Byla 1-2529-1035/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui, kaltinamajam D. M., nukentėjusiajam L. J., jo atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski), civilinei ieškovei L. J.,

2viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

3Teismas

Nustatė

4D. M. 2019 m. vasario 10 d., apie 17.00 val., prie parduotuvės „Rimi“ Vilniuje, Rygos g. 8, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą L. J. į veidą, padarydamas jam muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir smakre, 11, 21 dantų vainikų lūžius, 12 danties šaknies lūžį, pagal specialisto išvadą Nr. G54/2019 (01) vertinamus visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. M. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

5Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo įžeidžiančio susirašinėjimo telefonu su L. J.. Kitą dieną jie tiesiog atsitiktinai susitiko prie parduotuvės „Rimi“. Nukentėjusysis buvo su draugais. Priėjo prie nukentėjusiojo, buvo piktas, pradėjo aiškintis, nukentėjusysis pradėjo rėkti. Nukentėjusysis sakė, kad tai buvo skirta ne jam (kaltinamajam). Aiškinosi dėl nukentėjusiojo parašyto grasinimo, trenkė nukentėjusiajam ir išėjo. Įvykis galėjo būti vasario 10 d., apie 17.00 val., Justiniškėse, Rygos g. 8. Pataikė nukentėjusiajam į žandikaulį, sudavė kumščiu dešine ranka. Po smūgio nukentėjusysis krito veidu į žemę. Jis apsisuko ir išėjo. Kai buvo atsisukęs, matė, kad draugai nukentėjusįjį pakėlė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiojo sveikata asmeniškai nesidomėjo, bet draugai jam pasakojo. Sužinojo, kad nukentėjusiajam išmušti dantys ir praskelta lūpa. Pagalbos nukentėjusiajam nesiūlė. Susitikę su nukentėjusiuoju nebuvo. Atsiprašo nukentėjusiojo, labai gailisi. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, futbolą kartu žaidė. Pripažįsta ligonių kasos civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiojo motinos civilinį ieškinį pripažįsta. Gyvena iš neoficialių pajamų, uždirba 35 Eur per dieną. Nestudijuoja. Neoficialiai pradėjo dirbti prieš mėnesį. Iš darbo išėjo prieš mėnesį, nes gimė vaikas. Neišėjo tėvystės atostogų, nes neapsimoka. Suvokė, kad sukėlus fizinį skausmą, bus pasekmių. Neplanavo smūgiuoti, taip gavosi, kad kitą dieną pamatė nukentėjusįjį, jam nepatiko, kad jie tarpusavyje juokėsi.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

7Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. J. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. jis kartu su draugais L. N., E. G., G. K. ir J. M. bendravo programoje „Snapchat“. Jis juoko forma parašė, kad prie jo nelįstų, nes gaus į galvą. Minėtas pokalbis buvo tik išvardintų asmenų grupėje. 2019 m. vasario 10 d., apie 17.00 val., jis kartu su E. G., J. M. ir G. K. susitiko prie prekybos centro „Rimi“ Vilniuje, Rygos g. 8. Prie jų priėjo iš matymo pažįstamas D.. D. pradėjo klausti, kodėl jis (L. J.) rašinėja, kad jį primuš. Jis D. pasakė, kad pastarajam jokių žinučių nerašė. D. pasakė, kad buvo kartu su L. N. ir E. G., kai gavo žinutę ir suprato, kad žinutė adresuota ir jam. Jis D. pasakė, kad nežinojo, kad pastarasis buvo kartu su L. N. ir E. G., tačiau jis į tai nesureagavo ir kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) pajuto stiprų fizinį skausmą, prarado pusiausvyrą ir nugriuvo. Nuo smūgio jam buvo išmušti trys priekiniai dantys (b. l. 20, 26–27, 29).

8Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 16.25 val., su draugais E. J. M. ir L. J., E. G. buvo prie „Rimi“ parduotuvės Vilniuje, Rygos g. 8. Prie jų priėjo pažįstamas D. M., kuris pradėjo šnekėti keikdamasis su L. ir kaltindamas pastarąjį, kad jam grasino, neva, kad sumuš. L. paaiškino D., kad pastarasis to nedarė. D. L. neklausė ir nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė L. į veido sritį, kuris nuo smūgio krito ant asfalto. Jis su J. ir E. pradėjo kelti nuo žemės L., tačiau pastarasis nereagavo į juos. Tada jie pradėjo kaip žadinti jį ir suprato, kad L. yra be sąmonės. L. veido dalis ties burna buvo visa kraujuose, jis nieko nekalbėjo. Pakėlus L. jie visi jį nuvedė prie automobilio. Jie matė, kad L. yra praskelta lūpa, ant smakro žaizda ir nuskilę dantys. Nutarė vežti L. iki namų, kad perduotų tėvams. L. labai svaigo galva, jam darėsi bloga. Atvykus į L. namų kiemą ( - ), jame sutiko L. tėtį, kuris pasakė, kad iškviestų policiją ir greitąją pagalbą (b. l. 44–45).

9Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti E. J. M. ir E. G. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas G. K. (b. l. 49–50, 54–55).

10Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. J. parodė, kad yra L. J. mama. Jos sūnus mokosi 12 klasėje ir jokių savo pajamų neturi, ji pilnai išlaiko sūnų. Dėl jam išmuštų dantų už gydymą ir vykimus į gydymo įstaigas turi mokėti ji (b. l. 34).

11Iš L. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 17.00 val., prie prekybos centro „Rimi“ Vilniuje, Rygos g. 8, iš matymo pažįstamas vardu D. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio buvo išmušti trys dantys (b. l. 1).

12Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 10 d. 16.41 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Rygos g. 8, prieš 5 minutes pranešėjo draugą sumušė D. M.. Draugui praskelta lūpa ir išmušti dantys (b. l. 13).

13Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Rygos g. 8 (b. l. 15).

14Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad L. J. nustatytos muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir smakre, 11, 21 dantų vainikų lūžiai, 12 danties šaknies lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimams padaryti pakako 1-no trauminio poveikio. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl trijų dantų netekimo nukentėjusysis prarado 10 procentų profesinio ir bendro darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2 punktas) (b. l. 66–67).

15Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

16Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

17Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo L. J., liudytojų G. K., E. J. M., E. G. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, L. J. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada.

18Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis D. M. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam L. J. į veidą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

19Dėl bausmės skyrimo

20Teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) vienas nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 85), baustas administracine tvarka (b. l. 81), nedirbantis (b. l. 83), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 84), turintis mažametį vaiką, kurį išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), sutinka atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido.

21Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

22Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

23Dėl civilinių ieškinių

24Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 170,48 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 72). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis L. J. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 170,48 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

25Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo L. J. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (D. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 170,48 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo D. M. (b. l. 74).

26Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 31). Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

27Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė L. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 464,23 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).

28Nukentėjusysis ir civilinė ieškovė (nukentėjusiojo motina) teisme pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pastaroji iki 5311,04 Eur sumos padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir pareiškė naują reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo liko nepakitęs (b. l. 130–135).

29Civilinės ieškovės L. J. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad po sumušimo jos sūnus skundėsi galvos ir dantų skausmais, ji pergyveno, kad jos sūnui gali būti smegenų sutrenkimas, žandikaulio ar kitų kaulų lūžiai, dėl ko 2019 m. vasario 15 d. nukentėjusiajam atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas buvo atliktas UAB „Kardiolita“, tyrimo kaina 20,27 Eur. Kadangi po tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neteko trijų dantų, pastarasis buvo priverstas kreiptis į „MD Klinika“ dėl dantų gydymo ir atstatymo. Jam buvo atliktos kelios dantų gydymo procedūros, įstatyti trys laikini dantys. Už šias paslaugas yra sumokėjusi 327,52 Eur. Mokėjimai pagal kitas dvi sąskaitas, sumai 519,29 Eur, yra atidėti, kadangi negalėjo iš karto sumokėti tokios sumos. Kaip minėta, nukentėjusiajam buvo įstatyti trys laikini dantys, tačiau greitu metu juos reikės keisti. Pagal šiuolaikines gydytojo rekomendacijas nukentėjusiajam bus reikalingi implantai. Remiantis 2019 m. kovo 6 d. preliminaria sąmata, ši procedūra ir visas gydymas kainuos 4 217,33 Eur. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo priverstas vartoti vaistus – antibiotikus „Ospamox“, kurie vartojami amoksicilinui jautrių bakterijų sukeltoms užkrečiamosioms ligoms gydyti. Taip pat vartojo maisto papildus sveikatai gerinti, burnos skalavimo skystį „Eludril“, skirtą po odontologinių operacijų, implantacijų ar kitų chirurginių intervencijų, taip pat purškalą „Anaftin“, skirtą esant burnos pažeidimams. Iš viso vaistams buvo išleista 25,71 Eur. Nukentėjusysis gyvena ( - ), kuris yra apie 25 kilometrus nuo Vilniaus miesto. Po sūnaus sumušimo privalėjo jį vežioti į gydymo įstaigas – UAB „MB klinika“, Žalgirio kliniką, UAB „Kardiolita“, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių. Taip pat po įvykio nukentėjusysis ir ji privalėjo važinėti į ikiteisminio tyrimo įstaigas pas tyrėjus. Atsižvelgiant į tai, ji patyrė 200,92 Eur kelionės išlaidas. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Civilinės ieškovės patirtos išlaidos grindžiamos prie civilinio ieškinio pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, preliminaria sąmata, mokėjimo kvitais (b. l. 138, 140, 141, 142, 143, 145, 146, 147, 148, 149–151). Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš D. M. priteistina 5 311,04 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

30Nukentėjusiojo L. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų neteko net trijų dantų, negalėjo normaliai maitintis, kalbėti, bendrauti su draugais, jį kankino skausmai, kiekvieną kartą pas odontologą privalėjo kentėti nemalonius pojūčius, skausmą. Jam taip pat buvo gėda prieš draugus, kadangi jis buvo pažemintas draugų akivaizdoje, viskas įvyko jo draugų akivaizdoje. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis papildomai nurodė, kad dėl sužalojimų dvi savaites negalėjo valgyti maisto, kai statė dantis, dvi dienas negalėjo užmigti. Dėl sužalojimo pasikeitė bendravimas su draugais, pasikeitė draugų požiūris į jį. Draugams buvo nemalonu su juo bendrauti, vengė su juo bendrauti. Buvo labai nemalonu, kad smūgį gavo draugų ir aplinkinių žmonių akivaizdoje.

31Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).

33Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, po įvykio pablogėjo jo sveikatos būklė, padažnėjo lankymasis gydymo (odontologijos) įstaigose. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų, nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (dėl tyčia muštinių žaizdų apatinėje lūpoje ir smakre, 11, 21 dantų vainikų lūžių, 12 danties šaknies lūžio) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (stebimas peties sąnario patempimas, 11, 21 dantų vainikų lūžis, 12 danties šaknies lūžis, 12 danties avulsija, lūpos žaizda, kitų galvos sričių žaizda, smakro žaizda, jam buvo įstatyti laikini dantys, negalėjo kurį laiką valgyti, buvo pažemintas draugų akivaizdoje, sumažėjo galimybės bendrauti su draugais, nedalyvavo mokyklos baigimo išleistuvių vakarinėje programoje), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (dėl trijų dantų netekimo ateityje bus reikalinga dantų implantacija, dėl kurios teks patirti nemalonius pojūčius, skausmą, dantų implantavimo operacijos metu gali kilti komplikacijų, taip pat aplink operuotą vietą arba joje gali išplisti infekcija dėl kurios dažniausiai danties implantą organizmas atmeta, praėjus porai mėnesių implantacija yra pakartojama, dėl netinkamos priežiūros implantas gali nebefunkcionuoti, iki šiol tęsiamas medicininis gydymas), be jau patirto fizinio smurto, jis išgyvena emociškai dar ir dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės (dėl patirtos traumos jis prarado dantis, nebepasitiki žmonėmis). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš esmės pripažino, kad teisingas neturtinės žalos dydis šiuo atveju būtų 2 500 Eur, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo analogiško pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos dydžių (žr., pvz., kasacines nutartis bylose Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-291-942/2018 (800 Eur)). Be to, teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad jis teikia išlaikymą savo mažamečiui vaikui.

34Civilinės ieškovės L. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl savo sūnaus sveikatos, dvasinį sukrėtimą, pergyveno, kad sūnui neliktų liekamųjų reiškinių dėl patirto sumušimo, jai buvo sunku bendrauti su sūnumi ir matyti jo skausmą, ji negalėjo miegoti naktimis, kadangi jai prieš akis vis buvo sumušto, kruvino sūnaus vaizdas. Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė papildomai nurodė, kad jai buvo nemalonu, kai ji matė, jog jos vaikas guli ir nieko nenori daryti. Turėjo šildyti maistą, trinti jį su trintuvu, jai sakydavo: „Aš nenoriu valgyti“. Draugai pasišalino. Sūnus niekur nenorėjo eiti. Sūnus yra dvyliktokas, buvo išleistuvių vakaras, jis nėjo į programą, nes nenorėjo dalyvauti. Sūnus atsiėmė tik atestatą. Sūnus skundėsi skausmais. Ji pergyveno, kai pamatė, kad vaikas grįžo be dantų, su randu ant veido. Šeimoje buvo problemos, ji skyrėsi su vyru, jai reikėjo vienai visa tai išgyventi. Sūnus savaitę nėjo į mokyklą. Tėvas prie vaiko priežiūros neprisidėjo, gal morališkai palaikė. Iš tėvo palaikymo nebuvo, visi rūpesčiai atiteko jai vienai.

35Dėl civilinės ieškovės (nukentėjusiojo motinos) L. J. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai keliami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo tėvams. Šiai bylai aktuali yra neseniai priimta Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-813/2019, kurioje yra apibendrinta teismų praktika šiuo klausimu. Nutartyje pažymėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

36Suprantama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo motina dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš jos sūnų, patyrė neigiamų emocijų, išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, sužalojimų pasekmių. Kita vertus, tvirtinti, kad šie išgyvenimai yra nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad panašiais atvejais neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015).

37Taigi, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo motina patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, tai pat į tai, kad nukentėjusysis šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas iš dalies patenkino, civilinės ieškovės L. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

38Tenkintinas nukentėjusiojo L. J. reikalavimas dėl jo patirtų 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (BPK 106 str. 7 d.).

39Dėl kitų klausimų

40Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniu,

Nutarė

42D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktais, įpareigoti D. M.: 1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per du (mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis; 3) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei L. J. pusę padarytos (priteistos) turtinės žalos; 4) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

45Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

46Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

47Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš D. M. 170,48 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 48 ct) turtinei žalai atlyginti.

48Nukentėjusiojo L. J. ir civilinės ieškovės L. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. nukentėjusiajam L. J. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti, 300 (tris šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti, o civilinei ieškovei L. J. – 5 311,04 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų ir 04 ct) turtinei žalai atlyginti, kitas civilinių ieškinių dalis atmesti.

49Išaiškinti D. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

50Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 3. Teismas... 4. D. M. 2019 m. vasario 10 d., apie 17.00 val., prie parduotuvės „Rimi“... 5. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. J. parodė, kad 2019 m.... 8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad 2019 m.... 9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti E. J. M. ir E. G. parodė iš... 10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. J. parodė, kad yra L. J. mama.... 11. Iš L. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 17.00... 12. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 10 d.... 13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta... 14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto... 15. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo... 16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 17. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje... 18. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka... 19. Dėl bausmės skyrimo... 20. Teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. M. už BK 138... 22. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 23. Dėl civilinių ieškinių... 24. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė... 25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283... 26. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. J. pareiškė civilinį ieškinį... 27. Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė L. J. pareiškė civilinį... 28. Nukentėjusysis ir civilinė ieškovė (nukentėjusiojo motina) teisme pateikė... 29. Civilinės ieškovės L. J. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš... 30. Nukentėjusiojo L. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš... 31. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės... 32. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos... 33. Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis... 34. Civilinės ieškovės L. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš... 35. Dėl civilinės ieškovės (nukentėjusiojo motinos) L. J. reikalavimo dėl... 36. Suprantama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo motina dėl nusikalstamos... 37. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamoje... 38. Tenkintinas nukentėjusiojo L. J. reikalavimas dėl jo patirtų 300 Eur... 39. Dėl kitų klausimų... 40. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 42. D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 45. Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 46. Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 47. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 48. Nukentėjusiojo L. J. ir civilinės ieškovės L. J. civilinius ieškinius... 49. Išaiškinti D. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be... 50. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...