Byla 2-1019-613/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės D. Ž. atstovei advokatei M. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ atstovui A. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kredito garantas“ 43 540,62 Eur kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą; panaikinti 5 414,23 Eur delspinigių bei netesybų, 2 843,08 Eur palūkanų bei 13 284,53 Eur skolą laikyti grąžinta. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:
    1. Nurodė, kad 2014 m. vasario 7 d. ieškovė D. Ž. sudarė paskolos sutartį su atsakove UAB „Kredito garantas“. Teigia, jog pirmuosius dvejus metus viskas buvo gerai, tačiau vėliau pablogėjus ieškovės finansinei padėčiai, ieškovė nebesugebėjo vykdyti minėta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į UAB „Kredito garantas“ su prašymu leisti atidėti mokėjimus kuriam laikui. Teigia, jog atsakovė pasiūlė tik tai, kas jiems būtų naudinga, t. y. kol stabilizuosis ieškovės pajamos, leido mokėti tik palūkanas, t. y. 250 Eur iš 309,64 Eur mokamos mėnesinės įmokos. Taip pat pažymėjo, jog liepos mėnesį dar kartą apsilankius atsakovės buveinėje, ieškovei buvo leista kurį laiką mokėti pagal išgales, o UAB „Kredito direktorius“ J. B. pažadėjo, jog vėliau pakeis sutartį ir sumažins mėnesinę įmoką.
    2. Taip pat pažymėjo, jog finansinė padėtis pablogėjo po 2015 m. spalio 9 d. nelaimingo įvykio darbe, kai vyrui pablogėjo sveikata, o po ilgo gydymosi laikotarpio nuo 2016 m. gegužės 12 d. jam buvo nustatytas neįgalumas. Pažymėjo, kad dėl stuburo pažeidimo ir visų iš to išplaukiančių pasekmių jam apribota bet kokia veikla, todėl dirbti jis gali minimaliai vos 2 valandas per dieną. Teigia, jog būna dienų, kai vyras visai nepasikelia iš lovos, todėl jam būtina globa ir priežiūra.
    3. Atkreipė dėmesį, jog kita priežastis – bendros su vyru kreditorės bankrutuojančios „Pajūrio kredito unijos“ grobuoniški išpuoliai prieš ieškovę, prasidėję nuo 2015 m. birželio mėnesio ir tebesitęsiantys iki šiol. Nurodė, kad toje byloje ji yra tik laiduotoja, tačiau antstolei taikius sankcijas, dėl pritaikytų apribojimų ieškovė prarado galimybę toliau tęsti verslą. Teigia, jog tam, kad išgyventų, teko pusvelčiui parduoti įsigytą techniką, nes neteisėtai įrašius juos į Creditinfo sistemą buvo užkirstos galimybės pasiskolinti. Nurodė, kad iki tol ieškovė naudodavosi įvairių kreditorių paslaugomis technikos išlaikymui. Pažymėjo, kad nelikus papildomų pajamų, ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėjo.
    4. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja įstatymas, kuris numato, jog delspinigiai negali būti didesni nei 0,05 procento, bei atsitikus didelėms nelaimėms, skolininkai gali pasiimti 3 mėnesių kredito atostogas.
    5. Ieškiniu pažymima, jog užuot kreipusis į notarą dėl sutarties pakeitimo, atsakovė UAB „Kredito garantas“ ją skubiai nutraukia ir pareikalauja iš notaro ruošti vykdomąjį įrašą. Mano, jog tokiu būdu pritaikius ieškovei priverstinį išieškojimą, atsiranda bereikalingi finansiniai nuostoliai ir dar jai skambina ir bando siūlyti ieškovei nepriimtinus variantus, t. y. 309,64 Eur mėnesio įmokas pakeisti į 250 Eur mėnesines įmokas. Nurodė, kad taip pat buvo pasiūlyta refinansuoti šią paskolą.
    6. Ieškovė teigia, kad norėjo normalių derybų, kreditorių supratingumo, atsižvelgiant į objektyviai susidariusią situaciją, ir bendro sutarimo, priimtino abiem pusėms. Tačiau mano, kad dabar, kai skubos tvarka yra pritaikytos visos įmanomos sankcijos, ieškovė yra užspeista į kampą, nes nesutinka su atsakovės reikalaujama suma. Ieškovės vertinimu, atsakovės UAB „Kredito garantas“ darbuotojai nori jai pakenkti, kadangi visiškai neatsižvelgia į susidariusią situaciją. Teigia, jog jie net nebando ieškoti jokio kompromiso, o siūlo tik tai, kas naudinga atsakovei.
    7. Nurodė, kad dėl savo sveikatos pablogėjimo bei globojamo vyro buvo priversta palikti darbą, todėl toliau nebegali dirbti visu etatu, patiria finansinių nuostolių. Pažymėjo, kad buvusi mėnesinė alga buvo apie 430 Eur, šią sumą padauginus iš 10 metų (tiek ieškovei liko iki pensijos), susidaro tam tikra suma. Atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu atsakovės UAB „Kredito garantas“ reikalavimu antstolis sankcijas griežtina dėl buto atėmimo, daromas psichologinis spaudimas, didinama įtampa, dėl to blogėja ieškovės sveikata, todėl ji yra priversta dėl esamų ir būsimų nuostolių didinti žalos dydį.
  2. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Kredito garantas“ prašo ieškovės D. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentai:
    1. Atsakovės vertinimu, ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kokie atsakovės veiksmai pažeidė ieškovės teises ir sukėlė jai žalą. Teigia, jog iš ieškinio turinio galima spręsti, kad atsakovės neteisėti veiksmai galėjo pasireikšti delsiant nutraukti Paskolos sutartį, reikalaujant sumokėti pradelstus mokėjimus pagal Paskolos sutartį, nesutinkant atlikti Paskolos sutarties pakeitimų, kurių prašė ieškovė, pradėjus teisės aktų reglamentuotą priverstinę įsiskolinimo išieškojimo procedūrą iš atsakovės naudai sutartinės hipotekos sutartimi įkeisto turto, tačiau, atsakovės vertinimu, nė vienas iš šių veiksmų negali būti laikomas neteisėtu.
    2. Atkreipė dėmesį, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovei yra svarbu išlaikyti nuosavybės teise atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl daro išvadą, kad vėlesnis paskolos sutarties nutraukimas nepažeidė ieškovės teisių, bet priešingai, atitiko jos pačios interesus ir buvo jai naudingas.
    3. Pažymėjo, kad atsakovė siūlė ieškovei sprendimus, kaip galima būtų spręsti susidariusią situaciją: Atsakovė pasiūlė laikinai mokėti mažesnes įmokas, mokant tik palūkanas, atlikti Paskolos sutarties pakeitimą, ieškoti kreditoriaus, galinčio refinansuoti paskolą, parduoti įkeistą turtą pačiai. Mano, kad šie atsakovės veiksmai rodo, jog jis elgėsi sąžiningai ir apdairiai, ieškojo abiem šalims palankaus sprendimo.
    4. Taip pat paaiškino, kad paaiškėjus, jog ieškovei yra apribota atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto disponavimo teisė (uždėtas areštas), pakeisti Paskolos sutarties, sumažinant mėnesines įmokas ir pratęsiant Paskolos sutarties terminą, nebuvo galimybės, nes nebuvo galimybės pakeisti sudarytos sutartinės hipotekos sutarties.
    5. Nurodė, kad atsakovė atliko visus veiksmus laikydamasi įstatymų reikalavimų ir Paskolos sutarties sąlygų. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, iš atsakovės negali būti priteisiamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas ieškovei.
    6. Atsakovės nuomone, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos reikalaujama priteisti žala (netektas darbo užmokestis dėl sveikatos būklės pablogėjimo) atsirado dėl atsakovės kaltės. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl atsakovės veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 23 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pablogėjo jos vyro sveikatos būklė, 5 mėnesius jos vyras sirgo, o vėliau buvo priverstas nutraukti darbo sutartį. Teigia, jog šiame rašte ieškovė taip pat nurodė, kad ji taip pat neteko darbo, neteko ir pajamų iš nuomojamo garažo. Mano, kad iš šio prašymo turinio matyti, kad atsakovės darbo netekimas nėra susijęs su atsakovės veiksmais, kadangi tuo metu atsakovė dar nebuvo pradėjusi jokių skolos išieškojimo veiksmų prieš atsakovę.
    7. Atkreipė dėmesį, jog byloje nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovės sveikatos pablogėjimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovo kaltės buvimo. Teigia, jog šiuo atveju atsakovės kaltė negali būti preziumuojama.
    8. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, jog negali dirbti dėl sveikatos pablogėjimo, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė išties negali dirbti dėl sveikatos būklės. Teigia, jog jai nėra nustatytas nedarbingumas ar darbingumo sumažėjimas. Be to, atkreipia dėmesį, jog ieškovės teiktuose prašymuose atsakovei, pati ieškovė nurodė, kad ji neteko darbo 2016 metais dar iki įsiskolinimo pablogėjimo, o vėliau, 2017 metų gegužę, nurodė, kad jos sveikata pablogėjo dėl didelio darbo krūvio ir ji jau ieškosi kito darbo. Taip pat mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovė negalės dirbti ateinančius 10 metų.
  3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė M. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad kreditorius nesilaikė ikiteisminių taikinimo procedūrų, kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi į kreditorę dėl vienokių ar kitokių sąlygų, ji siūlė mokėti po 100 Eur sumą, kol pasikeis situacija, tačiau kreditorius kėlė įtampą, buvo reikalaujama labai didelės sumos grąžinimo, be to, kreditorius kreipėsi į antstolį. Pažymėjo, kad ieškovės vertinimu, jos sveikatos pablogėjimą lėmė atsakovės veiksmai, t. y. aplinkybės, jog labai greitai buvo kreiptasi į antstolius, nors pagal paskolos sutarties 17.1 punktą pirmiausia ginčas turėjo būti sprendžiamas ikiteismine tvarka derybų būdu, tačiau kreditorius to nepadarė.
  4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. B. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei papildomai nurodė, kad nėra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakomybei kilti. Teigia, jog atsakovė savo veiksmuose neteisėtų veiksmų neįžvelgia, kadangi vykdant paskolos sutartį buvo nuosekliai laikomasi joje nustatytos tvarkos ir net tam tikrais atvejais buvo nuolaidžiaujama. Taip pat mano, jog ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas dėl atsakovės veiksmų negalėjo pablogėti, kadangi ieškinyje nurodoma, jog dar iki santykių su atsakove, ieškovė patyrė didelį spaudimą iš „Pajūrio kredito unijos“. Be to, išanalizavus pateiktus medicininius dokumentus bei atsižvelgus į medicininę literatūrą matyti, jog kraujotakos sutrikimai yra sąlygoti turimo viršsvorio. Nurodė, kad buvo deramasi su ieškove, tačiau jos vienintelis reikalavimas buvo įmokų mokėjimo sustabdymas, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokiu atveju palūkanos vis tiek būtų skaičiuojamos, todėl nematant kitų galimybių buvo priimtas sprendimas paskolos sutartį nutraukti ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
Ieškinys netenkintinas Faktinės bylos aplinkybės
  1. 2014 m. vasario 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 27077, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei 14 500 Eur dydžio paskolą, o ieškovė įsipareigojo ją grąžinti ir mokėti Paskolos sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, mokėdama kas mėnesį po 309,64 Eur įmoką. Ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus iki 2016 m. kovo mėnesio. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio ieškovė tinkamai nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų, t. y. įmokas mokėdavo nereguliariai bei ne visą sumą. 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. balandžio 18 d. UAB „Kredito garantas“ kreipėsi į ieškovę D. Ž. su pretenzijomis, kuriomis nurodė, jog pagal paskolos sutartį yra susidaręs įsiskolinimas bei jo nepadengus skolos išieškojimas gali būti vykdomas priverstine tvarka. 2017 m. gegužės 1 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti paskolos sutartį bei sumažinti įmokas. 2017 m. gegužės 3 d. pranešimu ieškovė D. Ž. buvo informuota, jog nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo iki 2017 m. gegužės 23 d., bus svarstoma dėl paskolos sutarties nutraukimo. Ieškovė D. Ž. 2017 m. gegužės 21 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę bei nurodė, jog atsižvelgiant į susidariusią nepalankią situaciją ir neturint galimybės toliau mokėti visą sumą, prašo ne nutraukti, o pakeisti 2014 m. vasario 7 d. paskolos sutartį Nr. 27077, panaikinti susidariusius delspinigius, sumažinti esamas palūkanas bei mėnesines įmokas paskirstyti mokant kas mėnesį po 100 Eur. 2017 m. gegužės 23 d. paskolos sutartis Nr. 27077 nutraukta. 2017 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras išdavė atsakovei vykdomąjį įrašą dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo. 2017 m. liepos 3 d. antstolis Aleksandras Selezniovas išsiuntė ieškovei pranešimą Nr. S1b-53016 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.
Dėl ieškinio argumentų
  1. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
  1. Veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės prasme gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš 2014 m. vasario 7 d. paskolos sutarties Nr. 27077. Teigia, jog ieškovė nesilaikė minėtos sutarties 17.1 punkte nustatyto reikalavimo tarp šalių kilusį nesutarimą dėl sutarties vykdymo spręsti derybų būdu, todėl ieškovė dėl to patyrė žalą. Šiuo atveju teismas nesutinka su nurodytais ieškovės argumentais, kadangi tiek iš patikslinto ieškinio turinio, tiek iš ieškovės bei atsakovės atstovų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovė vedė derybas dėl paskolos sutarties išsaugojimo bei buvo ieškoma būdų, kaip būtų galima padėti ieškovei šioje situacijoje. Nustatyta, kad atsakovė siūlė ieškovei laikinai mokėti mažesnes įmokas, t. y. mokėti tik palūkanas, kurios sudaro 250 Eur sumą, vėliau tam tikrą laiko tarpą buvo siūloma ieškovei mokėti pagal išgales, tačiau šie atsakovės pasiūlymai ieškovės netenkino ir buvo reikalaujama pakeisti sutarties sąlygas, sumažinant mokėtinas įmokas bei buvo prašoma panaikinti priskaičiuotus delspinigius. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją taikiai, ieškojo būdų pakeisti sudarytą paskolos sutartį, tačiau paaiškėjus, kad ieškovei yra apribota atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto disponavimo teisė (taikytas areštas), pakeisti paskolos sutarties, sumažinant mėnesines įmokas ir pratęsiant paskolos sutarties terminą, nebuvo galimybės, nes nebuvo galimybės pakeisti sudarytos sutartinės hipotekos sutarties. Be to, atsakovė ieškovei siūlė refinansuoti skolą ar parduoti turimą turtą ir taip padengti turimą įsiskolinimą, tačiau tokie pasiūlymai ieškovės taip pat netenkino. Visos šios aplinkybės paneigia ieškovės nurodomą poziciją, jog ieškovė nesilaikė 2014 m. vasario 7 d. paskolos sutarties Nr. 27077, 17.1 punkto reikalavimų, todėl laikytina, jog šiais argumentais ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo.
  3. Taip pat ieškiniu yra nurodoma, jog atsakovė 2014 m. vasario 7 d. paskolos sutarties Nr. 27077, 12.1.8 punkto pagrindu privalėjo nutraukti ginčo paskolos sutartį, kai kitas ieškovės kreditorius „Pajūrio kredito unija“ pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, tačiau atsakovė, to nepadariusi, padidino ieškovės įsiskolinimą ir dėl tokių neteisėtų jos veiksmų ieškovė patyrė žalą. Teismas išanalizavęs minimos paskolos sutarties turinį konstatuoja, jog šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo paskolos sutarties 12.1.8 punktas numato, jog paskolos davėjas (atsakovė) turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti paskolos gavėją (ieškovę) sumokėti negrąžintą paskolos dalį, kai kiti kreditoriai iš paskolos gavėjo pradeda priverstinį skolų išieškojimą. Šis sutarties punktas nurodo, jog atsakovė šiuo atveju turėjo teisę, tačiau ne pareigą nutraukti tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, tačiau bendradarbiaudama su ieškove bei siekdama susidariusią situaciją išspręsti taikiai, derėjosi su ieškove dėl galimų susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų, todėl šia savo teise nepasinaudojo. Be to, šiuo atveju sutiktina su atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės nurodytais argumentais, jog ieškovei yra svarbu išlaikyti nuosavybės teisę į atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl sutiktina su daroma išvada, kad vėlesnis paskolos sutarties nutraukimas nepažeidė ieškovės teisių, bet priešingai, atitiko jos pačios interesus.
  4. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, iš atsakovės negali būti priteisiamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas ieškovei.
Dėl priežastinio ryšio
  1. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2013 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (nagrinėjamu atveju – jeigu nebūtų teisėto veiksmo – žemės sklypams taikytų apribojimų). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  2. Ieškiniu yra prašoma priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei pablogėjo sveikata, ji neteko darbo bei dėl savo būklės negalės dirbti iki pensinio amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, jog šio sprendimo 7–10 punktuose nenustatyta, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, todėl tai savaime reiškia, jog neatlikus neteisėtų veiksmų, negalimas ir priežastinis ryšys. Be to, vertinant kitus ieškovės nurodytus ieškinio argumentus, teismas neturi pagrindo sutikti, jog dėl atsakovės veiksmų galėjo atsirasti žalingi padariniai.
  3. Ieškovė teigia, jog dėl atsakovės nuolatinio spaudimo bei įtampos kėlimo jai pablogėjo sveikatos būklė. Į bylą buvo pateikti atsakovės D. Ž. medicininiai dokumentai, iš kurių nenustatyta, jog atsakovės UAB „Kredito garantas“ veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovės sveikatos problemoms. Visi ieškovės pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad ieškovai turi sveikatos problemų, tačiau neįrodo, kad šios sveikatos bėdos kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, ieškovės D. Ž. medicininiuose įrašuose minimos sveikatos problemos – padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolis – atsiradusios dėl viršsvorio, dėl to duotos gydytojo rekomendacijos – dieta, mažinanti viršsvorį, apribojant angliavandenius ir riebalus, pasivaikščiojimai iki 4–5 kilometrų per dieną. Taip pat gydytojų nustatytos endokrinologinės problemos dėl skydliaukės hormonų sutrikimo. Todėl neįrodyta, jog ieškovų minimų sveikatos problemų kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priešingai, dauguma jų, tikėtina, kilo dėl gyvenimo būdo ar genų, o patiriamas stresas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nulemtas pačių skolininkų netinkamų veiksmų vykdant savo sutartines prievoles.
  4. Dar daugiau, iš ieškovės į bylą pateiktų susirašinėjimu su atsakove turinio matyti, jog ieškovė neteko darbo dėl kitų, ne su atsakove susijusių veiksnių, t. y. ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. gegužės 23 d. prašymą, kuriame nurodo, kad pablogėjo jos vyro sveikatos būklė, 5 mėnesius jos vyras sirgo, o vėliau buvo priverstas nutraukti darbo sutartį. Šiame rašte ieškovė taip pat nurodo, kad ji taip pat neteko darbo, neteko ir pajamų iš nuomojamo garažo. Taip pat 2017 m. gegužės 1 d. prašyme nurodoma, kad ji ilgai ir sunkiai dirbo, dėl didelio darbo krūvio ieškovė persitempė, dėl to sušlubavo jos sveikata, taip pat sutriko širdies veikla. 2017 m. gegužės 21 d. prašyme nurodyta, kad ieškovė ieškosi darbo. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovės sveikatos problemos bei darbo netekimas nėra susijęs su atsakovės veiksmais, juolab, kad finansiniai sunkumai ir prasidėjo dėl priežasčių, jog ieškovei sušlubavo sveikata bei ji prarado darbą, nors jokie atsakovės veiksmai dėl skolos išieškojimo nebuvo pradėti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės 2017 m. gegužės 21 d. prašyme nurodoma, jog ji ieško darbo, yra registruota darbo biržoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė negalės dirbti iki pensinio amžiaus.
  5. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą daro išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog dėl atsakovės UAB „Kredito garantas“ veiksmų ieškovė prarado darbą, pablogėjo jos sveikata bei atsirado tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Taigi, nesant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bei dėl jų atsakovė patyrė žalą, darytina išvada, jog civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas.
Dėl kitų ieškinio argumentų
  1. Ieškiniu, be kita ko, nurodoma, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja įstatymas, kuris numato, jog delspinigiai negali būti didesni nei 0,05 procento, bei, atsitikus didelėms nelaimėms, skolininkai gali pasiimti 3 mėnesių kredito atostogas. Pažymėtina, jog 2016 m. lapkričio 10 d. „Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas“ (toliau – SNTSKĮ) numato, jog Pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi (SNTSKĮ 16 straipsnio 6 dalis). Taip pat numato, jog kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu, pateiktu raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjui atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą kredito gavėjo prašyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui (SNTSKĮ – 22 straipsnio 1 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju minėtos teisės normos nėra taikomos. SNTSKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog šio įstatymo paskirtis – nustatyti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, kredito davėjo, kredito tarpininko ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę vykdant šiame įstatyme numatytą veiklą. Tai reiškia, jog šio įstatymo nuostatos taikomos teisiniams santykiams, susijusiems su kreditu nekilnojamajam turtui įsigyti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka vartojimo kredito sutarties nuostatas, todėl akivaizdu, jog šie atsakovės nurodomi argumentai laikytini nepagrįstais.
  2. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tačiau nenustačius atsakovės pažeidimų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, nėra teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, t. y. nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės kaip kreditorės veiksmai buvo pagrįsti pasirašytomis sutartimis ir galiojančiomis teisės normomis, todėl laikytini teisėtais. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir dėl šių veiksmų kilusios žalos, o tuo labiau priežastinio ryšio tarp jų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieškovė neįrodė, kad jiems buvo padaryta reali turtinė ir neturtinė žala, kilusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl ieškinys atmestinas.
  3. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės D. Ž. prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą bei likusios žyminio mokesčio dalies – 1 172,00 Eur – sumokėjimas atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas 2018 m. birželio 11 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo nustatyta, jog ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba yra 100 procentų. Nors ieškovės ieškinys yra atmestas, tačiau vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir CPK 96 straipsniu šio išlaidos iš jos nepriteistinos.
  4. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  5. Atsižvelgiant į nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovės ieškiniu keliami reikalavimai yra pagrįsti, neprieštarauja VPĮ nuostatoms bei formuojamai praktikai, todėl teismas konstatuoja, jog patikslinto ieškinio bei dubliku papildyti ieškinio reikalavimai tenkintini.

6Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei nurodė, kad visi šias išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėtina, jog sprendimo priėmimo dieną jokių atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų negauta, todėl klausimas dėl šių išlaidų priteisimo nenagrinėtinas. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
  3. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

8ieškovės D. Ž. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

9Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai