Byla 2K-263/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Morkūnui, nuteistajam V. S., gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) (dėl 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto suklastojimo) 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda. Dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas, o V. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Panaikinta Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos skyriaus ONKT prokuroro apeliacinis skundas atmestas, o V. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kita Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas. Pakeista nuosprendžio dalis dėl V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bei panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis. V. S., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. V. S. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Kita Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10V. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ( - ) tyrimo skyriaus (toliau – VPK ( - ) skyriaus) tyrėju, 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2006 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ patikrinimas atliktas dalyvaujant šios bendrovės direktorei K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, ir taip suklastojo tikrą dokumentą, kurį vėliau, 2006 m. sausio mėnesį, Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), jis šį suklastotą 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą panaudojo – pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK ( - ) skyriaus viršininkui ir pridavė į Vilniaus m. VPK ( - ) tyrimo skyriaus raštinę saugojimui.

11V. S. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ( - ) tyrimo skyriaus (toliau – VPK ( - ) skyriaus) tyrėjas, įgaliotas atlikti 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 punktuose, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Vilniaus miesto VPK viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 1-V-159 patvirtinto pareigybės aprašymo 12 punkte ir 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintos Vilniaus miesto VPK ( - ) pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 1 punkte nurodytas funkcijas – atlikti ūkio subjektų ar asmenų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos patikrinimą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentus, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis 2 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 9 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto VPK ( - ) patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 4, 5 ir 6 punkto nuostatas, surašė pavedimą Nr. 10-4R-24 dėl patikrinimo atlikimo (toliau – pavedimas) UAB „( - )“ odontologijos klinikoje, esančioje Vilniuje, ( - ), pavedime nenurodė tikslaus UAB „( - )“ įmonės pavadinimo, viršydamas įgaliojimus įrašė patikrinimo atlikimo terminą ir pavedimą pateikė pasirašyti Vilniaus miesto VPK ( - ) viršininkui.

12Tą pačią dieną, apie 16.00 val., V. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 6, 7, 8 ir 9 punktų nuostatas, UAB „( - )“ patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), prieš atlikdamas UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tikrinimą, nesant šios bendrovės direktorei K. L., neantspauduotą pavedimą Nr. 10-4R-24 pateikė susipažinti gydytojai-odontologei L. M., neužpildė patikrinimo akto anketinės dalies ir pasirašytinai neišaiškino UAB „( - )“ direktorei ar jos įgaliotam asmeniui jų teisių ir pareigūnų apskundimo tvarkos, po ko tuo pačiu metu atlikęs UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir nenustatęs ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, nesant pagrindui užantspaudavo UAB „( - )“ seifą, pažeisdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 264 straipsnio 1 dalies ir 269 straipsnio 3 dalies nuostatas, paėmė UAB „( - )“ 469 pacientų korteles, dėl šių kortelių paėmimo nesurašė paėmimo protokolo, nesupažindino su paėmimo protokolu ir nepaliko jo nuorašo UAB „( - )“ vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, dėl šio patikrinimo rezultatų nesurašė patikrinimo akto ir nepateikė jo pasirašyti UAB „( - )“ direktorei ar jos įgaliotam asmeniui, nepaliko vieno patikrinimo akto egzemplioriaus šios bendrovės vadovui ar įgaliotam asmeniui, per vieną darbo dieną nepateikė UAB „( - )“ patikrinimo akto patvirtinti Vilniaus miesto VPK ( - ) viršininkui ir nepridavė į Vilniaus miesto VPK ( - ) raštinę saugojimui.

13Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 4 ir 7.2 punktų nuostatas, 2006 m. sausio 17 d. Vilniuje telefonu nurodė UAB „( - )“ direktorei K. L. 2006 m. sausio 18 d. pateikti į Vilniaus miesto VPK ( - ) UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus. 2006 m. sausio 18 d. ryte, Vilniaus miesto VPK ( - ) patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), pasibaigus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo atlikimo terminui, neturėdamas teisėto pagrindo, informacijos apie UAB „( - )“ neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ar kitokius pažeidimus bei Vilniaus miesto VPK ( - ) viršininko ar jį pavaduojančio asmens pasirašyto pavedimo dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, peržiūrėjo K. L. pateiktus UAB „( - )“ buhalterinius dokumentus. Po to, tą pačią dieną, apie 10-11 val., UAB „( - )“ patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), patikrino UAB „( - )“ įmonės kasą, joje nustatė 4000 Lt trūkumą ir, nustatęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje, pareikalavo iš K. L. pasiaiškinti dėl trūkstamų piniginių lėšų, priešingu atveju grasindamas K. L. negrąžinti 2006 m. sausio 16 d. paimtų UAB „( - )“ 469 pacientų kortelių, pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Tikrinimo tvarkos 8.1.6., 8.1.7., 8.5 ir 9 punktų nuostatas, dėl nustatyto teisės pažeidimo surašė direktorei K. L. vieną 2006 m. sausio 18 d. UAB „( - )“ nustatyto pažeidimo akto egzempliorių, kuriame nurodė melagingus, neatitinkančius tikrovės duomenis, kad UAB „( - )“ patalpose, Vilnius, ( - ), Vilniuje, patikrinimas buvo atliktas 2006 m. sausio 17 d., ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Šio 2006 m. sausio 18 d. pažeidimo akto egzemplioriaus neįteikė K. L., per vieną darbo dieną nepateikė patvirtinti Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nepridavė į Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus raštinę saugojimui ir jį suplėšė, t.y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti minėtą administracinį teisės pažeidimą, V. S. 2006 m. sausio mėnesį, nuo 2006 m. sausio 16 d., Vilniuje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose nurodė žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad šis patikrinimo aktas surašytas 2006 m. sausio 16 d., kad 2001 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ patikrinimas atliktas dalyvaujant K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, taip pat 2006 m. sausio 16 d. pavedime Nr. 10-4-R4-24 surašė pažymą, kad patikrinimo metu odontologijos kabinete, esančiame Vilniuje, ( - ), pažeidimų nebuvo nustatyta.

14Vėliau, 2006 m. sausio mėn., Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus patalpose, esančiose Vilniuje, ( - ), V. S. šį suklastotą 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą pateikė patvirtinti Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus viršininkui ir kartu su suklastotu 2006 m. sausio 16 d. pavedimu Nr. 10-4-R4-24 pridavė į Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus raštinę saugojimui.

15Tokiais savo veiksmais V. S. diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus autoritetą ir padarė didelės žalos valstybės, UAB „( - )“ ir K. L. interesams.

16Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

17Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas oficialaus dokumento suklastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl teismas turi nustatyti, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti ir numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Teismas nuosprendyje padarė klaidingą išvadą, kad jis sąmoningai norėjo padaryti nusikaltimą ir pabrėžia, kad jis yra policijos pareigūnas, jo tarnybos pobūdis yra atskleisti daromus, padarytus nusikaltimus bei teisės pažeidimus, o ne pačiam siekti sąmoningai padaryti nusikaltimą ar teisės pažeidimą. Be kaltės, kiti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra motyvas ir tikslas, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė kasatoriaus padaryto dokumento suklastojimo motyvų bei tikslų. Teismai nei dokumentų suklastojimo tikslo, nei motyvo nenustatė, nes jis jų paprasčiausiai neturėjo. Tik tuo atveju, jeigu patikrinimo metu būtų buvę nustatyti kokie nors bendrovės veiklos pažeidimai, tada jis gal „teoriškai“ ir turėtų motyvą (pvz.: kažko reikalauti iš direktorės), tačiau nesant bendrovės veikloje pažeidimų, nėra motyvų ir tikslų klastoti dokumentus.

18Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad prieš pradedant patikrinimą direktorės K. L. darbo vietoje nebuvo. Tada jis paklausė darbuotojų, kas yra bendrovės vadovas, o gydytoja L. M. atsakė, kad direktorė yra K. L., kuri šiuo metu yra Žalgirio ligoninėje. Kasatoriui paklausus, kas yra atsakingas asmuo nesant direktorės, gydytoja L. M. atsakė, kad ji yra atsakingas asmuo ir paskambino direktorei K. L. Direktorė K. L. pasakė, kad atvyks į patikrinimą vėliau. Kasatorius nurodo, kad prieš pradedant patikrinimą L. M. pateikė pavedimą atlikti patikrinimą, kurį ji pasirašė, ir išaiškino jai teises apskųsti jo veiksmus. Patikrinimo metu direktorė neatvyko. Kasatorius teigia, kad atlikus patikrinimą ir nenustačius pažeidimų, jis surašė patikrinimo aktą, kuriame „automatiškai“ netyčia suklydęs įrašė, kad patikrinime dalyvavo įmonės direktorė K. L., be to, ji buvo pažadėjusi atvykti į patikrinimą. Kasatorius pažymi, kad gydytoja L. M. atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą ir paimti jo antrą egzempliorių, todėl antrą patikrinimo akto egzempliorių jis paliko klinikoje, ką patvirtino liudytoja J. D. Kasatorius nurodo, kad baigus patikrinimą, į kliniką atvyko direktorė K. L., kuriai jis pateikė patikrinimo aktą ir išaiškino apskundimo tvarką, o K. L. perskaitė aktą, sutiko su akto išvada, jį pasirašė. Kasatorius pažymi, kad direktorė K. L. galėjo pareikšti pretenzijas, kad ji nedalyvavo patikrinime, taip pat galėjo pareikalauti perrašyti patikrinimo aktą, tačiau to nepadarė ir sutiko su patikrinimo aktu.

19Pasak kasatoriaus, jis įmonės seifą užantspaudavo ir pacientų korteles paėmė todėl, kad būnant stomotologiniame kabinete ir darant patikrinimą į kabinetą atvyko asmuo R. K., kuris atvežė netinkamai užpildytas PVM sąskaitas-faktūras be prekių ir šiose PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyti dantų protezai. Kadangi UAB „( - )“ turėjo licenciją tik dantų gydymui, o protezavimui licencijos neturėjo, kasatorius teigia pamanęs, kad įmonė gali verstis veikla be licencijos, o tai buvo galima nustatyti tik iš pacientų kortelių ir papildomų buhalterinių dokumentų. Kasatorius pažymi, kad nustatęs pažeidimus, iš R. K. paėmė minėtus dokumentus, surašė paėmimo protokolą, o vėliau įmonės savininkui K. K. surašė administracinio teisės pažeidimo aktą ir perdavė jį Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu jis būtų piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, tai būtų šio pažeidimo nefiksavęs ir neperdavęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėtos aplinkybės rodo, kad kasatoriaus veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

20Kasatoriaus manymu, vien todėl, kad jis pats surašė patikrinimo pavedimą, pats nustatė patikrinimo terminą ir ant pavedimo neuždėjo antspaudo nėra nusikaltimas ir pabrėžia, kad pavedimą pasirašė viršininkas, kuris jo surašytam pavedimui neprieštaravo. Taip pat kasatorius nurodo, kad tuo metu skyriuje, kuriame jis dirbo, buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad pavedimus pasirašydavo viršininkas ir jokio antspaudo ant pavedimo neuždėdavo. Tik vėliau, po 2007 m. sausio 19 d. atlikto tarnybinio patikrinimo, Vilniaus miesto VPK vadovybė pradėjo reikalauti, kad ant pavedimų būtų būtinai dedamas skyriaus antspaudas. Todėl tai, kad kasatorius pavedimą surašė pats, jo teigimu, nėra oficialaus dokumento suklastojimas, nes pavedimą patvirtino viršininkas, o uždėti antspaudą ant pavedimo pradėta oficialiai reikalauti tik po metų.

21Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis savo veiksmais, kuriuos teismas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus m. VPK ( - ) tyrimo skyriaus – autoritetą ir padarė didelės žalos valstybei, UAB „( - )“ ir K. L. interesams. K. L. ir UAB „( - )“ savininkė V. Š. teisme pareiškė, kad joms jokia žala nepadaryta, todėl kasatorius nesupranta, kodėl teismas padarė išvadą, kad jis šiems asmenims padarė didelę žalą. Negalima teigti, kad padaryta didelė žala policijai. Teismas konstatavo, kad buvo padaryta didelė žala K. L. ir UAB „( - )“, dėl to ir policijai padaryta didelė žala, tačiau jeigu nebuvo padaryta žala K. L. ir UAB „( - )“, kaip galėjo būti diskredituotas policijos pareigūno vardas, o pačiai policijos įstaigai padaryta didelė žala.

22Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. gruodžio 18 d. raštą Vilniaus miesto VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuriuo nustatyta, kad 2006 m. sausio 16 d. kartu su kasatoriumi dalyvavę patikrinime Vilniaus m. VPK ( - ) tyrimo skyriaus pareigūnai V. P. ir V. M. buvo tik įspėti dėl atlikto patikrinimo UAB „( - )“, nes patikrinimo metu naudojo pasenusius oficialius Dokumentų paėmimo blankus. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas nei jo, nei jo kolegų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Kasatoriaus manymu, vienintelis jo pažeidimas buvo tai, kad jis į patikrinimo aktą netyčia suklydęs įrašė, kad direktorė K. L. dalyvavo patikrinime, nes ji buvo pažadėjusi atvykti į patikrinimą, tačiau atvyko tik jį baigus. Pati K. L. parodė neatsimenanti, kada pasirašė 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą, nors pagal patikrinimo aktą matyti, kad ji pasirašė būtent 2006 m. sausio 16 d. kada kasatorius paliko lapelį, kad ji (K. L.) kitą dieną, t. y. 2006 m. sausio 17 d., į ekonominę policiją pristatytų lapelyje nurodytus įmonės buhalteriniais dokumentus. Kasatorius teigia, kad šis jo pažeidimas nėra nusikaltimas, o tik Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1-V-43 pažeidimas, t. y. darbo drausmės pažeidimas.

23Kasatorius teigia, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinta įmonės buhalterija. Tačiau kadangi nebuvo baigtas visas įmonės veiklos patikrinimas, ypač dėl dantų protezavimo, kasatorius pakvietė K. L. atvykti su buhalteriniais dokumentais 2006 m. sausio 17 d., tačiau šią dieną ji paskambino ir pranešė, kad atvykti galės tik 2006 m. sausio 18 d. Todėl patikrinimas buvo baigtas 2006 m. sausio 18 d.

24Kasatorius pabrėžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Vilniaus m VPK viršininko įsakymas, reglamentuojantis ūkio subjektų tikrinimo tvarką, nenumatė patikrinimo terminų pratęsimo, todėl dažnai patikrinimo terminai „nusikeldavo“ dėl objektyvių priežasčių (nėra buhalterio ar kito asmens, kuris turi buhalterinius dokumentus ar raktus nuo seifo ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, tai nėra dokumentų klastojimas ar piktnaudžiavimas.

25Kasatorius nurodo, kad 2006 m. sausio 18 d. jis UAB „( - )“ atliko buhalterinių dokumentų patikrinimą ir nustatė 4000 Lt trūkumą, todėl surašė patikrinimo aktą. Teismo išvada, jog jis nuslėpė administracinį teisės pažeidimą, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių, nes jis, 2006 m. sausio 18 d. patikrinęs įmonės buhalteriją ir nustatęs pažeidimą – 4000 Lt trūkumą, tą pačią dieną surašė patikrinimo protokolą, kuriame nurodė minėtą pažeidimą. Tačiau kasatorius pabrėžia, kad tą pačią dieną išsiaiškinęs su įmonės savininke ir buhaltere, kad pinigai iš tikrųjų yra, ir kad jie perduoti saugoti buhalterei, pažeidimo nenustatė, o surašytam patikrinimo aktui nedavė eigos, nes nebuvo užfiksuotas pažeidimas, be to, įmonės patikrinimas jau buvo baigtas ir 2006 m. sausio 16 d. surašytas patikrinimo aktas. Kasatoriaus manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nuslėpė nustatytą pažeidimą. Jis tiesiog manė, kad pažeidimo nėra. Taip pat kasatorius nurodo, kad jis 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akto nesuplėšė, o tiesiog, neduodamas jam eigos, laikė savo darbo sąsiuvinyje, kurį, jam darant kratą UAB „Žirmūnų vaistinė“, pavogė J. D., kuris šį patikrinimo aktą, keršydamas už atliktą kratą ir 2005 metų vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą, pateikė prokuratūrai.

26Kasatorius teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį bei BPK 242 straipsnį, nes vadovavosi nenuosekliais K. L. parodymais, o jos parodymuose buvusių prieštaravimų nepašalino. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo A. L. parodymais vien tik todėl, kad jis buvo kasatoriaus viršininkas ir, teismo manymu, buvo suinteresuotas padėti kasatoriui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

27Kasatoriaus manymu, teismai nesilaikė šių reikalavimų, kad nuosprendyje negali būti abejonių dėl nuteisiamo asmens kaltumo ir būtina argumentuotai bei labai aiškiai išdėstyti, kuo remiantis patvirtinama kaltinamojo kaltė, kokie byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo aiškinimus dėl jo nekaltumo, kur yra vienų ar kitų įrodymų prieštaringumas. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

28Nuteistojo V. S. kasacinis skundas tenkintinas.

29Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

30BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalis nustato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija). BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.

31Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).

32Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

33Šioje byloje kasatorius Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už šiuos veiksmus: už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2006 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ patikrinimas atliktas dalyvaujant šios bendrovės direktorei K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK ( - ) tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, ir šį suklastotą patikrinimo aktą pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK ( - ) tyrimo skyriaus viršininkui ir pridavė į Vilniaus m. VPK tyrimo ENTS raštinę saugojimui. Taigi dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, kad tikrame patikrinimo akte nurodytos šios žinomai tikrovės neatitinkančias žinios, kad 1) 2006 m. sausio 16 d. UAB „( - )“ patikrinimas atliktas dalyvaujant šios bendrovės direktorei K. L., 2) kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, 3) kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, 4) kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo.

34Byloje nustatyta, kad patikrinimas UAB „( - )“ iš tikrųjų vyko. Jis prasidėjo 2006 m. sausio 16 d. kaip ir nustatyta dokumente, K. L. buvo pranešta apie patikrinimą, ji žinojo, kad policijos pareigūnai atvyko į kliniką daryti patikrinimo, tik ji dėl užimtumo atvyko dienos pabaigoje, kai tyrėjai jau rengėsi namo. Ji buvo informuota apie padarytus veiksmus, ir kitai dienai ji buvo pakviesta atvykti į policijos komisariatą tęsti patikrinimo. Tačiau ji atvyko ne 2006 m. sausio 17 d., o 2006 m. sausio 18 dieną, nes tą dieną negalėjo atvykti. Taigi ji buvo pakankamai informuota apie įmonės patikrinimą ir su patikrinimu sutiko, dalyvavo 2006 m. sausio 18 d. darant patikrinimą policijos komisariate bei klinikoje ir jokių pretenzijų dėl patikrinimo eigos ir rezultatų nereiškė nei patikrinimo metu ar po jo, nei bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ji visiškai nedalyvavo patikrinime, o duomenys apie jos dalyvavimą suklastoti.

35Teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės ir duomenis apie tai, kad K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu bei Vilniaus miesto VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. 2746, leidimą – higienos pasą trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus. Kasatorius teigia, kad teisės K. L. buvo išaiškintos, tuo tarpu K. L. parodymai prieštaringi. Be to, kasatorius teigia, kad teises išaiškino patikrinime dalyvavusiai gydytojai L. M. Nors parodymai dėl šio fakto nesutampa, tačiau pažymėtina, kad K. L. neginčija patikrinimo fakto, jo metu atliktų veiksmų, patikrinimo akto ir jo rezultatų tuo pagrindu, kad jai nebuvo išaiškintos teisės. Ji buvo supažindinta su patikrinimo aktu, jame pasirašė, su jame parašytais duomenimis sutiko ir pastabų nereiškė. Taigi įrašius paminėtus duomenis į patikrinimo aktą, dokumentas dėl to netapo visumoje netikru, nes nepažeidė niekieno teisių. Tai formalus pažeidimas, iš esmės nepaneigiantis patikrinimo fakto, taigi ir dokumento apie atliktą patikrinimą tikrumo. Kolegija laiko, kad pirmos trys veikos neturi lemiamos įtakos dokumento tikrumui ir nedaro veikos pavojingos ir nusikalstamos, reikalaujančios traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Tokių veikų padarymas gali užtraukti asmeniui drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

36Kasatorius nuteistas ir už tai, kad įrašas patikrinimo akte dėl patikrinimo rezultatų „patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo“ neatitinka tikrovės. Įrašas apie patikrinimo rezultatus gali turėti esminių teisinių padarinių įmonei, kurioje daromas patikrinimas, taigi ir dokumento tikrumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti ir dėl to surašyti atitinkami aktai. Tačiau vienas iš nustatytų pažeidimų lietė kitą įmonę, kitas – UAB „( - )“. Nustatytas 4000 Lt trūkumas UAB „( - )“ kasoje. Tačiau išsiaiškinus, kad tie 4000 Lt realiai yra įmonėje, ir patikėjęs direktorės paaiškinimu, kasatorius šio fakto neįvertino kaip teisės aktų pažeidimo. Galima abejoti dėl išvados, jog patikrinimo metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, tačiau galutinį vertinimą dėl viso patikrinimo visada daro jį atlikęs asmuo. Darydamas išvadą, asmuo vertina faktines aplinkybes ir pasiremdamas teisės aktų žinojimu daro galutinę išvadą dėl pažeidimo buvimo.

37BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą. Kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. Apylinkės teismas konstatavo tyčinę kaltę V. S. veiksmuose. Kasatorius ginčija tokią teismo išvadą, teigdamas, kad jis tyčios klastoti dokumentus neturėjo.

38Kolegija pažymi, kad policijos pareigūnų veikla atskleidžiant nusikaltimus, neatsiejamai susijusi su teisės aktų, tame tarpe, baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų, taikymu. Teisės aktų taikymas – tai teisėsaugos institucijų pareigūnų profesinės veikos sudėtinė dalis. Todėl ne be reikalo BK 30 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Netinkamas, vieno baudžiamojo proceso dalyvio manymu, įstatymo ar kito teisės akto taikymas yra pagrindas ginčyti tokį veiksmą ir skųsti atitinkamo pareigūno sprendimą įstatymo nustatyta tvarka. Tik aukštesnis pareigūnas, prokuroras ar teismas gali spręsti, ar teisės aktas pritaikytas tinkamai. Netinkamas teisės akto taikymas tam tikrais atvejais gali būti pagrindu traukti pareigūną drausminėn atsakomybėn. Bet tik išimtinais atvejais toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Būtina tam sąlyga – sąmoningas neteisėtų veiksmų padarymas ir kaltės BK 15 ar 16 straipsnių prasme – tyčinės ar, įstatymo numatytais atvejais, neatsargios kaltės buvimas. Profesinėje veikloje taikant teisės normas pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai įstatymo nuostatos įvairių teisėsaugos pareigūnų suprantamos ir aiškinamos nevienodai, todėl praktikoje analogiškose situacijose gali pasitaikyti skirtingi sprendimai. Bet tai jokiu būdu nėra pagrindas ginčytiną pareigūno ar teismo procesinį sprendimą laikyti nusikalstama veika. Profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą. Teisės aktų taikymas, tame tarpe ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo teisės akto taikymo požymių, negali būti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūną dėl priimto sprendimo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-10/2008).

39Kolegija laiko, kad kasatorius išvadą dėl pažeidimų nebuvimo įrašė dėl to, kad jis, įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, nusprendė, kad pažeidimo direktorė nepadarė, o padarytas pažeidimas neturi įtakos galutiniams patikrinimo rezultatams. Kaip pažymėta ankstesniuose apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, nurodyti V. S. veiksmai rodo atidumo ir profesionalumo stoką, bet ne tiesioginę tyčią suklastoti dokumentą. Todėl kolegija laiko, kad Vilniaus 1-ojo apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. S. padarytoje veikoje yra dokumento suklastojimo požymiai.

40Kasatorius nuteistas ir už suklastoto dokumento panaudojimą, kuris pasireiškė tuo, kad jis suklastotą 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK ( - ) skyriaus viršininkui ir pridavė į Vilniaus m. VPK ( - ) skyriaus raštinę saugojimui. Kolegijai konstatavus, kad kasatoriui inkriminuoti veiksmai nevertintini kaip dokumento suklastojimas, BK 300 straipsnio prasme, darytina išvada, kad patikrinimo dokumento atidavimas saugojimui į VPK ( - ) skyriaus raštinę, esant šioms aplinkybėms taip pat nesudaro BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

41Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teismų sprendimai keistini. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu baudžiamosios bylos dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

42Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

43Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

44Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 nuosprendžiu nuteisdamas V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad jam inkriminuotais veiksmais V. S. piktnaudžiavo tarnyba ir diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus autoritetą ir padarė didelės žalos valstybės, UAB „( - )“ ir K. L. interesams.

45Vilniaus 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu kasatorius buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panaikintais dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo (pirmą kartą dėl neišnagrinėto apeliacinio skundo, antrą kartą – dėl nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimo). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiais, atmetus prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma V. S. pripažinti kaltu dėl minėto nusikaltimo, teismai paliko išteisinamąjį nuosprendį ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad veika nesukėlė padarinių, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje. Trečią kartą išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir V. S. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažino V. S. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis savo veiksmais, kuriuos teismas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, diskreditavo policijos pareigūno vardą sumenkino valstybinės institucijos Vilniaus m. VPK ( - ) skyriaus autoritetą ir padarė didelės žalos valstybei, UAB „( - )“ ir K. L. interesams.

46Padaryta žala BK 228 straipsnio 1 dalies prasme gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala turi būti paskaičiuota ir išreikšta konkrečia pinigų suma. Kas dėl neturtinės žalos, įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-512/2004).

47Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Sutinkamai su BPK 331 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus „Nuosprendžio priėmimas“ pagrindinių nuostatų. BPK 331 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, be kitų išvardytų aplinkybių, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas byloje nustatytas aplinkybes, privalo vadovautis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytais apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamais reikalavimais ir joje išdėstyti ne tik įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Apygardos teismas konstatuodamas didelės žalos padarymą apsiribojo kasatoriaus neteisėtų veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo nei didelės žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kuo pasireiškė didelė žala UAB „( - )“ bei K. L. interesams, bei kuo pasireiškė policijos pareigūno vardo diskreditavimas, valstybės institucijos autoriteto sumažinimas. Tuo apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes motyvuotai nepaneigė ankstesnių teismų sprendimų baudžiamojo įstatymo taikymo dalyje. Kolegija pažymi, kad bylos medžiaga ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neduoda pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, išteisindamas pagal šį kaltinimą V. S., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

48Iš bylos medžiagos nesimato, kad UAB „( - )“ ar jos darbuotojoms būtų padaryta didelė žala. K. L. teisme parodė, kad jai asmeniškai nepadaryta nei fizinė, nei moralinė žala, tačiau pridūrė, kad ji numetė svorio, buvo sugaištas jos laikas. Įmonės savininkė taip pat parodė, kad žalos nei įmonei, nei jai nebuvo padaryta. Kaip galima spręsti iš K. L. parodymų teisme, jei laikyti, kad žala buvo padaryta, tai ne tiek kasatoriaus V. S. neteisėtais veiksmais patikrinimo metu, kiek pačiu patikrinimo faktu bei užsitęsusiu baudžiamuoju procesu. UAB „( - )“ veikla dėl patikrinimo metu atliktų veiksmų, kurie pripažinti piktnaudžiavimu, iš esmės nesutriko. K. L. nelaikė pareigūnų veiksmų neteisėtais, todėl pareigūnų elgesys patikrinimo metu (buvo kultūringi) jai nesukėlė neigiamų emocijų ar neigiamo pareigūnų darbo ar elgesio vertinimo, pareigūnų veiksmų ji neskundė ir nesiruošė skusti, o V. S. elgesys nei K. L., nei kitų UAB „( - )“ darbuotojų akyse nediskreditavo nei policijos pareigūno vardo, nei sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus autoritetą. Teisėjų kolegija laiko, kad esant šioms aplinkybėms paliktinas galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas, kuriuo kasatorius buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 2 ir 4 punktu,

Nutarė

50Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.

51Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

52Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo... 10. V. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d.... 11. V. S. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 12. Tą pačią dieną, apie 16.00 val., V. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos... 13. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos... 14. Vėliau, 2006 m. sausio mėn., Vilniaus miesto VPK ( - ) skyriaus patalpose,... 15. Tokiais savo veiksmais V. S. diskreditavo policijos pareigūno vardą,... 16. Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto... 17. Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300... 18. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad prieš pradedant patikrinimą... 19. Pasak kasatoriaus, jis įmonės seifą užantspaudavo ir pacientų korteles... 20. Kasatoriaus manymu, vien todėl, kad jis pats surašė patikrinimo pavedimą,... 21. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis savo veiksmais, kuriuos teismas... 22. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2006 m. gruodžio 18 d. raštą Vilniaus... 23. Kasatorius teigia, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinta įmonės buhalterija.... 24. Kasatorius pabrėžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Vilniaus m VPK... 25. Kasatorius nurodo, kad 2006 m. sausio 18 d. jis UAB „( - )“ atliko... 26. Kasatorius teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus,... 27. Kasatoriaus manymu, teismai nesilaikė šių reikalavimų, kad nuosprendyje... 28. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas tenkintinas.... 29. Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.... 30. BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu... 31. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti... 32. Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip... 33. Šioje byloje kasatorius Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal... 34. Byloje nustatyta, kad patikrinimas UAB „( - )“ iš tikrųjų vyko. Jis... 35. Teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės ir duomenis apie tai, kad K. L.... 36. Kasatorius nuteistas ir už tai, kad įrašas patikrinimo akte dėl patikrinimo... 37. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės... 38. Kolegija pažymi, kad policijos pareigūnų veikla atskleidžiant nusikaltimus,... 39. Kolegija laiko, kad kasatorius išvadą dėl pažeidimų nebuvimo įrašė dėl... 40. Kasatorius nuteistas ir už suklastoto dokumento panaudojimą, kuris... 41. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teismų sprendimai keistini.... 42. Dėl V. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ... 43. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam... 44. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 nuosprendžiu nuteisdamas V. S.... 45. Vilniaus 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu... 46. Padaryta žala BK 228 straipsnio 1 dalies prasme gali būti turtinė ir... 47. Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo... 48. Iš bylos medžiagos nesimato, kad UAB „( - )“ ar jos darbuotojoms būtų... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 2 ir 4 punktu,... 50. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 51. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį... 52. Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d....