Byla e2A-159-368/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) R. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1758-1037/2017 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui R. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti „Krone“ preso su vyniotuvu pirkimo - pardavimo sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo 26410 Eur, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-03-06 ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė dėl „Krone“ preso su vyniotuvu pirkimo, tačiau derinant sandorio sąlygas, jis neturėjo galimybės patikrinti preso techninės būklės bei veikimo. Atsakovas patikino, jog presas su vyniotuvu yra techniškai tvarkingas, veikiantis ir leido jam presą apžiūrėti tik išoriškai. Atsakovas presą pristatė 2017-03-08 vakare, taip užkirsdamas kelią dienos šviesoje patikrinti veikimą. Už presą su vyniotuvu atsakovui sumokėjo 26410 Eur, iš jų 1000 Eur sumokėjo 2017-03-06, o likusią 25410 Eur sumą pervedė po preso pristatymo. Prijungęs prie traktoriaus įsigytą presą „Krone“ su vyniotuvu, suprato, kad prietaisas visiškai neveikia, o įdėmiai apžiūrėjęs pamatė, kad yra sulinkęs preso rėmas ir rėmo sulinkimas paslėptas hidraulinėmis žarnomis, po kuriomis defekto nesimatė apžiūrint. Taip pat paaiškėjo ir kiti ryškus defektai dėl ko kreipėsi į atsakovą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas nereagavo. Mano, jog atsakovas sąmoningai nuslėpė preso su vyniotuvu defektus, melagingai tikino apie tinkamą prietaiso būklę, nors pastarasis visiškai neatitinka techninių reikalavimų ir negalima jo eksploatuoti.
  1. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja 2017-03-06 pirkimo-pardavimo sandoris. Pirkėjo teisės įsigijus galimai nekokybišką daiktą gali būti ginamos tik CK 6.334 str. pagrindu, tačiau ne bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymėjo, kad ieškovas įsigyjamą „Krone“ presą detaliai apžiūrėjo kartu su dviem atvykusiais vyrais, įvertino tiek mechaninę, tiek kompiuterinę būklę. Apžiūros metu presas buvo prijungtas prie traktoriaus, tiek presas, tiek jo kompiuteris veikė nepriekaištingai. Ieškovui buvo atskleisti visi parduodamo preso trūkumai, suteikta galimybė įvertinti jo kokybę, nusidėvėjimą, dėl ko ieškovas paprašė sumažinti kainą ir ji buvo sumažinta 3000 Eur iki 26410 Eur. Ieškovą presas tenkino, todėl sumokėjo 1000 Eur avansą. 2017-03-08 dienos metu jis pristatė presą ieškovui, kuris dar kartą prietaisą apžiūrėjo. Tik po pakartotinės preso apžiūros 2017-03-8 ieškovas pervedė jam likusią 25410 Eur sumą ir tai rodo, jog įsigyjamas presas tiko. Ieškovas, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, juo labiau, žinodamas, jog perka ne naują, o naudotą techniką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Telšių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovas suprato pareikšto reikalavimo esmę pagal nurodytą faktinį pagrindą, todėl teismui nėra teisinio pagrindo nevertinti ginčo taikant teises normas, reglamentuojančias pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas bei taikyti teisių gynimo būdą, kuris iš esmės atitinka ieškovo pareikštą reikalavimą. Teismo įsitikinimu, formali analizė, ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, kai faktinis pagrindas yra netinkamai parduoto daikto kokybė, neatitiktų ginčo esmės ir teisingumo bei protingumo principų.
  1. Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie įsigyto daikto esminių dalių virinimus ir jie nebuvo akivaizdūs, todėl bet kuris atidus pirkėjas nebūtų jų pastebėjęs be specialaus tyrimo, o tai sudaro pardavėjo pareigų nesilaikymą, t. y. jų pažeidimą. Sprendžiant ar šios pareigos pažeidimas buvo esminis, teismas padarė išvadą, kad visų esminių aplinkybių ieškovui nesuteikimas apie parduodamą daiktą ir jo defektai iš esmės sumažinantys daikto naudingumą, sukeliant papildomus didelius nepatogumus yra esminis sutarties pažeidimas, o nutylėjimą apie parduodamo daikto patirtą eismo įvykį, teismas vertino kaip tyčinį, siekiant sąmoningai parduoti nekokybišką daiktą, todėl nutraukė tarp šalių sudarytą preso „Krone“ su vyniotuvu žodinę sutartį ir taikė restituciją.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo pirmosios instancijos teismo spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1.Skundžiamu sprendimu teismas išėjo už ieškinio ribų, t. y. ne tik parinko ir taikė įstatymo nuostatas, kas reiškia, jog pakeitė teisinį ieškinio dalyką, bet ir pakeitė patį ieškovo suformuluotą materialųjį ieškinio reikalavimą, kas suponuoja faktą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Teismas visiškai ignoravo atsakovo teisę gintis nuo to ieškinio dalyko, kurį teismas pakeitė. 6.2. Teismas neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, iš esmės ieškovui tenkančią įrodinėjimo naštą permesdamas atsakovui. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti ieškinio dalyką, kad preso „Krone“ trūkumai yra esminiai, t. y. dėl jų presas negali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau ieškovas šios įrodinėjimo pareigos nevykdė ir tokių duomenų nepateikė. Ieškovas tik kreipėsi į automobilių servisą, kurio darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos, ir pateikė autoserviso direktoriaus nieko neįrodančią ir nepagrindžiančią dviejų sakinių pažymą. 6.3. Netinkamą parduoto daikto kokybę ieškovas įrodinėjo antstolio faktinių aplinkybių protokolu, liudytojų parodymais bei preso „Krone“ defektacijos atlikimo aktu, liudytoju apklausto S. P., kuris neturi reikiamos kvalifikacijos vertinti žemės ūkio technikos, surašiusio byloje esantį defektacijos aktą, paaiškinimu. Tačiau, šie rašytiniai dokumentai nepagrindžia ieškovo ieškinio reikalavimų, nes antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas nedalyvaujant jokiam specialistui, kuris galėtų tinkamai įvertinti preso „Krone“ būklę, be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos vizualiai matomos preso atskiros dalys, nurodyti defektai, tačiau šiuo dokumentu nėra aiškinamasi, kokio pobūdžio tie defektai, ar jie turi įtakos preso „Krone“ veikimui ir pan. Tokie ieškovo pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. 6.4. Teismas šių aplinkybių kontekste visiškai nevertino ieškovo pateikto 2017-10-30 prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo bei prie šio prašymo pateikto UAB „Lytagra“ specialisto elektroninio laiško ir pažymos apie velenų ir rėmo įsigijimo kainas. Negalima būti laikoma, kad preso trūkumai: suvirinti velenai ir įlinkės rėmas nėra ištaisomi ir reikalauja didžiulių sąnaudų. Ieškovui atsakovas trūkumų šalinimui padarė 3000 Eur dydžio nuolaidą, o abu velenus ir įlinkusį rėmą būtų galima pakeisti visiškai naujais (gamykliniais) už 1095 Eur sumą. Vertinant preso kainą (daugiau kaip 26 000 Eur), 3000 Eur nuolaidą, 1095 Eur suma tikrai nėra didelė, dėl kurios presas turėtų būti pripažintas negalimu naudoti. 6.5. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su UAB S. P. autoserviso suteiktomis paslaugomis bei preso „Krone“ transportavimo paslaugomis. Transportavimas buvo visiškai betikslis, tad šių išlaidų priteisimas iš atsakovo būtų neteisingas. Lygiai taip pat 100 Eur išlaidų už preso „Krone“ defektavimą pagal UAB S. P. autoserviso sąskaitą priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas, kadangi jokie defektavimo darbai nebuvo atlikti, defektai S. P. nebuvo nustatyti.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas S. P. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1.Pirmosios instancijos teismas pagal ginčo esmę nustatė, kad buvo pareikštas netinkamas reikalavimas, tačiau pagrįstai nurodė, kad vien tik ši aplinkybė nesudaro teismui pagrindo ieškinį atmesti. Be kita ko, teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, nurodydamas, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. 7.2. Remiantis liudytojų parodymais ir defektacijos aktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad parduotos technikos kablys, rėmas ir ašys yra virintos ir, kad apžiūrint techniką nesimatė, nes ašys buvo paslėptos po apsaugomis, o trūkumai paaiškėjo vėliau, kai nusipirkus techniką, ji buvo apžiūrima atidžiau. Teismas tinkamai įvertinęs byloje esamus įrodymus bei liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, kad apie aplinkybę (kad presas patyrė eismo įvykį) atsakovas neinformavo, todėl būtent atsakovas, kuris neinformavo pirkėjo apie visas aplinkybes, elgėsi nesąžiningai. 7.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog preso „Krone" trūkumai yra esminiai, t.y. dėl jų presas negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, bet ir neįrodinėjo jokiais rašytiniais dokumentais. Byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai sudarė pagrindą teismui padaryti pagrįstas išvadas dėl parduoto daikto (preso) esminių trūkumų. Atsakovas kritikuoja ieškovo pateiktus įrodymus dėl parduoto preso „Krone“ esminių trūkumų, kurie anot, atsakovo negali būti laikomi leistinais įrodymais. Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, nes atsakovas jokiais kitais įrodymais ieškovo pateiktų įrodymų, nepaneigė. 7.5. Atsakovas teigia, jog negalima laikyti, kad trūkumai - suvirinti velenai ir įlinkęs rėmas nėra ištaisomi ir reikalauja didžiulių sąnaudų, tačiau nesuprantama, kodėl šių, lengvai ištaisomų trūkumų, pats atsakovas nepašalino iki daikto pardavimo. Tai tik pagrindžia, kad atsakovas žinojo, kad parduoda daiktą su esminiais trūkumais ir juos nuslėpė. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius defektų akto duomenis, įrodinėti, kad presas yra tinkamas, tačiau to nedarė. 7.6. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai paskirstė išlaidas, susijusias su UAB S. P. autoserviso suteiktomis paslaugomis bei preso „Krone" transportavimo paslaugomis. Tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti ir išgalvoti, todėl negali būti vertinami kaip patikimi. Logiška, kad nepristačius preso su vartytuvu į autoservisą, dėl nustatytų trūkumų surašyti defektinio akto S. P. nebūtų galėjęs, todėl, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Apelianto R. T. apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamos kokybės prekės – preso „Krone“ su vyniotuvu, kurį ieškovas nusipirko iš atsakovo už 26 410 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. CK 6.152 str. 2 d., 6.222 str. 1 d., 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 6 d., CK 6.334 str. 1 d. 4 p. bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose.
  1. Apeliantas R. T., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas, pakeisdamas teisinį ieškinio dalyką ir ieškovo suformuluotą materialųjį ieškinio reikalavimą, išėjo už ieškinio ribų, taip pat neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, neteisingai vertino ieškovo pateiktus dokumentus kaip tinkamus įrodymus, nepagrįstai pripažino preso trūkumus kaip esminius dėl kurio negalima naudoti daikto ir kt. Dėl esminių apeliacinio skundų argumentų ir prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pasisako atskirai.
  1. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Atsakovas pateikdamas apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, jokių motyvų nenurodė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas nepagrįstas, žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nėra būtinas.
  1. Apeliaciniame skunde R. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas teisinį ieškinio dalyką ir ieškovo suformuluotą materialųjį ieškinio reikalavimą, išėjo už ieškinio ribų, kas suponuoja faktą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, yra aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei CK ir CPK normų aiškinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nuolat kartoja, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr. B?leš and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, § 49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, § 25, 32). Tiesa, teismas taip pat pripažįsta tinkamo teisės į teismą įgyvendinimo svarbą ir, pavyzdžiui, yra nurodęs, kad formalių procesinių reikalavimų laikymasis yra skirtas užtikrinti tinkamą teisingumo administravimą ir dera su teisinio aiškumo bei apibrėžtumo principu; šios taisyklės ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti kelio bylininkams pasinaudoti prieinama gynybos priemone (žr. B?leš, § 49). Akcentuotina, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
  1. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovui supratus pareikšto reikalavimo esmę pagal nurodytą faktinį pagrindą, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo nevertinti ginčo taikant teises normas, reglamentuojančias pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas bei taikyti teisių gynimo būdą, kuris iš esmės atitiko ieškovo pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formali analizė, ar nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, kai faktinis pagrindas yra netinkamai parduoto daikto kokybė, nebūtų atitikęs ginčo esmės ir teisingumo bei protingumo principų ir tuo pačiu, būtų trukdę teismui teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl apelianto teiginiai dėl ieškinio ribų peržengimo, atmestini. Visgi, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
  1. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, iš esmės ieškovui tenkančią įrodinėjimo naštą permesdamas atsakovui. Apelianto nuomone, ieškovas turėjo pareigą įrodyti ieškinio dalyką, kad preso „Krone“ trūkumai yra esminiai, t. y. dėl jų presas negali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau ieškovas šios įrodinėjimo pareigos nevykdė ir tokių duomenų nepateikė. Ieškovas tik pateikė antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą, automobilių serviso, kurio darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos, pažymą. Anot apelianto, šie dokumentai nieko neįrodo ir nepagrindžia.
  1. Pagal CK 6.333 straipsnį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).
  1. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016).
  1. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Dėl to nagrinėjamu atveju turi būti vertinami netinkami parduoto daikto trūkumai CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, t. y. ieškovas šioje byloje.
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pateikė įrodymus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, yra leistini, patikimi, objektyvūs ir patvirtina teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis priimta, civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/2016). Byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymais ir defektacijos aktu nustatyta, kad parduotos technikos kablys, rėmas ir ašys yra virintos. Aplinkybė, jog kablys ir ašys yra virintos apžiūrint techniką nesimatė, nes ašys buvo paslėptos po apsaugomis, o trūkumai paaiškėjo vėliau, kai nusipirkus techniką ji buvo apžiūrima atidžiau, patvirtino liudytojas Ž. S. Faktą, jog ieškovas šių defektų galėjo nematyti patvirtino ir techniką bylos nagrinėjimo metu kaip specialistas apžiūrėjęs S. P. Taip pat liudytojas Ž. S. ir techniką apžiūrėjęs specialistas S. P. nurodė, kad ne gamykliniu būdu virintos dalys anksčiau ar vėliau trūks ir tai gali sugadinti kitas preso dalis. Šią liudytojų išvadą patvirtina „Krone“ saugumo technikos išrašo 2.2.10 punktas, kuris draudžia rekonstruoti mašiną. Taip pat liudytojai patvirtino, kad ši žemės ūkio technika galimai patyrė įvykį, dėl kurio taisant įtaisą virinimu ir atsirado minėti defektai. Šios išvados buvo daromos faktu, kad kitaip sulaužyti minėtų dalių yra neįmanoma. Apie šią aplinkybę ieškovas atsakovo informuotas nebuvo.
  1. Atsakovas apsiribojo teiginiais, kad ieškovui esminiai defektai (virinimai) buvo žinomi ir būtent dėl jų buvo padaryta nuolaida. Anot, atsakovo, negalima laikyti, kad preso trūkumai: suvirinti velenai ir įlinkės rėmas nėra ištaisomi ir reikalauja didžiulių sąnaudų, kadangi ieškovui trūkumų šalinimui padarė 3000 Eur dydžio nuolaidą, o abu velenus ir įlinkusį rėmą būtų galima pakeisti visiškai naujais (gamykliniais) už 1095 Eur sumą. Teisėjų kolegija, iš esmės pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad tokiu atveju nėra aišku, kodėl šių, lengvai ištaisomų trūkumų, pats atsakovas nepašalino iki daikto pardavimo, kas tikėtinai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas žinojo, kad parduoda daiktą su esminiais trūkumais ir juos nuslėpė.
  1. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
  1. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas, pirkdamas naudotą presą „Krone“ su vyniotuvu jį apžiūrėjo, jokių išorinių esminių defektų nepastebėjo, rašytinės sutarties, kurioje būtų buvę aptarti parduodamo daikto trūkumai tarp šalių sudarytos nebuvo, atidžiau apžiūrėti daiktą ieškovas galėjo jį tik nusipirkęs ir prijungęs prie traktoriaus, ką iškart ir padarė, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovas šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus pirkėjas. Taigi, atsakovo argumentai, kad presas turėjo trūkumų dėl kurių šalinimo, ieškovui buvo suteikta 3 000 Eur dydžio nuolaidą, atmestini kaip nepagrįsti.
  1. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisines reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 str. 1 d. 4 p. normos pagrindu, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytas pasekmes pardavėjui pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovo nurodytų ir CK 6.327 str. 2 d. nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar šis pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, įvertino, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).
  1. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad apeliantui buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovas perka daiktą, netgi įvertinus faktą, kad daiktas buvo nenaujas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017), todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tikslą pripažintinas esminiu pirkėjo interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3K-3-142-687/2015).
  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
  1. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas nurodytas šios nutarties 10 punkte ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  1. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Nutarė

14Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovo S. P. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai