Byla 2S-487-392/2013
Dėl sutarties pakeitimo ir teisės pripažinimo atsakovui AB DNB bankui, trečiasis asmuo UAB „Agrokuras“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo R. V. ieškinį dėl sutarties pakeitimo ir teisės pripažinimo atsakovui AB DNB bankui, trečiasis asmuo UAB „Agrokuras“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas: 1. iki kol ieškinys bus išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas taikyti laikinas apsaugos priemones atsakovui AB DNB bankas, t.y. uždrausti AB DNB bankui: a) nutraukti 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 25-051V su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jos pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą; b) nutraukti 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2007-50 ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2008-28 su jų visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jų pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą; 2. pakeisti 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. 25-051V su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymo sąlygas toliau nurodyta tvarka: išdėstyti kredito, palūkanų ir delspinigių grąžinimą dalimis tokiais terminais ir tvarka: (i) 300 000 Lt, bei papildomai nuo kreditavimo sutarties pakeitimo iki 2013 m. gruodžio 30 d. mokėtinas palūkanas - iki 2013 m. gruodžio 30 d.; (ii) 500 000 Lt, bei papildomai nuo kreditavimo sutarties pakeitimo iki 2014 m. gruodžio 30 d. mokėtinas palūkanas - iki 2014 m. gruodžio 30 d.; (iii) 812 765 Lt bei papildomai nuo kreditavimo sutarties pakeitimo iki 2015 m. gruodžio 30 d. mokėtinas palūkanas - iki 2015 m. gruodžio 30 d.; 3. pripažinti ieškovo R. V. teisę pirmiau įvykdyti iš 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-50 ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-28 su jų visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais kylančias prievoles, kurių įvykdymo terminas suėjęs, ir tik po prievolių, kurių įvykdymo terminas suėjęs pagal 2007 m. vasario 28 d. ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartis, įvykdymo, vykdyti kitus įsipareigojimus Bankui pagal 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV ir 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-243.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Pirmos instancijos teisams nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas pakeisti 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. 25-051V su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymo sąlygas bei pripažinti ieškovo teisę pirmiau įvykdyti iš 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-50 ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-28 su jų visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais kylančias prievoles, kurių įvykdymo terminas suėjęs, ir tik po prievolių, kurių įvykdymo terminas suėjęs pagal 2007 m. vasario 28 d. ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartis, įvykdymo, vykdyti kitus įsipareigojimus Bankui pagal 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV ir 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-243. Pažymėjo, kad bankui vienašališkai nutraukus nurodytas Kreditavimo sutartis, nebeliktų ieškovo reikalavimo materialaus dalyko, t.y. nebeliktų sutarčių, kurių tęstinumo ieškovas siekia reikšdamas ieškinį, o pradėjus priverstinį išieškojimą iš Bankui įkeisto turto, teismo sprendimo įvykdymas (jeigu jis bus palankus ieškovui), gali būti apsunkintas.

5Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas tvirtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi preliminariai įvertinti ieškinio teisinius bei faktinius argumentus. Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto teigimu, ieškovo R. V. pareikšti ieškinio reikalavimai yra ydingi, bet kokio teismo sprendimo atveju jie negalėtų būti patenkinti tokie, kokie yra. Visų pirma, ieškovas prašo pakeisti 2005-08-18 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV sąlygas, nors ši sutartis yra laikytina nutraukta nuo 2012 m. spalio 23 d. Antra vertus, šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovas reiškia reikalavimą pakeisti sutartinius santykius, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sustabdomas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o tai iškreipia rebus sic stancibus instituto esmę ir kartu pažeidžia sutarčių privalomumo principą. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas reikalauja modifikuoti kreditavimo sutarčių įsipareigojimų įvykdymo eiliškumą, tačiau Bankas ieškovo prašymu ne vieną kartą jau yra keitęs kreditavimo sutarties sąlygas, atidedant kredito grąžinimą. Bankas ilgą laiką bendradarbiavo su ieškovu, svarstė galimybes ir sudarė ieškovui palankesnes sąlygas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas pažymi, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai apribota Banko teisė taikyti kreditavimo sutartyse numatytą savo teisių pažeidimo gynimo būdą - vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog viena sutarties šalis pasiūlė kitai šaliai keisti sutartį, netrukdo pasiūlymą gavusiai sutarties šaliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo būdais, jeigu pasiūlymą keisti sutartį pateikusi šalis sutarties nevykdo ar vykdo ją netinkamai. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovas neginčija skolos atsakovui dydžio ir pagrindo, tokiu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sudaroma galimybė ieškovui piktnaudžiauti teise - nevykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą - t.y. jos yra neadekvačiai didelės. Uždraudus atsakovui vykdyti išieškojimą pagal visas su ieškovu sudarytas sutartis yra sudaromos prielaidos ieškovui piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų ir pagal sutartis, kurių sąlygų pakeitimo klausimas ieškinyje nekeliamas. Apeliantas pažymi, kad ieškovas ieškinyje pripažįsta savo sunkią finansinę situaciją, todėl kyla reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu didėjančios skolos sumos (skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos) nebus padengtos ir Bankas dėl to patirs papildomus nuostolius.

6Ieškovas R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nutarties teisėtumą ginčija ieškinio pagrįstumu, tačiau CPK nenumatyta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, būtų vertinami ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas. Pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Ieškovo nuomone, ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas teisingai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas pabrėžia, kad šiuo atveju grėsmė, jog teismo sprendimas ateityje gali būti neįvykdytas yra, nes bankas jau kreipėsi į ieškovą su reikalavimais įvykdyti pinigines prievoles pagal kreditavimo sutartis. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo atveju taip pat pagrindžia aplinkybė, kad bankas ketina nutraukti šalių sutartinius teisinius santykius pagal kreditavimo sutartis. Ieškovas pažymi, kol nėra išspręstas ginčas dėl kreditavimo sutarčių, negali būti priverstinai išieškoma iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar kito turto. Nurodo, kad teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, priverstinis išieškojimas pagal kreditavimo sutartis būtų atliktas be pagrindo, tuo pažeidžiant pagrįstus ieškovo teisėtus interesus ir teises. Jeigu teismas nebūtų pritaikęs ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutartys, kurias ieškovas siekia savo ieškiniu išsaugoti, būtų nutrauktos, dėl ko ieškovas apskritai prarastų galimybes šioje byloje pareikštus reikalavimus ginti. Ieškovo įsitikinimu, banko teisės, kylančios iš ginčo sutarčių, nebuvo paneigtos - teismas tik apribojo jų įgyvendinimą tol, kol nebus išspręstas ginčas, kas savaime nereiškia ir negali reikšti atleidimo nuo įsipareigojimų bankui vykdymo. Ieškovas tvirtina, kad jeigu teismas laikinai iki kol bus išspręstas ginčas tarp šalių nebūtų apribojęs Banko teisės nutraukti 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-50, bei 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-28 (toliaus Kreditavimo sutartys II), ieškovo teisės pasirinkti, kurią skolą jis grąžina nebebūtų galimybių apginti ir įgyvendinti, dėl ko ieškovą ir Banką siejantys teisiniai santykiai Kreditavimo sutarčių II pagrindu jau būtų pasibaigę. Ieškovas, nebegalintis pilnai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. 25-051V (toliau - Kreditavimo sutartis I) sąlygomis dėl aplinkybių, kurios atsirado ne dėl jos kaltės, kreipėsi į teismą siekdamas Kreditavimo sutartį I pakeisti tam, jog kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir sutartiniai santykiai tęstųsi toliau. Esant rebus sic stantibus institutą atitinkančioms aplinkybėms tik teismas turi teisę sutartį, kurios vykdymas vienai jos šalių tapo sudėtingesnis, nutraukti ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas (CK 6.204 str. 3 d.). Ieškovas pažymi, jog nesant Banko valios išlaikyti sutartinius santykius Kreditavimo sutarties I pagrindu, Banko teisė įgyvendinti sutarties laisvės principą nebus pažeista, nes teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą esant pasikeitusioms aplinkybėms turės teisę priimti sprendimą sutartį nutraukti, ir nutraukti tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų rebus sic stantibus instituto esmę, t.y. atkurdamas sutartinių prievolių pusiausvyrą.

7Atskirasis skundas tenkintinas

8Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.

9Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB DNB bankas su ieškovu 2005-08-18 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV, kurioje nustatytas kredito grąžinimo terminas - 2008-07-30. 2007-04-04 papildomu susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2012-01-26, 2010-05-13 susitarimu pakeistos kredito grąžinimo sąlygos. Pasibaigus sutartyje nustatytiems paskolos grąžinimo terminams ir ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2012-10-09 raštu Nr. 30.58.17/4621 Bankas informavo ieškovą R. V., kad iki 2012-10-22 neįvykdžius finansinių įsipareigojimų pagal 2005-08-18 Kreditavimo sutartį Nr. 25-05 IV, bankas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto/ar kito R. V. priklausančio turto ir lėšų.

102007-02-28 Kreditavimo sutartyje Nr. K-2411-2007-50 nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2032-01-26. Ieškovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nemokant palūkanų ir dalinių paskolos grąžinimo įmokų, 2012-10-09 Nr. 30.58.17/4620 pranešimu AB DNB bankas informavo ieškovą, kad iki 2012-11-20 neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų pagal 2008-02-15 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-28 bei 2007-02-28 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-50, bankas kitą dieną po aukščiau nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartis bei pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito R. V. priklausančio turto ir lėšų.

11Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2005-08-18 Kreditavimo sutarties Nr. 25-05 IV sąlygas ir pripažinti teisę, šių reikalavimų įvykdymo užtikinimui iki kol šis ieškinys bus išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas taikyti laikinas apsaugos priemones atsakovui AB DNB bankas, t.y. uždrausti AB DNB bankui: a) nutraukti 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 25-051V su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jos pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą; b) nutraukti 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2007-50 ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2008-28 su jų visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jų pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Pirmos instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

12Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

13Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14Sutiktina su ieškovo pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, tačiau pabrėžtina, jog teismas spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

15Šiuo atveju ieškovas reikalauja pakeisti su atsakovu sudarytas sutartis, o sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi iš esmės ieškovas reikalauja pakeisti tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių sąlygas. Pažymėtina, kad ieškovas pirmiausia prašo pakeisti 2005-08-18 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 25-05IV sąlygas, tačiau ši sutartis yra laikytina nutraukta nuo 2012 m. spalio 23 d. (b.l. 49). Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą sutarties nutraukimo fakto neginčija ir pats ieškovas. Sutartiniai šalių santykiai pirmiausia turi būti grindžiami šalių valia išlaikyti tokius santykius. Narginėjamu atveju atsakovas AB DNB bankas 2005-08-18 Kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV jau yra vienšališkai nutraukęs, todėl ieškovo reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nesant kitos sutarties šalies valios tęsti sutartinius santykius, neturi teisinės prasmės, nes ieškovas nėra pareiškęs jokio reikalavimo susijusio su siekiamos modifikuoti sutarties nutraukimo faktu.

16Pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog pareikštas reikalavimas atsakovo atžvilgiu bus patenkintas, todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas AB DNB bankas 2005-08-18 Kreditavimo sutartį Nr. 25-05IV jau yra vienšališkai nutraukęs, todėl ieškovo reikalavimas dėl nutrauktos sutarties sąlygų pakeitimo vargiai įgyvendinamas.

17Be to, atsakovo AB DNB bankas atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, principas reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kai ginčo šalis sieja sutartiniai santykiai, ieškovas ieškiniu reikalauja teismo įpareigoti atsakovus keisti ginčo sutarčių sąlygas, susijusias su mokėjimais bei jų terminais, tai yra iš esmės susijusias su ieškovo finansiniais įsipareigojimais atsakovams. Tokiam reikalavimui užtikinti atsakovui uždraudus nutraukti sutartis bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu, iš esmės yra apribojamos atsakovo sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, o kartu užkertamas kelias atsakovui atsisakyti tokių nevykdomų sutarčių. Tokiu būdu ginčo priemonės iš esmės riboja apelianto teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleidžia ieškovą nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o apeliantams draudžia nutraukti sutartis. Taip pat nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ir proporcingumo principą, t.y. jos yra neadekvačiai didelės. Uždraudus atsakovui vykdyti išieškojimą pagal visas su ieškovu sudarytas sutartis būtų sudaromos prielaidos ieškovui piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų ir pagal sutartis, kurių sąlygų pakeitimo klausimas ieškinyje nekeliamas (2007-02-28 Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-50 ir 2008-02-15 Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008- 28). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.) (LAT 2012 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-208/2012).

18Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui AB DNB bankas nutraukti 2005 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 25-051V su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jos pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą bei draudimas atsakovui AB DNB bankas nutraukti 2007 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2007-50 ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411 -2008-28 su jų visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir jų pagrindu pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, panaikinamos (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

Nutarė

20Apelianto AB DNB bankas (į. k. ( - )) atskirąjį skundą tenkinti.

21Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. V. (a. k. ( - ) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo AB DNB bankas (į. k. ( - )) atžvilgiu atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas: 1. iki kol ieškinys bus... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi... 5. Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 6. Ieškovas R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus... 7. Atskirasis skundas tenkintinas... 8. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi... 9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB DNB bankas su ieškovu 2005-08-18... 10. 2007-02-28 Kreditavimo sutartyje Nr. K-2411-2007-50 nustatytas galutinis... 11. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2005-08-18... 12. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 13. Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 14. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų... 15. Šiuo atveju ieškovas reikalauja pakeisti su atsakovu sudarytas sutartis, o... 16. Pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti... 17. Be to, atsakovo AB DNB bankas atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos... 18. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.... 20. Apelianto AB DNB bankas (į. k. ( - )) atskirąjį skundą tenkinti.... 21. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį...