Byla 1A-55-768/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nuteistajam T. L., jo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

3Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteisti:

4M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

5pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

6pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš M. J.) (BK 2007 m. birželio 28 d. redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007 m. liepos 1 d.) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

7pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš Ž. P.) (BK 2007 m. birželio 28 d. redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007 m. liepos 1 d.) areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. (2 paros) ir nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (1 para) bei suėmime nuo 2017 m. vasario 12 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d. išbūtas laikas.

9Visiškai patenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš M. J. priteista 3002, 21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

10T. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 13 d. (dvi paros).

12Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

  1. M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d., 19.00 val., adresu ( - ) r., L. S. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą smūgiavo ranka ir vieną kartą spyrė G. V. į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje.
    1. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016 m. rugpjūčio 21 d., 17.40 val. ( - ), viešoje vietoje - prie prekybos centro ( - ) įėjimo, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: jam ranka vieną kartą smūgiavus M. J. į galvą, R. A. koja spyrė M. J. į šoną ir šiam nukritus ant žemės, M. J. kartu su R. A. spyrė ne mažiau 4 kartų M. J. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – muštinę dešinės ausies žaizdą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
    2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016 m. rugpjūčio 21 d. 20.00 val., ( - ) g., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: jis ranka du kartus smūgiavo Ž. P. į veido sritį, o šiam nukritus ant žemės, R. A. du kartus spyrė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam Ž. P. sukeldami fizinį skausmą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
    3. Be to, M. J. ir T. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. vasario 11 d., 13.00 val., įsibrovę į patalpas apiplėšė nukentėjusįjį M. J., o būtent: užėję per nerakintas duris į A. F. priklausantį namą, adresu ( - ) m., pasiėmę ten rastą peilį, juo pagrasinę lovoje gulėjusiam M. J. pareikalavo pinigų, šiam atsisakius jų duoti, tyčia dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį, po to spyrė ne mažiau kaip tris kartus į kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje ir kairėje šlaunyje, po ko, iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės pagrobę piniginę 3 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 4 Eur, padarė nukentėjusiajam 7 Eur turtinę žalą.

14II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

  1. Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti. Taip pat skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
    1. Tvirtina, kad teismas pripažino jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai patikėjęs M. J. nenuosekliais, viso proceso metu kintančiais parodymais, nors jis viso proceso metu teigė, kad jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nėra.
    2. Teigia, kad teismas, neatsižvelgęs į visas byloje esančias faktines aplinkybes, nepagrįstai skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
    3. Nurodo, kad priteistas turtinės žalos atlyginimas Panevėžio teritorinei ligonių kasai yra nepagrįstas byloje esančių duomenų visuma.
  1. Apeliaciniu skundu T. L. prašo panaikinti skundžiamą ir priimti naują – jį išteisinantį nuosprendį. Taip pat prašo sumažinti bausmę ir į bausmės laiką įskaityti 4 mėnesius, kuriuos praleido įkalinimo įstaigoje kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla.
    1. Mano, kad jam nusikaltimas inkriminuotas nepagrįstai, kadangi jis pas nukentėjusįjį nesibrovė, peilio ar kitokio ginklo nenaudojo.
    2. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis, nepagrįstai paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
    3. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas 4 mėnesių laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, kol buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla.
  2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

15III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

16Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami

  1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.
  2. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nė vienas iš jų nesutinka su nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi M. J. teigia, kad skundžiamas nuosprendis priimtas įvertinus nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus, o T. L. – kad jis apskritai į patalpą nesibrovė, peilio nenaudojo. Taip pat nesutinka dėl skirtos pernelyg griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundų argumentų pasisako bendrai.
    1. Nagrinėjamu atveju apeliantai nuteisti už tai, kad įėję per nerakintas duris į A. F. priklausantį namą, panaudoję peilį – sužalodami M. J., pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę su jame buvusiais pinigais. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimas – tai apiplėšimas įsibrovus į patalpas arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus – T. L. neteisėtą patekimą į liudytojo A. F. būstą, pasinaudojant pažintimi su juo, kur įėjimas nebuvo ribojamas, kartu atsivedant ir M. J., dūrį peiliu, neabejotinai atliktą vieno iš nuteistųjų bei piniginės su pinigais pagrobimą, pagrįstai kvalifikavo kaip kvalifikuotą plėšimą.

176.1.1. Nors T. L. nesutinka, kad jis įsibrovė į patalpą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad įsibrovimu yra laikomas neteisėtas, neleistinas patekimas į bet kokią patalpą, nepriklausomai nuo jos pobūdžio. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nesvarbu kokiu būdu asmuo patenka į patalpą, t. y. įveikdamas kliūtis (išlaužiant duris, ar jas atrakinant vogtu raktu, išjungiant signalizaciją) arba patenka be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti)(Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 52, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-55/2012, 2K-592/2011, 2K-282/2013). Neteisėtumas analizuojamu atveju pasireiškė tuo, kad apeliantas, pasinaudojęs pažintimi su A. F., tačiau negavęs jo kvietimo – leidimo dar kartą užeiti į namus, atėjo pas jį į namus su M. J., kur sužalojo peiliu, rastu A. F. namuose, nukentėjusįjį ir iš jo pagrobė jam priklausančią piniginę su pinigais. Tai, kad T. L. su M. J. pas A. F. atvyko nekviesti, patvirtina iš esmės ne tik paties T. L. parodymai, kurie nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, kad: iš pradžių jis tiesiog užėjo, o paskui su M. J. jau atėjo vedini minties užvaldyti nukentėjusiojo neva turėtus pinigus; pas A. F. skubiai išėjus M. J., jis ėjo iš paskos, bet ir A. F. parodymai, kad: jiems būnant namuose, bendraujant kambaryje prie sekcijos, nuteistieji atėjo ir konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl pinigų, bei A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad: tuo metu, kai pas A. F. vartojo alkoholinius gėrimus, į namus atėjo trys vyriškiai, kurie mušdami nukentėjusįjį, iš jo kažko reikalavo. Kita vertus, kartu pažymėtina, kad kvalifikuojant plėšimą esminės reikšmės turi ne tik pats fizinio patekimo į patalpą būdas, bet taip pat ir svetimo turto pagrobimo būdas, t. y., kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010). Nagrinėjamu atveju, nors buto savininkas prieš tai ir neprieštaravo T. L. apsilankymui, ir kartu su juo gėrė, tačiau duodamus parodymus nepatvirtino, kad T. L. jo namuose galėjo lankytis kada panorėjęs. Kita vertus, pažintis su A. F. taip pat tokios teisės T. L. nesuteikė. Be to, T. L., nors ir kartais lankosi A. F. bute, tačiau jame negyvena, nėra nuomininkas ar bendrasavininkas, taigi, šiuo aspektu jis pašalinis asmuo, neturintis jokių teisių pateikti į būstą apskritai. Be to, analizuojamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad T. L. atsisveikinęs išėjo namo, o tai reiškia, kad jis nebeketino grįžti pas A. F.. Atvirkščiai, T. L. netrukus grįžo su M. J. turėdami konkretų tikslą - apiplėšti pas A. F. buvusį svečią. Taigi, apelianto T. L. skundo argumentas, kad jis neįsibrovė į patalpą, laikytinas visiškai nepagrįstu.

186.1.2. T. L. taip pat neigia aplinkybes, susijusias su peilio panaudojimu prieš nukentėjusįjį, tačiau, priešingai nei jis teigia, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti duomenų visuma. Visų pirma, bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad M. J. kūno sužalojimas – durtinė - pjautinė dešinės šlaunies žaizda, padarytas vienu aštriu daiktu, turinčiu duriančių - pjaunančių savybių – peilio geležte. (t. 4, b. l. 89). Visų antra, liudytojas A. F. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad konflikto metu vienas iš apeliantų, kai jie abu reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, laikė rankose jam priklausantį peilį baltomis kriaunomis, su juo lakstė po namus, kurį išeidami paliko. Abu kraustė nukentėjusiojo kišenes. Iš foto lentelės Nr. 5 matyti, kaip A. F. nurodo peilį, kuriuo apeliantai žalojo nukentėjusįjį (t. 4, b. l. 70, 79). Taigi, vertinat šio liudytojo parodymus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad netikėti šiais parodymais, kurie yra nuoseklūs bei dėl esminių aplinkybių atitinka nukentėjusiojo, apelianto T. L. parodymus, kitus rašytinius duomenis, nėra pagrindo. Visų trečia, nors paties apelianto T. L. parodymai nuolat kito, tačiau pripažindamas savo kaltę iš dalies, jis apklausos 2017 m. vasario 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. J. iš virtuvės atsinešė duonriekį, baltomis kriaunomis, peilį, kuriuo baksnojo nukentėjusįjį nemažiau nei 4 kartus, matė, kad jis įdūrė stipriau į koją. Pats ėmęs peilį neigė. Nors nesitarė su M. J., kad atims pinigus, tačiau neneigė, kad susistumdė su nukentėjusiuoju. Minėtus parodymus jis patvirtino tolimesnės ikiteisminio tyrimo apklauso metu (t. 5, b. l. 83, 90). Reiškia, aplinkybė, kad konflikto metu buvo panaudotas peilis, nepaneigta ne tik aukščiau minėto liudytojo parodymais, tačiau ir paties nuteistojo T. L. parodymais. Kita vertus, šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad nors ir būdamas neblaivus vis vien suprato, kad nuteistieji reikalauja iš jo pinigų, kad ne tik M. J. dūrė jam peiliu 3 kartus, tačiau ir apeliantas T. L., kuris tai darė kartą (t. 6, b. l. 94-95). Dar daugiau, tai, kad ir T. L. peiliu žalojo nukentėjusįjį patvirtina ir pastarojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad T. L. dūrus peiliu jam į šlaunį, M. J. iš T. L. atėmė peilį tardamas žodžius: „ne taip varai“ ir dūrė į kelį, dūrė, kad negalėtų atsikelti ir tuo tarpu abu kraustė jo kišenes (t. 4, b. l. 54-56). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis parodė, kurioje vietoje nuteistieji iš jo reikalavo pinigų, spardė, badė peiliu (t. 4, b. l. 61-66). Taigi, atsižvelgus į aptartus duomenis, neabejotina, kad peiliu dūrė (bandė durti) ir T. L., tačiau nesant galimybės bylos aplinkybių nustatyti tiksliai, ne tik dėl to, kad įvykio metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, tiek nuteistieji buvo neblaivūs, tačiau ir dėl to, jog apeliantai apie įvykio aplinkybes iš esmės davė skirtingus parodymus. Kita vertus, tokia apeliantų pozicija siejama su sieku išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad durtinę žaizdą kelyje nukentėjusiajam neabejotinai padarė vienas iš apeliantų.

    1. Tuo tarpu apeliantas M. J. mano, kad jo kaltė padarius analizuojamą nusikalstamą veika grindžiama išimtinai nenuosekliais neblaivaus nukentėjusiojo parodymais, tačiau šis skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011). Nagrinėjamu atveju, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kurie jau yra aptarti anksčiau, matyti, kad dėl esminių aplinkybių, jog nuteistieji jį mušė, reikalavo pinigų, dūrė jam peiliu, kraustė kišenes, sutampa, yra pakankamai nuoseklūs, atitinka esmines aplinkybes, nustatytas ne tik specialisto išvadoje, tačiau ir pagal kitų liudytojų parodymus, iš dalies T. L. parodymus. Šiuo atveju nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip neobjektyvius ar nepatikimus, nenuoseklius, vien todėl, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir negalėjo tiksliai prisiminti visų detalių, negalima. Kita vertus būtina įvertinti ir tai, kad ne tik dėl prieš jį pavartoto smurto, tačiau ir dėl padaryto sužalojimo šlaunyje, nukentėjusysis negalėjo atsiminti visų detalių, kadangi nurodė, kad po dūrio jam neberūpėjo, kas kokius veiksmus toliau atliko. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, netikėti nukentėjusiojo parodymais, apygardos teismas neturi pagrindo. Papildomai atkreiptinas apelianto M. J. dėmesys, kad skundžiamas nuosprendis šiuo atveju nėra priimtas remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, nes kaip jau minėta, byloje apelianto kaltė įrodyta ištyrus ir kitus bylos faktinius duomenis, kurie tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampa. Apygardos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, neabejoja ir visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad apeliantai, siekdami pagrobti nukentėjusiojo turimus pinigus, įsibrovė į kito asmens namus, kur smurtaudami bei panaudoję peilį, apiplėšė nukentėjusįjį. Nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, nuteistiesiems inkriminuotas visiškai pagrįstai.
    2. Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas skyrė jiems per griežtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, prašo ją švelninti, tačiau apygardos teismas šiuo aspektu yra kitokios nuomonės.
      1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
      2. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, skirdamas apeliantams bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad už BK 180 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas skirdamas bausmes T. L. ir M. J. (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį skirta griežčiausia bausmė, kuri turėjo įtakos skiriant galutinę subendrintą bausmę) pagrįstai atsižvelgė į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarė sunkius nusikaltimus, nusikaltimai tyčiniai ir baigti), į tai, kad nėra apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra sunkinančių (apeliantai nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupe, būdami recidyvistais) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), tinkamai įvertino apeliantų asmenybes (T. L. nuteistas ketvirtą kartą, o M. J. – dešimtą, T. L. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, M. J. – neišnykus teistumui, abu bausti administracine tvarka, psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų nusikaltimu buvo pažeista prigimtinė žmogaus teisė į kūno neliečiamumą, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas peiliu; abu nuteistieji, BK 27 straipsnio ir 97 straipsnio prasme yra recidyvistai, turi neišnykusius teistumus; niekur nedirbantys, neregistruoti darbo biržoje. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad nors praeityje nuteistajam T. L. buvo taikomos švelnesnės bausmės, o nuteistajam M. J. – vien griežčiausios, tačiau akivaizdu, kad nei švelnesnės bausmės skyrimas, bausmę švelninančio įstatymo taikymas, nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas, tačiau ir realus bausmės atlikimas absoliučiai nepakeitė apeliantų požiūrio į nusikalstamą gyvenimo būdą. Apeliantai dėl savo kriminalinio elgesio reikiamų išvadų nedaro, nesistengia taisytis, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, yra linkę pažeisti teisės normas ir daryti naujus nusikaltimus, todėl šiuo metu skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Apylinkės teismas už naujai padarytus nusikaltimus visiškai pagrįstai skyrė nuteistiesiems BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bausmių tikslus galima pasiekti tik vykdant realiai skundžiamu nuosprendžiu apeliantams paskirtas bausmes.

19Dėl kitų T. L. skundo argumentų

  1. Apeliaciniu skundu prašoma į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laiką (4 mėnesius), praleistą įkalinimo įstaigoje, kol vyko šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, tačiau šis prašymas nėra pagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyręs bausmę visiškai pagrįstai jos nebendrino su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams, kadangi iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuteistasis šią bausmę, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. kovo 28 d. nutartimi panaikinus minėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atliko jau iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, t. y. teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymą, nuteistasis nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. atlikinėjo Kupiškio rūmų 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, todėl šiuo atveju, įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, bausmės laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

20Dėl kitų M. J. skundo argumentų

  1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistos sumos dydžiu turtinei žalai atlyginti, nurodant, kad ši suma nepagrįsta byloje esančių duomenų visuma, konkrečiai nenurodant kokius būtent duomenis apeliantas turi mintyje. Apygardos teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka.
    1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
    2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš asmens, sužalojusio G. V., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 3002,21 Eur už nukentėjusiojo G. V. gydymą (t. 1, b. l. 91-92; 94-95). Skundžiamu nuosprendžiu visiškai tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir jos naudai iš apelianto M. J. priteista 3002,21 Eur žalos atlyginimas. Kaip minėta, BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju, visų pirma iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad dėl M. J. tyčinių veiksmų – smūgio ranka ir spyriu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, G. V. sveikata dėl sumušimo, pasireiškusiu poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, buvo sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 87) Iš tarnybinių pranešimų taip pat matyti, kad pirmiausiai G. V. dėl patirtos traumos iš pradžių buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės ( - ) ligoninės Neurochirurgijos skyrių stebėjimui, tačiau po to - į intensyvios terapijos skyrių, kadangi tapo nesąmoningu (t. 1, b. l. 73, 81, 82). Visų antra, iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų skaičiavimų matyti, kad ligonio G. V. gydymo išlaidas sudarė hospitalizacija ne tik VšĮ Respublikinėje ( - ) ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 1588,37 Eur, tačiau hospitalizacija ir VšĮ ( - ) ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., kai suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 1413,84 Eur (dėl ( - )) (t. 1, b. l. 91-92,94-95). Taigi, nukentėjusysis buvo gydomas keliose ligoninėse, kurioms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už suteiktas jam sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 3002,21 Eur. Minėtos išlaidos civiliniam ieškovui atsirado tik dėl apelianto M. J. tiesioginių neteisėtų veiksmų, kas yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padaryta galvos trauma, todėl laikytina, jog M. J. yra visiškai atsakingas už visą kilusią Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Papildomai pažymėtina, kad vien tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jau anksčiau buvusių galvos smegenų patologinių pakitimų fone, šiuo atveju nemažina nei jo atsakomybės, nei priteistos turtinės žalos dydžio.
  2. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22atmesti nuteistųjų T. L. ir M. J. apeliacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. gruodžio 8 d.... 4. M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138... 5. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 6. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš M. J.) (BK 2007 m. birželio 28... 7. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš Ž. P.) (BK 2007 m. birželio 28... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės... 9. Visiškai patenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis... 10. T. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1... 11. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame... 12. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 13. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
    14. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai 15. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 16. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami
      17. 6.1.1. Nors T. L. nesutinka, kad jis įsibrovė į patalpą, tačiau šiuo... 18. 6.1.2. T. L. taip pat neigia aplinkybes, susijusias su peilio panaudojimu... 19. Dėl kitų T. L. skundo argumentų
      1. Apeliaciniu... 20. Dėl kitų M. J. skundo argumentų
        1. Apeliaciniame... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. atmesti nuteistųjų T. L. ir M. J. apeliacinius skundus....