestinas ieškovo argumentas, kad ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, yra naikintina CK 1.91 str. pagrindu. Ieškovas prašydamas teismo taikyti restituciją natūra nurodo, kad atsakovams fiziniams asmenims negali būti taikomas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas (CK 4.96 str. 2 d.), nes teisės aktai skelbiami viešai, atsakovams turėjo būti žinoma, kad sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos ir kad jis yra perkamas lengvatine tvarka. Atsakovai pažymi, kad toks atsakovų - fizinių asmenų žinojimas nepadaro jų nesąžiningais sklypo įgijėjais, nes jie ginčo žemės sklypą pirko iš sodininkų bendrijos, o ne iš valstybės. Lengvatinėmis sąlygomis pirktam žemės sklypui įstatymas nenustato draudimo jį parduoti. Sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas, veikdamas pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priėmė sprendimą dėl bendro naudojimo žemės sklypo pardavimo, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra toks, koks numatytas ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Jokio siekio nenaudoti ginčo sklypo pagal nustatytą naudojimo būdą pirkėjai neturėjo ir neturi. Taigi, laikyti atsakovus fizinius asmenius nesąžiningais įgijėjais, ir ieškinio patenkinimo atveju taikyti restituciją natūra priteisiant iš atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalis Lietuvos valstybei nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas neatmeta galimybės bylą baigti taikos sutartimi. Remdamasis tuo, kas paminėta, atsakovas prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo SB „Žaluma“ naudai.

9Papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog prašo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1336-341/2019 atsižvelgti į 2019-06-08 pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtą sprendimą. Lietuvos Respublikos prokuratūra (arba Vilniaus apygardos prokuratūra) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka sudaryti taikos sutartį, jeigu s/b Žaluma už ginčijamus teismuose bendro naudojimo žemės sklypus primokėtų kainų skirtumą tarp išpirkimo ir individualaus vertinimo būdu nustatytos kainos.Individualus vieno iš sklypų vertinimas atliktas nesąžiningai, kadangi kaina nustatyta lyginant su sodų paskirties sklypais (ir įvykusiais jų pardavimo sandoriais), kurie yra iš esmės visiškai skirtingi tiek kaina, tiek ir plotu. S/B Žaluma nesutinka tokiomis sąlygomis sudaryti taikos sutarčių. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr.e3K-3-18-248/2019, jog sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems sodininkų bendrijos nariams ar kitiems asmenims, sutiktume su tokia taikos sutartimi, kurioje teisėtai išpirktai bendro naudojimo žemei nebūtų taikoma restitucija ir liktų bendrijos nuosavybe.

104. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka su Ieškovo pateiktu ieškiniu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimas vykdomas vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Taisyklės), nuostatomis. Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė - tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė - gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.2 papunktyje nustatyta, kad apskaičiuojant parduodamų be aukciono valstybinės namų valdų žemės sklypų, mėgėjų sodo teritorijoje esančios žemės sklypų, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 5.6 papunktyje nurodytus valstybinės žemės plotus, vertę. Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 6 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės (be vertės priedo dėl inžinerinių statinių), miško žemės ir vandens telkinių vertė nuo 1995 m. vasario 1 d. indeksuojama indeksu 1,6. Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuos sodininkų bendrijos iš valstybės įgyja lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už indeksuotą kainą ir tik konkrečiai veiklai vykdyti (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui, tačiau 2016 metais sudarytomis sutartimis šio žemės sklypo dalis jau buvo perleista privatiems asmenims. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė įsigyti žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), konkrečiai (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai) veiklai vykdyti, patvirtina ne tik šio įsigyto žemės sklypo naudojimo būdas, nurodytas kadastro duomenyse, tačiau ir pats šios bendrijos inicijuotas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektas. Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį, ( - ) metais perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaulę įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, teigiama, kad apgaulės sąvoka apibrėžtina remiantis teismų praktika ir teisės doktrina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas apgaulė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio prasme apibrėžia kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį, apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemės sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą. Dėl atsakovų V. D., V. D., G. G., J. G., V. G., R. G. nesąžiningumo, įsigyjant žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )). ( - ) žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) pirkimo-pardavimo sutartimi (Nr. ( - )) V. D., V. D., G. G., J. G., V. G., R. G. įsigijo atitinkamas šio žemės sklypo dalis. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, minėti atsakovai (kaip nurodyta ir ieškinyje) turi sodo sklypus sodininkų bendrijoje „Žaluma“. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad jie yra sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariai, todėl žinojo (turėjo būti žinoma) apie sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių susirinkimo priimtus sprendimus, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) įsigijo lengvatinėmis sąlygomis ir tik konkrečiai veiklai vykdyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2008). Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti). Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo šį žemės sklypą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teismo prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

115. ( - ) ir V. D., G. G. ir J. G. bei tretieji asmenys D. S., D. S. atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) nepateikė.

126. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovas prokuroras R. K. paaiškino, kad palaiko (patikslintą) ieškinį jame nurodytais pagrindais, išdėstytus teiginius. Papildomai paaiškino, kad ginčo sklypą turi teisę įgyti tik sodininkų bendrija ir tik 2 tikslais: bendrų objektų statybai ir reakrecijai. Bendrija šiuo atveju niekada neturėjo tikslo naudoti ginčo sklypo bendriems tikslams. P. E. paaiškinime nurodyta, kad bendrija siekė perparduoti sklypus ir dengti turimas skolas. Taigi bendrijos tikslas nebuvo toks, kaip apibūdinta įstatymu. Tai patvirtina ir kiti asmenys, davę paaiškinimus. Taigi ginčo atveju nieko bendro nėra su bendru naudojimu. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis, jos 6.2-6.3 punktais nurodyti atitinkami šalių susitarimai, t.y. aiškiai nurodė, kad kiekviena šalis aiškiai naudosis įgytu sklypu kaip privačia nuosavybe, nebelieka jokių bendrų interesų. Reikšmingi 2019-02-13 kasacinio teismo išaiškinimai šiai nagrinėjamai bylai. Taigi pripažintina, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, taikintina restitucija natūra. Ginčo sklypo rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei faktiškai parduota, todėl valstybė patyrė žalos. Ginčo atveju nėra sklypas didelis, todėl pozicija dėl 12 a kaip ir nebeaktuali; be to, yra teismų išaiškinimai tuo klausimu, kad bendrija gali turėti ir daugiau nei 12 a, todėl nebepalaiko šio reikalavimo. Šioje byloje vertinama įrodymų visuma: nesutiktina, jog fizinių asmenų paaiškinimai yra duoti ekstremaliomis sąlygomis, kaltinimai jiems nebuvo pareikšti, kažkokių priemonių jiems nebuvo taikyta, todėl duoti fizinių asmenų paaiškinimai nesudaro jokio pagrindo jais netikėti, be to paaiškinimus patvirtina ir NŽT pozicija. Turėdamas prokuroro įgaliojimus, sprendžiu, ką apklausti, kokius įrodymus teikti, tačiau tam tikras teises turi ir bendrijos atstovas, kuriomis gali naudotis; ginčą spręs ir sprendimą jame priims teismas. Jei ginčo sklypas pagerintas ir jei būtų tokie įrodymai byloje, tai manytina, kad teismas spręsdamas ginčą irgi svarstytų šį klausimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pagerinimus ginčo sklype. Paaiškino, jog žemės paskirtis ginčo sklype nebuvo pakeista; ginčo sklypas tapo fizinių asmenų asmeninio naudojimo, taigi jis būdą kaip ir prarado. Baigiamos kalbos: palaiko pilnai ieškinio reikalavimus ir jo argumentus. Teigia, kad atskaitos taškas sprendimui priimti šioje byloje, yra priimti aukštesnės grandies teismų sprendimai. Pateikia Konstitucinio teismo išaiškinimą. Mano, kad šioje byloje vadovautinasi šių metų kasacinio teismo nutartimi, kurioje išnagrinėta byla dėl tų pačių asmenų ir analogiškomis aplinkybėmis, konstatavus, jog bendrija neturėjo poreikio įsigyti ginčo sklypo bendro naudojimo statiniams, reakreacijai. Šiuo atveju bendrija taip pat neturėjo tikslo bendrai naudoti ar rekreacijos tikslams įsigyti ginčo sklypą, bet turėjo tikslą iš perpardavimo gauti pajamas ir pasidengti turimas skolas. Tai akivaizdu iš fizinių asmenų duotų paaiškinimų. Fiziniai asmenys turėjo tikslą pasididinti savo turimus sklypus, kas matyti iš jų paaiškinimų. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurios rodo, kad bendrijai sklypo nereikėjo bendriems tikslams, reakreacijai. Sudarydama bendrija ginčo sutartis pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijas. Dėl bendrijos atstovo baigiamos kalbos – tai dauguma teiginių net nesusiję su byla, nes dėstomi tam tikrų asmenų pasisakymai ir pan.; pridėta nuotrauka niekaip nepaaiškinta kas joje, kur ta žemė ir pan. – tai nėra tinkami įrodymai; bendrija nepaneigė ieškinio reikalavimų. Prašo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Replikos teisė: viskas jau yra pasakyta.

137. Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT atstovė L. K. paaiškino, kad palaiko institucijos teikto atsiliepimo motyvus, palaiko prokuroro ieškinį. Nurodė, kad įstatymai aiškiai nurodo, kam parduotini valstybiniai žemės sklypai lengvatinėmis sąlygomis. Parduotas ginčo sklypas bendrijai parduotas įstatyme nurodytu tikslu, bet kaip paaiškėjo, kad bendrijos tikslas pasirodė kitoks, o perkantys asmenys žinojo, kad perka bendrojo naudojimo žemę. Situacija tokia, kad bendrijai sklypas nepriklauso, ji sklypą pardavė, kas rodo, kad bendrijai sklypo nereikia, jo nenaudoja ir todėl pardavė. Todėl ir negrąžintinas sklypas bendrijai. Institucija, sužinojusi, kad sklypai parduoti fiziniams asmenims, kreipėsi į prokuratūrą. Bendrija turi elgtis pagal įstatymą. Ginčo žemės būdas nepasikeitė, bet žemė priklauso fiziniams asmenims, kurie negali užtikrinti, kad ginčo žemė bus naudojama bendrai; akivaizdu, kad fiziniai asmenys negali užtikrinti bendro naudojimo statinių statymo, reakreacijos tikslų. Bendrija pardavusi ginčo sklypą nebetenka būti savininku. Akivaizdu, kad privačiai asmenys naudos įgytą žemę, štai kažkas pastatė jau būdelę, kažkas baseiną, kaip paaiškėjo. Pardavimas rodo, kad bendrijai sklypas nereikalingas. Institucija siekė sudaryti taikos sutartį su bendrija, sąlygos buvo suformuluotos, tačiau taika nepasiekta, nes ginčo sklypas galimas įsigyti ne lengvatinėmis sąlygomis. Atsakydama į bendrijos atstovo klausimus, paaiškino, kad NŽT teikė bendro pobūdžio informacinius raštus.

148. Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. paaiškino, jog nesutinka su ieškiniu, kadangi jo įgytas ginčo sklypas prižiūrimas, jis šalia jo turimo sklypo. Ginčo sklype augo krūmai, tą teritoriją prižiūrėjo, šienavo. Bendrija neprieštaravo, todėl ir pirko ginčo sklypą. Kurį laiką buvo prišiukšlintas, primesta padangų, dabar sutvarkytas ginčo sklypas. Nesutinka su ieškiniu, nesutinka ir dėl kainos, nes ten elektros tinklų teritorija. Turimo ginčo sklypo neketino niekam parduoti, niekas jo ir nepirktų manytina.

159. Teismo posėdžio metu atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovas J. N. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kadangi išaiškinus, jog fiziniams asmenims negali priklausyti bendro naudojimo žemė, kaip nurodė aukščiausiasis teismas, todėl prašo ginčo žemę palikti bendrijos nuosavybėje. Ginčo žemėje statybos negalimos; prašo taikyti dalinę restituciją. Nuo ( - ) pradėta rengti projektus, kuriuose numatyta statinių statyba ir reakreacijos klausimai; sodininkai nenori, kad jiems kaimynystėje atsirastų asmenys, kurie darys su savo žeme nežinia ką; norėta, kad laisva žemė būtų tvarkoma, prižiūrima, ji nėra nei aptverta, nei ką; ginčo sklypas buvo sutvarkytas ir darbar atiduotinas valstybei. Kiekevieno sklypo nedetalizavo, kalbėta bendrai – kad sklypai būtų prižiūrėti. Pateikė baigiamąją kalbą (raštu): SB Žaluma yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrijoje sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas – tai yra aukščiausiais bendrijos valdymo organas, kurio teisėti sprendimai privalomi visiems bendrijos nariams ir kitiems bei valdymo organams. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami demokratiniais principais t.y. didžiąja balsų dauguma. Bendrijos susirinkimo sprendimus įgyvendina bendrijos valdyba ir jos įgaliotas valdybos pirmininkas. Bendrija turi teisę disponuoti savo turtu. Bendrija visą laiką laikosi įstatymų, o sprendimus priima kolegialiai bendrijos narių susirinkimuose. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bendrija yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris turi kaip pareigas, taip ir teises. Viena iš tokių teisių ir pareigų disponuoti savo turtu yra juo rūpintis, prižiūrėti ir, esant būtinybei, parduoti. Tokia teisė užtikrinama SB įstatymo 15 str. 15 dalyje, Civilinio Kodekso bei Konstitucijos 45 str. Bendrija yra nupirkusi jai priskirtus žemės sklypus, daugelį metų juos prižiūrėtus, bei už kuriuos mokėjo nuomos mokesčius. Bendrija visų sodidininkų pastangomis, kolūkiui nereikalingas bevertes teritorijas, pakeitė iš esmės. Savo sąskaita suformavo ir įrengė kelius - gatves 15 km. ilgio, pagal jas įrengė elektros tiekimo linijas ir reikalingo galingumo transformatorines. Vadovaujantis bendrijos generaliniu planu, atlikus geodezinius matavimus, ( - ) buvo patvirtinta bendrijos teritorijos aplinkinė riba, ( - ) baigtas rengti ir patvirtintas pertvarkymo projektas, kuriame suprojektuota 144 įsiterpę žemės sklypai ir apie 40 ha bendro ploto bendro naudojimo žemės sklypai kartu su gatvių plotais. Sodininkai iš bendrijos išsipirko tik 4.2 ha 68 įvairaus dydžio bendro naudojimo žemės sklypų dalis (jos ir toliau išlieka bendro naudojimo), kurias visada prižiūrėjo ir tvarkė. Tai sudaro tik apie 13 proc. nuo viso bendro naudojimo žemės ploto. Apygardos prokuratūra ir NŽT reikalauja taikyti restituciją, t.y. panaikinti visus sandorius tiek pirkimus iš Valstybės, tiek privačius sandorius ir tuo pačiu užtikrinti bendrijos bankrotą ir neišvengiamą jos likvidavimą, kadangi finansiškai nesugebės grąžinti skolų. Tačiau argi tokie ieškovų siekiai yra teisingumo ieškojimas, mūsų nuomone tai apsoliučiai priešingai - tai tiesiog sąmoningas susidorojimas su bendrija pagal galimai užsakovų norus. Mano žiniomis panašūs sandoriai buvo sudaromi daugelyje Lietuvos sodininkų bendrijų, bet jų neliečia. Pagal Žemės reformos įstatymą ir vyriausybės nutarimus NŽT privalėjo parduoti sodininkų bendrijų nuosavybėn žemės sklypus, kurie teisės aktais priskirti sodininkų bendrijoms, neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti pvz. ne parduoti. Parduodant tokius sklypus NŽT turi pareigą taikyti valstybės nustatytą pardavimo kainą, už tą kainą bendrija ir išsipirko. Mano žiniomis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsakingos tarnybos pardavinėjo žemės sklypus visoms sodininkų bendrijoms už valstybės nustatytą kainą ir tokie sandoriai nebuvo ginčijami, ir visada bendrijos disponavo savo turtu. NŽT kaip pardavėjas turi pareigą išaiškinti visas aplinkybes, reikalingas sandorio sudarymui. Maža to, Tarnyba privalo teikti rekomendacijas - konsultacijas klausimais susijusiais su žemės pirkimu ir pardavimu ir nebuvo nė menkiausios užuominos apie draudimus parduoti. Konsultacijas ir rekomendacijas dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo ir tolimesnes jos panaudojimo galimybes aiškinomės visais įmanomais ir mums prieinamais būdais. Daugiausiai sužinojome tik Lietuvos Respublikinės sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” organizuotuose seminaruose-susitikimuose, kuriuose dalyvaudavo NŽT bei ŽŪM - jos vadovai bei atstovai - specialistai, teisininkai. 2013m. spalio 24 d. NŽT organizavo Šarūno viešbūtyje susitikimą su sodininkais, norėdami paaiškinti 2010-07-02 d. priimto Įstatymo Nr. XI-996 reikšmę ir naudą sodininkams, kuris numatė sodininkų bendrijoms teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę. Susitikime dalyvavo ŽŪM - jos vice- ministrė, ŽŪM pagrindinis žemės klausimais vadovas Žemės ir jos išteklių departamento direktorius A. P., NŽT prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus vedėja Z. K., pavaduotoja D. M., teisės departamento direktorė ir kiti. Susitikime dalyvaujantys sodininkų bendrijų pirmininkai kėlė panašius klausimus dėl išpirktos iš valstybės bendro naudojimo žemės; ar galės ja savarankiškai disponuoti, ar galės ją parduoti sodininkams, kurie užtikrintų bendro naudojimo žemės sklypų tinkamą priežiūrą. Direktorius A. P. patikino, kad bendrijos, įsigijusios žemę, apie tolimesnį jos panaudojimą sprendžia tiktai visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Akcentavo, kad galės parduoti sodininkams, tai numato SB Įstatymas ir LR civilinis kodeksas, įstatymų draudžinčių parduoti nėra, ragino skubėti išsipirkti valstybinę žemę kol leidžiama pirkti už nominalią, paskaičiuotą pagal tuo metu galiojusią metodiką, įvertinus žemės naudingumo balą (mūsų bendrijos - 28), (taikant koeficientus, pelkės, raistai, vanduo, įvairūs apribojimai - 0.1), o ne nerealią Registre fiksuotą kainą, kuri buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Iš tikro, nesuvokiamas dalykas, kaip NŽT, pasikeitus daugeliui vadovų galėjo sugalvoti, kuomet pelkių, kūdrų, vandens telkinių ir elektros tinklų apsauginių juostų ir zonų, miškų, želdinių, griovių, pakriaušių užimti plotai, kuriuose neįmanoma jokia ūkinė veikla prilyginami sodų paskirties žemei, tuo labiau, kuomet ji yra bendro naudojimo. Pagal NŽT išreikalautą vertinimo principą vienas ha aukščiau išvardintos žemės kainuotų virš 100 000 Eurų, bet ar tai sąžiningai įvertinta, juk tai absurdas, pasityčiojimas iš sodininkų, suprask maždaug “o ką jūs mums padarysit, mes visagaliai”, mes atstovaujam valstybę, bet ne jos piliečius, sodininkus. Tuo tarpu konkursą laimėjusi kompanija “Capital vertinimas” prokuroro nurodytą bandomąjį sklypą įvertino 15 kartų mažesne kaina, lyginant su masiniu vertinimu. Toks įvertinimas buvo labai artimas tikrovei, bet jis pasirodė kaip visiškai netinkamas ieškovų sumodeliuotam modeliui kuris garantuotų bendrijos žlugimą. Bendrijos užsakytas nepriklausomas turto vertintojas atliko visos 58.83 verčių zonos ekspertinį vertinimą-analizę. Šioje verčių zonoje apie 50 proc. ploto užima sodininkų bendrijos. Nustatė, kad pagal įvykusius sandorius žemės ūkio paskirties normalios, galbūt ir derlingos, be jokių apribojimų žemės 1 a kainuotų max nuo 26 iki 100 Eurų (1ha 2600-10 000 Eur). Ir kuo didesnis plotas tuo mažesnė vidutinė kaina. Įdomu kas įtakojo NŽT nuomonės pasikeitimą kuomet jau nepaisoma net galiojančių įstatymų, ieškoma ir pritaikoma Teisės normų bei įstatymų išvestinės prielaidos ir traktuotės, atrandamos, atseit, imperatyvios nuostatos (juk pardavus sodininkams dalį žemės naudojimo būdas nepasikeičia-išlieka tas pats t.y. bendro naudojimo ir tuo pačiu nepažeidžiamas imperatyvas), ir kodėl Bendriją kaltina apgavusi visą NŽT sistemą, lyg tai veikusi paslapčia, kaip galingiausia organizacija. Mes juk esame maži ir lengvai pažeidžiami, minimus sprendimus priiminėjome tik pagal atsakingų institucijų rekomendacijas, ir tiktai būdami įsitikinę, kad esame teisūs ir nepažeidžiame įstatymų, tuo buvo įsitikinę notarai, turintys Valstybės suteiktas teises ir suprasdami atsakomybę, sandorius formino tiktai išanalizavus teisinius aktus. Bylos buvo pradėtos: 1) kaltinant bendriją neturėjusios teisės išsipirkti didesnių plotų negu 12 arų ir 2) Bendrija apgavo NŽT, jeigu būtų žinoję, kad dalį išpirktos žemės bendrija parduos sodininkams, nebūtų jai pardavę. Pirmas kaltinimas yra labai keistas, kadangi pertvarkymo projektas buvo rengiamas gavus 2010-04-16 d. apskrities viršininko leidimą NR-41-L90, nurodantį sklypus formuoti vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ir nauja 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija. Įsakyme ir leidime nenumatytas bendro naudojimo žemės sklypų ploto apribojimas, kadangi 12 arų apribojimas taikomas tiktai fiziniams asmenims ir sodų paskirties sklypams. Kyla daug klausimų, kokiu tikslu buvo toks kaltinimas? Apygardos prokuratūra, netgi suderinusi su gen.prokuratūra šį kaltinimą mums taikė, aiškino, jog bus suformuota nauja praktika, kuri bus taikoma visoms Lietuvos sodininkų bendrijoms. Antras kaltinimas dar keistesnis, mums žinoma, kad yra Europos žmogaus teisių Teimo nurodymas LR Aukščiausiam teismui pakeisti nutartis kuriuose konkretūs fiziniai asmenys kaltinami apgavyste, kadangi atsakomybę turi prisiimti ne silpnesnioji pusė, o nepalyginamai stipresnė pusė, t. y. Valstybinės institucijos, o mūsų atveju kaip? Manėme mes ir daugelis teisininkų, kad kaltinimai apgaule paprasčiausias nesusipratimas, pagrindinį dėmesį skyrėme įrodymui, kad esame nepagrįstai kaltinami dėl 12 arų pažeidimo.Pasirodo žiauriai klydome, pas mus, galimai, daug kas įmanoma. NŽT prie ŽŪM - jos, turėdama daug teisininkų ir profesionalių darbuotojų įrodinėja, kad bendrija, kuri tokių galimybių neturi, juos apgavo, tačiau ar tai tiesa, ar ne pati NŽT prie ŽŪM - jos profesionaliai klaidina ir gerb. Teismą, pateikdama tik jų pozicijai patvirtinti, dažnai prasilenkiančiais su tikrove naudingus argumentus, o ne objektyvius, akivaizdžius ir jai žinomus nenuginčijamus dokumentus. Šiuos teiginius patvirtina teismui pateikti dokumentai. Kelis iš jų norėčiau pateikti ir pakomentuoti. ( - ) NŽT Vilniaus rajone, dėl gausių skundų iš sb Žaluma, vyko centrinės NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorės ( - ) organizuotas susitikimas su Vilniaus r. sodininkais. Jame dalyvavo NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėja, teisininkai ir 9 sodininkai, iš jų – 6 iš S/b „Žaluma“. Manęs NŽT Vilniaus rajono skyriaus vadovė į susitikimą neįleido, priežastis- neužsiregistravau iš anksto. Žalumos atstovai skundėsi, kad parduodama bendro naudojimo žemė, kad pirmininkas iš to pelnosi. NŽT direktorė pavedė atlikti patikrą bendrijoje ir įvertinti situaciją, ar iš tikro bendrijai reikalingas sklypas G. D. dėmesio buvo skirta tik sklypui prie ežero. Turėjau pateikti motyvuotą paaiškinimą su įrodymais apie atliktus ir ateityje planuojamus rimtus darbus tvarkant ir naudojant ( - ) sklypą. Akivaizdu, kad NŽT atstovai sako netiesą, teigdami, kad apie pardavimus nieko nežinojo ir visa NŽT sistema buvo apgauta. Kyla klausimas kodėl į susitikimą manęs neįleido. Turiu vienintelį paaiškinimą. Kadangi visa NŽT sistema buvo įsitikinusi, kad bendrija turi 100 proc. teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę (apie tai buvo aiškinama plačiai, lankydamiesi daugelyje Lietuvos sodininkų bendrijų būtent tai aiškino), todėl bandė, atrodytų nekaltai, aplinkiniu keliu, mums sutrukdyti. Tai patvirtina ir bylų pradėjimo pagrindinių iniciatorių veiksmai ir žodžiai: jie sakė, pas mus užteks resursų pasiekti, kad prie ežero, netoli jų namų neatsirastų sodininkų, kurie savo poilsiu ir būvimu, pablogins jų gyvenimo kokybę. Iš pradžių mums pasisekė, atsistatydinus direktorei, mums kaip ir nebuvo trukdžių ir viską ką planavom išsipirkom, bet vėliau – deja… turim ką turim. Pagal šio susitikimo medžiagą NŽT užsakė straipsnius LRyte 2015-10-15 d. ir 2016-01-30 d. Juose aprašomas vykęs susitikimas. Aš straipsnio autorei paaiškinau, kad mes pardavinėti neplanuojame, esame numatę tiktai išnuomoti, kad būtų tinkamai prižiūrimi bendro naudojimo žemės plotai, kurie atitiktų rekreacijos esmę. Nejaugi NŽT neskaitė, nors patys ir užsakė straipsnį. Iš tikro bendrija ( - ) metais išnuomojo dalį bendro naudojimo žemės visiems norintiems (68) sodininkams. Sudarytos atitinkamos sutartys. 2016-04-06 d. ir 2016-04-12 d. raštuose NŽT atsakymuose sodininkams R. K. ir J. M. nurodė, jog dėl dalies bendro naudojimo žemės išsipirkimo arba nuomos reikia kreiptis į žemės savininką – bendriją. Iš pradžių R. K. kreipėsi į bendriją dėl dalies bendro naudojimo žemės sklypo ( - ) išsipirkimo. Jo prašymo netenkinom, kadangi buvom apsisprendę sudarinėti tiktai nuomos sutartis. Tai patvirtina sudarytos 68 sutartys. Nuomos galimybės jo netenkino, todėl kreipėsi į Seimą pas savo žemietį deputatą. Buvau jo pakviestas paaiškinti kodėl mes atsisakome parduoti, nors s/b Įstatymas to nedraudžia (S/b Įstatymo 15 str. 15 dalis). Deputatas aiškinosi su ŽŪM, NŽT vadovybe. Po to sodininkas R. K. gavo minėtą atsakymą ir bendrija jam pardavė pageidaujamą sklypo ( - ) dalį. Kitas sodininkas J. M. pirmininką skundė tiesiogiai ŽŪM, nes bendrija neišnuomoja jam dalies sklypo ( - ). Po to iš NŽT gavo analogišką atsakymą kaip ir sodininkas R. K.. Paminėtų skundų ir prašymų nagrinėjimo eiga patvirtina, kad tuo metu ŽŪM, centrinė NŽT prie ŽŪM buvo įsitikinusi, kad bendrijos savo nekilnojamu turtu gali disponuoti pagal visuotinių susirinkimų priimtus sprendimus ir galimai nurodė NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjai J. L. pateikti minėtiems sodininkams teigiamus atsakymus į jų prašymus. NŽT Vilniaus r. skyriaus vadovės pateikti nurodymai tai visos NŽT prie ŽŪM ir pačios ŽŪM tuo metu galiojusios nuomonės atspindys.Tad apie kokią apgaulę mes esame kaltinami? Kokių dar įrodymų reikia, kad nebūtume kaltinami apgaule. Juk pati NŽT mums nurodė pardavinėti sodininkams, mes to neplanavom, tai pradėjom tik spaudžiami sodininkų, nes jie sužinojo apie gautą minėtą nurodymą. Buvo gauti ŽŪM V. E., ( - ) bei NŽT Žemės ir jos išteklių politikos departamento direktoriaus paaiškinimai privatizacijos klausimais. Jie oficialiai teikė paaiškinimus, kad tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas sprendžia apie tolimesnį išpirktos žemės panaudojimą - 15 straipsnis. Dar vienas pavyzdys. 2015-07-13 NŽT prie ŽŪM Rizikų valdymo departamentas išnagrinėjo anoniminį skundą dėl planuojamo bendrijoje parduoti dalį išpirktos bendro naudojimo žemės. Čia pat pabrėžiama, kad sodininkai pagal SB Įstatymo 15str. 15 dalį visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimu turi teisę spręsti savo turto naudojimo ir pardavimo klausimus. Ar ir tai NŽT buvo nežinoma? Įvertinus benrijai patirtas nuoskaudas, nerealias išlaidas, viešoje erdvėje suniekinta, pažeminta bendrija ir nepagrįstai pirmininkas, patyrė pažeminimą, morališkai ir fiziškai beveik sužlugdytas, reiškiu rimtus priekaištus NŽT ir Prokuratūrai. NŽT žinodama apie bendrijoje sudaromus pardavimo sandorius nesustabdė, laukė, kad kuo daugiau jų būtų sudaryta ir tik po to kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Sužinojome apie tai, kai visi sklypai buvo areštuoti ir nieko pakeisti negalėjome. Jeigu laiku būtume informuoti apie grėsmes, būtume naikinę pardavimo sandorius, pagal apklausas, dauguma sodininkų būtų sutikę. Ar sąžininga pradėti 26 teismines bylas, kurios absoliučiai vienodos. Būtų pakakę išnagrinėti vieną iki galo ir nebūtų mums neaiškumų ir nepakeliamos finansinės naštos. Kodėl toks procesas? Mūsų nuomone, tikslas buvo ne teisingumo paieškos, o siekis sužlugdyti bendriją, atimti teisėtai išpirktą žemę ir ją atiduoti kitiems. Ieškovai puikiai suprato, kad bendrija nepajėgs skūsti teismų sprendinių ir nepajėgs toliau ieškoti teisybės. Baigdamas noriu pabrėžti, kad bendrija valstybės neapgavo ir nenorėjo apgauti, tačiau neturėję kitos išeities sutikome taikos sutarties sudarymui mums pateiktomis sąlygomis, t.y. turėtume primokėti kainos skirtumą tarp išpirkimo ir rinkos kainos. Didelių pastangų dėka pavyko sutarti, kad tikrąją kainą nustatytų nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas. Eksperto nustatyta kaina daugeliu atvejų bendriją tenkintų, tačiau tokį vertinimą užprotestavo NŽT ir nurodė kaip turi būti vertinama, t.y. privalo atmesti naudojimo būdą ir bendro naudojimo žemė turi būti prilyginama sodų paskirties žemei. Individualus vieno iš sklypų vertinimas atliktas nesąžiningai, kadangi kaina nustatyta lyginant su sodų paskirties sklypais (ir įvykusiais jų pardavimo sandoriais), kurie yra iš esmės visiškai skirtingi-tiek kaina, tiek ir plotu. S/B Žaluma nesutiko tokiomis sąlygomis sudaryti taikos sutarčių, kadangi finansiškai tai neįmanoma. Manau ir NŽT bei prokuratūra irgi tai suprato. Gerb. Teisme, prašau ieškovų ieškinį atmesti, kadangi jis grindžiamas ne įstatymais, o nutarimų išvestiniais dydžiais ir pavienių sodininkų asmeninėm interpretacijom. Sodininkai eidami į apklausas dėl pateiktų kaltinimų ėjo nusigandę, apimti didžiulio nerimo ir stengėsi save apsaugoti, o pirkimo aplinkybes aiškino taip kad jiems patiems būtų saugiau. Galima juos suprasti, juk pirmą kartą gyvenime kviečiami į prokuratūrą ar policiją, o iškvietimuose kaltinimai skambėjo grėsmingai: buvo akcentuojama jų siekis apgauti Valstybę ir apgaulės būdu išsipirkti žemės. Kaip jiems reikėjo jaustis nors tvirtai žinojo, kad kaltinimai nepagrįsti, tačiau nebuvo tikri dėl teisingumo. Daugelio sodininkų, dalyvavusių apklausose nuomone, pokalbiai vyko suformuojant geranorišką atmosferą, tyrėjai užduodavo dviprasmius pagal esmę klausimus ir, kaip vėliau paaiškėjo, galutinai fiksuodavo taip, kad jie tiktų pateiktiems kaltinimams, tai patvirtina, kadangi visumoje visų paaiškinimai panašūs. Apie teisingų paaiškinimų svarbą ir atsakomybę apklausiamieji galėjo nesuprasti ir nejausti, nes nepasirašė priesaikos sakyti tiesą. Prašau gerb. Teismo, sodininkų apklausose išgautus paaiškinimus nevertinti ir juos atmesti, tuo labiau, kad jų paaiškinimai neatitinka tikrovės, tai pačių apklausiamūjų įsivaizdavimai, bet ne visuotinių susirinkimų oficialūs priimti sprendiniai. Apgaulės nebuvo nei išperkant bendro naudojimo žemę, nei parduodant jos dalį sodininkams. Manau tai akivaizdžiai patvirtina 2017m. užsakovų inicijuotas, ne tik mano atžvilgiu pradėtas pagal baudžiamąjį straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl apgaulės ir asmeninės naudos, išperkant bendro naudojimo žemę ir dalį jos parduodant sodininkams. Kuo baigėsi tyrimas – kaltinimai nepasitvirtino, nenustatyta apgaulė, byla nutraukta. Tad kodėl ir toliau akcentuojama apgaulė, kuomet ir LATe nepasisakoma dėl apgaulės. Kad nebuvo apgaulės patvirtina 2019-04-25 Vyriausybėje vykęs pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais (jame dalyvavau), buvo akcentuota, kad išpirkta bendro naudojimo žemė (pagal galiojančius įstatymus) kartais parduodama tretiesiems asmenims. Uždrausti galima tiktai pakeitus LR Žemės reformos įstatymą, tai atlikti Vyriausybės kancleris įpareigojo viceministrą ( - ). LR Žemės reformos įstatymo I-1607 12 straipsnio papildymo projektas įteiktas 2019-06-07 teisingumo ministerijai, jame numaatyta, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendro naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės. Pasiūlyti bus privaloma, o valstybė galės parduoti aukcione. Taigi, mus kaltinti dėl apgaulės, tai tas pat kaip ir kaltinimas dėl 12 arų. Prokuroras savo ieškininius reikalavimus grindžia imperatyvios teisės normos pažeidimu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas pripažįsta, kad nei Žemės įstatyme, nei Sodininkų bendrijų įstatyme nėra konkrečios teisės normos, įtvirtinančios draudimą perleisti Bendrijos nuosavybėje esantį turtą. Tai, kad Žemės reformos įstatyme numatyta, jog valstybinė žemė gali būti parduodama sodininkų bendrijoms savaime nereiškia, kad po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo šis Bendrijos turtas yra išimamas iš apyvartos ir negali būti civilinės teisės objektu. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.97 straipsnio 2 dalis). Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kuriam turtas gali priklausyti nuosavybės teise (SBĮ 23 straipsnis). Bendrija gali išsipirkti iš valstybės ir turėti nuosavybėje bendrojo naudojimo žemę (SBĮ 6 straipsnis). Sodininkų bendrijų įstatymas suteikia teisę bendrijos narių susirinkimui spręsti Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Bendrijos gali būti likviduojamos, o likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka (SBĮ 27 straipsnio 3 dalis). Nei SBĮ, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtintas sodininkų bendrijų „imunitetas nuo išieškojimo“ – turto realizavimo ribojimų nėra nei pačios sodininkų bendrijos kaip skolininko, nei jos turto atžvilgiu, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, iš Bendrijos nuosavybėje turimos bendro naudojimo žemės gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Kad tokia žemė gali būti pirkimo – pardavimo sandorio objektu, nekilo klausimų net ginčo sandorį patvirtinusiam valstybės įgaliotam teisininkui – notarui. Ginčo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs, galėjo priskirti sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemę neprivatizuotinai žemei, kaip tai padarė, pavyzdžiui, su žeme, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamoms teritorijoms (gatvėms, aikštėms, skverams, kapinėms ir kt. (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis). Įstatymu nenumačius priešingai, privatizuotas ir juridinio asmens nuosavybėje esantis turtas yra civilinės apyvartos objektas, todėl visiškai tikėtina, kad ateityje gali būti parduotas, pavyzdžiui, tenkinat kreditorių reikalavimus. Apskritai nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja tai, kad tik savininkas, šiuo atveju – Bendrijos nariai, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojai, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti bei disponuoti juo. Dabar gi prokuratūra savo ieškiniais teisminiu keliu siekia apeiti įstatymų leidėją ir faktiškai įtvirtinti, kad bendrijų bendro naudojimo žemė liktų valstybės nuosavybe, t.y. taptų „neprivatizuojama žeme“ pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį. Prokuratūros kaltinimai neteisėta veika viso labo įstatymo suteikta teise pasinaudojusiai Bendrijai atgraso kitas sodininkų bendrijas pasinaudoti savo suteikta teise privatizuoti jų naudojamą žemę, nes nei viena iš jų negalėtų garantuoti, kad ateityje niekada nepatirs finansinių sunkumų, dėl kurių privatizuota žemė galėtų būti išvaržyta ar, kad susirinkę sodo bendrijos nariai nenutars ir neįpareigos bendrijos valdymo organų savo nuosavybės (t.y. bendro naudojimo žemės ūkio paskirties žemės) parduoti. Tuo tarpu tokiais ieškiniais teisėsaugos institucijos ir teisminė valdžia kuria ypatingą psichosocialinę situaciją, užtikrinančią specialų garantą, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemė nebūtų parduodama sodininkų bendrijoms – tiksliau, kad pastarosios nenorėtų ir neketintų šios žemės įsigyti, vengdamos problemų su teisėsauga. Be to, įstatymų leidėjas nenumatė ir disponavimo apribojimų privatizuotai sodininkų bendrijų žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemei. Antai Žemės įstatymo 12 straipsnis „Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai“ numato, kad disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai. Tačiau nei Žemės įstatymo, nei Sodininkų bendrijų įstatymo sisteminis, teleologinis aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad Bendrijai buvo/yra nustatytas draudimas perleisti tokią žemę tretiesiems asmenims, tuo labiau – Bendrijos nariui. Taigi, nėra pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Prokuroro asmeninė nuomonė, kad šių draudimų nebuvimas yra ydingas ir dėl to teikiami ieškiniai, grindžiami įvairiais klaidinančiais išvedžiojimais bei teisės aktų interpretacijomis, mėginant sumodeliuoti tariamų įstatyminių draudimų egzistavimą, nėra pagrindas naikinti sandorius ir kaltinti Bendriją apgaule. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Bendrijos ir NŽT santykiai – tai nelygiateisių, valdymo-pavaldumo santykiais susijusių subjektų santykiai. Valstybė per savo įgaliotą instituciją – NŽT įgyvendina savo valią ir funkcijas, o kiti subjektai, šiuo atveju Bendrija, tą valią, išreikštą per atitinkamus administracinius aktus, privalėjo vykdyti. Viešojo administravimo sferoje šalių teisiniai santykiai grindžiami vienašališku valdymo aktu. Asmeniui prašant išsipirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės pardavimą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsipirkti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės pardavimo sutartį. Bendrija ne tik neturėjo jokių ketinimų, bet ir jokių galimybių kaip nors paveikti NŽT sprendimą parduoti žemę Bendrijai. Bendrija tik atliko būtinus įstatymo reikalaujamus veiksmus valstybinei žemei įsigyti vieninteliu tikslu – viešiems narių poreikiams tenkinti (poilsio, rekreacijos, harmoningos vietovės aplinkos ir pan.). Bendrijos susirašinėjimas su NŽT ir Žemės ūkio ministerija liudija, kad Bendrija veikė atvirai, skaidriai ir sąžiningai, dėl kiekvieno žingsnio konsultuodamasi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant Ž. T. šioje byloje negali būti pripažinta ir apgaulė sudarant sandorį. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2016-07-22 Bendrijos ir atsakovų, Bendrijos narių V. V. D., G. J. G. ir V. R. G., nurodyta žemės paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Sutartis liudija, kad nei žemės paskirtis, nei jos naudojimo būdas, šalims įsigijus ginčo sklypo dalis, nepasikeitė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai sklypo dalys naudojamos ne bendriems tikslams, ne rekreacijai. Žemės sklypai sutvarkyti taip, kad būtų tinkami bendram poilsiui, pasivaikščiojimams, jie nėra aptverti ir tenkina bendrus, o ne tik asmeninius narių poreikius. Pridedama tai patvirtinanti nuotrauka, įrengtas vaikams baseinas, kuris neaptvertas ir prieinamas aplinkiniams. Pažymėtina, jog Žemės įstatyme įtvirtinto reikalavimo naudoti žemę pagal paskirtį ir naudojimo būdą privalo laikytis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jie naudoja žemę (nuosavybės, patikėjimo, nuomos teisės ar kitu pagrindu). Naudoti tiek privačią, tiek ir valstybinę žemę ne pagal paskirtį ir naudojimo būdą draudžiama, už tai kad gali būti taikomos įstatymo nustatytos sankcijos. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pasisakė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti atitinkamas kontrolės priemones ir sankcijas už nustatytų naudojimo paskirties ir būdo reikalavimų nesilaikymą. Būtent NŽT paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia įstatymų nuostatų. Tikrinimo metu nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, minėtoms institucijoms suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad ginčo žemė būtų naudojama ne pagal paskirtį ar ne pagal naudojimo būdą. Todėl prokuroro argumentas, kad ginčo sandoriais Bendrijos žemės ūkio paskirties bendro naudojimo žemei perėjus fiziniams asmenims, neva buvo pažeisti sodininkų interesai bendrai naudotis žeme, yra visiškai nepagrįstas, nes pasikeitus savininkams, šios žemės paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeitė, o žemės naudojimą pagal paskirtį saugo įstatymai ir užtikrina Ž. A. dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, jog žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Taigi, jau pačiame įstatyme aiškiai pasakyta, kad naudojimo būdas apibrėžia veiklą, o ne savininką. Įstatymo leidėjas nedaro jokios sąsajos su nuosavybės teise. NŽT ir prokuroras vadovaujasi lingvistiniu aiškinimu – neva dėl to, kad naudojimo būdo aprašyme yra žodžiai „sodininkų bendrijų“ daro išvadą, kad tokia žemės ūkio paskirties žemė gali priklausyti tik juridiniams asmenims – sodininkų bendrijoms. Pagal analogišką absurdišką logiką, miško ūkio paskirties žemė, kurios naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, naudojami visų gyventojų poreikiams, t.y. poilsiavimui, turėtų priklausyti tik miškų urėdijoms, o ne privatiems asmenims, nors praktika rodo priešingai – privatiems fiziniams asmenims priklauso ne tik rekreaciniai miškų sklypai, bet net ir urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės (administracinė byla Nr. A-662-1790-12). Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A525-28/2011 buvo ginčijamas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas – fizinis asmuo buvo įpareigotas pašalinti iš jo žemės sklypo sustatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą. Pareiškėjo teigimu, blokai buvo sustatyti kaip užtvara, siekiant apsaugoti teritorijos sodinukus, kuriuos niokoja šalia esančio ežero lankytojai. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal naudojimo būdą priskirtas rekreacinių miškų sklypams, o tai reiškia, kad sklypas tenkina viešuosius interesus, ne asmeninius savininko poreikius, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas blokus pašalinti. Yra daugybė bylų, kada fiziniai asmenys kreipėsi į teismus dėl klausimų, susijusių su nuosavybės teise valdomų sklypų, kurie tenkina viešuosius, o ne privačius interesus, tačiau šie asmenys nėra prokuratūrų tampomi po teismus (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A-662-1790-12, A-602-1902-13). Bendrijos vertinimu sprendimų, kurių pagrindu bendro naudojimo žemė arba viešuosius poreikius tenkinanti žemė perėjo privačių asmenų nuosavybėn, revizija atliekama galimai neskaidrios atrankos būdu, prokuratūros prievarta prieš lygiateisius juridinius ir fizinius tos pačios valstybės asmenis naudojama selektyviai, o tai pažeidžia Konstitucijos nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, su ieškiniu nesutinkama ir prašo ieškinį atmesti. Prašo teisėtai nupirktam bendro naudojimo žemės sklypui ( - ) netaikyti restitucijos, t.y. jo nekonfiskuoti ir palikti nuosavybėje ( - ) išpirktus iš bendrijos bendro naudojimo žemės plotelius.

1610. A. V. D., V. D., G. G., J. G., V. G. ir tretieji asmenys notarė D. S., D. S. į teismo posėdį neatvyko; minėtiems asmenims tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

1711. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtiems atsakovams ir tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

18Ieškinys (patikslintas) tenkintinas visiškai.

1912. Nagrinėjama byla grindžiama žemiau nurodytais įrodymais:

2012.1. ( - ) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus Įsakymu Dėl sodininkų bendrijos „Žaluma“, esančios ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo Nr. ( - ) nustatyta, kad įsakyta derinti sodininkų bendrijos „Žaluma“, esančios ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant sklypų padidinimą įstatymų nustatyta tvarka ir bendrojo naudojimo teritorijos suformavimą: <...> formuojami bendram naudojimui ir įsiterpę valstybinės žemės sklypai (neišperkami): skl. Nr. ( - ) <...>.

2112.2. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Skyriaus vedėjo ( - ) įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto valstybinės žemės sklypų, adresu ( - ) sodininkų bendrijos „Žaluma“ formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog suformuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“: žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypai (kuriems priklauso ir ginčo sklypas Nr. ( - )); įsiterpę žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai, sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypai.

2212.3. ( - ) sodininkų bendrijos „Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu nustatyta, jog svarstyta dėl bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos arba pardavimo sutarčių sudarymo, naudojimosi žeme, apmokėjimo už ją tvarkos nustatymo, bei įgaliojimų suteikimas (7 klausimas); dėl bendrojo naudojimo žemės sklypų ( - ) išpirkimo bendrijos reikmėms (10 klausimas). Nuspręsta dėl bendrijai priklausančių žemės sklypų ar jų dalių pardavimo sąlygų: parduoti už ne mažesnę kaip 70 Eur/1 aras kainą; parduoti tik bendrijos nariams (jų sutuoktiniams); parduoti vienam nariui ne daugiau 10 arų žemės, o atskiru bendrijos sprendimu – gali būti parduodama daugiau kaip 10 arų žemės; jei parduodama dalis žemės sklypo, su įgijėju gali būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taip pat nutarta išpirkti bendrijos reikmėms bendrojo naudojimo žemės sklypus ( - ).

2312.4. ( - ) pakartotiniu sodininkų bendrijos „Žaluma“ Prašymu NŽT Skyriui nustatyta, jog prašyta patvirtinti valstybinio bendrojo naudojimo žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos „Žaluma“ ( - ), geodezinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti sklypą išsipirkti.

2412.5. ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės įsigijo ( - ) ploto žemės sklypą, adresu ( - ), už 17,80 Eur kainą, nurodant vidutinę rinkos kainą – 6500 Eur (3 punktas); pareiškiant, jog sklype nėra pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų (4 punktas); pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (5 punktas); pirkėjas įsipareigojo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialių naudojimo sąlygų, laikytis žemės sklypui nustatytų teritorinio planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, vykdant statybas, laikytis įstatymų ir LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės, nepažeisti požeminių inžinierinių tinklų, vandens, elektros, ryšio linijų, prižiūrėti želdinius, vandens telkinius, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų, saugoti paminklus, griežtai laikytis plane pažymėtų ribų (6 punktas); šalys pareiškia, kad <...> šalys atskleidė viena kitai visas šios sutarties sudarymo aplinkybes (9 punktas).

2512.6. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ ir V. D., R. G., G. G. sudarė sutartį dėl žemės sklypo, adresu ( - ), dalių pirkimo (V. D. perka 264/599 dalis už 184,80 Eur, R. G. perka 154/599 dalis už 107,80 Eur, G. G. perka 181/599 dalį už 126,70 Eur; viso bendra suma – 419,30 Eur). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad kiekvienas žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (6.2 punktas); šalys iš anksto susitarė, kad neterminuotai ir besąlygiškai atsisako savo pirmenybės teisės pirkti bet kurias kitas Turto dalis ir sutinka, kad bet kuris bendraturtis perleistų kitas Turto dalis tretiesiems asmenims.<...> (6.4 punktas); <...> šalis įsigijusi nuosavybės teisę į Nekilnojamąjį turtą ir tapusi Turto bendraturte, pareiškia, kad Turto bendraturtis turi teisę savo nuožiūra parduoti, išnuomoti, neatlygintinai suteikti naudotis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, tiek už savo, tiek už trečiųjų asmenų prievoles ar kitaip suvaržyti jam nuosavybės teise priklausančią Turto dalį ar bet kurią dalies dalį, be atskiro kitų bendraturčio sutikimo (6.5 punktas); įvykdžius šią Sutartį Pirkėjai įgys nevaržomą teisę valdyti, naudotis ir disponuoti parduodamu turtu, pagal jo paskirtį ir tam nėra jokių teisinių, administracinių, techninių ar kitokio pobūdžio kliūčių (7.1.5 punktas).

2612.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Skyrius) 2016 m. gruodžio mėn. raštu Dėl viešojo intereso pažeidimo nustatyta, kad NŽT Skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą tuo pagrindu, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ apgaulės būdu įsigijo žemės sklypus (viso 21 žemės sklypas), tame tarpe ir ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Nurodyta, jog Skyriaus vedėjo ( - ) įsakymu Nr. ( - ) patvirtintas valstybinės žemės sklypų, adresu ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. Greta kitų sklypų, ( - ) Skyriaus vedėjo sprendimu Nr. ( - ) buvo suformuotas bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypas Nr. ( - ); ( - ) Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. ( - ) nuspręsta minėtą sklypą parduoti sodininkų bendrijai „Žaluma“; ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. ( - )) žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“. Nustatyta, kad NŽT Skyriui patikrinus Registrų centro duomenis (2016-11-30 duomenimis), paaiškėjo, jog sodininkų bendrija „Žaluma“, įgijusi lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės 31 žemės sklypą, 21 sklypą (visą ar dalis) perleido fiziniams asmenims, tame tarpe ir ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ); vėliau dalis sklypų grąžinta sodininkų bendrijos „Žaluma“ dispozicijon.

2712.8. ( - ) matyti, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, sodininkų bendrijos „Žaluma“ valdybos narys nuo ( - ) metų; nuo ( - ) metų sodininkų bendrija „Žaluma“ nusprendusi nuosavybėn įsigyti dalį jos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų; dalies sklypų atsisakyta įsigyti. Tai buvo dėl savivaldybės skaičiuojamų mokesčių. Bendrojo naudojimo sklypai įgyti bendrijos narių lėšomis. ( - ) visuotiniu bendrijos narių susirinkimo nuspręsta dalį sklypų parduoti bendrijos nariams; prašymai dėl sklypų įsigijimo privačion nuosavybėn patenkinti.

2812.9. ( - ) matyti, jog jis turi aukštąjį išsilavinimą, dirba ( - ); nurodęs, kad sklypą įsigiję prieš 7-8 metus; prieš 5 metus tvarkyti pradėtos raudonos gatvių linijos; prieš 3 metus per susirinkimus imta teikti informacija apie greta esančių sklypų galimybes įsigyti. ( - ) mėn, ginčo sklypo dalis jam buvo išnuomota, o ( - ) – parduota; pirko savo iniciatyva, nes sklypai ribojosi, planuoja įrenti kelias vietas automobiliams statyti, vaikams aikštelę; prieš perkant supažindintas su planais, žinojo, jog tai bendro naudojimo sklypas, mokėjo pavedimu.

2912.10. G. G. Paaiškinimu matyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, yra ( - ); nurodęs, jog apie ( - ) įsigijo žemės skypą, iškart tapo bendrijos nariu; prieš porą metų bendrijos pirmininko buvo informuotas apie galimybę išsinuomoti gerta esantį sklypą. Manė, kad būtų gerai įrengti aikštelę vaikams, nes planuoja turėti anūkų. Pernai pavasarį jis infromuotas pirmininko apie galimybes išpirkti sklypą, todėl parašė prašymą; paaiškino, kad tai buvo abipusė iniciatyva, o šiaip jis ir taip turi nekilnojamojo turto, todėl tas sklypas jam nereikalingas. Pirkimo metu buvo supažindintas su planu, iš sutarties matėsi, o ir pats žinojęs, jog sklypas yra bendro naudojimo; dar ( - ) sklypas vadintas „žalia zona“. Sklypą pirko, nes siūlė, bet pirkti poreikio nebuvo.

3012.11. ( - ) matyti, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra pensininkas, ( - ) paveldėjo turimą sklypą ir beveik nuo tada yra bendrijos narys; nusprendė įsigyti šalia esantį sklypą savo iniciatyva, nes tą darė jo kaimynai; girdėjęs, jog nusipirkti sklypą buvo galima visai nebrangiai. Buvo jam pateiktas planas, pirkdamas matė, kad sklypas yra bendro naudojimo; mokėjo grynais pinigais.

3112.12. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ Įstatai; Žemės sklypo planas M1:500 (sklypo plotas ( - )); Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašai; Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas; Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Žemės ūkio ministerijos darbuotojų kolektyvinio sodo žemės naudojimo Planas; Sodininkų bendrijos formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:1000 Sprendinių brėžinys ir kiti su bendrija susiję žemės sklypo, kelio juostų ir pan. planai; Informacijos apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, iš kurių nustatyta, kad planavimo tikslas – mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projekto rengimas valstybinėje žemėje, suformuojant įsiterpusius žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiškų sodo sklypais ir bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus, pertvarkant bei koreguojant esamus sklypus bei teritoriją pagal faktinį naudojimą ir kiti dokumentai.

3212.13. 2017-01-25 Valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko išrašu nustatyta, kad ( - ) ha žemės sklypas, adresu ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 154/599 dalys - V. G. ir R. G., 181/599 dalis – G. G. ir J. G., 264/599 dalys – V. D. ir V. D. (pagrindas – ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - )).

33Dėl viešo intereso gynimo

3413. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėto straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Iš esmės analogiška pastarajai nuostata yra įtvirtinta ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse. Teismų praktikoje konstatuota, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-414/2014). Kaip matyti, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau kita vertus, šių subjektų teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą nėra absoliuti – CPK 5 straipsnio 3 dalyje ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pirmiau įvardyti subjektai tik įstatymų nustatytais atvejais gali reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavusi, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-314-611/2018). Minėtoje civilinėje byloje teisėjų kolegija papildomai pažymėjusi, jog pirmiau įvardytų nuostatų, kad ieškinys viešajam interesui ginti gali būti reiškiamas įstatymuose apibrėžto subjektų rato ir tik įstatymų nustatytais – tokių subjektų kompetencijai priskirtais – atvejais, paskirtis – užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų gynimo, civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ginant viešąjį interesą, egzistuoja įsikišimo į civilinius teisinius santykius ir į tokių santykių dalyvių subjektines teises galimybė. Aptariamos nuostatos yra teisiniai saugikliai, kurie garantuoja, kad viešasis interesas nebus be aiškaus ir konkretaus pagrindo neproporcingai suabsoliutintas ir ginamas privataus intereso sąskaita. Kaip minėta, viešojo intereso gynimas yra dispozityvumo principo išimtis, todėl šis interesas, kaip įvardyto – civiliniame procese dominuojančio – principo veikimą ribojantis veiksnys, gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-314-611/2018). Ieškovas pareiškė ieškinį (patikslintą) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, kad ginčo sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, t. y. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatoms. Teismo vertinimu, paties ieškinio argumentai yra akivaizdžiai orientuoti į viešojo intereso, susijusio su nuosavybės teisės valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu, gynimą.

35Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

3614. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A858–3399/2011, Nr. A492–173/2014).

3715. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-76-684/2018).

3816. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-07-31) (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalis pateikia sodininkų bendrijos sampratą, jog tai atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė; minėto straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

3917. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (suvestinė 2015-09-01 – 2017-07-24 redakcija) (toliau – Žemės reformos įstatymas) reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

4018. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (suvestinės redakcijos: 2015-12-10 – 2016-04-30 ir 2016-06-03 – 2017-06-30) (toliau – Žemės įstatymas) paskirtis nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 1,2 dalyse: žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentavimas (1 dalis); žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimas, ir toks žemės santykių reguliavimas, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (2 dalis). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

4119. Ginčo laikotarpiui aktualių (suvestinė 2015-02-02 – 2018-05-31 redakcija) Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

4220. Teismų praktikoje, esant tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje bei dalyvaujant tai pačiai bylos šaliai – atsakovui sodininkų bendrijai „Žaluma“, yra pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-290-241/2019).

4321. Aukščiau paminėtomis nutartimis teismai išaiškinę, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-290-241/2019).

4422. Bylos duomenys rodo, kad dar iki įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės, atsakovas (sodininkų bendrija „Žaluma“) ( - ) pakartotinio bendrijos narių susirinkime svarstė dėl bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos arba pardavimo sutarčių sudarymo, naudojimosi žeme, apmokėjimo už ją tvarkos nustatymo, bei įgaliojimų suteikimo (7 klausimas); dėl bendrojo naudojimo žemės sklypų ( - ) išpirkimo bendrijos reikmėms (10 klausimas). Minėtame ( - ) pakartotinio bendrijos narių susirinkime nuspręsta dėl bendrijai priklausančių žemės sklypų ar jų dalių pardavimo sąlygų: parduoti už ne mažesnę kaip 70 Eur/1 aras kainą; parduoti tik bendrijos nariams (jų sutuoktiniams); parduoti vienam nariui ne daugiau ( - ) žemės, o atskiru bendrijos sprendimu – gali būti parduodama daugiau kaip ( - ) žemės; jei parduodama dalis žemės sklypo, su įgijėju gali būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taip pat nutarta išpirkti bendrijos reikmėms bendrojo naudojimo žemės sklypus ( - ). Be to, iš byloje esančių bendrijos narių paaiškinimų matyti, kad bendrijos nariai su atsakovu bendrija sprendė klausimus dėl konkrečių sklypų įsigijimo ir kainos, kurie ribojasi su bendrijos narių jau turimais sklypais, bet ne dėl sklypų, kaip bendro naudojimo sklypų. Tai suponuoja teismui teigti, kad atsakovas, įsigydamas ginčo sklypą iš valstybės, neturėjo tikslo ir neketino ginčo sklypo naudoti bendroms sodininkų bendrijos reikmėms (pavyzdžiui, statiniams statyti, rekreacijos tikslais ir pan.), priešingai, ir kaip pats atsakovo sodininkų bendrijos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, siekė parduoti sklypus tuo tikslu, kad sklypai nebūtų paskirti kitiems asmenims; sklypus siekė parduoti tiems, kas juos prižiūrėjo. Papildomai atsakovo bendrijos atstovas paaiškino, jog ginčo sklype jokia ūkinė veikla negalima, nes yra elektros tinklų zona. Atkreiptina ir į tai, jog viso proceso metu atsakovas sodininkų bendrija neteikė jokių duomenų apie tai, koks (kaip) sutarties sudarymo metu (arba yra dabar) galimai buvo (pasireiškė) ginčo žemės sklypo bendro naudojimo poreikis (pavyzdžiui, buvimas statinių, rekreacijos tikslas ir pan.). Be to, atsakovui bendrijai įsigijus ginčo sklypą, nenustatyta, kad ginčo sklypas bent kurį laiką buvo naudotas kaip bendrojo naudojimo žemė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodyta aplinkybe ir kurią palaikė kitas bylos atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, jog atsakovas sodininkų bendrija dar iki ginčijamo sandorio sudarymo jau turėjo tikslą – ginčo žemės sklypą perparduoti bendrijos nariams nuosavybės teise. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas sodininkų bendrija „Žaluma“, neturėdamas tikslo ginčo sklypo naudoti bendroms reikmėms, ne tik neturėjo teisės ginčo sklypą perleisti bendrijos nariams, bet ir neturėjo teisės įsigyti ginčo sklypo lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės.

4523. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010).

4624. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią bendrojo naudojimo sodininkų bendrijos žemė nuosavybės teise negali priklausyti pavieniams sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ( - ) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir atitinkamai ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurias žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas atsakovui sodininkų bendrijai „Žaluma“, o paskui dalimis - V. D. ir V. D., R. G. ir V. G., G. G. ir J. G..

4725. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, jog sandoris dėl valstybinės žemės sudarytas pažeidus imperatyvias teisės normų nuostatas, t. y. yra niekinis visa apimtimi, taikytini teisiniai padariniai - restitucija: Lietuvos valstybei grąžintinos žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalys – V. D. ir V. D. grąžina 264/599 dalis; R. G. ir V. G. grąžina 154/599 dalis; G. G. ir J. G. grąžina 181/599 dalį.

4826. Taip pat priteistina iš Lietuvos valstybės sodininkų bendrijos „Žaluma“ naudai 17,80 Eur; iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ priteistina V. D. ir V. D. naudai – 184,80 Eur, R. G. ir V. G. naudai – 107,80 Eur, G. G. ir J. G. naudai – 126,70 Eur.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

5027. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjimu atveju ieškinys tenkintinas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos iš atsakovų nuo jų už žemės sklypus sumokėtos kainos (17,80 Eur + 184,80 Eur + 107,80 Eur + 126,70 Eur = 437,10 Eur) už parduotą 599 kv. m. valstybinės žemės sklypą. Mažiausias mokamas žyminis mokestis elektroninių ryšių priemonėmis teikiamoje byloje yra 15 Eur. Iš atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ priteistinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų V. D. ir V. D. – 15 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų R. G. ir V. G. - 15 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovų G. G. ir J. G. - 15 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

5128. Į valstybės biudžetą išieškotina 108,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokią sumą (108,73 Eur) priteisia iš atsakovų: sodininkų bendrijos „Žaluma“ priteistinas 27,18 Eur išlaidų, iš atsakovų V. D. ir V. D. – 27,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 13,59 Eur išlaidų, iš R. G. ir V. G. – 27,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 13,59 Eur išlaidų, iš atsakovų G. G. ir J. G. - 27,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 13,59 Eur išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

5229. Vilniaus rajono apylinkės teismo (ankstesnis teismo pavadinimas) 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 185, 259-270 straipsniais, teismas

Nutarė

54ieškovo ieškinį (patikslintą) tenkinti visiškai.

55Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ( - ) Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kuria sodininkų bendrija „Žaluma“ iš Lietuvos valstybės nusipirko ( - ) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ).

56Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ( - ) Pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kuria sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) dalis pardavė V. D. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) už 184,80 Eur, ( - ) dalis pardavė R. G. (asmeninės nuosavybės teise) už 107,80 Eur, ( - ) dalį pardavė G. G. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) už 126,70 Eur.

57Taikyti restituciją:

58-grąžinti iš atsakovų V. D. ir V. D. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) dalis Lietuvos valstybei;

59-grąžinti iš atsakovų R. G. ir V. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) dalis Lietuvos valstybei;

60-grąžinti iš atsakovų G. G. ir J. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), ( - ) dalį Lietuvos valstybei.

61Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui sodininkų bendrijai „Žaluma“ 17,80 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą.

62Priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ (į. k. 191518644) atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtus: V. D. (a. k. ( - ) – 184,80 Eur, R. G. (a. k. ( - ) – 107,80 Eur ir G. G. (a. k. ( - ) – 126,70 Eur.

63Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų: sodininkų bendrijos „Žaluma“ (į. k. 191518644) 42,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų V. D. (a. k. ( - ) ir V. D. (a. k. ( - ) – 42,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 21,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš R. G. (a. k. ( - ) ir V. G. (a. k. ( - ) – 42,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 21,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų G. G. (a. k. ( - ) ir J. G. (a. k. ( - ) – 42,18 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 21,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. ( - ), įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

64Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

65Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.