Byla 2K-7-58/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus, Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. S. apeliacinis skundas, o skundo dalis, kuria prašoma nuteistojo juridinio asmens UAB „K.“ atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, palikta nenagrinėta.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir juridinis asmuo UAB „K.“, tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

6Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7A. S. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 1995 m. gruodžio 18 d. būdamas UAB „K.“ (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriumi, versliškai, kitokiu neteisėtu būdu organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais–taksi veiklą, t. y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiškai atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais–taksi veiklą, su 22 iš fizinių asmenų išnuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastovią tęstinę keleivių vežimo veiklą už atlygį, kurią vykdant nesilaikė šių teisės aktų reikalavimų:

8Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 punkto nuostatos „Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę“;

9Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais–taksi taisyklių 3.1 punkto nuostatos „Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklą – plafoną, kurio priekinėje dalyje turi būti užrašas „taksi“, kitoje plafono pusėje turi būti taksi firmos pavadinimas, telefonas; turėti techniškai tvarkingą, nustatytą tvarka užplombuotą, metrologiškai patikrintą ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotą teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrą, atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus, rodantį mokestį už naudojimąsi taksi“;

10Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtinto Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos „Taksi valstybinio numerio ženklai išduodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi ir turinčių galiojančią licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, automobiliams, registruotiems įmonės vardu“ ir 7 punkto „Vienam taksi automobiliui išduodamas vienas standarto LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių taksi valstybinio numerio ženklų komplektas. Taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys“.

11Taip jis, kaip UAB „K.“ direktorius, neužtikrino, jog šiai veiklai naudojamiems automobiliams būtų išduotos licencijos kortelės ir taksi valstybinio numerio ženklai, įrengti taksi plafonai bei taksometrai ir UAB „K.“ iš šios veiklos 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu gavo 16 091 Lt pajamų. Tokiais veiksmais A. S. versliškai, kitokiu neteisėtu būdu organizavo ūkinės veiklos vykdymą.

12A. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 1995 m. gruodžio 18 d. būdamas UAB „K.“ (į.k. ( - ), reg. ( - )) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu tyčia organizavo apgaulingą UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, reglamentuojančius ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą, kuriame nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentuose surašomos ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“. A. S. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, – jis neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitomos visos pajamos, gautos iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir išlaidos, susijusios su bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymu ir dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį.

13Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl jo ir UAB „K.“ nutraukti.

14Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, netinkamai pritaikė BK 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Jam inkriminuotuose veiksmuose nėra visų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo sudėties elementų. Už verslo tvarkos pažeidimą numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, todėl darytina išvada, kad atsakomybė pagal BK 202 straipsnį, sietina su esminiais teisinių reikalavimų, keliamų ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui, pažeidimais. Šis nusikaltimas gali būti padaromas dviem būdais: 1) neturint licencijos (leidimo) vykdomai veiklai ar 2) kitokiu neteisėtu būdu. Net ir sutinkant su teismų padarytomis išvadomis, kad automobilių nuomos su vairuotoju paslauga tiriamuoju laikotarpiu nebuvo vykdoma, o tebuvo priedanga taksi veiklai vykdyti, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ūkinė komercinė veikla buvo vykdoma kitokiu neteisėtu būdu.

15Pagal teismų praktiką BK 202 straipsnio prasme veiklos neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu (vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos šiai veiklai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-490/2010). Kitokie neteisėti veiklos būdai gali būti pripažinti tie atvejai, kai akivaizdžiai peržengiamos licencijos apibrėžtos veiklos ribos, kai licencija gauta, pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, kai verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, kai imamasi veiklos, jos neįregistravus, ir pan., t. y. iš esmės nuslėpus ją ir iš jos gautas pajamas nuo mokesčių administratoriaus (kasacinės nutartys Nr. 2K-48/2011, 2K-388/2009).

16Kasatorius mano, kad teismai nenustatė nei vieno iš atvejų, kuriais pagal teismų praktiką pasireiškia vykdomos veiklos neteisėtumas. Veiksmai, už kuriuos jis nuteistas (prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais–taksi veiklą, nesilaikydamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų), nėra iš esmės nelegalaus pobūdžio, o gali būti vertinami tik kaip atskiri pažeidimai, todėl teismai priešingą išvadą padarė, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį.

17Kasaciniame skunde nurodyta, kad UAB „K.“ yra oficialiai registruota įmonė, teikianti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais–taksi ir automobilių nuomos su vairuotoju paslaugas, kurią pradėjo vykdyti nuo 2007 m. pradžios. Pagal tuo metu galiojusį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių šios dvi ūkinės veiklos buvo atskirtos, išskiriant taksi įmonių veiklą bei privačių lengvųjų automobilių su vairuotoju nuomą. Taigi abi šios veiklos rūšys yra iš esmės legalios. Licencijos turėjimas taksi veiklai iš esmės reiškia vertimosi keleivių pervežimo lengvaisiais automobiliais veiklos teisėtumą. Kadangi pagal licenciją galimų naudoti veiklai automobilių kiekis nėra ribojamas, kasatoriaus manymu, automobilių kiekis, kuriuos įmonė naudojo, nesilaikydama taksi veiklai keliamų reikalavimų, negali turėti įtakos įmonės veiklos pripažinimui iš esmės neteisėta. Kasatorius mano, kad teismai, iš esmės nenustatę jo vadovaujamos įmonės veiklos nelegalumo fakto, patraukė jį baudžiamojon atsakomybėn už galimus atskirus vykdomos veiklos pažeidimus.

18Nuteistasis pažymi, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. realiai nebuvo vykdomos. Byloje nustatyta, jog automobiliai, kuriais buvo teikiamos automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos, neturėjo įrengtų taksometrų, ant jų buvo tvirtinamas kitokio dydžio, spalvos ir be užrašo „taksi“ plafonas (užrašai, patvirtinantys tokios paslaugos teikimą), kaina buvo sutartinė, o ne pagal taksometro parodymus, įmonė buvo parengusi ir visiems vairuotojams išdalinusi tipines automobilio nuomos sutarties blankus kartu su pinigų priėmimo kvitais. Liudytojais apklausti įmonės darbuotojai patvirtino aplinkybę, kad su klientais buvo pasirašomos sutartys. Kasatorius, priešingai nei nurodė apygardos teismas, sprendžia, kad rašytinės formos nesilaikymas pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalį nedaro pačios sutarties negaliojančia, o aplinkybę, kad paslaugos buvo teikiamos pagal automobilių nuomos su vairuotojo paslauga sutartis patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, nes byloje yra pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 2458 Lt gavimą tokių sutarčių pagrindu. Be to, teismas atsisakė priimti įrodymus apie tai, kad automobilių nuomos su vairuotoju paslaugas užsisakinėjo ir juridiniai asmenys ir koks pajamų dydis buvo gautas iš šios veiklos negrynaisiais pinigais, taip liko neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

19Taip pat nuteistasis A. S. nesutinka su versliškumo požymio jo veikoje konstatavimu. Versliškumas teismų praktikoje suprantamas kaip sistemingas veiklos vykdymas, gaunant iš to pajamas. Tačiau vertimasis ūkine, komercine ar profesine veikla pats savaime implikuoja sistemingumą ir pajamų iš veiklos gavimą, todėl šis alternatyvus BK 202 straipsnyje numatytas objektyvusis požymis negali būti vertinamas atskirai nuo pačių veiksmų neteisėtumo masto ir pajamų, gautų iš tokios veiklos, dydžio. Teismas šiuo aspektu versliškumo požymio nevertino. Atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla numato Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalis ir BK 202 straipsnio 1 dalis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė atribojama pagal veiklos versliškumą ar stambų mastą. ATPK 173 straipsnio pastaboje nurodyta, kad atsakomybė už šiame straipsnyje numatytą veiką kyla, kai pajamos ar paskutinių 12 mėn. pajamos iš tokios veiklos neviršija 500 MGL (37 500 Lt).

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių ATPK 173 straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos versliškumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N662 -176/2010, N444-9/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-3795/2011 nurodė, kad administracinės teisės pažeidimas (ATPK 173 straipsnis) ir nusikaltimas (BK 202 straipsnio 1 dalis) atribojami atsižvelgiant į veiklos versliškumą ar stambų mastą, tačiau taip pat atribojimui turi reikšmės tai, kad administracinė atsakomybė galima, kai iš vykdomos neteisėtos veiklos gaunamos pajamos ar paskutiniųjų 12 mėn. pajamos, ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL. Taigi teismai, nustatydami versliškumo požymio buvimą, turi atsižvelgti ne tik į veiklos mastą, bet ir iš tokios veiklos gautų pajamų dydį. Nustatyta, kad UAB „K.“ iš neteisėtos veiklos gavo 16 091 Lt pajamų, iš kurių tik 2425 Lt buvo pagrįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o administracinė atsakomybė už neteisėtą ūkinę veiklą galima metinėms pajamoms neviršijant 67 500 Lt. Byloje nėra jokio galimai nuslėptų pajamų paskaičiavimo, todėl versliškumo požymis pripažintas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad teismai nenustatė jokių kitų įmonės vykdytos veiklos požymių, išskyrus sistemingumą ir pajamų gavimo, rodančių didesnį jos pavojingumą negu ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo, akivaizdu, kad versliškumo požymis inkriminuotas nepagrįstai.

21Kasatorius nurodo ir tai, jog kadangi jo veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, tai nėra ir jo kaltės – tiesioginės tyčios. Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikaltimo veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti už inkriminuoto nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2009). Kasatorius pažymi, kad nuo pat UAB „K.“ pradėtos automobilių nuomos su vairuotoju paslauga teikimo pradžios jis buvo įsitikinęs, kad pasirinktas veiklos modelis yra teisėtas. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. II-1325-38/2008 konstatavo, jog automobilio nuomai su vairuotojo paslauga nereikalinga licencija, todėl administracinė nuobauda UAB „K.“ darbuotoju panaikinta. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog jis suvokė veiklos neteisėtumą, t. y. sąmoningai ignoravo reikalavimus gauti išsinuomotiems automobiliams licencijos korteles, taksi numerius ir apipavidalinti kaip taksi automobilius bei juose įrengti taksometrus. Jis, kaip įmonės vadovas, buvo parengęs ir pateikęs darbuotojams tokių sutarčių tipinius blankus, ir tai patvirtina, kad jo siekis buvo veikti teisėtai, o teismo išvada, kad šių sutarčių neapskaitymas ir neišsaugojimas rodo jo tyčią veikti neteisėtai yra tik prielaida, kurią paneigia bylos duomenys.

22Kasatorius teigia, kad jis, būdamas UAB „K.“ akcininku save paskyrė bendrovės direktoriumi formaliai, įmonės kontrolės tikslais, o organizuoti ūkinę komercinę veiklą patikėjo direktoriaus pavaduotojui. Pagal UAB „K.“ direktoriaus pavaduotojo pareiginę instrukciją direktoriaus pavaduotojo funkcijoms priskirtas vadovavimas įmonės ūkinei komercinei veiklai, kuris apima ir tokios veiklos organizavimą. Kasatoriaus manymu, atsakingas už galimai neteisėtu būdu organizuotą ūkinę komercinę veiklą buvo šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas, todėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas.

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo nustatyti UAB „K.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai savaime nepatvirtina, jog sąmoningai buhalterinė apskaita buvo organizuojama apgaulingai ir tai buvo daroma. Tyčios buvimą nuteistojo veiksmuose paneigia nustatyta aplinkybė, kad įmonės veikloje tiriamu laikotarpiu buvo apskaityta 16 091 Lt pajamų, nors tik 2425 Lt iš jų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo organizuojama taip, kad būtų apskaitomos visos bendrovės pajamos, o tos, kurių nebuvo galimybės apskaityti pinigų priėmimo kvitais, būtų pagrįstos kitais su ūkiniais įvykiais susijusiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, ir taip buvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio reikalavimo. Kadangi į apskaitą buvo įtraukiami visi vairuotojų perduoti grynieji pinigai, nėra pagrindo teigti, kad pažeista BAĮ 6 straipsnio 2 dalis. Darytina išvada, kad pajamų apskaitymas kasos pajamų orderiais, kai nėra galimybės išrašyti pinigų priėmimo kvitų, nėra buhalterinės apskaitos pažeidimas, sudarantis BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Tai, kad veikiant pasirinktu veiklos metodu, yra galimybė, jog darbuotojai gali dalį lėšų, gaunamų iš įmonės veiklos, nuslėpti, taip pat nepatvirtina, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo sąmoningai organizuojama apgaulingai. Iš esmės teismo išvada, jog negalima nustatyti įmonės veiklos už tiriamąjį laikotarpį, grindžiama tuo, kad vairuotojai neišsaugodavo sudaromų nuomos sutarčių, tačiau, kasatorius pažymi, šios sutartys nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl jų neišsaugojimas negali būti grindžiamas kaltinimas apgaulingu apskaitos vedimu. Įmonės apskaitą tvarkanti buhalterė nereikalavo, kad apskaitai būtų pateiktos tokios nuomos sutartys. Apeliacinės instancijos teismas nuomos sutarčių neišsaugojimą ir neapskaitymą pripažino aplinkybe, patvirtinančia, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Tačiau, kasatorius pažymi, teismai nenustatė aplinkybės, kad šie dokumentai būtų paslėpti, sunaikinti ar sugadinti. Už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą atsakomybė numatyta ne BK 222, bet BK 223 straipsnyje. Be to, nepagrįstai konstatuota, kad dėl galimų pažeidimų negalima nustatyti bendrovės veiklos ir jos turto, nes neatsižvelgta į liudytojų parodymus, kad visi iš veiklos gauti pinigai buvo priduodami į buhalterinę apskaitą, nors liudytojai ir patvirtino, kad prieš įnešdami į kasą įmonės pinigus kartais panaudodavo savo asmeniniams poreikiams, tačiau visi patvirtino, jog priduodant pinigus į kasą šį skirtumą padengdavo. Specialisto išvada dėl negalimumo nustatyti bendrovės veiklos rėmėsi tik prielaida, kad priduodant į kasą grynuosius pinigus iš vairuotojų be sutarčių, patvirtinančių suteiktų paslaugų apimtį ir kiekį, sudaromos sąlygos nepriduoti bendrovei visų pinigų, tačiau ją paneigia darbuotojų liudijimai, kad buvo priduodami visi pinigai. Vidaus tvarka įmonėje nustatant minimalaus išdirbio normas pašalina galimybę nuslėpti nuo įmonės iš veiklos gautas pajamas. Taigi išvada dėl BK 222 straipsnyje numatytos veikos sudėties elementų buvimo padaryta, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

24Kasatorius dar nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą apeliacinio skundo dalį, kuria ginčijamas juridinio asmens UAB „K.“ nuteisimas, taip iš esmės pažeidė BPK 312 straipsnio, 323 straipsnio 1 dalies bei 388 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes suvaržė juridinio asmens teisę skųsti neįsiteisėjusį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Juridinio asmens atstovu buvo paskirtas bendrovės direktoriaus pavaduotojas A. M., su kuriuo 2010 m. lapkričio 22 d. darbiniai santykiai nutrūko, todėl jis, A. S., kaip bendrovės direktorius, vadovaujantis BPK 312 straipsniu, 388 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę pasirašyti apeliacinį skundą. Jo pasirašytas apeliacinis skundas bylos parengimo nagrinėti stadijoje nebuvo grąžintas, kaip numatyta BPK 323 straipsnyje, todėl jis, kasatoriaus manymu, negalėjo būti paliktas nenagrinėtas. Kasatoriaus manymu, teismas nustatęs, kad skundas pasirašytas netinkamo atstovo, turėjo sistemiškai taikyti BPK normas ir vadovautis BPK 388 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai jo nepaskiria, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę nutarimu paskirti kitą juridinio asmens atstovą. Be to, apeliacinėje instancijos juridinį asmenį atstovavo advokatas, kuris pagal BPK 388 straipsnio 1 dalį, gali būti juridinio asmens atstovu.

25Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

27A. S. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ direktoriumi, versliškai, kitokiu neteisėtu būdu – prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu – organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 punkto reikalavimus neužtikrino, jog šiai veiklai naudojamiems automobiliams būtų išduotos licencijos kortelės; 2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 3.1 punktą neužtikrino, kad būtų įrengti taksi plafonai bei taksometrai; 3) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtinto Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašo 6 ir 7 punktus neužtikrino, kad automobiliams būtų išduoti taksi valstybinio numerio ženklai.

28Pažymėtina, kad už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Antai ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Straipsnio pastaboje nurodyta, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

29BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

30Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinė nutartis Nr. 2K-174/2012).

31Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla kitoks neteisėtas būdas neapima atveju, kai, vykdant iš esmės legalią veiklą, padaromi atskiri šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

32Be to, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje, kurie yra alternatyvūs: 1) veiklos versliškumu arba 2) stambiu mastu.

33Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011 („Teismų praktika“ Nr. 36, p. 282).

34Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą.

35Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią.

36Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų pirmiau aptartų požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei taikyti, įvairūs šios veiklos vykdymo tvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,K.“ turi 2005 m. sausio 10 d. išduotą licenciją Nr. 000481, suteikiančią teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Bendrovėje taksi veiklai vykdyti paruošti trys automobiliai, kuriems išduotos keleivių vežimo licencijos kortelės. Nuo 2007 m. bendrovė teikia ir automobilių nuomos su vairuotoju paslaugas. 2009 metais šią veiklą bendrovėje vykdė 22 bendrovėje dirbantys darbuotojai su iš fizinių asmenų išnuomotais automobiliais. Šiems lengviesiems automobiliams licencijų kortelės keleiviams vežti neišduotos, automobiliai nėra įrengti kaip taksi (nėra paženklinti privalomais taksi valstybiniais numeriais, juose neįrengti taksi plafonai, taksometrai ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad dalis UAB ,,K.“ deklaruojamos veiklos, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas 2009 m. sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdama automobilių nuomos su vairuotoju veikla, bendrovė faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobiliai, kuriais buvo pervežami keleiviai, tokiai paslaugai teikti nebuvo pritaikyti. Dėl šios priežasties buvo pažeisti teisės aktų, nustatančių keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tvarką, reikalavimai. Toks vertinimas nekelia abejonių, tačiau minėti pažeidimai neteisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyti faktai iš esmės reiškia, kad bendrovė, būdama legalus ūkio subjektas ir turėdama legalų pagrindą verstis keleivių vežimo taksi automobiliais veikla (turi licenciją), nesilaikė reikalavimų, keliamų tokiai veiklai – dalis automobilių nebuvo įrengti kaip taksi ir tai buvo maskuojama iš esmės apsimestine automobilio nuomos su vairuotoju veikla. Tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip iš esmės nelegali ekonominė veikla, todėl neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

38Jau buvo aptarta, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė teisinė priemonė, kuri gali būti taikoma nustačius vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla tvarkos pažeidimus. Antai dėl keleivių vežimo taksi automobiliais licencijuojamai veiklai keliamų reikalavimų pažeidimų, be jau minėtos ATPK 173 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomas ir ATPK 1423 straipsnis, o licencijas išduodanti institucija, remdamasi Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 44-51 straipsniais, gali priimti sprendimą panaikinti arba sustabdyti licencijos galiojimą. Atkreiptinas dėmesys ir į Mokesčių administravimo įstatyme numatytas priemones. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (69 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo ir, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (70 straipsnio 1 dalis).

39Įvertinusi teismų sprendimų motyvus ir kasacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, todėl tiek kasatorius, tiek UAB ,,K.“ dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

41Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

42BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulinga buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas).

43BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą. Šioje byloje aktualus yra apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

44Pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Minėto įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis); visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

45Teismų sprendimais nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „K.“ direktoriumi, 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. tyčia organizavo apgaulingą UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą: neužtikrino, jog į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtraukiamos visos pajamos, gautos iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, ir išlaidos, susijusios su bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymu, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpį.

46A. S. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, reiškėsi šiais veiksmais: bendrovės kasoje fiksuotos ne visos operacijos, o tik pagal teorinę formulę (kuri nustatyta A. S. išleistu įsakymu) apskaičiuotos pinigų sumos; grynieji pinigai, nepagrįsti apskaitos dokumentais, buvo įnešami į bendrovės kasą; į kasą įnešami ne visi pinigai, kuriuos uždirbdavo bendrovės vairuotojai, o tik kasos pajamų orderiuose nurodyta suma, dėl dalies pajamų nesant pateiktų įvykusias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų (dalį į kasą įnešamų lėšų vairuotojai dengdavo iš nuosavų lėšų); nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai – sutartys su klientais dėl teikiamos paslaugos; įmonės veikloje naudojamų automobilių eksploataciniai kaštai (kuro, automobilių techninės būklės priežiūros, draudimo) bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksuojami, o perkeliami darbuotojams (mokant jiems už automobilių nuomą po 12 Lt nuomos mokestį). Taigi pagal A. S., kaip UAB „K.“ direktoriaus, nustatytą tvarką bendrovės vairuotojai į kasą įnešdavo ne realiai iš ūkinių sandorių gautas pinigų sumas, bet įmonės vadovo nustatyto dydžio kasmėnesines įmokas, kurios neatspindėjo tikrosios įmonės veiklos apimties ir iš jos gautų pajamų. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, aplinkybė, kad tiriamu laikotarpiu į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 16 091 Lt pajamų (nors tik 2425 Lt iš jų pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais), nepaneigia inkriminuotos veikos požymių buvimo jo veiksmuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio–rugpjūčio mėn. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugą vykdantiems darbuotojams (vairuotojams) priskaitytas darbo užmokestis iš viso sudarė 19 691,62 Lt, išmokėtas – 16 619,58 Lt, t. y. priskaitytas darbo užmokestis vairuotojams (išskyrus retus atvejus) yra didesnis už buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytas to vairuotojo už keleivių vežimą gautas pajamas.

47Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai padarė išvadą, jog A. S. veikoje yra padarytos nusikalstamos veikos – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

48Šioje byloje UAB ,,K.“ direktorius A. S. yra nuteistasis, todėl jis negalėjo būti pripažintas ir nėra pripažintas minėto juridinio asmens atstovu. Kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nuteistojo A. S. paduotą kasacinį skundą. Nuosprendis dėl juridinio asmens neskundžiamas, todėl nuteistojo argumentai dėl juridinio asmens teisių suvaržymo nenagrinėtini.

49Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

50Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį.

51Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis:

52dėl A. S. ir UAB ,,K.“ nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

53dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo A. S. ir UAB ,,K.“.

54Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, teismo posėdyje kasacine tvarka... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir juridinis asmuo UAB „K.“, tačiau... 6. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko... 7. A. S. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 1995 m.... 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170... 9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo... 10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus... 11. Taip jis, kaip UAB „K.“ direktorius, neužtikrino, jog šiai veiklai... 12. A. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 1995 m.... 13. Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 14. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 15. Pagal teismų praktiką BK 202 straipsnio prasme veiklos neteisėtumas sietinas... 16. Kasatorius mano, kad teismai nenustatė nei vieno iš atvejų, kuriais pagal... 17. Kasaciniame skunde nurodyta, kad UAB „K.“ yra oficialiai registruota... 18. Nuteistasis pažymi, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad... 19. Taip pat nuteistasis A. S. nesutinka su versliškumo požymio jo veikoje... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš... 21. Kasatorius nurodo ir tai, jog kadangi jo veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1... 22. Kasatorius teigia, kad jis, būdamas UAB „K.“ akcininku save paskyrė... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo nustatyti UAB „K.“ buhalterinės... 24. Kasatorius dar nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai paliko... 25. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo... 27. A. S. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB... 28. Pažymėtina, kad už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar... 29. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 30. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 31. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 32. Be to, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine,... 33. Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 34. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu... 35. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai,... 36. Nenustačius iš esmės nelegalaus ekonominės veiklos pobūdžio arba kitų... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,K.“ turi 2005 m. sausio 10 d.... 38. Jau buvo aptarta, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė teisinė... 39. Įvertinusi teismų sprendimų motyvus ir kasacinio skundo argumentus, kolegija... 40. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 41. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos... 42. BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulinga... 43. BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kelių... 44. Pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip... 45. Teismų sprendimais nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „K.“ direktoriumi,... 46. A. S. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės... 47. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų... 48. Šioje byloje UAB ,,K.“ direktorius A. S. yra nuteistasis, todėl jis... 49. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 50. Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d.... 51. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis:... 52. dėl A. S. ir UAB ,,K.“ nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią... 53. dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo A. S. ir UAB ,,K.“.... 54. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....