Byla 3K-3-208/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Kraft Food Lietuva“ ir ieškovo J. B. (J. B.) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Salmers Latvija“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo teisių perėmėjas J. B.) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ (šiuo metu – „Kraft Foods Lietuva“) dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52000 m. vasario 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė distribucijos sutartį, pagal kurią iki 2000 m. birželio 1 d. ieškovui buvo suteikta teisė pardavinėti atsakovo produktus Latvijos Respublikos teritorijoje. Atsakovas 2000 m. kovo 27 d. faksu informavo ieškovą, kad nuo 2000 m. balandžio 1 d. nutraukia šalių sutartį.

6Ieškovas SIA ,,Salmers Latvija“ 2000 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 184 759,50 JAV dol. ir 16 635,34 Latvijos lato nuostolių atlyginimo. Ieškovo teigimu, sutarties nutraukimo priežastys neatitiko sutarties nuostatų, apibūdinančių galimybę šalims nutraukti sutartį. Dėl neteisėto distribucijos sutarties nutraukimo jis negavo 146 982 JAV dol. pajamų, patyrė 37 777,50 JAV dol. nuostolių palūkanoms už paskolą sumokėti, 7220,14 Latvijos lato nuostolių kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams išmokėti, 4482,66 Latvijos lato nuostolių nuomos mokesčiui sumokėti, 4932,54 Latvijos lato nuostolių įsigijus turtą ir apmokius darbuotojus, todėl prašė juos atlyginti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Kauno apygardos teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad distribucijos sutarties 15.1 punkto pagrindu sutartis nutraukta teisėtai, nes pagal

96.4 punktą nesant banko garantijos ieškovas turėjo visiškai atsiskaityti už prekes išankstiniu apmokėjimu. Ieškovas tokios pareigos nevykdė, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą prieš

10penkias dienas įspėjęs ieškovą nutraukti sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui 17 078,69 JAV dol. už kitas paslaugas, bet ne už prekes, todėl nelaikė, jog ieškovas tinkamai iš anksto atsiskaitydavo už pateikiamas prekes. Aplinkybę, kad perspėjime nutraukti sutartį atsakovas nurodė ir daugiau priežasčių, teismas vertino kaip nesvarbią, nes atsakovas nurodė esminę priežastį ir aiškiai išreiškė savo valią. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi kitokia atsiskaitymų praktika nei sutartyje aptarta, teismo manymu, nepaneigė atsakovo teisės nutraukti sutartį. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad atsakovas sutartį nutraukė pagrįstai, todėl neprivalo atlyginti ieškovo nuostolių.

11Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovui 2001 m. birželio 21 d. sprendimu iškelta bankroto byla, paskirtas įmonės bankroto administratorius, todėl 2003 m. vasario 7 d. J. B. pateikė prašymą įstoti į bylą vietoje likviduoto ieškovo, motyvuodamas tuo, kad jis tokią teisę įgijo pagal SIA ,,Salmers Latvija“ ir J. B. 2001 m. balandžio 5 d. sudarytą reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. protokoline nutartimi pradinį ieškovą SIA ,,Salmers Latvija“ pakeitė jo teisių perėmėju –

12J. B.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu 2005 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė teismui dokumentą, kad SIA ,,Salmers Latvija“ 2000 m. lapkričio 21 d. pasirašė su Merita Bank Plc. reikalavimo perdavimo sutartį, pagal kurią visas SIA ,,Salmers Latvija“ esamas ir būsimas pretenzijas skolininkams perdavė šiam bankui, todėl teigė, kad J. B. yra netinkamas ieškovas byloje. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė bankui (šiuo metu Nordea Bank Finland Plc) įstoti į bylą, bet šis atsisakė įstoti dėl didelių proceso išlaidų, tačiau pažymėjo, kad savo reikalavimų neatsisako.

142006 m. gruodžio 13 d. atsakovas pateikė ieškinį Latvijos Respublikos teisme, prašydamas pripažinti, kad J. B. neturi reikalavimo teisių, todėl šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir jos nagrinėjimas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senatui priėmus 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti prašymą nenagrinėtą).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu tenkino ieškovo J. B. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovo 109 459,27 Lt nuostolių atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad Rygos apygardos teismo 2001 m. birželio 21 d. sprendimu SIA ,,Salmers Latvija“ buvo paskelbta nemokia, o 2002 m. lapkričio 26 d. išregistruota iš Latvijos įmonių registro. Tais atvejais, kai viena šalių pasitraukia iš bylos, teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo materialiųjų teisių į atsakovą perėmimas įvyko dar iki bendrovės likvidavimo – 2000 m. lapkričio 21 d. su Merita Bank Plc (šiuo metu - Nordea Bank Finland Plc) sudaryta perdavimo sutartimi SIA ,,Salmers Latvija“ neatlygintinai perdavė bankui visas pretenzijas savo skolininkams, neatsižvelgiant į jų pagrindą, nuostatas ir sąlygas, taip pat 2001 m. balandžio 5 d. su J. B. sudaryta cesijos sutartimi. Nors atsakovas ne kartą kėlė klausimą dėl ieškovo J. B. reikalavimo teisės teisėtumo, tačiau kolegija laikė, jog šios abejonės neparemtos įrodymais. Kolegija, pripažindama cesijos sutarties teisėtumą, atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra sutarties tekstą patvirtinantys įrodymai (verslo konsultavimo paslaugų sutartis, dokumentas, patvirtinantis, jog darbai priimti, sutartis dėl abipusių reikalavimų įskaitymo); nei bendrovės administratorius, nei kiti tretieji asmenys šios cesijos sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Atsakovo abejonėms dėl cesijos sutarties realumo (ją sudariusi bendrovė neatsisakė ieškinio atsakovui ir apie cesijos sutartį nepranešė teismui) paneigti kolegija nurodė, kad bendrovė nepranešė ir apie perdavimo sutartį su banku, be to, šia aplinkybe, kad reikalavimai yra perleisti bankui, atsakovas pradėjo gintis tik apeliacinės instancijos teisme. Pripažinusi, kad ieškovas J. B. turi reikalavimo teisę, kolegija pažymėjo, jog ši teisė nėra absoliuti – dar iki jos sudarymo pradinis ieškovas perleido bankui reikalavimo teises bendrovės skolininkams tokia apimtimi, kokia reikalinga banko skolai padengti. Iš bendrovės SIA ,,Salmers Latvija“ bankroto bylos dokumentų nuorašų kolegija nustatė, kad bendrovė po jos likvidavimo liko skolinga bankui 4626,91 Latvijos lato, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į šią sumą.

16Analizuodama distribucijos sutarties nutraukimo aplinkybes, kolegija pažymėjo, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, įspėjęs ieškovą prieš penkias dienas, motyvuodamas tokį savo sprendimą vidaus teisės aktų pasikeitimu, abejonėmis dėl bendrovės SIA ,,Salmers Latvija“ finansinio augimo ateityje ir mokėjimų už pateikiamas prekes vėlavimu; distribucijos sutartyje buvo nustatyta galimybė nutraukti sutartį prieš penkias dienas (pažeidus distribucijos sutarties nuostatas) arba prieš trisdešimt dienų (bet kokiu atveju); nei vidaus teisės aktų pasikeitimas, nei abejonės dėl SIA „Salmers Latvija“ finansinio augimo ateityje (įvertinant tai, kad distribucijos sutartis buvo sudaryta mažesniam kaip keturių mėnesių terminui) negalėjo būti pagrindas nutraukti sutartį; mokėjimo terminų pažeidimo atveju atsakovas galėjo įgyti teisę nutraukti sutartį raštu pranešęs prieš penkias dienas, tačiau šios nuostatos galėjo būti taikomos tuo atveju, kai apmokama sutartyje nustatytu terminu po prekių pristatymo; esant ieškovo prievolei atlikti išankstinį apmokėjimą, atsakovas galėjo atsisakyti teikti prekes, bet ne jas teikti ir taip motyvuoti sutarties pažeidimą. Kolegijos įsitikinimu, atsakovui ignoruojant sutarties 6.4 punkto nuostatų, kad prekės tiekiamos po jos apmokėjimo, laikymąsi, jis negali šia aplinkybe remtis vienašališkai nutraukdamas sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai ilgai būtų delsęs apmokėti atsakovo pateiktas sąskaitas – sutarties nutraukimo dieną nebuvo SIA „Salmers Latvija“ įsiskolinimo atsakovui. Kadangi distribucijos sutartis su pradiniu ieškovu buvo nutraukta pažeidžiant joje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką, jo teisių perėmėjas turi teisę į nuostolių, sumažintų 4626,91 Latvijos lato dydžio Nordea Bank Finland Plc nepatenkinto reikalavimo pradiniam ieškovui dydžiu, atlyginimą. Neteisėtas distribucijos sutarties nutraukimas reiškėsi tuo, kad apie jį buvo pranešta ne prieš trisdešimt, o prieš penkias dienas, todėl nuostoliai priteistini už dvidešimt penkias (30 – 5) dienas, atėmus 4626,91 Latvijos lato sumą. Kolegija vadovavosi byloje atlikta ekonomine ekspertize, kurios metu nustatyta, kad SIA „Salmers Latvija“ nuostoliai per trisdešimt dienų nebūtų viršiję 34 762,71 Latvijos lato, atitinkamai nuostoliai už dvidešimt penkias dienas – 28 968,93 Latvijos lato. Ekspertams apskaičiuojant negauto pelno dydį, liko neįvertintos potencialiai blogų paskolų sąnaudos. Kolegija sprendė, kad įvertinus blogas skolas nuostoliai dėl neteisėto sutarties nutraukimo yra 20 985,60 Latvijos lato, todėl sumažinus šią sumą 4626,91 Latvijos lato Nordea Bank Finland Plc nepatenkinto reikalavimo pradiniam ieškovui dydžiu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 16 358,69 Latvijos lato.

17Kolegija netenkino ieškovo teisių perėmėjo prašymo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, nes šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, o apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 20001 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Kasatoriaus nuomone, bendrovei SIA ,,Salmers Latvija“ 2000 m. lapkričio 21 d. sutartimi perleidus visus reikalavimus bankui, vėlesnis reikalavimo perdavimas 2001 m. balandžio 5 d. cesijos sutarties pagrindu negalėjo sukelti teisinių padarinių. Kasatorius teigia, kad cesijos sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinė bei negaliojanti (CK 1.80 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas cesijos sutarties teisinę galią ir pripažindamas teisių pagal ją perėmimą, pažeidė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, nes cesijos sutartis neatitiko įmanomumo reikalavimo, t. y. jos neįmanoma buvo įvykdyti jau sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; kt.). Kasatoriaus nuomone, teismas privalo pripažinti sandorį niekiniu ex officio net ir nesant pareikšto tokio reikalavimo. Cesijos sutartis turėjo būti pripažinta niekine CK 6.3 straipsnio 4 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

212. Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo. Kasatorius teigia, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog cesijos sutarties nuostatos (už perleistą reikalavimą sumokėti

2240 000 JAV dol.) buvo įvykdytos. Be to, cesijos sutarties pagrindas yra SIA ,,Salmers Latvija“ ir

23J. B. sudarytos 2001 m. gegužės 29 d. sutartis dėl abipusių reikalavimų įskaitymo ir 2000 m. kovo 10 d. verslo konsultavimo sutartis, pagal kurią buvo numatytos didelės vertės (40 000 JAV dol.) konsultavimo ir marketingo paslaugos kavos perdirbimo srityje. Rygos Tarybos finansų departamentas paaiškino, kad J. B. neregistruotas kaip asmuo, užsiimantis individualia darbine veikla, todėl konsultavimas neturint teisės teikti tokias paslaugas yra neteisėtas. Be to, šis asmuo nėra pateikęs teismui pajamų deklaracijų; teismo neįvertinta ir aplinkybė, kad įmonė, nevykdanti ūkinės komercinės veiklos, nuo 2000 m. balandžio 1 d. perka tokio pobūdžio ir tokios vertės paslaugas. Kasatorius mano, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog verslo konsultavimo paslaugų sutartis buvo realiai įvykdyta – šią aplinkybę patvirtino tik SIA ,,Salmers Latvija“ direktorė. Kadangi konsultavimo sutartis, kasatoriaus nuomone, nebuvo vykdoma, tai skola dėl tokios sutarties vykdymo negali būti pagrindas reikalavimams pagal 2001 m. gegužės 29 d. sutartį įskaityti. Dėl to teismas turėjo 2001 m. gegužės 29 d. sudarytą SIA ,,Salmers Latvija“ ir J. B. abipusių reikalavimų įskaitymo sutartį bei 2000 m. kovo 10 d. verslo konsultavimo paslaugų sutartį kaip tariamus sandorius pripažinti niekiniais.

243. Dėl reikalavimo teisės grąžinimo. Kasatorius nurodo, kad 2000 m. lapkričio 21 d. SIA ,,Salmers Latvija“ sudaryta su banku perdavimo sutartimi reikalavimo teisės buvo perleistos ta apimtimi, kokia reikalinga banko skolai padengti. Skolą grąžinęs, bankas įsipareigojo reikalavimo teisę pagal visas galiojančias pretenzijas grąžinti bendrovei. Pagal SIA ,,Salmers Latvija“ bankroto bylos duomenis, net ir po bendrovės likvidavimo liko skola bankui, šiuo metu ši skola taip pat nėra grąžinta. Dėl to ieškovas J. B. turėjo įstoti į SIA ,,Salmers Latvija“ bankroto bylą ir reikalauti, kad bankas grąžintų reikalavimo teisės dalį, jei ši dalis viršija bendrovės skolą bankui. Ieškovas tokia teise nepasinaudojo ir teismai šioje byloje neturi teisės spręsti dėl bendrovės teisių perėmimo. Pagal Latvijos Respublikos bendrovių ir įmonių bankroto įstatymo nuostatas klausimas dėl bendrovės turto, paaiškėjusio po bendrovės bankroto, turi būti sprendžiamas atnaujinus bankroto bylą. Taigi, ieškovo reikalavimo tenkinimas turėjo vykti arba bankroto procese, arba atnaujintame bankroto procese.

254. Dėl priteistų nuostolių valiutos kurso ir apeliacinio skundo ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo teisių perėmėjui priteisė 16 358,69 Latvijos lato. Teismas, atsižvelgdamas, kad buvo ieškovo teisių perėmėjo prašymas, byla sudėtinga, nagrinėjama ilgą laiką, ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, nuostolius priteisė litais pagal lito ir lato santykį, galiojusį ieškinio pateikimo metu. Kasatorius pažymi, kad pradinis ieškovas nuostolius prašė priteisti JAV doleriais arba latais, jo teisių perėmėjo pozicija iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka liko tokia pati. Pagal CK 6.36 straipsnio nuostatą teismas neturėjo pagrindo priteisti nuostolių sumą pagal sutarties sudarymo metu buvusį valiutų kursą. Tokios praktikos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Apeliacinis teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatą, nes, nepakeitus ieškinio dalyko ir nesant reikalavimo priteisti nuostolius litais, negalėjo keisti valiutos santykio.

265. Dėl distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius neturėjo teisės nutraukti distribucijos sutarties įspėjęs ieškovą prieš penkias dienas. Kasatorius nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino distribucijos sutarties nuostatas. Teismas privalėjo įvertinti visas šios sutarties sudarymo aplinkybes – šalies technologines galimybes, tikruosius šalių ketinimus, kitas sutarties sudarymo aplinkybes. Distribucijos sutartimi neribojama šalies teisė nutraukti sutartį dėl netinkamo atsiskaitymo tik tais atvejais, kai už prekes apmokama po jų pateikimo, be to, nenustatyta, jog negalima sutarties nutraukti, kai prekės perkamos taikant išankstinio mokėjimo sąlygą.

27Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas J. B. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

281. Dėl cesijos ir perdavimo sutarčių. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek cesijos, tiek perdavimo sutartys sudarytos pagal Latvijos Respublikos reikalavimus, todėl reikalavimas pripažinti jas niekinėmis turi būti grindžiamas Latvijos Respublikos teisės normomis. Kasatorius, įrodinėdamas, kad cesijos sutartis yra niekinė, ir teigdamas, jog teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį, 6.3 straipsnio 4 dalį, 6.102 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškina sutarčių nuostatas, t. y. pažodžiui. Ieškovo nuomone, aiškinant perdavimo sutartį būtina atsižvelgti į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Tai, kad po perdavimo sutarties SIA ,,Salmers Latvija“ sudarė kitą sutartį – cesijos, pagal kurią reikalavimo teisę į kasatorių perleido ieškovui, tik patvirtina, jog bendrovė būtent siekė tokį reikalavimą perleisti ne bankui, bet ieškovui. Be to, perdavimo sutartyje ,,skolininkų“ sąvoka apibrėžta kaip vienas ar keli tretieji asmenys, kurie skolingi SIA ,,Salmers Latvija“ bet kokią sumą pinigų; ,,pretenzija“ – visos SIA ,,Salmers Latvija“ esamos ar būsimos pretenzijos skolininkams. Taigi, SIA ,,Salmers Latvija“ įsipareigojo perdavimo sutartimi perleisti bankui tiek esamas, tiek būsimas reikalavimo teises, bet tik į sutarties pasirašymo dieną esamus bendrovės skolininkus. Ieškovo reikalavimas kasatoriui dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamas šioje byloje ir nebuvo įtrauktas į SIA ,,Salmers Latvija“ balansą perdavimo sutarties pasirašymo metu, t. y. šios sutarties pasirašymo metu kasatorius nebuvo bendrovės skolininkas ir šalys dėl reikalavimo teisės perleidimo į būsimus skolininkus nesusitarė, todėl neperdavė bankui reikalavimo teisės į kasatorių. Bendrovę pripažinus nemokia, bankroto administratorius neginčijo cesijos sutarties. Ieškovo teigimu, kasatoriaus veiksmai rodo, kad jis bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti atsakomybės už sutarties pažeidimą. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistos CK 1.78, 1.80 ir kitų straipsnių nuostatos yra neteisingi.

292. Dėl konsultavimo ir įskaitymo sutarčių teisėtumo ginčijimo. Ieškovas teigia, kad cesijos, konsultavimo ir įskaitymo sutartys yra sudarytos pagal Latvijos Respublikos įstatymus, todėl jų pripažinimas tariamais sandoriais turi būti grindžiamas Latvijos Respublikos teisės normomis. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios sutartys ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti laikomos tariamais sandoriais. Kasacinio teismo nurodyta, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; kt.). Ieškovas teismui pateikė 2000 m. lapkričio 6 d. ir 2001 m. kovo 5 d. SIA ,,Salmers Latvija“ ir ieškovo pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus pagal konsultavimo sutartį. Šie aktai, taip pat liudytojos buvusios SIA ,,Salmers Latvija“ direktorės parodymai patvirtina konsultavimo ir įskaitymo sutarčių realumą. Ieškovas pažymi, kad byloje nėra duomenų ar juridinių faktų, kurie pagrįstų, jog ieškovas neteisėtai teikė paslaugas, todėl kasatoriaus teiginiai apie neteisėtą paslaugų teikimą yra neįrodyti. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad ieškovas teikė paslaugas neturėdamas leidimų teikti jas, ieškovas turėtų atsakyti tik mokesčių teisės prasme, tačiau negalėtų būti paneigiama pareiga atlyginti už suteiktas paslaugas. Be to, kasatorius nesąžiningai teigia, kad bendrovei SIA ,,Salmers Latvija“, nuo 2000 m. balandžio 1 d. nevykdančiai ūkinės komercinės veiklos, nebuvo reikalingos ieškovo paslaugos. Sudarydama konsultavimo sutartį, bendrovė ieškojo naujų galimybių tęsti veiklą, nutrūkusią dėl neteisėtos kasatoriaus distribucijos sutarties nutraukimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalių, 1.86 straipsnio nuostatų.

303. Dėl priteistų nuostolių valiutos kurso ir apeliacinio skundo ribų peržengimo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CK 6.36 straipsnio 3 dalies nuostatą. Pagal CK 6.36 straipsnio 5 dalį, kai skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Kasatorius neteisėtai nutraukė sutartį 2000 m. balandžio 1 d., todėl bendrovė SIA ,,Salmers Latvija“ patyrė žalos. 2000 m. liepos 12 d. bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama juos priteisti, taigi nuostoliams apskaičiuoti turi būti taikomas ieškinio padavimo metu galiojęs lito ir lato valiutų kursas. Kasatoriaus nurodomas mokėjimo dienos aiškinimas prieštarauja CK 1.5, 6.251 straipsnio nuostatoms, nes nuvertėjus latui kasatorius daugiau kaip dešimt metų vengdamas atlyginti nuostolius, mokėtų 26 proc. mažesnius ieškovo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistiną sumą, vadovavosi ieškovo nurodytu lito ir lato santykiu, todėl nelaikytina, kad teismas pažeidė CPK 320 straipsnio normą.

314. Dėl distribucijos sutarties nuostatų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas distribucijos sutartį, nepažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatų, nes tiek pats kasatorius, tiek byloje esantys faktai ir aplinkybės patvirtina, jog bendrovė SIA ,,Salmers Latvija“ vykdė mokėjimus pagal šalių nusistovėjusią praktiką ir sutarties nuostatų nepažeidė.

32Kasaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis reikalavimų atlyginti nuostolius ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – priteisti 460 105,04 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

331. Dėl distribucijos sutarties nuostatų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, nes, kasatoriaus J. B. teigimu, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ginčo sutarčiai ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovas ir bendrovė SIA ,,Salmers Latvija“ distribucijos sutarties 5 straipsnyje susitarė, kad kiekviena šalis gali nutraukti sutartį raštiškai pranešdama kitai šaliai prie trisdešimt dienų (šiame punkte sutarties nutraukimo pagrindai neaptarti); sutarties 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai. Kasatoriaus J. B. teigimu, sutarčiai nutraukti privalomas pagrįstas pagrindas, t. y. sutarties negalima nutraukti bet kokiu atveju. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, aišku, kad teismas negalėjo konstatuoti, jog sutartis gali būti nutraukta prie trisdešimt dienų bet kokiu atveju. Abi sutarties šalys, kaip tarptautine prekyba užsiimantys ūkio subjektai, nebūtų sudariusios sutarties su galimybe net ir nesant jokio pagrindo nutraukti sutartį įspėjus prieš trisdešimt dienų.

34Net jeigu nebūtų konstatuota, kad teismas pažeidė bendruosius teisės principus ir sutarčių aiškinimo taisykles, ieškovo nuomone, laikytina, jog tokiu atveju jis pažeidė 1964 m. CK 177 straipsnio normą. CK 177 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, išskyrus sutarties ir įstatyme numatytus atvejus. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalyse. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką vienašališko sutarties nutraukimo atveju, akivaizdu, kad, apeliaciniam teismui konstatavus, jog bendrovė tinkamai vykdė distribucijos sutarties įsipareigojimus, atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, todėl turi atlyginti visus bendrovės patirtus nuostolius.

352. Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi tuo, kad ieškovo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme buvo 843 897 Lt, o ne 460 105,04 Lt, todėl pažeidė CK 7, 93 straipsnio nuostatas. Pradinis ieškovas pareiškė 843 897,77 Lt reikalavimą, tačiau po ekspertizės ieškovas prašė priteisti 460 105,04 Lt. Sumažindamas reikalavimą, ieškovas iš esmės ne keitė ieškinio dalyką, bet sumažino ieškinio dalyko apimtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra papildomas reikalavimas, kurį galima reikšti ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo reikalavimą, pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, CPK 312 straipsnio normas.

36Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

371. Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas nesutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies normos taikymo. Ieškinys byloje pareikštas dėl 2000 m. vasario 8 d. distribucijos sutarties nutraukimo ir dėl to atsiradusių teisinių padarinių. Taigi iš šios sutarties kilusiems prievoliniams teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, kuriose nebuvo nustatyta procesinių palūkanų instituto. Dėl to šiai teisės spragai užpildyti negali būti taikomos naujojo CK normos, nustatančios procesines palūkanas, taip pat reglamentuojančias taikytiną valiutos kursą. Tiek pradinis ieškovas, tiek jo teisių perėmėjas ieškovas J. B. nuostolius prašė priteisti JAV doleriais ar Latvijos latais. Ieškovo reikalavimai dėl nuostolių formos ir valiutos nesikeitė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl reikalavimas priteisti nuostolius dėl valiutos nuvertėjimo negali būti keliamas kasaciniame teisme. CK 6.36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė kreditoriui savo pasirinkimu reikalauti iš skolininko priteisti skolą užsienio valiuta, kuria išreikšta prievolė, arba šios prievolės ekvivalentą Lietuvos nacionaline valiuta.

38Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos nuo

39460 105,04 Lt sumos, o ne nuo pradiniame ieškinyje nurodytos sumos. Atsakovas pažymi, kad pirmą kartą 2005 m. rugsėjo 21 d. pateiktame ieškovo kasaciniame skunde nurodyta ieškinio suma (460 105,04 Lt), pagrįsta ekonominės ekspertizėje nustatyta suma, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad kasacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo būtų pakeisti ieškinio reikalavimai. Tai, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. kasaciniame skunde nurodyta ieškinio suma 460 105,04 Lt, neleidžia pripažinti, jog buvo sumažinti ieškinio reikalavimai CPK 135 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė pradinį ieškinio reikalavimą galiojančiu ir tuo pagrindu pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

402. Dėl distribucijos sutarties teisinio vertinimo. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateikiamu distribucijos sutarties nuostatų aiškinimu ir nurodo, kad šalys distribucijos sutartimi aptarė galimybę nutraukti sutartį prieš trisdešimt 30 dienų bet kokiu atveju, o prieš penkias dienas – kai pažeidžiamos sutartyje nustatytos mokėjimo už prekes sąlygos. Ieškovas klaidingai teigia, kad sutartį galima nutraukti tik esant pagrįstam pagrindui. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko, teisės taikymo aspektu keliami sutarčių aiškinimo, jų nutraukimą, sandorių pripažinimą negaliojančiais, nuostolių atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai, kuriais, teisėjų kolegijos nuomone, būtina pasisakyti.

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors distribucijos sutartis buvo nutraukta 2000 metais, t. y. iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ginčo teisiniams santykiams aiškinti ir kvalifikuoti taikomos atitinkamos naujojo CK normos.

45Dėl reikalavimo perleidimo santykių pagal 2001 m. balandžio 5 d. cesijos ir 2000 m. lapkričio 21 d. perdavimo sutarties teisinio vertinimo

46Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Merita Bank Plc. (toliau – Bankas) ir SIA ,,Salmers Latvija“ (toliau – Paskolos gavėjas) 2000 m. lapkričio 21 d. sudarė perdavimo sutartį, kuria paskolos gavėjas neatlygintinai perdavė Bankui visas pretenzijas skolininkams, neatsižvelgiant į jų pagrindą, nuostatas ir sąlygas (sutarties 1.1 punktas). Pasirašydamas šią sutartį, paskolos gavėjas patvirtino, kad paskolos gavėjo balanse nurodytos pretenzijos nėra įkeistos, perduotos ar kitu būdu perleistos trečiajai šaliai ir kad ateityje pretenzijų neįkeis ir neperduos trečiosioms šalims (sutarties 3.5 punkto 3 dalis). Šios sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad visas pretenzijų pagrindu iš skolininkų gautas įmokas Bankas naudoja neapmokėtoms sumoms padengti, o likusias perveda paskolos gavėjui (ieškovui) per tris darbo dienas. Byloje nustatyta ir tai, kad kita sutartimi – 2001 m. balandžio 5 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi cedentas – ribotos turtinės atsakomybės bendrovė ,,Salmers Latvija“ perleido cesionarui – Latvijos piliečiui

47J. B. visas cedento reikalavimo teises į skolininką atsakovą. Šios sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad perleidžiamo reikalavimo teisė yra 178 277,5 JAV dol. Cedentas patvirtino, kad cesionaras yra vienintelis ir išimtinis reikalavimo savininkas ir šios sutarties sudarymo dieną reikalavimas neperleistas tretiesiems asmenims (sutarties 2.1.2 punktas).

48Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad cesijos sutartimi cedentas negalėjo perduoti reikalavimo teisės į atsakovą, nes tokio reikalavimo cedentas jau neturėjo – visi reikalavimai perdavimo sutartimi buvo perleisti Bankui. Dėl to cesijos sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinė, o teismas tai turėjo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y. iš naujo (trečią kartą) faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o vadovaujasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija su tokiu kasacinio skundo argumentu nesutinka.

49CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolės dalyko apibrėžtis, t. y. kokie veiksmai gali būti prievolės dalyku, ir jam keliamas teisėtumo reikalavimas. CK 6.3 straipsnio 4 dalyje nustatytas kitas prievolės dalykui keliamas reikalavimas – įmanomumas. Jeigu skolininkas privalo atlikti objektyviai neįmanomus veiksmus, tai prievolės nėra. Šiam reikalavimui taikytinas protingumo kriterijus – negalima asmens įpareigoti atlikti to, ko objektyviai neįmanoma atlikti. Atsakovo kasaciniame skunde cituojamame CK 6.102 straipsnio 1 dalyje aptartas atvejis, kai negalima perleisti reikalavimo teisės – draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Taigi pagal šio straipsnio nuostatą galima perleisti tik tokį galiojantį reikalavimą, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t. y. patenkinti. Tik tokiu atveju, kai reikalavimo teisės objektyviai (ne santykinai) neįmanoma patenkinti, susitarimas dėl tokio reikalavimo perleidimo negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). SIA ,,Salmers Latvija“ ir banko sudarytos 2000 m. lapkričio 21 d. reikalavimo perdavimo sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad visas pretenzijų pagrindu iš skolininkų gautas įmokas bankas naudoja neapmokėtoms sumoms padengti, o likutis pervedamas paskolos gavėjui per tris darbo dienas; 1.3 punkte – po to, kai paskolos gavėjas (ieškovas) grąžina bankui neapmokėtas sumas, bankas neatlygintinai perduoda paskolos gavėjui visas galiojančias pretenzijas. Taigi, nagrinėjamoje byloje aiškinant reikalavimo perdavimo sutarties nuostatas akivaizdu, kad pretenzijų į skolininkus perdavimas bankui nebuvo absoliutus. Pretenzijos į skolininkus buvo perduotos tik tokia apimtimi, kuri buvo reikalinga banko skolai padengti. Visos kitos likusios galiojančios pretenzijos grąžinamos paskolos gavėjui (ieškovui). Esant tokiam sutarties šalių valios reglamentavimui, šiuo konkrečiu atveju negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad cesijos sutarties pagrindu atsiradęs reikalavimas negali būti įgyvendintas, todėl ieškovas

50J. B. neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad, nesant reikalavimo, teismas ex officio turėjo pareigą reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį pripažinti niekine.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, surinktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo teiginiai dėl cesijos sutarties neteisėtumo, kurie nurodomi ir kasaciniame skunde, nepagrįsti bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei bendrovė SIA ,,Salmers Latvija“ šios cesijos sutarties neginčijo, kaip ir bendrovės bankroto administratorius, kai SIA ,,Salmers Latvija“ buvo pripažinta nemokia. Pažymėtina ir tai, kad cesijos sutarties 2.2.3 punkte nustatytas įpareigojimas cesionarui už reikalavimo perleidimą sumokėti cedentui 40 000 JAV dol. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šis sutartinis įsipareigojimas pagal cesijos sutartį buvo įvykdytas, todėl atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde nurodė, jog cesijos sutarties nuostatos nebuvo įvykdytos. Atsakovas, ginčydamas cesijos sutarties teisėtumą, nurodė, kad ieškovas J. B. negalėjo verstis konsultavimo veikla ir tai pagal 2000 m. kovo 10 d. verslo konsultavimo paslaugų sutartį yra neteisėta. Tokie atsakovo kasacinio skundo teiginiai nesusiję su nagrinėjama byla ir negali būti jos nagrinėjimo dalykas.

52Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine, reikalavimo perleidimo teisėtumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo susiję su faktinių aplinkybių byloje nustatymu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53Dėl distribucijos sutarties sąlygų aiškinimo ir jos nutraukimo pagrįstumo

54Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašališko distribucijos sutarties nutraukimo, padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, nes netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles distribucijos sutarties nutraukimo pagrindui nustatyti, ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Ieškovo teigimu, pagal šalių sudarytą distribucijos sutartį negalima jos nutraukti bet kokiu atveju, pranešus kitai šaliai prieš trisdešimt dienų, t. y. sutarčiai nutraukti privalomas pagrįstas pagrindas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu.

55Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutartį nutraukti pageidauja tik viena sutarties šalis, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Vienašalė sutarties šalies iniciatyva nutraukti sutartį ribojama galiojančių įstatymų ir sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumo. Vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik įstatyme (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Be to, sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 straipsnis).

56CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta sutarties šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismų praktikoje dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, vertinimo, pažymėta, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, jog sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA ,,Realus pasiūlymas“ v. UAB ,,Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-569/2010; kt.). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB ,,Baldras”, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, bylos Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje šalims suteikiama teisė nutraukti sutartį vienašališkai, kai sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. šioje normoje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas“, AB „Autardas“, bylos Nr. 3K-3-300/2009).

57Taigi, sutartis vienos šalies valia gali būti nutraukta esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytiems esminiams sutarties pažeidimams arba sutartyje nustatytais atvejais (CPK 217 straipsnio 5 dalis). Tam, kad būtų nustatyta, ar buvo pagrindas nutraukti sutartį, būtina išsiaiškinti sutarties sąlygas. Joms nustatyti taikytinos CK 6.193 straipsnyje reglamentuotos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios išsamiai aptartos ir išaiškintos kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A.D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Creditusm Vilnius“ v. AB ,,Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos visos sutarties kontekste, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Negali likti neišaiškinta nė viena su ginčo dalyku susijusi sąlyga. Sutarties sąlygų aiškinimo visos sutarties kontekste principas gali būti taikomas ne tik vienai sutarčiai, bet ir kelioms sutartims, jeigu jomis siekiama galutinio bendro tikslo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl distribucijos sutarties nutraukimo pagrįstumo, nesivadovavo sisteminiu sutarties aiškinimo principu.

58Teisėjų kolegija, aiškindama distribucijos sutartį, nurodo, kad sutarties 5.2 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena šalių gali nutraukti sutartį iki datos, nurodytos 5.1 straipsnyje, t. y. iki 2000 m. birželio 1 d., raštiškai pranešdama apie tai kitai šaliai prieš trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo raštiško pranešimo išsiuntimo dienos; šios sutarties 8.3 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai distributorius nesumoka sumų pardavėjui pagal šios sutarties terminus ir sąlygas, ,,siunčiamas trisdešimties dienų pranešimas“, numatytas 5.2 straipsnyje, ir pardavėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį per penkias dienas nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo, nustatyti likusias nesumokėtas sumas ir baudas pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą tvarką; sutarties 15.1 straipsnyje nustatyta, kad bet kuri iš šalių gali nutraukti šią sutartį jeigu: a) kita šalis dėl bet kokios priežasties (bankrotas, finansinė krizė ir pan.) negali įvykdyti savo įsipareigojimų pagal šią sutartį; b) kita šalis pažeidžia šios sutarties nuostatas; c) kitais šioje sutartyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nutraukiant sutartį, turi būti padarytas 8.3 straipsnyje numatytas pranešimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis nuostatomis, padarė išvadą, kad distribucijos sutartimi nustatyta galimybė nutraukti sutartį pranešus kitai šaliai raštu prieš penkias dienas (pažeidus distrubucijos sutarties nuostatas) arba prieš trisdešimt dienų (bet kokiu atveju). Sistemiškai aiškinant šias distribucijos sutarties nutraukimą reglamentuojančias nuostatas negalima sutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji prieštarauja tiek distribucijos sutarčiai, tiek CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatai, tiek suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Minėta, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalies reglamentavimą vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad distribucijos sutarties 15.1 straipsnyje ir buvo nustatyti atvejai, kuriais sutartis, laikantis joje ir CK normose reglamentuotos procedūros, galėjo būti vienašališkai nutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta tik esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011; kt.). Taigi sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, t. y. ji negali būti nutraukta bet kokiu atveju.

59Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad vienašališkai sutartis nutraukiama ,,bet kokiu atveju“ pranešus sutarties šaliai apie nutraukimą prieš trisdešimt dienų, t. y. apeliacinės instancijos teismo nuomone, nutraukiant sutartį nebūtina nurodyti sutarties nutraukimo pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant nagrinėjamos distribucijos sutarties nuostatų sąlygų visumą, taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašališką sutarties nutraukimą. Dėl to, kad šis pažeidimas netinkamai išaiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl distribucijos sutarties nutraukimo pagrįstumo bei galimų nuostolių atlyginimo klausimus, būtina iš naujo vertinti 2000 m. kovo 27 d. pranešime dėl distribucijos sutarties nutraukimo išdėstytus sutarties nutraukimo pagrindus, distribucijos sutartyje nustatytas jos nutraukimo sąlygas ir pagrindus, atkreipiant dėmesį ir į distribucijos sutarties 17.1 straipsnio reikalavimus, taip pat įvertinant ir šios sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį ir pan. Tik įvertinus šias aplinkybes galima daryti išvadą dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, o konstatavus neteisėto sutarties nutraukimo pagrindą – priimti sprendimą dėl nuostolių atlyginimo. Šiems klausimams išspręsti būtina nustatyti papildomas faktines bylos aplinkybes, o faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio teismo funkcija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti nuostolius JAV doleriais arba latais, o ieškovo teisių perėmėjas apeliacinės instancijos teisme –litais, todėl, nustačius neteisėto sutarties nutraukimo pagrindą ir sprendžiant nuostolių priteisimo klausimą, kreditoriaus interesams apsaugoti, kai praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, o šiam suėjus dėl valiutų kurso pasikeitimo nuvertėja valiuta, kuria išreikšta prievolė, taikytinos CK 6.36 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatos.

61Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovavosi ieškinio pareiškime nurodyta ieškinio suma (843 897 Lt), o ne kasaciniame skunde, pateiktame pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme (460 105,04 Lt). Nors pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti didesnę nuostolių sumą, tačiau po ekspertizės ieškovas pirmą kartą pateiktame kasaciniame skunde prašė priteisti 460 105,04 Lt, tokios pozicijos laikydamasis ir toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu; šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008). Ieškinio sumos (t. y. ieškinio dalyko apimties) patikslinimas kasaciniame skunde yra pakankamas procesinis dokumentas asmens valiai dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo išreikšti. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi vadovautis ieškovo valia sumažinti ieškinio dalyko apimtį. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pradiniame ieškinyje ir nenurodyta, tačiau apeliacinės instancijos teisme asmuo gali prašyti priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB ,,Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; kt.).

62Dėl kitų ieškovo ir atsakovo kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

63Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

64Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. pažymą kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos šioje byloje yra 76,51 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

65Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti ši naujo.

67Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2000 m. vasario 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė distribucijos sutartį,... 6. Ieškovas SIA ,,Salmers Latvija“ 2000 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. 6.4 punktą nesant banko garantijos ieškovas turėjo visiškai atsiskaityti... 10. penkias dienas įspėjęs ieškovą nutraukti sutartį. Teismas nustatė, kad... 11. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovui... 12. J. B.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu 2005 m. balandžio 8 d. atsakovas... 14. 2006 m. gruodžio 13 d. atsakovas pateikė ieškinį Latvijos Respublikos... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 16. Analizuodama distribucijos sutarties nutraukimo aplinkybes, kolegija... 17. Kolegija netenkino ieškovo teisių perėmėjo prašymo priteisti procesines... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 20. 1. Dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje... 21. 2. Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo. Kasatorius teigia, kad byloje... 22. 40 000 JAV dol.) buvo įvykdytos. Be to, cesijos sutarties pagrindas yra SIA... 23. J. B. sudarytos 2001 m. gegužės 29 d. sutartis dėl abipusių reikalavimų... 24. 3. Dėl reikalavimo teisės grąžinimo. Kasatorius nurodo, kad 2000 m.... 25. 4. Dėl priteistų nuostolių valiutos kurso ir apeliacinio skundo ribų... 26. 5. Dėl distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas J. B. prašo atsakovo kasacinį... 28. 1. Dėl cesijos ir perdavimo sutarčių. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai,... 29. 2. Dėl konsultavimo ir įskaitymo sutarčių teisėtumo ginčijimo. Ieškovas... 30. 3. Dėl priteistų nuostolių valiutos kurso ir apeliacinio skundo ribų... 31. 4. Dėl distribucijos sutarties nuostatų aiškinimo. Apeliacinės instancijos... 32. Kasaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 33. 1. Dėl distribucijos sutarties nuostatų aiškinimo. Apeliacinės instancijos... 34. Net jeigu nebūtų konstatuota, kad teismas pažeidė bendruosius teisės... 35. 2. Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos... 36. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 37. 1. Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas nesutinka su... 38. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad bylinėjimosi išlaidos... 39. 460 105,04 Lt sumos, o ne nuo pradiniame ieškinyje nurodytos sumos. Atsakovas... 40. 2. Dėl distribucijos sutarties teisinio vertinimo. Atsakovas nesutinka su... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors distribucijos sutartis... 45. Dėl reikalavimo perleidimo santykių pagal 2001 m. balandžio 5 d. cesijos ir... 46. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Merita Bank Plc. (toliau –... 47. J. B. visas cedento reikalavimo teises į skolininką atsakovą. Šios... 48. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad cesijos sutartimi cedentas negalėjo... 49. CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolės dalyko apibrėžtis, t. y.... 50. J. B. neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Dėl to nėra pagrindo sutikti... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs... 52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 53. Dėl distribucijos sutarties sąlygų aiškinimo ir jos nutraukimo pagrįstumo... 54. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 55. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 56. CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta sutarties šalies teisė... 57. Taigi, sutartis vienos šalies valia gali būti nutraukta esant CK 6.217... 58. Teisėjų kolegija, aiškindama distribucijos sutartį, nurodo, kad sutarties... 59. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje... 61. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų... 62. Dėl kitų ieškovo ir atsakovo kasacinių skundų argumentų teisėjų... 63. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. pažymą... 65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 67. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...