Byla e2-824-341/2017
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius R. Ž.,

2sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui,

4atsakovų J. Č., R. S. atstovui advokatui Dariui Katauskui,

5trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Meilutei Saidienei,

6trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., R. S., tretieji asmenys – J. G., S. G., R. J., Ž. J., V. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kelio servituto nustatymo.

7Teismas

Nustatė

81.Ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovų J. Č. ir R. S. žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kadastro Nr. 4120/0200:17, natūra esamo kelio vietoje, 0,0355 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę prieiti ir privažiuoti transporto priemonėmis prie žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kadastro Nr. 4120/0200:159, kaip tai numatyta UAB „Geonorma“ 2015-07-10 sudarytoje schemoje „Esamo ir projektuojamo (numatomo) privažiavimo kelio prie žemės sklypo kad. Nr. 4120/0200:0159 situacijos schema M1:5000“, tarp taškų 1, 2, 3, 4, 17, 18 (0,0127 ha) ir taškų 8, 9, 10, 11, 12, 13 (0,0228 ha) ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1999-07-07 buvo įregistruotas kaip atsakovų bendroji dalinė nuosavybė žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 4120/0200:17. Ieškovui vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 4120/200:159. Daiktinės teisės į minėtą sklypą ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001-04-26; 2009-10-23 daiktinės teisės į 5000/19519 dalis sklypo įregistruotos tretiesiems asmenims Sauliui ir J. G.; 2009-03-16 daiktinės teisės į 5300/19519 dalis sklypo įregistruotos tretiesiems asmenims Raimundui ir Ž. J.. Šio sklypo bendraturčiai 2009-10-07 sudarė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1187-494/2015, buvo patvirtinta sklypo, kadastrinis Nr. 4120/200:159, bendraturčių taikos sutartis dėl naudojamų sklypo dalių atsidalijimo, pagal kurią ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,9212 ha ploto žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-10 sprendimo Nr. 48S-220 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014-04-14 įregistruotos daiktinės teisės į sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4120/200:648. Nuo 2001-04-26 tiek jis, tiek vėliau tretieji asmenys privažiavimui į sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4120/200:159, naudojosi atsakovų savavališkai įrengtu privažiavimo keliu, kuris UAB „Geonorma“ sudarytoje situacijos schemoje atvaizduotas indeksu „1“. Nurodo, kad 2014 m. pavasarį įvažiavimas į sklypą Nr. 4120/200:159 buvo užtvertas metaliniu užtvaru. Tad jis nuo tada nebeturi galimybės patekti į jo naudojamo sklypo Nr. 4120/200:159 dalį ir jį prižiūrėti. Teigia, kad privažiavimo keliai ir kelių servitutai prie ginčo sklypo buvo pažymėti tik pirminiuose privatizavimo dokumentuose – žemės sklypų ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktuose, abrisuose ir laikinuosiuose žemės sklypų planuose, tačiau administraciniuose aktuose, kuriais suteikta nuosavybės teisė į žemę, keliai ir kelių servitutai jau nebebuvo nurodyti, atitinkamai jie neįregistruoti viešajame registre. Pabrėžė, kad atsakovai patys neturi galimybės patekti į jų valdomą sklypą, kurio kadastro Nr. 4120/200:17, išskyrus patekimą per savavališkai įrengtą privažiavimo kelią. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-10-11 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3579 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame aptariamoje vietovėje yra suprojektuotas vienintelis bendrojo naudojimo kelias nuo kelio Nemenčinė – Maišiagala, tarp sklypų, kurių kadastro numerių paskutiniai skaičiai yra 372, 17, 854-2, 159, 864-2 (dabartinis 468), einantis iki Neries upės. Tačiau šis vienintelis suprojektuotas kelias neišsprendžia žemės naudotojų problemų privažiuojant prie jų valdomų žemės sklypų, tame tarpe ieškovas negali patekti į savo valdomą ir naudojamą sklypo 159 dalį. Teigia, kad jis turi galimybę į jo valdomą ir naudojamą sklypo 159 dalį patekti iš suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio, tačiau papildomai tiesiant kelią per ieškovui priklausantį sklypą 648. Tačiau šis sklypas yra pailgos formos, suformuotas išilgai Neries upės, sklypo plotis daugelyje vietų yra iki 10 metrų pločio. Turint omenyje tai, kad sklypui 648 yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, 4 metrų pločio kelio įrengimas (neįskaitant kelio apsaugos zonų) per visą sklypo ilgį akivaizdžiai prieštarautų protingumo kriterijams – žemės ūkio paskirties sklypas iš esmės taptų sklypu, skirtu keliui ir apsaugos juostų ir zonų aptarnavimui. Atsakovams teigiant, kad ieškovas turi kitas galimybes patekti prie savo sklypo Nr. 159, - jie turi šias aplinkybes įrodyti (( - ) str.). Šiame kontekste yra reikšminga LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2016-02-02 nuomonė Nr. VR-8.6-33, kad dėl sklypui 648 nustatytų naudojimo sąlygų jame privažiavimo kelio įrengti negalima. Dėl kompensacijos priteisimo nurodė, kad jis prašo nustatyti 0,0355 ha ploto kelio servitutą sklype, kurio bendras plotas yra 4,8238 ha, o vidutinė rinkos vertė – 26213 Eur. Tad maksimali atsakovų suvaržomo turto vertė yra 193 Eur. Ieškovas laikosi pozicijos, kad kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, buvo natūroje sklypo atsakovams suteikimo metu ir buvo numatytas kaip servitutinis kelias, be to, šis kelias yra būtinas patiems atsakovams, tad prašomas nustatyti servitutas turi būti neatlygintinis. Ieškovo nuomone geodezinės ekspertizės skyrimas byloje nėra tikslingas.

92.Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir patvirtino, kad šiuo metu keliu, plane pažymėtu Nr. 3, galima privažiuoti iki sklypo 648, kuris taip pat priklauso ieškovui. Tam, kad patektų į ginčo sklypą, sklypo 159 dalį, ieškovas kelią galėtų įsirengti per 648 sklypą, tačiau nežino, ar per šį sklypą kelio įrengimas galimas, niekas ieškovui to nepasako. Papildomai teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad įrodymų pateikta gana gausiai byloje, kad ieškovas naudojosi keliu (per atsakovų sklypą), kol 2014 m. nepastatytas buvo „šlagbaumas“ (užtvertas kelias). Ieškovo kitame sklype Nr. 648 nėra galimybių įrengti kelią, ką patvirtino ir ekspertizė. I. T. sutarties, ieškovo sklypas priklausė ieškovui ir tretiesiems asmenims (viso 5 asmenims). Kadangi iš sklypo Nr. 648 ieškovui patekti į sklypą Nr. 159 negalima, o per J. ir G. sklypus patekti į ieškovo sklypą Nr. 159 yra neracionalus, nes yra 144 m, o per atsakovų sklypą – 49 m plius 22 m ir gaunasi perpus mažesnis kelias; be to, atsakovai valdo dviese sklypą, per kurį prašoma nustatyti servitutą, o sklypą Nr. 159 valdo penki asmenys. Ieškovas žinojo, kad kelias, kuriuo jis naudojasi, egzistuoja ir net nežinojęs, kad tuo keliu ateityje nebegalės ateityje egzistuoti – negalėjo net numatyti. Taikos sutartimi visi penki asmenys suinteresuoti buvo atsidalinti ir manė, kad tas kelias egzistuoja, todėl ir sudarė tokiomis sąlygomis taikos sutartį, ji galioja ir jokių kitokių galimybių ieškovui nebelieka, todėl toks yra jo reikalavimas, nes jis negali patekti į savo sklypą. P. T. sutartį yra nustatyti keliai (per atsakovų žemę) ir todėl ji buvo patvirtinta. Matyti, kad ginčas galbūt daugiau ne teisinis, bet asmeninis, nes pavyzdžiui, Girdvainiui galima naudotis, o ieškovui negalima; arba tuo keliuku važiavo transportas, o dabar nebegali. Apibendrindamas (baigiamųjų kalbų metu) atstovas paaiškino, kad 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, sprendimu atmetė I. V. L. ieškinį atsakovams ir nurodė, jog Teismas taip pat pažymi, kad ne visas ieškovo sklypas Nr. 648, kurio plotas 0.8670 ha, patenka į Neries upės pakrantės apsaugos juostą, kurios plotas 0.5578 ha. Tad nepaneigta galimybė, kad kelias gali būti įrengtas už pakrantės apsaugos juostos; draudimo įrengti kelią pakrantės apsaugos zonoje, išskyrus pakrantės apsaugos juostą, - nėra. Taip pat byloje nenustatyta, nepateikti įrodymai, kad sklypui Nr. 648 taikomi kiti ribojimai galėtų būti kliūtis kelio įrengimui. I. V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo aukščiau minimas sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui, o nutartyje nurodomi procesiniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti norint nustatyti šioje byloje tiesą. 2017

10m. vasario 28 d. teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teisėjas, nurodė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikti išvadą ir suformulavo klausimą: Ar yra galimybė įsirengti kelią, I. V. L., prie jo valdomos žemės sklypo dalies unikalus numeris 4120/200:159, per I. V. L. priklausantį žemės sklypą unikalus numeris 4120/200:648? 2017 m. balandžio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė aktą ir nurodė, jog kelio įrengti negalima, kadangi sklypas apaugęs medžiais, bei sklypas patenka j pakrantės apsaugos zoną. Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog išvados teikimas yra ne jos kompetencija ir kategoriškos išvados dėl kelio įrengimo - nepateikė. 2017 m. gegužės 11 d. Ieškovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartyje būtinus atlikti procesinius veiksmus, pateikė prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Teismas patenkino Ieškovo prašymą ir priėmė nutartį, kuria ekspertizę pavedė atlikti ekspertui G. T.. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo, jog iš tiesų kelią įrengti sklype Nr. 648 yra neįmanoma. Iš esmės ekspertas patvirtino Vilniaus apygardos teismo kolegijos ir I. V. L. nurodomas aplinkybes dėl negalimumo įrengti kelią per sklypą Nr. 648. Atsižvelgiant į nuosavybės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. praktika nurodo, jog svarbu nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr. 2010-06-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 283/2010; 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; ir kt.). Lietuvos A. T. civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 nurodė, jog esant faktiškai susiklosčiusiam geros kokybės įvažiavimo keliui, neracionalu įrengti kitą kelią, nes tai prieštarauja teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams. Esant trumpiausiam keliui, kiti siūlomi variantai gali lemti papildomas išlaidas. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog kelias Nr. 2 buvo įrengtas ir suformuotas daugiau nei prieš 20 metų. Šiuo keliu naudojosi Atsakovai ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dar 1995 m. birželio 13 d. sudarytame A. Ž. sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymų ir jų paženklinimo akte, skiltyje “Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m)” yra padarytas įrašas, bendro naudojimo kelias 3 m, o skiltyje “kiti pastebėjimai” yra įrašas išvažiavimas 3 m. bendro naudojimo keliu. Atkreiptinas dėmesys ir į Trečiojo asmens V. L. 1995 m. birželio 15 d. sudaryto Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akto skiltyje “Kiti pastebėjimai” yra įrašas išvažiavimas bendro naudojimo 3 m. pločio keliu. 2001 m. kovo 1 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto sudarytame žemės sklypo plane yra pažymėtas 4 m. pločio servitutinis kelias nuo kelio Nemenčinė - Maišiagala per sklypus Nr. 4120/200:22 ir 4120/200:17 į žemės sklypą Nr. 159. 2005 m. gruodžio 17 d. parengtame sklypo Nr. 17 plane Ml:2000 atvaizduotas kelias einantis per Atsakovų sklypą į Nr.159 ir išsišakojantis į rytus bei vakarus. V. L. siūlomas kelio servitutas trumpiausias, paremtas aukščiau minimų įrodymų ir reikalaujantis mažiausių įrengimo kaštų, taip pat Atsakovams nuo seno žinomas ir mažiausiai pažeidžia Atsakovų interesus t.y. neprieštaraujantis aukščiau minimai teismų praktikai. Taigi, iš byloje esančios medžiagos, akivaizdu, jog Ieškovas pagrįstai reikalavo nustatyti servitutinį kelią, kadangi daugiau nei prieš dvidešimt metų, valstybės institucijos, vykdydamos teisės aktų reikalavimus nustatė ir užtikrino privažiavimą prie sklypo Nr. 159 per sklypus Nr. 4120/200:22 ir 4120/200:17. Pats A. J. Č., S. G., išnuomojo dalį žemės sklypo ir leido nutiesti kelią per Atsakovų valdomą žemės sklypą, o Ieškovui suteikti kelio servitutą keliui, kuris nuo 1994 m. pažymėtas brėžiniuose ir visą laiką buvo naudojamas patekimui į sklypą 420/200:159, atsisakė. Galime daryti išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, dėl kelio, kurio egzistavimas yra patvirtintas byloje esančia medžiaga nuo 1994 m., o Atsakovui nesutinkant su V. L. prašymu dėl servituto suteikimo, Ieškovas negali patekti į savo valdomo sklypo dalį, kadangi šalys tarpusavyje nebendrauja ir konfliktuoja. Be to, šią faktinę aplinkybę patvirtina ir Atsakovų atstovo, praeitą posėdį pridėtas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog Ieškovas V. L. naudojosi ginčo keliu ir bandė patekti norėdamas nušienauti sklypą. Atsižvelgiant į byloje esančius objektyvius įrodymus, I. V. L. prašo atsižvelgti į teismų praktiką, bei civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principą. Akivaizdu, jog Atsakovų interesų šis kelias nepažeis, kadangi šis kelias visada faktiškai buvo naudojamas, tačiau Atsakovai nuolat trukdo Ieškovui šiuo keliu eiti į savo sklypo dalį, motyvuodami tuo, jog šiuo keliu Ieškovas naudotis negali. Dėl civilinėje byloje Nr. e2-l187-494/2015 sudarytos taikos sutarties: bylos nagrinėjimo metu, proceso dalyviai nurodė, jog neva priimtas sprendimas civilinėje Nr. e2-l 187-494/2015 yra nepagrįstas ir šis civilinis ginčas yra kilęs iš 2015 m. civilinės bylos. Ieškovo atstovas paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Ieškovo atstovas su 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l 187-494/2015 nebuvo susipažinęs. Susipažinus su nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo ir susipažinus su byloje esančiais pateiktais brėžiniais, tapo žinoma, jog prie taikos sutarties buvo pridėtas brėžinys su keliu “1” ir su keliu “2” (šios bylos situacijos schema), dėl kurio ir kilo ginčas šioje civilinėje byloje. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutartis buvo sudaryta tarp trijų šalių. Tai yra S. G., R. J. ir V. L.. Tik visų šalių suderinta valia, buvo pasiektas konsensusas ir sudaryta taikos sutartis, kurią nutartimi patvirtino Vilniaus rajono apylinkės teismas. Įsiteisėjusi nutartis įgijo įstatymo galią ir jos kvestionavimas, Ieškovo manymu, yra neįmanomas. Be to, 2017 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, jog aplinkybės susijusios su taikos sutarties nuostatomis, sprendžiant šį ginčą, yra susijusios tik netiesiogiai (4 lapas 22 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog “Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo apelianto veiksmų galimą nerūpestingumą derantis dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto”. Proceso dalyviams prakalbus apie galimai neteisėtą patvirtintą taikos sutartį, EPP sistemoje, buvo pateikta advokato padėjėjo L. S. atstovavimo sutartis sudaryta su J. G.. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog teismo šaukimai šiems asmenims nėra įteikiami, o patys asmenys, niekada nedalyvauja teismo posėdžiuose, tačiau proceso dalyviams prakalbus apie galimą taikos sutarties kvestionavimą, nedelsiant buvo prisijungta prie elektroninės bylos. Kaip akivaizdu iš byloje esančios informacijos, taikos sutarties kvestionavimas tiesiog neįmanomas ir pažeistų daug daugiau asmenų nuosavybės teisių, kadangi byloje būtų šeši Atsakovai. Kvestionuojamas būtų naujo kelio įrengimas einantis per kelių asmenų žemės sklypus, įskaitant ir Atsakovus. Tokių procesinių veiksmų atlikimas (jei jis apskritai įmanomas) pažeistų šešių asmenų interesus ir prieštarautų anksčiau paminėtai teismų praktikai. Taip pat, pasisakytina ir dėl pačių Atsakovų procesinio elgesio šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo atstovas nurodė, jog anksčiau minėta taikos sutartis, pažeidžia Atsakovų teises, tačiau patys Atsakovai, nuo sužinojimo momento, iš esmės nesiėmė jokių procesinių priemonių, jog taikos sutartis civilinėje byloje e2-l 187-494/2015 būtų panaikinta. Jei jau Atsakovai nurodo, jog šia taikos sutartimi iš tiesų buvo pažeistos jų teisės ar interesai, Atsakovai nedelsiant turėjo ginti savo pažeistas teises teisme pasinaudodami vienu iš civilinės teisės gynimo būdų, tačiau jais nepasinaudojo ir tikėtina, net ateityje savo pažeistų civilinių teisių negins. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgus į šioje byloje esančius įrodymus, dėl Atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies nuomos 45 metams - trečiajam asmeniui S. G.. Tikėtina, jog ginčijant taikos ir žemės nuomos sutartį, tarp šių asmenų kiltų konfliktas, nes trečiojo asmens S. G. kelias einantis per Atsakovų žemę turėtų būti panaikintas, kadangi priešingu atveju susidarytų situaciją, jog tretieji asmenys galėtų patekti per Atsakovų nuomojamą žemės sklypo dalį ir jiems būtų visiškai netikslinga įrenginėti naują kelią, kuris pareikalautų ženkliai didesnių kaštų. Taip pat, atkreiptinas šalių dėmesys į praeitą posėdį. I. V. L., pateikė dokumentus, kurie aiškiai įrodo, jog kelio įrengimas per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, reikalauja dvigubai ar net trigubai daugiau kelio įrengimo kaštų, nei Ieškovo reikalavime nurodomas ginčo kelias. Taigi, dar kartą darytina išvada, jog mažiausiai kaštų reikalaujantis ir mažiausiai interesų pažeidžiantis kelias, jau faktiškai egzistuoja, buvo naudojamas daugiau kaip dvidešimt penkerius metus, o kaip matyti iš eksperto G. T. išvados, yra reikalinga nustatyti kelio servitutą, kadangi Ieškovas jokios kitos galimybės patekti į savo sklypą Nr. 159 neturi, nes atsakovai nuo 2015 metų nebeleidžia naudotis keliu einančiu per jų sklypą. Kiti argumentai. I. V. L. atkreipia dėmesį, jog Atsakovų žemės sklypo Nr. 4120/200:17 kadastriniai matavimai yra atlikti netiksliai. Šią aplinkybę patvirtina praeitą posėdį pateikta 2015 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos pažyma. Tiksliai atlikus kadastrinius matavimus Atsakovų žemės sklype ir juos įregistravus, Ieškovo reikalavimo dalis šioje civilinėje byloje net nebūtų svarstoma, kadangi pradiniai prašomo nustatyti kelio servituto taškai patektų į trečiajam asmeniui V. L. priklausančio žemės sklypo dalį. Taip pat, pasisakytina ir apie ketinimus sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje dalyje. N. A. nurodo, jog Ieškovas nenori pasiekti taikos šioje civilinėje byloje, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Tuo galėjome įsitikinti, dar 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame teismo posėdyje, kai teisėjas paėmęs žemės sklypo schemą teiravosi šalių apie taikos sutarties sudarymo galimybes. Teisėjui, pasiūlius racionalų taikos sutarties sąlygų nustatymo būdą, o V. L. sutikus, Atsakovo atstovas nurodė, jog sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo priimti negali, tad susisieks su Ieškovo atstovu dėl taikos sutarties sąlygų. Praėjus daugiau kaip mėnesiui, Ieškovas patvirtinimo dėl taikos sutarties sąlygų nesulaukė, o sekančiame posėdyje jau dalyvavo ir patys atsakovai, kurie su teisėjo pasiūlytu situacijos sprendimo būdu nesutiko. Praėjus kuriam laikui, vėl buvo nurodomi argumentai, jog V. L. nesutinka su taikos sutarties sudarymu, tačiau šių nuolat nurodomų argumentų nepagrįstumu, jau spėjo įsitikinti ir pats Vilniaus rajono apylinkės teismas. Aukščiau išdėstytos argumentacijos kontekste, I. V. L. prašo patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas sumokėtas: advokatui Gintarui Petukauskui, advokato padėjėjui Dainiui Dargevičiui, UAB “Geonorma”, ekspertui G. T. ir žyminį mokestį. Taip pat teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovų atstovas patys pripažino, jog ieškovui ribojama patekti 2 kartus per metus į sklypą (pagal pareiškimą policijai). CPK numato, kad byla gali būti atnaujinta, jei nebuvo asmenys įtraukti, ir jei jų teises ir pareigas sprendimas pažeidžia. Dėl nuvertėjimo sklypo paaiškino, kad senas kelias žalos sklypui tikrai nepadarytų, nes yra naujas kelias. Netiko atsakovams teismo siūlytas variantas. I. V. L. papildomai paaiškino, kad kelias buvo jau prieš 20 metų. Nuosavybė paveldėta. Atsakovų siūlymas kelio palei pačius namus nepriimtinas.

113.A. J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu, nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių esminių naujų įrodymų apie tai, kad vienintelis privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. 4120/0200:159, yra per jiems priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. 4120/0200:17. Teigia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Ieškovas, teigdamas, kad kitaip nei per jų sklypą negali patekti į jam priklausantį sklypą, nutyli esmines ir svarbias bylai aplinkybes, o būtent, jog šiai dienai jis laisvai gali patekti į savo sklypą per savo nuosavą kitą sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4120/200:648. Pasak ieškovo, jam tik kelis kartus metuose reikia patekti į ginčo sklypą su žemės ūkio technika ir jį nušienauti, tad atsakovų manymu, ieškovas savo teisę gali įgyvendinti važiuodamas iš Nemenčinės g. keliu Nr. 3 bei per savo sklypą 648. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių aiškių motyvų ir atsikirtimų, kodėl jis negalėtų patekti į savo sklypą nurodytu būdu. Pastebėjo, kad teismas siūlė ieškovui prašyti skirti geodezinę ekspertizę, tačiau ieškovas savo patikslintame ieškinyje visiškai neargumentuodamas pareiškė, jog tokios ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Pažymėjo, kad ieškovui yra pateikę pasiūlymą nusistatyti analogišką servitutą per ieškovo sutuoktinės V. L. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4120/0200:22; šis servitutas reikalingas tam, kad jie galėtų patekti prie savo namo ir kitų pastatų, taip pat sklypo 159. Tačiau ieškovas savanaudiškai duoti analogišką servitutą atsisako, neva nurodydamas, kad servituto šiam keliui nustatymas išeina už šio ieškinio ribų.

124.Teismo posėdžio metu atsakovai J. Č. ir R. S. bei jų atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ginčo sklypas 159 kažkada buvo vieno ieškovo, tada jis du sklypus pardavė, dabar reikia ir trečią parduoti. Sklypai vertingi. Ieškovas, prašydamas nustatyti ginčo servitutą, ne realiai siekia patekti prie savo sklypo ir jį apdirbti (nušienauti), bet siekia naudos, pakelti sklypo kainą. Atsakovai siūlė ieškovui variantą, kad jie galėtų patekti prie savo pastatų ir sklypo per ieškovo sutuoktinės sklypą, tuomet jie būtų sutikę su ieškovo prašomu nustatyti servitutu; ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Papildomai teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal ieškovą, jo servituto pateiktas variantas yra vienintelis. Iš pradžių sklypas Nr. 159 priklausė vienam ieškovui, paskui dalį sklypo pardavė (J. ir G.), dabar yra 3 sklypai (5 bendraturčiai). N. T. sutarties nekvestionuoja, bet atsakovai ją sudarant nedalyvavo, kai buvo susitarta taip, kaip dabar per jų (atsakovų) nuosavybę nustatyti pravažiavimą; kokią gali turėti įtaką Taikos sutartis, ir procesas, kai atsakovai net nedalyvavo ir dabar sutartimi remiamasi. Sklypai dabar kabo tarsi ore. Privažiavimo klausimus turėjo išspręsti ieškovas dar tada, kai rengė projektą. Problema spręstina ne atsakovų sąskaita, o ar leisti atsakovų nuosavybę naudoti – yra jų reikalas. Buvo siūlyta taikiai spręsti, bet nesutiko. Planas buvo toks: egzistuoja keliukas (apie 30 m), panašaus atitikmens per ieškovo žemę ir atsakovas važiuoja juo prie savų namų. Bet ieškovui netiko. Padarė ieškovas ekspertizę. Be to, ieškovui reikia patekti 2 kartus per metus, bet manoma, kad siekia naudos, nes siekia realizuoti sklypą. Ieškovas turėjo galimybę susitarti su J., G. ir iki pardavimo, ir dabar, bet ieškovas iš karto nori tik per atsakovų žemę gauti servitutą. J., G. ir ieškovas neieško galimybių patekti per savas nuosavybes; dalinosi žemes nenumatydami privažiavimo. Juk iš šono yra geras kelias, bet ieškovas pats – atidalindamas – sukūrė ginčą. Atsakovas turi teisę savo nuožiūra kam duoti naudoti savo sklypu, todėl ir sudarė su G. sutartį. Be to, ieškovas apie kompensaciją net nekalba, nesiūlė jokios atsakovams. Atsakovai gina savo teises šioje byloje, o į 2015 metų procesą atsakovai nebuvo įtraukti. Apibendrindamas atstovas nurodė, kad servitutui būtinos sąlygos. Be to, kaip ieškovas nurodo, jam reikia 2 kartams per metus pakliūti į sklypą jį nušienauti. Taigi gali pakliūti dėl tiek kartų ir per savo sklypą. Turi būti išlaikyta šalių pozicijų pusiausvyra. Atsakovų sąskaita bandoma išspręsti ieškovo, jo pačio sukurtas problemas. Kai dalino, kai tvirtino taikas, ieškovas atsakovų neįtraukė, kai turėjo numatyti, kaip padalins ir kaip pateks į sklypą. Tai dirbtinai sukurta problema. Apygardos teismas nutartyje atkreipė dėmesį dėl kompensacijos, bet ieškovas iki šiol nepateikė jokių pasiūlymų dėl kompensacijos. Dėl taikos sutarties sudarymo nesudarė todėl, kad atsakovai irgi prašė servituto, bet ieškovas siūlė visiškai nepriimtiną variantą. Atsakovų pasiūlymas priimtinas, lygiai toks pats kaip ieškovo, bet ieškovas nesutiko; galima buvo išspręsti sutartimi. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas sukūrė problemą. Atsakovo nuosavybė turi būti gerbtina. Papildomai atsakovas J. Č. paaiškino, kad uždarė kelią todėl, kad ieškovas vežiojo per jo (atsakovo) žemę su automobiliais pirkėjus savo žemės sklypams parduoti.

135.Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį tenkinti, nurodė, kad natūroje esantis ir naudojamas kelias buvo pažymėtas nuosavybės teisių atkūrimo bylose, jose esančiuose abrisuose ir žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktuose. Atsakovai apie 2010 m. savavališkai iškirto sklypo 17 vakarinėje pusėje esančio miško dalį ir palei pamiškę savavališkai nutiesė keliuką nuo kelio Nemenčinė – Maišiagala iki miško pietinio krašto. Kiek jai žinoma, šis keliukas iki šiol nėra niekaip įteisintas ir vertinamas kaip savavališkai įrengtas. Todėl šalys negali naudoti šio keliuko buvimo kaip argumento sprendžiant ginčą. Atsakovai siūlė ginčą baigti taikiai – leisti ieškovui naudotis keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą, mainais leidžiant atsakovams naudotis keliuku, kuris yra jai priklausančiame sklype 22 ir eina nuo ieškovui, atsakovams ir jai priklausančio gyvenamojo namo į atsakovų sklypą 17. Toks ginčo sprendimo būdas yra nepriimtinas, kadangi įvažiavimas į namo kiemą eina pro pat gyvenamojo namo langus, per šalims priklausantį namo kiemą. Tačiau toks atsakovų siūlymas patvirtina, kad atsakovams taip pat būtinas įvažiavimas į sklypą 17, o tai optimaliausia yra važiuojant keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą. Kadangi kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, yra būtinas abiem šalims, tad jis turėtų būti neatlygintinis.

146.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad seniai yra kelias ir visi juo važinėja; ji neleis, kad atsakovai važinėtų per jos kiemą.

157.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atkreipdama dėmesį, kad prašomo nustatyti kelio servituto plotis yra per siauras, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kuriuos reikėtų įgyvendinti siekiant tiesti kelią. Ieškovo prašomas nustatyti 0,0355 ha kelio servitutas būtų per siauras keliui projektuoti ir įrengti.

168.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad ieškovas prieš įrengdamas kelią sklype 648 turėtų parengti vandens telkinio apsaugos juostų ir zonų brėžinį, tik tuomet būtų galima spręsti apie tokio kelio įrengimo galimybes.

179.Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu prašė bylą spręsti pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, nurodė, kad nėra ginčijamas Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrįstumas ir teisėtumas, tad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra nagrinėjamo ginčo materialinių teisinių santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.

1810.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovo patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad prie žemės sklypo, esančio Nemenčinės g. 97, Nemenčinės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4120/0200:159, privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio Maišiagala – Nemenčinė.

1911.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad kelias, plane pažymėtas indeksu 3, yra suprojektuotas privažiavimui prie visų sklypų, t.y. 17, 159 (ginčo sklypas) ir 648. Šis kelias yra suprojektuotas per valstybinę žemę. Be to, mano, kad neįrengiant kelio, ieškovas turi galimybę su žemės ūkio technika patekti į ginčo žemės sklypo dalį ir per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą 648. Kelias, pažymėtas indeksu 3, privažiavimas prie sklypų buvo suprojektuotas prieš ieškovui atkuriant nuosavybės teises į sklypą 648. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pateikė papildomai sklypų atidalinimo projektą 2017-01-17 suderinimui, bet institucijos specialistų buvo nustatyti neatitikimai, kadangi nėra numatytas privažiavimas prie žemės sklypo. Pritarė atsakovų atstovo paaiškinimams, nes ieškovas atidalindamas žemės sklypus (Nr. 159) nesprendė privažiavimo prie žemės sklypų, prie visų sklypų. Turėtų būti patikslintas žemės sklypo (Nr. 159) formavimo (pertvarkymas) projektas, kuris buvo atmestas; taigi Jucevičiai patenka nuo pagrindinio kelio į savo sklypą, o Girdvainiai ir ieškovas turi tikslinti projektą. Servitutas nustatomas, tik esant objektyvioms priežastims. Ieškinys nepagrįstas, turi būti atmestinas. Apibendrindamas atstovas paaiškino, kad ieškovas pats kaltas dėl situacijos, nes ieškovas sklypo projekto nederino, o nesuderinus privažiavimo klausimų, projektas negalimas. Ieškinys nepagrįstas dėl ieškovo kaltės ir atmestinas.

2012.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, esantis Nemenčinės g. 97, Gauštonių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., 1.9519 ha buvo padalintas; prie šio žemės sklypo privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio Maišiagala – Nemenčinė. Atsižvelgiant į tai, kad prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, privažiuoti yra suprojektuotas kelias nuo pagrindinio kelio Maišiagala – Nemenčinė ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas neturi galimybės įsirengti šio privažiavimo taip, kaip yra numatyta ar kitu būdu, mano, kad ieškovui neįrodžius, jog servituto būtinumas yra objektyvus ir vienintelis būdas išspręsti jo kaip viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą, ieškinys turėtų būti atmestas.

2113. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; paaiškino, kad ieškovas nėra pateikęs reikiamų įrodymų apie vandens apsaugos juostų ir zonų ribas; ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių. Be to, pats ieškovas yra kaltas dėl tokios situacijos susidarymo, jis buvo neapdairus ir nerūpestingas, kai atsidalijant ginčo sklypą (159), prie kurio yra suprojektuotas patekimas, neatsižvelgė į tai, jog jam tenkanti žemės sklypo dalis lieka be teisėto privažiavimo. Papildomai paaiškino, kad pritaria NŽT pozicijai, turėtų būti vadovaujamasi teisės aktais. Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas; spręsti teismo nuožiūra.

2214.Tretieji asmenys S. G., J. G. pateiktame atsiliepimu kategoriškai nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog nuo 2014 m. nebeturi galimybės patekti į jo naudojamą sklypo 159 dalį bei prižiūrėti sklypo. Pažymi, kad ieškovas į savo sklypą 159 dalį gali patekti per savo nuosavybės teise valdomą sklypą 648. Taigi, suvaržyti atsakovų nuosavybės teises, sklypui 17, o būtent keliui, nustatant servitutą, kai ieškovas turi realią galimybę patekti į sklypą 159, būtų neteisėta ir prieštarautų tiek CK, tiek Lietuvos A. T. suformuotai teismų praktikai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad kelio įrengimas sklype 648 yra negalimas. Anaiptol, ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad skirti ekspertizę šioje byloje netikslinga. Teigia, kad tenkinus ieškovo ieškinį būtų sukurtas ydingas precedentas, kai asmuo turėdamas galimybę naudotis savo daiktu (sklypu) pagal paskirtį, suvaržo kitų asmenų teises. Papildomai pažymėjo, kad nustačius ieškovui kelio servitutą, būtų labai susiaurintos jų galimybės įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, nes ieškovas yra labai ūmaus, konfliktiško būdo žmogus, epizodiškai ir tendencingai viešai reiškiantis įvairaus pobūdžio nepagrįstas pretenzijas ir grąsinimus.

2315.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

2416.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-423-860/2016 ieškinį atmetė.

2517.Vilniaus apygardos teismas 2017-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-390-342/2017 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-21 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje kilusio ginčo esmė – ar egzistuoja materialiosios sąlygos nustatyti apelianto prašomą kelio servitutą (11 punktas). <...> Pagal faktinę padėtį apeliantas į iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalintą žemės sklypo dalį galėtų patekti per kitą jam priklausantį nutarties 18 punkte nurodytą žemės sklypą arba per atsakovams priklausantį sklypą, arba per trečiųjų asmenų S. G. ir R. J. valdomas Sklypo dalis, jiems priskirtas remiantis nutarties 17 punkte paminėta taikos sutartimi (19 punktas). Taigi byloje būtina išsiaiškinti tai, ar apeliantas iš tiesų neturi galimybių patekti į atsidalintą Sklypo dalį per greta esantį kitą jam priklausantį sklypą, taip pat tai, ar, nesant nurodytos galimybės, servituto nustatymas atsakovų sklypui būtų ekonomiškesnis ir racionalesnis sprendimas nei servituto nustatymas kitoms Sklypo dalims, remiantis taikos sutartimi atitekusioms tretiesiems asmenims (20 punktas). Taip pat nutartimi nurodyta, kad su ginčo sklypu besiribojančiame apeliantui priklausančiame žemės sklype nėra suformuoto kelio. Byloje nepateikta pakankamai duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti, kad apeliantas išties turi galimybę sklype įrengti kelią. Šį faktą iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad paminėtai aplinkybei išsiaiškinti būtina geodezinė ekspertizė. Visapusiškai neišsiaiškinęs šių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti ieškinio remdamasis tuo, kad apeliantas turi galimybę įsirengti kelią jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4120/200:648. Pirmosios instancijos teismas arba turėjo nurodyti apeliantui, kad atmes ieškinį aptariamu pagrindu, nes išsiaiškinti bylai išnagrinėti reikšmingus klausimus yra būtina ekspertizė, tačiau apeliantas neprašo jos skirti, arba ekspertizę paskirti savo iniciatyva (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 212 straipsnio 1 dalis) (21 punktas). Taip pat nesiaiškinta, ar servituto nustatymas atsakovų sklypui būtų ekonomiškesnis ir racionalesnis sprendimas nei servituto nustatymas kitoms Sklypo dalims, remiantis taikos sutartimi atitekusioms tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad apeliantas, susitardamas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nepasirūpino, jog taikos sutartyje būtų aptartas ir patekimo į jam priskirtą sklypo dalį būdas, yra reikšminga tik netiesiogiai, t. y. ši aplinkybė būtų svarbi tik nustačius, kad servitutinio kelio nustatymas kitoms Sklypo dalims būtų ekonomiškesnis variantas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo apelianto veiksmų galimą nerūpestingumą derantis dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar apeliantas galėjo atsidalinti kitokiomis sąlygomis. Svarbiausia nagrinėjamu atveju tai, ar atsakovų žemės sklype nustatytas servitutas būtų ekonomiškesnis nuosavybės teisių suvaržymo masto požiūriu nei nustatytas kitose Sklypo dalyse, priskirtoms tretiesiems asmenims. Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje ginčo dalyje reikšmingi ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl servitutinių kelių ankstesnio projektavimo (22 punktas). Atkreipė dėmesį, kad servituto nustatymas gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (žr., pvz., kasacinę bylą Nr. 3K-3-339/2014). Pakartotinai spręsdamas servituto nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas, jeigu patenkintų ieškinį, taip pat turėtų išspręsti ir atsakovų nuosavybės teisių suvaržymo kompensavimo klausimą (24 punktas).

2618. Gauti trečiųjų asmenų J. G., Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Kitiems tretiesiems asmenims - S. G., R. J., Ž. J., V. L., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai - apie teismo posėdį pranešta tinkamai, iš jų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, į teismo posėdį minėti tretieji asmenys neatvyko, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

27Ieškinys byloje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo, atmestinas.

2819.Byloje esantys 2016-02-18 (taip pat 2012-07-21, 2014-07-07) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4120-0200-0159, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen. Gaukštonių k. Nemenčinės g. 97, 2009-09-07 Susitarimo pagrindu priklauso R. J. ir Ž. J. (5300/19519), S. G. ir J. G. (5000/19519) ir V. L. (9219/19519). Taip pat nustatyta: kad 2012-03-02 ir 2013-06-11 Pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu, S. G. nuosavybės teise įregistruoti statiniai – namai – unikalus Nr. 4400-1981-4058 (baigtumas 16 proc.) ir unikalus Nr. 4400-1981-4084 (baigtumas 40 proc.); kad 2009-10-07 Sutarties pagrindu įregistruota žemės sklypo, unikalus Nr. 4120-0200-0159, naudojimosi tvarka.

2920.2014-04-14 Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4120-2929-4248, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen. Gaukštonių k. 2014-03-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48S-220 pagrindu priklauso V. L. (0,8670 ha). Taip pat nustatyta: kad nuo 2014-04-14 įregistruotos kitos daiktinės teisės – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pagrindas – 2014-03-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 48S-220.

3021.Iš 2016-02-18 (taip pat 2009-04-23, 2012-06-15) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4120-0200-0022, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen. Gaukštonių k., nuo 1995-11-13, 1995-09-21 sprendimo pagrindu priklauso V. L.. 2016-02-18 Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. L. nuosavybės teise įregistruotas statinys – ūkio pastatas (2013-07-26 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu) nuo 2015-03-23.

3122.2012-06-15 (taip pat 2016-02-18) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4120-0200-0017, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen. Gaukštonių k., nuo 1999-07-07, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po ½ dalį priklauso R. S. ir J. Č. (T. Č. įpėdiniams). Taip pat nustatyta: kad nuo 2006-06-28 įregistruotos kitos daiktinės teisės – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pagrindas – Apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymas; 2010-09-29 sudarytos nuomos sutartys su S. G., su R. J..

3223.Iš 1994-06-13 Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje Akto, patvirtinto 1995-06-12 Miškų ūkio ministerijos, dalyvaujant savininkui T. Č. ir kviestinei V. L. (pridedamas ir T. Č. sklypų Nr. 61,2 ribų nustatymo Abrisas), nustatyta, kad T. Č. atstatyta žemės nuosavybė (grąžinta natūra 5,30 ha) (žemės sklypo Nr. 6); žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) – bendro naudojimo kelias 3 m; kiti pastebėjimai – išvažiavimas 3 m pločio bendro naudojimo keliu, ir - pusė namų valdos (0,24 ha) yra V. L. sklype. Aktas patvirtintas savininko T. Č. parašu; kviestinė V. L. pastabų neturi, patvirtinta parašu. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-30 Įsakymu grąžinta žemės nuosavybė (žemė ir miškas).

3324.Iš 1994-06-15 Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje Akto kopijos, patvirtintos 2012-07-13 Vilniaus rajono žemės skyriaus, dalyvaujant savininkei V. L. ir kviestiniui T. Č. (pridedamas ir V. L. sklypo Nr. 5 ribų nustatymo Abrisas), nustatyta, kad V. L. atstatyta žemės nuosavybė (grąžinta natūra 2,90 ha) (žemės sklypo Nr. 5); žemės sklype yra objektai – V. L. ir T. Č. namų valda bendra 0,48 ha ploto, pasidalinta pagal notariškai patvirtintą susitarimą pusiau; žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) – bendro naudojimo asfalto 19 m pločio kelias; kiti pastebėjimai – išvažiavimas bendro naudojimo 3 m pločio keliu. Aktas patvirtintas savininkės V. L. parašu; kviestinis T. Č. pastabų neturi, patvirtinta parašu. 1995-09-21 Lietuvos Respublikos Miškų ūkio ministerijos Sprendimu grąžinta žemės nuosavybė (žemė ir miškas).

3425.Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 Įsakymu patvirtintas Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtas Vilniaus rajono D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (pagal 5 priedą). Nustatyta, kad Nr. 68 pažymėtas V. L., Nr. 70 – Č. Č., kuriems nėra nustatytų atžymų apie kelio servitutą.

3526.Nustatyta, kad Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone Gaukštonių kaime D. K. kadastro vietovėje V. L. žemės sklypo Nr. 2602, Planas M1:10000, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2001-04-27 (Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas Valstybinis žemėtvarkos institutas Vilniaus žemėtvarkos skyrius; 2001-02-02 Vilniaus r. Nemenčinės sen. Gaukštonių k. V. L. sklypo Nr. 2602 Abrisas (plotas 1,85 ha) patvirtintas VŽI Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vyresn. inž. A. L., V. L.).

3627.Byloje esantis 2005-11-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo Aktas Nr. GP-26 (rengėjas IĮ „Krianta“) patvirtina, kad nustatytos žemės sklypų savininkų R. S. ir J. Č. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 41200-0200-0022, ribos (dalyvaujant sklypo kadastrinis Nr. 4120-0200-0022 savininkams R. S. ir J. Č.; dalyvaujant sklypo kadastrinis Nr. 4120-0200-0017 savininkei V. L.; dalyvaujant sklypo kadastrinis Nr. 4120-0200-0171 savininkei V. D.; dalyvaujant sklypo kadastrinis Nr. 4120-0200-0159 savininkui A. K.; pagal 11 punktą nustatyta, kad žemės sklypui nustatytų servitutų nėra, pagal 12 punktą – žemės savininkas sudaręs raštiškus susitarimus su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės ar naudojimo sąlygų - nurodyta „nesudarė“.

3728.Iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4120-0200-0017, plano M:1200, kurį sudarė IĮ „Krianta“ 2005-12-07 (patikrinto 2006-02-10 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir 2006-11-06 VĮ Registrų centro filialo atžyma) grafoje Duomenys apie žemės servitutus registruojamame žemės sklype nustatyta, kad kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) pažymėtas plane S2, t.y. tarp 11-12 taškų.

3829.2009-06-04 Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu Nr. 2.3.-8905-(41) nustatyta, kad atlikus R. J., Ž. J., V. L., A. K. 1,8500 ha privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 4120/0200:159, plotas yra 1,9519 ha; 2007-07-01 UAB „Geodeziniai matavimai“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1830, pagal 11 punktą nustatyta, kad žemės sklypui nustatytų servitutų nėra, pagal 12 punktą – žemės savininkas sudaręs raštiškus susitarimus su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žemės nuosavybės ar naudojimo sąlygų – nurodyta „nėra“. 2008-12-16 patvirtinta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus.

3930.Iš 2010-10-08 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto Dėl projektavimo sąlygų išdavimo, kuriuo atsakyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriui pagal prašymą, matyti, jog pagal pateiktą medžiagą projektavimo sąlygų išdavimo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4120/0200:22) negali rengti, nes negalima nustatyti planuojamo įvažiavimo sąsajos su valstybinės reikšmės keliais; tam, kad galima būtų nuspręsti ir nustatyti projektavimo sąlygas ar galima nauja įvaža nuo valstybinės reikšmės kelio, reikalinga pateikti tikslintina informacija projektavimo sąlygoms nustatyti (žemės sklypo sąryšį su valstybinės reikšmės keliais, žemės sklypo koordinačių žiniaraštį, planuojamos įvažos į žemės sklypą vietą).

4031.Nustatyta, kad 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-3579, patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos D. K. kadastro vietovėje VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus parengtas D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta naudojimo paskirtis, būdai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, servitutai (pagal 1 priedą).

4132.Iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4120-0200-648, plano M:1000, kurį sudarė 2014-01-30 VĮ Valstybės žemės fondas Vilniaus žemėtvarkos skyrius (patikrinto 2014-03-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus) grafoje Servitutai, žemės sklype pažymėtas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kodas 202, t.y. tarp 6-1-16 taškų.

4233.Nustatyta, kad 2014-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-599, pakeistas žemės sklypų, suformuotų D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-3579, plotai, servitutai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (1 priedas, patikslintas bendras plotas ha – 2,95, vietoj 2,7353 ha). Pateiktas patikslintas planas, kuriame privažiuojamas kelias pažymėtas indeksu „5“, projektuojamas servitutas – „S“.

4334.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-10 UAB „Geonorma“ parengė esamo ir projektuojamo (numatomo) privažiavimo kelio prie žemės sklypo kad Nr. 4120/0200-0159 (situacijos schema M1:5000) planą.

4435.Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2016-02-02 rašto Dėl galimybės įrengti kelią, atsakant į V. L. paklausimą, nustatyta, kad pagal esamus duomenis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4120/0200:648, privažiavimo kelio negalima rengti.

4536.2017-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48SD-3187(14.48.136E) Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakydami UAB „Krianta“ ir V. L. (į 2017-01-17 prašymą) nurodė, kad atsisako derinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projekto sprendiniai neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 42 nuostatų punkto, kurios nurodo, jog formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Projekte nėra duomenų apie nustatytus kelio servitutus, skirtus privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 159-2); Projekto duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų; Projekte nepridėta 2009-10-07 sutartis Nr. AK-4064, kuria nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, Taisyklių 10 punktu, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijamo būdu pertvarkomi areštuoti sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai); nepateikti dokumentai apie naudotą savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo, inžinierinių tinklų ir įrenginių išdėstymą pagal Taisyklių 30.15 punktą; Projekte nėra pridėta ištrauka iš paskiausiai patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano; nėra informacijos apie naudotus kitus Taisyklių 30 punkte nurodytus duomenų šaltinius; Projekte neaprašyti situacijos objektai, nurodyti Taisyklių 52 punkte.

4637.Iš V. L. kreipimosi nustatyta, jog 2017-09-25 UAB “Geonorma” jo prašymu parengė privažiavimo schemą prie žemės sklypo Nr. 4120/0200:159 (Atstumai prie žemės sklypo kad Nr. 4120/0200:159 nuo pagrindinio Nr. 108 kelio), kurios pagrindu atliktas kelių įrengimo kaštų apskaičiavimas: kelio per taikos sutartimi atidalintą sklypą Nr. 159 ilgis yra 144,25 (23,21+38,89+82,15) metrai; ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto ilgis siekia 49,92 metrus. t.y. beveik tris kartus trumpesnis.

4738.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nutartimi buvo paskirta ekspertizė. 2017-06-12 gautas Teismo ekspertizės aktas, kurio išvadose atsakant į ekspertizės klausimą ar yra galimybė įsirengti kelią ieškovui V. L. prie jo valdomo sklypo dalies, unikalus Nr. 4120/200:159, per ieškovui V. L. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4120/200:648, nurodyta, jog įvertinus žemės sklypo, unikalus Nr. 4120/200:648, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose XXIX skyriuje Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatytus naudojimo apribojimus ir keliui tiesti privalomus techninius reikalavimus, nustatytus Kelių įstatyme, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, galima teigti, kad įrengti kelią sklype pradedant nuo taškų Nr. 6,7 nėra galimybių. Projektuoti kelią nuo taškų Nr. 1,16, jei būtų gautas leidimas iškirsti medžius, būtų galima tik apie 60 metrų, apytiksliai iki taško Nr. 4 (toliau kelias patektų į vandens apsaugos juostą). Nutiesti techninius reikalavimus atitinkantį kelią iki V. L. valdomo sklypo dalies, unikalus Nr. 4120/200:159, nėra galimybės.

4839.Taip pat į bylą pateiktos vietovių fotonuotraukos, kitos situacijos schemos.

4940.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl servituto vietos parinkimo: ieškovo teigimu, servitutas būtų naudingesnis, jei būtų nustatytas per atsakovų (unikalus Nr. 4120-0200:0022) žemės sklype esantį privažiavimą (kelią); atsakovai, nesutikdami su ieškovu, teigė, jog ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą arba iš savo kito turimo sklypo (unikalus Nr. 4120-0200:0648), arba per trečiųjų asmenų žemės sklypus (unikalus Nr. 4120-0200:0159), t.y. siūlė kitus galimus variantus.

50Dėl būtinybės nustatyti servitutą

5141.Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-157/2009; Nr. 3K-3-259/2011; Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-210/2012; Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-259/2014; Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-527/2009; 3K-3-118/2012).

5242.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nutartimi paskirtoje ekspertizėje 2017-06-12 gautas Teismo ekspertizės aktas. Minėto ekspertizės akto išvadose atsakant į ekspertizės klausimą ar yra galimybė įsirengti kelią ieškovui V. L. prie jo valdomo sklypo dalies, unikalus Nr. 4120/200:159, per ieškovui V. L. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4120/200:648, nurodyta, jog įvertinus žemės sklypo, unikalus Nr. 4120/200:648, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose XXIX skyriuje Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatytus naudojimo apribojimus ir keliui tiesti privalomus techninius reikalavimus, nustatytus Kelių įstatyme, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, galima teigti, kad įrengti kelią sklype pradedant nuo taškų Nr. 6,7 nėra galimybių. Projektuoti kelią nuo taškų Nr. 1,16, jei būtų gautas leidimas iškirsti medžius, būtų galima tik apie 60 metrų, apytiksliai iki taško Nr. 4 (toliau kelias patektų į vandens apsaugos juostą). Nutiesti techninius reikalavimus atitinkantį kelią iki V. L. valdomo sklypo dalies, unikalus Nr. 4120/200:159, nėra galimybės.

5343.Taigi atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką, konstatuotina, kad yra būtinybė nustatyti kelio servitutą: ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo žemės sklypą (dalį) (unikalus Nr. 4120-0200-0159) kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą - arba per trečiojo asmens V. L. (unikalus Nr. 4120-0200-0017) ir atsakovų R. S., J. Č. (unikalus Nr. 4120-0200-0022) žemės sklypus, arba per trečiųjų asmenų S. ir J. G., R. ir Ž. J. žemės sklypų dalis (unikalus Nr. 4120-0200-0159).

54Dėl kelio servituto parinkimo

5544.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (( - ) straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (( - ) straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ( - ) straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-546/2011).

5645.Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė galimo servitutinio kelio (privažiavimo) per atsakovų žemės sklypą matavimus, schemą, žemės sklypų planus, ir kitokius įrodymus. Bylos duomenimis ir ginčo šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas V. L. kurį laiką naudojosi privažiavimu į savo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą. Servitutas privažiavimui nėra nustatytas. Kito privažiavimo į savo sklypą, kaip jau minėta, ieškovas V. L. neturi. Nesant galimybės ieškovui patekti į savo žemės sklypą, ieškovas objektyviai negalėtų tinkamai naudoti savo turto, juo disponuoti ir prižiūrėti.

5746.Atkreiptina, kad ginčo šalys sutiko ir nurodė, kad ginčijamas privažiavimas (kuriuo naudojosi ieškovas) per atsakovams priklausantį žemės sklypą nėra įteisintas, nors juo naudojamasi gana seniai. Ieškovas, siūlomame servitutinio privažiavimo vieninteliame variante, atžymėjo šio neįteisinto privažiavimo vietą planuose (schemose) ir pateikė jį kaip siūlomą servitutinį privažiavimą per atsakovų žemės sklypą, be kita ko paskaičiuodamas privažiavimo ilgį, palygindamas jį su kitu įrengtinu servitutiniu keliu per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus, kurio tokį siūlomą variantą nurodė atsakovai. Ieškovo teigimu, servitutinis kelias per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus būtų du kartus ilgesnis negu per atsakovų žemės sklypą, be to, pasak ieškovo, trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypuose yra statiniai, didesnis savininkų skaičius.

5847.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, parengdamas ir pateikdamas įvairius planus, schemas, nepateikė konkrečių įrodymų apie siūlomo servitutinio kelio (privažiavimo) planų (schemų) atitiktį reglamentuojamiems teisės aktams. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad minėtas kelias yra, kad siūlomas privažiavimo kelias būtų pažymėtas kaip lauko ar miško kelias ir pan. Iš 2014-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymo Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-599, kuriuo pakeistas žemės sklypų, suformuotų D. K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr, 48VĮ-(14.482.2.)-3579, plotai, servitutai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pateikto patikslinto plano schemos matyti, kad nei ieškovo, nei atsakovų siūlomi privažiavimai (kaip projektuojami) nėra pažymėti; be to minėtose vietovėse yra miškai. Pastebėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, atkreipė dėmesį dėl servitutinių kelių projektavimo (22 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui siūlant servitutinio kelio (privažiavimo) planą per atsakovų žemės sklypą bei atsakovams nesutinkant su ieškiniu ir nurodant kitus galimus variantus, byloje nepateikta jokių duomenų apie siūlomų servitutinių kelių (tiek per atsakovų, tiek per trečiųjų asmenų S. ir J. G. ir R. ir Ž. J. žemės sklypus) tikslias vietas, pločius, galimybę siūlomose vietose įrengti kelius, jų nustatymo leistinumą (neleistinumą); pateikti tik galimų servitutinių kelių ilgių paskaičiavimai. Bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad nors per atsakovų žemės sklypą ginčo šalių buvo privažiavimu naudojamasi gana ilgai, tačiau minėtas kelias nėra pažymėtas jokiuose dokumentuose, registruose. Nustatant servitutą, būtina orientuotis į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus; servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų peržengtos šio žemės sklypo išorinės ribos.

5948.Atkreiptina, kad atsakovų R. S. ir J. Č., taip pat ir trečiųjų asmenų S. ir J. G., R. ir Ž. J. ir V. L. žemės sklypams taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų režimas. Pažymėtina, kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas bet kokiems statybos, žemės kasybos ir rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbams reikalingas nustatytąja tvarka parengtas projektas, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir kt. institucijomis, bei įgaliotos statybos priežiūros tarnybos išduotas leidimas. Be minėtuose žemės sklypuose taikytino Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų režimo, atsižvelgtina taip pat ir į Kelių įstatymo reikalavimus dėl kelių projektavimo, jiems keliamas sąlygas/apribojimus.

6049.Nagrinėjamu ginčo atveju pateikti privažiavimų projektai (siūlymai) su jokia institucija nederinti. Akcentuotina, kad sprendžiant dėl galimybės nustatyti ieškovo prašomą kelio servitutą, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. L. 2013-03-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išdavė Planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti, nurodant sekančius terminus: sąlygų parengimo data – 2013-03-14, sąlygos galioja – 2016-03-14 (civilinė byla Nr. e2-1187-494/2015). Byloje duomenų, kad minėtu laikotarpiu būtų parengtas ir suderintas su institucijomis servitutinio kelio planas, nėra.

6150.Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. gegužės 25 d.) (toliau – TPĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad: teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą (straipsnio 26 dalis); teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (straipsnio 27 dalis); specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti (straipsnio 16 dalis); specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (straipsnio 15 dalis); teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (straipsnio 28 dalis). Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rūšį, apimantis, be kita ko, susisiekimo sistemų organizavimą (TPĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius (TPĮ 22 straipsnio 2 dalis).

6251.Aukščiau nustatytas aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų esantys byloje pateikti duomenys: 2016-04-27 Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepimu pažymima, kad minėtą krašto reikšmės kelią Vievis – Maišiagala - Nemenčinė Nr. 108, nuo kurio ieškovas prašo nustatyti privažiuojamo kelio pradžią, prižiūri VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-03-15 raštu atsisakydama derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovui V. L. ir UAB „Krianta“ yra nurodžiusi Projekto sprendinių neatitikimus (neatitikimai išvardinti aukščiau). Ieškovas neatsižvelgė į nei į nuorodas, nei minėtas pastabas, pasiūlymus, papildomų įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jo siūlymas pateiktas tiesiog žemės sklypų planuose abstrakčiai pažymėjus kelių kryptis, jie tik leidžia daryti prielaidą, jog ieškovo prašomo servitutinio kelio alternatyvos galbūt egzistuoja, kaip ir atsakovų byloje pateikti duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog galima įrengti servitutinį kelią kurioje nors iš jų nurodytų vietų per trečiųjų asmenų (S. ir J. G. ir R. ir Ž. J.) žemės sklypų dalis. Atsakovai, manydami, kad jų siūlymai dėl servitutinio kelio vietos priimtinesni nei ieškovo nurodomas, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, jog servitutinio kelio įrengimas nurodytose vietose pagal teisės aktų reikalavimus galimas, taip pat bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Teismas konstatuoja, kad šios pareigos jie nevykdė, pateikė abstrakčius siūlymus.

6352.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktikos išaiškinimais, teismas daro išvadą, jog ginčo šalių argumentų dėl servitutinio kelio pagrįstumo vertinimas, nesant pirmiau nurodytam galimam servitutinio kelio atitikimo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, nelaikytinas teisiškai reikšmingu, nes tuo atveju, jei būtų nustatytas draudimas įrengti siūlomoje vietoje servitutinį kelią ar kitos reikšmingos aplinkybės (pavyzdžiui, dideli kelio įrengimo kaštai ir pan.), tai turėtų reikšmingą įtaką kelio servituto nustatymui. Taigi nors ieškovas įrodinėjo, kad servitutas keliui nustatytinas pagal ieškovo pateiktą projektą, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, teismo manymu servituto nustatymas keliui pagal ieškovo pateikus duomenis negalimas, nes ieškovas nepateikė projekto duomenų pilnutinai, kuriuos teismas būtų galėjęs svarstyti, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais negali būti tenkintinas (( - ) straipsnis).

64Dėl bylinėjimosi išlaidų

6553.Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai byloje pateikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2000 Eur, tad iš ieškovo jų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kurie buvo atsakovų pusėje, nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

6654.Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, 27,57 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

68Ieškovo ieškinį atmesti.

69Priteisti atsakovams J. Č., a.k. ( - ) ir R. S., a.k. ( - ) naudai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. L., a.k. ( - )

70Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. ( - ) 27,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

71Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius R. Ž.,... 2. sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Dainiui... 4. atsakovų J. Č., R. S. atstovui advokatui Dariui Katauskui,... 5. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui V.... 7. Teismas... 8. 1.Ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovų J. Č. ir R. S. žemės sklype... 9. 2.Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. ir jo atstovas patikslintą ieškinį... 10. m. vasario 28 d. teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teisėjas, nurodė,... 11. 3.A. J. Č. ir R. S. pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovo patikslintu... 12. 4.Teismo posėdžio metu atsakovai J. Č. ir R. S. bei jų atstovas su... 13. 5.Trečiasis asmuo V. L. pateiktame atsiliepime prašė ieškovo ieškinį... 14. 6.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. su ieškiniu sutiko ir... 15. 7.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateiktame... 16. 8.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės... 17. 9.Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateiktu atsiliepimu prašė bylą... 18. 10.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 19. 11.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie... 20. 12.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija pateiktu... 21. 13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos... 22. 14.Tretieji asmenys S. G., J. G. pateiktame atsiliepimu kategoriškai nesutiko... 23. 15.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų... 24. 16.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-07-21 sprendimu civilinėje byloje... 25. 17.Vilniaus apygardos teismas 2017-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 26. 18. Gauti trečiųjų asmenų J. G., Valstybės įmonės Registrų centro... 27. Ieškinys byloje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo,... 28. 19.Byloje esantys 2016-02-18 (taip pat 2012-07-21, 2014-07-07) Valstybės... 29. 20.2014-04-14 Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro... 30. 21.Iš 2016-02-18 (taip pat 2009-04-23, 2012-06-15) Valstybės įmonės... 31. 22.2012-06-15 (taip pat 2016-02-18) Valstybės įmonės Registrų centro... 32. 23.Iš 1994-06-13 Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba... 33. 24.Iš 1994-06-15 Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba... 34. 25.Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko... 35. 26.Nustatyta, kad Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone Gaukštonių kaime D. K.... 36. 27.Byloje esantis 2005-11-26 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo Aktas... 37. 28.Iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4120-0200-0017, plano M:1200,... 38. 29.2009-06-04 Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu Nr. 2.3.-8905-(41)... 39. 30.Iš 2010-10-08 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo... 40. 31.Nustatyta, kad 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 41. 32.Iš žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4120-0200-648, plano M:1000, kurį... 42. 33.Nustatyta, kad 2014-02-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 43. 34.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-10 UAB „Geonorma“ parengė esamo... 44. 35.Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 45. 36.2017-03-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 46. 37.Iš V. L. kreipimosi nustatyta, jog 2017-09-25 UAB “Geonorma” jo... 47. 38.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nutartimi buvo paskirta... 48. 39.Taip pat į bylą pateiktos vietovių fotonuotraukos, kitos situacijos... 49. 40.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl servituto vietos parinkimo:... 50. Dėl būtinybės nustatyti servitutą... 51. 41.Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio... 52. 42.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo... 53. 43.Taigi atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką, konstatuotina,... 54. Dėl kelio servituto parinkimo... 55. 44.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 56. 45.Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą,... 57. 46.Atkreiptina, kad ginčo šalys sutiko ir nurodė, kad ginčijamas... 58. 47.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, parengdamas ir pateikdamas... 59. 48.Atkreiptina, kad atsakovų R. S. ir J. Č., taip pat ir trečiųjų asmenų... 60. 49.Nagrinėjamu ginčo atveju pateikti privažiavimų projektai (siūlymai) su... 61. 50.Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo (galiojanti suvestinė... 62. 51.Aukščiau nustatytas aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų esantys... 63. 52.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, aukščiau minėtu teisiniu... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 65. 53.Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai,... 66. 54.Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 270... 68. Ieškovo ieškinį atmesti.... 69. Priteisti atsakovams J. Č., a.k. ( - ) ir R. S., a.k. ( - ) naudai 2000 Eur... 70. Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. ( - ) 27,57 Eur procesinių dokumentų... 71. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...