Byla e2S-228-577/2016
Dėl valstybinių institucijų vykdomos diskriminacijos ir veikimo priešingai vaiko interesams bei psichologinio vaiko žalojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl valstybinių institucijų vykdomos diskriminacijos ir veikimo priešingai vaiko interesams bei psichologinio vaiko žalojimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad Valstybinės institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto apylinkės teismas – sąmoningai ir apgalvotai veikdamos priešingai ieškovo mažametės dukters U. M. interesams, padarė vaikui sunkiai ištaisomą psichologinę žalą, kurios pasekmė – progresuojantis tėvų atstūmimo sindromas – ir ne tik sudarė sąlygas tokiai žalai atsirasti, bet savo sąmoningais ir tikslingais veiksmais skatino vaiko psichologinį žalojimą; taip pat prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto 1-ojo ir 6-ojo policijos komisariatų pareigūnės, Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto apylinkės teismas – sąmoningai ir apgalvotai, pažeisdami galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdė ieškovo, kaip vyro, skyrium gyvenančio tėvo ir tam tikrų sveikatos problemų turinčio asmens, diskriminaciją. Prašė patraukti atsakomybėn tiesiogiai prie vaiko psichologinio žalojimo prisidėjusius bei diskriminaciją vykdžiusius asmenis – teisėjus bei pareigūnus.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo) ir suformuluotų reikalavimų (ieškinio dalyko), neaišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato ieškovas reikalauja iš atsakovų bei kokios yra ginčo nagrinėjimo ribos, o ir iš suformuluoto abstraktaus prašymo taikyti atsakomybę, nėra aišku, ar toks ieškinys gali būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovui nutartyje siūlė suformuluoti konkrečius reikalavimus (teisių gynimo būdus), kurie būtų sprendžiami teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, o ne dėstyti aplinkybes, kurios analizuotinos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Taip pat teismas nurodė patikslinti atsakovo atstovą, pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba prašymą iš dalies atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

6Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį prieš Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo ieškovas prašo: pripažinti, kad valstybinės institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Apylinkės teismas – sąmoningai ir apgalvotai veikdamos priešingai ieškovo mažametės dukters U. M. interesams, padarė vaikui sunkiai ištaisomą psichologinę žalą, kurios pasekmė – progresuojantis Tėvų atstūmimo sindromas – ir ne tik sudarė sąlygas tokiai žalai atsirasti, bet, savo sąmoningais ir tikslingais veiksmais, skatino vaiko psichologinį žalojimą, ir patraukti atsakomybėn tiesiogiai prie vaiko psichologinio žalojimo prisidėjusius asmenis – teisėjas A. B. ir R. M., bei VTAS darbuotojas L. J. ir R. L. – pagal LR Baudžiamojo Kodekso 163 str. (Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), ir LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 3 punktą (Vaiko teisių pažeidimas) bei, įvertinus bylos aplinkybes, skirti joms maksimalias už šiuos nusižengimus numatytas bausmes. Taip pat prašė pripažinti, kad valstybinės institucijos – Vilniaus miesto 1-ojo ir 6-ojo policijos komisariatų pareigūnės, Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Apylinkės teismas, Vilniaus miesto Apygardos teismas – sąmoningai ir apgalvotai, pažeisdamos galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdė ieškovo, kaip vyro, skyrium gyvenančio tėvo ir tam tikrų sveikatos problemų turinčio asmens, diskriminaciją ir patraukti atsakomybėn ieškovo atžvilgiu diskriminaciją vykdžiusius asmenis (teisėjas, VTAS darbuotojas bei pareigūnes) pagal Baudžiamojo kodekso 169 straipsnį; skirti jiems maksimalią už šį nusižengimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo V. M. ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui. Iš patikslinto ieškinio turinio ir pagrindo teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės neištaisė 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o ir ieškovo keliamus reikalavimus taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisėjams drausminę, administracine bei baudžiamąją atsakomybę laikė nenagrinėtinais CPK nustatyta tvarka.

10III.

11Atskirojo skundo argumentai

12Ieškovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nutartį ir jo ieškinį priimti. Nurodė, kad teismas nepaisė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovui buvo atsisakyta suteikti nemokamą teisinę pagalbą, o samdytis advokatą jis neturi galimybių. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje kalbama apie abstrakčius trūkumus, kurie liko neištaisyti ir nepaaiškinama, kaip ieškovas gali ginti savo pažeistas teises. Pasak apelianto, nutartyje nurodyti trūkumai dėl vardų, pavardžių, darbovietės ir reikalavimų buvo ištaisyti, todėl mano, jog nepriimant ieškinio ir nenurodžius konkrečių trūkumų, ribojama ieškovo teisė ginti pažeidžiamas teises, vykdoma diskriminacija. Atkreipė dėmesį, kad kitos institucijos ieškovo skundus atsisakė nagrinėti.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nutartį, kuria ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

16Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus.

17Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK115 str. 3 d.).

18Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, nenurodžius konkrečių ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

19Pažymėtina, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą. Pagal suformuotą teismų praktiką, būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).

20Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas prašė pripažinti, kad valstybinės institucijos savo veiksmais skatino ieškovo mažametės dukters psichologinį žalojimą, padarė vaikui psichologinę žalą ir kt., taip pat prašė pripažinti, kad valstybinės institucijos vykdė ieškovo diskriminaciją. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog taip suformuluotas reikalavimas neatskleidžia, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015-11-25 nutartyje, be kitų trūkumų, buvo nurodęs, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo) ir suformuluotų reikalavimų (ieškinio dalyko), nėra aišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato ieškovas reikalauja iš atsakovų bei kokios yra ginčo nagrinėjimo ribos, o ir iš suformuluoto abstraktaus prašymo taikyti atsakomybę, nėra aišku, ar toks ieškinys gali būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka; teismas ieškovui nurodė, jog ieškinyje turi suformuluoti konkrečius reikalavimus (teisių gynimo būdus), kurie būtų sprendžiami teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantas, nurodyta, kad ieškovas neištaisė paminėtų trūkumų (t.y. konkrečių trūkumų).

21Iš patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų matyti, jog ieškovas siekia konkrečius teisėjus bei pareigūnus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokius klausimus sprendžia kitos kompetentingos įstaigos (policija, prokuratūra ir pan.). Skundžiamoje nutartyje teismas paaiškino, kad ieškovo keliami reikalavimai taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisėjams drausminę, administracinę bei baudžiamąją atsakomybę nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti „abstraktūs“ neištaisyti trūkumai, ir nenurodyta, kokia tvarka ieškovas gali ginti savo pažeistas teises, yra atmestini.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015-11-25 nutartyje išaiškino, jog ieškovas, negalėdamas pašalinti trūkumų, gali prašyti advokato ar kito asmens teisinės pagalbos, kreiptis pagal gyvenamąjį vietą į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo, jeigu finansinė padėtis ir turimas turtas atitinka kriterijus, leidžiančius pasinaudoti valstybės lėšomis apmokama teisine pagalba. Atskirajame skunde nurodyta, kad ieškovas buvo informavęs teismą, jog neturi finansinių galimybių samdytis advokatą, o suteikti nemokamą teisinę pagalbą jam buvo atsisakyta.

24Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-07-01 yra priėmusi sprendimą, kuriuo atsisakyta teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, todėl darytina išvada, kad ieškovui yra žinoma kreipimosi dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarka. Pažymėtina, kad minėtas sprendimas priimtas dėl teisinės pagalbos administracinėje byloje teikimo, todėl tai neužkerta kelio ieškovui pateikti tarnybai naują prašymą. Be to, manydamas, jog Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, ieškovas turi teisę jį apskųsti administraciniam teismui.

25Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teismo priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti,... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi ieškovui nustatė... 6. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį prieš Lietuvos Respubliką,... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo... 10. III.... 11. Atskirojo skundo argumentai... 12. Ieškovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 16. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5... 17. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111... 18. Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi atsisakyta priimti... 19. Pažymėtina, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką... 20. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas prašė pripažinti, kad valstybinės... 21. Iš patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų matyti, jog ieškovas... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, kad skundžiamoje... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015-11-25... 24. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės... 25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti...