Byla 2K-282/2013
Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 10 dienų.

3Nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiškai, priteisiant jai solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir R. R. 3860 Lt. L. A. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies, priteisiant jai solidariai iš kaltinamųjų 10 000 Lt, taip pat priteista jai solidariai iš kaltinamųjų 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestas.

5Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. R., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, susipažinusi su byla,

Nustatė

7E. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su R. R., panaudodami šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą:

82012 m. vasario 18 d., apie 21 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, ( - ), kur prieš L. A. naudodami psichologinį smurtą ir abu grasindami C kategorijos šaunamaisiais ginklais ME 38 Compact-G pagrobė du jos mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ su „TELE 2“ SIM kortelėmis, nešiojamąjį kompiuterį HP ir 2500 Lt, taip padarydami 3860 Lt turtinę žalą.

9E. J. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

10Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas J. Gaudutis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį, pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 1 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą; paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

11Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes peržengė kaltinimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 4 dalį, nes išėjo už apeliacinio skundo ribų, padarė prielaidą dėl nusikaltimo metu panaudotų konkrečių ginklų, nurodydamas, kad E. J. padarė plėšimą, panaudodamas revolverius ME 38 Compact-G Nr. 023277 ir Nr. 017994, taip pablogino nuteistojo teisinę padėtį.

12Kasaciniame skunde teigiama, kad E. J. veiksmai pagal veikos padarymo aplinkybes neteisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajame akte E. J. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. R., 2012 m. vasario 18 d., apie 21.00 val., įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, ( - ), kur prieš L. A. naudodami psichologinį smurtą ir abu jai grasindami C kategorijos šaunamaisiais ginklais ME 38 Compact-G pagrobė jos turtą. Kasatoriaus manymu, teismai turėjo tiksliai vadovautis kaltinamajame akte pateikta kvalifikacija.

13Kaltinamajame akte įvardijamas kaltinimas, jo apimtis. Taigi kaltinamasis aktas, jo turinys riboja teismo veiksmus. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164/2012). Pagal teismų praktiką bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012).

14Kasatorius pažymi, kad kaltinime buvo nurodytas ginklo modelis, o teismas nuosprendyje nurodė individualius identifikacinius ginklų numerius. Teismas po nusikaltimo E. J. sulaikymo metu rastus dujinius ginklus laikė būtent tais ginklais, kurie buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką, nors kaltinamajame akte buvo inkriminuotas ginklų panaudojimas, nenurodant ginklų numerių, apsiribojant tik ginklų rūšies ir pavadinimo nurodymu. Taigi ginklai, panaudoti nusikaltimo metu, BPK 255, 256 straipsnių prasme laikytini kitomis svarbiomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis – nusikalstamos veikos įrankiais (arba grasinimo priemonėmis). Byloje iš esmės nepaneigtos abejonės, kad ginklai, rasti pas E. J., ir kurie buvo panaudoti darant nusikalstamą veiką, yra tie patys.

15Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama; tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-13/2007). Tais atvejais, kai pakeistos faktinės aplinkybės lemia, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį, tačiau, inkriminuojant kitą tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo sudėties alternatyvųjį požymį, tai taip pat pripažįstama aplinkybėmis, iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2012, 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008).

16Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidos, padarytos taikant BPK 255 straipsnį. Teismai praplėtė kaltinimą, jį sukonkretindami, nurodydami ginklų numerius, kurie buvo nustatyti ir siejami su kita nusikalstama veika – neteisėtu šaudmenų laikymu. Apeliacinės instancijos teismo išvados kategoriškos, padarytos neatlikus teisminio tyrimo. Kasatoriaus manymu, tai rodo teismų šališkumą, išankstinės nuomonės dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų turėjimą.

17Kasatorius pažymi ir tai, kad nors inkriminuotas C kategorijos šaunamųjų ginklų panaudojimas, byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kurie paneigtų nuteistųjų aiškinimą, jog grasinant nukentėjusiajai ginklai buvo netikri (muliažai arba žaisliniai). Teismas rėmėsi subjektyviais nukentėjusiosios parodymais (kurie keitėsi), kad ji pati turi tokį pat ginklą, dėl to gerai prisimenanti, jog buvo panaudoti būtent tie ginklai, kurie rasti E. J. automobilyje, ir kad jie buvo dujiniai. Nukentėjusiosios nurodomos abejotini individualūs („šviesus vamzdis“, „tamsus vamzdis“) ar rūšiniai („su būgnu“) ginklų požymiai neduoda pagrindo teismui konstatuoti, kad tai buvo revolveriai ME 38 Compact-G Nr. 023277 ar ME 38 Compact-G Nr. 017994. Kasatoriaus manymu, negalima vertinti objektyvaus fakto (objektyviojo nusikaltimo sudėties požymio) vien pagal subjektyvų nukentėjusiojo manymą, nes vėliau E. J. automobilyje surasti ginklai galėjo būti ne tie, kurie panaudoti prieš L. A.. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo laiku, kai buvo padarytas plėšimas, E. J. revolverių Nr. 023277 ir Nr. 017994 neturėjo (tai patvirtino ginklų savininkas M. D.). Teismas vėliau surastus ginklus laikydamas tais pačiais, kuriais buvo padarytas nusikaltimas, rėmėsi tik prielaida.

18Kasatorius nurodo, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiamas ir E. J. veikos kvalifikavimas, kaip plėšimo, padaryto įsibrovus į butą (BK 180 straipsnio 2 dalis). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji pati įsileido asmenis į nuomotą butą (galvodama, kad tai buto šeimininkas, manydama, kad užsuks pažįstamas arba klientas, su kuriuo tarėsi dėl masažo paslaugų). Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji teikdavo masažo, visažo paslaugas, įsileisdavo į savo patalpas asmenis, kurių nepažinojo. Nukentėjusioji teigia, kad įleisdavo klientus, su kuriais iš anksto būdavo susisiekusi. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad buvo įsibrauta į patalpas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „šiuo konkrečiu atveju įsibrovimas pasireiškė tuo, jog kaltininkai apgaule pateko į L. A. nuomojamą butą. Jei L. A. būtų žinojusi apie nuteistųjų ketinimus, ji nebūtų jų įsileidusi“. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nemotyvavo įsibrovimo būdo, o apeliacinės instancijos teismas apibūdino įsibrovimo būdą, kuris nebuvo įrodinėjamas. Kasatoriaus manymu, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad įsibrovimo faktas yra abejotinas, o nukentėjusiosios užsiėmimo ir veiklos pobūdis (apie savo paslaugas ji skelbia internete) reiškia, jog į jos patalpas nepažįstami asmenys patenka gana laisvai (be apgaulės, grasinimo ir pan.). Be to, teismai laisvai traktavo nukentėjusiosios parodymus, kurie esminėmis detalėmis skyrėsi: kodėl ji atidarė duris nepažįstamam ginkluotam vyrui, kaip buvo įleisti E. J. ir R. R., ar pirmasis įėjęs R. R. turėjo ginklą rankose, ar išsitraukė jį įėjęs, ar E. J. įėjo iš karto po R. R. ir kas jam atidarė duris. Skyrėsi ir jos parodymai dėl smurto prieš ją panaudojimo (sumušta galva). Kasatoriaus manymu, teismų išvados dėl nuteistojo kaltės padarius BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos pagrįstos prielaidomis. Be to, E. J. ankščiau neteistas, teigiamai apibūdinamas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino.

19Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į nuteistojo E. J. gynėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

20Prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos nutarties turiniui keliami reikalavimai yra numatyti BPK 332 straipsnyje, o ne kasatoriaus nurodytuose BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnyje, reglamentuojančiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiams taikomus reikalavimus, dėl to šis teismas skunde nurodytų BPK nuostatų pažeisti negalėjo.

21Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes peržengė kaltinimo ribas, formaliai vertino bylos aplinkybes, neatliko detalaus ir išsamaus bylos aplinkybių tyrimo ir vertinimo. Šie argumentai iš esmės grindžiami tik kasatoriaus nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuojant ir vertinant byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentų ir nenustatė esminių BPK pažeidimų, padarytų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagal savo kompetenciją nustatė faktines bylos aplinkybes, neperžengdami E. J. pateikto kaltinimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, padarytų pirmosios instancijos teisme, neprivalėjo atlikti įrodymų tyrimo. Be to, apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje metu įrodymų tyrimo neprašė ir kasatorius bei kiti proceso dalyviai.

22Atsiliepime nurodoma, kad atmestini kasacinio skundo argumentai dėl teismų šališkumo vertinant įrodymus. Nėra pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusių teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad teismas buvo šališkas; teismo išvados aiškios, nuoseklios, pagrįstos tinkamais įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašė nuteistasis, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23Prokuroras nurodo, kad atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Aplinkybė, kad šis teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, jog nekyla abejonių, kad E. J. ir jo bendrininkas R. R. padarė plėšimą panaudodami šaunamuosius ginklus – C kategorijai priskiriamus revolverius ME 38 COMPACT-G Nr. 023277 ir 017994, negali būti vertinama kaip šio teismo išėjimas už E. J. apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas nepakeitė kaltinime šiam nuteistajam nurodytų faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, o tik jas patvirtino. Nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad E. J., veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šaunamuosius ginklus – C kategorijai priskiriamus revolverius ME 38 COMPACT-G, tuo tarpu motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad ši nusikalstama veika padaryta, panaudojant minėtus šaunamuosius ginklus, turinčius atitinkamus identifikacinius numerius, kurie buvo paimti po E. J. automobilio apžiūros ir kurie kaltinime nebuvo nurodyti. Prokuroro manymu, tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvacija ir išvados, konkretizuojančios nuteistojo ir jo bendrininko padarytos nusikalstamos veikos metu panaudotus šaunamuosius ginklus, iš esmės nepaneigia nuosprendyje esančių pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių, susijusių su tokio pat modelio ir tipo šaunamųjų ginklų panaudojimu. Juo labiau kad nuosprendyje teismo iniciatyva patikslintos nusikalstamos veikos aplinkybės nevertintinos kaip turinčios esminės reikšmės teismo pripažintos įrodyta E. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis BPK 255, 256 straipsnių nuostatomis, teismas turi teisę savo iniciatyva patikslinti ar pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jeigu jos nėra iš esmės skirtingos nuo nurodytųjų kaltinamajame akte. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2013). Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog E. J. kartu su bendrininku plėšimą padarė panaudodami šaunamuosius ginklus – C kategorijai priskiriamus revolverius ME 38 COMPACT-G, rastus jo automobilyje, buvo iš esmės pakeistos faktinės aplinkybės, tai lėmė nusikalstamos veikos kvalifikaciją, ar kad dėl to buvo suvaržyta E. J. teisė į gynybą. Dėl teismo patikslintų nusikalstamos veikos aplinkybių nepasikeitė nei gynyba, nei veikos kvalifikavimas, jos apimtis, o nuteistojo teisinė padėtis nepablogėjo.

24Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų visetu (įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolais, nukentėjusiosios L. A., liudytojų G. J. ir G. T. parodymais, nuteistojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies nuteistųjų R. R. ir E. J. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų keltos gynybinės versijos dėl ginklų muliažų naudojimo apiplėšimo metu atmetimo yra motyvuotos ir pagrįstos.

25Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl teismų šališkumo nagrinėjant bylą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nešališkumo principas reiškia, jog nagrinėjantis bylą teismas su proceso šalimis turi elgtis vienodai, t. y. negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008). Prokuroras nurodo, kad nėra duomenų, jog bylos nagrinėjimo abejose teismų instancijose metu buvo rodomas palankumas vienai iš proceso šalių arba buvo pažeistos kasatoriaus ginamojo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Vien tai, kad teismai priima kaltinamajam nepalankų sprendimą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. E. J. ir kitiems proceso dalyviams abiejų instancijų teismų posėdžių metu buvo išaiškintos teisės nušalinti teisėją, teisėjų kolegiją, tačiau nušalinimų nepareikšta. Vertinant pagal objektyviuosius šališkumo aspektus, nenustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl šių teismų teisėjų šališkumo.

26Atsiliepime dar nurodoma, kad atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl E. J. padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (kaip plėšimo, padaryto panaudojant šaunamąjį ginklą, įsibraunant į patalpas). Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą plėšimo būdu kyla ir tuo atveju, kai į patalpą įsibraunama panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į butą tikslo. Tokioje situacijoje apgaulė panaudojama kaip būdas prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/210). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. A. buvo suklaidinta nuteistųjų ir netrukus jų apiplėšta, panaudojant šaunamąjį ginklą.

27Kasacinis skundas atmestinas.

28Dėl BPK 20 straipsnio, BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. J. kartu su bendrininku R. R. apiplėšė nukentėjusiąją L. A., įsibrovę į butą ir grasindami C kategorijos šaunamaisiais ginklais ME 38 Compact-G, t. y. nustatė dvi veiką kvalifikuojančias aplinkybes. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami bylos įrodymus ir nustatydami faktines veikos padarymo aplinkybes, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nesutinka su abiejų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių (įsibrovimo į patalpą ir panaudojant šaunamąjį ginklą) nustatymu ir prašo perkvalifikuoti veiką į BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. į paprastą plėšimą. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis prašė perkvalifikuoti jo veiką į BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. paprastą vagystę.

30Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo straipsnių nuostatų nepažeidė, nes teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis leistinais ir patikimais įrodymais: nukentėjusiosios L. A., liudytojų G. J., G. T., I. P., M. D. ir kt. duotais parodymais, rašytiniais dokumentais (įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada ir kt.). Nuosprendyje pateikti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti – kaltinimui prieštaraujantys – įrodymai, būtent pačių nuteistųjų duoti kaltinimui prieštaraujantys parodymai apie tam tikras aplinkybes. Teismas motyvuotai atmetė nuteistojo teiginius, kad jie nenorėjo apiplėšti, o tik norėjo pagąsdinti L. A., jog plėšimas buvo tik imituotas, kad veikos metu buvo naudojami tik ginklų muliažai, atmesdamas juos, kaip paneigtus byloje surinktų įrodymų visetu. Teismas pažymėjo, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą: jie iš anksto ruošėsi šiam nusikaltimui, buvo pasiruošę dujinius ginklus, kaukę; įvykio vietoje reikalavo pinigų ir daiktų, patys ieškojo bute materialinių vertybių, o užvaldę turtą, jį pasidalijo.

31Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Kvalifikuojant plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2012). Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010).

32Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji į butą įsibrovė apgaule (jie su nukentėjusiąja anksčiau nebuvo pažįstami), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto buvo pasiruošę ginklus ir kaukę. Atmesdamas nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentą, kad nepagrįstai nustatytas įsibrovimas į patalpą, nes į butą nuteistieji pateko nukentėjusiosios valia, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistųjų patekimo į butą apgaule, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jei nukentėjusioji būtų žinojusi apie nuteistųjų ketinimus, jų nebūtų įsileidusi.

33Teismai pagrįstai nustatė veiką kvalifikuojančią aplinkybę – įsibrovimą į patalpą, nes nuteistieji į butą pateko neteisėtai, prieš teisėtos jo naudotojos – nukentėjusiosios L. A. – valią, jiems iš anksto turint tikslą pagrobti svetimą turtą, tai ir buvo padaryta. Aplinkybė, kad nukentėjusioji (teikdavusi masažo paslaugas) į butą įsileisdavusi klientus, su kuriais ji iš anksto būdavo susisiekusi, šios kvalifikuojančios aplinkybės nustatymui reikšmės neturi.

34Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kvalifikuojančios veiką aplinkybės – šaunamojo ginklo naudojimo – pažymėjo, kad nukentėjusiosios parodymai apie panaudotą ginklą (kaltinamieji bute grasino, kad „jeigu šauks pagalbos, tai paleis dujų“) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, logiški. Jos parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duoti R. R. parodymai: jis pripažino, kad kartu su E. J., panaudoję dujinius ginklus, padarė plėšimą; ginklą buvo pasiskolinęs iš asmens, vardu M. (M. D.). Teismas taip pat rėmėsi daiktų (E. J. automobilio SAAB) apžiūros protokolu ir specialisto išvada, pagal kuriuos automobilyje SAAB rasti du dujiniai ginklai ME 38 Compact-G Nr. 017994 ir ME 38 Compact-G Nr. 023277 yra šaunamieji ginklai, pramoninės gamybos 9 mm kalibro, priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams, tinkami šaudyti dujomis užtaisytais šoviniais. Nukentėjusioji šiuos ginklus atpažino kaip tuos, kuriais jai buvo grasinta. Liudytojai R. ir M. D. patvirtino, kad jiems priklauso šie ginklai, kuriuos iš jų skolinosi E. J. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad veikos darymo metu šių konkrečių dujinių ginklų nuteistieji neturėjo. Taigi motyvuotai, kaip prieštaraujantis įrodymų visetui, atmestas nuteistojo tvirtinimas, kad darant nusikalstamą veiką buvo naudojami žaisliniai ginklų muliažai.

35Darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo E. J. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį teisingai.

36Dėl BPK 255 straipsnio taikymo

37Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes peržengė kaltinimo ribas, pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį, ir išėjo už apeliacinio skundo ribų, nurodydamas, jog E. J. padarė plėšimą, panaudodamas revolverius ME 38 Compact-G Nr. 023277 ir Nr. 017994.

38Šis argumentas atmestinas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jog plėšimas padarytas, E. J. ir R. R. grasinant nukentėjusiajai C kategorijos šaunamaisiais ginklais ME 38 Compact-G. Toliau nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo išvadas, nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamieji naudojo dujinius ginklus ME 38 Compact-G Nr. 017994 bei ME 38 Compact-G Nr. 023277. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis tuo, kad: daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada nustatyta, kad E. J. automobilyje rasti du dujiniai ginklai ME 38 Compact-G Nr. 017994 ir ME 38 Compact-G Nr. 023277 yra šaunamieji ginklai; nukentėjusioji atpažino šiuos ginklus kaip labiausiai panašius į tuos, kuriais kaltinamieji jai grasino, jog „jeigu šauks pagalbos, tai paleis dujų“; nukentėjusiosios parodymai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu R. R. duotais parodymais, kad nusikaltimo metu naudojo dujinį ginklą, kurį pasiskolino iš asmens, vardu M.; liudytojai R. ir M. D. parodė, kad dujinius ginklus iš jų skolinosi E. J.

39Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. dėl nustatytos aplinkybės, kad teismas konkrečiai nurodė, jog plėšimo metu kaltinamieji naudojo dujinius ginklus ME 38 Compact-G Nr. 017994 bei ME 38 Compact-G Nr. 023277, nesiskundė; jis tik teigė, kad nebuvo įrodyta, jog darant nusikaltimą buvo panaudoti šaunamieji ginklai ME 38 Compact-G, aiškindamas, kad jis ir jo bendrininkas turėjo žaislinę revolverio imitaciją.

40Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nekyla abejonių, jog E. J. ir R. R. padarė plėšimą panaudodami šaunamuosius ginklus – C kategorijai priskiriamus revolverį ME 38 COMPACT-G Nr. 023277 ir revolverį ME 38 COMPACT-G Nr. 017994.

41Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu.

42Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; pagal šio straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

43Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

44Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2011). Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2008).

45Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo peržengtos nagrinėjimo teisme ribos, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismui nurodžius, jog darydami plėšimą nuteistieji panaudojo du dujinius ginklus ME 38 Compact-G, kurių numeriai Nr. 017994 ir Nr. 023277, nors kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime nebuvo konkrečiai nurodyti dujinių ginklų, kurie buvo panaudoti darant plėšimą, numeriai. Teismai, išsamiai ištyrę šią veiką kvalifikuojančią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad plėšimas padarytas panaudojant 2012 m. kovo 29 d. nuteistojo E. J. automobilyje (kuriame važiavo ir E. J. bendrininkas R. R.) rastus du dujinius ginklus. Pažymėtina, kad nukentėjusioji L. A., apklausiama iš karto po įvykio nurodė, kad nusikaltimą padarę asmenys turėjo du ginklus, panašius į dujinius pistoletus (vienas iš jų buvo šviesios spalvos metalo), nes ji taip pat turinti tokį pat dujinį pistoletą (T. 1, b. l. 45–46). Apklausta 2012 m. kovo 7 d. nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad jai buvo grasinta dujiniais ginklais (T. 1, b. l. 47–48). Šiuos ginklus nukentėjusioji atpažino kaip labiausiai panašius į tuos, kuriais jai buvo grasinta plėšimo metu. Pažymėtina, kad E. J. automobilyje, be šių ginklų, taip pat buvo rasta ir juodos spalvos kaukė, kurią nukentėjusioji atpažino kaip labiausiai panašią į tą, kurią vienas iš ją apiplėšusių asmenų (E. J.) buvo užsidėjęs plėšimo metu. E. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs plėšimą, o teisiamajame posėdyje teigė, kad darydamas šį nusikaltimą turėjo muliažinius ginklus. Taigi E. J. neigė plėšimo metu turėjęs dujinius ginklus, dėl to nebuvo pagrindo manyti, kad jo gynyba dėl patikslintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėjo būti kitokia. Be to, savo apeliaciniame skunde nuteistasis gynybos teisių suvaržymu dėl to, kad buvo patikslintos minėtos aplinkybės, nesiskundė.

46Darytina išvada, kad nuosprendyje patikslinus aplinkybes, jog darant nusikalstamą veiką buvo panaudoti dujiniai ginklai ME 38 Compact-G, kurių numeriai Nr. 017994 ir Nr. 023277, kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes tos aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės... 3. Nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. R., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,... 7. E. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas kartu... 8. 2012 m. vasario 18 d., apie 21 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą... 9. E. J. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas J. Gaudutis prašo... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 12. Kasaciniame skunde teigiama, kad E. J. veiksmai pagal veikos padarymo... 13. Kaltinamajame akte įvardijamas kaltinimas, jo apimtis. Taigi kaltinamasis... 14. Kasatorius pažymi, kad kaltinime buvo nurodytas ginklo modelis, o teismas... 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai... 16. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios... 17. Kasatorius pažymi ir tai, kad nors inkriminuotas C kategorijos šaunamųjų... 18. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiamas ir E. J. veikos... 19. Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius... 20. Prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog apeliacinės... 21. Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės... 22. Atsiliepime nurodoma, kad atmestini kasacinio skundo argumentai dėl teismų... 23. Prokuroras nurodo, kad atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai... 24. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas... 25. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl teismų šališkumo nagrinėjant... 26. Atsiliepime dar nurodoma, kad atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo... 27. Kasacinis skundas atmestinas.... 28. Dėl BPK 20 straipsnio, BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo... 29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. J. kartu su bendrininku R. R.... 30. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas minėtų... 31. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas... 32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji į butą įsibrovė... 33. Teismai pagrįstai nustatė veiką kvalifikuojančią aplinkybę –... 34. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kvalifikuojančios veiką... 35. Darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo... 36. Dėl BPK 255 straipsnio taikymo... 37. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255... 38. Šis argumentas atmestinas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos... 39. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. dėl nustatytos... 40. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nekyla abejonių,... 41. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir... 42. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas,... 43. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos... 44. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas savo iniciatyva gali... 45. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo peržengtos nagrinėjimo... 46. Darytina išvada, kad nuosprendyje patikslinus aplinkybes, jog darant... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Nuteistojo E. J. gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinį skundą atmesti....