Byla 2K-332/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio, pranešėjo Benedikto Stakausko,

2sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

4išteisintajai A. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutarties, kuria Telšių rajono prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

5Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikaltimo požymių, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios, prašiusios prokuratūros kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7A. B. buvo kaltinama, kad būdama IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorė, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., šios įmonės vardu sudarė trisdešimt du krovinių vežimo sandorius už atlyginimą su dešimčia įmonių bei užtikrino jų vykdymą. Šioms paslaugoms apmokėti buvo išrašytos PVM sąskaitos–faktūros, iš viso už 133 852,46 Lt. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė tokią komercinę veiklą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto nuostatas reikalinga licencija, tačiau ši įmonė tokios licencijos neturėjo.

8Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas (suklydo aptardamas tyčios turinį). Anot kasatorės, išteisintoji A. B. darydama jai inkriminuotą veiką, veikė sąmoningai ir tiesiogine tyčia (suvokė, kad verčiasi komercine veikla, norėjo tokia veikla verstis, buvo susipažinusi su Transporto kodeksu). Apeliacinės instancijos teismas sprendime neanalizavo kaltinančių įrodymų bei iškraipė jų prasmę (atmetė liudytojos R. L. parodymus, nekreipė dėmesio į A. B. prisipažinimą dėl susipažinimo su Transporto kodeksu), peržengė įrodinėjimo ribas (svarstė apie žinojimą dėl licencijos reikalingumo), formaliai ir šališkai patikėjo išteisintosios teiginiais – taip pažeisdamas BPK 1, 2 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorės nuomone, dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų (BK 2, 11, 15 straipsniai) sprendžiant tyčios klausimą taikymo ir dėl to, kad buvo pažeistos BK 2 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio nuostatos, draudžiančios išteisinti asmenį, esant pakankamai kaltės įrodymų, buvo nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis.

9Kasacinis skundas atmestinas.

10BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinama išteisintoji A. B., objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas versliškai ar stambiu mastu daro šio straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga. BK 202 straipsnio dispozicija blanketinė, šiuo konkrečiu atveju nukreipianti į Kelių transporto kodeksą, reglamentuojantį krovinių vežimo kelių transportu taisykles. Šio kodekso 8 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad kelių transporto ūkinė, komercinė krovinių vežimo už atlyginimą veikla licencijuojama. Kroviniams vežti reikalinga licencija (leidimas) tuo atveju, kai vidaus ir tarptautiniais maršrutais vežama transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas šias nuostatas aiškino sistemiškai su baudžiamuoju įstatymu ir, remdamasis ištirtais bylos faktiniais duomenimis, nustatė, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė krovinių vežimo tvarką, nes naudodama krovininį automobilį (bendroji masė daugiau kaip dvylika tonų) versliškai vykdė ūkinę, komercinę veiklą – krovinių pervežimą, tam neturėdama licencijos. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nepakanka konstatuoti vien objektyviųjų BK 202 straipsnio požymių. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajam įstatyme. BK 202 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai verčiasi ūkine, komercine ar profesine veikla, ir nori taip verstis. Valinis tiesioginės tyčios momentas pabrėžia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apie kaltės turinį sprendžiama, remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos duomenimis nustatytų faktinių veiksmų eiga rodo, kad kaltinamoji A. B. nesuvokė daromos veikos pavojingumo visuomenei ir nesiekė nusikalstamai veikti. Ji buvo įsitikinusi, jog komercine veikla verčiasi teisėtai, t. y. krovinių pervežimo verslą ji pradėjo tik po individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo momento (T. 1, b. l. 26, 27, 68). Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuostatuose, kurie įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyta, kad, be kitų veiklos rūšių, įmonė gali verstis krovinių pervežimu keliais (T. 1, b. l. 28). Iš Telšių apskrities VMI, (duomenys neskelbtini) skyriaus VSDFV pažymų, specialisto išvados matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per visą laikotarpį, už kurį A. B. kaltinama neteisėta veikla (2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d.), sąžiningai deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atliko kitus privalomus mokėjimus (T. 1, b. l. 85, 109, 110). Po dokumentų patikrinimo paaiškėjus apie licencijos būtinumą kaltinamoji nedelsdama su nedideliais kaštais (250 Lt) šį leidimą išsirūpino (T. 1, b. l. 5, 112, 134). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad kaltinamosios veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, t. y. jos veiksmai negali būti vertinami kaip sąmoningas siekimas neteisėtai veikti. Tokiai išvadai paneigiančių duomenų byloje nėra. Kasaciniame skunde nurodytos liudytojos R. L. parodymais (teismo įvertintais kartu su kitais faktiniais duomenimis) nepaneigti kaltinamosios A. B. teiginiai, kad ji sąmoningai neignoravo reikalavimų turėti licenciją verstis komercine veikla.

11Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintosios veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių visumos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai