Byla 2A-1729-798/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų viešosios įstaigos „Elite mind“ ir L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės nepilnametės B. D., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą V. D. ir L. D., ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Elite mind“ bei L. A., trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Nepilnametė ieškovė B. D., atstovaujama atstovų pagal įstatymą, kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 9025,20 Lt turtinę žalą bei 50 000 Lt neturtinę žalą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad B. D. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. lankė Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke Belmonte, atsakovų organizuotas vaikams dailiojo jojimo treniruotes. Jos trenerė buvo atsakovė L. A.. 2012 m. liepos 11 d. dieną, apie 16 val., treniruotės metu, B. D. su žirgu S. perjodinėjo iš vienos aikštelės į kitą ir dėl nesuprantamų priežasčių šis žirgas pradėjo baidytis ir apie tai B. D. pranešė atsakovei L. A., kuri liepė ieškovei suduoti žirgui per pečius steku, tačiau po sudavimo steku šis žirgas pasibaidė ir tapo nevaldomas, todėl, matydama, kad kritimas yra neišvengiamas, B. D. nuo žirgo pati ketino nušokti, kaip ji ir buvo mokoma elgtis analogiškais atvejais, tačiau to ji padaryti nespėjo, kadangi buvo išmesta iš balno ir krito nuo žirgo galva žemyn. Nukritus nuo žirgo, B. D. lūžo stuburo slankstelis, dėl ko ji buvo hospitalizuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filiale. 2012 m. liepos 11 d. treniruotės metu B. D. nurodė atsakovei L. A. apie tai, jog šis žirgas yra neramus ir baidosi, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė L. A., turėjo ir galėjo numatyti, kad šis žirgas gali pasibaidyti ir B. D. gali nukristi, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, jog nuramintų žirgą ir pašalintų galimos nelaimės priežastis. B. D. tą dieną jodinėjo ir elgėsi pagal ankstesnius atsakovės L. A. mokymus ir duotus nurodymus, kaip elgtis krentant nuo žirgo, ir šiuo atveju B. D. klausė išimtinai trenerės atsakovės L. A. nurodymų, po kurių davimo šis žirgas pasibaidė dar labiau ir B. D. nukrito nuo žirgo. Duodama nurodymus atsakovė L. A. sėdėjo atokiau, o nestovėjo šalia ir neprižiūrėjo B. D., todėl toks atsakovės L. A. elgesys yra vertintinas kaip itin nerūpestingas ir aplaidus, kadangi ji dirbo su mažamečiu vaiku, kuris jau buvo ne kartą nukritęs nuo žirgo, todėl jam ir šiam žirgui treniruotės metu buvo reikalingas didesnis dėmesys ir priežiūra.

4Atsakovai VšĮ „Elide mind“ bei L. A. nesutiko su ieškinio argumentais, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad atsakovė L. A. yra žirgo, vardu Santiago, kuriuo atsakovo VšĮ „Elite mind“ organizuotose jojimo pamokose mokėsi joti B. D., savininkė. Šis žirgas nuomos (panaudos) teisinių santykių pagrindu dažnai buvo naudojamas atsakovo VšĮ „Elite mind“ veikloje. B. D. nuo 2010 m. spalio mėn. lankė atsakovo VšĮ „Elite mind“ organizuotas jojimo pamokas, kurias vedė atsakovė L. A., turinti teisę dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą. Paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, tačiau dar prieš pradedant teikti paslaugas, B. D. tėvas L. D. su šios sutarties sąlygomis buvo supažindintas ir sutiko jų laikytis, todėl vadovaujantis Paslaugų teikimo sutarties 1.1 p. nuostatomis, atsakovas VšĮ „Elite mind“ įsipareigojo teikti, o paslaugų gavėjas įsipareigojo priimti jojimo pradmenų ir dailiojo jojimo pamokas B. D. ir pagal sudarytas sąlygas tenkinti jos saviraiškos poreikius šiame sporte, todėl darytina išvada, jog tarp B. D. atstovaujančių tėvų ir atsakovo VšĮ „Elite mind“ buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikti L. D. sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, kad nuo 2011 m. pradžios buvo atliekami mokėjimai atsakovui VšĮ „Elite mind“ už B. D. jojimo pamokas. Ieškinyje yra klaidingai nurodomos 2012 m. liepos 11 d. B. D. jojimo pamokos metu įvykusio nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės, nes tam, kad kiek galima labiau būtų sumažinta bet kokia su jojimu ant žirgo susijusi rizika, iš anksto buvo imtasi reikiamų saugumo priemonių ir 2012 m. liepos 11 d. pamokos metu žirgas Santiago buvo su parišimais, kurie yra naudojami kaip drausminančioji priemonė saugesniam raitelių jojimui, be to, ant žirgo balno buvo saugos dirželis, kurį raiteliai gali naudoti prireikus tvirčiau įsikibti lygsvaros praradimo situacijose arba siekiant psichologinio saugumo, jeigu yra toks poreikis, be to, B. D. dėvėjo ir apsauginį šalmą. 2012 m. liepos 11 d. pamokos metu šis žirgas buvo ramus ir paklusniai vykdė juo jojusios raitelės B. D. komandas. Baigiamoji pamokos dalis turėjo būti atlikta kitoje didesnėje ir tuo metu laisvoje aikštelėje ir visą kelią nuo vienos aikštelės iki kitos B. D., jojančią ant žirgo Santiago, lydėjo atsakovė L. A.. Atėjus į naują aikštelę, ji atsisėdo aikštelės gale, kad galėtų gerai stebėti jojančią B. D. iš išorės, nes tik taip stebėdamas treneris gali iš visų pusių matyti raitelį. B. D. buvo nurodyta šuoliuoti į dešinę pusę ratu, ne toliau nei iki aikštelėje buvusios kliūties ir išklausiusi užduotį, B. D. ėmė šuoliuoti, tačiau jai nepavyko pasukti žirgo ratu į dešinę pusę, kaip buvo nurodyta, todėl ji nujojo už aikštelėje buvusios kliūties, padarė didelį ratą aplink visą aikštelę, persivedė žirgą risčia ir ties atsakove L. A. sustojo, tada atsakovė L. A. jai nurodė jos padarytas klaidas, paaiškino, kaip reikia elgtis, kad žirgas pasuktų į dešinę pusę ir prieš pradedant šuoliuoti antrą ratą B. D. buvo nurodyta, jog jeigu jai nepavyktų pasukti žirgo į dešinę pusę iki nustatytos vietos, tai ji turinti persivesti jį risčia ir grįžti pas trenerę. Šuoliuojant antrą ratą B. D. vėl nepavyko pasukti žirgo į dešinę pusę ir ji nujojo už aikštelėje buvusios kliūties ir nuo ten ji ėmė tiesiai šuoliuojantį žirgą bausti steku iš kairės pusės per jo galinę korpuso dalį, todėl žirgas, klausydamas komandos, paspartino šuolius tiek, kiek leido drausminantys parišimai, todėl aikštelės gale žirgui sukant į dešinę, B. D. nušoko į dešinę pusę ir nukrito ant dešinio peties ir šono, B. D. nebuvo išmesta iš balno ir nenukrito žemyn galva. Atsakovai nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų atsakovų VšĮ „Elite mind“ bei L. A. civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tarp šalių susiklostė sutartiniai paslaugų teikimo santykiai, todėl civilinio kodekso (toliau CK) 6.267 str. 1 d. norma yra netaikoma. Atsakovai prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad draudimo sutartys yra skirstomos pagal draudimo išmokos pobūdį ir draudėjo turtinio intereso objektą į nuostolių ir sumų draudimo sutartis. Gyvybės draudimo sutartys yra priskiriamos prie sumų draudimo sutarčių, kurių bruožas yra tai, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo sutartyje nurodytam asmeniui yra išmokama draudimo sutartyje įvardinta iš anksto šalių sutarta suma, neatsižvelgiant į tai, koks buvo patirtas nuostolis. Ieškovės atstovas pagal įstatymą L. D. sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ir šalys susitarė dėl maksimalių draudimo sumų ir draudimo įmokos. Draudimo išmoka priklauso nuo draudimo įmokomis sumokėtas sumos, todėl ieškiniu prašoma turtinė ir neturtinė žala yra nemažintina draudimo išmokos dydžiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei B. D., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą V. D. ir L. D., solidariai iš atsakovų VšĮ „Elite mind“ ir L. A. 6445,20 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui, 40 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5142 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų VšĮ „Elite mind“ ir L. A. 1392 Lt žyminį mokestį valstybės naudai.

8Teismas nustatė, kad B. D. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke Belmonte lankė atsakovų organizuotas vaikams dailiojo jojimo treniruotes, o jos trenerė buvo atsakovė L. A.. Už pravestas jojimo pamokas bei treniruotes kiekvieną mėnesį po 200 Lt buvo pervedama į atsakovės L. A. nurodytas banko sąskaitas. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės jojimo paslaugų tiekimo sutarties. 2012 m. liepos 11 d. jojimo treniruotės metu, B. D. nukritus nuo žirgo, jai buvo nustatytas juosmens slankstelio lūžis, todėl buvo taikytos medicininės reabilitacijos procedūros, t. y. kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, nugaros ir kojų masažas, psichologo konsultacijos bei medikamentinis gydymas.

9Teismas nustatė, kad byla nagrinėjama antrą kartą, nes Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta aplinkybė, jog pati ieškovė nušoko nuo žirgo, taip pat teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurio ji nukrito nuo žirgo ir susižalojo. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad atsakovams kyla civilinė atsakomybė be kaltės, todėl nurodė pirmos instancijos teismui bylą tirti tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

10Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų sumokėtus pinigus už jojimo pamokas laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pirko paslaugas, kurias gavo, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie jojimo pamokų netinkamą vedimą, paneigiančių suteiktų paslaugų kokybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl netinkamų jojimo treniruočių vedimo ieškovės įstatyminiai atstovai būtų reiškę pretenzijas atsakovams. Kadangi žala atsirado iš delikto, o ne dėl sutartinės civilinės atsakomybės, teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės prašymą priteisti avansą už jojimo stovyklą teismas taip pat laikė nepagrįstu, nes gavėjas yra Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, o byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai yra kaip nors susiję su šiuo juridiniu asmeniu, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė būtų kreipusis į minėtą direkciją su prašymu grąžinti avansą ir pastaroji būtų atsisakiusi tai padaryti.

11Teismas konstatavo, kad ieškovės išlaidos už atstatomąją mankštą baseine, maudymosi kostiumėlį ir nosies spaustuką, sportinę aprangą AB „Eglės sanatorija“ už ieškovės tėvų apgyvendinimą, už psichologo paslaugas, vaistus atlygintinos iš atsakovų, nes ieškovės nurodytos procedūros, užsiėmimai, konsultacijos, išrašyti vaistai buvo būtini, siekiant sumažinti patirtos traumos padarinius. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo sunku judėti, vykdant gydytojų nurodymus, todėl konstatavo, kad jai privalėjo padėti tėvai, todėl tėvų išlaidas, patirtos sanatorijoje, prižiūrint savo nepilnametę dukrą, taip pat pripažino būtinomis. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė 6445,20 Lt patirtos turtinės žalos dydį, todėl nurodyta pinigų suma priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų.

12Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė patyrė stuburo slankstelio L1 kompresinį lūžį ir kad iki 2014 m. rugsėjo 9 d. ši trauma buvo gydoma. Teismas nustatė, kad ieškovė negalėjo lankyti mokyklos, jai buvo skirtas mokymas namuose, o B. D. nuotaika pastoviai svyruoja, ji iki šiol patiria išgyvenimus dėl atsiradusių fizinės sveikatos ir galimybės laisvai rinktis veiklos sritis apribojimų (T2, b. l. 39), ji vis dar vaikšto pas psichologą, nuolat vartoja vaistus, nes nuolat jaučia fizinį skausmą, turi visko saugotis, nuolat patiria baimės, nepilnavertiškumo jausmus. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, į tai, kad patirta trauma priskiriama prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, o jos gydymas yra tęstinio pobūdžio, ji atsirado dėl didesnės rizikos šaltinio – žirgo, veiksmų, už kuriuos atsakovai atsako be kaltės, todėl turėjo būti atidesni vedant jojimo pamokas, manė, kad protingumo, teisingumo principus atitinkanti ir proporcinga suma ieškovės fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams bei nepatogumams, dvasiniam sukrėtimui atlyginti yra 40 000 Lt, kuri priteistina ieškovei solidariai iš atsakovų.

13Teismas, spręsdamas dėl draudimo išskaitos, pažymėjo, kad gyvybės draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, kuria atlyginama sutartimi sutarta suma ir kuri yra papildoma apsauga, o ne realiai patirti nuostoliai. Kadangi CK 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tai teismas padarė išvadą, kad B. D. išmokėta 4500 Lt draudimo išmoka negali būti išskaičiuota iš reikalaujamos priteisti sumos.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde atsakovai VšĮ „Elite mind“ ir L. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Dėl bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartis turi prejudicinę galią. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje iš esmės neišnagrinėjo šalių kilusio ginčo, nes ją grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nepasinaudojo CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tik neišspręstų reikalavimų dalyje, bet grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl visų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti dėl visų ieškinio reikalavimų. Be to, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui ieškovės atstovai pagal įstatymą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš dalies pakeitė ieškinio dalyką. Dėl nurodytų priežasčių byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo, siekiant atskleisti jos esmę ir pagal pateiktus įrodymus teisingai išspręsti ginčą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai tik dėl atlygintino žalos dydžio ir nenagrinėjo aplinkybių dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovų civilinės atsakomybės taikymo.

182. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančią deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės atstovai pagal įstatymą ir atsakovai buvo sudarę atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, todėl teismas turėjo taikyti sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Be to, žirgas ieškovei nepadarė jokio žalos, nes jis tik vykdė komandas, todėl dar ir dėl šios priežasties negalėjo būti taikomos deliktinės civilinės atsakomybės institutas.

193. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės. Vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma. Gyvūnų atžvilgiu egzistuoja ribotos galimybės juo kontroliuoti ir valdyti, todėl negalima reikalauti, kad jojimo pamokas organizuojantis ir vykdantis subjektas ir (ar) treneris garantuotų absoliučią apsaugą visais atvejais. Atitinkamai dėl minėtų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama, pagal tai, ar šie asmenys tinkamai vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Organizuodami ir teikdami jojimo pamokas atsakovai elgėsi itin atsargiai ir rūpestingai, trenerė nuolat prižiūrėjo jojimo procesą, buvo parinktas ramus žirgas, kuriuo jodavo mažamečiai vaikai, o šios aplinkybės ieškovės nebuvo paneigtos. Ieškovė B. D. pamokos metu nesilaikė trenerės nurodymų, ką ji pati pripažino. Atsakovai teikę jojimo paslaugas užtikrindami maksimalų atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnį ir nenustačius neteisėtų veiksmų ir kaltės, civilinė atsakomybė atsakovams negalėjo kilti.

204. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei turtinės žalos dydį, rėmėsi ieškovės pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vaikai iki 18 m. yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kadangi vaikams visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, yra kompensuojama, tai didžioji dalis teismo nurodytų procedūrų buvo padengta valstybės lėšomis. Iš atsakovų negali būti reikalaujama atlyginti išlaidas, kurios nepagrįstos leistinais įrodymais, galimai nesusiję su įvykiu ir (ar) nebuvo būtinos.

215. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai. Be to, teismas nemotyvuotai nurodė, kad atsakovai turėjo būti atidesni vedant jojimo pamokas, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovai būtų pažeidę kokias nors atidumo reikalaujančias elgesio taisykles. Be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes konstatavęs, kad ieškovės veikla ribojama dėl patirtos traumos rėmėsi tik tėvų paaiškinimais, nors pati ieškovė teigė, kad lanko baletą. Praėjus porai savaičių po nelaimingo atsitikimo ieškovė viena pati 2 km ėjo pėsčiomis į žirgyną, 2012 m. spalio-lapkričio mėn. keliavo į Ispaniją. Ieškovei nenustatytas joks neįgalumo lygis, o tai reiškia, jog dėl patirtos traumos ieškovės galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti nesumažėjo.

226. Dėl draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės prašomą žalos dydį išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, tuo sudarydamas sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.

237. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių atsakovų solidariąją atsakomybę patvirtinančių įrodymų. Žirgas, kuris buvo naudojamas 2012 m. liepos 11 d. pamokos metu, panaudos sutartimi buvo perduotas VšĮ „Elite mind“ ir naudojamas šios įstaigos veikloje. Trenerė L. A. žirgą naudojo darbo santykių pagrindu. Taigi nesant teisinio ir faktinio pagrindo negalėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė.

248. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovų pateiktų argumentų dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė, nusprendusi lankyti jojimo pamokas, bei jos tėvai, užsakydami ieškovei jojimo pamokas, laisva valia, aiškiai suvokdami šios veiklos pavojingumą, prisėmė su veikla susijusią žalos atsiradimo riziką, įskaitant tikimybę nukristi nuo žirgo. Tai nebuvo vienkartinis ieškovės apsilankymas jojimo pamokose. Ji dvejus metus lankė jojimo pamokas, gerai išmanė jojimo žirgais taisykles, todėl jai buvo žinoma apie pavojus, susijusius su šiuo sportu, bet nepaisant to, nusprendė juo užsiimti, prisiimdama riziką dėl galimų sužalojimų. Tėvai rėmė ieškovės norą jodinėti. Aplinkybė, jog ieškovė buvo anksčiau kirtusi nuo žirgo ir žinant tai jai buvo leista tęsti pamokas, tik patvirtina, jog tiek ji, tiek jos tėvai, žinoję tai, suvokė riziką jojimo pamokos metu nukristi nuo žirgo ir nepaisant to nusprendę toliau lankyti pamokas prisiėmė atsakomybę už su šia rizika susijusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

259. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstas ir nedetalizuotas teisinės pagalbos išlaidas, be to, neatsižvelgė į nesąžiningus ieškovės atstovų pagal įstatymą veiksmus, nes ieškinyje prašė atlyginti 6700 Lt neįvykusios kelionės į Ispaniją išlaidas, nors į kelionę jie išvyko. Taigi ieškovės atstovai pagal įstatymą siekė nesąžiningai praturtėti atsakovų sąskaita, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, galėjo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bet to, teismas nepagrįstai iš atsakovų valstybei priteisė žyminį mokestį, nes ieškovė jį buvo sumokėjusi.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nepilnametė B. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Ieškovės atstovas papildomai nurodo, kad tai, kad ieškovė papildė ieškinį ir papildomai prašė priteisti 2580 Lt už pravestas jojimo pamokas bei treniruotes ir avansą už stovyklą nesudaro pagrindo teigti, kad tai naujas ieškinys ir šalims nebetaikomi prejudiciniai faktai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė bylos nagrinėjimosi ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neperžengė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad žirgo negalinčio suvaldyti vaiko elgesys negali būti laikomas nei tyčia, nei dideliu neatsargumu. Šią bylą nagrinėję teismai jau nustatė, kad byloje nėra įrodymų atleidžiančių atsakovus nuo atsakomybės. Taigi teismas pagrįstai priteisė turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovų. Be to, teismas pagrįstai priteisė 40 000 neturtinę žalą, nes po suteikto gydymo iki šiol išliko traumos liekamieji psichologiniai neigiami reiškiniai ir neigiami fiziniai reiškiniai (lengvo kairės kojos parezė; netaisyklinga eisena, pasėdėjus skauda nugarą, dažnai skausmas plinta į dešinę koją, skauda dešinės kojos kelį po krūvio ir kt.). Be išgyvenimo dėl sužalojimų būtina atsižvelgti į būsimas pasekmes, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti, ar visai nepavyks, ar nereikės daryti kitų operacijų, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių. Ieškovė patyrė dideles fizines kančias, išliko rimti fiziniai ir estetiniai jos sveikatos bei išvaizdos pakenkimai, kurie kasdien jai sukelia skaudžius išgyvenimus. Be to, pasikeitė ieškovės gyvenimo būdas: ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, nebegali užsiimti sportu, juolab jodinėjimu. Po įvykio ieškovė dvi savaites galėjo tik gulėti, pusę metų nėjo į mokyklą, blogai miegojo. Dėl to šeima turėjo atsisakyti įprasto gyvenimo ir skirti visą dėmesį ieškovės gydymui ir slaugai. Atlyginant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės atstovai pagal įstatymą siekė taikos sutarties, tačiau atsakovai nesutiko atlyginti jokios patirtos žalos. Dėl turtinės žalos ieškovės atstovas pažymi, kad visos prašomos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė. Ieškovės atstovas nurodė, kad teismas pagrįstai priteistinos žalos nemažino draudimo išmokos dydžiu, nes draudimo išmoka nėra nei turtinė, nei neturtinė žala, o draudžiamųjų santykių išmoka. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ieškovės atstovas nurodė, kad žirgas, kuriuo jojo ieškovė nuosavybės teise priklauso atsakovei L. A., ji dalį atlygo už jojimo pamokas gavo kaip fizinis asmuo, kas įrodo, jog jojimo pamokų verslą atsakovai vykdė bendrais ir solidariais veiksmais. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės atstovas nurodė, kad atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių ir atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ieškovė patyrė žalą, už kurią atsako atsakovai, todėl ieškovės turtinė padėtis neturi pablogėti siekiant jai prisiteisti patirtą žalą.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes konstatavo, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais. Vilniaus apygardos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutiko ir 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad atsakovams civilinė atsakomybei taikytinos CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios naminių gyvūnų savininkų atsakomybę be kaltės. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nurodė, jog byloje nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovų civilinės atsakomybės negali būti pervertinami iš naujo, todėl sprendė bylą dėl atlygintinos žalos dydžio.

33Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

34Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis buvo priimti toje pačioje byloje, pastarąja nutartimi klausimas nebuvo iš esmės išspręstas, nes byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodyta, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama atstovų pagal įstatymą, nepateikė įrodymų, duomenų ar paaiškinimų, galinčių pakeisti šalių teisinių santykių kvalifikavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų atsakomybės taikymo klausimas yra ištirtas ir bylą sprendė tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad pateiktas patikslintas ieškinys, kuris savo turiniu, faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas) yra analogiškas pradiniam ieškiniui, o patikslintas ir prašomas priteisti žalos dydis (ieškinio dalykas) nekeičia šalių teisinių santykio kvalifikavimo ir apeliacinės instancijos teismo konstatavimo, kad atsakovams kyla deliktinė civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą.

35Dėl atlygintinos žalos dydžio

36Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios (CK 6.283 str. 2 d.).

37Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos sužalojus sveikatą, dydžio.

38Dėl turtinės žalos dydžio

39Šioje byloje ieškovė prašė priteisti patirtą turtinę (išlaidas už jojimo pamokas bei treniruotes ir avansą už stovyklą, atstatomąją mankštą baseine, kinezeterapijos užsiėmimus, ieškovės tėvų apgyvendinimą sanatorijoje, sportinę aprangą mankštoms, maudymosi kostiumėlį ir nosies spaustuką, vaistus, konsultacijas pas psichologą) ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visos ieškovės tėvų patirtos išlaidos buvo būtinos ir susijusios su patirta trauma, išskyrus išlaidos už jojimo pamokas bei treniruotes ir avansą už stovyklą, todėl iš atsakovų priteisė su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas ir neturtinę žalą. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą, nes ieškovės atstovai pagal įstatymą nepagrindė, jog atliktos mokamos procedūros, gydytojų konsultacijos, pirkti vaistai, rūbai ir priemonės buvo būtinos bei susijusios su 2012 m. liepos 11 d. patirta trauma, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos būtinos medicininės paslaugos vaikams yra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų.

40CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

41Iš civilinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad po to, kai ieškovė nukrito nuo žirgo, ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Byloje esantys ieškovės medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimo ieškovės gydymui taikyti buvo nustatytos reabilitacijos procedūros, kinezeterapija, ergoterapija, kojų ir nugaros masažas, vaistažolių kokteilis ir psichologo konsultacijos, sudaryta individuali reabilitacijos programa, kurios metu nustatytos treniruotės salėje bei vandenyje, gydomieji masažai, bei ieškovės mokymas (t. 1, b. l. 10, 105, 106-108). Atsižvelgiant į 2012 m. liepos 11 d. patirtų sužalojimo pobūdį (stuburo slankstelio lūžį) bei gydytojų išvadas yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp ieškovės patirtų išlaidų medikamentams, priemonėms, kurios reikalingos sveikatai grąžinti, įsigyti, taip pat išlaidų reabilitacijai ir psichologų konsultacijoms bei nelaimingo atsitikimo metu jai padarytos žalos. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (paslaugų teikimo sutartimi, kvitais), pagrįstai sprendė, kad 6445,20 Lt ieškovės tėvų patirtos išlaidos dukters sveikatai sugrąžinti yra susijusios priežastiniu ryšiu su trauma nukritus nuo žirgo. Pažymėtina, kad teismas atmetė ieškovės atstovų pagal įstatymą prašymą priteisti išlaidas iš atsakovų, kurios nepagrindžia, kad jos patirtos dėl nelaimingo atsitikimo, o būtent teismas atmetė ieškinio reikalavimą atlyginti išlaidas už jojimo pamokas ir avansą už stovyklą. Apeliantai nurodo, kad iš ieškovų pateiktų įrodymų nėra galimybės nuspręsti, ar išlaidos patirtos ieškovės sveikatai sugrąžinti. Tai, kad iš pateiktų kvitų nėra galimybės matyti, kuriam asmeniui pagal juos pirktos priemonės ar paslaugos yra skirtos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie nėra susiję su 2012 m. liepos 11 d. įvykiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Taigi labiau tikėtina, jog šios pirmosios instancijos teismo priteistos ir ieškovės atstovų pagal įstatymą 6445,20 Lt išlaidos patirtos ieškovės sveikatai, kuri sutriko dėl to, jog nukrito nuo žirgo, sugrąžinti. Apeliantai taip pat teigia, kad tėvams šių išlaidų patirti nebuvo būtina, nes vaikai iki 18 m. yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl yra kompensuojama visa bazinė medicininė reabilitacija. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti tai, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios išvardintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad visos būtinos paslaugos, medikamentai, priemonės sveikatai sugrąžinti yra kompensuojamos. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, į tai, kad ieškovei, patyrus traumą nukritus nuo žirgo, buvo paskirtas medikamentinis, reabilitacinis gydymas, gydytojų konsultacijos, o jos atstovai pagal įstatymą dėl to patyrė išlaidas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteisė 6445,20 Lt turtinei žalai atlyginti.

42Dėl neturtinės žalos dydžio

43Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes šis dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

44CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

45Pabrėžtina ir tai, jog teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje r. 3K-3-236/2010).

46Nagrinėjamoje byloje apeliantai nurodo, kad teismas, priteisdamas per didelį neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, į tai, kad tėvai, užsakydami jojimo pamokas prisėmė riziką dėl tokių atsitikimų, į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai būtų pažeidę kokias nors atidumo reikalaujančias taisykles, į byloje esančius duomenis, jog ieškovei sveikata sugrąžinta, lanko baletą bei veda aktyvų gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 40 000 Lt neturtinė žala yra pernelyg didelė, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė gyvena aktyvų fizinį gyvenimą, neįgalumas nenustatytas, ji lankė plaukimo ir baleto būrelius (t. 1, 170; 2, b.l. 52). Tačiau taip byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės atstovų pagal įstatymą nurodytas aplinkybes, kad dukters fizinė ir psichologinė sveikata buvo sutrikdyta; konstatuotas mobilumo apribojimas, o psichologinė būsena apibūdinta kaip sunki (t. 2, b.l. 39-40, 44, 118). Todėl spręstina, kad dėl patirtų traumų liekamieji reiškiniai ieškovei tam tikrą laiką trukdė gyventi visavertį gyvenimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas neabejotinai sukėlė ieškovei fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantų kaltė nenustatyta, konstatuota civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai nukrypo nuo atidumo ir reikalaujančių elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, jog trenerė per jojimo pamoką neprižiūrėjo dukters, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė L. A. prižiūrėjo jojimo procesą, žirgas buvo su drausminančiais parišimais, ant žirgo balno buvo saugos dirželis, o raitelė dėvėjo šalmą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovams reikėjo būti atidesniems, šio argumento teismas nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių ar įrodymų pagrindu padarė šią išvadą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė nukrito nuo žirgo ir patyrė traumą, įvyko dėl to, kad žirgas pasibaidė, nors nei atsakovų kaltės, nei ieškovės didelio neatsargumo, kaip jau buvo pažymėjęs Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartyje, nenustatyta. Ieškovės atstovai nurodo, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovė ateityje gali patirti išlaidas, susijusias su patirtos traumos gydymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei bus būtina atlikti gydymą dėl patirtos traumos greitu laiku, taip pat ieškovės atstovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimo gydymo kainą. Akcentuotina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė savo nepilnametę dukrą ir toliau gydo ar lankosi pas psichologus/ psichiatrus, kad sumažėjo mergaitės bendravimo galimybės ir tęsiasi dvasiniai išgyvenimai.

48Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 1500 € (5179,20 Lt). Atsakydama dėl ieškovės prašomo 50 000 Lt, ir pirmosios instancijos teismo nustatyto 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

49Dėl draudimo išmokos

50Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį išmokėtos draudimo išmokos dydžiu, tuo sudarydamas sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Kompleksinio gyvybės draudimo sutartis Nr. 9100772809. Ieškovės atstovai pagal įstatymą mokėjo draudimo įmokas. Kadangi įvyko draudžiamasis įvykis – stuburo kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies slankstelių kūnų arba lankų lūžiai, tai draudikas ieškovei išmokėjo 4500 Lt draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad apeliantai nebuvo sudarė ieškovės naudai draudimo sutarties, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad jie buvo apdraudę savo civilinę atsakomybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad draudiko išmokėta draudimo išmoka yra papildoma apsauga, pagrįstai nesumažino priteistino žalos dydžio draudimo išmokos dydžiu.

52Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

53Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai konstatavo solidarią atsakovų atsakomybę.

54CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste, teisėjų kolegija pasisako dėl šio solidariosios atsakomybės prezumpcijos atvejo.

55CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

56Nagrinėjamoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo nukritus ieškovei nuo žirgo negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Žirgas, nuo kurio nukrito ieškovė, nuosavybės teise priklauso L. A., o panaudos sutartimi jis perduotas atsakovui VšĮ „Elite mind“, trenerė, treniravusi ieškovę ir per kurios treniruotę ieškovė nukrito, taip pat atsakovė L. A., nors treniruotės buvo organizuojamos VšĮ „Elite mind“. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytinas nepagrįstas apeliantų argumentų, kad nėra teisinio ir pagrindo taikyti solidariąją atsakovų civilinę atsakomybę.

57Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

58Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų pateiktus argumentų dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo.

59CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

60Apeliantai nurodo, kad ieškovė, nusprendusi lankyti jojimo pamokas, ir jos atstovai, užsakydami jas, laisva valia prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Teisėjų kolegija. atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nekonstatuotas ieškovės didelis neatsargumas, į ieškovės amžių ir tokio amžiaus vaikams būdingą neatsargumą, sprendžia, tai nėra pakankama priežastis taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2014). Apeliantai remiasi išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1156-611/2011, kurioje taip pat žirgai pasibaidė ieškovams jojant ant žirgų, jie neišsilaikė ant balno, nukrito ir susižalojo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo atleistas nuo neturtinės žalos atlyginimo konstatavus, kad ieškovai prisiėmė nukritimo nuo žirgo ir susižalojimo riziką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, susižalojo vaikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis laisva valia, supratęs visas galimas pasekmes, prisiėmė susižalojimo riziką, be to, minėtoje byloje atsakovai buvo atleisti nuo neturtinės žalos atlyginimo, o ne nuo civilinės atsakomybės, ko prašo apeliantai šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė laisva valia prisiėmė žalos atsiradimo riziką, nekonstatuotos tėvų vaiko nepriežiūros aplinkybės, laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta bylinėjimosi išlaidų proporcingo šalių tenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstymo taisyklė: jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ši tvarka taikoma taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis įmoka už paduodamą apeliacinį skundą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu.

63Proceso metu ieškovė prašė priteisti 7100 Lt advokato teisinei pagalbai, patirtai pirmosios instancijos teisme, apmokėti, o atsakovė - 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, į tai, kad byla pirmą kartą buvo nagrinėjama paruošiamųjų dokumentų būdu, į teismo posėdžių skaičių, į tai, kad byla nėra sudėtinga, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 5100 Lt, o atsakovams patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino.

64Apeliantai nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas, nes ieškovės atstovas nepateikė patirtų išlaidų detalizavimo ir pagrindimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

65Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AMK 00306 ir pinigų priėmimo kvitus Nr. 758711 bei Nr. 758716. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias ieškovės patirtas 7000 Lt išlaidas pripažino patirtomis nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo svarstyti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Nors byloje nėra pateikta šių išlaidų detalizavimo, todėl laikytinas pagrįstas apeliantų argumentas, kad teismui nebuvo galimybės įvertinti išlaidų pagal atskiras teisinių paslaugų kategorijas, tačiau tai, kad ieškovė patyrė atstovavimo išlaidos, pagrindžia pateikti įrodymai, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AMK 00306 ir pinigų priėmimo kvitus Nr. 758711 bei Nr. 758716. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl jų nepagrįstumo atmestini.

66Apeliantai taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į nesąžiningą ieškovės atstovų pagal įstatymą elgesį. Nesąžiningą elgesį apeliantai grindžia ieškovės pareikštu pradinio ieškinio reikalavimu atlyginti išlaidas už neįvykusią kelionę į Ispaniją dėl nelaimingo atsitikimo, nors į kelionę ieškovė ir jos atstovai pagal įstatymą išvyko; atsakovams pateikus į bylą įrodymus apie jų išvykimą, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir šių išlaidų atlyginti neprašė.

67Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

68Iš nagrinėjamos bylos duomenų (šalių procesinių dokumentų, įrodymų apie išvyką į Ispaniją) matyti, kad ieškovė, atstovaujama tėvų, prašė priteisti 6700 Lt už nupirktus, tačiau nepanaudotus lėktuvo bilietus atostogoms į Ispaniją, tačiau 2012 m. liepos 27 d., t.y. jau po nelaimingo atsitikimo, buvo atliktas visų keturių lėktuvo bilietų, įskaitant ieškovės B. D., datos keitimas ir pasirinktos naujos kelionės datos 2012 m. spalio 27 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. Patikslintame ieškinyje prašymo atlyginti lėktuvo pirkimo išlaidas nėra. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė, bei jų atstovai pagal įstatymą, prašė priteisti iš atsakovų nepanaudotų bilietų kainą nors bilietus panaudojo. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės atstovų pagal įstatymą nesąžiningo procesinio elgesio laikytini pagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukrypti nuo bendrų paskirstymo elgesio taisyklių galima tik tuomet, jei šis nesąžiningas elgesys buvo atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai dėl minėto elgesio patyrė didesnes teisinės pagalbos išlaidas (atsakovų atstovai, rengdami atsiliepimą, tripliką į pradinį ieškinį, be kita ko, turėjo atsikirsti ir į minėtą reikalavimą, rinkti įrodymus) (t. 1, b. l. 45-50, 68-73, 74-84, 128-135, 148-150), sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 1300 € (4488,64 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

69Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio atlygintinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1392 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį priteisė valstybės naudai. Tai atitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 82 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau 42 Lt (12,16 €) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą ieškovės, nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovų naudais naudai, todėl šia suma yra mažintinas atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei.

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

71Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą iš dalies tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti ieškovei B. D. (a. k. ( - ) atstovaujamai atstovų pagal įstatymą V. D. (a. k. ( - ) ir L. D. (a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų viešosios įstaigos „Elite mind“ (į. k. 302496879) ir L. A. (a. k. ( - ) 1500,00 € (tūkstantį penkis šimtus eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73Priteisti ieškovei B. D. (a. k. ( - ) atstovaujamai atstovų pagal įstatymą V. D. (a. k. ( - ) ir L. D. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis iš atsakovų viešosios įstaigos „Elite mind“ (į. k. 302496879) ir L. A. (a. k. ( - ) 1300,00 € (tūkstantį tris šimtus eurų), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 650,00 €, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

74Priteisti iš atsakovų VšĮ „Elite mind“, (į. k. 302496879) ir L. A., (a. k. ( - ) 391,00 € žyminį mokestį valstybės naudai.

75Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Nepilnametė ieškovė B. D., atstovaujama atstovų pagal įstatymą, kreipėsi... 4. Atsakovai VšĮ „Elide mind“ bei L. A. nesutiko su ieškinio argumentais,... 5. Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas prašė bylą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad B. D. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, Pavilnių... 9. Teismas nustatė, kad byla nagrinėjama antrą kartą, nes Vilniaus apygardos... 10. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų sumokėtus pinigus už... 11. Teismas konstatavo, kad ieškovės išlaidos už atstatomąją mankštą... 12. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad... 13. Teismas, spręsdamas dėl draudimo išskaitos, pažymėjo, kad gyvybės... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde atsakovai VšĮ „Elite mind“ ir L. A. prašo Vilniaus... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Dėl bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. 2. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas... 19. 3. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės. Vienas iš subjekto veiksmų... 20. 4. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas,... 21. 5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas,... 22. 6. Dėl draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 23. 7. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo... 24. 8. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo. Pirmosios instancijos... 25. 9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nepilnametė B. D. prašo Vilniaus... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 31. Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m.... 33. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos... 34. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d.... 35. Dėl atlygintinos žalos dydžio ... 36. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283... 37. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 38. Dėl turtinės žalos dydžio... 39. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti patirtą turtinę (išlaidas už... 40. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už... 41. Iš civilinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad po to, kai ieškovė... 42. Dėl neturtinės žalos dydžio... 43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 44. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 45. Pabrėžtina ir tai, jog teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250... 46. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nurodo, kad teismas, priteisdamas per didelį... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 40 000 Lt... 48. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad... 49. Dėl draudimo išmokos... 50. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 1 d. buvo sudaryta... 52. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės... 53. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai... 54. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai... 55. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos... 56. Nagrinėjamoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo nukritus ieškovei nuo žirgo... 57. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės... 58. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 59. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma,... 60. Apeliantai nurodo, kad ieškovė, nusprendusi lankyti jojimo pamokas, ir jos... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 63. Proceso metu ieškovė prašė priteisti 7100 Lt advokato teisinei pagalbai,... 64. Apeliantai nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė ieškovų patirtas... 65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui sąskaitą už... 66. Apeliantai taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 67. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia nukrypti... 68. Iš nagrinėjamos bylos duomenų (šalių procesinių dokumentų, įrodymų... 69. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 71. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą... 72. Priteisti ieškovei B. D. (a. k. ( - ) atstovaujamai atstovų pagal įstatymą... 73. Priteisti ieškovei B. D. (a. k. ( - ) atstovaujamai atstovų pagal įstatymą... 74. Priteisti iš atsakovų VšĮ „Elite mind“, (į. k. 302496879) ir L. A.,... 75. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas....