Byla 2A-1100-657/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dvilykiai“ atstovaujamos administratoriaus A. T. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-550/2014 pagal ieškovės BUAB „Dvilykiai“ ieškinį atsakovui P. A. dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Dvilykiai“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo P. A. 124.650,42 Lt žalos atlyginimo (b.l. 1-4; 70-73). Prašomą priteisti sumą teismo posėdžio metu sumažino iki 120.277,04 Lt (b.l. 109 antra pusė). Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-08-11 nutartimi UAB „Dvilykiai“ pripažino nemokia ir jai iškėlė bankroto bylą. 2011-02-08 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 124.650,42 Lt. Atsakovas P. A., būdamas UAB „Dvilykiai“ vadovu, nevykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jau 2009 finansiniais metais bendrovė veikė nuostolingai, o 2010 metais dėl sunkios finansinės padėties ir sumažėjusio užsakymų kiekio bendrovės veikla buvo sustabdyta, nepratęsti atestatų ūkinei veiklai vykdyti galiojimo terminai. Nuo 2009 m. įmonės turtas mažėjo, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai didėjo, įmonė dirbo nuostolingai. Nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriams buvo daroma žala, kuri priteistina iš atsakovo.

5Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 46-49). Nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti, kad tuo atveju, jeigu jis būtų įstatymo nustatytu laiku kreipęsis į teismą, būtų užtekę bendrovės turto atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo veiksmai buvo pakankamai rūpestingi, apdairūs ir sąžiningi, atitiko protingo vadovo elgesio standartą bei teisės aktus, o įmonės ūkinė-finansinė būklė pasidarė sunki dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės. Faktas, kad jam vadovaujant įmonė patyrė žalą, neįrodo jo kaltės. Pagrindinė įmonės veikla buvo metalo konstrukcijų gamyba ir jų montavimas, 2009 metais smarkiai sumažėjo užsakymų, keletą kartų sumažėjo darbų apimtys, todėl 2009-10-30 bendrovės veikla buvo sustabdyta ir nuo to laiko jokia ūkinė veikla nebuvo vykdoma. 2011-04-19 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje dėl didelės vertės svetimo UAB „Dvilykiai“ turto iššvaistymo ir apgaule įgyto svetimo, valstybės biudžetui priklausančio turto, atsakovas nebebuvo įmonės direktorium ir negalėjo turėti jokios įtakos sudarant kreditorių sąrašą, aiškintis dėl skolos VMI (vėliau – VĮ „Turto bankas“). Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio ir jo kaltės, be to, neįrodytas padarytos žalos dydis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 114-119). Teismas nustatė, kad nors 2007 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įmonė tapo nemoki jau 2007 metais. Teismo vertinimu įrodymų, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, ieškovė nepateikė, todėl teismas ieškovės argumentą, kad įmonė buvo nemoki jau 2007 metais, atmetė kaip neįrodytą. 2008 metais įmonė buvo moki. Tačiau 2009 metais įmonės padėtis ženkliai pablogėjo, jos įsipareigojimai daugiau nei tris kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Teismo nuomone šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad įmonė tapo nemokia 2009 m. Teismas sprendė, jog neabejotina, kad įmonės nemokumas atsakovui tikrai turėjo tapti žinomas sudarius 2009 m. įmonės finansinę atskaitomybę – 2010-04-29. Iš paties atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad įmonės finansinė padėtis 2009 metais ženkliai blogėjo, ženkliai sumažėjo užsakymų, darbų apimtys sumažėjo keletą kartų, todėl 2009-10-30 bendrovės veikla buvo sustabdyta. Iš pateikto įmonės kreditorių 2010-07-01 dienai sąrašo teismas nustatė, kad didžioji dalis pradelstų bendrovės skolų atsirado 2009 m. pabaigoje. Atsiskaitymo su didžiausiu kreditorium – Kauno apskrities VMI Kėdainių skyrium terminas baigėsi 2009 m. spalio mėn. Teismas darė išvadą, kad atsakovas dar 2009 m. IV ketv. galėjo ir privalėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki ir, nevykdydama jokios veiklos, neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau atsakovas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė ir bankroto byla įmonei buvo iškelta 2010-08-11 pagal įmonės kreditoriaus pareiškimą. Ieškovė kaip žalą, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nurodė visą bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, kurią sumažino nors ir patvirtintų, tačiau faktiškai neegzistuojančių kreditorių reikalavimų suma. Atsižvelgęs į teismų praktiką dėl žalos nustatymo tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad įmonės, o tuo pačiu ir įmonės kreditorių, patirta žala pripažinti visą bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą nėra pagrindo. Tuo tarpu tai, kokie įmonės skoliniai įsipareigojimai buvo įmonei esant mokiai ir kokiu dydžiu šie skoliniai įsipareigojimai išaugo per atsakovo pradelstą kreiptis dėl bankroto iškėlimo laikotarpį, ieškovė net neįrodinėjo. Nors ieškovei buvo sudaryta galimybė teismui pateikti papildomus įrodymus ir paskaičiavimus dėl įmonės įsipareigojimų padidėjimo nuo 2009 m. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovė jokių papildomų duomenų ir paskaičiavimų teismui nepateikė. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bendra bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma nuo to laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento išaugo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad po to, kai įmonės veikla 2009 m. spalio mėnesį buvo sustabdyta, įmonė būtų sudarinėjusi naujas sutartis ir prisiėmusi naujų įsipareigojimų. Spręsdamas, ar per šį laikotarpį išaugo bendras įmonės skolų dydis, teismas atsižvelgė, kad pagal įmonės finansinės atskaitomybės duomenis 2009 m. pabaigoje įmonės įsipareigojimai siekė 142.910,00 Lt. Bendra bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma šiuo metu siekia 124.650,42 Lt, t.y. mažesnė nei 2009 m. pabaigoje, kuomet atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorių UAB „Tramonta“, S. S. įmonės ir UAB „Vikilė“ pažymos bei byloje esantis UAB „Baltijos pašvaistė“ 2009-11-27 kasos pajamų orderis patvirtina, kad nors ir patvirtina bankroto byloje, faktiškai neegzistuoja bendra 2.548,13 Lt dydžio skola minėtiems kreditoriams. Teismas sprendė, kad bendra įsipareigojimų kreditoriams suma nuo 2009 m. IV ketv. iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepadidėjo. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymas lėmė žalos atsiradimą, todėl darė išvadą, kad nėra įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Dvilykiai“ atstovaujama administratoriaus A. T. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat prašo prijungti papildomus įrodymus – Kauno AVMI pranešimą ir raštą Dėl finansinio reikalavimo (121-124). Apeliantės nuomone:

101. Teismas netinkamai nustatė atsakovo Pagal UAB „Dvilykiai“ metinių finansinių ataskaitų duomenis įmonės finansinė padėtis nuo 2006 m. tik blogėjo, o 2007 m. - 2010 m. įmonė veikė nuostolingai. Jau 2009 m. pradžioje, dar labiau sumažėjus įmonės veiklos apimtims, didėjo įsiskolinimas kreditoriams, nebebuvo pratęsiami tolimesniam veiklos vykdymui būtini atestatų galiojimo terminai, todėl atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki ir būtent –

112. Nesutinka su teismo išvadomis dėl žalos dydžio. Teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, kad įmonės įsipareigojimai nuo atsakovo pareigos kelti bankroto bylą atsiradimo iki jos iškėlimo padidėjo. UAB „Dvilykiai“ 2008 m. balanso duomenimis įmonės įsipareigojimai siekė 48.749,00 Lt, 2009 m. - 142.910,00 Lt. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2011-02-08 nutartimi patvirtinta 144.041,34 Lt BUAB „Dvilykiai“ kreditorinių reikalavimų suma. Akivaizdu, per 2008 m. - 2010 m. laikotarpį įmonės įsiskolinimai išaugo, o vykdant bankroto procedūrą kreditorinių reikalavimų suma buvo tikslinama ir sumažinta.

12spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų,žalos atsiradimo. Teismas kreipė dėmesį tik į įmonės pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį, tačiau nevertino įmonės turto pokyčių. Neturint turto, įmonė netenka galimybės užtikrinti skolinių įsipareigojimų vykdymą, tokiu būdu daroma žala kreditoriams. Įmonei esant nemokiai, direktorius nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant dar pradinėje nemokumo stadijoje apsaugoti įmonės kreditorių interesus, o toliau sąmoningai blogino įmonės finansinę padėtį, atsiskaitymo su kreditoriais galimybes, ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų verslo sprendimų. Gavus lėšas už parduotas paslaugas bei turtą, UAB „Dvilykiai“ galėjo ir privalėjo proporcingai atsiskaityti su visais kreditoriais, o ne su vienu pasirinktu kreditoriumi.

13kreditorių susirinkimo protokolo, Kauno apskrities VMI pranešimo ir rašto Dėl finansinio reikalavimo kopijas. Nurodė, kad Kauno AVMI pranešimą ir raštą Dėl finansinio reikalavimo gavo tik ruošiantis apeliaciniam procesui, šie dokumentai yra svarbūs, jų apimtis nedidelė, todėl tai ne apsunkins bylos nagrinėjimo.

14Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 4-01-31 sprendimą palikti nepakeistą. prašo nepriimti (b.l. 135-140). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas, Teismas

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas naujus įrodymus, nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jo pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.

19Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimo.

20Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-08-11 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė A. T.. 2011-02-08 teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bei patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kurių reikalavimų suma yra 144.041,34 Lt (b.l. 13-14). BUAB „ Dvilykiai“ buvo įsteigta 1998-09-23, jos steigėjais ir akcininkais buvo P. A., A. J. ir V. Č. (b.l. 6). Įmonės vadovu nuo jos įkūrimo buvo P. A. (Kauno apygardos 2011-04-19 nutarimas Nr. 30-182 nutraukti ikiteisminį tyrimą, b.l. 50-62).

21Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui teisę ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

22Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

23Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

24Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

25Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., CPK 182 str. 4 p.), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

26Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės finansinės padėties nustatymu. Bankroto byla įmonei buvo iškelta 2010-08-11, kreditoriaus VSDFV Kėdainių skyriaus reikalavimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad UAB „Dvilykiai“ 2007 m. turėjo turto už 188.745,00 Lt, o įmonės įsipareigojimai siekė 104.192,00 Lt, 2008 m. įmonės turtas sudarė 104.769,00 Lt, o turimi įsipareigojimai sumažėjo iki 48.746,00 Lt. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad balanso už 2009 metus duomenimis bendrovės turimo turto balansinė vertė yra 37.565,00 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 141.975,00 Lt. Byloje nustatyta, kad teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą rėmėsi 2009 metų finansine atskaitomybe, kuri buvo pateikta juridinių asmenų registrui 2010-04-29, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos rodiklius konstatavo, jog įmonės vadovas jau 2009 m. IV ketvirtį galėjo ir privalėjo suvokti, kad įmonė yra nemoki, bet nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia pareiga atsakovui galėjo kilti jau 2009 m. pradžioje (sausio – kovo mėnesiais). Vien tik apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad įmonė nuo 2007 m. veikė nuostolingai, dar nesudaro pagrindo teigti, jog būtent 2007 m. ar 2008 m. absoliuti dauguma įmonės rodiklių (likvidumo, pelningumo, finansų struktūros) įgijo neigiamą pobūdį. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo yra nurodyta, jog vien tik faktas, jog įmonė nėra nemoki ĮBĮ prasme, nereiškia, jog jos valdymas yra tinkamas ir nepažeidžia įmonės bei kitų suinteresuotų asmenų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-393/2012). Teismas nevertino aplinkybių, jog įmonės turtas nuo 2007 m. sistemingai mažėjo, o skoliniai įsipareigojimai didėjo (išskyrus 2008 m.) kad įmonė dirbo nuostolingai, o jų nustatyti iš byloje surinktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių.

27Dėl žalos dydžio nustatymo. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad žalos dydis yra fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjusio teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 str.). Ne visais atvejais patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma atspindi įmonei bei kreditoriams padarytą žalą. Nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį dažnai yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-684/2013; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2079/2013; 2014-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-229/2014). Bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010). Iš ieškinio matyti, kad žala ieškovas laiko BUAB „Dvilykiai“ bankroto byloje teismo 2011-02-08 nutartimi patvirtintų dalį kreditorinių reikalavimų. Nei apeliantė (ieškovė) ieškinyje, nei pirmosios instancijos teismas išsamiai nesiaiškino kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų, nei įsipareigojimų (tiek darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams) atsiradimo momento (ar šie prisiimti gerokai anksčiau iki įmonė tapo nemoki, ar po to). Pažymėtina, jog pati apeliantė negali tiksliai nurodyti kokio dydžio žala yra padaryta įmonei dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo – pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė 130.650,42 Lt (b.l. 1-4), patikslintame ieškinyje – 124.650,42 Lt (b.l. 70-73), teismo posėdžio metu teigė, kad įmonė patyrė 120.277,04 Lt žalos (b.l. 109 antra pusė). To nustatyti bei spręsti apie žalos padarymą, jos dydį bei priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais pagal esamus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas negali. Kaip nurodyta, žalos dydžiui nustatyti reikia tikrinti, kiek tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė turėjo nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, ir kiek jie padidėjo dėl to, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala įmonei yra tiesioginė, padidėjus skolų kreditoriams apimčiai (pasyvui), o kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės, t.y. dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

28Nors įstatymai nenumato administratoriui jokių privilegijų įrodinėjimo pareigos vykdymo aspektu (CPK 12, 178 str.), tačiau pažymėtina, kad bankroto bylose ryškus viešasis interesas, todėl teisminėje praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo veikimas. Todėl, nepaisant to, kad apeliantas iš tikrųjų ne itin išsamiai grindžia savo reikalavimus, teismas turėjo savo iniciatyva detalizuoti visas reikšmingas aplinkybes, o tik po to daryti atitinkamas išvadas apie įmonės finansinę padėtį atitinkamais laikotarpiais, žalos (ne)padarymą, jos dydį.

29Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to turi atlyginti šios pareigos pažeidimu padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vadovo civilinės atsakomybės klausimą, nepagrįstai neišsiaiškino aplinkybių, kada kilo vadovui įstatyminė pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo (teisinis ir faktinis nemokumas), žinant įmonės finansinę padėtį bei kokia vykdoma reali ūkinė veikla galėjo pateisinti sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, siekiant išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą. Žinoma, pats nesikreipimas laiku savaime dar nereiškia žalos padarymo, bet svarbu nustatyti, ar įmonės vadovas veikė apgalvotai ir suderinamai su įprastine ūkine veikla. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų (ne)pateisinimo kaip įprastinės verslo rizikos, gali tapti aktuali ir Kauno apskrities mokesčių inspekcijos pateikta informacija (b.l. 130) apie įmonės sudarytus sandorius su UAB „Erjusta“ ir tos aplinkybės, kad atsakovas yra susijęs su UAB „Erjusta“ ir dalyvauja jos veikloje. Ši informacija gali būti patikrinta ir pagal teismui prieinamus informacinių ir registrų duomenis ar teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CK 179 str. 3 d.).

30Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esme suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

31Aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vadovo atsakomybės klausimą, savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimą nesivadovavo CPK 270 straipsnio 4 dalimi, nevertino įrodymų pakankamumo, jų visumos, t.y. neatskleidė bylos esmės, dėl ko galimai priėmė neteisingą sprendimą, o esami įrodymai neleidžia išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgus į išdėstytą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Dvilykiai“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu... 5. Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 46-49).... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Dvilykiai“ atstovaujama... 10. 1. Teismas netinkamai nustatė atsakovo Pagal UAB „Dvilykiai“ metinių... 11. 2. Nesutinka su teismo išvadomis dėl žalos dydžio. Teismas nepagrįstai... 12. spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų,žalos atsiradimo.... 13. kreditorių susirinkimo protokolo, Kauno apskrities VMI pranešimo ir rašto... 14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. A. prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės... 19. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų... 20. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 21. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į... 22. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos... 23. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas... 24. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 25. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t.y.... 26. Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės finansinės padėties... 27. Dėl žalos dydžio nustatymo. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta,... 28. Nors įstatymai nenumato administratoriui jokių privilegijų įrodinėjimo... 29. Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškinys buvo... 30. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo... 31. Aukščiau išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, kad pirmosios instancijos... 32. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327... 34. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti...