Byla 3K-3-83/2014
Dėl žalos atlyginimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Liubersta“, M. J

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ir atsakovės K. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams K. M., J. M., M. M., K. B. dėl žalos atlyginimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Liubersta“, M. J..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų banko filialo direktoriaus veiksmų suteikiant kreditą ir kontroliuojant kredito administravimą, atlyginimo.

5Ieškovas UAB Medicinos bankas pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė: 1) priteisti iš atsakovės K. M. 1 579 865,19 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 2) nuo sandorių sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis atsakovų K. M., J. M., M. M. ir K. B. sudarytas 2009 m. spalio 22 d. buto, administracinių patalpų ir žemės sklypų dovanojimo sutartis; 3) taikyti restituciją natūra, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir į ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą nukreipti atsakovės K. M. skolos pagal neįvykdytas prievoles ieškovui išieškojimą, o nuo sudarymo momento pripažinus 2009 m. spalio 22 d. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį negaliojančia – taikyti restituciją, sumokant šio žemės sklypo vertę pinigais – priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovių K. B. ir K. M. 20 000 Lt; 4) patenkinus reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais, nustatyti priverstinę nekilnojamojo turto hipoteką, nurodant hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumą – 1 579 865,19 Lt; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad Medicinos banko Kauno filialas su UAB „Liubersta“ 2007 m. sausio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN _40857 (toliau – ir Kredito sutartis) dėl 1 689 100 Lt kredito suteikimo investicijai į kaimo turizmą ir jo veiklai vykdyti. Kreditas negalėjo būti išduotas, nes sutartis tiek pagal banko vidaus taisykles, tiek pagal rūpestingo, atidaus ir sąžiningo vadovo vertinimo kriterijus negalėjo būti sudaryta. Ieškovo teigimu, tuometė banko filialo direktorė atsakovė K. M., būdama asmeniškai atsakinga už filialo veiklos organizavimą, iššvaistė didelės vertės banko turtą, nes, netinkamai eidama savo pareigas, suteikė kreditą veiklos nevykdančiai įmonei, kreditavo akivaizdžių trūkumų turintį verslo planą, neteisėtai leido išmokėti kredito lėšas ir pratęsė kredito grąžinimo terminą. Atsakovė taip pat netinkamai vykdė kredito panaudojimo kontrolę, dėl ko padaryto pažeidimo išaiškinimas buvo užvilkintas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 1 579 865,19 Lt nuostolių, nes išduotas kreditas buvo užtikrintas dviejų žemės sklypų, kurių vertė neatitiko turto rinkos vertės Kredito sutarties sudarymo metu, hipoteka. Įvykdžius išieškojimą iš įkeisto turto buvo atgauta tik apie 115 000 Lt.

7Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti žalos atlyginimo, 2009 m. spalio 22 d. sudarė turto dovanojimo sandorius, kuriais jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojo dukterims. Ieškovo manymu, šiems sandoriams nuginčyti egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės K. M. 394 966 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7950 Lt žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei K. M. 1606 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei K. B. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 87 Lt, o iš atsakovės K. M. valstybei – 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei K. M., kaip vienasmeniam banko filialo valdymo organui (buvusiai UAB Medicinos banko Kauno filialo direktorei), taikytina civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

11Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, padarė išvadą, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl Kredito sutarties sudarymo patyrė 1 579 865,19 Lt žalą, kuri paaiškėjo antstolei įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeistų skolininkui UAB „Liubersta“ ir V. P. priklausančių žemės sklypų ir kurią sudaro skirtumas tarp suteiktos 1 689 100 Lt paskolos bei 109 234 Lt išieškotos sumos.

12Teismas sprendė, kad suteikiant kreditą banko filialo vadovė neįvykdė fiduciarinės pareigos veikti sąžiningai ir protingai, nes apie UAB „Liubersta“ nesurinko pakankamai išsamių duomenų, reikalingų kredito suteikimo sprendimui priimti. Teismo vertinimu, atsakovės K. M. atsakomybė kyla būtent dėl šios pareigos pažeidimo. Teismas nustatė, kad paskolų komitetas posėdžio protokolu Nr. 017-2 patvirtino, kad UAB „Liubersta“ nurodyti duomenys apie jos ūkinę finansinę būklę atitiko 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, nors jame kredituojamosios bendrovės vadovės L. Ž. parašų nebuvo, o to paties laikotarpio balanso, kuris buvo pasirašytas bendrovės vadovės ir pateiktas Juridinių asmenų registrui, duomenys buvo kiti. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo patikrinti, ar pateikti duomenys atitinka oficialioms institucijoms perduotus duomenis apie UAB „Liubersta“ ūkinę finansinę būklę, duomenis iš VSDFV apie darbuotojų skaičių, VMI apie įsiregistravimo PVM mokėtoja laiką, tuomet paaiškėtų kiti duomenys, lėmę sprendimą dėl UAB „Liubertsa“ kredito suteikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė į bylą nuosekliai įvykius atspindinčios UAB „Liubersta“ kredito bylos. Ši aplinkybė pasunkino bylos nagrinėjimą ir iš esmės atėmė galimybę visiškai atmesti atsakovės atsikirtimus, kad ginčo kredito byloje buvo balansas, kurio duomenimis remtasi suteikiant kreditą, t. y. su UAB „Liubersta“ direktorės parašais, juolab kad ir kredito auditą atlikę asmenys nepastebėjo tokios klaidos.

13Teismas padarė išvadą, kad UAB „Liubersta“ pateiktas verslo planas turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti atsakovė. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų dėl kitų paskolų komiteto narių neatidumo, pažymėjo, kad ginčo atveju nagrinėjama banko filialo direktorės pareiga ex officio veikti išimtinai įmonės, o ne kredito komiteto narių, kurių atsakomybė yra netapati banko filialo direktorės atsakomybei, interesais.

14Teismas sprendė, kad atsakovė, vertindama ir priimdama UAB „Liturta“ turto rinkos vertės banko įkeitimui nustatymo pažymas, nepadarė pažeidimo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatos imperatyviai nereglamentuoja, kad ataskaitos turi būti pasirašytos dviejų asmenų, o kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2 461 000 Lt vertės hipoteka įkeistu turtu, todėl kredito ir įkeisto turto santykis buvo banko naudai.

15Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas išduodant kreditą ir nevizuodama prašymo leido išmokėti dokumentais nepagrįstą paskolos dalį, todėl laiku nepastebėjo aplinkybių, kurios galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui; sprendė, kad atsakovė pažeidė fiduciarinę pareigą veikti sąžiningai ir protingai, nes, pasirašydama kredito sutarties pakeitimą, apie skolininką nesurinko duomenų, kurių pagrindu galima buvo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsakovės veiksmai sudarė sąlygas UAB „Liubersta“ toliau naudotis banko lėšomis nevykdant prievolių pagal kredito sutartį.

16Teismas sprendė, kad neteisėti veiksmai lėmė kredito sutarties dėl 1 689 100 Lt kredito suteikimo UAB „Liubersta“ sudarymą, o netinkama kredito sutarties vykdymo kontrolė – žalos atsiradimą; padarė išvadą, kad kredito grąžinimo užtikrinimas reikiamo santykio hipoteka įkeistu turtu neatleidžia banko filialo direktorės nuo pareigos vykdyti kitas kredito sutarties sudarymo, jos pakeitimo, kredito išdavimo ir jo administravimo nuostatas, kurios būtų sumažinusios kredito sutarties riziką. Teismo vertinimu, netinkama centrinio banko kontrolė, netinkama lokalių aktų kokybė, kredito priverstinio išieškojimo procedūros atlikimas laiku ir jos apimtis gali turėti įtakos žalos dydžio nustatymui, bet nepašalina atsakovės kaltės.

17Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl jis negali būti pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), nes senaties terminas skaičiuotinas nuo kredito sutarties nutraukimo (2008 m. spalio 6 d.).

18Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės ¼ dalį arba 394 966 Lt žalos atlyginimo, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių ji nėra atsakinga – dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertės pokyčių ir jos dalinės, o ne solidariosios su kitais paskolų komiteto nariais atsakomybės (CK 6.6 straipsnio 1 dalis) priimant sprendimą suteikti UAB „Liubersta“ 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties pagrindu 1 689 100 Lt kreditą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.263 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

19Teismas sprendė, kad neegzistuoja visos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo reikalavimus pripažinti turto dovanojimo sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir nustatyti priverstinę hipoteką (CK 4.175 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 6.66, 6.145 straipsniai).

20Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Medicinos banko atsakovei M. M. 3000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir 2012 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės K. M. ieškovui UAB Medicinos bankui 200 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų; pripažino negaliojančiomis atsakovų K. M., J. M., M. M. ir K. B. sudarytas 2009 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis, pagal kurias: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė buvo perleista M. M., o žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), – K. B.; panaikino šių žemės sklypų teisinę registraciją atsakovių M. M. ir K. B. vardu bei taikė restituciją natūra, ginčo sutartimis neatlygintinai perleistus žemės sklypus grąžinant nuosavybės teise atsakovams K. M. ir J. M.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų ieškovui po 1250 Lt žyminio mokesčio, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei – 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo valstybei – 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo atsakovei K. M. – 1863 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei M. M. – 2610 Lt, atsakovei K. B. – 870 Lt atstovavimo išlaidų, iš ieškovo valstybei – 4899 Lt žyminio mokesčio.

22Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad banko filialo vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai); ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis); nustačius banko filialo vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, paskolų komiteto 2007 m. sausio 25 d. protokolą Nr. 017-2, kredito grąžinimui užtikrinti įkeisto turto vertę, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, sprendė, kad UAB „Liubersta“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas pagal tuo metu galiojusius ieškovo nustatytus reikalavimus; padarė išvadą, kad aplinkybė, jog turto vertinimo ataskaitos objektyviai neatspindėjo įkeičiamo turto vertės, yra ne atsakovės kaltė; pažymėjo, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. audituojant filialo kreditavimo veiklą turto vertinimo trūkumų nenustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad kredito administratoriaus pateiktų išvadų ir surinktų duomenų pakako ir kitiems paskolų komiteto nariams, kad būtų vienbalsiai nuspręsta dėl kredito sutarties sudarymo. Teismas, įvertinęs tai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas didesnės nei paskola vertės įkeistu turtu, atsakovės pažeidimą, nepatikrinant įmonės finansinės atskaitomybės duomenų, vertino kaip mažiau reikšmingą.

24Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pateiktas UAB „Liubersta“ verslo planas buvo akivaizdžiai nuostolingas; pažymėjo, kad bankas tik finansavo verslo sprendimo įgyvendinimą, tačiau neprisiėmė su tuo susijusios rizikos, be to, kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas pagal tuo metu galiojusius ieškovo nustatytus reikalavimus.

25Teismas, įvertinęs ieškovo Kreditavimo taisyklių 1.7, 4.1, 4.2, 9.3, 9.4 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad svarbiausia kredito administravimo proceso figūra yra kredito administratorius, kuriam patikėta kredito sutarties, sudaromos su kredito gavėju, parengimas, jos sąlygų pristatymas ir išaiškinimas, kredito gavėjo veiklos analizė ir nuolatinė visų sudarytos kredito sutarties sąlygų vykdymo kontrolė ir kuris atsako už kredito bylos dokumentų išsamumą, patikimumą ir saugojimą; įvertinęs Paskolų komiteto nuostatų 3.3 punktą, pažymėjo, kad pareiga spręsti dėl paskolų suteikimo ir jų sąlygų keitimo, įvertinti paskolos riziką tenka filialų paskolų komitetui, kurį sudaro trys nariai, kurių kiekvienas turi vieną balsą ir privalo savarankiškai įvertinti svarstyti pateiktus dokumentus ir pareikšti savo nuomonę kiekvienu pateiktu klausimu bei objektyviai priimti sprendimą pasirašant komiteto posėdžio protokolą, o kreditavimo taisyklėse nenustatyta, kad paskolų komiteto pirmininkui suteikta sprendžiamojo balso teisė. Dėl šios priežasties teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės kaltės nepagrįstai suteikiant UAB „Liubersta“ kreditą buvimo.

26Teismas, įvertinęs CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies, Kauno filialo nuostatų 4.3.4, 4.3.8 nuostatas, sprendė, kad atsakovė, leidusi išmokėti dokumentais nepagrįstą kredito dalį, t. y. 1 000 000 Lt, netinkamai atliko savo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, įsitikinti, kad pinigai bus panaudoti pagal kredito suteikimo paskirtį, kontroliuoti bei užtikrinti banko filiale sudarytų sandorių vykdymą.

27Teismas, įvertinęs Kreditavimo taisyklių 9.28, 11.3, 11.4 punktų nuostatas, nurodė, kad nors paskolų komiteto 2007 m. rugpjūčio 16 d. protokolu Nr. 146-2 nutarta vienbalsiai pakeisti kredito grąžinimo dalimis grafiką, tačiau kredito sutarties pakeitimas filialo vadovės pasirašytas, neįvertinus kredito gavėjo mokumo būklės ir neįsitikinus jos ekonominėmis finansinėmis galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus, todėl šią aplinkybę pripažino atsakovės pažeidimu (Kauno filialo nuostatų 4.3.4, 4.3.8 punktai), tačiau, įvertinęs tai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas didesnės nei paskola vertės įkeistu turtu, šį pažeidimą vertino mažiau reikšmingu.

28Teismas sprendė, kad atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai); pažymėjo, kad nesėkmingo verslo rizika tenka ieškovui, kaip verslo subjektui (Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė atsako tik už jos kaltais veiksmais padarytą žalą. Teismas, įvertinęs 2008 m. ir 2009 m. atliktų auditų rezultatus, ieškovo veiksmus po šių auditų, padarė išvadą, kad pats ieškovas, netinkamai patvirtinęs paskolų suteikimo, išdavimo bei kontrolės tvarką, yra atsakingas ir už sprendimus, kuriais suteiktos ir išmokėtos paskolos, o tai turi reikšmės sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino žalos dydžio; sprendė, kad ieškovas, būdamas finansuotojas, galėjo ir turėjo priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimis prisiimtos rizikos valdymo (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis, Kredito sutarties 7.4 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į paties ieškovo kaltę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinas žalos dydis mažintinas iki 200 000 Lt (CK 1.5, 6.249, 6.251, 6.253 straipsniai).

29Teismas, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes atsakovė, aplaidžiai atlikdama savo fiduciarines pareigas, perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą, taip sumažindama galimybę atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, pažeisdama ieškovo (savo kreditoriaus) teises (CK 6.66, 6.67 straipsniai, CK 6.145 straipsnio 1 dalis); pažymėjo, kad trečiųjų asmenų sąžiningumas neturi reikšmės, nes ginčijami neatlygintiniai sandoriai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vertė 140 000 Lt, neužtektų iš jos priteistino ieškovui žalos dydžio ir vykdymo išlaidoms padengti, pripažino negaliojančiomis dvi ginčo žemės sklypų dovanojimo sutartis, panaikino šių žemės sklypų teisinę registraciją atsakovių M. M. ir K. B. vardu ir taikė restituciją natūra (CK 4.255 straipsnio 2 punktas, 6.66 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Pripažinęs dvi ginčo dovanojimo sutartis negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką.

30III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

31Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

32V. P. v. AB „Stumbras“ AB „Turto bankas“ v. V. C. ir kt. AB „Turto bankas“ v. A. I. ir kt. UAB „Stagena“ v. AB „SEB bankas“ ir kt.

33UAB „Stagena“ v. AB „SEB bankas“ ir kt.

34nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo akivaizdžiai nuostolingas, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas, netinkamai taikydamas Turto vertinimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisę remtis 2006 m. lapkričio 13 d. turto vertinimo ataskaitomis. Teismo išvada, kad kredito sutartis buvo sudaryta teisėtai, nes įkeisto turto vertė viršijo išduotą kreditą, prieštarauja banko, kaip finansinės institucijos veiklos esmei, Kreditavimo taisyklių ir Skolininko vertinimo tvarkos nuostatoms. Kadangi atsakovė neteisėtai sudarė kredito sutartį ir neturėjo teisės išduoti nė vieno lito pagal šią sutartį, tai visa negrąžinto kredito suma – 1 579 865,19 Lt – yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas ir banko patirta žala.

35Dėl filialo vadovės ir paskolų komiteto narių atsakomybės santykio. Paskolų komiteto dviejų kitų narių padaryti kredito išdavimo taisyklių pažeidimai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės ir jos neatriboja, nes net jeigu būtų sprendžiamas ir kitų dviejų paskolos komiteto narių atsakomybės klausimas, būtų pagrindas konstatuoti, kad žalą padarė keli asmenys, o tai yra solidariosios atsakomybės atvejis (CK 6.6. straipsnio 3 dalis). Jeigu atsakomybė yra solidari, tai draudžiama mažinti ieškovui padarytą žalą, nes žalą padariusių asmenų žalos konkretus dydis ir atsakomybės pakeitimas į dalinę gali vykti tik nagrinėjant atsakovės regresinį reikalavimą, ir tai yra tik solidariųjų atsakovų tarpusavio klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir kt., Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. A. I. ir kt.Nr. 3K-3-334/2010). Atsakovės visišką atsakomybę lemia jos kaip filialo vadovo specialus teisinis statusas ir reglamentavimas, nes vadovas privalo veikti išimtinai tik įmonės interesais, todėl jis visais atvejais negali vykdyti jokių bendrovei kenksmingų sprendimų, net jeigu tokius sprendimus priėmė akcininkai, valdyba ar, pavyzdžiui, paskolų komitetas. Nagrinėjamu atveju teisinius padarinius sukėlė būtent kredito sutartis, o ne paskolų komiteto, kuris atlieka patariamąją funkciją, sprendimas. Be to, atsakovės visiška civilinė atsakomybė kildinama ir tik iš jai, kaip filialo vadovei, taikytinų banko lokalinių teisės aktų, kurie netaikomi kitiems paskolų komiteto nariams, pažeidimo (Kreditavimo taisyklių 4.3.1, 4.3.4, 4.3.5, 4.3.8, 4.4.4, 4.10, 10.3, 10.5 punktai).

36Apeliacinės instancijos teismas pripažino egzistuojant visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl kasacinio skundo tenkinimo atveju priteistinos žalos dydžiui padidėjus būtų pagrindas tenkinti reikalavimą pripažinti negaliojančiais ir kitus ginčijamus dovanojimo sandorius, nes jau negaliojančiais pripažintų dviejų sandorių vertė nepadengtų visos ieškovo patirtos žalos dydžio.

37Atsakovai K. M., J. M., M. M. ir K. B. atsiliepimais į kasacinį skundą su ieškovo kasaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

38T

39Visi veiksmai, dėl kurių neatlikimo ar aplaidaus atlikimo kaltinama atsakovė ir dėl kurių neva kyla jos atsakomybė, turėjo būti įvykdyti ne jos, o kitų asmenų (kredito administratorių), todėl atsakovė negali būti atsakinga už veiksmus, už kurių tinkamą atlikimą yra tiesiogiai atsakingi kiti ieškovo vidaus aktuose nurodyti asmenys. Ieškovo vidaus aktų netobulumas leido Kauno filialo darbuotojams nesilaikant Kreditavimo taisyklėse nustatytos tvarkos išmokėti lėšas be atsakovės parašo, todėl šiuo atveju būtų galima svarstyti tik dėl galimos ieškovo darbuotojų drausminės atsakomybės už tai, kad jie, nesilaikydami vidaus aktų nustatytos tvarkos, išmokėjo įmonei paskolos dalį. Pažymėtina, kad jų atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas.

403. Dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnį, nutartyje tik nepagrįstai konstatavo, kad nustatė visas būtinąsias sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė.

414. Dėl actio Pauliana taikymo. Teismas nepagrįstai nesant visų actio Pauliana taikymo sąlygų nuginčijo du dovanojimo sandorius. Šių sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, o sandoriai nepažeidė jo, kaip atsakovės kreditoriaus, interesų.

42Ieškovas Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

43Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinius skundus nepateikė.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

46Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų

47Šioje byloje ieškovo UAB Medicinos banko pareikštas reikalavimas atsakovei K. M. grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama ieškovo Kauno filialo direktorė, netinkamai atliko savo pareigas ir taip padarė žalos ieškovui. Pareikšdamas ieškinį ieškovas rėmėsi DK XVII skyriuje „Materialinė atsakomybė“ įtvirtintomis darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas savo poziciją dėl ieškinio teisinio pagrindo patikslino, nurodydamas, kad atsakovės „atsakomybė yra mišri, ji atsako kaip darbuotojas pagal darbo teisę ir kaip vadovė, kuriai taikomos civilinės teisės nuostatos“ (T. 4, b. l. 99), dar vėliau – teigdamas, kad „ieškinio pagrindas yra K. M., kaip filialo vadovo, civilinė deliktinė atsakomybė, ji yra neribota“ (T. 5, b. l. 80).

48Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei K. M., kaip vienasmeniam banko filialo valdymo organui (buvusiai UAB Medicinos banko Kauno filialo direktorei), taikytina civilinė atsakomybė, kurios esmė – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl jos kaip eilinės banko darbuotojos statuso bei jos ribotos atsakomybės pagal DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ normas ginčo atveju yra nepagrįsti, tačiau šios savo išvados niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas ginčą sprendė taip pat remdamasis CK įtvirtintomis civilinės atsakomybės normomis, o dėl DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ normų galimo taikymo ginčo santykiams atskirai nepasisakė. Šalių kasaciniuose skunduose klausimas dėl ginčo santykių kvalifikavimo pagal CK, o ne pagal DK normas, nekeliamas: ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK normas, nepagrįstai nukrypdamas nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis); atsakovė nurodo, kad byloje nenustatytos būtinosios sąlygos jos civilinei atsakomybei atsirasti – t.y. kad civilinė atsakomybė jai taikyta nepagrįstai.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, norint įvertinti kasacinių skundų argumentų dėl netinkamo CK normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumą, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar ginčo santykiai apskritai patenka į CK reguliavimo sritį, t. y. ar bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai kvalifikavo ginčo santykius pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir CK XXII skyriuje „Civilinė atsakomybė“ įtvirtintas civilinės atsakomybės normas, o ne pagal DK XVII skyriuje „Materialinė atsakomybė“ įtvirtintas materialinės atsakomybės normas. Teisinių santykių kvalifikavimas gali būti teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes skiriasi civilinės ir materialinės atsakomybės pagrindai ir atsakomybės apimtis – civilinės atsakomybės atveju taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), o materialinė atsakomybė gali būti ribota (DK 254, 255 straipsniai).

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo pasirinktos teisinės ginčo santykių kvalifikacijos patikra ta apimtimi, kuria kasacinės instancijos teismas įvertina, ar pagrįstai ginčo santykiams buvo taikoma CK 2.87 straipsnio 7 dalis ir netaikytos DK XVII skyriuje „Materialinė atsakomybė“ įtvirtintos materialinės atsakomybės normos, šioje byloje nelaikytina išėjimu už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

51Dėl taikytinos teisinės atsakomybės rūšies

52Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Bankų įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 1 dalį atsakovė, kaip banko filialo direktorė, nelaikytina banko valdymo organo nare. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens filialo vadovo teisinio statuso yra nurodęs, kad filialo veiksmai sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, taigi filialo valdymo organo veiksmai sukuria teises ir pareigas juridiniam asmeniui, dėl to filialo valdymo organo – filialo vadovo – teisinis statusas yra toks pats, kaip ir juridinio asmens valdymo organo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-563/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-332/2007; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. P. M., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2010; kt.).

53Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso žalos atlyginimo kontekste, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal DK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Ir priešingai – tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2010).

54Nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą ieškovui, grindžiamas CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrųjų juridinio asmens vadovo pareigų ir ieškovo lokaliniuose teisės aktuose (UAB Medicinos banko Kauno filialo nuostatuose, UAB Medicinos banko kreditavimo taisyklėse) nurodytų banko filialo direktoriaus pareigų pažeidimu suteikiant UAB „Liubersta“ kreditą ir įgyvendinant kredito sutarties priežiūrą. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė: Kreditavimo taisyklių 4.10 punktą: „Filialo vadovas patikrina gautą medžiagą ir vizuoja ją nukreipdamas paskolų komitetui arba grąžina dokumentus juos papildyti ar pataisyti pateiktus dokumentus“, Filialo nuostatų 4.3.4 ir 4.4.4 punktuose filialo direktoriui nustatytą pareigą „banke nustatyta tvarka sudaryti su klientais sandorius ir kontroliuoti bei užtikrinti filiale sudarytų sandorių vykdymą“, Filialų nuostatų 4.3.1 punktą, pagal kurį filialo direktorius privalo „vadovaujantis įstatymais ir banko teisės aktais vadovauti ir organizuoti šiuose nuostatuose nustatytą filialo veiklą, sąžiningai ir protingai veikti banko interesais, laikytis lojalumo bankui, vengti situacijų, kai jos asmeniniai interesai prieštarauja“, Filialo nuostatų 4.3.5 punktą, nustatantį filialo direktoriaus pareigą „užtikrinti banko darbuotojų pareigų vykdymą bei užtikrinti darbo drausmę“, Filialų nuostatų 4.3.8 punktą, įpareigojantį filialo direktorių „užtikrinti rizikų valdymą“, Kreditavimo taisyklių 10.3 punktą, pagal kurį „probleminių kreditų pastovią kontrolę vykdo filialo direktorius“, Kreditavimo taisyklių 10.5 punktą, pagal kurį „filialo direktorius yra tiesiogiai atsakingas už probleminių kreditų administravimo kokybę – nesumokėtų skolų atgavimą“.

55Kaip faktinį ieškinio pagrindą šioje byloje ieškovas nurodė šiuos, jo manymu, neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą):

  1. Veiksmai (neveikimas) iki 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties su UAB „Liubersta“ sudarymo momento:
    1. Netinkamas UAB „Liubersta“ pateiktų dokumentų apie jos ir jos dalyvių finansinę padėtį įvertinimas: neatsižvelgta į tai, kad UAB „Liubersta“ Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi 2004 ir 2005 metų metinės finansinės atskaitomybės; nepareikalauta, kad UAB „Liubersta“ pateiktų paraiškoje nurodytus 2006 m. balandžio 28 d. ir 2007 m. sausio 10 d. akcininkų susirinkimų protokolus, kuriais patvirtintos 2005 ir 2006 metų finansinės atskaitomybės; nepatikrintos duomenų bazės apie UAB „Liubersta“ darbuotojus už laikotarpį nuo 2003 iki 2007 metų; neįvertinta, kad vienas iš įkeičiamų žemės sklypų priklausė ne UAB „Liubersta“, o V. P.; neatsižvelgta į tai, kad UAB „Liubersta“ savininkės L. Ž. turtas buvo areštuotas; neįvertinta, kad UAB „Liubersta“ nepateikė įrodymų, jog ji turės verslo plane numatytas nuosavas investicijas (600 000 Lt), reikalingas projektui įgyvendinti.
    2. Netinkamas UAB „Liubersta“ verslo plano įvertinimas: neįvertinta, kad verslo plane numatyta veikla – kaimo turizmu – UAB „Liubersta“ anksčiau nesivertė; neįvertinta, kad verslo planas nepagrįstas realiais duomenimis ir skaičiavimais (verslo plane nurodyta, kad planuojamai kaimo turizmo sodybai nėra realių konkurentų; kad kaimo turizmo sodyba pradės veikti 2007 m. vasario–kovo mėn., nors realiai skaičiuojant iki komplekso veiklos pradžios turėtų praeiti mažiausiai 2,5 metų; kad visi kaimo turizmo sodybos kambariai bus užimti 365 dienas per metus, ir kt.); neįvertinta, kad žemė, kurioje numatytas plėtoti projektas, yra žemės ūkio paskirties, jokių statybos leidimų joje neišduota; neįvertinta, kad verslo plane nurodyti projekto finansiniai srautai yra nepagrįsti (į sąnaudas neįtraukta metinių palūkanų ir kredito dalies grąžinimo suma – 307 000 Lt, detaliojo plano rengimo išlaidos – 285 000 Lt, techninio projekto rengimo išlaidos, kurias įtraukus į sąmatą projektas tampa akivaizdžiai nuostolingas); neįvertinta, kad pateikiami skaičiavimai dėl išlaidų neparemti jokiais preliminariais kontraktais su tiekėjais.
    3. Netinkamas UAB „Liubersta“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų (įkeičiamo turto vertės nustatymo pažymų) įvertinimas – nepagrįstai remtasi UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymomis, nes jos pasirašytos tik vieno turto vertintojo, nors pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį ataskaitos turi būti pasirašytos dviejų asmenų.
  2. Veiksmai (neveikimas) vykdant kredito sutartį – netinkama faktinio kredito išmokėjimo kontrolė, neužkertant kelio 1 000 000 Lt kredito lėšų išmokėjimui pagal 2007 m. vasario 2 d. UAB „Liubersta“ mokėjimo prašymą:
    1. Neįvertinta, kad prašyme nurodyta kredito lėšas išmokėti ne tiesiogiai kredito gavėjui – UAB „Liubersta“, o trečiajam asmeniui – UAB „Šaltinija“.
    2. Neįsitikinta, ar prekė, numatyta pirkti kredito lėšomis, realiai egzistuoja.
    3. Neįvertinta, kad prašoma išmokėti pinigus avansu, o tai viršija normalią ūkinę riziką.
    4. Neįvertinta, kad prašyme nurodyta suma 200 000 Lt viršija kartu su prašymu pateiktos sutartyse nurodyta perkamų prekių kainą.
  3. Veiksmai (neveikimas), nulėmę 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo pasirašymą – netinkama investicinio projekto įgyvendinimo ir kredito grąžinimo kontrolė:
    1. Neįvertinta, kad UAB „Liubersta“ prašymas nukelti terminą įmokoms grąžinti buvo nemotyvuotas.
    2. Neįvertinta, kad UAB „Liubersta“ nepateikė projekto vykdymo eigos ataskaitos, neatlikta faktinio kredito lėšų panaudojimo analizė, neįvertinti finansiniai rodikliai.
    3. Neįvertintas kreditui užtikrinti įkeisto sklypo savininkės S. P. prašymas leisti parduoti įkeistą žemės sklypą UAB „Liubersta“.

56Minėta, kad juridinio asmens, inter alia banko, filialo vadovo pareiga atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą gali būti grindžiama dviejų rūšių teisine atsakomybe: civiline atsakomybe pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį arba materialine atsakomybe pagal DK, o sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos atsakomybės rūšies teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant, kokio įstatymo – CK ar DK – normos taikytinos šioje byloje, būtina nustatyti, kuriuos iš pirmiau nurodytų veiksmų atsakovė atliko veikdama „išoriniuose“ santykiuose, kuriuos – „vidiniuose“ santykiuose.

57Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes žala ieškovui kilo iš kreditavimo santykių (CK 6.881 straipsnis). Kreditavimo santykiuose ieškovas dalyvavo kaip kredito davėjas, o jo vardu sutartį su UAB „Liubersta“ pasirašė atsakovė, kaip UAB Medicinos banko Kauno filialo direktorė. Vis dėlto, tai savaime neteikia pagrindo teigti, kad visi atsakovės veiksmai (neveikimas), nurodyti šioje byloje kaip ieškinio pagrindas, laikytini bendrovės vadovo veiksmais „išoriniuose“ santykiuose, t. y. veikimu bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis.

58Ieškovas – bankas yra specifinis subjektas, užimantis ypatingą padėtį valstybės finansų sistemoje, todėl jo organizacinę struktūrą ir veiklą reglamentuoja Bankų, Finansų įstaigų ir kiti įstatymai, Lietuvos banko teisės aktai ir lokaliniai paties banko aktai. Banko ir klientų interesų apsaugą užtikrina šiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, keliami tiek banko santykiams su klientu, tiek vidiniam banko veiklos organizavimui teikiant finansines paslaugas. Verslo kreditavimas yra viena iš banko teikiamų finansinių paslaugų.

59Kvalifikuojant atsakovės veiksmus (neveikimą) pagal aukščiau nurodytą „išorinių“ ir „vidinių“ santykių kriterijų esminę reikšmę turi ieškovo lokaliniuose teisės aktuose nustatyta sprendimų dėl kreditų suteikimo priėmimo tvarka, priimant šiuos sprendimus dalyvaujančių banko ir banko Kauno filialo padalinių (darbuotojų) funkcijos bei atsakomybės paskirstymas. Išnagrinėjusi UAB Medicinos banko Kauno filialo nuostatuose, UAB Medicinos banko kreditavimo taisyklėse, UAB Medicinos banko klientų aptarnavimo centrų ir filialų paskolų komitetų nuostatuose ir UAB Medicinos banko skolininko vertinimo tvarkoje nustatytas banko padalinių, dalyvaujančių sprendimų dėl kreditų suteikimo priėmimo ir jo įgyvendinimo procese, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, teisėjų kolegija konstatuoja:

  1. Už veiksmus (neveikimą) iki 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties su UAB „Liubersta“ sudarymo momento tiesiogiai atsakingi šie ieškovo darbuotojai (padaliniai):
    1. Už kredito gavėjo pateiktų dokumentų apie jo ir jo dalyvių finansinę padėtį įvertinimą atsako kredito administratorius (pagal Kreditavimo taisyklių 4.1 punktą „KAC (filialo) darbuotojas, vedantis derybas su klientu ir priėmęs dokumentus, be kita ko, įsitikina, kad pateikti visi dokumentai, išvardinti sąraše kreditui gauti; patikrina pateiktų dokumentų užpildymo teisingumą, duomenų pilnumą, jų galiojimą pateikimo metu ir prašomo suteikti kredito laikotarpiu; nustato su kredito gavėju susijusius asmenis ir jų esamus įsipareigojimus Banko grupei; nagrinėja ir įvertina kredito gavėjo finansinę būklę; nustato kredito gavėjo reitingą“; pagal Kreditavimo taisyklių 4.2 punktą „Naudodamasis informacinių bazių duomenimis, KAC (filialo) darbuotojas tikrina turtinę ir finansinę Kredito gavėjo padėtį, esamus skolinius įsipareigojimus.“; pagal Paskolų komitetų nuostatų 5.1 punktą „Komitetui dokumentus pateikia paskolų administratoriai. Jie sukomplektuoja visus dokumentus, nustatytus banko Kreditavimo taisyklėse ir kartu su administratoriaus paruoštu nutarimo projektu perduoda Komiteto sekretoriui.“).
    2. Už kredito gavėjo verslo plano įvertinimą atsako kredito administratorius (pagal Skolininko vertinimo tvarkos 6 punktą „Šia tvarka vadovaujasi visi paskolų administratoriai, vertinantys banko esamus ar būsimus skolininkus.“; pagal Skolininko vertinimo tvarkos 45 punktą „Administratorius kiekvieną aukščiau nurodytą rodiklį vertina atskirai, o įvertinęs visus rodiklius ruošia ekspertinį verslo plano apibūdinimą, formuluoja nutarimą dėl projekto priimtinumo kreditavimui ir, kai administratoriaus nuomone projektas kredituotinas bei surinkti visi kiti kredito suteikimui reikiami dokumentai, dokumentų paketą kartu su savo išvadomis ir siūlymu teikia paskolų komitetui.“; pagal Kreditavimo taisyklių 4.1 punktą kredito administratorius, be kita ko, „analizuoja verslo planą; analizuoja pinigų srautų suderinamumą su kredito grąžinimo grafiku“; pagal Kreditavimo taisyklių 4.8 punktą „Kredito administratorius privalo turėti savo nuomonę apie kiekvieną sandorį, suprasti kredituojamą veiklą ir Banko, ir kliento požiūriu. Kai administratorius nesupranta kredituojamos veiklos, kliento prašymą dėl kredito suteikimo derina su vadovu; kai kredituojama veikla nesuprantama klientas yra nekredituojamas.“).
    3. Už kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų įvertinimą atsako kredito administratorius ir paskolų komitetas (žr. aukščiau nurodytus Kreditavimo taisyklių 4.1 ir 4.2 punktus; pagal Kreditavimo taisyklių 3.5.2 punktą „Konkretų išduodamo kredito užtikrinimo pakankamumą pagal pateiktus dokumentus sprendžia nutarimą priimantis organas (...)“; pagal Kreditavimo taisyklių 5.3 punktą „Komiteto nariai savarankiškai įvertina gautą medžiagą ir posėdyje teikia siūlymus svarstomu klausimu. Esant pastaboms, komiteto narys nurodo, kad pasirašo protokolą su pastabomis ir jas nurodo protokole.“.
    4. Už kredito administratoriaus surinktų ir patikrintų dokumentų kreditui gauti antrinę patikrą prieš atiduodant klausimą svarstyti paskolų komitetui atsako filialo direktorius (pagal Kreditavimo taisyklių 4.10 punktą „Filialo vadovas patikrina gautą medžiagą ir vizuoja ją nukreipdamas paskolų komitetui arba grąžina dokumentus juos papildyti ar pataisyti pateiktus dokumentus.“).
    5. Už sprendimą dėl kredito suteikimo atsako paskolų komitetas (pagal Paskolų komitetų nuostatų 2.2.1 punktą viena iš komiteto funkcijų yra „Analizuoti ir įvertinti pateiktus dokumentus kreditui gauti bei kredito gavėją kaip realų savo prisiimtų įsipareigojimų vykdytoją bei priimti sprendimus (...)“; pagal Kreditavimo taisyklių 4.13 punktą „Valdybos, paskolų komiteto nutarimas suteikti kreditą yra galutinis, kai neviršija Banko nustatyto kreditavimo limito vienam skolininkui.“; pagal Paskolų komitetų nuostatų 5.15 punktą „Komiteto priimti sprendimai, neviršijantys Komitetui suteiktų įgaliojimų, yra privalomi visiems Banko darbuotojams.“).
    6. Už kredito sutarties pasirašymą atsako filialo direktorius (pagal Kreditavimo taisyklių 5.6 punktą „Kredito sutartį pasirašo KAC (filialo) direktorius, jam nesant – kitas tinkamai įgaliotas Banko darbuotojas.“; pagal Filialo nuostatų 4.4.4 punktą filialo direktoriaus pareiga – „banke nustatyta tvarka sudaryti su klientais sandorius ir kontroliuoti bei užtikrinti filiale sudarytų sandorių vykdymą.“).
  2. Už veiksmus (neveikimą) vykdant faktinį kredito išmokėjimą tiesiogiai atsakingi kredito administratorius, filialo direktorius ir kredito lėšų išmokėjimą atliekantis darbuotojas (pagal Kreditavimo taisyklių 7.3 punktą, gavus kredito gavėjo prašymą išduoti kreditą „Kredito administratorius patikrina ir įsitikina, ar numatomas mokėjimas atitinka kredito sutartyje nustatytas sąlygas, kredito išdavimo grafiką, ar išmokama kredito suma neviršija sutartyje nustatytos sumos, ar išduodamas kreditas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, ar pakankamas kredito grąžinimo užtikrinimas išduodamai sumai“; pagal Kreditavimo taisyklių 7.5 punktą „Kai kredito gavėjo prašymas išmokėti visą ar dalį suteikto kredito atitinka kredito sutartyje nustatytas sąlygas, lėšos iš kredito sąskaitos yra pervedamos į kliento banko sąskaitą banke.“; pagal Kreditavimo taisyklių 7.5 punktą, „Sprendimo priėmimas pervesti kredito sumą priklauso nuo kredito gavėjo nurodytos sumos pateiktame prašyme: (...) virš 300 000 litų (...) – filialo direktoriaus sprendimu, vizuojant kredito gavėjo pateiktą prašymą.“).
  3. Už veiksmus (neveikimą), nulėmusius 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo pasirašymą, tiesiogiai atsakingi šie ieškovo darbuotojai (padaliniai):
    1. Už investicinio projekto įgyvendinimo ir kredito grąžinimo kontrolę – kredito administratorius (pagal Kreditavimo taisyklių 9.10 punktą nustačius kredito gavėjo finansinės būklės rodiklių reitingo pasikeitimą ar pokytį, „administratorius fiksuoja juos kredito byloje, pakomentuodamas atsiradimo priežastis. Administratorius savo iniciatyva informuoja padalinio vadovą apie rizikos padidėjimą ir užtikrina riziką mažinančių priemonių plano sudarymą ir įgyvendinimą. Nurodytų reikšmių pokyčiai turi būti įvertinti nustatant galutinį kliento reitingą.“; pagal Kreditavimo taisyklių 9.21 punktą „Administratorius turi kaupti visą informaciją apie klientą, fiksuoti kliento partnerių atsiliepimus įeitą informaciją, kad patikrintų jos sutapimą su Bankui pateikta informacija ir paanalizuotų galimą poveikį kredito gavėjo sugebėjimui vykdyti kreditinius įsipareigojimus.“; pagal Kreditavimo taisyklių 9.26 punktą „Kredito administratorius privalo išsiaiškinti su kredito gavėju kredito grąžinimo savalaikiškumą, tai yra įsitikinti, ar kredito suma, jo dalis bus grąžinta sutartyje nustatytu terminu. Kai sužinoma, kad kreditas ar jo dalis nebus grąžinti nustatytu terminu, kredito administratorius privalo informuoti savo vadovą ir numatyti priemones savalaikiam kredito ar jo dalies grąžinimui ir veiksmus, jeigu grafike nustatyti grąžinimai vėluos.“; pagal Kreditavimo taisyklių 9.29 punktą „Kredito administratorius kontroliuoja ir atsako už visų kredito sutarties sąlygų vykdymą, t. y. ir už tų, kurios šiose taisyklėse neaprašytos. Kredito administratorius yra atsakingas už kredito sutarties sąlygų vykdymo kontrolę iki visiško kredito sugrąžinimo Bankui.“).
    2. Už sprendimą pakeisti 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties sąlygas – kredito administratorius, filialo direktorius ir paskolų komitetas (pagal Kreditavimo taisyklių 9.28 punktą „Kai klientas kreipiasi dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, sprendimo priėmimui būtina pažymėti kredito lėšų panaudojimą, atlikti visų rodiklių įvertinimą ir palyginti juos su kredito gavimui pateiktais skaičiais bei turto vertintojo pažyma apie užstato būklę.“ Šias funkcijas vykdo kredito administratorius. Pagal Kreditavimo taisyklių 4.10 punktą „Filialo vadovas patikrina gautą medžiagą ir vizuoja ją nukreipdamas paskolų komitetui arba grąžina dokumentus juos papildyti ar pataisyti pateiktus dokumentus“; pagal Paskolų komitetų nuostatų 2.2.1 punktą komiteto funkcijos yra inter alia „Analizuoti ir įvertinti pateiktus dokumentus kreditui gauti bei kredito gavėją kaip realų savo prisiimtų įsipareigojimų vykdytoją bei priimti sprendimus (...)“; pagal Kreditavimo taisyklių 4.13 punktą „Valdybos, paskolų komiteto nutarimas suteikti kreditą yra galutinis, kai neviršija Banko nustatyto kreditavimo limito vienam skolininkui.“; pagal Paskolų komitetų nuostatų 5.15 punktą „Komiteto priimti sprendimai, neviršijantys Komitetui suteiktų įgaliojimų, yra privalomi visiems Banko darbuotojams.“).
    3. Už 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ pasirašymą – filialo direktorius (pagal Kreditavimo taisyklių 5.6 punktą „Kredito sutartį pasirašo KAC (filialo) direktorius, jam nesant – kitas tinkamai įgaliotas Banko darbuotojas.“; pagal Filialo nuostatų 4.4.4 punktą filialo direktoriaus pareiga – „banke nustatyta tvarka sudaryti su klientais sandorius ir kontroliuoti bei užtikrinti filiale sudarytų sandorių vykdymą.“).

60Byloje nustatyta, kad sprendimo dėl kredito UAB „Liubersta“ suteikimo priėmimo ir jo įgyvendinimo procesas buvo daugiapakopis, jame dalyvavo ne tik atsakovė, kaip banko struktūrinio padalinio (filialo) vadovė, bet ir kiti banko padaliniai (darbuotojai): kredito administratoriai, paskolų komitetas. Daugelio procese dalyvaujančių padalinių (darbuotojų) surinkta informacija ir veiksmai buvo pakartotinai tikrinami kiekybės bei kokybės aspektais. Pažymėtina, kad ne visi minėti padaliniai (darbuotojai) buvo pavaldūs ir atskaitingi atsakovei, kaip banko Kauno filialo direktorei. Pavyzdžiui, banko Kauno filialo paskolų komiteto narius skiria ir atšaukia ne Kauno filialo direktorius, o Banko valdyba (Paskolų komitetų nuostatų 3.1 punktas), o pats paskolų komitetas yra atskaitingas centrinio banko Paskolų komitetui (Paskolų komitetų nuostatų 1.2 punktas). Pažymėtina, kad visi šie padaliniai (darbuotojai) veikė tam tikra ieškovo lokaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyvendindami kiekvienam iš jų priskirtas funkcijas atitinkamuose sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo etapuose. Dauguma šiuose etapuose susiklosčiusių santykių (informacijos apie kredito gavėją rinkimas, pirminis ir pakartotinis surinktos informacijos vertinimas, sprendimų priėmimas) laikytini „vidiniais“ ieškovo padalinių (darbuotojų) santykiais, o ne „išoriniais“ jų santykiais su kredito gavėju.

61Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma atsakovės, kaip filialo direktorės, pareigų sprendimo dėl kredito UAB „Liubersta“ suteikimo priėmimo ir jo įgyvendinimo procese, kurių pažeidimu kaltinama atsakovė, yra susijusios su kasdienės veiklos organizavimu, kitų padalinių (darbuotojų) veiklos kontrole, vidinių sprendimų priėmimu, o ne veikimu filialo vardu santykiuose su kitais asmenimis. Todėl atsakovės veikimas šiuose santykiuose laikytinas veikimu „bendrovės viduje“. Dėl to atsakovės atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai veikiant šiuose santykiuose, klausimas, remiantis pirmiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, spręstinas taikant ne CK įtvirtintas civilinės atsakomybės, o DK nustatytas materialinės atsakomybės normas.

62Bylą nagrinėję teismai ginčui taikė CK normas ir pagal jas kvalifikavo visus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, reglamentuojančius atsakovės teisinę atsakomybę už ieškovui padarytą žalą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Tai nulėmė kitokį atsakovės atsakomybės pagrindų ir jos atsakomybės ribų aiškinimą, nei būtų buvę ginčo santykiams taikant DK normas, vadinasi, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteistas žalos atlyginimas, naikintina, bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

63Kasaciniam teismui konstatavus, kad daugelį veiksmų, kuriais šioje byloje grindžiamas ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, atsakovė atliko veikdama „vidiniuose“ santykiuose, nulemiančiuose jos atliktų veiksmų kvalifikavimą ne pagal civilinės, o pagal darbo teisės normas, būtina iš naujo įvertinti, ar atsakovės veiksmai šiuose santykiuose sudaro pagrindą taikyti jai materialinę atsakomybę pagal DK 253 straipsnį, jei taip – koks yra atlygintinos žalos dydis (DK 257 straipsnis) ir kokios materialinės atsakomybės ribos (DK 254–256 straipsniai). Sprendžiant šiuos klausimus būtina nustatyti materialinės darbuotojo atsakomybės taikymui teisiškai reikšmingus faktus, o tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas.

64Dėl atsakovės veiksmų vertinimo pasirašant sutartis su UAB „Liubersta“

65Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dviejuose iš pirmiau nurodytų kredito suteikimo UAB „Liubersta“ proceso epizoduose, nurodytuose kaip ieškinio pagrindas šioje byloje, – 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties su UAB „Liubersta“ ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo pasirašyme – atsakovės veiksmai, vertinant juos izoliuotai, kvalifikuotini ne kaip veikimas „bendrovės viduje“, o kaip banko filialo vadovės veikimas filialo vardu „išoriniuose“ santykiuose su kitais asmenimis. Dėl to šia apimtimi atsakovės atsakomybės už žalą, padarytą atliekant banko filialo direktorės funkcijas, klausimas spręstinas vadovaujantis ne DK, o CK normomis.

66Apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmų šiuose epizoduose teisėtumą vertino neišskirdamas sutarčių pasirašymo, kaip atskiro veiksmo – šie epizodai buvo vertinami kaip sudėtinė atsakovės veiksmų sprendžiant dėl kredito sutarties sudarymo ir dėl kredito grąžinimo grafiko pratęsimo dalis. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmus šių sprendimų priėmimo kontekste vertino kaip pažeidimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas didesnės nei paskola vertės įkeistu turtu, šis pažeidimas buvo įvardytas kaip mažiau reikšmingas. Ieškovo ir atsakovės kasaciniuose skunduose inter alia keliamas klausimas dėl šios apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai – 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties su UAB „Liubersta“ ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo pasirašymas, vertinant juos izoliuotai, neteikia pagrindo spręsti apie jų neteisėtumą ir atsakovės kaltę. Tokia išvada grindžiama ieškovo lokaliniuose teisės aktuose nustatyta daugiapakope sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo procedūra, kurioje sutarties pasirašymas yra ne atsitiktinis veiksmas, atliekamas filialo direktoriui vienasmeniškai nusprendus, o ilgos kompleksinės procedūros finalinis etapas. Šis etapas, nors ir teisiškai reikšmingiausias, negali būti pasiektas, jei kitose procedūros stadijose, kuriose veikia ir sprendimus priima įvairūs vienas kitam nepavaldūs ir neatskaitingi subjektai, sutarties sudarymui būna nepritariama. Tokia vidinė banko „stabdžių ir atsvarų“ sistema banko filialo direktoriui sudaro pagrindą tikėtis, kad sutartis, kurios sudarymui kliūčių nenustatė nė vienas iš vertinimo procedūroje dalyvaujančių padalinių (darbuotojų), yra tinkama pasirašyti.

68Pažymėtina, kad pagal Kreditavimo taisyklių 4.13 punktą paskolų komiteto nutarimas suteikti kreditą yra galutinis, kai neviršija Banko nustatyto kreditavimo limito vienam skolininkui, o pagal Paskolų komitetų nuostatų 5.15 punktą komiteto priimti sprendimai, neviršijantys Komitetui suteiktų įgaliojimų, yra privalomi visiems Banko darbuotojams. Byloje nenustatyta, kad UAB Medicinos banko Kauno filialo paskolų komitetui sprendžiant dėl UAB „Liubersta“ kredito suteikimo ar mokėjimų grafiko pratęsimo, būtų viršytas nustatytas kreditavimo limitas ar komiteto įgaliojimai. Vadinasi, atsakovė, pagal Kreditavimo taisyklių 5.6 punktą ir Filialo nuostatų 4.4.4 punktą, būdama įpareigota banke nustatyta tvarka sudaryti su klientais sandorius, negalėjo nevykdyti savo funkcijų.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal analogiją negalima remtis ieškovo kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį (išsinuomoti patalpas už aiškiai padidintą nuomos kainą) nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą. Pažymėtina, kad šioje byloje ir cituojamoje byloje bendrovės vadovo sudaryti sandoriai skiriasi savo pobūdžiu ir tokių sandorių sudarymui taikytina tvarka. Be to, skiriasi subjektai, kurių vardu sudaromi sandoriai – nagrinėjamos bylos atveju subjektas yra bankas, kuris, kaip kredito įstaiga, turi standartinę sprendimų dėl sandorių sudarymo priėmimo procedūrą, griežtai reglamentuotą lokaliniuose teisės aktuose ir šią procedūrą užtikrinančią vidinę organizacinę sistemą, skirtą galimoms sandorio rizikoms eliminuoti.

70Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija aptartųjų atsakovės veiksmų (2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties su UAB „Liubersta“ pasirašymo ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties su UAB „Liubersta“ dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo pasirašymo, vertinant juos izoliuotai) apimtimi sutinka su atsakovės kasacinio skundo motyvais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – veiksmų neteisėtumą ir kaltę.

71Dėl atsakovės veiksmų vertinimo išmokant kredito lėšas

72Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad viename kredito suteikimo UAB „Liubersta“ proceso epizodų, nurodytame kaip ieškinio pagrindas šioje byloje, – 1 000 000 Lt kredito dalies išmokėjime – atsakovės veikimas (neveikimas), priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, gali būti kvalifikuojamas tiek kaip jos veikimas filialo vardu santykiuose su kitais asmenimis „išoriniuose“ santykiuose (pvz., jei būtų nustatyta, kad atsakovė pati atliko pinigų pervedimo operaciją ar nurodė tai padaryti kitiems asmenims), tiek kaip veikla, susijusi su kasdienės bendrovės veiklos organizavimu (pvz., jei būtų nustatyta, kad atsakovė, kaip filialo direktorė, netinkamai organizavo filialo veiklą, neįdiegė ar nekontroliavo mechanizmų, užkertančių kelią lėšų išmokėjimui pažeidžiant Kreditavimo taisyklėse nustatytą tvarką).

73Apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmus šiame epizode kvalifikavo pagal CK nustatytas deliktinės atsakomybės taisykles ir pripažino juos neteisėtais. Kadangi atsakovės kasaciniame skunde keliamas klausimas inter alia dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumo (CPK 263 straipsnis), teisėjų kolegija pasisako dėl šio kasacinio skundo argumento.

74Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakovės veiksmai šiame epizode įvardijami kaip „leidimas išmokėti kredito lėšas“. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį epizodą, konstatavo, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, išduodant kreditą nevizuodama prašymo, leido išmokėti dokumentais nepagrįstą paskolos dalį, todėl laiku nepastebėjo aplinkybių, kurios galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas faktinės aplinkybės – leidimo išmokėti kredito lėšas – nustatymą grindė atsakovės neveikimu, pasireiškusiu tuo, kad atsakovė nevizavo prašymo dėl lėšų išmokėjimo.

75Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada yra prieštaringa, nes prašymo išmokėti kreditą nevizavimas bendrąja prasme suprantamas kaip atsakovės valios leisti išmokėti kredito lėšas nebuvimas. Tai patvirtina ir ieškovo lokaliniuose aktuose nustatyta kredito lėšų išmokėjimo tvarka: pagal Kreditavimo taisyklių 7.3 punktą, gavus kredito gavėjo prašymą dėl kredito išdavimo, kredito administratorius patikrina ir įsitikina, ar numatomas mokėjimas atitinka kredito sutartyje nustatytas sąlygas, kredito išdavimo grafiką, ar išmokama kredito suma neviršija sutartyje nustatytos sumos, ar išduodamas kreditas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, ar pakankamas kredito grąžinimo užtikrinimas išduodamai sumai; Kreditavimo taisyklių 7.5 punkte nustatyta, kad kai kredito gavėjo prašymas išmokėti visą ar dalį suteikto kredito atitinka kredito sutartyje nustatytas sąlygas, lėšos iš kredito sąskaitos yra pervedamos į kliento banko sąskaitą banke; pagal Kreditavimo taisyklių 7.5 punktą sprendimo priėmimas pervesti kredito sumą priklauso nuo kredito gavėjo nurodytos sumos pateiktame prašyme. Sprendimą dėl sumos, viršijančios 300 000 Lt, pervedimo priima filialo direktoriaus vizuodamas kredito gavėjo pateiktą prašymą. Pažymėtina, kad filialo direktoriaus galimybės leisti išmokėti kredito lėšas kitokia forma – t.y. neveikimu ieškovo lokaliniai teisės aktai nenumato. Toks reguliavimas reiškia, kad 1 000 000 Lt kredito lėšų pagal UAB „Liubersta“ prašymą apskritai negalėjo būti pervesta nesant aktyvių atsakovės veiksmų – prašymo vizavimo.

76Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 2 d. UAB „Liubersta“ prašymo išmokėti kredito lėšas atsakovė nevizavo. Apklausiant atsakovę pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad UAB „Liubersta“ prašymas jai apskritai nebuvo pateiktas vizuoti, pinigus UAB „Liubersta“ pervedė ne ji, o kredito administratorė R. M. (T. 6, b. l. 41, 78). Byloje esantis dokumentas, patvirtinantis 1 000 000 Lt pervedimą iš banko sąskaitos į UAB „Liubersta“ direktorės L. Ž. nurodytą lėšų gavėjo sąskaitą – 2007 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymas – banko darbuotojo nepasirašytas (T. 3, b. l. 113). Kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti buvus aktyvius atsakovės veiksmus išmokant kredito lėšas, byloje nenustatyta.

77Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) kredito suteikimo UAB „Liubersta“ proceso epizode, susijusiame su 1 000 000 Lt kredito dalies išmokėjimu, galėtų būti vertinami išimtinai kaip atsakovės veikla, susijusi su kasdienės ieškovo Kauno filialo veiklos organizavimu, inter alia užtikrinant, kad kredito lėšos nebūtų išmokamos pažeidžiant Kreditavimo taisyklėse nustatytą tvarką. Minėta, kad už žalą bendrovei, padarytą veikiant tokiuose santykiuose, bendrovės vadovui taikytina ne civilinė, o materialinė atsakomybė. Todėl aptariamo veiksmo - 1 000 000 Lt kredito dalies išmokėjimo - apimtimi teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, atsakovės veiksmai (neveikimas) šiame epizode turėtų būti įvertinti DK nustatytų materialinės atsakomybės normų pagrindu.

78Dėl actio Pauliana

79Nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas atlyginti žalą, taip pat naikintina ir nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu ir taikyta restitucija, nes, tik išsprendus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, bus galima nuspręsti, ar ieškovas yra atsakovės kreditorius, turintis teisę ginčyti jos sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka, ir kokio dydžio yra jo reikalavimas atsakovei. Tai gali turėti įtakos sprendžiant dėl būtinųjų actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Taigi dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

80Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

81Naikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl kitų ieškovo ir atsakovės kasacinių skundų argumentų nepasisakoma, nes nors jais taip pat grindžiamas šio teismo sprendimo nepagrįstumas, tačiau juose keliamas klausimas dėl netinkamo CK normų aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams. Šioje byloje kasaciniam teismui sutikus su atsakovės kasacinio skundo motyvais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovei pasirašant 2007 m. sausio 30 d. kredito sutartį su UAB „Liubersta“ ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutartį dėl kredito įmokų grąžinimo grafiko pratęsimo (vertinant šiuos atsakovės veiksmus izoliuotai) ir konstatavus, kad ginčas dėl kitais atsakovės veiksmais (neveikimu), nurodytais kaip faktinis ieškinio pagrindas, galimai padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas remiantis ne CK, o DK nustatytomis materialinės atsakomybės normomis, šie skundų argumentai nėra aktualūs.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

83Byloje kasacinis teismas patyrė 122,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

86Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų banko filialo... 5. Ieškovas UAB Medicinos bankas pareikštu ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 6. Ieškovas nurodė, kad Medicinos banko Kauno filialas su UAB „Liubersta“... 7. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, siekdama išvengti žalos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei K. M., kaip vienasmeniam... 11. Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, padarė išvadą, kad ieškovas iki... 12. Teismas sprendė, kad suteikiant kreditą banko filialo vadovė neįvykdė... 13. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Liubersta“ pateiktas verslo planas... 14. Teismas sprendė, kad atsakovė, vertindama ir priimdama UAB „Liturta“... 15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas... 16. Teismas sprendė, kad neteisėti veiksmai lėmė kredito sutarties dėl 1 689... 17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra... 18. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės ¼ dalį... 19. Teismas sprendė, kad neegzistuoja visos būtinosios actio Pauliana instituto... 20. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 22. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad banko filialo vadovo civilinė... 23. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, paskolų... 24. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pakankamų... 25. Teismas, įvertinęs ieškovo Kreditavimo taisyklių 1.7, 4.1, 4.2, 9.3, 9.4... 26. Teismas, įvertinęs CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies,... 27. Teismas, įvertinęs Kreditavimo taisyklių 9.28, 11.3, 11.4 punktų nuostatas,... 28. Teismas sprendė, kad atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti nustatytos... 29. Teismas, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad... 30. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai... 31. Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo priteisti bylinėjimosi... 32. V. P. v. AB „Stumbras“ AB „Turto bankas“ v. V. C. ir kt. AB „Turto... 33. UAB „Stagena“ v. AB „SEB bankas“ ir kt.... 34. nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo akivaizdžiai... 35. Dėl filialo vadovės ir paskolų komiteto narių atsakomybės santykio.... 36. Apeliacinės instancijos teismas pripažino egzistuojant visas actio Pauliana... 37. Atsakovai K. M., J. M., M. M. ir K. B. atsiliepimais į kasacinį skundą su... 38. T... 39. Visi veiksmai, dėl kurių neatlikimo ar aplaidaus atlikimo kaltinama atsakovė... 40. 3. Dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnį,... 41. 4. Dėl actio Pauliana taikymo. Teismas nepagrįstai nesant visų actio... 42. Ieškovas Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą su... 43. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinius skundus... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 46. Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų... 47. Šioje byloje ieškovo UAB Medicinos banko pareikštas reikalavimas atsakovei... 48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei K. M., kaip vienasmeniam... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, norint įvertinti kasacinių skundų... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinė ieškinio... 51. Dėl taikytinos teisinės atsakomybės rūšies... 52. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys,... 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo... 54. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikštas reikalavimas atlyginti žalą,... 55. Kaip faktinį ieškinio pagrindą šioje byloje ieškovas nurodė šiuos, jo... 56. Minėta, kad juridinio asmens, inter alia banko, filialo vadovo pareiga... 57. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes žala ieškovui kilo iš... 58. Ieškovas – bankas yra specifinis subjektas, užimantis ypatingą padėtį... 59. Kvalifikuojant atsakovės veiksmus (neveikimą) pagal aukščiau nurodytą... 60. Byloje nustatyta, kad sprendimo dėl kredito UAB „Liubersta“ suteikimo... 61. Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma atsakovės, kaip filialo direktorės,... 62. Bylą nagrinėję teismai ginčui taikė CK normas ir pagal jas kvalifikavo... 63. Kasaciniam teismui konstatavus, kad daugelį veiksmų, kuriais šioje byloje... 64. Dėl atsakovės veiksmų vertinimo pasirašant sutartis su UAB „Liubersta“... 65. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dviejuose iš pirmiau nurodytų... 66. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmų šiuose epizoduose... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai – 2007 m. sausio 30 d.... 68. Pažymėtina, kad pagal Kreditavimo taisyklių 4.13 punktą paskolų komiteto... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal analogiją negalima... 70. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija aptartųjų... 71. Dėl atsakovės veiksmų vertinimo išmokant kredito lėšas... 72. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad viename kredito suteikimo UAB... 73. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės veiksmus šiame epizode kvalifikavo... 74. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakovės veiksmai šiame epizode... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios ir apeliacinės instancijos... 76. Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 2 d. UAB „Liubersta“ prašymo... 77. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės veiksmai... 78. Dėl actio Pauliana... 79. Nusprendus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria... 80. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ... 81. Naikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl kitų ieškovo ir... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 83. Byloje kasacinis teismas patyrė 122,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 86. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...