Byla e2A-2323-794/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. K. ir G. Ž. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat pagal atsakovės I. K. priešieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2682 nustatytos globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo motinai.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti G. Ž. tėvo valdžią A. K. atžvilgiu; laikinai apriboti I. K. motinos valdžią A. K. atžvilgiu; priteisti iš I. K. išlaikymą A. K. po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą A. K. ir jo globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti V. K.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatyti jo globėjo gyvenamojoje vietoje; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymu Nr. 30-2682 nustatytą A. K. laikinąją globą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad I. K. šeima 2013-09-11 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (toliau - Sąrašas). I. K. šeima įrašyta į minėtą Sąrašą dėl atsakovės turimų psichinės sveikatos problemų: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartimi I. K. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-06-02 iki 2013-07-13, diagnozė – kliedesinis sutrikimas, rekomenduotas tolesnis gydymas medikamentais. I. K. gydymosi laikotarpiu nepilnamečiui A./ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-07-11 įsakymu Nr. A30-1754 buvo nustatyta laikinoji globa I. K. sesers A. S., gyvenančios ( - ), šeimoje. A. tėvo G. Ž. šeima 2014-12-09 įrašyta į Sąrašą dėl G. Ž. socialinių įgūdžių stokos rūpinantis sūnumi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimu nepilnamečio A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priteistas išlaikymas iš tėvo bei nustatyta tėvo bendravimo tvarka su vaiku, ieškinio reikalavimas atskirti vaiką nuo motinos atmestas. VšĮ Pal. J. M. Šeimos pagalbos centro (toliau – ir Centras) socialinė darbuotoja 2016 m. rudenį pateikė informaciją Skyriui, kad situacija I. K. šeimoje pablogėjo. Su I. K. šeima dirbančių Centro socialinių darbuotojų 2016-10-10, 2016-11-04 pateiktais duomenimis, I. K. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neatsiliepia į telefono skambučius, nesudaro galimybių patikrinti sūnaus buities sąlygų. Skyrius 2016-10-31, 2016-11-21 taip pat gavo Vilniaus Žemynos progimnazijos pranešimus dėl A. K. pažeidžiamų teisių, kuriuose nurodyta, jog motina I. K. nebendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais, A. ugdymo įstaigą lanko nereguliariai, dažnai vėluoja į pamokas, neatlieka namų darbų, neturi mokyklinių priemonių, būna nešvariais rūbais. Ugdymo įstaigos psichologės pateiktoje A. psichologinio vertinimo išvadoje nurodyta, jog berniukui nuo 2016 m. vasario mėn. Vaiko gerovės komisijos sprendimu, įvykusio 2016-01-27, I. K. sutikimu buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau 2016-10-21 motina atsisakė psichologinės pagalbos sūnui teikimo. Dėl nepilnamečio A. tolesnės priežiūros Skyriuje 2016-12-02 įvyko tarpžinybinis pasitarimas, į kurį I. K. dėl Skyriui nežinomų priežasčių neatvyko. Pasitarimo metu, įvertinus turimą informaciją dėl nepilnamečio A. pažeidžiamų teisių, atsižvelgiant į vaiko ir pasitarimo dalyvių nuomonę buvo priimtas sprendimas A. nustatyti laikinąją globą senelio V. K., šeimoje.

103.

11Ieškovės teigimu, nuo laikinosios globos nustatymo padėtis atsakovo šeimoje nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Atsakovas vykdo individualią veiklą, su vaiku bendrauja, tačiau įsipareigojimus vykdo vangiai, jam nuolat reikia priminti apie įsipareigojimus bei tėvo pareigas. G. Ž. sutinka su tėvo valdžios ribojimu. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką vaiko gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, nekonfliktuoti su mokytojais, socialiniais darbuotojais, artimaisiais giminaičiais, ilgą laiką nedirba, neturi pakankamai pajamų išlaikyti vaiką, todėl šiai dienai ji nėra pajėgi tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau atsakovė išreiškė norą su sūnumi bendrauti ir rūpintis juo ateityje. Todėl tikintis, kad atsakovė pradės rūpintis sūnumi, jai taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas A. K. atžvilgiu. Be to, nors atsakovas pareigos rūpintis sūnumi A. nevykdo, tačiau visiškai tėvo ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs. Todėl tikintis, kad atsakovas pradės rūpintis sūnumi, jam taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas A. K. atžvilgiu.

124.

13Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nesutiko su pareikštais reikalavimais. Nesutikdama su ieškovės teiginiais, nurodė, jog ji niekada nebuvo palikusi vaiko be jo motinos globos, o po 2016-11-30 atsakovei yra sudaromos visos kliūtys bendrauti su vaiku ir rūpintis juo, nes tam prieštarauja laikinas globėjas V. K. ir su juo gyvenanti atsakovės sesuo A. S.. Atsakovės teigimu, byloje yra 2014 m. ir 2017 m. duomenys, kad atsakovė neturi psichinės sveikatos sutrikimų, o esama raumenų liga netrukdo jai tinkamai rūpintis savo vaiku. Tuo tarpu visas ieškinys yra grindžiamas retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėmis, kurios įvyko 2016 m. spalio ir lapkričio mėn., ir kurių ženkli dalis pasikeitė. Teismui yra pateiktos pažymos apie tai, kad atsakovė lankosi pas psichologę, pas psichiatrą, yra registruota darbo biržoje, lanko tėvystės įgūdžių kursus, rūpinasi vaiku, važiuoja į ( - ) kas savaitgalį, skambina ir rūpinasi vaiko kasdieniniu gyvenimu, tačiau atsakovė yra nušalinama nuo kontakto su vaiku, jai yra tiesiog neleidžiama savarankiškai leisti laiką su juo, dėl ko vaikas yra susigūžęs, neatsiskleidžia mamai, nors mamą myli ir būna jos pasiilgęs. Atsakovės teigimu, ji šiuo metu vykdo jai nustatytus įsipareigojimus.

145.

15Atsakovas G. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko visiškai.

166.

17Trečiasis asmuo V. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė reikalavimą apriboti jos motinos valdžią vaiko atžvilgiu ginčija iš esmės tuo, jog vaikas iš jos buvo atimtas nepagrįstai, neturint tam teisinio pagrindo, kad valstybinės institucijos yra nusiteikusios prieš ją, prijungė į bylą įrodymus apie eilę jos įvairioms institucijoms teiktų, tačiau nepatenkintų ir nepagrįstų skundų, tuo tarpu neįrodinėja byloje aplinkybių, jog yra pajėgi užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiai dienai atsakovė neturi galimybės užtikrinti savo sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas ir nededa pakankamai pastangų tam, kad ši situacija pasikeistų, t. y. atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi nuolatinio darbo, neturi stabilių bei savo pačios pragyvenimui pakankamų pajamų, atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos, išieškojimų suma siekia net 16 000 EEUR. Be to, pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybės tinkamai pasirūpinti savo sūnumi kelia jos psichinė būklė. Nepilnamečio vaiko sveikatos būklė ir jos eiga patvirtina, jog vaikui reikalinga darni aplinka, tačiau atsakovė yra nepajėgi pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių užtikrinimu. Trečiojo asmens vertinimu, netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius, tai negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu grąžinti jai sūnų. Šiuo metu vaiko ryšys su seneliu yra itin glaudus, gyvenant su trečiuoju asmeniu pagerėjo vaiko sveikata, vaikas lanko mokyklą, visuomet aprūpintas mokyklinėmis priemonėmis, nepraleidžia pamokų, kiekvieną antradienį lankosi pas psichologą, priaugo svorio, valgo visavertį maistą, leidžia aktyvų laisvalaikį, gyvena darnioje aplinkoje, todėl tolimesnis gyvenimas su globėju neabejotinai užtikrins vaiko interesus augti darnioje ir saugioje aplinkoje.

187.

19Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti laikiną globą, nustatytą A. K., pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymą Nr. 30-2682 ir grąžinti vaiką jo motinai I. K., nes išnyko aplinkybės, dėl kurių laikina globa buvo paskirta. Atsakovė nurodė, kad reguliariai lankosi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ centre pas psichologę J. P., lankėsi „Medicinos diagnostikos centre“ pas psichiatrą A. N. ir tariasi dėl konsultacijų pas šį specialistą, jos sveikatos būklė yra tinkama prižiūrėti ir rūpintis vaiku, nėra jokių požymių, kad atsakovė negali pasirūpinti savo vaiku, ieškovė reguliariai bendrauja su socialine darbuotoja E. G., kuri pastaruoju metu tarpininkavo dėl darbo pasiūlymo suradimo, atsakovė labai stengiasi, kad būtų rasta darbo vieta, atsakovė reguliariai ir nuolat bendrauja su vaiku, kuris šiuo metu yra kitame mieste - ( - ) - įsiklauso į vaiko norus ir poreikius, konstruktyviai bendrauja su vaiko laikinu globėju, intensyviai ieško tėvystės įgūdžių kursų ir yra pasiruošusi juos lankyti, kad labiau pagerintų savo motiniškus socialinius įgūdžius. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė skubiai, praėjus trumpam laikotarpiui, kreipėsi į teismą dėl nuolatinės globos paskyrimo, todėl yra visiškai nesiekiama pagrindinio laikinos globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą. Be to, paskyrus laikiną globą ir paėmus vaiką iš motinos, jai nebuvo leidžiama bendrauti su sūnumi. Taigi atsakovė vykdo jai nustatytus įpareigojimus, bei nėra jokių duomenų, kad I. K. dėl savo sveikatos būklės negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku.

208.

21Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog grąžinti vaiką motinai nagrinėjamu atveju pagrindo nėra, kadangi I. K. savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įstatymo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes I. K. šeimoje, byloje nėra duomenų nei apie I. K. sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie darbo santykius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pokyčiai I. K. šeimoje būtų įvykę. Be to, I. K. nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti jos sūnui paskirtą laikiną globą bei grąžinti vaiką motinai. Aplinkybės, dėl kurių A. K. buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko. Tuo tarpu nepilnametis A. K. senelio globoje jaučiasi gerai ir saugiai, todėl A. globa V. K. šeimoje atitinka geriausius nepilnamečio interesus. Situacija I. K. šeimoje nepasikeitė tiek, kad ji būtų pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motinos pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl grąžinti A. K. motinai pagrindo nėra.

229.

23Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (iki 2018-07-01 institucija, teikianti išvadą byloje) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas, neatitinkantis nepilnamečio A. K. teisių bei teisėtų interesų, todėl atmestinas. Situacija šeimoje į gera nepasikeitė, I. K. nėra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motinos valdžią savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pagrindai, dėl kurių atsakovės sūnui buvo nustatyta laikinoji globa, nėra išnykę, todėl grąžinti A. K. motinai I. K. pagrindo nėra.

2410.

25Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (iki 2018-07-01 institucija, teikianti išvadą byloje) pateikė išvadą, kad yra pagrindas apriboti G. Ž. tėvo valdžią sūnaus A. K. atžvilgiu, vaiką A. K. atskirti nuo motinos I. K., kadangi atsakovai yra nusišalinę nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir išlaikymo, nesudaro vaikui saugios aplinkos, netenkina kitų būtinų jo poreikių. Nurodė, kad A. su seneliu jaučiasi ramus, saugus, vaikas pasikeitė teigiama linkme lyginant su tuo laikotarpiu, kai gyveno su mama I. K..

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2811.

29Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas laikinai apribojo G. Ž. tėvo valdžią, vaiko A. K., atžvilgiu, bei laikinai apribojo I. K. motinos valdžią, vaiko A. K., atžvilgiu, nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą ir jo nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė V. K., pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatė jo globėjo V. K. gyvenamojoje vietoje, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymą Nr. 30-2682 ir priteisė iš atsakovės I. K. išlaikymą A. K. po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės.

3012.

31Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės I. K. atžvilgiu ir priešieškinio reikalavimų panaikinti laikinąją globą ir grąžinti vaiką motinai, teismas konstatavo, jog laikinoji globa nepilnamečiam vaikui nustatyta ne tik dėl to, kad I. K. turi/ turėjo psichinės sveikatos problemų, emocijų sutrikimų, tačiau ir dėl to, kad atsakovė neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų vaikui, nebuvo aišku, ar atsakovė su vaiku išvis gyvena jos nurodytu adresu, neužtikrino vaiko teisių ir teisėtų interesų, atsakovė neadekvačiu elgesiu kėlė konfliktus vaiko ugdymo įstaigoje, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad laikotarpis nuo laikinosios globos nustatymo iki kreipimosi į teismą dėl nuolatinės globos nėra pakankamas įvykti esminiams pokyčiams šeimoje, tačiau teisminio nagrinėjimo laikotarpis buvo pakankamas sprendžiant, ar teigiami pokyčiai šeimoje vyksta ir ar tie pokyčiai ilgalaikiai, nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir priešieškinio reikalavimą panaikinti laikinąją globą bei grąžinti vaiką motinai, teismas taip pat konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės elgesys nėra iš esmės pasikeitęs teigiama linkme, nes atsakovė nebendradarbiauja su specialistais ir nepriima siūlomos pagalbos, nevykdo įsipareigojimų, ji nepripažįsta jokių aplinkybių, dėl kurių jos sūnui paskirta laikinoji globa, nesikreipia reguliarios ir nuoseklios psichologinės/psichoterapinės pagalbos, savo pačios elgesio auginant ir auklėjant sūnų nevertina kritiškai, atsisako lankyti rekomenduotas tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, dėl susidariusios situacijos išsako daug nenuoseklių kaltinimų ir įtarimų laikinajam globėjui, seseriai, mokyklos darbuotojams, socialiniams darbuotojams ir kt., nėra motyvuota geranoriškai bendradarbiauti su šeimai paskirtais darbuotojais. Nors atsakovė deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ilgalaikių ir stabilių pokyčių šeimoje nėra. Socialinis darbas su atsakovės šeima vyksta nenuosekliai dėl nuolat keičiamos gyvenamosios vietos, dėl atsakovės nebendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais. Teismo teigimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė sprendimo priėmimo metu gali tinkamai įgyvendinti savo motinos valdžią, šiai dienai ji negali tinkamai rūpintis A, neteikia jam išlaikymo. Byloje nustatyta, jog atsakovės veiksmai/neveikimas yra priešingi vaiko interesams ir ji piktnaudžiauja tėvų valdžia, o tai teismas vertino kaip kaltus jos veiksmus. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, netinkamai rūpinasi vaiku, todėl, įvertinęs šiuo metu esamą situaciją, vaiko norą ir jo lūkestį gyventi su seneliu, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti I. K. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, siekiant, jog ji pakeistų savo elgesį taip, kad vaikas ir jo teisėti interesai būtų apsaugoti nuo žalos. Todėl teismas ieškinio reikalavimą laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu tenkino, priešieškinį panaikinti laikinąją globą ir grąžinti vaiką motinai atmetė.

3213.

33Dėl ieškinio reikalavimų atsakovo G. Ž. atžvilgiu teismas pažymėjo, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina juo tiek, jog užtikrintų tinkamo augimo ir vystymosi sąlygas, pats atsakovas sutiko, kad jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinai apriboti atsakovo G. Ž. tėvo valdžią vaiko A. K. atžvilgiu, todėl šį ieškinio reikalavimą taip pat tenkino. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vaiko išsakytą norą gyventi su seneliu, A. K. globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi skyrė juo sutikusi būti V. K. ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatė jo globėjo gyvenamojoje vietoje.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3514.

36Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3715.

38Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3915.1.

40Teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėtų auginti savo vaiką, nenurodė jokių įrodymų apie apeliantės blogėjančią sveikatą nuo 2013 m., o rėmėsi tik nepatvirtintais liudytojų parodymais.

4115.2.

42Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatyti vaiko norai, t. y. vaikas nebuvo apklausiamas tokiu būdu, kuris leistų iš tiesų nustatyti tikrąjį vaiko norą, be aplinkinių žmonių įtakos, o Vilniaus Universiteto Psichologijos Fakulteto ekspertų išvadoje yra pažymėta tik vaiko nuomonė, kuriam didelę įtaką darė jo senelis ir apeliantės sesuo, su kuriais vaikas ir gyvena. Be to, teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad tarp artimųjų vyksta šeimyninis konfliktas, dėl to ir atsiranda neteisingi duomenys apie apeliantės šeimą.

4315.3.

44Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas apriboti apeliantei motinos valdžią tuo pagrindu, kad ji anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Apeliantės teigimu, toks skundžiamo sprendimo argumentavimas yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra sveika. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti gydytojų psichiatrų išrašai, kurių teismas nevertino. Apeliantė reguliariai lankosi pas psichologus (psichiatrus), lanko kursus, kuriuose tobulina socialinius įgūdžius, jai pavyko įsidarbinti ir ji gauna didesnes pajamas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ji turėtų būti atskirta nuo vaiko. Įstatymas suteikia vaiko tėvams prieš kitus asmenis pirmumo teise atlikti savo kaip tėvų pareigą, todėl ši teisė negali būti ribojama nenustačius priežasčių, dėl kurių vaiko gyvenimas su vienu iš tėvų pakenktų vaiko interesams.

4515.4.

46Teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d. įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktų įrodymų. Teismas nevertino visų įrodymų visumos, o atliko tik formalų įrodymų tyrimą, o tai reiškia, kad teismas priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą. Atsakovės teigimu, teismas didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovės bei jos surinktų laikinų liudytojų pateiktiems įrodymams, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

472.

48Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

493.

50Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5117.1.

52Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi yra motyvuotas, teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo LAT formuojančios praktikos.

5317.2.

54Nors atsakovė ir deda pastangas, siekia bendrauti su vaiku, jos veiksmai nėra pakankami ir leidžiantys daryti išvadą, kad vaiko interesus atitiktų jo grąžinimas motinai. Vaiko nuolatiniais kasdieniais (mokykliniais, sveikatos, maitinimo, būsto užtikrinimo) poreikiais tęstinai rūpinasi trečiasis asmuo V. K.. Tuo tarpu apeliantė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, pareigas, neskiria pakankamo dėmesio vaiko poreikiams. Tėvystė (motinystė) yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė I. K., siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Tačiau apeliantė nesistengia suartėti su sūnumi, nelanko pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimų, neturi nuolatinio pajamų šaltinio, neteikia sūnui išlaikymo, nesidomi jo mokymo rezultatais ir sveikata. Apeliantės elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs.

5517.3.

56Byloje buvo atlikta kompleksinė psichologinė ekspertizė vaikui A. K., kurioje buvo išklausyta vaiko nuomonė. Nepilnametis išreiškė norą gyventi su seneliu. Nustatant laikinąją globą Tarnyboje taip pat buvo išklausyta vaiko nuomonė. A. yra pakankamai subrendęs savo nuomonei išreikšti. Vaiko nuomonė neprieštarauja jo interesams. Be to, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, kai senelio globojamas vaikas yra įpratęs prie gyvenamosios vietos, būtų žalingas ir neatitiktų vaiko interesų.

574.

58Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

595.

60Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6119.1.

62Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantės argumentai dėl šių teisės normų nesilaikymo yra pagrįsti.

6319.2.

64Teismas nepažeidė CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių ir tinkamai konstatavo, kad laikinoji globa nepilnamečiam vaikui nustatyta ne tik dėl to, kad I. K. turi/ turėjo psichinės sveikatos problemų, emocijų sutrikimų, tačiau ir dėl to, kad atsakovė neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų vaikui, nebuvo aišku, ar atsakovė su vaiku išvis gyvena jos nurodytu adresu, neužtikrino vaiko teisių ir teisėtų interesų, atsakovė neadekvačiu elgesiu kėlė konfliktus vaiko ugdymo įstaigoje, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Be to, atsakovės paaiškinimai, jog ji tinkamai rūpinosi vaiku ir užtikrino jo teises ir teisėtus interesus, nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti I. K. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

676.

68Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

697.

70Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

718.

72Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

739.

74Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

7510.

76Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkino, o atsakovės I. K. priešieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymu nustatytos globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo, atmetė. Teismas laikinai apribojo G. Ž. tėvo valdžią vaiko A. K., atžvilgiu, bei laikinai apribojo I. K. motinos valdžią vaiko A. K., atžvilgiu, nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą ir jo nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė V. K., pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatė jo globėjo V. K. gyvenamojoje vietoje, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymą Nr. 30-2682 ir priteisė iš atsakovės I. K. išlaikymą A. K. po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, kuria teismas laikinai apribojo I. K. motinos valdžią vaiko A. K., atžvilgiu. Apeliantės teigimu, teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėtų auginti savo vaiką, nenurodė jokių įrodymų apie apeliantės blogėjančią sveikatą nuo 2013 m., o rėmėsi tik nepatvirtintais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo tinkamai nustatyti vaiko norai, t. y. vaikas nebuvo apklausiamas tokiu būdu, kuris leistų iš tiesų nustatyti tikrąjį vaiko norą, be aplinkinių žmonių įtakos. Be to, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią tuo pagrindu, kad ji anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, todėl atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota I. K. motinos valdžia vaiko A. K., atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

77Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

7811.

79Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada laikinai apriboti I. K. motinos valdžią vaiko A. K. atžvilgiu, apeliantė visų pirma nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.161 straipsnio 3 dalies, 3.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydama, kad teismas prioritetą auginti vaiką suteikė ne vaiko tėvams (motinai), tačiau vaiko seneliui, nors bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė pagrįstų ir teisingų priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėtų auginti savo vaiką. Teismas nenurodė jokių įrodymų apie apeliantės blogėjančią sveikatą nuo 2013 m., o rėmėsi tik nepatvirtintais liudytojų parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

8012.

81Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

8213.

83Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

8414.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

8615.

87Pažymėtina, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų - galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

8816.

89Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvų valdžia gali būti apribojama ne tik tais atvejais, kai prieš vaiką yra smurtaujama ar su juo agresyviai elgiamasi, tačiau ir tuomet, kai juo nėra rūpinamasi ar tėvai vengia atlikti savo pareigas, kurios, be kita ko, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (38 straipsnio 6 dalis), kurioje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apeliantės, kaip motinos, valdžią, nors byloje nebuvo įrodymų apie netinkamą jos elgesį, gyvenimo būdą ar neigiamos įtakos sūnui padarymą.

9017.

91Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės I. K. šeima 2013-09-11 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (el. b. 1 t., b. l. 92) dėl atsakovės turimų psichinės sveikatos problemų – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartimi I. K. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-06-02 iki 2013-07-13, diagnozė – kliedesinis sutrikimas, rekomenduotas tolesnis gydymas medikamentais (el. b. 1 t., b. l. 96, 99, 138-140). I. K. gydymosi laikotarpiu nepilnamečiui A. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-07-11 įsakymu Nr. A30-1754 buvo nustatyta laikinoji globa I. K. sesers A. S., gyvenančios ( - ), šeimoje (el. b. 1 t., b. l. 91). VšĮ Šeškinės poliklinikos 2017-10-05 pateiktais duomenimis, I. K. Psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2000 m., pas psichiatrus lankėsi iki 2013 m. pabaigos, 2016-12-22 psichiatro konsultacijai buvo užregistruota socialinio darbuotojo (el. bylos priedo 1 t., b. l. 100-102). Po gydymosi laikotarpio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimu A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Su I. K. šeima dirbančių VšĮ Pal. J. M. Šeimos pagalbos centro (toliau – ir Centras) socialinių darbuotojų 2016-10-07, 2016-11-04 pateiktais duomenimis, 2016 metais situacija I. K. šeimoje pablogėjo – I. K. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, neatsiliepia į telefono skambučius, nesudaro galimybių patikrinti sūnaus buities sąlygų, piktybiškai atsisako nurodyti savo gyvenamąją vietą. 2016-11-02 bei 2016-11-03 socialiniai darbuotojai lankėsi atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini, tačiau durų niekas neatidarė, į telefono skambučius atsakovė neatsiliepė (el. b. 1 t., b. l. 157). Skyrius 2016-10-31, 2016-11-21 taip pat gavo Vilniaus Žemynos progimnazijos pranešimus dėl A. K. pažeidžiamų teisių, kuriuose buvo nurodyta, jog motina I. K. nebendradarbiauja su ugdymo įstaigos specialistais. A. ugdymo įstaigą lanko nereguliariai, dažnai vėluoja į pamokas, neatlieka namų darbų, neturi mokyklinių priemonių, būna nešvariais rūbais. Ugdymo įstaigos psichologės pateiktoje A. psichologinio vertinimo išvadoje (el. b. 1 t., b. l. 88) konstatuota, jog A. nuo 2016 m. vasario mėn. Vaiko gerovės komisijos 2016-01-27 sprendimu ir I. K. sutikimu buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau 2016-10-21 motina atsisakė psichologinės pagalbos sūnui teikimo. Psichologės pateiktais duomenimis, A. ugdymo įstaigą lanko nereguliariai, nėra žinoma, kur jis tuo metu būna, jo motina kartais elgiasi agresyviai ugdymo įstaigos darbuotojų atžvilgiu, prieš berniuką galimai yra naudojamas smurtas, atsižvelgiant į tai galimai nėra pakankamai užtikrintas vaiko fizinis saugumas. 2016-12-02 Skyriuje įvyko tarpžinybinis pasitarimas dėl nepilnamečio A. tolesnės priežiūros, kurio metu įvertinus turimą informaciją dėl nepilnamečio A. pažeidžiamų teisių, atsižvelgiant į vaiko nuomonę (nurodė, kad labiausiai norėtų gyventi su seneliu), buvo priimtas sprendimas A. nustatyti laikinąją globą senelio V. K. šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-30 įsakymu Nr. 30-2682 A. nustatyta laikinoji globa senelio V. K. šeimoje.

9218.

93Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju priimant įsakymą dėl laikinosios globos vaikui nustatymo buvo pagrindas nustatyti laikinąją globą. Sprendimas steigti laikinąją globą buvo priimtas dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių – atsakovė neužtikrino vaikui saugių gyvenimo sąlygų, vaiko fizinio ir emocinio saugumo, vaiko teisių ir teisėtų interesų, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais.

9419.

95Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo ir priešieškinio reikalavimą panaikinti laikinąją globą bei grąžinti vaiką motinai, nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir šiuo metu vaiko grąžinimas į šeimą (pas apeliantę) prieštarautų vaiko interesams, dėl ko yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti jos, kaip motinos, valdžią, siekiant, jog ji pakeistų savo elgesį taip, kad vaikas ir jo teisėti interesai būtų apsaugoti nuo žalos.

9620.

97Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai, byloje pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai išties patvirtina, jog atsakovės elgesys nėra iš esmės pasikeitęs teigiama linkme, kadangi atsakovė ne tik nebendradarbiauja su specialistais ir nepriima siūlomos pagalbos, bet ir nevykdo įsipareigojimų, ji nepripažįsta jokių aplinkybių, dėl kurių jos sūnui paskirta laikinoji globa, nesikreipia reguliarios ir nuoseklios psichologinės/psichoterapinės pagalbos, savo pačios elgesio auginant ir auklėjant sūnų nevertina kritiškai, atsisako lankyti rekomenduotas tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, dėl susidariusios situacijos išsako daug nenuoseklių kaltinimų ir įtarimų laikinajam globėjui, seseriai, mokyklos darbuotojams, socialiniams darbuotojams ir kt., nėra motyvuota geranoriškai bendradarbiauti su šeimai paskirtais darbuotojais, nekeičia savo požiūrio į bendradarbiavimą su vaiko seneliu V. K., nėra pajėgi šiuo metu užtikrinti tinkamas buities gyvenimo sąlygas vaikui, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą.

9821.

99Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Be to, vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jo emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi būtų nuolatos ir sistemingai bendravusi, dalyvavusi jo auklėjime, domėjusi jo mokymo rezultatais ir sveikata ar kitaip vykdžiusi savo, kaip motinos, pareigas. Byloje be kita ko nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės sugebėjimą tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, dėl ko apeliantės elgesys vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką, vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė žino, kokie yra jos sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė iš esmės visiškai nesirūpino sūnumi ir nedalyvavo jo auklėjime, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė laikinai apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu laikinai apribojus atsakovės, kaip motinos, valdžią yra pakenkiama vaiko esminiams interesams bei teisėms, o taip pat kad tai yra neproporcinga priemonė, atmetami kaip nepagrįsti.

10022.

101Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia ir apeliantės teiginys, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas apriboti apeliantei motinos valdžią tuo pagrindu, kad ji anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Apeliantės teigimu, ji yra sveika. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti gydytojų psichiatrų išrašai, kurių teismas nevertino. Tačiau teisėjų kolegija ir šiuos apeliantės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus vertina kritiškai.

10223.

103Nors atsakovė ir apeliuoja į tai, jog ji neturi psichinės sveikatos sutrikimų, todėl, atsakovės teigimu, nepagrįstai ir remiantis melagingais duomenimis buvo laikinai apribota I. K. motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, laikinai I. K. motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribota ne tik dėl to, kad I. K. turi/ turėjo psichinės sveikatos problemų, emocijų sutrikimų, tačiau ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir šiuo metu vaiko grąžinimas į šeimą prieštarautų vaiko interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, netinkamai rūpinasi vaiku, todėl, įvertinęs šiuo metu esamą situaciją, vaiko norą ir jo lūkestį gyventi su seneliu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti I. K. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu.

10424.

105Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė I. K. VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2000 m. iki 2004 m. (diagnozė - demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis (F02.8)), buvo skiriamas medikamentinis gydymas, siųsta psichologiniam ištyrimui, psichologo konsultacijoms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nutartimi I. K. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-06-02 iki 2013-07-13, diagnozė - kliedesinis sutrikimas, rekomenduotas tolesnis gydymas medikamentais (el. b. 1 t., b. 1. 96, 99, 138-140). Pas psichiatrus atsakovė lankėsi iki 2013 m. pabaigos - 2013-10-15 diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), 2013-11-19 diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (F22.0). 2016-12-22 buvo siųsta psichiatro konsultacijai, nustatyta diagnozė - organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), bei siųsta psichologo konsultacijai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė tolesnio psichologinio konsultavimo atsisakė. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, teisėjų kolegija apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas apriboti apeliantei motinos valdžią tuo pagrindu, kad ji anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

106Dėl vaiko nuomonės

10725.

108Atsakovė I. K. apeliaciniame skunde taip pat kelia netinkamai nustatytos vaiko nuomonės klausimą. Apeliantės teigimu, vaikas nebuvo apklausiamas tokiu būdu, kuris leistų iš tiesų nustatyti tikrąjį vaiko norą, be aplinkinių žmonių įtakos, o Vilniaus Universiteto Psichologijos Fakulteto ekspertų išvadoje yra pažymėta tik vaiko nuomonė, kuriam didelę įtaką darė jo senelis ir apeliantės sesuo, su kuriais vaikas ir gyvena.

10926.

110CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

11127.

112Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte taip pat įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje.

11328.

114Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio klausimo teisminio nagrinėjimo metu, nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.

11529.

116Pastebėtina, jog byloje paskyrus psichologinį įvertinimą ekspertizės tikslais, pateikta Psichologinio įvertinimo išvada, kad A. K. turi pakankamą kognityvinę, socialinę ir emocinę brandą savo nuomonei ir pažiūroms suformuluoti ir išreikšti; psichologinės ekspertizės metu berniukas nuosekliai teigė norintis likti gyventi su seneliu (el. bylos priedo 1 t., b. l. 178-189). Atsakovės vertinimu, vaikas išreiškė norą gyventi su seneliu, nes bijo seneliui ir tetai prieštarauti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktą Psichologinio įvertinimo išvadą, atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinimo metu stebimi mamos bandymai paveikti sūnų priimti kitą sprendimą, tačiau berniukas savo pozicijos laikėsi nuosekliai ir argumentuotai. Objektyvaus pagrindo netikėti ar abejoti šia išvada, apeliacinės instancijos teismas neturi. Be kita ko, Psichologinio įvertinimo išvadoje nurodyta, kad berniuko sprendimą gyventi su seneliu lemia tai, kad gyvenant globėjo V. K. namuose užtikrinama jo rutina ir pastovus ritmas (A. laiku nuvyksta į pamokas, turi aiškų dienos režimą), gyvendamas su seneliu berniukas gali laisvai bendrauti su abiem tėvais, atsirado galimybė kurti ir išlaikyti santykius su bendraamžiais. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė neprieštarauja jo interesams. Tuo tarpu kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, kai senelio globojamas vaikas yra įpratęs prie gyvenamosios vietos, būtų žalingas ir neatitiktų vaiko interesų, todėl vien tik deklaratyvūs, konkrečiais ir objektyviais duomenimis nepatvirtinti apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatyta vaiko nuomonė, atmetami.

117Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

11830.

119Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

12031.

121Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų, tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, bet ir liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti atsakovės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, pagrįstai laikinai apribojo I. K. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, siekiant, jog ji pakeistų savo elgesį taip, kad vaikas ir jo teisėti interesai būtų apsaugoti nuo žalos. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo patenkintas pagrįstai.

12232.

123Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); motina (nagrinėjamu atveju atsakovė) galės kreiptis teismą dėl laikino motinos valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną motinos valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis motinos elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs motinos moralinių vertybių ir juos atspindinčių jos poelgių pokyčiai.

12433.

125Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

126Dėl procesinės bylos baigties

12734.

128Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą laikinai apriboti I. K. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

129Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

13035.

131CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13236.

133Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Nei ieškovė, nei atsakovė pagal priešieškinį įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

13437.

135Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

136Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

137atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

138Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

139Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie... 8. 2.... 9. Nurodė, kad I. K. šeima 2013-09-11 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, nuo laikinosios globos nustatymo padėtis atsakovo šeimoje... 12. 4.... 13. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nesutiko su pareikštais reikalavimais.... 14. 5.... 15. Atsakovas G. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko visiškai.... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo V. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu... 18. 7.... 19. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti laikiną globą,... 20. 8.... 21. Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 22. 9.... 23. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 24. 10.... 25. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 11.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 30. 12.... 31. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės I. K. atžvilgiu ir priešieškinio... 32. 13.... 33. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovo G. Ž. atžvilgiu teismas pažymėjo, kad... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 35. 14.... 36. Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 37. 15.... 38. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 39. 15.1.... 40. Teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių apeliantė... 41. 15.2.... 42. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatyti vaiko norai, t. y.... 43. 15.3.... 44. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas apriboti apeliantei motinos... 45. 15.4.... 46. Teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d. įtvirtintą pareigą visapusiškai,... 47. 2.... 48. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie... 49. 3.... 50. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 51. 17.1.... 52. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir... 53. 17.2.... 54. Nors atsakovė ir deda pastangas, siekia bendrauti su vaiku, jos veiksmai nėra... 55. 17.3.... 56. Byloje buvo atlikta kompleksinė psichologinė ekspertizė vaikui A. K.,... 57. 4.... 58. Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 59. 5.... 60. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 61. 19.1.... 62. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas,... 63. 19.2.... 64. Teismas nepažeidė CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių ir tinkamai... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 67. 6.... 68. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 69. 7.... 70. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 71. 8.... 72. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 73. 9.... 74. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 75. 10.... 76. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl laikino... 77. Dėl laikino motinos valdžios apribojimo... 78. 11.... 79. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada laikinai apriboti I. K.... 80. 12.... 81. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų... 82. 13.... 83. Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, kai tėvai (tėvas ar motina)... 84. 14.... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas... 86. 15.... 87. Pažymėtina, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai... 88. 16.... 89. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, įstatymas numato ir teismų... 90. 17.... 91. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės I. K. šeima 2013-09-11 įrašyta... 92. 18.... 93. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas... 94. 19.... 95. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 96. 20.... 97. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai, byloje... 98. 21.... 99. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvystė (motinystė)... 100. 22.... 101. Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia ir apeliantės teiginys, jog... 102. 23.... 103. Nors atsakovė ir apeliuoja į tai, jog ji neturi psichinės sveikatos... 104. 24.... 105. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti... 106. Dėl vaiko nuomonės... 107. 25.... 108. Atsakovė I. K. apeliaciniame skunde taip pat kelia netinkamai nustatytos vaiko... 109. 26.... 110. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas... 111. 27.... 112. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte taip pat... 113. 28.... 114. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui... 115. 29.... 116. Pastebėtina, jog byloje paskyrus psichologinį įvertinimą ekspertizės... 117. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 118. 30.... 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 120. 31.... 121. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog... 122. 32.... 123. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai,... 124. 33.... 125. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti... 126. Dėl procesinės bylos baigties... 127. 34.... 128. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 129. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 130. 35.... 131. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 132. 36.... 133. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 134. 37.... 135. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 136. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 137. atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 138. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti... 139. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....