Byla 1A-280-813/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Arūnui Čepkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiojo A. M. įstatyminiams atstovams R. B., A. M. ir įgaliotam atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5A. M. nuteistas už tai, kad turėdamas pareigą, nustatytą Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 2 skyriaus 12 punkte prižiūrėti savo šunį taip, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, su savo šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino jo tinkamos priežiūros, dėl to 2017 m. liepos 18 d. apie 12 val. A. M. šuo (mišrūnas), pabėgęs iš A. M. gyvenamosios vietos – privataus namo kiemo, esančio ( - ), prie namo Nr. ( - ), ne mažiau tris kartus įkando nukentėjusiam mažamečiui A. M., gim. ( - ), tokiu būdu padarant mažamečiui kastines žaizdas pilvo kairės pusės ir juosmens riboje, dešinės čiurnos kulkšnyje bei dvi žaizdas dešinėje plaštakoje, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio mažamečio A. M. sveikata, kadangi kastinės žaizdos pilve gijimas užtruko ilgiau 10 dienų. Tokiu būdu A. M. dėl neatsargumo susargdino žmogų, dėl to nukentėjęs ilgai sirgo.

62.

7Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 2 skyriaus 12 punktą, prižiūrėti savo šunį taip, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, dėl ko iš kiemo pabėgęs jo šuo apkandžiojo mažametį A. M., dėl ko šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie jo veiksmai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nuosprendyje nurodyta, kad mažametis nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, o taip pat jis ir jo įstatyminis atstovas A. M. bei civilinė ieškovė R. B. patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jų gyvenimo ritmas, t. y. jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas A. M. kaltais veiksmais nukentėjusiam A. M. padarytą neturtinę žalą įvertino 3000 eurų, o jo atstovo A. M. bei civilinės ieškovės R. B. po 500 eurų.

83.

9Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103.1.

11Skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, vadovavosi negaliojančiu teisės aktu – 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu Nr. VIII-500 ir tuo pačiu netinkamai pritaikė poįstatyminį aktą- Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 2 skyriaus 12 punktą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, kuris pakeitė anksčiau minėtą įstatymą, 5 straipsnio 2 dalis nenumato gyvūno savininkui ar globėjui jokių pareigų prižiūrėti savo šunį taip, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Todėl apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

123.2.

13Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala A. M. ir R. B., kadangi jokių objektyvių duomenų apie žymius jų dvasinius sukrėtimus dėl jų sūnaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra.

144.

15Civiliniai ieškovai A. M., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. M., A. M. ir R. B. atsiliepime į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

164.1.

17Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis, būdamas šuns mišrūno savininku, iš kiemo išleido jam priklausantį šunį, dėl ko šis užpuolęs nukentėjusįjį A. M. sukandžiojo vaiko pilvą, dešinę ranką, pirštus, tarpupirščius, riešą, plaštaką, koją, t. y. nesunkiai jį sužalojo. Taigi būtent nuteistojo veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punkto nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą Nr. VIII-500, kuris 2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymu buvo pakeistas nauja redakcija ir pervadintas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, tačiau tai yra to paties įstatymo nauja redakcija ir ši aplinkybė jokios įtakos nuteistojo atsakomybei ar veikos kvalifikavimui neturi, kadangi nuteistasis taip pat pažeidė ir Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktą, kuris numato, jog „Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala". Todėl apeliacinio skundo argumentai, esą nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsti, juolab, kad bylos nagrinėjimo metu A. M. kaltu prisipažino.

184.2.

19Atsiliepime pabrėžiama, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog tiek nukentėjusiojo mamai, tiek tėvui buvo padaryta akivaizdi turtinė ir neturtinė žala, o įstatymas suteikia teismui teisę žalą nukentėjusiojo mažamečio tėvams priteisti, kas pagrįstai ir buvo padaryta. Nurodoma, kad nepilnamečio A. M. tėvai patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl sužaloto mažamečio sūnaus, dėl ko šioje situacijoje pagal teismų formuojamą praktiką, A. M. patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą A. M. ir R. B. patirti išgyvenimai, sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą.

205.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį pakeisti įrašant įvykio metu galiojusio įstatymo redakciją, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir įgaliotasis atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

226.

23Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo

247.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant A. M. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas ir kurie patvirtino A. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė teisingas išvadas, išskyrus tai, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

268.

27Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo A. M. (šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad į gatvę išbėgęs jo šuo apkandžiojo vaiką), mažamečio nukentėjusiojo A. M., jo tėvo A. M., liudytojo G. S. parodymus, rašytinę bylos medžiagą – įvykio vietos apžiūros protokole, A. M. pareiškime, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes, bei, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad A. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas būtent A. M. šuniui įkandus A. M. į pilvą, čiurną ir plaštaką.

289.

29Vadovaujantis BK 139 straipsnio 1 dalimi matyti, kad šis straipsnis taikomas tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. M., būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad šis neišbėgtų iš kiemo ir nekeltų grėsmės kitiems asmenims, dėl ko šuo per pravirus vartelius išbėgęs į gatvę užpuolė mažametį nukentėjusįjį taip padarydamas jam kastines žaizdas pilvo kairės pusės ir juosmens riboje, dešinės čiurnos kulkšnyje bei dvi žaizdas dešinėje plaštakoje, t. y. nesunkiai jį sužalojo. Taigi vertintina, kad objektyviai būtent nuteistojo veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių nepaisymas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl A. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

3010.

31Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nuteistojo kaltės. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas pripažįsta, kad jo šuo, išbėgęs iš privataus namo kiemo, apkandžiojo ( - ) prie namo Nr. ( - ) buvusį mažametį A. M., o išteisinamąjį nuosprendį prašo priimti tik dėl to, kad teismas vadovavosi nebegaliojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, tačiau toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstai.

3211.

33Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas A. M. buvo pareikštas pažeidus Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 2 skyriaus 12 punkte numatytą pareigą prižiūrėti savo šunį taip, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Būtent dėl minėtose taisyklėse numatytos pareigos nevykdymo jis ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (nustatomoji nuosprendžio dalis) ir tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje konstatuota, kad A. M. pažeidė ne tik paminėtų taisyklių 12 punkto, bet ir 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad šis įstatymas nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo, tačiau tiek jame, tiek ir įvykio metu bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kuris ir pakeitė anksčiau galiojusį minėtą įstatymą, reikalavimai šuns savininkui dėl gyvūnų priežiūros nepakitę. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo 5 straipsnio 2 punkte buvo numatyta, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo metu tiek įvykio metu, šiek šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų (gyvūnu laikomas bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis, taigi ir šuo) laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Paminėtos nuostatos dėl gyvūnų priežiūros yra perkeltos ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtintas „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles“, dėl kurių reikalavimų nesilaikymo A. M. ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis pripažintas kaltu dėl negaliojančio įstatymo pažeidimo ir tuo pagrindu naikinti skundžiamą nuosprendį. Tačiau atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, siekiant, kad skundžiamame nuosprendyje neliktų formuluočių, keliančių abejonių dėl šio nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintina išvada, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams

3412.

35Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad iš jo nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas civiliniams ieškovams, nukentėjusiojo A. M. įstatyminiams atstovams A. M. ir R. B..

3613.

37Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

3814.

39Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ( BPK 109–117 straipsniai). Tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai – tėvai – neturi savarankiškos teisės pareikšti civilinį ieškinį savo vardu ( BPK 53 ir 54 straipsnių nuostatos). Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik mažametis A. M., o jo tėvai A. M. ir R. B. pripažinti civiliniais ieškovais. Pripažinti juos nukentėjusiaisiais nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl nebuvo ir pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo jų naudai, kadangi, kaip ir minėta, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Neabejotina, kad dėl A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo tėvai patyrė nerimą, nepatogumus, tačiau tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir gydymosi laikotarpį, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad tokiu atveju neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015). Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo įstatyminių atstovų A. M. ir R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl asmens, kuriam priteisiama nepilnamečio nukentėjusiojo patirta neturtinė žala

4015.

41Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nors dėl to ir nėra paduotas apeliacinis skundas, nustatė, kad teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė ne tam asmeniui, kuris realiai ją patyrė, todėl ši klaida ištaisytina (tai nuteistojo teisinės padėties nesunkina).

4216.

43Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiuoju pripažino dėl šuns įkandimų nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusį mažametį A. M.. Civilinis ieškinys A. M. interesais buvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nukentėjusio amžių, gydymo laikotarpį ir rezultatus, sukeltus nepatogumus, bei kitas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais pagrįstai nustatė 3000 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, neturtinę žalą priteisė ne nukentėjusiajam mažamečiui A. M., o jo tėvui – įstatyminiam atstovui A. M., t. y. priteisė neturtinę žalą ne tam asmeniui.

4417.

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, kas reiškia, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jiems priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus ir šioje dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

4618.

47Nukentėjusiojo A. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą R. B., įgaliotasis atstovas advokatas Tautvydas Tomkus pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad R. B. jam už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 eurų (2 t., b. l. 143-145). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

4819.

49Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. M.. Nukentėjusiojo A. M. įstatyminė atstovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovaujant nukentėjusįjį bei civilinius ieškovus Kauno apygardos teisme, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas yra pagrįstas. Vis dėlto pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

5020.

51Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė 2 tomai, nukentėjusiojo ir jo įstatyminių atstovų bei civilinių ieškovų A. M. ir R. B. įgaliotasis atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmos instancijos teisme, skundą pateikė tik nuteistasis, nors buvo pateiktas atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, tačiau pastebėtina, kad nuteistojo apeliacinis skundas nėra didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, be to, nuteistojo skundas yra iš dalies pagrįstas. Todėl prašymas priteisti 500 eurų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, ir iš nuteistojo R. B. naudai priteistini 300 eurų.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

53nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

54Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

55Panaikinti nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo A. M. ir R. B..

56Nukentėjusiojo A. M. įstatyminių atstovų ir civilinių ieškovų A. M. ir R. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

57Priteisti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam A. M. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams A. M. ir R. B..

58Priteisti iš nuteistojo A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiojo A. M. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei R. B. advokato paslaugoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

59Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

60Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. A. M. nuteistas už tai, kad turėdamas pareigą, nustatytą Gyvūnų laikymo... 6. 2.... 7. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirtų... 8. 3.... 9. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės... 10. 3.1.... 11. Skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 139... 12. 3.2.... 13. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta... 14. 4.... 15. Civiliniai ieškovai A. M., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. M., A. M. ir... 16. 4.1.... 17. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis, būdamas... 18. 4.2.... 19. Atsiliepime pabrėžiama, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys apie... 20. 5.... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo... 22. 6.... 23. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl BK 139... 24. 7.... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 26. 8.... 27. Teismas išsamiai ištyrė nuteistojo A. M. (šis tiek ikiteisminio tyrimo... 28. 9.... 29. Vadovaujantis BK 139 straipsnio 1 dalimi matyti, kad šis straipsnis taikomas... 30. 10.... 31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios... 32. 11.... 33. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas A. M. buvo... 34. 12.... 35. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad... 36. 13.... 37. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė... 38. 14.... 39. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę... 40. 15.... 41. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius... 42. 16.... 43. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios... 44. 17.... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 46. 18.... 47. Nukentėjusiojo A. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą R. B.,... 48. 19.... 49. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. M..... 50. 20.... 51. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė 2 tomai,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 54. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendį... 55. Panaikinti nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo A. M. ir R.... 56. Nukentėjusiojo A. M. įstatyminių atstovų ir civilinių ieškovų A. M. ir... 57. Priteisti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam A. M. 3000 Eur (tris... 58. Priteisti iš nuteistojo A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiojo A.... 59. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad A. M. pažeidė... 60. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....