Byla 1-18-636/2012

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G. , sekretoriaujant D. J. , dalyvaujant prokurorui Ž. G., kaltinamojo gynėjui advokatui G. G., civilinio ieškovo R. R. firmos „ Autokamera‘ įgaliotam atstovui V. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

3A. S., asmens kodas gimęs Mažeikiuose, gyv. V. g. Mažeikiai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos B. K. 300 str.1d.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad 2009-12-21 likvidavimo akte įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją-duomenis apie tai, kad likviduojant bendrovę pilnai atsiskaityta su visais kreditoriais, nors iš tikro 2008 m. gegužės 7 d., jis būdamas UAB „A." direktoriumi, pirko iš R. R. firmos „A." 6 automobilines padangas už 6840 litų ir už jas neatsiskaitė ir šį suklastotą dokumentą - likvidacinį aktą panaudojo - pateikė Juridinių asmenų registrui.

6Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltu neprisipažino visiškai , po to per baigiamąsias kalbas prašė jį išteisinti ir advokato paragintas prisipažino . Parodė, kad gavosi taip, kad ir jo įmonę palietė krizė, nebebuvo klientų, nebevykdė veiklos ir nutarė ją uždaryti. Buvo du akcininkai: jis ir G. M.. Nuvyko į Registrų centrą pas specialistę C. K. pasitarti kaip tas uždarymas vyksta, ji jiems paaiškino, kad yra trys variantai. 1. Apie įmonės uždarymą paskelbiant „Lietuvos ryte‘ išspausdinant tris kartus skelbimą kas 30 dienų; 2. Paskelbti bankrotą, o 3. neatsimena. Jiems labiausiai tiko pirmas variantas, paskelbti spaudoje, tai taip ir padarė. Kai suėjo terminas po skelbimų išėjimo, vėl atvyko pas K. ir buvo pateikta užpildyti reikiamus dokumentus. Ji paklausė, ar kreipėsi kas dėl įmonės uždarymo, atsakė, kad ne, nes tikrai niekas nesukreipė. Klausė ar įmonė turi skolų. Atsakė, kad yra du kreditoriai UAB „A.“ iš kurios buvo pirkę padangas ir „Tele-2,“ buvo skolingi 1200 Lt. Grafoje „įmonės skolos“ paklausė ką rašyti ir K. paaiškino, jeigu skolos neviršija įstatinio įmonės kapitalo, kurį buvo nurodę 10 000 Lt., vadinasi įmonė skolų neturi. Tai taip ir parašė. Jo įmonė vadinosi UAB „A.“. Buvo įsigiję autotralą ir užsiiminėjo automobilių pervežimu, tačiau sunkmečiu nebebuvo ką vežti ir bendrovės turėjimas tapo nuostolingu. UAB „A.“ atsirado dar vėliau, po 1-2 mėn., kai įmonė jau buvo uždaryta. Buvo pareikštas kaltinimas už dokumentų klastojimą ir viskas, nors jokios klastotės, ar apgavystės jis iš savo pusės nemato, tiesiog viskas buvo daroma atvirai, pasikonsultuojant su specialiste. Bendrovės uždarymo įstatus jis skaitė, jie jam yra žinomi, ir nesutinka, kad jis juos pažeidė. Žino, kad bendrovė UAB „A.“ jam kaip fiziniam asmeniui yra pareiškusi 9302 Lt civilinį ieškinį, kurio jis nepripažįsta, nes įstatuose parašyta, kad bendrovė prieš kreditorius atsako savo turimu turtu. Jo bendrovė su UAB „A.“ neatsiskaitė. Informacijos apie skolas jis nenuslėpė. Kiek bendrovė turi skolų, K. matė. Ji matė, kad įmonės kapitalas yra 10 000 Lt. Ji paklausė: ar skolos viršija įmonės kapitalą, atsakė – ne. Paklausė, ar skelbėte laikraštyje apie bendrovės uždarymą? Atsakė – taip. Viskas tvarkoje, įmonė uždaroma. S. K. matė bendrovės dokumentuose. Registras neuždarys bendrovės nesusipažinęs su dokumentais. Bendrovė likviduojama pagal AB Įstatymą. Yra trys būdai ir vienu iš jų jie pasinaudojo. Likvidacinį aktą surašė abu akcininkai. Kas pasirašė, neatsimena, matomai jis – direktorius. Tačiau sprendimų vienas direktorius nepriima, buvo akcininkų susirinkimas, yra protokolas. Su Tele -2 irgi neatsiskaitė. Jie buvo nutarę atsiskaityti su kreditoriais iš bendrovės kapitalo, tačiau jo neliko, jie pirmiausia dengė skolą bankui, nes buvo ėmę mašiną lizingu. Kai uždarinėjo įmonę, bankui skolingi jau nebebuvo. Prieš uždarydami įmonę, apie jos likvidavimą R. įmonę informavo kaip numatyta AB Įstatuose: paskelbdami tris kartus kas 30 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. Kodėl apie tai, kad likviduojasi, neinformavo kreditoriaus tiesiogiai, nežino. R. R. įmonė, kad jie yra skolingi, ėmė siųsti po įmonės uždarymo. Sutartį su R. įmone buvo pasirašę, sąlygos tenkino, nes planavo dirbti, ne likviduotis. Kad bendrovė buvo skolinga UAB „A.“ pripažįsta, tačiau jis asmeniškai jų ieškinio nepripažįsta. Bendrovės neuždarė spontaniškai. Kokį pusę mėnesio diskutavo kaip pasielgti su bendrove, kuri praktiškai merdėjo ir kai nutarė pradėti uždarymo procedūrą, kreipėsi į C. K.. Ji pasakė, kokius dokumentus turėti, ką paruošti ir ta uždarymo procedūra truko kokius tris mėnesius. Dokumentus įmonių registrui nešė po paskelbimo apie uždarymą spaudoje. Likvidavimo akte turėjo būti parašyta, kad su kreditoriais atsiskaityta. Kaip rašyti, jis paklausė K.. Ji paklausė, ar skolininkai kreipėsi? – Ne. Ar skolos viršija įstatyminį kapitalą? - Ne. Vadinasi, skolų nėra. Jis negalėjo nuslėpti įmonės skolų, nes dokumentuose jos visos turėjo matytis. Jeigu būtų atsišaukę kreditoriai, tada būtų skelbę bankrotą. Kadangi kreditoriai per uždarymo laikotarpį nesikreipė, vadinasi, skolų nėra. Likvidavimo aktą surašė pas K. kabinete, tačiau ar ten jį ir atspausdino, neatsimena. Nebevykdė veiklos, todėl ir užsidarė. Tai buvo jo vienintelė UAB ir jis neturėjo jokios patirties. Pradžia buvo sunki, pabaiga dar sunkesnė. Apie bendrovės likvidavimą, kaip tai daroma ir nuo ko pradėti, neturėjo jokio supratimo. S. Į. kaip yra likviduojama bendrovė, tačiau juose konkrečiai nieko nėra nurodyta. Ten buvo nurodyti trys uždarymo būdai ir jie pasirinko vieną jų. Tai yra, tris mėnesius paeiliui skelbė, kad likviduojamas jų UAB. Ir suprato, kad jeigu kreditorius neatsiliepia, tai problemų nėra. Juos tikrino visos institucijos, kurios tik galėjo tikrinti,. Ir mokesčiai tikrino.

7Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad jie buvo akcininkai UAB „A.“ . Jis buvo UAB „A.“ akcininku, direktorius buvo A. S.. Bendrovė pasidarė nebemoki, nevykdė veiklos, todėl nutarė ją likviduoti. Nuvyko pasikonsultuoti į Registrų centrą pas K. nuo ko pradėti įmonės uždarymą. Ji jiems viską supasakojo, kokius dokumentus pateikti ir kad pirmiausia apie įmonės uždarymą reikia viešai paskelbti spaudoje. Ką jie ir padarė. Tris kartus apie tai paskelbė „Lietuvos ryte“, niekas iš kreditorių neatsiliepė, tad suėjus terminui įmonė buvo uždaryta. Kas surašė įmonės likvidavimo aktą, nežino. Kas surašė akcininkų susirinkimo protokolą, neatsimena. Kai bendrovė nebevykdė veiklos, prasidėjo vien nuostoliai. Jis netgi buvo paėmęs asmeninę paskolą iš banko, bet ir tai įmonės neišgelbėjo. Paskolą dar dengia, bankas atsiskaito iš algos. Įstatinio kapitalo nebebuvo, buvo vien nuostoliai. Kad bendrovė yra skolinga UAB „A.“, žinojo, kad nėra atsiskaityta, irgi žinojo. Kad uždaryti bendrovę, sprendimą priėmė akcininkų susirinkime. Kol uždarė įmonę, pas K. lankėsi kokius du kartus. Kas atspausdino bendrovės likvidavimo aktą – neatsimena. Kad nuslėpdami skolas pasielgė neteisėtai ,nemano, nes bendrovę uždarinėjo pagal AB Įstatus. Asmeninę paskolą bankui dar tebedengia, ją jam atskaito iš algos.

8Liudytoja C. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jie buvo akcininkai UAB „A.“. Ji dirbo Registrų centre. Jai dirbant buvo išregistruota UAB „A.“. Kreipiantis dėl bendrovės išregistravimo būtina pateikti prašymą, archyvo pažymą, kad dokumentai perduoti saugojimui, likvidavimo aktą ir įmonės registracijos pažymėjimo originalą. Jeigu bendrovė turi skolų kreditoriams, savininkas net neturi teisės kreiptis dėl išregistravimo. Ar įstatyminis kapitalas tolygus skoloms, jie to neanalizuoja , nes tai į jų pareigas neįeina. Jeigu žmogus atėjęs pasiklausia kokie reikalingi pateikti dokumentai įmonės išregistravimui, tokią informaciją suteikdavo. Kaltinamąjį atsimena kaip klientą. Jų praktika yra tokia, kad jie duoda likvidavimo akto surašymo pavyzdį. Ir kaip kas nori taip tas surašo, nes Įstatymas to nėra apsprendęs. Ji Registrų centre su įmonėmis išdirbo 20 metų. Ir praktika buvo tokia, kad žmonės rinkdavosi vieną kartą paskelbti laikraštyje, o čia buvo pasirinkta tris kartus, nepasinaudojant kita alternatyvia galimybe paskelbti apie likviduojamą įmonę. Pareiga sekti informaciją apie skolininką yra paties suinteresuoto asmens, tai yra kreditoriaus. Ar likvidavimo aktas galėjo būti užpildytas pas juos, juos pakonsultuojant , negali atsakyti, nes pavyzdžius jie duodavo be išimties visiems besikreipiantiems. Norint konsultuoti, reikia matyti visą įmonės finansinę padėtį, jos ataskaitas. Jie davė tik dokumento pavyzdį. Jeigu yra skolų, reikia laukti kol tų skolų nebus ir tik tada ateiti išregistruoti įmonę. Finansinės įmonės situacijos jie nemato ir neprivalo to tikrinti. Jeigu įmonės savininkas pareiškia, kad kreditorių įmonė neturi, atsakomybė tenka jam pačiam. Būna, kad atėjusiam klientui net jie surašo skelbimo turinį, tačiau dabar mato, kad skelbimo turinys ne jos, tai vadinasi tuo klausimu konsultavo ne ji. Akcinių bendrovių Įstatymo punktuose yra išvardinta, ką likvidatorius privalo žinoti ir ką daryti uždarant įmonę, tai negi vieną paskaitė, o šalia esantį punktą dėl skolų jau nepaskaitė. O kaip suprato, ji negali atsakyti. Jeigu paskaitė, kad apie paskelbimą galima paskelbti laikraštyje, tai , kad būtina atsiskaityti su kreditoriais ,jau nebepaskaitė, kai tie punktai yra vienas šalia kito. Juo labiau, jie niekada nieko neliepia daryti, ar rašyti, nes pas juos paprastai ateina verslininkai jau nebeturėdami skolų. O verslininkus jie laiko sąmoningais žmonėmis. Ir ne jų prievolė yra klausti, aiškintis, ar tikrinti dėl turimų skolų. Jie, įprastai, atėjusiam interesantui, kuris kreipiasi dėl bendrovės uždarymo, išspausdina visą informaciją apie tai, ką turi padaryti likvidatorius, kokios yra bendrovės prievolės. Teksto ten yra apie pusantro lapo, tad bereikia tik viską gerai įsiskaityti. Kiek žino, mokesčiams yra reikalingas nulinis balansas. Visus dokumentus pateikia tik likvidatorius, nes jie įmonių uždarymo klausimais kalbasi tik su likvidatoriumi, arba asmeniu turinčiam jo įgaliojimą. Šiuo atveju, ji bendravo su dabartiniu kaltinamuoju. Jie neturi galimybių patikrinti duomenų, kuriuos likvidavimo akte įrašo likvidatorius, teisingumo bei tikrumo. Na, sakykim, jeigu aš turėčiau skolų, o parašyčiau, kad jų neturiu, būtų galima sakyti, jog aš meluoju, tad taip nutiko ir šiuo atveju. Nustačius pateiktų duomenų neteisingumą, Registras jau jokių veiksmų nesiima. Atšaukti įmonės išregistravimą yra neįmanoma. Toliau jau atsakoma Įstatymo numatyta tvarka.

9Prokuroras kaltinamojo A. S. padarytą veiką, be jo pačio parodymų, liudytojų parodymų, grindžia ir kita byloje esančia medžiaga, kuri buvo ištirta teismo posėdžio metu : 2010 11 13 R. R. firmos a. pareiškime nurodyta informacija ( b.l. 9 ), pranešimu juridinių asmenų registro tvarkytojui ( b.l. 11 ), pažyma dėl likviduoto juridinio asmens dokumentų ( b.l. 12 ) , 2009 12 21 UAB „ A.“ likvidaciniame akte nurodyta informacija ( b.l. 13 ), prašymu išregistruoti iš juridinių asmenų registro ( b.l. 14 ), 2010 12 08 liudytojo A. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( b.l. 18 ), R. firmos A. 2010 12 18 pareiškime nurodyta informacija ( b.l. 25-26 ), Lietuvos Ryto skelbimais ( b.l. 32-34 ), VĮ Registrų centro Telšių filialo pažyma ( b.l. 36 ), LR juridinių asmenų registro išplėstiniu sąrašu su istorija ( b.l. 38 -40 0, UAB „ A.“ steigimo sutartimi ( b.l. 41-43 0, juridinių asmenų registro registravimo pažymėjime nurodytais duomenimis ( b.l. 44 ), UAB „ A.“ įstatais ( b.l. 45-49 ), 2011 05 06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 51 ) , 2009 07 21 UAB „ A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota informacija ( b.l. 52 ), 2009 UAB „ A.“ pelno ( nuostolių )ataskaita ( b.l. 53 ), 2009 12 04 UAB „ A. „ 2009 12 04 balanse nurodyta informacija ( b.l. 54), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje nurodytais duomenimis (b.l. 55-56 ), 2009 12 04 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytais duomenimis ( b.l. 57 -59 ) , UAB „ A.“ pelno ataskaita už 2009 12 ( b.l. 60 ) , UAB „ A.“ bandomuoju balansu už 2009 01 -2009 12 ( b.l. 61 ), balanse už 2009 12 01 nurodytais duomenimis (b.l. 62-63 ), UAB „A.“ bandomajame balanse už 2008 01 -2008 -12 nurodytais duomenimis (b.l. 64 ), balanse už 2008 12 04 nurodytais duomenimis ( b.l. 65 -67 ), UAB „ A.“ 2008 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje nurodytais duomenimis ( b.l. 68 ), 2008 12 31 UAB „ A.“ balanse nurodytais duomenimis ( b.l. 69 -70 ), 2008 12 31 UAB „ A.“ pelno nuostolių ataskaitoje užfiksuotais duomenimis ( b.l. 71-73 ), 2009 01 28 sumokėtų pajamų mokesčių lentele ( b.l. 74 ), mėnesine pajamų mokesčių nuo A klasės pajamų deklaracijos lentele ( b.l. 75-76 ), 2008 11 18 prašymu grąžinti mokesčio permoką ( b.l. 77 ), UAB „ A.“ 2007 finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu (b.78 -79 ),2008 05 07 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais duomenimis ( b.l. 80 ), kasos duomenimis ( b.l. 81 ), 2007 06 29 darbo sutartimi ( b.l. 82-83 ) , didžiojoje knygoje už 2009 01-2009 12 , 2008 01 -2008 12 užfiksuotais duomenimis ( b.l. 84-107 ),2011 05 25 liudytojo G. M. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 109 ), 2011 06 09 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 112 ), 2011 06 09 pažyma ( b.l. 113 ), 2009 07 15 pavedimu išieškoti skolą ( b.l. 115 ), 2011 06 09 R. R. firmos „a.“ pareiškime nurodytais duomenimis (b.l. 116 ), 2011 02 15 įtariamojo A. S. apklausos [protokole užfiksuotais parodymais ( b.l. 136 ) 2009 12 21 prašymu ( b.l. 174 ), prašymu išregistruoti iš juridinių asmenų registro ( b.l. 175 ), pranešimu juridinių asmenų registro tvarkytojui ( b.l. 176 ), 2009 12 18 pažyma dėl likviduojamo juridinio asmens dokumentų ( b.l. 177), 2009 12 18 UAB „ A.“ antspaudų sunaikinimo aktu ( b.l. 178 ), 2009 12 21 UAB „ A. „ likvidaciniame akte nurodytais duomenimis ( b.l. 179 ), UAB „A.“ registravimo pažymėjimu ( b.l. 42 ).

10Dokumentas yra materialus objektas , kuriame užfiksuota kokia nors informacija . Baudžiamosios teisės doktrinoje dokumentu paprastai laikomas kiekvienas rašytinis aktas , kuriuo juridinis ar fizinis asmuo liudija teisinį faktą, turintį teisinę reikšmę ( t.y. suteikiantį tam tikrų teisių ar pareigų ) .Dokumentu įrodinėjami tam tikri įvykiai ar konstatuojami faktai , šie įvykiai ir faktai turi turėti juridinę reikšmę : jų pagrindu asmenims kyla , keičiasi ar išnyksta teisės ir pareigos , ir tai gali būti nurodyta pačiame dokumente arba atsispindėti jo turinyje .Dokumentas laikomas oficialiu , jei informacija , esanti teisiniame dokumente , pateikta ar patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka valdymo , savivaldos atstovaujančio asmens , veikiančio savo kompetencijos ribose. Šio nusikaltimo tiesioginiu objektu yra normalios konkrečios valdymo tvarkos subjektų veikla , kuri sutrikdoma dėl oficialių dokumentų panaudojimo ir teisėti fizinių bei juridinių asmenų interesai . Šio nusikaltimo dalykas yra oficialus dokumentas.Suklastoto dokumento panaudojimu laikomas jo pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai , pareigūnui ar kitam asmeniui . Kaltininkas gali šį dokumentą asmeniškai parodyti , perduoti jį per trečiuosius asmenis , persiųsti naujausiomis ryšių linijomis ir pan. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji , nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo . Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar atsikratė pareigų , ar jis buvo laiku demaskuotas ir jam nepavyko pasiekti tikslo ; o nedidelių pasekmių atsiradimas įstatymo leidėjo paliekamas už nusikaltimo sudėties ribų ir yra reikšmingas tik bausmės individualizavimui . Subjektyviosios šio nusikaltimo pusės požymiai – kaltei būdinga tiesioginė tyčia. Pažymėtina, kad nusikaltimo sudėčiai būtini visi sudėties elementai .

11LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012 nurodyta, jog pažymėtina, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.).

12Teismas, šioje byloje ištyręs visus įrodymus, laiko, kad nėra šiam nusikaltimui būtino elemento- A. S. tiesioginės tyčios. Laikytina, kad kaltinamasis A. S. neturėjo jokios tyčios klastoti dokumentus, jis tiesiog sąžiningai klydo , nežinodamas tiksliai įstatymų ir kaip likviduojama įmonė. Kad jis neturėjo tikslo nuslėpti to, kad bendrovė likviduojama, rodo tai, kad jie tris kartus apie bendrovės likvidavimą skelbė spaudoje, ir esant šiems skelbimams, kreditoriai galėjo atsiliepti, A. S. sąžiningai manė, kad užtenka šių trijų skelbimų spaudoje ir galima likviduoti bendrovę, jis neturėjo tikslo klastoti dokumentus. Kad A. S. sąžiningai klydo, neįrašydamas likvidavimo akte duomenų apie skolininkus, manydama, kad jeigu tris kartus paskelbė spaudoje, tai įrašyti jam ir nebereikia, patvirtina tiek jo nuoseklūs ir neprieštaraujantys parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu. Gi ir iš advokato baigiamosios kalbos matyti, kad kaltinamas A. S. tik po liudytojos A. K. parodymų teismo posėdyje, paaiškinus advokatui, suprato, kad jis pasielgė neteisingai, neįrašydamas duomenų apie kreditorius į likvidavimo aktą, o iki tol jis buvo įsitikinęs, kad pasielgė teisingai. Klaidingai surašytą likvidavimo aktą jis pateikė Registrų tarnybai, tačiau klaidingo likvidavimo akto pateikimo negalima laikyti suklastoto dokumento pateikimu. Laikytina, kad sąžiningo suklydimo negalima laikyti nusikalstama veika. Jei dėl sąžiningo suklydimo atsiranda nuostoliai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, jie gali būti išsiieškotini civilinio proceso tvarka. Nesant viena iš svarbiausių LR BK 300 str. 1d. nustatytos sudėties elementų- tiesioginės tyčios ir esant sąžiningam A. S. suklydimui, laikytina, kad jis neįvykdė veikos, numatytos LR BK 300 str.1d., todėl jis išteisintinas ( LR BPK 303 str. 5d.1p. ). R. R. firmos „ A.“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

13Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas visiškai nesusijęs su A. S. inkriminuota veika R. R. firmos „ A.“ civilinis ieškinys, kylantis iš teisinių sutartinių santykių tarp dviejų juridinių asmenų, o ne iš A. S. inkriminuotos veikos. Laikytina, kad A. S. sąžiningai suklydus ir likvidavus bendrovę, net jei R. R. firma būtų norėjusi civiline tvarka prisiteisti iš sutartinių santykių kilusią skolą, ji nebūtų buvusi išieškota dėl minusinio A. S. vadovaujamos UAB „ A.“ balanso , sektinai, laikytina, ir UAB „ A.“ likvidavimas, pateikus klaidingai surašytą likvidavimo aktą (suklydus) nesukėlė teisinių neigiamų pasekmių R. R. firmai ir visa tai, jei būtų buvę nurodyti kreditoriai , A. S. žinant, kad juos reikia nurodyti, būtų pakeitę tik bendrovės likvidavimo formą.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos B. P. Kodekso 297 str.,298 str.,302 str.-308 str.,

Nutarė

15A. S. , kaltinamą veikos, numatytos LR BK 300 str. 1d. įvykdymu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ( LR ( - ) str. 5d.1p.)

16R. R. firmos „ A.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

17Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , A. S. ,nuosprendžiui įsiteisėjus , panaikinti.

18Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Ryšiai