Byla 2K-55/2012
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

2Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. G. (A. G.), M. G. (M. G.), M. B. ir V. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria nuteistojo K. Z. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

5K. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G., M. G., M. B. ir V. B., įsibrovė į patalpą ir padarė plėšimą, kurio metu pagrobė 191,79 Lt vertės svetimo turto. 2009 m. vasario 6 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), užsidėję veidą maskuojančias kaukes plėšimo tikslu atėjo prie nukentėjusiojo V. J. namų, esančių Trakų r., sodų bendrijoje ( - ); M. B. ir A. G. pabeldė į V. J. namo lauko duris, o V. B., K. Z. ir M. G. laukė pasislėpę už namo kampo stebėdami aplinką. V. J. atidarius duris, M. B. ir A. G. jį stūmė ir įsibrovė į namo vidų. Paskui į namo vidų įsibrovė ir K. Z., M. G. bei V. B.. Tada visi bendrais veiksmais sudavė V. J. smūgius rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu į įvairias kūno vietas. Po to M. B. ir A. G. laikant V. J. prispaustą prie grindų, taip atimant jam galimybę priešintis, K. Z. pagrobė 110,94 Lt vertės 6 butelius degtinės „Sobieski“, o M. G. ir V. B. – 2 popierines dėžes, kuriose buvo 80,85 Lt vertės 15 butelių vyno.

6Kasaciniu skundu nuteistasis K. Z. ir jo gynėjas advokatas M. Paukštė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti: K. Z. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį arba į 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, arba sušvelninti paskirtą bausmę.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir, neteisingai įvertinę nuteistojo K. Z. veiksmus, jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Iš K. Z. ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis nežinojo, jog kiti nuteistieji prieš nukentėjusįjį V. J. naudos fizinį smurtą, jėga įsibraus į jo namus ir pagrobs turtą. Jis su kitais nuteistaisiais dėl plėšimo įsibraunant į patalpą nesitarė. K. Z. manė, kad jie eina paimti iš nukentėjusiojo alkoholinių gėrimų skolon, nes prieš šį įvykį kelis kartus taip buvo darę. Aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį kasatorius fizinio smurto nenaudojo, teismo posėdyje patvirtino ir kiti nuteistieji, kurių parodymų patikimumu abejoti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismų išvada, kad visi nuteistieji (tarp jų ir K. Z.) bendrais veiksmais prieš V. J. naudojo fizinį smurtą, prieštarauja teismo posėdžių metu ištirtiems įrodymams.

8Kasatorių nuomone, K. Z. savo nusikalstamus veiksmus atliko individualiai, todėl negalėjo būti pripažįstamas plėšimo bendravykdytoju. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo bendrininkavimo požymių buvimą remdamasis tik objektyviuoju kriterijumi - bendru veikimu, tačiau nepasisakė dėl subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, nedetalizavo bendrininkų susitarimo formos ir būdo. Nuosprendyje nenurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad nuteistieji veikė bendrai, tai suvokė ir norėjo bendrai veikti. Nė vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad K. Z. girdėjo apie A. G. planą ir kad šis jam davė nurodymus dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo. Teismai netyrė versijos, kad kasatorius, būdamas neblaivus, galėjo nesuvokti apie planuojamą įvykdyti nusikaltimą, nes galėjo neišgirsti ar neteisingai suprasti A. G. nurodymus. Tyčia įsibrauti į nukentėjusiojo namą ir panaudoti prieš jį fizinį smurtą kitiems nuteistiesiems susiformavo staiga - V. J. atidarius duris bei sudavus metaliniu strypu M. B. per galvą. Esant tokiai situacijai, K. Z. neturėjo objektyvios galimybės iš anksto žinoti apie planuojamus šių asmenų veiksmus ir su jais susitarti dėl jų atlikimo. Tai, kad kasatorius buvo vienoje vietoje su kitais nuteistaisiais, kurie, tikėtina, veikė vieninga tyčia, neįrodo ir jo tyčios veikti bendrai su jais.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai savo sprendimuose nenurodė, kokios faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kasatorius norėjo pagrobti nukentėjusiojo turtą įsibraudamas į jo gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad K. Z. neįsibrovė į patalpas - jis įėjo pro pravertas duris, paėmė 6 vyno buteliu ir netrukdomas išėjo į lauką – ir nenaudojo jokio smurto prieš nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad kiti nuteistieji, nukentėjusiajam atidarius duris, įsibrovė į jo namą, tačiau K. Z. tuo metu stovėjo už namo kampo ir neturėjo tyčios neteisėtai brautis į nukentėjusiojo namą – jis įėjo vėliau, bendrininkams jau būnant namo viduje. Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriaus veikoje yra atvirosios vagystės sudėtis, nes jam grobiant svetimą turtą tai matė nukentėjusysis ir kiti nuteistieji. Todėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai turėjo perkvalifikuoti K. Z. veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

10Tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas neįžvelgtų K. Z. veikoje atvirosios vagystės nusikaltimo sudėties, kasatoriaus veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto plėšimą kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Dėl įsibrovimo į gyvenamąją patalpą tarp nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo, kasatorius į patalpas įėjo pro atviras duris. Kasatorius, įėjės į nukentėjusiojo namus pamatė, kad šis guli ant grindų prispaustas kitų kaltinamųjų, tačiau nieko nepadarė, kad jį išlaisvintų. Tokius kasatoriaus veiksmus galima traktuoti tik kaip pritarimą kitų bendrininkų veiksmams.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, K. Z. paskyrė per griežtą bausmę, be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad K. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kasatorius neneigė savo kaltės, jau pirmos apklausos metu pripažino faktines savo padarytos veikos aplinkybes (kad pavogė svetimą turtą), davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų nuteistųjų veiksmus bei nurodė, kad nuoširdžiai galisi. Jis nesutiko tik dėl teisinio šių aplinkybių kvalifikavimo. Todėl teismas turėjo pripažinti šią aplinkybę kasatoriaus atsakomybę lengvinančia ir skirdamas bausmę į ją atsižvelgti.

12Kasaciniame skunde pažymima, kad, perkvalifikavus nuteistojo K. Z. veiką į BK 178 straipsnio 2 dalį, teismas turėtų vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis atitinka BK 55 straipsnyje nurodytus reikalavimus – teisiamas pirmą kartą ir nėra aplinkybių, rodančių būtinybę skirti laisvės atėmimo bausmę. Tuo atveju, jeigu nuteistojo veika būtų perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį arba 180 straipsnio 1 dalį ir K. Z. būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, kasatoriai prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidėti. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. Z. neteistas, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda išnykusi, šiuo metu mokosi, mokymo įstaigoje apibūdinamas patenkinamai. Be to, jis ieško darbo, yra užsiregistravęs darbo biržoje, tai rodo jo rimtą požiūrį į gyvenimą. Po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei dveji metai ir per tą laiką K. Z. nepadarė naujų teisės pažeidimų, jis kritiškai vertina savo elgesį, nebegeria alkoholinių gėrimų, šiuo metu bendrauja su asmenimis, kurie nebuvo nusikaltę, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Paskyrus K. Z. laisvės atėmimo bausmę, jis negalės baigti mokslų, o šios bausmės atlikimas turės neigiamos įtakos jo asmenybės formavimuisi. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nuteistojo motina ir brolis turi rimtų sveikatos problemų, o kasatoriui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės vykdyti ūkio darbų, prižiūrėti sergančios motinos, padėti broliui. Į šią svarbią aplinkybę žemesniųjų instancijų teismai privalėjo atsižvelgti. Teismo išvada apie tai, kad K. Z. dienas leidžia kaltinamųjų draugijoje ir nuolat vartoja alkoholiniais gėrimais, todėl negalėtų būti šeimos ramstis, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Tėvui negyvenant su šeima, K. Z. rūpinasi sergančiais šeimos nariais bei atlieka visus ūkinio darbus. Kasatoriaus vaidmuo padarant nusikaltimą nebuvo pagrindinis, tai rodo mažesnį jo padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

13Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai teismo sprendimus ginčija tais pačiais argumentais, kuriuos K. Z. buvo nurodęs apeliaciniame skunde. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo. Teigdami, kad teismai K. Z. veikoje neteisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kasatoriai remiasi tik paties nuteistojo parodymais, kad jis nežinojo apie bendrininkų veiksmus. Tačiau šie parodymai prieštarauja kitiems teismo ištirtiems įrodymams, kurie neduota pagrindo vertinti K. Z. veiksmų kaip vykdytojo eksceso.

14Teismas, įvertinęs A. G., V. B., M. B. parodymus bei kitus bylos duomenis, atmetė K. Z. parodymus, kad jis nieko nežinojo apie planuojamą plėšimą ir vaidmenų pasiskirstymą. Be to, iš paties K. Z. parodymų matyti, kad jis A. G. nurodymu liko laukti prie nukentėjusio namo kampo, o vėliau A. G. ir M. B. pargriovus nukentėjusįjį, kartu su kitais įbėgo į namą ir pagrobė alkoholį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad K. Z. žinojo apie planuojamą plėšimą ir jo metu vykdė kito bendrininko A. G. nurodymus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad K. Z., matydamas, jog prieš nukentėjusįjį naudojamas fizinis smurtas, tam pritarė ir tuo pasinaudodamas realizavo tolesnius plėšimo veiksmus – įsibrovė į nukentėjusio namus ir su kitais bendrininkais pagrobė nukentėjusio turtą. Aplinkybė, kad jis įėjo į nukentėjusio namus pro atviras duris, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Dėl to atmestinas kasatorių prašymas K. Z. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ar 180 straipsnio 1 dalį.

15Atsiliepime nurodoma, kad BK 180 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuteistas K. Z., sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, todėl nėra pagrindo taikyti BK 55 straipsnio nuostatų. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors K. Z. davė parodymus apie savo ir kitų bendrininkų veiksmus, tačiau šie parodymai prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad kasatorius nepripažino faktinių bylos aplinkybių. Teisme K. Z. kaltu prisipažino iš dalies, o jo nuoširdaus gailėjimosi teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Kasatoriui paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

16Kasaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. K. Z. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jam BK 75 straipsnis negali būti taikomas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytas dvi kasatoriaus atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę, santykius su artimaisiais skiriant bausmę, teismo taip pat buvo įvertintos.

17Kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

19Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo K. Z. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyti bendrininkavimo požymiai. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

20Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo kasaciniame skunde yra teiginių, kuriais ginčijamos teismų išvados, susijusios ne vien su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet ir su tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimu. Kasatoriaus versija, kad jis su kitais nuteistaisiais dėl plėšimo įsibraunant į patalpą nesitarė, ėjo paimti iš nukentėjusiojo alkoholinių gėrimų skolon, būdamas neblaivus, nesuprato dalyvaująs plėšime ir t. t., nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

21Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Todėl argumentas, kad kasatorius nemušė nukentėjusiojo (tai darė jo bendrininkai), neleidžia daryti išvados, jog jis nedalyvavo plėšime.

22Įvertinę visas reikšmingas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, teismai nustatė, kad padaryti plėšimą pasiūlė A. G., kuris taip pat nurodė pasigaminti ir einant plėšti užsidėti veidą dengiančias kaukes bei paskirstė bendrininkams vaidmenis. Buvo nuspręsta, kad V. B. su K. Z. ir M. G. stovės pasislėpę už V. J. namo kampo, o M. B. su A. G. eis prie durų, paskambins į duris ir, nukentėjusiajam V. J. jas atidarius, pargriaus šį ant grindų ir laikys, o stovintys už namo kampo bendrininkai įbėgs į namus ir pagrobs alkoholinius gėrimus.

23K. Z. ir kitų bendrininkų susitarimas padaryti plėšimą konstatuotas nustačius, kad nuteistasis matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, kaip jis buvo laikomas prispaustas prie grindų, tačiau įėjęs į jo namą pagrobė alkoholį. Šios aplinkybės atskleidžia tiek kasatoriaus objektyvų dalyvavimą realizuojant plėšimo požymius, tiek jo tiesioginę tyčią kartu su kitais padaryti šį nusikaltimą. Spręsdami susitarimo ribų ir bendrininkų baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistieji, norėdami būti neatpažinti, pasiruošė kaukes.

24Teiginiai, kad kasatorius įėjo, bet ne įsibrovė į nukentėjusiojo namą, taip pat nepagrįsti. Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Nagrinėjamu atveju į nukentėjusiojo namo vidų buvo patekta turint tikslą smurtu užvaldyti svetimą turtą ir bendrai padarytos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kas pirmas, o kas paskiau įsibrovė į patalpą.

25Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuotai atsakė į visus nuteistojo K. Z. apeliacinio skundo argumentus bei pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

26Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas K. Z. pritaikytas tinkamai, veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

27Dėl kasatoriui paskirtos bausmės

28Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistajam K. Z. paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų bausmė, atmestini. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

29Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę K. Z. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), kasatoriaus kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), savanaudiškus motyvus. Pažymėtina, kad vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė ir į kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad K. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje, baigė mokslus, mokymo įstaigoje apibūdinamas patenkinamai, anksčiau neteistas. Išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.

30Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės –prisipažinimo padarius inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jo. Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies, keitė parodymus, viso proceso metu neigė smurtinį nukentėjusiojo turto pagrobimo būdą bei bendrininkavimą plėšime, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei palengvinti atsakomybę. Kasatoriaus parodymai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikomi prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

31Nesant pagrindo perkvalifikuoti K. Z. padarytą nusikaltimą į lengvesnį BK straipsnį, kasacinio skundo argumentai dėl BK 55 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam neturi prasmės. Šių normų nuostatos netaikytinos, kai asmuo nuteisiamas už sunkų nusikaltimą, kaip yra šioje byloje.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. G. (A. G.), M. G. (M. G.), M. B. ir V. B.,... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir... 5. K. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G., M.... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis K. Z. ir jo gynėjas advokatas M. Paukštė prašo... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių... 8. Kasatorių nuomone, K. Z. savo nusikalstamus veiksmus atliko individualiai,... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai savo sprendimuose nenurodė, kokios... 10. Tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas neįžvelgtų K. Z. veikoje... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas BK nuostatas,... 12. Kasaciniame skunde pažymima, kad, perkvalifikavus nuteistojo K. Z. veiką į... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Teismas, įvertinęs A. G., V. B., M. B. parodymus bei kitus bylos duomenis,... 15. Atsiliepime nurodoma, kad BK 180 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuteistas K.... 16. Kasaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistajam atidėti paskirtos... 17. Kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo... 19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo K. Z. veika netinkamai kvalifikuota... 20. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos... 22. Įvertinę visas reikšmingas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo... 23. K. Z. ir kitų bendrininkų susitarimas padaryti plėšimą konstatuotas... 24. Teiginiai, kad kasatorius įėjo, bet ne įsibrovė į nukentėjusiojo namą,... 25. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios... 26. Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas... 27. Dėl kasatoriui paskirtos bausmės... 28. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistajam K. Z. paskirta per griežta,... 29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas... 30. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo... 31. Nesant pagrindo perkvalifikuoti K. Z. padarytą nusikaltimą į lengvesnį BK... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo K. Z. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą...