Byla 3K-3-84/2013
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Kseda“ ieškinį atsakovui R. B. , dalyvaujant tretiesiems asmenims B. K. , R. K. , dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliami actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, (ne)sąžiningumo ir restitucijos taikymo klausimai.

6Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Kseda“ iškelta bankroto byla, 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

72009 m. liepos 13 d. ieškovas BUAB „Kseda“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 19 d. UAB „Jaros transportas“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė nurodytas akcijas atsakovui R. B. , taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovo 206 500 Lt (CK 1.95, 6.66 straipsniai).

8Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 100 000 Lt įsigijo iš UAB „Jara“ 10 vnt. (100 procentų) UAB „Jaros transportas“ akcijų (vienos akcijos nominali vertė 1000 Lt, pardavimo kaina 10 000 Lt). Ginčijama 2008 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas už 10 000 Lt pardavė atsakovui 10 vnt. (100 procentų) šios įmonės akcijų (akcijos nominali vertė ir pardavimo kaina 1000 Lt). Atsakovas akcijas 2008 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 10 000 Lt pardavė V. T. . Ieškovo teigimu, akcijų vertė jų pardavimo dieną – 2008 m. birželio 19-ąją buvo 206 500 Lt, tai reiškia, jog ieškovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, kurios neprivalėjo sudaryti, ir perleisdamas akcijas už keletą kartų mažesnę nei rinkos kainą, sumažino savo turtą, taip pasunkindamas galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

9Ieškovo nuomone, sutarties šalys buvo nesąžiningos dėl itin didelės priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos, nes ieškovo perleistų akcijų vertė (206 500 Lt) viršija atsakovo sumokėtą akcijų kainą (10 000 Lt) (CK 6.66 straipsnis, 6.67 straipsnio 4 punktas). Taigi yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 206 500 Lt, nes jis ginčo akcijas yra perleidęs V. T. , kurio sąžiningumas neneigiamas (CK 1.95 straipsnis, 6.66 straipsnio 4, 5 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis).

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nustatė, kad pagal ieškovo 2007–2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Jaros transportas“ vienos akcijos nominali vertė buvo 1000 Lt; akcijos atsakovui parduotos už nominalią jų vertę. Ieškovo balanse UAB „Jaros transportas“ akcijos taip pat apskaitytos balansine akcijų nominalia verte – 10 000 Lt, kuri sutampa su akcijų pardavimo atsakovui kaina. Taigi atsakovas, nebūdamas atitinkamos srities profesionalas ir pirkdamas akcijas iš mokios ieškovo įmonės, kurios pelnas per metus buvo beveik dvigubai išaugęs, buvo pakankamai atidus ir sąžiningas akcijų įgijėjas, pirkdamas jas už šalių susitartą kainą, lygią nominaliai vertei. Teismas pažymėjo, kad kainą nustato pardavėjas, o ne pirkėjas, kuris gali tik atsisakyti sudaryti ginčijamą sandorį.

132006 m. gruodžio 29 d., t. y. iki ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. sutartimi įsigijo UAB „Jaros transportas“ akcijas, jos turimas turtas skolas viršijo 1 980 427 Lt, po šios sutarties sudarymo turtas sumažėjo ir 2007 m. gruodžio 31 d. skolas viršijo 148 183 Lt, o po ginčo sandorio 2008 m. birželio 19 d. sudarymo turtas viršijo skolas 94 795 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad akcijų perleidimas atsakovui už 10 000 Lt nepažeidė ieškovo teisių ir atitiko normalią verslo praktiką. Teismas nesivadovavo teismo ekspertizės akte nustatyta akcijų rinkos verte, nes šis yra su klaidomis (5 pozicija), t. y. 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų buhalterinė vertė nurodyta 251 907 Lt, be to, ekspertė teismo posėdyje sutiko, kad akcijų pardavimo kaina nuo apskaičiuotos vertės gali skirtis priklausomai nuo įvairių sąlygų. Atsakovas iš ginčijamo sandorio negavo jokios materialinės naudos, nes, paaiškėjus UAB „Jaros transportas“ skoloms, akcijas V. T. 2008 m. lapkričio 5 d. sutartimi perpardavė už 10 000 Lt, t. y. už įsigijimo kainą.

14Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010), konstatavo, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų: 2007 m. ieškovas baigė pelningai, todėl ginčijamas sandoris nebuvo ieškovo nemokumo priežastis; nepaneigta atsakovo sąžiningumo prezumpcija; sandorio sudarymo metu ieškovui nebuvo pareikšti kreditorių reikalavimai; pats ieškovas UAB „Jaros transportas“ akcijas buvo įsigijęs už kainą, daug mažesnę nei nurodyta ekspertizės akte; neįrodyta, kad ieškovas už akcijas galėjo gauti didesnę kainą, nei sumokėjo atsakovas, kad dėl sandorio pasikeitė bendrovės mokumas ir buvo pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesai (CK 1.5, 6.66 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

15Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas restitucijos būdas akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes atsakovas už akcijas nebūtų mokėjęs 206 500 Lt. Atsakovas nėra atsakingas už nenuginčytą ieškovo akcininkų B. K. ir R. K. 2008 m. birželio 16 d. nutarimą parduoti akcijas už 10 000 Lt.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio ir pripažino ieškovo UAB „Kseda“ ir atsakovo R. B. 2008 m. birželio 19 d. UAB „Jaros transportas“ 100 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 154 875 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

17Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Spręsdamas dėl įgijėjo sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009.

18Dėl UAB ,,Kseda“ kreditorių teisių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo bendrovė buvo valdoma vienos šeimos narių. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Kseda“ akcininkai buvo sutuoktiniai–tretieji asmenys B. ir R. K. . Iki 2008 m. gruodžio 17 d. UAB „Kseda“ direktorius ir valdybos pirmininkas buvo R. K., bendrovės vadovo pareigos buvo laikinai pavedamos ir jo sutuoktinei B. bei sūnui E. K. . Tokie asmenys, imdamiesi vadovauti (atstovauti) bendrovei, žino arba turi žinoti jos esamą būklę bei padarinius, kurių gali atsirasti bendrovės vardu atliekant atskirus veiksmus, iš jų ir sudarant sandorius (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu UAB „Kseda“ ir vadovas R. K. pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 2007 m. ir jiems skirtos baudos (BK 222 straipsnio 1, 2 dalys) (baudžiamoji byla Nr. 1-486-43/2009). Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad UAB ,,Kseda“ finansinės atskaitomybės pirminiai duomenys, kurių pagrindu buvo sudaryta paskutinė – 2007 m. finansinė atskaitomybė, yra suklastota dėl nusikalstamų bendrovės valdymo organų veiksmų. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais trečiojo asmens R. K. į bylą pateiktais dokumentais, spręsdamas dėl UAB ,,Kseda“ ūkinės finansinės būklės. UAB ,,Kseda“ valdę tarpusavyje susiję asmenys nevykdė pirmiau nurodytų įstatymų reikalavimų, vadovavosi ne bendrovės, o savanaudiškais interesais (CPK 185 straipsnis).

19Remiantis Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kseda“ ginčijamo sandorio sudarymo metu strigo bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais, valstybės biudžetui jau nebuvo teikiama finansinė atskaitomybė ir kt. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi pripažinus UAB ,,Kseda“ bankrutavusia ir nutarus ją likviduoti dėl bankroto, buvo patvirtintas 36 kreditorių sąrašas; pareikštų finansinių reikalavimų bendra suma siekia daugiau kaip 3 mln. Lt. Bankroto bylos duomenimis, administratoriaus dispozicijoje nėra turto, kuriuo galėtų būti visiškai padengtos šios skolos (Įmonių bankroto įstatymo 33-36 straipsniai). Taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoris nepablogino UAB ,,Kseda“ būklės ir nepažeidė bendrovės kreditorių turtinio intereso visiškai ar bent kuo didesne dalimi patenkinti savo reikalavimus.

20Spręsdamas dėl UAB „Jaros transportas“ akcijų vertės ir kainos apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su duomenų neatitiktimi papildomos ekspertizės akte (lentelės 5 pozicija), vertintini kaip formalūs, todėl nepagrįsti. Pagal ekspertės paaiškinimą pirmosios instancijos teisme, šio turto rinkos vertės ir kainos svyravimas apie 25 procentus yra nulemtas subjektyvių veiksnių sudarant konkretų sandorį, tačiau 10 000 Lt akcijų kaina tuo laikotarpiu buvo nereali (CPK 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su UAB ,,Kseda“ būkle sudarant ginčijamą sutartį, ekspertizės išvadoms, kad vienos UAB ,,Jaros transportas“ akcijos rinkos vertė – 20 650 Lt, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo sandorio, kuriuo šios akcijos buvo parduotos už 10 000 Lt, prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, normaliai verslo praktikai ir teikia pagrindą spręsti, kad turtas atsakovui parduotas už daug mažesnę nei rinkos kaina, pasunkinant galimybę visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais, ir taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB ,,Kseda“ ir UAB „Jaros transportas“ buvo valdomos artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Tai aktualu, vertinant bylos medžiagą, susijusią tiek su duomenimis, apibūdinančiais bendrovių ūkinę finansinę veiklą, tiek sprendžiant dėl sandorio šalių sąžiningumo.

21Dėl skolininko UAB „Kseda“ ir trečiojo asmens R. B. nesąžiningumo apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB „Kseda“ akcininkų ir vadovų sąžiningumas, parduodant šį turtą už daug mažesnę nei jų rinkos vertė (ir kaina) kainą, yra paneigtas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Nustatyta aplinkybė suteikia CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą pagrindą preziumuoti, kad tokio sandorio šalys yra nesąžiningos. Byloje nėra duomenų, kad R. B. turėjo specialių žinių akcijų vertei nustatyti, tačiau asmuo, nutaręs pirkti 100 proc. akcijų bendrovės, kuri, remiantis trečiojo asmens R. K. paaiškinimais, seniai veikia, Lietuvoje ir visoje Europoje turi gerą vardą, suvokė arba turėjo suvokti, kad šio finansinio turto valdymas yra neatskiriamai susijęs ne tik su bendrovės dalyvio teise gauti dividendus, bet ir su atitinkamomis pareigomis bei atsakomybe (CK 2.81–2.94 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 19–37 straipsniai). Šį turtą įsigyjantis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad tiek akcijų pardavėją UAB ,,Kseda“, tiek UAB ,,Jaros transportas“ valdo iš esmės tie patys asmenys, suprato arba turėjo surasti, kokių padarinių gali kilti tokios įmonės akcijas perkant pagal nominalią vertę, kai pats pardavėjas mažiau kaip prieš metus jas buvo pirkęs už žymiai didesnę kainą. Atsižvelgiant į įsigyjamo turto – 100 procentų įmonės akcijų specifiką, tokių duomenų neišsiaiškinimas arba jų reikšmės nesuvokimas traktuotinas kaip asmens nepateisinama rizika, kurios galimi padariniai tenka jam pačiam, o manydamas, kad tokia situacija susidarė dėl akcijas jam pardavusių asmenų kaltės, gali teisme kelti klausimą dėl jų civilinės atsakomybės ar šių veiksmų įvertinimo baudžiamosios teisės aspektu. R. K. teigimu, atsakovą, kaip akcijų pirkėją, pasiūlė jo sūnus E. K. (jo draugai), tai leidžia abejoti atsakovo ir trečiųjų asmenų R. ir B. Kondratavičių teiginiais, jog atsakovas buvo visiškai neinformuotas apie UAB ,,Kseda“ ūkinę finansinę būklę. Pažymėtina, kad atsakovas nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d. dirbo šioje bendrovėje ir apie tai UAB ,,Kseda“ valdžiusiems K. negalėjo būti nežinoma (CPK 185 straipsniai).

22Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Jaros transportas“ akcijas atsakovas R. B. 2008 m. lapkričio 5 d. sutartimi už 10 000 Lt yra perleidęs V. T. , kurio sąžiningumas neginčijamas nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju iš atsakovo ieškovui turi būti priteista ginčo sandorio sudarymo metu buvusi akcijų rinkos kaina – ekvivalentas pinigais (CK 6.146 straipsnis). Spręsdamas dėl akcijų vertės apeliacinės instancijos teismas vadovavosi eksperto išvadomis, nepriklausomai nuo to, kad buvo nustatyti tam tikri jos trūkumai, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N. , bylos Nr. 3K-3-163/2010). 2011 m. sausio 21 d. ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad akcijos rinkos vertė jos pardavimo metu buvo 20 650 Lt. Ekspertė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ši akcijos rinkos vertė buvo reali, tačiau dėl įvairių aplinkybių akcijos pardavimo rinkos kaina galėjo svyruoti apie 25 proc., t. y. nuo 15 487,50 Lt iki 25 812,50 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog akcijos galėjo būti parduotos už pirmiau nurodytą vidutinę ar maksimalią rinkos kainą, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Jaros transportas“ vienos akcijos rinkos kaina jos pardavimo dieną buvo 15 487,50 Lt, o 10 akcijų – 154 875 Lt, ir ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo (CK 1.5, 6.145–6.147 straipsniai).

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

24Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

25l. Dėl faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo (CPK 176-184 straipsniai) ir CK 6.66 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo elgesį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir nepagrįstai konstatavo jį nesąžininga sandorio šalimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovui buvo žinomos UAB „Jaros transportas“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo šios įmonės akcijas nusipirko UAB „Kseda“, sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo tai, kad UAB „Jaros transportas“ akcijų pirkimas už 100 000 Lt patvirtina, jog ieškovas, taip pat kaip ir atsakovas, jas buvo nupirkęs už daug mažesnę nei rinkos kainą, tačiau, pažeisdamas šalių lygiateisiškumą, ieškovo elgesį identiškomis sąlygomis nelaikė nesąžiningu. Pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo ieškovas įsigijo 100 proc. UAB „Jaros transportas“ akcijų, nėra viešas. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nevertino atsakovo argumento, kad už didesnę kainą jis UAB „Jaros transportas“ akcijų nebūtų pirkęs dėl finansinės padėties. Paviešintame UAB „Jaros transportas“ 2007 m. balanse akcijos apskaitytos jų nominalia 10 000 Lt verte. Prieš akcijų pirkimą atsakovas žinojo, kad visos UAB „Jaros transportas“ akcijos priklauso ieškovui, kurio akcininkai yra priėmę sprendimą parduoti šias akcijas už 10 000 Lt kainą. Kadangi pardavimo kaina yra šalių susitarimo reikalas, tai atsakovas, kaip asmuo, neturintis tam jokių specialių žinių, neįtarė ir negalėjo įtarti, kad perka akcijas už daug mažesnę kainą nei jas buvo įgijęs ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo 2008 m. birželio 19 d. sandorio sudarymo pagrindo – UAB „Kseda“ akcininkų sprendimo parduoti UAB „Jaros transportas“ akcijas už 10 000 Lt. Tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Šiam sprendimui ginčyti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, sprendimas galioja, todėl ginčijama sutartis nepagrįstai pripažinta negaliojančia.

26Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes ir pasisakydamas dėl UAB „Kseda“ kreditorių teisių pažeidimo, neįvertino, kad atsakovui nebuvo žinoma apie baudžiamąją bylą Nr.1-486-43/2009, kurioje dėl trečiojo asmens R. K. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Teismas nevertino to fakto, kad nebuvo paviešinta duomenų, leidžiančių ginčijamo sandorio sudarymo dieną abejoti UAB „Kseda“ buhalterinių dokumentų teisingumu. Teismo 2009 m. sausio 12 d. baudžiamasis įsakymas priimtas praėjus net pusei metų po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netikėti UAB „Kseda“ paviešintų dokumentų teisingumu. Atsakovo darbo ieškovo įmonėje specifika (transporto priemonių vairavimas) nesusijusi su šios bendrovės ūkine finansine veikla. Atsakovas, pirkdamas UAB „Jaros transportas“ akcijas, pasidomėjo būtent šios bendrovės ūkine finansine situacija. Pardavėjas jį patikino, kad sandoris atitinka nusistovėjusią verslo praktiką ir nepažeidžia niekieno interesų. Atsižvelgiant į atsakovo ribotą ekonominių, finansinių žinių turėjimą, jo, kaip pirkėjo, elgesys atitiko nusistovėjusią tokio pobūdžio sutarčių sudarymo praktiką.

27Teismas vienašališkai ir neobjektyviai preziumavo atsakovo nesąžiningumą teigdamas, kad jis turėjęs galimybę žinoti apie ieškovo kreditorius. Tokia išvada prieštarauja nutartyje nustatytiems faktams, kad 2008 m. sausio 28 d. ir 2008 m. kovo 5 d. FNTT prie VPM Kauno apskrities skyriaus pareigūnai buvo paėmę UAB „Kseda“ dokumentus. Bendrovės finansiniai dokumentai vyr. finansininkei buvo grąžinti tik 2009 m. vasario 5 d. Sudarant ginčijamą sutartį buvo 2007 m. balansas ir sutarties sudarymo dieną sudarytas balansas. Jais abejoti atsakovas neturėjo pagrindo. Taigi akivaizdu, kad 2008 m. birželio 19 d. nebuvo objektyvių neginčijamų UAB „Kseda“ finansinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės finansinę būklę, kreditorius ir jų įsipareigojimų dydį. Teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, kad didesnės kainos, juolab priteistų 154 875 Lt, atsakovas nebūtų galėjęs sumokėti dėl lėšų stygiaus. Iš atsakovo priteista 154 875 Lt akcijų kaina pažeidžia pirkėjo teisėtus lūkesčius, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nes priteista kaina neadekvati pirkėjo turėtoms ir turimoms pajamoms (pastaruoju metu atsakovas yra bedarbis). Už teisingą kainos nustatymą atsakingas būtent turto pardavėjas–ieškovas, tačiau nei pardavėjas, nei asmenys, priėmę sprendimą parduoti akcijas už 10 000 Lt nominalią vertę, šiuo atveju lieka absoliučiai neatsakingi už jų priimtą sprendimą ir sukeltus neigiamus padarinius atsakovui. Tai, kad UAB „Jaros transportas“ akcijų pirkėją pasiūlė su UAB „Kseda“ valdymu susijusio asmens draugai, nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma akcijų pardavėjo ūkinės finansinės būklės problemos ir galimas kreditorių teisių pažeidimas.

282. Dėl restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 10 000 Lt už akcijas. Taigi ieškovas nepagrįstai praturtėja atsakovo sąskaita 10 000 Lt. Tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principams ir restitucijos taikymo taisyklėms (CK 6.145–6.147 straipsniai). Atsakovas nepagrįstai tapo atsakingas už nenuginčytą ieškovo akcininkų B. K. ir R. K. 2008 m. birželio 16 d. nutarimą parduoti jam UAB „Jaros transportas“ akcijas už 10 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės aktą ir ekspertės, patvirtinusios, kad akcijų kaina yra šalių susitarimo reikalas, paaiškinimus. Teismas nepagrįstai balansinę akcijų vertę laiko pagrįsta realiai gautina akcijų kaina. Teismo nustatytą 154 875 Lt kainą ekonominio sunkmečio metu 2008 m. transporto įmonei gauti buvo neįmanoma dėl ekonominės krizės.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

30Procesiniame dokumente nurodoma, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos išimtys, kurioms esant preziumuojama, jog sandorio sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos. Atsakovas įsigijo įmonės akcijų už 10 000 Lt, kai reali jų vertė buvo 206 500 Lt. Taigi sandorio sudarymo metu egzistavo priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, todėl pareiga paneigti šią prezumpciją teko atsakovui. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises.

31Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu tiek BUAB „Kseda“, tiek UAB „Jaros transportas“ buvo valdomos artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Tuometis BUAB „Kseda“ direktorius R. K. žinojo, kad UAB „Jaros transportas“ akcijos mažiau kaip prieš metus buvo pirktos už daug didesnę kainą, buvo informuotas apie BUAB „Kseda“ finansinę situaciją, todėl elgėsi nesąžiningai. Faktas, kad 154 875 Lt vertės turtas parduodamas už 10 000 Lt kainą, patvirtina, kad sandoriu pažeidžiami įmonės ir jos kreditorių interesai. Atitinkamai ir akcininkų sprendimas, kuriuo nustatoma daug mažesnė turto pardavimo kaina, yra neteisėtas, tačiau nesukelia teisinių padarinių akcijų pirkėjui, kuris yra laisvas apsispręsti dėl sudaromo sandorio ir privalo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

32Teismai pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėjo specialių žinių akcijų vertei nustatyti, tačiau skirtingai sprendė dėl tokio asmens pareigos išsiaiškinti svarbias aplinkybes, susijusias su perkamu turtu ir sudaromu sandoriu. Atsakovas, sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, suvokė arba turėjo suvokti, kad šio finansinio turto valdymas yra neatskiriamai susijęs ne tik su bendrovės dalyvio teise gauti dividendus, bet ir su atitinkamomis pareigomis bei atsakomybe (CK 2.81–2.94 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 19–37 straipsniai). Dėl to pasikliovimas tik pardavėjo teiginiais, nereikalaujant pateikti konkrečių dokumentų ir papildomų paaiškinimų, neanalizuojant finansinės atskaitomybės dokumentų, arba jų reikšmės nesuvokimas traktuotinas kaip tokio asmens nepateisinama rizika. Faktas, kaip teigia atsakovas, kad pardavėjo pasiūlyta kaina jį tenkino ir už didesnę kainą akcijų apskritai jis nebūtų pirkęs, įrodo, kad atsakovas nesidomėjo sandorio sudarymui reikšmingomis aplinkybėmis, o akcijas pirko tik todėl, kad jos buvo parduodamos už žemą kainą, todėl buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, t. y. nesąžiningas.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį sandorį, nesąžiningumo

36Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

37CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

38Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.). Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

39Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, 2008 m. birželio 19 d. sudarant UAB „Jaros transportas“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, vienos UAB ,,Jaros transportas“ akcijos rinkos vertė buvo 20 650 Lt, 10 akcijų – 206 650 Lt, tačiau šios akcijos atsakovui buvo parduotos už 10 000 Lt, t. y. 1000 Lt už vieną akciją. Taigi UAB ,,Jaros transportas“ akcijos atsakovui parduotos už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė. UAB ,,Jaros transportas“ akcijų rinkos vertė buvo nustatyta įvertinus papildomos teismo ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovas nepagrindė savo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 179, 185 straipsniai). Siekiant nustatyti UAB ,,Jaros transportas“ akcijų rinkos vertę buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, apklausta ekspertė. Ji tvirtino, kad UAB ,,Jaros transportas“ akcijų pardavimo kaina – 10 000 Lt neatitiko pardavimo metu buvusios rinkos vertės – 206 650 Lt. Ekspertės teigimu, akcijų kaina gali svyruoti apie 25 proc. priklausomai nuo to, kaip šalys susitaria, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertės paaiškinimus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendė, kad UAB „Jaros transportas“ vienos akcijos rinkos kaina jos pardavimo dieną buvo 15 487,50 Lt, o 10 akcijų – 154 875 Lt. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad papildomos ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, iš esmės būtų neteisėtas, prieštaraujantis kitiems byloje esantiems įrodymams (CPK 218 straipsnis). Taigi nustačius, kad UAB ,,Jaros transportas“ akcijos atsakovui parduotos už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė, yra pagrindas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu konstatuoti atsakovo, kaip actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį sudariusios šalies, nesąžiningumą. Minėta, tokiu atveju sandorį sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nagrinėjamos bylos atveju taikytiną jo nesąžiningumo prezumpciją, t. y. patvirtinančių, kad jis buvo sąžiningas sudarydamas UAB „Jaros transportas“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis).

40Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nutaręs pirkti 100 proc. bendrovės akcijų, suvokė arba turėjo suvokti, kad šio finansinio turto valdymas yra neatskiriamai susiję ne tik su bendrovės dalyvio teise gauti dividendus, bet ir su atitinkamomis pareigomis bei atsakomybe (CK 2.81–2.94 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 19–37 straipsniai). Dėl to atsakovas, turėdamas pareigą domėtis jam turtą parduodančios įmonės finansine padėtimi ir jos kreditoriais, turėjo pasidomėti ir tuo, kodėl UAB ,,Kseda“ priklausančios UAB ,,Jaros transportas“ akcijos yra parduodamos už jų nominalią vertę. Pažymėtina, kad byloje nustatytas faktas, jog atsakovas nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 23 d. dirbo UAB ,,Kseda“, ginčijamas sandoris sudarytas 2008 m. birželio 19 d., t. y. atsakovui dirbant pas ieškovą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad tiek akcijų pardavėją UAB ,,Kseda“, tiek UAB ,,Jaros transportas“ valdo artimais ryšiais susiję asmenys, suprato arba turėjo surasti, kokių padarinių gali kilti tokios įmonės akcijas perkant pagal nominalią vertę, kai pats ieškovas–pardavėjas mažiau kaip prieš metus jas pirko už daug didesnę kainą – 100 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų turėjęs galimybės sužinoti apie UAB „Jaros transportas“ akcijų įsigijimo pagrindą – 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš UAB „Jara“ už 100 000 Lt įsigijo 10 vnt. (100 procentų) UAB „Jaros transportas“ akcijų. Taigi byloje esantys duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigia atsakovo nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 4 punktas), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra nustatęs ir kitas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, sprendžia, jog teismas pagrįstai pripažino ginčijamą 2008 m. birželio 19 d. UAB „Jaros transportas“ 100 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.

41Dėl restitucijos taikymo

42Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; kt.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Jaros transportas“ akcijas 2008 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė V. T. , kurio sąžiningumo klausimas šioje byloje nebuvo keliamas ir nurodytas sandoris nebuvo ginčijamas. Taigi pripažinus negaliojančia 2008 m. birželio 19 d. UAB „Jaros transportas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atlikti restituciją natūra neįmanoma. Tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais, taikymo. Minėta, kad atsakovo nesąžiningumas įsigyjant UAB „Jaros transportas“ akcijas byloje pagrįstai konstatuotas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. Byloje nustatyta tik 2008 m. birželio 19 d. ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvusi UAB „Jaros transportas“ 10 akcijų rinkos vertė – 206 500 Lt; atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ekspertės paaiškinimus ši suma sumažinta iki 154 875 Lt, ir šią sumą apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, jog, bylos duomenimis, atsakovas ieškovui už parduotas akcijas jau yra sumokėjęs 10 000 Lt. Šia suma turėjo būti mažinama iš atsakovo ieškovui priteistina suma taikant restituciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą 154 875 Lt sumą iki 144 875 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo ir priteista iš atsakovo suma mažintina tik 6,5 proc. (mažinant atsakovo ieškovui jau sumokėta 10 000 Lt suma), o apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6998,64 Lt už byloje atliktą ekspertizę, kurios išvadomis teismas pagrįstai vadovavosi nustatydamas perleistų akcijų vertę, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl nurodytų išlaidų ieškovui priteisimo iš atsakovo paliktina nepakeista.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 65,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti ir išdėstyti taip:

49„Taikyti restituciją – priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Kseda“ (juridinio asmens kodas 134390864) iš atsakovo R. B. (asmens kodas ( - ) 144 875 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) Lt.

50Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

51Priteisti iš R. B. (asmens kodas ( - ) 65,40 Lt (šešiasdešimt penkis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliami actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens,... 6. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Kseda“... 7. 2009 m. liepos 13 d. ieškovas BUAB „Kseda“ kreipėsi į teismą... 8. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 100 000... 9. Ieškovo nuomone, sutarties šalys buvo nesąžiningos dėl itin didelės... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo 2007–2008 m. finansinės atskaitomybės... 13. 2006 m. gruodžio 29 d., t. y. iki ieškovas 2007 m. rugpjūčio 10 d.... 14. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 15. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas restitucijos būdas akivaizdžiai... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto... 18. Dėl UAB ,,Kseda“ kreditorių teisių pažeidimo apeliacinės instancijos... 19. Remiantis Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl... 20. Spręsdamas dėl UAB „Jaros transportas“ akcijų vertės ir kainos... 21. Dėl skolininko UAB „Kseda“ ir trečiojo asmens R. B. nesąžiningumo... 22. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Jaros transportas“ akcijas atsakovas R. B.... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 25. l. Dėl faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo (CPK... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes ir... 27. Teismas vienašališkai ir neobjektyviai preziumavo atsakovo nesąžiningumą... 28. 2. Dėl restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti... 30. Procesiniame dokumente nurodoma, kad CK 6.67 straipsnyje... 31. Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu tiek BUAB „Kseda“, tiek UAB... 32. Teismai pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėjo specialių... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos – trečiojo asmens, sudariusio su... 36. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę... 37. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį... 38. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, 2008 m. birželio 19 d. sudarant UAB... 40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 41. Dėl restitucijos taikymo... 42. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra,... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Jaros transportas“... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo ir priteista iš atsakovo suma... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 6 d. pažyma... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 49. „Taikyti restituciją – priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Kseda“... 50. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 51. Priteisti iš R. B. (asmens kodas ( - ) 65,40 Lt (šešiasdešimt penkis Lt 40... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...