Byla 2YT-464-335/2016
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas

1Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

2sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

3dalyvaujant pareiškėjai B. L. N., pareiškėjos atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas,

Nustatė

5pareiškėja prašė nustatyti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 2I1p, 19-6, 5.52 m ilgio ir 3.29 m pločio (unikalų numerį nurodė klaidingą) priklausančio butui, esančiam ( - ). Pareiškime pažymėjo, kad teikė tuometinei privatizavimo komisijai susitarimą pirkti butą, esantį ( - ), su sandėliuku rūsyje ir ūkiniu pastatu (sandėliuku). 1991-12-20 su pareiškimu kreipėsi į tuometinę Molėtų rajono valstybinę kelių valdybą dėl šio buto privatizavimo su priklausiniais: sandėliuku rūsyje ir ūkiniu pastatu. Pagal 1992-05-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3264 nuosavybės teise buvo įregistruotas tik butas su rūsiu, esantis minėtu adresu, kaip pareiškėjos asmeninė nuosavybė. O ūkinis pastatas, vadinamas sandėliuku, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, nors pagal raštišką susitarimą (patvirtintą organizacijos vadovo) jis turėjo būti prie perkamo buto. Šiuo sandėliuku ji naudojasi nuo pat buto įsigijimo – jame laikomos malkos, įvairūs namų apyvokos daiktai. Jai žinoma, kad apie 1962-1967 m. šalia daugiabučių gyvenamųjų namų buvo pastatyti sandėliukai, kurie buvo suteikti kiekvieno buto gyventojams, taigi ir jai. Ūkiniam pastatui (sandėliukui) jos iniciatyva yra sudaryta kadastrinių matavimų byla Nr. 62/9853, kurioje matyti kokia ūkinio pastato dalimi naudojasi butas Nr. 6, t.y. jos privatizuotas. Su ja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto - ūkinio pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti daiktines teises - nuosavybės teisę į dalį šio pastato, tačiau gavo sprendimą atmesti prašymą, nes nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tačiau jos atstovo manymu yra visos be apribojimų įstatymo reikalaujamos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

6Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas aiškino, kad esant šiai situacijai, ji niekaip negalinti realizuoti savo teisių – įregistruoti daiktą ir daiktines teises, nors kaip faktinė sandėliuko savininkė teisėtai ir nepertraukiamai ilgą laiką, nuo buto įsigijimo pradžios naudojasi šiuo turtu, kaip ir kitų butų savininkai. Samprotavo, kad privatizuojant butą buvo sumokėta ne tik už jį, bet ir už sandėliuką. Jame pareiškėja laikė buto šildymui reikalingą kurą.

7Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą su jame išdėstytu reikalavimu sutiko (b. l. 28-29). Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė informaciją, kad Molėtų rajono savivaldybės archyve nėra (nesaugomos) Molėtų miesto vykdomojo komiteto ūkinės knygos, todėl negali pateikti duomenų apie minimo ūkinio pastato, esančio ( - ), įregistravimą.

8Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje buvusi Molėtų valstybinė kelių valdyba, vykdžiusi pareiškėjai priklausančio buto su rūsiu privatizavimą, kartu su minėtu turtu būtų perleidusi jai sandėliuką, esantį ( - ), ar kad šiame pastate esančios pagalbinės patalpos buvo privatizuojamos kartu su gyvenamosiomis patalpomis, kaip jų priklausiniai pagal LR Butų privatizavimo įstatymo, LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas, nes tokios patalpos buvo priskiriamos visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą sudarė valstybinis turtas ir kurį valdė miestų ir rajonų tarybos. Pagal LR CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė. Be to, nėra duomenų apie šio statinio statybos teisėtumą, neaišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo pareiškėjos teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas ne mažiau 10 metų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jai pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į sandėliuką (b. l. 36-37).

9Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. paaiškino, kad su pareiškėja pažįstamos daug metų, kadangi gyvena kaimynystėje. Sandėliukai pastatyti labai seniai, buvo priskirti butams ir gyventojų naudojami įvairiems buities daiktams bei malkoms laikyti. Taip priskirtą sandėliuką naudojo ir pareiškėja. Ji pati, D. G., privatizavimo metu pagal pavestas įmonėje pareigas dalyvavusi tvarkant būtinus privatizavimui dokumentus ir žinanti, kad sandėliukai buvo paskirstyti butams ir parduodami kartu su jais.

11Pareiškimas tenkintinas.

12Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 1991 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuriuo susitarta su Molėtų valstybine kelių valdyba (patvirtintas tuomečio vadovo A. P.) pirkti privatizuojamą butą su priklausiniais – sandėliu rūsyje bei ūkiniu pastatu ir pagal 1992-05-04 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-3264 pareiškėja nuosavybėn įgijo butą su rūsiu, esančius ( - ) (b. l. 19-21).

13Tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam butui priskirta ūkinio pastato dalis 2I1p (1i1p), 5,52 m ilgio, 3,29 m pločio (b. l. 12). VĮ Registrų centro Utenos filialas 2016-04-05 sprendimu atmetė B. L. N. prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į minėtą dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), nes šis ūkinis pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas (b. l. 5). Kitu dokumentu nurodė, kad prašymas netenkinamas, nes nepateiktas teismo sprendimas ar kitoks statybos teisėtumo faktą patvirtinantis dokumentas, dėl ko ūkinio pastato dalies kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra tinkamo teisinio pagrindo (b. l. 6-7).

14CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

15Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

16Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis (aštuonių butų) namas, esantis ( - ) prieš beveik penkis dešimtmečius buvo pastatytas ir butuose įrengtas apšildymas krosnimis. Vėliau, pagal pateiktus kadastro duomenis 1974 m. pastatytas ūkinis pastatas, kurio po atitinkamą dalį-sandėliuką buvo skirta šio daugiabučio namo butų gyventojams su konkrečia tiksline paskirtimi – jie turėjo užtikrinti gyventojams galimybę netoli namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą (malkas, anglis). Namo gyventojai, įskaitant pareiškėjos šeimą, atitinkamas ūkinio pastato dalis, vadinamas sandėliukais, būtent tam ir naudojo ilgą laiką, pasak pareiškėjos, nuo buto privatizavimo pradžios. Šiais laikais dėl ekonominių ir socialinių gyvenimo pokyčių, sandėliuką naudoja kitiems poreikiams, tačiau pripažintina, jog jis tarnauja pagrindiniam daiktui – butui. Taigi darytina išvada, kad visas ūkinis pastatas buvo namo, esančio ( - ) priklausinys, o atitinkamos šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais – atitinkamų butų priklausiniais. Tai kaip minėta, įrodo ir privatizavimo laikotarpiu 1991 m. gruodžio 20 d. sudarytas dokumentas pavadinimu „susitarimas“, kuriame nurodyta, kad butas perkamas su priklausiniais – sandėliuku rūsyje ir ūkiniu pastatu. Nustačius, kad pareiškėjos šeimos naudojamas sandėliukas buvo jos buto priklausinys, jį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas. Taigi akivaizdu, kad valstybė (valstybinė organizacija), parduodama butą, perleido jai ir teisę į šio buto priklausinį, bet ši teisė nebuvo realizuota (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012). Beje, buto pirkimo-pardavimo sutarties 2 p. minimi būtent priklausiniai, t.y. daugiskaita (b.l. 21).

17Todėl darytina išvada, kad aukščiau minimas ūkinis pastatas buvo namo, esančio ( - ), priklausinys, o atitinkamos šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais – butų priklausiniais.

18LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.), kuria savo reikalavimą grindė pareiškėja. Tačiau sutiktina su VĮ Turto bankas argumentais, kad šiuo būdu nuosavybės teisė negali būti įgyjama į valstybei priklausančius daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.). Tam, kad daiktą pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo viešame registre būti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti, ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo – šiuo atveju pareiškėja, nepriklauso valstybei. Tokių neginčijamų duomenų byloje negauta.

19Įvertinus tai, jog sandėliukas ūkiniame pastate buvo skirtas su konkrečia funkcine paskirtimi – tarnauti buto (butų) gyventojams, darytina išvada, kad jis turėjo būti privatizuojamas, t. y. perkamas iš valstybės kartu su pagrindiniu daiktu – butu. Vadinasi, sandėliukas – tai viešoji nuosavybė, o tai reiškia, kad pareiškėja neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į prašomą sandėliuką pagal įgyjamąją senatį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-608-611/2011), tačiau, kaip seka iš aptartų įrodymų, jai pripažintina nuosavybės teisė į sandėliuką, plane pažymėtą 2I1p (Ii1p), 5,52 m ilgio, 3,29 m pločio, unikalus Nr. ( - ), kaip į buto, esančio ( - ), priklausinį.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str.,

Nutarė

21pareiškimą tenkinti.

22Pripažinti pareiškėjos B. L. N., a. k. ( - ), nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, plane pažymėto 2I1p (Ii1p), 5,52 m ilgio, 3,29 m pločio, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. 90/18963, kaip buto ( - ) priklausinį.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,... 2. sekretoriaujant Astai Kanapienienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai B. L. N., pareiškėjos atstovui advokatui Stasiui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 5. pareiškėja prašė nustatyti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo... 6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas aiškino, kad esant šiai... 7. Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu... 8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį... 9. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 10. Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. paaiškino, kad su pareiškėja... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 1991 m. gruodžio 20 d. susitarimą,... 13. Tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, šiam... 14. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys... 15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 16. Šioje byloje nustatyta, kad daugiabutis (aštuonių butų) namas, esantis ( -... 17. Todėl darytina išvada, kad aukščiau minimas ūkinis pastatas buvo namo,... 18. LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš... 19. Įvertinus tai, jog sandėliukas ūkiniame pastate buvo skirtas su konkrečia... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 str.,... 21. pareiškimą tenkinti.... 22. Pripažinti pareiškėjos B. L. N., a. k. ( - ), nuosavybės teisę į ūkinio... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui...