Byla 2K-428/2014
Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimo ir priimtas naujas nuosprendis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo Romo Žėko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendis panaikintas dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimo ir priimtas naujas nuosprendis.

2E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d.), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d.), BK 182 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d.), BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2004 m. liepos 13 d.), BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d.), BK 184 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 20 d.), BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. liepos 5 d.), BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

3pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;

4pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ( 3 785 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

5pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (23 400 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

6pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (15 454 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

7pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 000 Lt epizodas) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

8pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (8 100 Lt epizodas) 75 MGL (9 375 Lt) dydžio bauda;

9pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (18 000 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

10pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (25 265 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

11pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (11 266 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

12pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (9 388 Lt epizodas) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

13pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (135 427,88 Lt epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

14pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (166 361 Lt epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;

15pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (153 636 Lt epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

16pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (118 000 Lt epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

17pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (69 000 Lt epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

18pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

19pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr. 1963975) 50 MGL dydžio bauda;

20pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita-faktūra REV Nr. 03) – 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

21pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio mėn. PVM deklaracija) 50 MGL (6 250 Lt); dydžio bauda;

22pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. metinė pelno mokesčio deklaracija) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

23pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kasos pajamų orderis, LAF Nr. 0058601) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

24pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kasos pajamų orderis, LAC Nr. 5399904) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

25pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra REV Nr. 14) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

26pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra REV Nr. 15) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda;

27pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio mėn. PVM deklaracija) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda.

28Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. U. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

29E. U. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (54 030,78 Lt epizodas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (11 446 Lt epizodas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (24 483,42 Lt epizodas), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2004 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. vasario mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. kovo mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. balandžio mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. birželio mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijos, 2004 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

30Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. V. ir I. V., A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su juridinio asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu ir baudžiamoji byla jam nutraukta, A. K. ir A. J. išteisinti. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

31Teisėjų kolegija

Nustatė

32E. U. nuteistas už tokias nusikalstamas veikas.

33Neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent: nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus mieste kaip fizinis asmuo, neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos, panaudodamas specialią techninę įrangą bei įvairių Lietuvos įmonių vardu paimtas SIM korteles, organizavo, kontroliavo ir vykdė telefono pokalbių srauto siuntimą iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo į Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklus (Bitė GSM, Omnitel, Tele2), ir taip neteisėtai įgijo didelės vertės turtinę teisę į atsiskaitymą už tranzitinių pokalbių srautų priėmimą terminuojančio operatoriaus tinkle. Iš anksto žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų AB „Lietuvos telekomas“ nesuteiks ir bus naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, organizavo 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutarties Nr. GS-LT tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sudarymą, kuria UAB „GS“ įsipareigojo AB „Lietuvos telekomas“ telefono pokalbių srautus į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus siųsti per UAB „GS“, tačiau faktiškai šias paslaugas teikė jis pats kaip fizinis asmuo. Už tariamai UAB „GS“ suteiktas paslaugas pagal 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. GS-LT AB „Lietuvos telekomas“ pervedė 699 225, 69 Lt į AB banke „Hansabankas“ esančią UAB „GS“ banko sąskaitą Nr. ( - ). Taip E. U., pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (galioja nuo 2003 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių“, 1998 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 17 straipsnio 5 punkto nuostatas, jog tuo atveju, jei telekomunikacinė veikla įrašyta į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina telekomunikacinių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą; atsižvelgiant į tai, kad pagal tuo metu galiojusių bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų, patvirtintų Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 176 5 straipsnio nuostatas viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas buvo įtrauktas į telekomunikacinių veiklų, apie kurių pradžią ir pabaigą ūkio subjektas privalo Sąlygų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš 28 dienas iki veiklos pradžios pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą, neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos, nepateikęs pranešimo apie veiklos pradžią Ryšių reguliavimo tarnybai, t. y. neteisėtai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos.

34J. V. ir I. V. nuteisti už tai, kad įsteigė juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti, o J. V. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. būdami organizuotos grupės nariais ir žinodami, kad steigiama įmonė faktiškai jokios ūkinės–komercinės veikos nevykdys, o yra reikalinga neteistai veiklai nuslėpti, I. V., J. V. nurodymu, 2003 m. lapkričio 20 d. įsteigė UAB „GS“ (į. k. ( - ), buveinės adresas Vilnius, ( - )), o J. V., 2003 m. lapkričio–2004 metų gruodžio mėnesį faktiškai vadovavo šiam juridiniam asmeniui. J. V. į UAB „GS“ buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „GS“ įmonėms – UAB „G“, UAB „A“, UAB „Lietuvos telekomas“, UAB „P“ draudimo brokeris ir UAB „M“, UAB „ŠZ“ tariamai suteiktas paslaugas ar parduotas prekes ir gautą atsiskaitymą bei UAB „GS“ pirktas prekes ir paslaugas iš UAB „ŠZ“ bei gautą atsiskaitymą, I. V. ant suklastotų UAB „GS“ buhalterinės apskaitos dokumentų pasirašydavo, įrašydavo į šiuos dokumentus kitus J. V. nurodytus žinomai melagingus duomenis bei atliko kitus su neteisėta UAB „GS“ veikla susijusius J. V. nurodymus. Suklastoti UAB „GS“ buhalterinės apskaitos duomenys buvo įtraukiami į UAB „G“, UAB „A“, UAB „H“ draudimo brokeris, UAB „M“ ir UAB „GS“ bei UAB „ŠZ“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamas PVM bei pelno mokesčio deklaracijas ir taip buvo apgaule išvengta (panaikinta) UAB „GS“ naudai 195 558,63 Lt vertės PVM ir 10 553 pelno mokesčio prievolės valstybės biudžetui.

35E. U., J. V. ir I. V., veikdami organizuota grupe, apgaule kitų naudai pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę. E. U., su J. V. ir I. V., iš anksto susitarė daryti nusikaltimus – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti (panaikinti) didelės vertės turtinės prievolės Lietuvos Respublikos biudžetui. E. U. nurodė J. V. įsteigti keletą įmonių, kurių suklastotus dokumentus būtų galima pateikti Lietuvos Respublikos įmonėms kaip pateisinančius tariamas išlaidas, o įtraukus šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras į šių įmonių buhalterinę apskaitą būtų galima neteisėtai įgyti teisę į PVM atskaitą, apgaule panaikinti prievolę PVM ir pelno mokestį sumokėti į valstybės biudžetą. E. U., prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su organizuotos grupės narių veiksmų koordinavimu, duomenų ir suklastotų dokumentų perdavimu, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ ir UAB „GS“ faktiškai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, yra įsteigtos nusikalstamai veiklai nuslėpti, 2003 lapkričio mėn. – 2004 metų rugpjūčio mėn., Vilniuje, veikdamas organizuotoje grupėje su I. V. ir J. V. bei nepriklausančiais organizuotai grupei UAB „G“ direktoriumi E. J., UAB „A“ direktoriumi A. P., UAB „M“ direktoriumi A. B., iš anksto susitarusių apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaudojant suklastotas UAB „GS“ ir UAB „ŠZ“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „G“, UAB „A“, UAB „M“, UAB „GS“ naudai pasikėsino išvengti (panaikino) didelės vertės – 135 427,88 Lt – turtinės prievolės valstybės biudžetui, o būtent:

36E. U., 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitaręs su UAB „G“ (į. k. ( - ) (buvęs kodas ( - )), reg. Vilniuje, ( - )) direktoriumi E. J. pateikti jam suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „G“ išlaidas, J. V. perdavė 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. B 20030102-02, pagal kurią UAB „GS“, (į. k. ( - ), reg. Vilniuje ( - )) įsipareigojo apdoroti UAB „G“ pateiktus sociologinių rinkos tyrimų duomenis ir pateikti gautus rezultatus „Excel“ programos pavidalu. J. V. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugos „sociologinių rinkos tyrimų duomenų apdorojimas ir pateikimas „Excel“ programos pavidalu“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui organizuotos grupės nariui I. V. patvirtinti savo parašu 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. B 20030102-02 bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitų išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „G“ suteiktas paslaugas pagal jo pateikiamus duomenis. 2003 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), I. V. patvirtinus savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu UAB „GS“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „F“ darbuotojų, jo nurodymu, kompiuteriu į UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEB Nr. 8783955, blanką įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „GS“ tariamai pagal sutartį Nr. 20030102-02 suteikė UAB „G“ paslaugų už 118 000 Lt, iš jų 18 000 Lt PVM. Šiuos suklastotus dokumentus I. V. perdavė J. V, kuris juos perdavė E. U., o šis pateikė UAB „G“ direktoriui E. J., kuris 2003 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „G“ buveinėje Vilniuje, ( - ), patvirtinęs savo parašu 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „GS“ PVM sąskaitoje faktūroje serija LEB Nr. 8783955 nurodytus melagingus duomenis, įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „G“ buhalterinę apskaitą, patvirtino teisę į PVM atskaitą 18 000 Lt sumai. 2004 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „G“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. su neteisėtai įtrauktais pirkimo PVM 18 000 Lt, patvirtintą UAB „G“ direktoriaus E. J. parašu, apgaule UAB „G“ naudai išvengė (panaikino) 18 000 Lt PVM prievolės valstybės biudžetui. J. V., siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką ir panaikinti UAB „GS“ PVM mokėjimo prievolę, 2003 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), būdamas nesusijęs su UAB „ŠZ“ darbo santykiais, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo, nemoka priklausančio mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM, prekių ir paslaugų UAB „GS“ nepardavė, veikdamas organizuotos grupės interesais, kompiuteriu sukūrė tokio paties turinio kaip ir 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. B 20030102-02, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo apdoroti UAB „G“ pateiktus sociologinių rinkos tyrimų duomenis ir pateikti gautus rezultatus „Excel“ programos pavidalu, 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. ŠZ 020107-01, nurodydamas joje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „ŠZ“ įsipareigojo apdoroti UAB „GS“ pateiktus sociologinių rinkos tyrimų duomenis ir pateikti gautus rezultatus „Excel“ programos pavidalu bei atlyginimo už UAB „GS“ suteiktas paslaugas suderinimo aktą, nurodydamas jame žinomai melagingus duomenis apie tai, kad suma mokoma UAB „ŠZ“ už duomenų apdorojimą yra 115 640 Lt, iš jų 17 640 Lt PVM. 2004 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje ( - ), kompiuteriu įrašė į gautus iš UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. PVM sąskaitų faktūrų blankus, kuriuos iš Vilniaus apskrities VMI įsigijo 2004 m. sausio 27 d., žinomai melagingus duomenis:

37PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562595, blanke apie tai, kad 2003-12-10 UAB „GS“ pagal sutartį turi sumokėti UAB „ŠZ“ 42 698,30 Lt , iš jų 6 513,3 Lt PVM,

38PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562596, blanke apie tai, kad 2003-12-19 UAB „GS“ turi sumokėti UAB „ŠZ“ 25 615,44 Lt, iš jų 3 907,44 Lt PVM,

39PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562597, blanke apie tai, kad 2003-12-24 UAB „GS“ turi sumokėti UAB „ŠZ“ 18 974,64 Lt, iš jų 2 894,44 Lt PVM,

40PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562598, blanke apie tai, kad 2003-12-31 UAB „GS“ turi sumokėti UAB „ŠZ“ 24 667,03 Lt, iš jų 3 762,77 Lt PVM, ir suklastojo šiuose dokumentuose UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą. Tęsdamas nusikalstamą veiką J. V., minėtus suklastotus dokumentus 2003 m. lapkričio–2004 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „GS“ direktoriui I. V., kuris nurodė UAB „F“ darbuotojoms įtraukti į UAB „GS“ buhalterinę apskaitą 2003 m. gruodžio mėn. UAB „ŠZ“ PVM sąskaitas faktūras, neteisėtai padidinant PVM atskaitą 17 078 Lt. Taip E. U., J. V. ir I. V., veikdami organizuotoje grupėje ir su nepriklausančiu organizuotai grupei E. J., apgaule UAB „G“ naudai išvengė (panaikino) 18 000 Lt PVM prievolės valstybės biudžetui.

41Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su UAB „A“ (į. k. ( - ) (buvęs kodas ( - )), bendrovės buveinė Vilniuje, ( - )) direktoriumi A. P., už atlygį, sudarantį jo pateiktoje UAB „GS“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM – 7 627 Lt, pateikti jam dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „A“ išlaidas, kad įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „A“ buhalterinę apskaitą būtų neteisėtai įgyta teisė į 7 627 Lt PVM atskaitą. E. U. perdavė J. V. 2003 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr.03-28, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo pagaminti ir išplatinti reklaminius lapelius. J. V. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų, nurodytų 2003 m. lapkričio 28 d. sutartyje Nr. 03-28 UAB „A“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui organizuotos grupės nariui I. V. patvirtinti šią sutartį savo parašu bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „A“ suteiktas paslaugas pagal jo pateikiamus duomenis. 2003 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), I. V. patvirtinus savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu UAB „GS“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „F“ darbuotojų, jo nurodymu, į UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEB Nr. 8783951, blanką kompiuteriu įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2003 m. gruodžio 8 d. UAB „GS“ pagal sutartį Nr. 20031124 tariamai suteikė UAB „A“ paslaugų už 50 000 Lt, iš jų 7 627,12 Lt PVM, šį suklastotą dokumentą perdavė J. V., kuris jį perdavė E. U., o šis pateikė UAB „A“ direktoriui A. P., kuris 2003 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „A“ buveinėje Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „A“ vyr. finansininkei D. B. patvirtinti savo parašu UAB „GS“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus melagingus duomenis. Apgaulės paveiktai D. B. savo parašu patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje, įtraukus ją į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, taip neteisėtai įgijus teisę į PVM atskaitą 7 627,12 Lt sumai, o 2004 m. sausio 26 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „A“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. su neteisėtai įtrauktais pirkimo PVM 7 627,12 Lt patvirtintą UAB „A“ direktoriaus A. P. parašu, apgaule išvengė (panaikino) UAB „A“ naudai 7 627,12 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui. J. V., siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką ir UAB „GS“ panaikinti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo prievolę, 2003 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), būdamas nesusijęs su UAB „ŠZ“ darbo santykiais, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo, nemoka priklausančio mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM, prekių ir paslaugų UAB „GS“ nepardavė, veikdamas organizuotos grupės interesais, kompiuteriu sukūrė tokio paties turinio kaip ir 2003 m. lapkričio 28 d. sutartis Nr. 03-28, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo pagaminti ir išplatinti reklaminius lapelius, 2003 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. ŠZ 03-28, nurodydamas joje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „ŠZ“ įsipareigojo pagaminti ir išplatinti reklaminius lapelius, 2004 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562592, blanką, gautą iš UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A., kurį iš Vilniaus apskrities VMI įsigijo 2004 m. sausio 27 d., kompiuteriu įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog 2003 m. gruodžio 20 d. UAB „GS“ pagal sutartį Nr. ŠZ 03-28 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 49 500 Lt, iš jų 7 550,85 Lt PVM, suklastojo šiame dokumente UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą. J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2003 m. lapkričio–2004 metų sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „GS“ direktoriui I. V., kuris nurodė UAB „F“, tvarkiusios UAB „GS“ buhalterinę apskaitą, darbuotojoms į UAB „GS“ buhalterinę apskaitą įtraukti minėtą suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, neteisėtai padidinant PVM atskaitą 7 550,85 Lt. Taip E. U., J. V. ir I. V., veikdami organizuotoje grupėje ir kartu su nepriklausančiu organizuotai grupei A. P. apgaule UAB „A“ naudai išvengė (panaikino) 7 627,12 Lt turtinę prievolę valstybės biudžetui.

42Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2004 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo sutarties dėl paslaugos „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“, kurią faktiškai teikė jis pats kaip fizinis asmuo, sudarymą, t. y. paruoštą 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. GS-LT tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo AB „Lietuvos telekomas“ telefono pokalbių srautus per UAB „GS“ tinklą siųsti į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus E. U. perdavė J. V., kuris 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų, nurodytų tranzito paslaugų teikimo sutartyje AB „Lietuvos telekomas“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui organizuotos grupės nariui I. V. patvirtinti šią sutartį savo parašu bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą apmokėjimui už tariamai AB „Lietuvos telekomas“ suteiktas paslaugas. I. V. 2004 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų, nurodytų tranzito paslaugų teikimo sutartyje akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas“, nesuteikė ir nesuteiks, organizuotos grupės nario J. V. nurodymu patvirtino savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu sutartyje Nr. nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis bei organizavo UAB „GS“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „GS“ AB „Lietuvos telekomas“ suteiktas telekomunikacines paslaugas. 2004 m. kovo–rugpjūčio mėnesį, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), I. V. patvirtinęs savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu UAB „F“, tvarkiusios UAB “GS” buhalterinę apskaitą, darbuotojų, jo nurodymu, į UAB „GS“ PVM sąskaitas faktūras kompiuteriu įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, suderinus su E. U. iš AB „Lietuvos telekomas“ gautus, apie tai, jog UAB „GS“ pagal 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. GS-LT tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų:

43PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 8783944, apie tai, jog 2004-03-05 UAB „GS“ tariamai suteikė akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas“ paslaugų „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“ už 639,54 Lt, iš jų 97,54 Lt PVM,

44PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869672, apie tai, jog 2004-04-09 UAB „GS“ tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ šių paslaugų už 76 882,22 Lt, iš jų 11 727,80 Lt PVM,

45PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869676, apie tai, jog 2004-04-30 UAB „GS“ tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ šių paslaugų už 105 127,59 Lt, iš jų 16 036,41 Lt PVM,

46PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869678, apie tai, jog 2004-06-07 UAB „GS“ tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ šių paslaugų už 146 259,28 Lt, iš jų 22 310,74 Lt litų PVM,

47PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 8783945, apie tai, jog 2004-07-09 UAB „GS“ tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ šių paslaugų už 133 016,77 Lt, iš jų 20 290,69 Lt PVM,

48PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869684, apie tai, jog 2004-08-05 UAB „GS“ tariamai suteikė AB „Lietuvos telekomas“ šių paslaugų už 237 300,29 Lt, iš jų 36 198,35 Lt PVM.

49Šiuos suklastotus dokumentus E. U. ir J. V. nurodymu I. V. perduodavo AB „Lietuvos telekomas“, Vilniuje, Savanorių pr. 28, darbuotojams, o antruosius egzempliorius 2004 m. balandžio–rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), pateikė UAB „F“ darbuotojoms, nurodydamas juos įtraukti į UAB „GS“ buhalterinę apskaitą. AB „Lietuvos telekomas“ atsiskaičius už tariamai UAB „GS“ suteiktas paslaugas, kurias faktiškai teikė E. U., pervedant pinigus į UAB „GS“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „Hansabankas“, o I. V. J. V. nurodymu šiuos pinigus išėmus iš sąskaitos ir perdavus J. V., šis juos perdavė E. U. , kuris pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis padalino visiems organizuotos grupės nariams. J. V., siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką ir panaikinti UAB „GS“ pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo prievolę, 2004 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), būdamas nesusijęs su UAB „ŠZ“ darbo santykiais, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo, nemoka priklausančio mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM, paslaugų UAB „GS“ nesuteikė, veikdamas organizuotos grupės interesais, kompiuteriu sukūrė tokio paties turinio kaip ir 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartyje Nr. GS-LT, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo persiųsti AB „Lietuvos telekomas“ telefonų pokalbių srautus savo tinklu nuo tinklų sujungimo taško su AB „Lietuvos telekomas“ į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus (Bitė GSM, Omnitel, Tele2), 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. ŠZ-GS-LT04, nurodydamas joje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „ŠZ“ įsipareigojo iš UAB „GS“ tinklo tranzitu siųsti nacionalinių pokalbių srautus per UAB „ŠZ“ tinklą į trečiojo operatoriaus tinklą, 2004 m. kovo–rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), į gautus iš UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. PVM sąskaitų faktūrų blankus kompiuteriu įrašė žinomai melagingus duomenis:

50PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562612, blanke apie tai, kad 2004-04-09 UAB „GS“ pagal sutartį Nr. ŠŽ-GS-LT04 už kovo mėn. paslaugas turi sumokėti UAB „ŠZ“ 76 139, 5 Lt, iš jų 11 614, 5 Lt PVM,

51PVM sąskaitos faktūros, Serija LEC Nr. 1562619, blanke apie tai, kad 2004-05-15 UAB „GS“ už tariamai balandžio mėnesį suteiktas paslaugas „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“ pagal sutartį Nr. ŠŽ-GS-LT04 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 104 604, 58 Lt, iš jų 15 956, 63 Lt PVM,

52PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562629, blanke apie tai, kad 2004-06-11 UAB „GS“ už tariamai gegužės mėnesį suteiktas paslaugas „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“ pagal sutartį Nr. ŠŽ-GS-LT04 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 146 986, 91 Lt, iš jų 22 421, 73 Lt PVM,

53PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562627 blanke apie tai, kad 2004-07-14 UAB „GS“ už tariamai birželio mėnesį suteiktas paslaugas „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“ pagal sutartį Nr. ŠŽ-GS-LT04 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 132 354, 25 Lt, iš jų 20 189, 63 Lt PVM,

54PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562633, blanke apie tai, kad 2004-08-05 UAB „GS“ už tariamai balandžio mėnesį suteiktas paslaugas „srautas į judriojo ryšio operatorių tinklus Lietuvoje“ pagal sutartį Nr. ŠŽ-GS-LT04 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 236 119, 73 Lt, iš jų 36 018, 27 Lt PVM, ir suklastojo šiuose dokumentuose UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą. J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus 2004 m. kovo–balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „GS“ direktoriui I. V., kuris 2004 m. kovo – balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydamas J. V. nurodymus, patvirtino savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu 2004 metų balandžio–rugpjūčio mėnesio UAB „ŠZ“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytus neatitinkančius tikrovės duomenis bei UAB „F“ buveinėje, Vilniuje, ( - ), pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus UAB „GS“, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F“, finansininkams, nurodydamas įtraukti į UAB „GS“ buhalterinę apskaitą, neteisėtai padidinant PVM atskaitą 106 200,76 Lt. Taip E. U., veikdamas organizuotoje grupėje su J. V. ir I. V. apgaule UAB „GS“ naudai išvengė (panaikino) 106 200,76 Lt prievolės valstybės biudžetui.

55Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su UAB „M“ (į. k. ( - ) (buvęs kodas ( - )), reg. Vilniuje, ( - )) direktoriumi A. B. , kad jam pateiks dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „M“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „M“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į 3 600 Lt PVM atskaitą. A. B. perdavus jam 2004 m. balandžio 26 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. MT040426/1, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo iš UAB „M“ tinklo tranzitu siųsti nacionalinių pokalbių srautus per UAB „GS“ tinklą į trečiojo operatoriaus tinklą, E. U. 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų, nurodytų sutartyje UAB „M“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui organizuotos grupės nariui I. V. savo parašu patvirtinti šią sutartį bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „M“ suteiktas paslaugas pagal jo pateikiamus duomenis. 2004 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), I. V. savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu patvirtinus UAB „F“, tvarkiusios UAB “GS” buhalterinę apskaitą, darbuotojų, jo nurodymu, į UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 3869683, blanką kompiuteriu įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2004 m. liepos 26 d. UAB „GS“ tariamai UAB „M“ suteikė paslaugų už 23 600 Lt, iš jų 3 600 Lt PVM, šį suklastotą dokumentą perdavė E. U., kuris pateikė jį UAB „M“ direktoriui A. B.. 2004 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „M“ buveinėje Vilniuje, ( - ), A. B. nurodė UAB „M“ vadybininkei I. V. savo parašu patvirtinti 2004 m. liepos 26 d. UAB „GS“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869683, nurodytus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „GS“ tariamai suteikė UAB „M“ paslaugų už 23 600 Lt, iš jų 3 600 Lt PVM. Apgaulės paveiktai I. V. savo parašu patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje ir įtraukus šią ją į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, neteisėtai įtvirtinus teisę į PVM atskaitą 3 600 Lt sumai, o 2004 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „M“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 31 d. su neteisėtai įtrauktais pirkimo PVM 3 600 Lt, patvirtintą UAB „M“ direktoriaus A. B. parašu, apgaule UAB „M“ naudai išvengė (panaikino) 3 600 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui. J. V., siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką ir panaikinti UAB „GS“ PVM mokėjimo prievolę, 2004 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), būdamas nesusijęs su UAB „ŠZ“ darbo santykiais, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo, nemoka priklausančio mokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą PVM, prekių ir paslaugų UAB „GS“ nepardavė, veikdamas organizuotos grupės interesais, į UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, Serija LEC Nr. 1562630, blanką, gautą iš UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. kompiuteriu įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog 2004 m. liepos 26 d. UAB „GS“ pagal sutartį Nr. ŠZ-GS-LT04 turi sumokėti UAB „ŠZ“ 23 482,59 Lt, iš jų 3 582,09 Lt PVM, ir suklastojo šiame dokumente UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą. J. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, šį suklastotą dokumentą 2004 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „GS“, direktoriui I. V., kuris nurodė UAB „F“, tvarkiusios UAB „GS” buhalterinę apskaitą, darbuotojoms įtraukti į UAB „GS“ buhalterinę apskaitą 2004 m. liepos 26 d. UAB „ŠZ“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562630, neteisėtai padidinant PVM atskaitą 3 582,09 Lt. Taip E. U., J. V. ir I. V., veikdami organizuotoje grupėje ir su nepriklausančiu organizuotai grupei A. B. apgaule UAB „M“ naudai išvengė (panaikino) 3 600 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui.

56Tokiais veiksmais organizuotos grupės nariai E. U., J. V. ir I. V., veikdami su nepriklausančiais organizuotai grupei UAB „G“ direktoriumi E. J., UAB „A“ direktoriumi A. P. ir UAB „M“ direktoriumi A. B., veikdami vieninga tyčia, pasikėsino apgaule išvengti (panaikinti) didelės vertės – 135 427,88 Lt – turtinės prievolės valstybės biudžetui.

57E. U., būdamas UAB „VS“ (į. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - )) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su J. V., 2005 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su J. V. įmonės „R“ (į. k. ( - )) direktoriumi J. V. , kad šis pateiks jam už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį, dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą. 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), J. V. nurodė K. L. kompiuteriu atspausdinti 2005 m. balandžio 14 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14, ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, nurodant jose žinomai melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „VS“ ir J. V. įmonės „R“, nes ši įmonė prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė. Paveiktas apgaulės K. L. kompiuteriu atspausdino J. V. įmonės „R“ 2005 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 12 587 Lt sumai, iš jų 1 920,05 Lt PVM, ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, 59 000 Lt sumai, iš jų 9 000 Lt PVM, su jose nurodytais melagingais duomenimis apie tai, jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr.A/35 UAB „VS“ suteikė paslaugas, ir E. U. nurodymu patvirtino šiuos melagingus duomenis savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu. 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), šiuos žinomai suklastotus dokumentus E. U. pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui ir nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotas J. V. įmonės „R“ 2005 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14, ir 2005 m balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, nurodžius įmonės buhalterinėje apskaitoje neįvykusias pirkimo operacijas, 2005 metais buvo nepagrįstai 62 587 Lt padidintos sąnaudos, mažinančios įmonės apmokestinamąjį. Tokiais veiksmais E. U., veikdamas bendrininkų grupe su J. V., UAB „VS“ naudai pasikėsino apgaule padaryti 9 388 Lt žalą, t. y. panaikinti UAB „VS“ naudai turtinę prievolę – sumokėti 9 388 Lt pelno mokesčio.

58E. U. apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: būdamas paties vadovaujamos organizuotos grupės nariu, kurioje jis, J. V. ir I. V., iš anksto susitarė, kiekvienam organizuotos grupės nariui atlikus tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, daryti nusikaltimus – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos biudžetą, nurodė J. V. įsteigti keletą įmonių, kurių suklastotus dokumentus būtų galima pateikti Lietuvos Respublikos įmonėms kaip pateisinančius tariamas išlaidas, o įtraukus šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras į šių įmonių buhalterinę apskaitą būtų galima neteisėtai įgyti teisę į PVM atskaitą, apgaule panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą bei juridinių asmenų naudai apgaule panaikinti turtinę prievolę – sumokėti pelno mokestį. E. U., prisiimdamas vykdyti užduotis, susijusias su organizuotos grupės narių veiksmų koordinavimu, duomenų ir suklastotų dokumentų perdavimu, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ ir UAB „GS“ faktiškai jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, yra įsteigtos nusikalstamai veiklai nuslėpti, iš anksto susitarė su UAB „G“ direktoriumi E. J. pateikti jam suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „G“ išlaidas, J. V. perdavė 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. B 20030102-02, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo apdoroti UAB „G“ pateiktus sociologinių rinkos tyrimų duomenis ir pateikti gautus rezultatus „Excel“ programos pavidalu. J. V. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugos –„sociologinių rinkos tyrimų duomenų apdorojimas ir pateikimas „Excel“ programos pavidalu“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui organizuotos grupės nariui I. V. patvirtinti savo parašu 2003 m. lapkričio 20 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. B 20030102-02 bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „G“ suteiktas paslaugas pagal jo pateikiamus duomenis. 2003 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje, Vilniuje, ( - ), I. V. patvirtinus savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu UAB „F“, tvarkiusios UAB „GS” buhalterinę apskaitą, darbuotojų, jo nurodymu, į UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEB Nr. 8783955, blanką kompiuteriu įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2003 m. gruodžio 10 d. UAB „GS“ tariamai pagal sutartį suteikė UAB „G“ paslaugų už 118 000 Lt, iš jų 18 000 Lt PVM, šiuos suklastotus dokumentus perdavė J. V., kuris juos perdavė E. U., o šis pateikė UAB „G“ direktoriui E. J.. Į UAB „G“ buhalterinę apskaitą bei UAB „G“ 2003 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją įtraukus suklastotą UAB „GS“ 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 8783955, UAB „G“ už 2003 metus deklaravo 74 764 Lt mokestinį nuostolį, 3 785 litais sumažindama 2003 m. mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, o 2004 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „G“ pelno mokesčio deklaraciją už 2003 metus, patvirtintą UAB „G“ direktoriaus E. J. parašu, E. U., veikdamas organizuotoje grupėje su J. V., I. V. ir organizuotai grupei nepriklausančiu E. J., apgaule UAB „G“ naudai išvengė (panaikino) turtinę prievolę mokėti 3 785 Lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

59E. U., veikdamas bendrininkų grupe su J. V. ir UAB „G“ direktoriumi E. J., iš anksto susitaręs pateikti pastarajam suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „G“ išlaidas, padedamas J. V., kuris 2003 m. lapkričio–2004 metų gruodžio mėn., faktiškai vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „ŠZ“ (į. k. ( - )), naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, 2004 m. balandžio – gegužės mėnesiais, Vilniuje apgaule, panaudojant suklastotus UAB „ŠZ“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „G“ naudai įgijo turtinę teisę į 23 400 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent: J. V., žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo ir gali būti naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė E. U. tuščią UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562591, blanką. E. U. nurodė K. L. į šį blanką įrašyti melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „G“ ir UAB „ŠZ“, nes UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų UAB „G“ nepardavė. Paveiktas apgaulės K. L. į tuščią E. U. jam pateiktą UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros blanką įrašė jo nurodytus melagingus duomenis apie tai, jog UAB „G“ už tariamai UAB „ŠZ“ suteiktas paslaugas pagal sutartį Nr. B 04040430-1 turi sumokėti 153 400 Lt, iš jų 23 400 Lt PVM. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą, E. U. pateikė šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą E. J., kuris, iš anksto žinodamas, jog UAB „ŠZ“ paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „G“ nesuteiks, 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „G“ buveinėje Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „G“ vyr. finansininkui įtraukti šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą į UAB „G“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „G“ buhalterinę apskaitą suklastotą UAB „ŠZ“ 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562591 bei neteisėtai nurodžius PVM atskaitą 23 400 litų sumai, 2004 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „G“ direktoriaus E. J. parašu patvirtintą UAB „G“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. su neteisėtai įtrauktais pirkimo PVM 23 400 Lt, E. U., veikdamas bendrininkų grupe su E. J., padedant J. V., apgaule UAB „G“ naudai išvengė (panaikino) 23 400 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui.

60E. U., padedamas J. V., apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „G“ direktoriumi E. J., iš anksto susitaręs pateikti jam suklastotus dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „G“ išlaidas, padedamas J. V., kuris 2003 m. lapkričio mėnesį – 2004 metų gruodžio mėnesį faktiškai vadovavo UAB „ŠZ“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, 2004 m. balandžio–2005 m. rugpjūčio mėnesiais, Vilniuje apgaule, panaudojant suklastotus UAB „ŠZ“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „G“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėti 15 454 Lt pelno mokesčio, o būtent: J. V., žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo ir gali būti naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė E. U. tuščią UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562591, blanką. E. U. nurodė K. L. į šį blanką įrašyti melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „G“ ir UAB „ŠZ“, nes UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „G“ nepardavė. Paveiktas apgaulės K. L. į tuščią E. U. jam pateiktą UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros blanką įrašė jo nurodytus melagingus duomenis apie tai, jog UAB „G“ už tariamai UAB „ŠZ“ suteiktas paslaugas pagal sutartį Nr. B 04040430-1 turi sumokėti 153 400 Lt, iš jų 23 400 Lt PVM. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą, E. U. pateikė šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą E. J., kuris, iš anksto žinodamas, jog UAB „ŠZ“ paslaugų UAB „G“ nesuteiks, 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „G“ buveinėje Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „G“ vyr. finansininkui įtraukti šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą į UAB „G“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „G“ buhalterinę apskaitą bei UAB „G“ 2004 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją suklastotą UAB „ŠZ“ 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562591, 130 000 Lt padidinant 2004 m. sąnaudas priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, UAB „G“ už 2004 metus deklaravo 68 374 Lt mokestinį nuostolį, 15 454 Lt sumažindama 2004 m. į biudžetą mokėtiną pelno mokestį, o 2005 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „G“ direktoriaus E. J. parašu patvirtintą UAB „G“ pelno mokesčio deklaraciją už 2004 metus, E. U., veikdamas bendrininkų grupe su E. J., padedant J. V. apgaule UAB „G“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėti 15 454 Lt pelno mokesčio.

61E. U. ir J. V., veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su UAB „M“ direktoriumi A. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kad pateiks jam dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „M“ išlaidas. E. U. perdavė I. V. iš A. B. gautą 2004 m. balandžio 26 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. MT040426/1, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo iš UAB „M“ tinklo tranzitu siųsti nacionalinių pokalbių srautus per UAB „GS“ tinklą į trečiojo operatoriaus tinklą. J. V. 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodamas, jog UAB „GS“ paslaugų, nurodytų tranzito paslaugų teikimo sutartyje UAB „M“ nesuteikė ir nesuteiks, nurodė UAB „GS“ direktoriui I. V. savo parašu patvirtinti šią sutartį bei organizuoti UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros išrašymą apmokėjimui už tariamai UAB „M“ suteiktas paslaugas. Pagal jo pateikiamus duomenis 2004 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „F“ buveinėje Vilniuje, ( - ), I. V. patvirtinus savo, kaip UAB „GS“ direktoriaus, parašu UAB „F“, tvarkiusios UAB „GS” buhalterinę apskaitą, darbuotojų, jo nurodymu, į UAB „GS“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 3869683, blanką kompiuteriu įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2004 m. liepos 26 d. UAB „GS“ tariamai suteikė UAB „M“ paslaugų už 23 600 Lt, iš jų 3 600 Lt PVM, šį suklastotą dokumentą perdavė E. U., kuris pateikė jį UAB „M“ direktoriui A. B., o šis 2004 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „M“ buveinėje Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „M“ vadybininkei I. U. savo parašu patvirtinti 2004 m. liepos 26 d. UAB „GS“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus melagingus duomenis. I. U., paveiktai apgaulės, tai padarius ir įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „M“ buhalterinę apskaitą bei šioje juridinės galios neturinčioje PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos ir paslaugos pajamų bendrovei neuždirbo, nurodytą paslaugų vertę – 20 000 Lt – apskaičiuojant pelno mokestį už 2004 metus priskyrus UAB „M“ leidžiamiems atskaitymams, šia suma nepagrįstai padidinus 2004 metų sąnaudas, ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „M“ direktoriaus A. B. parašu patvirtintą UAB „M“ pelno mokesčio deklaraciją už 2004 metus, 20 000 Lt sumai sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo nuo šios sumos 3 000 Lt pelno mokesčio. Šiais veiksmais E. U., veikdamas bendrininkų grupe su I. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu A. B., apgaule UAB „M“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėti 3 000 Lt pelno mokesčio.

62E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB „O“ UAB „VS“ prekių nepardavė, 2003 metų gruodžio mėnesį, UAB „VS“ patalpose Vilniuje, ( - ), pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui 2003 m. gruodžio 19 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 1963975, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie neįvykusią ūkinę operaciją – jog UAB „VS“ iš UAB „O“ įsigijo 100 vienetų mobiliųjų telefonų Nokia 3510i ir turi sumokėti 53 100 Lt, iš jų 8 100 Lt PVM, patvirtintą savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu, ir nurodė šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotą UAB „O“ 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 1963975, ir neteisėtai įgijus teisę į PVM atskaitą 8 100 Lt sumai, o 2004 m. sausio 26 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „VS“ direktoriaus E. U. parašu patvirtintą UAB „VS“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. su neteisėtai įtrauktais 8 100 Lt pirkimo PVM, E. U. apgaule UAB „VS“ naudai išvengė (panaikino) 8 100 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui.

63E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. V. įmonės „R“ direktoriumi J. V., 2004 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su juo, kad pastarasis už atlygį, sudarantį IĮ „R“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pridėtinės vertės mokestį – 18 000 Lt, pateiks E. U. dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą bus neteisėtai įgyta teisė į 18 000 Lt PVM atskaitą. J. V. 2004 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė K. L. , o šis, paveiktas apgaulės, kompiuteriu atspausdino IĮ „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, 118 000 Lt sumai, iš jų 18 000 Lt PVM, nurodydamas joje žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją – neva IĮ „R“ pagal sutartį Nr. T401 laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. suteikė UAB „VS“ tarpininkavimo paslaugas. E. U. nurodymu K. L. patvirtinus šiuos melagingus duomenis savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu, o J. V. į IĮ „R“ kasos pajamų orderių blankus įrašius melagingus duomenis apie tai, jog UAB „VS“ gen. direktorius E. U. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, į IĮ „R“ kasą tariamai sumokėjo 100 000 Lt, E. U. savo, kaip UAB „VS“ gen. direktoriaus parašu patvirtino šiuose kasos pajamų orderiuose nurodytus žinomai melagingus duomenis ir 2004 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus UAB „VS“ vyr. finansininkui bei nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir į J. V. įmonės „R“ atsiskaitomąją sąskaitą mokėjimo pavedimu Nr. 1044 pervesti 18 000 Lt (tai sudarė IĮ „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą). Į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotą IĮ „R“ PVM sąskaitą faktūrą ir neteisėtai įgijus teisę į PVM atskaitą 18 000 Lt sumai, o 2005 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „VS“ direktoriaus E. U. parašu patvirtintą UAB „VS“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. su neteisėtai įtrauktais 18 000 Lt pirkimo PVM, E. U. bendrais veiksmais su J. V. apgaule UAB „VS“ naudai išvengė (panaikino) 18 000 Lt turtinės prievolės valstybės biudžetui.

64E. U. apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB „O“ UAB „VS“ prekių nepardavė, 2003 metų gruodžio mėn., UAB „VS“ patalpose Vilniuje, ( - ), pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui 2003 m. gruodžio 19 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 1963975, kurioje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie neįvykusią ūkinę operaciją – jog UAB „VS“ iš UAB „O“ įsigijo 100 vienetu mobiliųjų telefonų Nokia 3510i ir turi sumokėti 53 100 Lt, iš jų 8 100 Lt PVM, patvirtintą savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu ir nurodė šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotą UAB „O“ 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 1963975 ir šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą mobiliųjų telefonų Nokia 3510i įsigijimo savikainą – 45 000 Lt – 2004 m. rugpjūčio 4 d. įtraukus į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, 2004 m. UAB „VS“ nepagrįstai padidino sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.

65Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, į J. V. perduotą tuščią UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562640, blanką ir neužpildytus UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių, serija LAF Nr. 0058601–LAF Nr. 0058609, blankus, 2004 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė K. L., o šis, paveiktas apgaulės, į tuščią E. U. jam pateiktą UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, blanką kompiuteriu įrašė melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „VS“ ir UAB „ŠZ“ (nes UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė) – apie tai, jog 2004 m. vasario 17 d. UAB „VS“ iš UAB „ŠZ“ įsigijo 62 vienetus mobiliųjų telefonų Sony Ericsson P900 ir turi sumokėti 153 636 Lt, iš jų 23 436 Lt PVM; į UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių blankus jo nurodytus melagingus duomenis apie tai, jog jis, kaip UAB „VS“ gen. direktorius pagal PVM sąskaitą faktūrą, į UAB „ŠZ“ kasą tariamai sumokėjo 89 100 Lt; taip pat kompiuteriu atspausdino 2004 m. vasario 17 d. priėmimo–perdavimo aktą. Šiuose dokumentuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą, 2004 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje, Vilniuje, ( - ), E. U. pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus UAB „VS“ vyr. finansininkui, patvirtinęs savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių kvituose ir 2004 m. vasario 17 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytus žinomai melagingus duomenis, ir nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotą UAB „ŠZ“ 2004 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, ir joje nurodytą 23 436 Lt PVM sumą į 2004 m. UAB „VS“ sąnaudas, nepagrįstai padidino sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.

66Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2004 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su IĮ „R“, direktoriumi J. V., kad šis už atlygį, sudarantį jo pateiktoje IĮ „R“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pridėtinės vertės mokestį 18 000 Lt pateiks jam dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą bus neteisėtai įgyta teisė į 18 000 Lt PVM atskaitą. J. V. 2004 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė K. L., o šis, paveiktas apgaulės, kompiuteriu atspausdino J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, 118 000 Lt sumai, iš jų 18 000 Lt PVM, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją (nes IĮ „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė) – jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. T401 nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. UAB „VS“ suteikė tarpininkavimo paslaugas. E. U. nurodymu K. L. patvirtino šiuos melagingus duomenis savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu, o J. V. į IĮ „R“ kasos pajamų orderių blankus įrašius melagingus duomenis apie tai, jog UAB „VS“ gen. direktorius E. U. tariamai pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, į J. V. įmonės „R“ kasą sumokėjo 100 000 Lt, E. U. savo, kaip UAB „VS“ gen. direktoriaus parašu patvirtino šiuose kasos pajamų orderiuose nurodytus žinomai melagingus duomenis ir 2004 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus UAB „VS“ vyr. finansininkui bei nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą, taip pat nurodė į IĮ „R“ atsiskaitomąją sąskaitą mokėjimo pavedimu Nr. 1044 pervesti 18 000 Lt, kurie sudarė 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 03, nurodytą PVM sumą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotą J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija REV Nr. 03, o joje nurodytą 100 000 Lt sumą – į 2004 m. UAB „VS“ sąnaudas, nepagrįstai padidintos sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną. 2005 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „VS“ direktoriaus E. U. parašu patvirtintą UAB „VS“ 2004 metų pelno mokesčio deklaraciją su neteisingais duomenimis apie UAB „VS“ įsigytas prekes (paslaugas), 168 436 Lt [100 000 Lt + 45 000 Lt +23 436 Lt] padidinus įsigytų prekių (paslaugų) vertę, E. U. apgaule UAB „VS“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėti 25 265,4 Lt pelno mokesčio.

67E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2005 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su IĮ „R“ direktoriumi J. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį pateiks jam dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą, bus neteisėtai įgyta teisė į PVM atskaitą. J. V. 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė K. L., o šis, paveiktas apgaulės, kompiuteriu atspausdino 2005 m. balandžio 14 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14, 12 587 Lt sumai, iš jų 1 920,05 Lt PVM, ir 2005 m. balandžio 30 d. IĮ „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, 59 000 Lt sumai, iš jų 9 000 Lt PVM, kuriose nurodė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, t. y. kad IĮ „R“ pagal sutartį Nr. A/35 suteikė UAB „VS“ paslaugas, nes IĮ „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė. E. U. nurodymu K. L. šiuos melagingus duomenis patvirtino savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu, ir 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), įtraukė į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotą J. V. įmonės „R“ 2005 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14 ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, ir neteisėtai įgijus teisę į PVM atskaitą 11 266 Lt sumai, o 2005 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pateikus UAB „VS“ direktoriaus E. U. parašu patvirtintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. su neteisėtai įtrauktais 11 266 Lt pirkimo PVM, E. U., veikdamas bendrininkų grupe su J. V., apgaule UAB „VS“ naudai panaikino 11 266 Lt PVM prievolę valstybės biudžetui.

68E. U., padedamas J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „VS“ turtą, dėl kurio panaudojimo jis turi užimamomis pareigomis apibrėžtus įgaliojimus duoti pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, privalomus vykdyti nurodymus, padedant J. V., kuris 2003 m. lapkričio–2004 metų gruodžio mėn. faktiškai vadovavo juridiniam asmeniui UAB „ŠZ“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir kuris, žinodamas, jog UAB „ŠZ“ realiai jokios veiklos nevykdo ir gali būti naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, 2004 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė E. U. tuščią UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562640, blanką ir neužpildytus UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių, serija LAF Nr. 0058601–LAF Nr. 0058609, blankus. E. U., žinodamas, jog UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2004 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė K. L., o šis, paveiktas apgaulės, į šį UAB „ŠZ“ PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562640, blanką kompiuteriu įrašė E. U. nurodytus melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. jog 2004 m. vasario 17 d. UAB „VS“ iš UAB „ŠZ“ įsigijo 62 vienetus mobiliųjų telefonų Sony Ericsson P900 ir turi sumokėti 153 636 Lt, iš jų 23 436 Lt PVM; į UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių blankus įrašė melagingus duomenis, jog E. U. kaip UAB „VS“ gen. direktorius tariamai pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, į UAB „ŠZ“ kasą sumokėjo 89 100 Lt; bei E. U. nurodymu atspausdino 2004 m. vasario 17 d. priėmimo–perdavimo aktą. Šiuose dokumentuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus UAB „ŠZ“ direktoriaus A. A. parašą, 2004 m. vasario–kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), E. U. šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui, patvirtinęs savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu 2004 m. vasario 17 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytus žinomai melagingus duomenis bei UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių kvituose nurodytus melagingus duomenis, kad jis, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius į UAB „ŠZ“ kasą sumokėjo: 2004 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058601, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058602, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. vasario 24 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058603, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. vasario 27 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058604, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058605, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt,2004 m. kovo 3 d. kasos pajamų orderio serija LAF Nr. 0058606 kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058607, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. kovo 8 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058608, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, 2004 m. kovo 10 d. kasos pajamų orderio, serija LAF Nr. 0058609, kvite nurodytus melagingus duomenis, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus E. U. nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. UAB „VS“ vyr. finansininkas, nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodytos neįvykusios ūkinės–finansinės operacijos, nes UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, iš UAB „VS“ kasos apmokėjimui už tariamai UAB ‚ŠZ“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640 parduotas prekes E. U. išmokėjo: pagal 2004 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5 – 9 900 Lt; 2004 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 6 – 9 900 Lt; 2004 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 7 – 9 900 Lt; 2004 m. vasario 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8 – 9 900 Lt; 2004 m. kovo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 9 900 Lt; 2004 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 9 900 Lt; 2004 m. kovo 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 9 900 Lt; 2004 m. kovo 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. 12 – 9 900 Lt, 2004 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13 – 9 900 Lt bei 64 536 Lt, E. U. 2004 m. kovo 26 d. avanso apyskaitoje Nr. 6 kaip išlaidas pateisinančius dokumentus nurodant UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių kvitus: serija LAF Nr. 0058610, LAF Nr. 0058611, LAF Nr. 0058612, LAF Nr. 0058613, LAF Nr. 0058614, LAF Nr. 0058615, LAF Nr. 0058616.

69Tokiais veiksmais E. U., padedant J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „VS“ priklausantį turtą – 153 636 Lt.

70E. U., padedamas J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „VS“ turtą, dėl kurio panaudojimo jis turi užimamomis pareigomis apibrėžtus įgaliojimus duoti pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, privalomus vykdyti nurodymus, 2003 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su IĮ „R“ direktoriumi J. V., kad šis už atlygį, sudarantį jo pateiktoje J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pridėtinės vertės mokestį – 18 000 Lt, pateiks E. U. dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas. 2004 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), J. V. nurodė K. L., o šis, paveiktas apgaulės kompiuteriu atspausdino 2004 m. gruodžio 17 d. IĮ „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, 118 000 Lt sumai, iš jų 18 000 Lt PVM, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją (nes J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė) – jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. T401 nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. suteikė UAB „VS“ tarpininkavimo paslaugas. E. U. nurodymu, K. L. patvirtino šiuos melagingus duomenis savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu, o J. V. į IĮ „R“ kasos pajamų orderių blankus įrašė melagingus duomenis apie tai, jog UAB „VS“ gen. direktorius E. U. tariamai pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, į J. V. įmonės „R“ kasą sumokėjo 100 000 Lt. 2004 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), E. U. šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui, savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu patvirtinęs J. V. įmonės „R“ kasos pajamų orderiuose nurodytus melagingus duomenis, kad jis, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius į J. V. įmonės „R“ kasą pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, sumokėjo: 2004 m. gruodžio 17 d. kasos pajamų orderyje, serija LAC Nr. 5399904, nurodytus melagingus duomenis kad jis sumokėjo 25 000 Lt, 2004 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje, serija LAC Nr. 5399905, nurodytus melagingus duomenis kad jis sumokėjo 50 000 Lt, 2004 m. gruodžio 30 d. kasos pajamų orderyje, serija LAC Nr. 5399911, nurodytus melagingus duomenis kad jis sumokėjo 25 000 Lt, ir nurodė juos įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą bei nurodė į J. V. įmonės „R“ atsiskaitomąją sąskaitą pervesti 18 000 Lt, kurie sudarė IĮ „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 03, nurodytą PVM sumą. UAB „VS“ vyr. finansininkas, nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodytos neįvykusios ūkinės–finansinės operacijos, nes J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 m. sausio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1044 į J. V. įmonės „R“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „SEB Vilniaus bankas“ Nr. ( - ) pervedė 18 000 Lt ir iš UAB „VS“ kasos apmokėjimui už tariamai J. V. įmonės „R“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, E. U. išmokėjo: pagal 2004 m. gruodžio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 58 – 50 000 Lt, 2004 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 25 000 Lt, 2004 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 60 – 25000 Lt. Tokias veiksmais E. U., padedant J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „VS“ priklausantį turtą – 118 000 Lt .

71E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „VS“ turtą, dėl kurio panaudojimo jis turi užimamomis pareigomis apibrėžtus įgaliojimus duoti pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, privalomus vykdyti nurodymus, 2005 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su IĮ „R“, direktoriumi J. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį, pateiks jam dokumentus, pateisinančius tariamas UAB „VS“ išlaidas, o įtraukus šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą, bus neteisėtai įgyta teisė į PVM atskaitą. 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), J. V. nurodė K. L. , o šis, paveiktas apgaulės kompiuteriu atspausdino 2005 m. balandžio 14 d. IĮ „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14, 12 587 Lt sumai, iš jų 1 920,05 Lt, ir 2005 m. balandžio 30 d. IĮ „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, 59 000 Lt sumai, iš jų 9 000 Lt PVM, kuriose nurodė žinomai melagingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas – jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. A/35 UAB „VS“ suteikė paslaugas. E. U. nurodymu K. L. patvirtino šiuos melagingus duomenis savo, kaip UAB „VS“ vyr. finansininko parašu. 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), E. U. šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „VS“ vyr. finansininkui ir nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą bei nurodė į IĮ „R“ atsiskaitomąją sąskaitą pervesti 69 000 Lt. UAB „VS“ vyr. finansininkas, nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodytos neįvykusios ūkinės–finansinės operacijos, nes J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „VS“ nepardavė, 2005 m. balandžio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1085 į IĮ „R“ atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. ( - ), esančią AB „SEB Vilniaus bankas“, pervedė 10 000 Lt, o į IĮ „R“ atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. ( - ), esančią AB „Hansabanke“, 2005 m. gegužės 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1094 pervedė 23 600 Lt ir 2005 m. gegužės 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1097 – 35 400 Lt. J. V. iš banko sąskaitų išėmus pervestus pinigus ir perdavus E. U., jis šiuos, UAB „VS“ priklausančius, pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams, ir taip, padedamas J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „VS“ priklausantį turtą – 69 000 Lt.

72E. U. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „VS“ turtą, dėl kurio panaudojimo jis turi užimamomis pareigomis apibrėžtus įgaliojimus duoti pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, privalomus vykdyti nurodymus, iš anksto žinodamas, jog UAB „VS“ įmonių – UAB „Tele2“, J. V. įmonės „R“, UAB „O“, UAB „H“, BĮ UAB „TP“, UAB „BDC“ – ryšio paslaugomis – SIM kortelėmis nesinaudos, UAB „VS“ vardu sudarė 2004 m. sausio 19 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį su UAB „Tele2“ dėl naudojimosi UAB „Tele2“ mobiliojo telefono ryšio paslaugomis, pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigoja teikti UAB „VS“ mobiliojo telefono ryšio paslaugas ir perdavė jai 18 SIM kortelių, 2004 m. vasario 2 d. Mobiliojo telefono panaudos sutartį su UAB „H“ (į. k. ( - )), pagal kurią naudojimuisi perdavė 17 vnt. SIM kortelių, 2004 m. kovo 1 d. panaudos sutartį O-VS-Eurocom su UAB „Or“ (į. k. ( - )), pagal kurią perdavė 10 vnt. SIM kortelių, 2004 m. kovo 1 d. panaudos sutartį O-VS-Tele 2 su UAB „Or“ (į. k. ( - )), pagal kurią perdavė 10 vnt. SIM kortelių, 2004 m. gegužės 3 d. panaudos sutartį Nr. 2 su UAB „TP“ (į. k. ( - )), pagal kurią perdavė 10 vnt. SIM kortelių, 2004 m. birželio 1 d. panaudos sutartį Nr. 40601 su UAB „BDC“ (į. k. ( - )), pagal kurią perdavė 8 vnt. SIM kortelių, 2004 m. liepos 1 d. panaudos sutartį Nr. 40701 su J. V. IĮ „R“, pagal kurią perdavė 7 vnt. SIM kortelių. UAB „VS“ nuo 2004 m. vasario 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. šiose sutartyse numatytomis ryšio paslaugomis nesinaudojo, jų neperpardavė, gautas iš šių įmonių SIM korteles, nesudariusi subnuomos arba panaudos sutarties, perdavė trečiam asmeniui – E. U., ir paslaugas, kuriomis naudojosi trečias asmuo, E. U. kaip fizinis asmuo vykdydamas telefono pokalbių srauto siuntimą iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo į Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklus (Bitė GSM, Omnitel, Tele2) pagal 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. GS-LT tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“, UAB „VS“ apmokėjo, o būtent: UAB „Tele2“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3153980, 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija M Nr. 3497019, 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija M Nr. 3887866, 2004 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija M Nr. 4232430, 2004 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija M Nr. 4586234 ir 2004 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija M Nr. 4950052, pagal kurias UAB „VS“ turi sumokėti UAB „Tele2“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 94 128,09 Lt, iš jų 16 889,38 Lt PVM, UAB „H“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 0252498, 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 5322269, 2004 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 5322333, 2004 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija HSP Nr. 000120, 2004 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija HSP Nr. 000153 ir 2004 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija HSP Nr. 000188, pagal kurias UAB „VS“ turi sumokėti UAB „H“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 22 090,74 Lt, iš jų 2 921,4 Lt PVM, UAB „Or“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 4274072, 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 4274073, 2004 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 4274077, 2004 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GFB Nr. 2720772, 2004 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GFB Nr. 2720770 ir 2004 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GFB Nr. 2720766, pagal kurias UAB „VS“ turi sumokėti UAB „Or“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 11 015,10 Lt, iš jų 1 982,7 lt PVM, UAB „TP“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LBA Nr. 3454931, 2004 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LBA Nr. 3454934, 2004 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LBA Nr. 3454936, pagal kurias UAB „VS“ turi sumokėti UAB „TP“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 8 492,16 Lt, iš jų 1 528,67 Lt PVM, UAB „BDC“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BDC Nr. 3, 2004 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija BDC Nr. 4, pagal kurias UAB „VS“ turi sumokėti UAB „BDC“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 5 213,84 Lt, iš jų 938,5 Lt PVM, J. V. IĮ „R“ pateikus UAB „VS“ apmokėjimui 2004 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDA Nr. 086209, pagal kurią UAB „VS“ turi sumokėti J. V. IĮ „R“ už tariamai jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas viso 937 Lt, iš jų 168,77 Lt PVM, nurodė UAB „VS“ vyr. finansininkui apmokėti šias sąskaitas, kuris, nežinodamas, kad jam pateiktuose dokumentuose yra nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos, nes UAB „VS“ nurodytomis paslaugomis nesinaudojo ir jos bendrovei pajamų neuždirbo, iš UAB „VS“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB bankas „Hansabankas“, 2004 m. balandžio 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 194 pervedė 3 063,27 Lt, 2004 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. 216 pervedė 2 266,88 Lt, 2004 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 230 pervedė 14 739,03 Lt, 2004 m. gegužės 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 236 pervedė 3 463,37 Lt, 2004 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 232 pervedė 1 899,01 Lt, 2004 m. birželio 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 264 pervedė 29 370,78 Lt, 2004 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 286 pervedė 3 744,95 Lt, 2004 m. birželio 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 265 pervedė 3 962,15 Lt, 2004 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 307 pervedė 47 316,95 Lt, 2004 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2 pervedė 1 305 Lt, 2004 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedimu Nr. 295 pervedė 1 706 Lt, 2004 m. liepos 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. 322 pervedė 2 630,89 Lt, 2004 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 307 pervedė 7517,54 Lt, 2004 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 333 pervedė 3 158,43 Lt, 2004 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 308 pervedė 4 986,89 Lt, 2004 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 326 pervedė 3 448,33 Lt, 2004 m. liepos 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3 pervedė 3 645 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 343 pervedė 9 064 Lt, 2004 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pavedimu Nr. 362 pervedė 2 704,01 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 365 pervedė 10 191,21 Lt, 2004 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pavedimu Nr.363 pervedė 1 106,44 Lt. 2004 m. birželio 1 d. E. U., kaip UAB „VS“ generalinis direktorius sumokėjo į UAB “Or“ kasą 1 250 Lt, pateikdamas UAB „Or“ kasos pajamų orderio serija LAF Nr. 2902704 kvitą, patvirtintą savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu, 2004 m. birželio 23 d. E. U., kaip UAB „VS“ generalinis direktorius sumokėjo į UAB „Or“ kasą 3 821 Lt, pateikdamas UAB „Or“ kasos pajamų orderio serija LAF Nr. 2902704 kvitą, patvirtintą savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus parašu. Tokias veiksmais E. U. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „VS“ priklausantį turtą – 166 361 Lt .

73E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, 2003–2005 metais organizavo apgaulingą UAB „VS“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus“, taip pat 2002 m. kovo 2 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 64 straipsnio 1 punkto nuostatą, jog „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali, ar turi būti naudojamas prekių tiekimui, ar paslaugų teikimui įforminti bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus“, 2003–2005 metais, žinodamas, jog tarp UAB „VS“ ir UAB „O“, UAB „ŠZ“ bei J. V. įmonės „R“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, pateikdamas UAB „VS“ finansininkams, tyčia nurodė įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus, kuriuose operacijų turinys neatitinka tikrovei: UAB „O“ 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 1963975, UAB „ŠZ“ 2004 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, ir prie jos pridedamus savo paties parašu patvirtintus UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderius 2004 m. vasario 17 d., serija LAF Nr. 0058601, 2004 m. vasario 20 d., serija LAF Nr. 0058602, 2004 m. vasario 24 d., serija LAF Nr. 0058603, 2004 m. vasario 27 d., serija LAF Nr. 0058604, 2004 m. kovo 1 d., serija LAF Nr. 0058605, 2004 m. kovo 3 d., serija LAF Nr. 0058606, 2004 m. kovo 5 d., serija LAF Nr. 0058607, 2004 m. kovo 8 d., serija LAF Nr. 0058608, 2004 m. kovo 10 d., serija LAF Nr. 0058609, J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, ir prie jos pridedamus savo paties parašu patvirtintus J. V. įmonės „R“ kasos pajamų orderius 2004 m. gruodžio 17 d., serija LAC Nr. 5399904, 2004 m. gruodžio 23 d., serija LAC Nr. 5399905, 2004 m. gruodžio 30 d., serija LAC Nr. 5399911, 2005 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija REV Nr. 14, 2005 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 15, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, jog UAB „VS“ pirko paslaugas ir prekes iš UAB „O“, UAB „ŠZ“ bei J. V. įmonės „R“ ir už jas apmokėjo. Visus šiuos žinomai suklastotus dokumentus apie neįvykusias ūkines ir finansines operacijas, kuriuose operacijų turinys neatitinka tikrovės, panaudojo, tyčia įtraukdamas į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą. Įrašius į UAB „VS“ apskaitos registrus duomenis pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus apie ūkinę operaciją, susijusią su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, pagal jo organizuojamą buhalterinę apskaitą 2003–2005 metais iš dalies negalima nustatyti UAB „VS“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.

74E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2003 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ patalpose Vilniuje, ( - ), iš anksto žinodamas, jog UAB „O“ UAB „VS“ prekių nepardavė, patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu 2003 m. gruodžio 19 d. UAB „O“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 1963975 nurodytus melagingus duomenis apie realiai neįvykusiais ūkines operacijas tarp UAB „O“ ir UAB „VS“ apie tai, jog UAB „O“ tariamai pardavė UAB „VS“ 100 vnt. mobiliųjų telefonų Nokia 3510i už 53 100 Lt, iš jų 8 100 Lt PVM, 2003 m. gruodžio 19 d. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, įtraukdamas į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą.

75E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB „O“ UAB „VS“ prekių nepardavė, 2004 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ patalpose Vilniuje, ( - ), patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu į UAB „VS“ 2003 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašytus melagingus duomenis apie neteisėtai įtrauktus, UAB „O“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEA Nr. 1963975, kurioje įrašyta neįvykusi ūkinė operacija, apskaičiuotus 8 100 Lt pirkimo PVM, suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, 2004 m. sausio 26 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

76E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2004 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „VS“ vyr. finansininkui K. L. savo parašu patvirtinti J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 03, nurodytus žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „VS“ ir J. V. įmonės „R“, nes J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė. K. L., paveiktam apgaulės, savo parašu patvirtinus 2004 m. gruodžio 17 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, 118 000 Lt sumai, iš jų 18 000 Lt PVM, su joje nurodytais melagingais duomenimis apie tai, jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. T401 nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. suteikė UAB „VS“ tarpininkavimo paslaugas, E. U., kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką – K. L., suklastojo tikrą dokumentą, ir tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą 2004 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „VS“, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir taip suklastotą dokumentą panaudojo.

77E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ patalpose Vilniuje, ( - ), savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu patvirtindamas į UAB „VS“ 2004 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašytus melagingus duomenis apie neteisėtai įtrauktus, J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoj -faktūroje, serija REV Nr. 03, kurioje įrašyta neįvykusi ūkinė operacija, apskaičiuotus 18 000 Lt pirkimo PVM, suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, 2005 m. sausio 25 d. pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

78E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, UAB „O“, UAB „ŠZ“, J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 m. lapkričio mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ buveinėje Vilniuje, ( - ), patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu į UAB „VS“ 2004 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašytus melagingus duomenis apie neteisėtai įtrauktus, UAB „O“, UAB „ŠZ“, J. V. įmonė „R“, PVM sąskaitose faktūrose, kuriose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, apskaitytus už tariamai įsigytas paslaugas 168 436 Lt [100 000 Lt + 45 000 Lt + 23 436 Lt], taip nepagrįstai padidinus UAB „VS“ 2004 metų sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną 168 436 Lt, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2005 m. lapkričio 15 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

79E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. būdamas UAB „VS“, direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB „ŠZ“ prekių ir paslaugų uždarajai akcinei bendrovei „VS“ nepardavė, 2004 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu UAB „ŠZ“ 2004 m. vasario 17 d. kasos pajamų orderį, serija LAF Nr. 0058601, kvite, K. L. jo nurodymu įrašytus, melagingus duomenis apie tai, kad jis, kaip UAB „VS“ generalinis direktorius į UAB „ŠZ“ kasą pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, sumokėjo 9 900 Lt, suklastojo tikrą dokumentą, ir tęsdamas nusikalstamą veiką minėtą suklastotą dokumentą 2004 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „VS“, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir taip šį suklastotą dokumentą panaudojo.

80E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2004 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu į J. V. įmonės „R“ 2004 m. gruodžio 17 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 5399904, įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad jis kaip UAB „VS“ generalinis direktorius į J. V. įmonės „R“ kasą pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, sumokėjo 25 000 Lt, suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą 2004 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „VS“, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir taip suklastotą dokumentą panaudojo.

81E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „VS“ vyr. finansininkui K. L. patvirtinti savo parašu 2005 m. balandžio 14 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 14, nurodytus žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „VS“ ir IĮ „R“, nes ši įmonė prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė. K. L., paveiktam apgaulės, patvirtinus savo parašu 2005 m. balandžio 14 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 14, 12 587 Lt sumai, iš jų 1 920,05 Lt PVM, su joje nurodytais melagingais duomenimis apie tai, jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. A/35 suteikė UAB „VS“ paslaugas, E. U., kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką K. L., suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą 2005 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. U. pateikė UAB „VS“, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir taip šį suklastotą dokumentą panaudojo.

82E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ biure Vilniuje, ( - ), nurodė UAB „VS“ vyr. finansininkui K. L. patvirtinti savo parašu 2005 m. balandžio 30 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 15, nurodytus žinomai melagingus duomenis apie neįvykusią ūkinę operaciją tarp UAB „VS“ ir IĮ „R“, nes ši įmonė prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė. K. L., paveiktam apgaulės, patvirtinus savo parašu 2005 m. balandžio 30 d. J. V. įmonės „R“ PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr.15, 59 000 Lt sumai, iš jų 9 000 Lt PVM, su joje nurodytais melagingais duomenimis apie tai, jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. A/35 suteikė UAB „VS“ paslaugas, E. U., kaip netiesioginis vykdytojas per nesuvokiantį pavojingos veikos tarpininką K. L., suklastojo tikrą dokumentą, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą dokumentą 2005 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „VS“, esančios Vilniuje, ( - ), finansininkams bei nurodė jį įtraukti į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu suklastotą dokumentą panaudojo.

83E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t.y. būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V. įmonė „R“ prekių ir paslaugų UAB „VS“ nepardavė, 2005 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „VS“ patalpose Vilniuje, Goštauto g. 8, patvirtindamas savo, kaip UAB „VS“ direktoriaus, parašu į UAB „VS“ 2004 metų balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašytus melagingus duomenis apie neteisėtai įtrauktus, J. V. įmonės „R“ 2005 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 14, ir 2005 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija REV Nr. 15, kuriose įrašyta neįvykusi ūkinė operacija, apskaičiuotus 11 266 Lt pirkimo PVM, suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, 2005 m. gegužės 26 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

84Kasaciniu skundu nuteistojo E. U. gynėjas advokatas R. Žėkas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį dėl visų E. U. inkriminuotų veikų, priimti jam išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.

85Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

86Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo E. U. veikos kvalifikavimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatitinka įstatyme nurodytos šios nusikalstamos veiklos sudėties ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis „Vilniaus mieste organizavo, kontroliavo ir vykdė telefoninių pokalbių srauto siuntimą iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo į Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklus. Toks kvalifikavimas, pasak kasatoriaus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir paties teismo argumentams. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad AB „Lietuvos telekomas“ pripažino UAB „GS“ tinkama įmone tranzito paslaugoms teikti. Sutarties Nr. 2004/LTP-3A sudarymu rūpinosi A. B., kuris apeliacinės instancijos teisme patvirtino kontroliavęs šios sutarties pasirašymo procesą bei nurodė, kad, sudarant sutartį, įmonei „GS“ atstovavo E. U..“ Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. B. parodė, jog būtent jis organizavo sutarties Nr. 2004/LTP-3 tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sudarymą ir pasirašymą. Šį faktą patvirtino ir apklausti AB „Lietuvos telekomas“ darbuotojai, kurie parodė, kad dėl aptariamos sutarties sudarymo ir vykdymo bendravo su A. B.. 2005 m. birželio 3 d. operatyvinių veiksmų protokole užfiksuoti duomenys irgi nepatvirtina, kad A. B. aktyviai veikė dėl sutarties sudarymo ir vėliau ją kontroliavo. Todėl, pasak kasatoriaus, teismo motyvas, kad E. U. vienasmeniškai organizavo telefoninių pokalbių srauto siuntimą iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo į Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklus yra paneigtas paties teismo nustatytais faktais.

87Taip pat teismas neįrodė, kad E. U. inkriminuojama nusikalstama veikla pasireiškė telefoninių pokalbių srauto siuntimo kontroliavimu ir vykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas visiškai be pagrindo ignoravo tą faktą, kad dėl telefoninių pokalbių srauto siuntimo iš AB „Lietuvos telekomas“ tinklo į Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklus buvo sudaryta 2004 m. vasario 3 d. UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ tranzito paslaugų teikimo sutartis Nr. 2004/LTP-3. AB „Lietuvos telekomas“ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose yra aiškiai patvirtinusi, kad paslaugas pagal šią sutartį suteikė UAB „GS“ ir už paslaugų suteikimą su šia bendrove yra visiškai atsiskaityta. Kasatorius nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kad nuteistasis E. U. asmeniškai būtų sudaręs sutartį su AB „Lietuvos telekomas“ ar su kokia kita telekomunikacijų bendrove dėl telefoninių pokalbių srauto siuntimo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad AB „Lietuvos telekomas“ jam asmeniškai būtų sumokėjęs už minimų paslaugų teikimą. Byloje nėra nustatyta, kad E. U. turėjo atitinkamą įrangą, kad galėtų teikti tokio pobūdžio paslaugas. Todėl, pasak kasatoriaus, neaišku, kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad E. U. versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine veikla ir turėjo pareiga registruotis VMI mokesčių mokėtoju. Kasaciniame skunde pažymima, kad tuo metu galiojusiame 2002 m. lapkričio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Finansų ministerijos viršininko įsakyme Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“ tokia veikla nebuvo numatyta. Kasatoriaus teigimu, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl E. U. veiklos prižiūrint telekomunikacinę įrangą, E. U. ir UAB „GS“ veiksmuose galima įžvelgti nelegalaus darbo požymius, tačiau ne kriminalinę veiką. Kaip nurodo pats E. U., dėl greitai besikeičiančių verslo sąlygų nebuvo parengtos sutartys tarp UAB „VS“ ir UAB „GS“, kurios būtų įtvirtinusios susiklosčiusius ūkinius santykius.

88Kasaciniame skunde nurodoma, kad, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik neteisėtą ūkinės, finansinės, komercinės ar profesinės veiklos pobūdį, bet ir šios veiklos versliškumo ar stambaus masto požymius. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra aprašytas nei vienas iš šių neteisėtą veiklą kvalifikuojančių požymių – teismas nenurodo nei kaip pasireiškė versliškumas, nei konstatuoja veiklos stambų mastą, tik vienoje vietoje pažymi, kad E. U. yra nuslėpęs nuo mokesčių administratoriaus 699 225,69 Lt. Kasatoriaus teigimu, šias pajamas VMI oficialiai buvo deklaravusi įmonė „GS“, kuriai iš to kilo mokestinės pasekmės. Skunde pažymima, kad VMI nėra atlikusi jokio mokestinio tyrimo ar patikrinimo dėl E. U. ir nustačiusi, kad jis nuslėpė iš ūkinės veiklos gautas pajamas, nesumokėjo mokesčių ir t. t. Teismas be jokio pagrindimo lėšas (699 225,69 Lt), AB „Lietuvos telekomas“ sumokėtas įmonei „GS“, prilygino lėšoms, gautoms E. U. iš neteisėtos veiklos. Teismas nenurodė jokių įrodymų, kad būtent tokią sumą įgijo E. U.. Nuosprendyje netgi teigiama priešingai – „išgryninant“ pinigus UAB „ŠZ“ buvo paliekamas tam tikras procentas nuo sumos, E. U. gautus pinigus nenustatytomis dalimis padalindavo bendrininkams ir pan. Kasatoriaus teigimu, teismas tokius prieštaravimus privalėjo pašalinti.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rodo, kad BK 202 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai verčiasi ūkine, komercine ar profesine veikla, ir nori taip verstis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2009). Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendime nėra įrodyta, jog E. U. tyčia siekė vykdyti telefoninių pokalbių srauto persiuntimą asmeniškai vedamas vienokių ar kitokių paskatų. Kasatoriaus teigimu, neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad visus aukščiau išdėstytus veiksmus atliko nuteistasis E. U. pats asmeniškai arba per savo vadovaujamos įmonės „VS“, arba per įmonės, kurios akcininku jis yra, „UAB „M“ darbuotojus, ir tai darė versliškai ir stambiu mastu ne įmonių „VS“ ar „GS“ interesais, o savo naudai, faktiškai nuslėpęs iš šios veiklos gautas pajamas – 699 225,69 Lt – nuo mokesčių administratoriaus, bendrininkų padedamas išgrynindamas jas per UAB „ŠZ“ sąskaitą. Taigi, E. U., prisidengdamas jokios veiklos nevykdančiomis įmonėmis UAB „GS“ ir UAB „ŠZ“, telefoninių pokalbių srauto siuntimo veiklą vykdė kaip privatus subjektas neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos ir nepateikęs pranešimo apie veiklos pradžią Ryšių reguliavimo tarnybai, t. y. veikė neteisėtai. Kasatoriaus teigimu, darydamas tokią išvadą, teismas nebuvo nuoseklus ir pats sukėlė prieštaravimus tarp savo teiginių. Iš nurodytos teismo sprendimo ištraukos matyti, kad asmuo gali neteisėtai verstis ūkine veikla per kitus asmenis, tačiau teismas neatskleidė iš tokio teiginio kylančių aplinkybių – kokiu pagrindu ir kokia apimtimi „kiti“ asmenys prisidėjo prie neteisėtos ūkinės veiklos, kokią gavo naudą, kaip turėtų būti kvalifikuoti jų veiksmai prisidėjus prie nusikaltimo, ir t. t. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių veiksmų eiga rodo, kad E. U. nesuvokė daromos veikos pavojingumo visuomenei ir nesiekė nusikalstamai veikti. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad E. U. ir A. B., turėdami specialių technologinių žinių, turėjo realią ekonominę galimybę teikti paslaugas vienai didžiausių telekomunikacijų bendrovei. Todėl, pasak kasatoriaus, neįtikėtina, kad verslininkas, turėdamas realią galimybę sudaryti ekonomiškai naudingą sandorį ir teikti pelningas paslaugas, tyčia sumodeliavo sandorio vykdymo schemą, kuri būtų skirta grobstyti pridėtinės vertės mokestį, kai savaime suprantama ir visuotinai žinoma, kad nemokant mokesčių, VMI pritaikys sankcijas, o su mokestinių problemų turinčia įmone AB „Lietuvos telekomas“ iškart nutrauks sutartį (tai ir buvo padaryta UAB „GS“ pradėjus mokestinį patikrinimą). Kasatoriaus teigimu, E. U. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad UAB „GS“ tinkamai suteiktų paslaugas (tam buvo naudojama E. U. valdomos UAB „VS“ įranga), nes kasatorius turėjo realius planus šią bendrovę įsigyti ir toliau vystyti jos veiklą. Kasatoriaus teigimu, E. U. tyčia akivaizdžiai buvo nukreipta į realaus, o ne apsimestinio, kaip teigiama teismo sprendime, kontrakto sudarymą su AB „Lietuvos telekomas“.

90BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. neteisėta veika atsiranda nepriklausomai nuo jos padarinių. Tačiau, pasak kasatoriaus, teismas, spręsdamas E. U. atsakomybės pagal minimą straipsnį klausimą, nurodo, kad nėra svarbi jo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog UAB „VS“ priklausantis įrenginys – „geitas“ buvo tikrai panaudotas UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sutarčiai Nr. 2004/LTP-3 įvykdyti, o tai, kas ir kokiu pagrindu šiuo įrenginiu naudojosi ir gavo iš to finansinę naudą. Kaip matyti, teismas gautą finansinę naudą, t. y. veikos pasekmes, nurodo kaip veiką kvalifikuojantį požymį.

91Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. U. nuteistas už neteisėtą ūkinę komercinę veiklą, kuri pasireiškė nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, įrodinėdamas šią nusikalstamą veiką, teismas remiasi įrodymais, kurie apibūdina E. U. veiklą visai kitu laikotarpiu. Nuosprendyje nurodoma, jog bylos medžiagoje esančiame 2005 m. birželio 3 d. operatyvinių veiksmų protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnams atlikus operatyvinį sekimą bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, jog būtent nuteistasis E. U., padedamas UAB „Mobilus verslas“ darbuotojo G. Mažeikio ir įmonėse, iš kurių vėliau panaudos sutarties arba žodinio susitarimo pagrindu buvo imamos SIM kortelės, vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, iš UAB „GS“, UAB „ŠZ“, J. V. IĮ „R“, UAB „Or“, UAB „H“, AB „Au“, UAB „A“, UAB „VS“, UAB „TP“ paėmė mobiliojo ryšio operatorių standartines UAB „Tele2“, UAB „Bitė GSM“, UAB „Omnitel“ SIM korteles, skirtas naudotis šių bendrovių teikiamomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugomis, kurias pats asmeniškai arba pasitelkdamas jam pavaldžius įmonės UAB „VS“ darbuotojus, pasinaudodamas UAB „M“, kurios akcininku jis yra, technikos direktoriaus T. J. technine pagalba, panaudojo prisijungimui prie judriojo ryšio operatorių tinklų ir taip įmonei AB „Lietuvos telekomas“ suteikė telefono pokalbių terminavimo, t. y. telefoninių pokalbių srauto persiuntimo ir užbaigimo UAB „Tele2“, UAB „Bitė GSM“ ir UAB „Omnitel“ tinkluose paslaugas, neturėdamas šių bendrovių sutikimo. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi įrodymais, kurie neliečia inkriminuojamos veiklos laikotarpio. Iš protokolo matyti, kad operatyviniai veiksmai atlikti 2004 m. lapkričio 2 d., 2005 m. gegužės 12 d., o E. U. inkriminuojama veikla vyko 2004 m. vasario 2 d. – 2004 m. rugpjūčio 1 d.

92Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. U. nuteistas pagal BK 222 straipsnį už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už devynias nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą. E. U. nuteistas už UAB „VS“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, o visi dokumentai, už kurių klastojimą jis nuteistas, yra UAB „VS“ buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai, PVM deklaracijos, metinės pelno deklaracijos, PVM sąskaitos faktūros, todėl, pasak kasatoriaus, E. U. veiksmus teismas turėjo kvalifikuoti tik pagal BK 222 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad BK 222 straipsnyje numatytos normos ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos normos santykis (konkurencija) yra kaip visumos ir dalies, nes jos abi numato atsakomybę už padarytą veiką, tačiau bendroji norma (BK 222 straipsnio 1 dalis) atitinka veiką tiksliausiai, todėl, esant tokiai normų konkurencijai, būtina taikyti tą normą, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį. Todėl tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas E. U. nusikalstamas veikas, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, kvalifikavęs kaip sutaptį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, padarė klaidą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, todėl teismų sprendimai šioje dalyje keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje perteklinė nuteistojo E. U. veikų kvalifikacija, pasak kasatoriaus, apsunkino jo teisinę padėtį skiriant bausmę.

93Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. U. pripažintas kaltu dėl septynių sukčiavimo veikų. Pasak kasatoriaus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kyla pagrįstų abejonių, ar tinkamai nustatyta E. U. kaltės formą, rūšis ir kaltės turinys. PVM sukčiavimo epizoduose konstatuota, kad visos nusikalstamos veikos yra padarytos tiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis suprato, ką daro, ir to siekė. Kasatoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, negalima daryti išvados, kad E. U. visuose epizoduose vienareikšmiškai siekė panaikinti prievolę mokėti pridėtinės vertės mokestį valstybei. PVM sukčiavimo epizodai yra glaudžiai susiję su kitomis nuteistajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, o ypač su neteisėtu vertimusi ūkine veikla. Kasatorius pažymi, kad teismas be pagrindo E. U. inkriminavo vertimąsi ūkine veikla nesant tam pagrindo, todėl, kasaciniam teismui pripažinus E. U. nesivertus neteisėta ūkine veikla, automatiškai dalis inkriminuojamų veikų prarastų nusikalstamos veikos požymius. Teismas nurodė, kad E. U. siekė panaikinti turtinę prievolę mokėti PVM valstybės biudžetui, tačiau nepaaiškino, į ką konkrečiai buvo nukreipta tyčia. Iš aprašomosios dalies matyti, kad kasatorius veikė savanaudiškais tikslais ir siekė naudos, tačiau ta nauda nėra nustatyta ir apibrėžta. Visos teismo išvados turi būti motyvuotos, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau, pasak kasatoriaus, po visų septynių sukčiavimo veikų taip ir neaišku, kokia naudą E. U. iš viso to gavo. Tokia teismo logika nepaaiškinama ekonomikoje naudojama „racionalaus žmogaus“ sąvoka. Racionalus žmogus visą laiką renkasi galimybę gauti kuo didesnę naudą iš savo veiklos, todėl įvertinus E. U. tariamą naudą (kuri sprendime visiškai finansiškai neapibrėžta) iš PVM sukčiavimo ir naudą, kuri buvo ir (ar) galėjo būti gauta ir paslaugų teikimo AB „Lietuvos telekomas“, akivaizdu, kad pagal teismo poziciją, kasatorius, elgdamasis savanaudiškai, siekė gauti mažesnės naudos iš nelegalios veiklos, o atsisakė oficialiai gaunamų didesnių pajamų. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šių subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių ir iki galo neįrodė, kad E. U. visose nusikalstamose veikose veikė tiesiogine tyčia.

94Taip pat, pasak kasatoriaus, kelia abejonių teismo teiginiai, kad E. U., J. V. ir I. V. sieja bendra tyčia. Iš byloje surinktų įrodymų ir iš J. V. su I. V. inkriminuotų veikų matyti, kad būtent juodu siejo bendra tyčia, nes jie aktyviai veikė vadovaudamiesi savo interesais, o ne E. U. .

95Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kvalifikuodamas nuteistojo veikas pagal 183 straipsnio 2 dalį (dėl 153 636 Lt, 118 000 Lt ir 69 000 Lt), teismas netinkamai pritaikė teisės normą ir neįrodė visų nusikaltimo sudėties požymių. Kvalifikuodamas E. U. veiką dėl 153 636 Lt pasisavinimo, teismas neįrodė, kad E. U. šiuos pinigus pavertė savomis lėšomis ir jomis po to laisvai disponavo. Iš byloje esančių įrodymų (buhalterinių dokumentų tarp UAB „VS“ ir UAB „ŠZ“) matyti, kad ši pinigų suma buvo sumokėta už telefonus, kuriuos, tikėtina, įsigijo UAB „VS“. Teismas šį sandorį pripažino fiktyviu remdamasis tuo, kad pagal byloje esančius įrodymus laikytina, jog UAB „ŠZ“ telefonų negalėjo turėti. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog telefonai neegzistavo. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tą faktą, kad įsigyti telefonai buvo apskaityti bendrovės buhalterijoje kaip trumpalaikis turtas. Kasatoriaus teigimu, tuo atveju, jeigu bendrovės įsigyti ir apskaityti telefonai buvo parduoti ar kitaip perleisti ir nėra tą faktą patvirtinančių buhalterinių dokumentų, bendrovės vadovo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti visai pagal kitą BK straipsnį. Esant tokiam faktinės situacijos neapibrėžtumui, kai turtas arba jo ekvivalentas (pinigai) yra ir UAB „VS“ nuosavybė ir pats turtas yra pasisavintas kasatoriaus E. U., pasak kasatoriaus, negalima daryti išvados, kad teismo sprendime yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai. Pasak kasatoriaus, visiškai nepaneigus tikimybės, kad UAB „VS“ realiai disponavo minėtais telefonų aparatais, negalima teigti, kad nuteistasis pasisavino telefonų aparatų kainai lygią pinigų sumą. Prieštaravimų nepašalino ir pats teismas, nurodęs, kad 2006 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/131 „Dėl UAB „VS“ ūkinės finansinės veiklos“, kuri grindžiama įmonėje rastais ir paimtais dokumentais bei baudžiamosios bylos medžiagos analize, konstatuota, jog UAB „VS“, neteisėtai į buhalterinę apskaitą įtraukusi suklastotą UAB „ŠZ“ 2004 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, nepagrįstai 2004 metais į sąnaudas įtraukė 23 436 Lt PVM sumą, tuo pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstai 23 436 Lt padidino sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad mobilieji telefonai „Sony Ericsson P900“ (62 vnt.) įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip prekės, skirtos perparduoti, tačiau patikrinus tyrimui pateiktą 2004 m. gruodžio 31 d. įmonės inventorizacijos aktą ir prekių judėjimą nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. ataskaitas nustatyta, kad mobiliųjų telefonų „Sony Ericsson P900“, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje, LEC Nr. 1562640, įsigijimo savikaina tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įtraukta į sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš šios skundžiamo teismo nuosprendžio citatos matyti, jog teismas rėmėsi mokesčių specialisto išvada, kurioje teigiama, kad į UAB „VS‘ buhalteriją buvo įtraukta suklastota UAB „ŠZ“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEC Nr. 1562640, tačiau minimos sąskaitos faktūros suklastojimo faktas ir iš to kylanti baudžiamoji atsakomybė buvo nustatinėjama būtent skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Kasatorius pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymas nesuteikia Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnui teisės ir (ar) kompetencijos nustatyti, kad tam tikras buhalterinis dokumentas yra suklastotas, o tuo labiau teismas negali vadovautis tokia išvada kaip tinkamu įrodymu nustatant nusikalstamos veikos požymius.

96E. U. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 118 000 Lt pasisavinimo iš UAB „VS“. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad E. U. kartu su J. V. suklastojo PVM sąskaitą faktūrą, serija REV Nr. 03, įrašius melagingus duomenis, jog J. V. įmonė „R“ pagal sutartį Nr. T401 nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. suteikė tarpininkavimo paslaugas 118 000 Lt sumai, iš jų 18 000 Lt PVM. Teismo sprendime nurodoma, kad pagal šią sąskaitą faktūrą UAB „VS“ direktorius E. U. 100 000 Lt pagal kasos pajamų orderius sumokėjo J. V. įmonei „R“, o 18 000 Lt pervedė banko pavedimu. Kasatoriaus teigimu, šioje dalyje teismas padarė klaidingą išvadą, kad E. U. veika atitinka 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tiek BPK, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad inkriminuojant šią nusikalstamą veiką yra būtina tiksliai nustatyti ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje pagrįsti turto pasisavinimu padarytos žalos dydį. Šiuo atveju, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad teismas tinkamai nepagrindė ir nenustatė padarytos žalos dydžio. Nuosprendžio dalyje „Dėl 18 000 Lt PVM sukčiavimo UAB „VS“ naudai“ yra teigiama, kad J. V. įmonei „R“ buvo sumokėta 118 0000 Lt, iš jų 100 000 Lt grynais, 18 000 Lt banko pavedimu. Liudytojas J. V. teigia, kad jis kasos pajamų orderius 100 000 Lt tik pasirašė ir pinigų negavo, o dėl 18 000 Lt negalėjo paaiškinti. 18 000 Lt sumokėjimas J. V. įmonei yra įrodytas banko pavedimu ir byloje nėra nė vieno įrodymo, kad šie pinigai buvo kaip nors grąžinti ar perduoti E. U.. Kaip matyti, yra nesutapimas tarp bylos įrodymų ir teismo pozicijos dėl padarytos žalos dydžio.

97Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas aprašomojoje dalyje turi pagrįsti visus nuskalstamos veikos požymius. Nuosprendžio dalyje „Dėl 18 000 Lt PVM sukčiavimo UAB „VS“ naudai“ nurodoma, kad E. U. tyčia buvo nukreipta į 18 000 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestį, kurį apgaulės būdu panaikino UAB „VS“ naudai. Be to, aprašant abu epizodus, nurodyta, kad J. V. įmonei „R“ buvo sumokėta 118 000 Lt, iš jų 100 000 Lt grynais pagal kasos pajamų orderius, 18 000 Lt banko pavedimu. Pasak kasatoriaus, teismas netyrė ir nenustatė labai svarbaus fakto – E. U. realaus disponavimo 100 000 Lt grynaisiais, kurie priklausė UAB „VS“. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra paminėtas nei vienas finansinis dokumentas ar kitas įrodymas, patvirtinantis, kad E. U. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį būtų perduota tokia pinigų suma, taip pat nenurodyti UAB „VS“ kasos duomenys, kuriuose matytųsi, kad 100 000 Lt buvo pas bendrovės direktorių. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, pasak kasatoriaus, reikia įvertinti, ar, neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme. Taip pat kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį (Vyriausybės nutarimo 4 punktas). Taigi, bet kuriuo atveju grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos patvirtina kasos išlaidų orderis. Nagrinėjamu atveju kasos išlaidų orderiai išrašyti nebuvo, o tai, pasak kasatoriaus, dar kartą patvirtina faktą. Be to, kasatoriaus nuomone, remdamiesi vien tik abejonių keliančiais ir tinkamai neįformintais buhalterinės apskaitos dokumentų įrašais bei jų pagrindu specialistų pateiktais paaiškinimais, teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, iš kurios išplaukia teismų praktikoje suformuluotas principas, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

98Kasaciniame skunde nurodoma, kad net ir darant prielaidą, jog nenustatytu būdu pinigai E. U. buvo perduoti, teismas nenustatė visų nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas apie nuteistojo veikos atitikimą BK 183 straipsnio 2 daliai sprendė vien pagal objektyvųjį veikos požymį – grynųjų pinigų perdavimą nuteistajam, o dėl jo tyčios padarius būtent šią nusikalstamą veiką konkrečių argumentų nepateikė. Teismas netyrė nuteistojo psichinio santykio su daroma veika, būtent – ar pinigų perdavimas nuteistajam (jei jie iš tiesų buvo perduoti) buvo jo tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Tik nustačius tokią aplinkybę būtų galima teigti, kad tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu neturi kvalifikuojamosios reikšmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų įvertinimas, kasatoriaus nuomone, nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

99Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime, aprašant E. U. inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl 69 000 Lt pasisavinimo požymius, teismas nenurodė kokie bylos duomenys patvirtina, kad J. V. perdavė 69 000 Lt E. U., o jis juos priėmė. Taip pat nenurodoma ir kada tie pinigai galėjo būti perduoti. Kasatorius pažymi, kad pinigų perdavimo faktas yra labai svarbus kvalifikuojant E. U. veiksmus pagal 183 straipsnio 2 dalį, nes būtent nuo pinigų gavimo, t. y. turto užvaldymo, laikoma, kad nusikaltimas yra baigtas. Nenustačius neginčytinų įrodymais grindžiamų faktų apie grynųjų pinigų E. U. išdavimą, teismų išvados ir nuosprendžiai šiuo klausimu grindžiami prielaidomis ir yra tik tikėtini.

100Be to apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra tirta ir nustatyta, kiek pinigų J. V. perdavė E. U.. J. V., liudydamas teisme, yra pripažinęs, kad pinigus grąžino be PVM, o E. U. yra kaltinamas pasisavinęs visus IĮ „R“ pervestus 69 000 Lt, įskaitant ir PVM, kuris bylos duomenimis yra sumokėtas į valstybės biudžetą. Kasatorius nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas išdėstė tik kaltinamojo kaltumą pagrindžiančius įrodymus ir jų negretino su duomenimis, kurie paneigia kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius – tirdamas susijusias nusikalstamas veikas, kilusias iš tų pačių kaltinamojo veiksmų (epizodas dėl 69000 Lt pasisavinimo ir epizodas dėl 11 266 Lt PVM sukčiavimo) teismas nepašalino įrodymų prieštaringumo.

101Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrindus visų nusikalstamos veikos požymių, negalima teigti, kad teismas visiškai įrodė, jog E. U. padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad E. U. buvo nuteistas pagal dviprasmiškus ir neaiškius kaltinimus, pasak kasatoriaus, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis.

102Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, tinkamai nesuformulavus kaltinimo, buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje. Toks nurodytų BPK normų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl juo buvo pažeistos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius pažymi, kad daugelyje E. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymų yra nurodoma: „tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje“. Iš tokių kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodytų formuluočių neaišku, ar E. U. buvo kaltinamas ir perduotas teismui dėl to, kad disponuodamas UAB „VS“ lėšomis jis sumokėjo tretiesiems asmenis už galbūt nesuteiktas paslaugas ir jų neatgavo, ar vis dėlto šiuos pinigus ir kiek jų panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taigi, pasak kasatoriaus, kaltinamajame akte buvo netinkamai suformuluoti nusikaltimo sudėties požymiai – neteisėta veika, padarytos žalos dydis, vieta ir laikas. Epizoduose dėl 69 000 Lt pasisavinimo ir dėl 11 266 Lt PVM sukčiavimo visiškai neaiškus 11 266 Lt PMV statusas – ši suma yra įskaičiuota ir į E. U. pasisavintas lėšas, ir į UAB „VS“ apgaulę panaikintos turtinės prievolės dydį, ir į J. V. įmonės „R“ buhalteriją kaip mokėtinas PVM, o bylos duomenimis, šis 11 266 Lt dydžio PMV yra sumokėtas į valstybės biudžetą (BPK 219 straipsnio pažeidimai). Kasatorius pažymi, kad teismas, aprašydamas sukčiavimo, iššvaistymo ir pasisavinimo nusikalstamas veikų požymius, jomis padarytas žalas, tiksliai neįrodė jų dydžių, nes netinkamai vertino PVM mokėjimo ir susigrąžinimo aplinkybes. Tos pačios PVM sumos yra nurodomos ir kaip sumokėtos valstybės biudžetui, ir pasisavintos ar iššvaistytos. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai privalėjo arba patys pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, arba, nesant galimybės to padaryti teisme, perduoti byla prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Kasatoriaus nuomone, šis netikslus kaltinimo suformulavimas yra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

103Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį aiškumo ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo klausimas nebuvo tiesiogiai keliamas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. U. pripažinimo kaltu pagal minėtą BK straipsnį, taip pat buvo nurodoma, jog ši teismo išvada nebuvo pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas klausimas dėl E. U. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, apima ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo klausimą, todėl šiuo klausimu gali būti pateiktas kasacinis skundas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

104Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. U. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 166 361 Lt iššvaistymo. Nuosprendyje nurodoma, kad E. U. , būdamas UAB „VS“ direktoriumi, sudarė sutartis su mobiliojo ryšio operatoriais dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, gavo iš jų SIM korteles ir už suteiktas paslaugas operatoriams sumokėjo 166 361 Lt. Tame pačiame teismo sprendime nustatyta, kad E. U. neteisėtai vertėsi ūkine veikla ir minėtos SIM kortelės buvo reikalingos jo veiklai, iš kurios naudą gavo jis, o ne UAB „VS“, todėl teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. iššvaistė UAB „VS“ pinigus – 166 361 Lt.

105Kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje teisėje įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Kasatoriaus teigimu, teismas, laikydamasis klaidingos teisinės pozicijos, t. y. kad realiai mobiliojo ryšio paslaugomis naudojosi E. U. (nes jam neteisėta veika yra inkriminuota tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu), padarė išvadą, kad mobiliojo ryšio paslaugų pirkimo sutartys yra akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantis, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantis, ekonomiškai nepagrįstas, nelogiškas sandoris. Kasatorius nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog minėtų sutarčių pagrindu gautomis SIM kortelėmis naudojosi UAB „GS“, teikdama telefoninių pokalbių srauto persiuntimą pagal UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. GS-LT, ir gavo už tai užmokestį. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad tarp UAB „GS“ ir UAB „VS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Šio fakto įrodinėjimą apsunkina civilinės sutarties tarp abiejų ūkinių subjektų nebuvimas, tačiau, kasatoriaus teigimu, paslaugų suteikimo faktas, pasinaudojimas jomis visiškai aiškiai nustato galiojantį UAB „VS“ 166 361 Lt dydžio (nes būtent tokia buvo UAB „VS“ teikiamų paslaugų savikaina) turtinį reikalavimą už suteiktas paslaugas UAB „GS“ ir šis turtinis reikalavimas nėra panaikintas nei teisės aktu, nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Egzistuojant realiai turtinei 166 361 Lt dydžio reikalavimo teisei, nėra pagrindo teigti, kad ši suma buvo iššvaistyta iš UAB „VS“. Tuo metu, kai UAB „VS“ teikė paslaugą įmonei „GS“, buvo visiškai realu, kad UAB „GS“ už jas atsiskaitys, nes gaudavo apmokėjimas iš AB „Lietuvos telekomas“.

106Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįrodė ir tikslaus tariamai pasisavintų pinigų dydžio. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „VS“ tretiesiems asmenims pinigus mokėjo pagal jų pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir įgijo bei pasinaudojo PVM susigrąžinimo galimybe. Taigi visa UAB „VS“ sumokėta suma trečiosioms šalims (tariamai E. U. iššvaistyta) turėtų būti mažinama PVM dydžiu. Be to, UAB „VS“ yra iki šiol veikiantis ūkio subjektas, kuris gali ir turi visišką teisę pareikalauti iš E. U. atlyginti galbūt padarytą žalą. Pasak kasatoriaus, esant akivaizdiems civiliniams santykiams, nėra teisinio pagrindo UAB „VS“ direktoriaus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartą: „Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas“. Taigi, baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Toks aiškinimas kyla iš konstitucinės jurisprudencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kurioje yra išaiškinta, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo atveju, pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad UAB „VS“ direktorius E. U. atsakomybė turėtų būti sprendžiama civiline tvarka. Kasatorius pažymi, kad UAB „VS“ dėl šio E. U. nusikalstamos veikos epizodo nėra pareiškusi civilinio ieškinio nei civiline, nei baudžiamąja tvarka, todėl neaišku, kokiais įrodymais teismas grindžia, kad bendrovės turtas yra iššvaistytas ir jai padaryta žala.

107Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai.

108Veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromos turint tikslą sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Kitais atvejais panašios veikos daromos norint įsigyti į įmonės kasą neįtrauktų pinigų, kad juos būtų galima naudoti to neparodant buhalterinėje apskaitoje ar kitais tikslais. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms svarstytina, ar asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią, ar realią sutaptį, nes nuo to priklauso tinkamas įstatymo pritaikymas paskiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

109Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija praktiškai idealiai atitinkanti šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi išaiškintą teisės taikymo situaciją. E. U. yra kaltinamas dėl veikų, numatytų BK 182, 183, 300, 222 straipsniuose, tačiau teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenurodo, kokios iš jų sudaro idealią ar realią sutaptį. Tik skiriant bausmę nurodomą, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu. Kasatoriaus teigimu, nenustačius, kurios veikos sudaro idealią ar realią sutaptį, neaišku, ar tinkamai pritaikytas įstatymas, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

110Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog teismas nenustatė aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti E. U. mažesnę negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti jam švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalį). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tarnas Kovdcs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013).

111Kasatorius nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, iš esmės suvaržiusių įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises ir sukliudžiusių pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo išnagrinėti tokios didelės apimties baudžiamąją bylą, tai pareikalavo didelių laiko sąnaudų, juolab kad aplaidus bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme lėmė daug sudėtingesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. E. U. nuo teismo nesislapstė, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirbo, rūpinosi šeima, tai parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei ir siekį tapti visateisiu visuomenės nariu. Kasatorius taip pat pažymi, kad nuo nusikaltimų padarymo (2004 metų) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2014 metų) praėjo beveik dešimt metų ir tai iš tiesų yra ilgas laikotarpis teisingumo vykdymo prasme, iš esmės teigiamai apibūdinantis kasatorių ir parodantis jo mažesnį pavojingumą.

112Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ilgas bylos nagrinėjimas, kaip pagrindas mažinti bausmę, yra nepritaikytas tik E. U. ir tai yra šiurkštus Konstitucijos 29 straipsnio, numatančio, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, pažeidimas. Kasatorius nurodo, kad teisėjų kolegija privalėjo nustatyti, jog dėl E. U. baudžiamasis procesas truko per ilgai, nes jis truko tiek pat, kiek ir kitiems nuteistiesiems, kuriems ši aplinkybė buvo nustatyta ir pritaikyta (I. V., J. V.). Teisėjų kolegija, nustačiusi byloje nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimus, turėjo tai pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą pritaikius nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sušvelninti E. U. paskirtas bausmes, neskiriant laisvės atėmimo bausmės.

113Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas padarytos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nepagrįstai jas sutapatino su nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, nurodydamas, jog atsižvelgia į tai, kad E. U. padarė keletą sunkių ir apysunkių nusikaltimų. Tačiau teismas visiškai neįvertino mažesnį veikų pavojingumą parodančių aplinkybių, t. y. kad nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas ne savo asmeninės naudos, o užsiimdamas verslu galbūt netinkamai jį organizavo. Padaryta žala nesukėlė sunkių padarinių įmonėms, jokių civilinių ieškinių nepareikšta, o žala valstybei buvo visiškai atlyginta.

114Kasatorius pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir įvykdymas būtų itin sunkus psichologinis smūgis nuteistojo šeimos nariams, kuris gali turėti neigiamų padarinių ne tik jų psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Tai patvirtina teismui pateikiami medicininiai duomenys apie tai, jog po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo pablogėjo paties nuteistojo fizinė sveikata (konstatuota išeminis miokardas) ir šiuo metu nuteistasis yra gydomas ligoninėje. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šeima svarbiu naujos gyvybės atsiradimo momentu ir pakankamai ilgam terminui netektų šeimos maitintojo, vyro, tėvo, sūnaus. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į ekonominį laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistajam aspektą. Pastaruoju metu valstybės baudžiamojoje politikoje akcentuojama alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, skyrimo būtinybė, siekiant užtikrinti vienus iš svarbiausių bausmių tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasatoriaus nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir akivaizdžiai skiriasi nuo kitiems asmenims paskirtų bausmių už panašaus sunkumo nusikalstamas veikas.

115Kasatoriaus nuomone, visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nuteistajam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, numatyta BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuojama jo padaryta veika sankcijose, neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir kasatoriui skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės tikslai, pasak kasatoriaus, šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant E. U. laisvės atėmimo bausmės.

116Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

117Atsiliepime teigiama, kad, nuteisiant E. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad UAB „GS“ 2004 m. vasario 3 d. sudarė tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. 5 GS-LT su AB „Lietuvos telekomas“, pagal kurią UAB „GS“ įsipareigojo AB „Lietuvos telekomas“ telefono pokalbių srautus per UAB „GS“ tinklą siųsti į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus („Bitė GSM“, „Omnitel“, „Tele 2“). UAB „GS“ tą pačią dieną sudarė Tranzito paslaugų teikimo sutartį Nr. ŠZ-GS-LT su UAB „ŠZ“. Sutartyje nurodyta, kad UAB „ŠZ“ įsipareigojo iš UAB „GS“ tinklo tranzitu siųsti nacionalinių pokalbių srautus per UAB „ŠZ“ tinklą į trečiojo operatoriaus tinklą. Atsiliepime nurodyta, kad iš šių dokumentų atrodytų tarsi susitariama dėl tam tikrų specifinių sutartyse numatytu darbu atlikimo ir atsiskaitymo už juos. Tačiau, pasak prokuroro, teismuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad minėtose sutartyse numatytų darbų UAB „GS“ ir UAB „ŠZ“ neatliko ir net negalėjo atlikti, taigi jos iš esmės buvo tik priedanga. Faktiškai visus darbus, numatytus aptariamose sutartyse, atliko E. U., kuris su UAB „GS“, UAB „ŠZ“ jokiais darbiniais santykiais nebuvo susijęs, tačiau AB „Lietuvos telekomas“ už suteiktas paslaugas atsiskaitė su UAB „GS“ – 2004 m. pervedė 699 225,69 Lt (106 200,76 lt. PVM) į šios įmonės banko sąskaitą. Nuteistasis I. V., kito nuteistojo J. V. nurodymu, šiuos pinigus paėmė iš minėtos sąskaitos ir perdavė J. V. , kuris juos perdavė E. U.. Vėliau J. V. kompiuteriu atspausdindavo UAB „ŠZ“ PVM sąskaitas faktūras apie neva UAB „ŠZ“ atliktas tranzito paslaugas UAB „GS“. Tai buvo įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais bei patvirtinta apeliacinės instancijos teisme, paties E. U. iniciatyva iškviestų liudytojų I. B., G. B. parodymais. Prokuroras nurodo, kad tokios veiklos neteisėtumas pasireiškė tuo, jog pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių, Telekomunikacijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 17 straipsnio 5 punkto nuostatas, jei telekomunikacinė veikla įrašyta į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ūkio subjektas ne vėliau kaip prieš 28 dienas iki veiklos pradžios privalo pranešti apie ketinimą vykdyti veiklą. Kaip nustatyta byloje, E. U. verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos įregistravęs nebuvo, pranešimo apie veiklos pradžią Ryšių reguliavimo tarnybai nepateikė.

118Atsiliepime pažymima, kad BK 202 straipsnyje numatyti du alternatyvūs požymiai – versliškumas ir stambus mastas. 2004 m. vasario 3 d. tranzito paslaugų teikimo sutartyje Nr. GS-LT numatyta, kad UAB „GS“ įsipareigojo AB „Lietuvos telekomas“ telefono pokalbių srautus per UAB „GS“ tinklą siųsti į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus. Šias paslaugas faktiškai teikė E. U. kaip fizinis asmuo nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. ir už tą darbą AB „Lietuvos telekomas“ pervedė 699 225, 69 Lt į UAB „GS“ banko sąskaitą. Prokuroro nuomone, tai įrodo versliškumo požymį. Aptariamų paslaugų vertė viršija 5000 MGL sumą, taigi, pasak prokuroro, ir stambaus masto požymis inkriminuotas pagrįstai. Atsiliepime pažymima, kad, inkriminuojant BK 202 straipsnį, užtenka nustatyti bent vieno požymio – versliškumo ar stambaus masto – buvimą, tačiau nuteistojo E. U. veiksmuose buvo abu šie požymiai.

119Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius savaip interpretuoja įrodymus (A. B. parodymus, sutarties tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ pasirašymą bei vykdymą ir kt.), motyvuodamas netinkamą BK 202 straipsnio taikymą, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu.

120Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ nurodyta (17 punktas), kad jeigu kaltininkas, suklastojęs oficialų dokumentą ir jį panaudojęs ar tokį dokumentą tik panaudojęs, pasisavina arba iššvaisto svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį – BK 207 ir 275 straipsnius, jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina iš sutapties ir pagal BK 207 straipsnį. Šioje byloje E. U. buvo kaltinamas bei nuteistas ir pagal BK 182 straipsnį (ne tik 222 straipsnį), todėl pagal nusistovėjusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal 300 straipsnį.

121Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, analizuojant E. U. inkriminuojamų sukčiavimų subjektyviąją pusę ir jų kaltės formą, jo veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, jog šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, kad iš esmės be E. U. ir jo bendrininkų J. V., I. V. aktyvių veiksmų minėti nusikaltimai būtų neįmanomi. Vertinant teisme ištirtų įrodymų visumą akivaizdu, kad jie pakankamai gerai išmano mokestinius klausimus, jų veiksmai buvo visiškai sąmoningi ir valingi. Neabejotina, kad juos atlikdami kaltinamieji suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

122Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus teiginiais, kad E. U. pagal BK 183 ir 184 straipsnius nuteistas nepagrįstai, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Prokuroro nuomone, šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai pasisakyta, kodėl teismas mano, kad E. U. veika atitinka BK 183, 184 straipsniuose numatytas veikų sudėtis. Taip pat atsiliepime pažymima, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimų dėl BK 183, 184 straipsnių pritaikymo E. U. apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, o tik patikrino bylą tiek, kiek prašė pats E. U., t. y. dėl BPK 305 straipsnio galimų pažeidimų, netinkamo BK 202 ir 182 straipsnių taikymo, taip pat dėl neapklaustų liudytojų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, apklausė. E. U. apeliaciniu skundu neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 183, 184 straipsnius, todėl, pasak prokuroro, kasacine tvarka šios dalies advokatas R. Žėkas negalėjo apskųsti.

123Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus teiginiais, kad E. U. nuteistas pagal neaiškius kaltinimus. Prokuroro teigimu, kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus. Taip pat atsiliepime pažymima, kad šio klausimo, t. y. neva neaiškių kaltinimų, E. U. nekėlė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

124Taip pat prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad skiriant bausmę E. U. baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, nes neatsižvelgta į ilgai trukusį bylos nagrinėjimą teisme, ir kad E. U. turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas E. U. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, kaltininko asmenybę) bei paskyrė protingumo, teisingumo, proporcingumo principus atitinkančią bausmę. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Viena iš bausmės paskirčių – teisingumo principo įgyvendinimas. Prokuroro nuomone, nuteistajam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata – tai išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią teismas gali skirti kitokią bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, jei yra išimtinės aplinkybės, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus visų aplinkybių visumai. Ši taisyklė teismų praktikoje taikoma tik išimtiniais atvejais, kai numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali būti taikomas tada, kai yra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010). Kasaciniame skunde minimos aplinkybės, kad kasatorius yra vyras, tėvas, sūnus, t. y. jo socialiniai ryšiai, pasak prokuroro, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, todėl šioje byloje teismams tokių aplinkybių nenustačius nebuvo ir nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į ilgai trunkantį procesą skirdamas bausmę E. U.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuo E. U. nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko ir byloje nėra duomenų, kad per tą laiką E. U. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl skirtos artimos minimumui laisvės atėmimo bausmės

125.

126Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

127Dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir mokestinio sukčiavimo santykio

128BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

129Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013).

130Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-58/2013, 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).

131E. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad organizavo sutarties tarp UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sudarymą, kuria UAB „GS“ įsipareigojo AB „Lietuvos telekomas“ telefono pokalbių srautus į Lietuvos judriojo ryšio operatorių telekomunikacijų tinklus siųsti per UAB „GS“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nepadavę kasacinių skundų nuteistieji J. V. ir I. V. dėl šios bendrovės, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo ir vadovavimo jai nuteisti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš nuosprendžio, E. U. neteisėtas vertimasis ūkine veikla pasireiškė tuo, kad faktiškai sutartyje nurodytas paslaugas teikė ne UAB „GS“, o jis pats kaip fizinis asmuo, neturėdamas verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos. Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos telekomas“ pervedus į UAB „GS“ banko sąskaitą 699 225,69 Lt, šie pinigai buvo paimti ir perduoti E. U., kuris juos nenustatytomis proporcijomis padalijo tarp visų organizuotos grupės narių.

132Pateikti bylos duomenys rodo, kad E. U. nuslėpė savo individualią veiklą ir iš jos gautas pajamas nuo mokesčių administratoriaus ir nesumokėjo nustatytų mokesčių. Būtent tuo pasireiškė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytas kitoks neteisėtas vertimasis ūkine veikla. Tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams.

133Kasatorius nurodo, kad teismas niekaip nemotyvavo savo išvados dėl versliškumo ir stambaus masto požymių, kurių bent vienas yra būtinas veikai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Toks nuosprendžio trūkumas nėra esminis BPK pažeidimas, nes tokia išvada išplaukia iš visos nuosprendyje aprašytos nuteistojo E. U. nusikalstamos veikos.

134Teismų praktikoje konstatuota, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011 („Teismų praktika“ Nr. 36, p. 282). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent E. U. organizavo parengiamuosius darbus neteisėtai ūkinei veiklai vykdyti, todėl jo veiksmuose versliškumo požymis nustatytas teisingai.

135Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą. Gautos pajamos iš E. U. neteisėtos ūkinės veiklos šią sumą viršija dešimt kartų. Taigi ir šis veikos objektyvusis požymis yra akivaizdus.

136Esant išdėstytoms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas nuteistajam E. U. pritaikytas tinkamai.

137Kartu kolegija pažymi, kad ryšium su nuteistojo E. U. pripažinimu kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų J. V. ir I. V. – pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, nuteistųjų E. U., J. V. ir I. V. nusikalstamoje veikoje nėra jiems inkriminuoto nusikaltimo, kad jie apgaule UAB „GS“ naudai pasikėsino išvengti (panaikinti) 106 200, 76 Lt prievolę valstybės biudžetui, požymių. Ši veika inkorporuota į tęstinę veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas išvengti (panaikinti) didelės vertės – 135 427,88 Lt – turtinę prievolę valstybės biudžetui.

138Pats apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad darbai pagal UAB „GS“ ir AB „Lietuvos telekomas“ sutartį buvo realiai atlikti, juos atliko ne UAB „GS“, o nuteistasis E. U., versdamasis neteisėta ūkine veikla: jis disponavo visais pinigais, nuslėpė juos nuo mokesčių administratoriaus, t. y. nesumokėjo jokių mokesčių. Prievolė sumokėti mokesčius tenka pajamas gavusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju mokesčių nemokėjimas yra vertimosi neteisėta ūkine veikla objektyvusis požymis. UAB „GS“ buvo panaudota E. U. neteisėtoje ūkinėje veikloje kaip šios veiklos būdas, už tai nuteistas E. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir jos nuslėpimo priemonė, už tai nuteisti J. V. ir I. V. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Kolegijos vertinimu, UAB „GS“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų realiai E. U. atliktiems darbams, įtraukimas į šios bendrovės buhalterinę apskaitą negali būti laikomas pasikėsinimu neteisėtai padidinti PVM atskaitą 106 200,76 Lt suma. Byloje nustatytas kitoks mokestinio sukčiavimo mechanizmas – realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, taip dirbtinai padidinant ūkinės veiklos sąnaudas ir įgyjant teisę į mokestinę atskaitą. Kasatorius bendrais samprotavimais neigia šios nuteistojo E. U. nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, t. y. tiesioginę tyčią, nurodydamas, kad apie kaltės formą turi būti sprendžiama iš objektyvių bylos duomenų. Tačiau būtent objektyvūs bylos duomenys ir leido teismui spręsti apie nuteistojo tiesioginę tyčią. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą ir tuo pagrindu suformuotų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų, mažinančių įmonės mokestinę naštą, pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingai įvertintas kaip tiesioginės tyčios išraiška. Priešingai negu teigia kasatorius, nuosprendyje dėl kiekvienos nusikalstamos veikos nurodyti jos padariniai, t. y. išvengtų mokesčių sumos.

139Pašalinus iš tęstinės veikos vieną iš jos sudėtinių dalių, pasikėsintos išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui vertė sumažėja iki 29 227,12 Lt (135 427,88 – 106 200,76) ir nebesudaro 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas ir E. U. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (135 427,88 Lt epizodas) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (29 227,12 Lt epizodas). Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį toks pat sprendimas priimamas ir nepadavusiems kasacinių skundų nuteistiesiems J. V. ir I. V..

140Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

141BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

142Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

143E. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad UAB „VS“ vardu sudaręs sutartį su UAB „Tele2“ dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo, o dar su šešiomis įmonėmis – panaudos sutartis, pagal kurias gautas SIM korteles naudojo pats asmeniškai versdamasis pirmiau aptarta neteisėta ūkine veikla, o už paslaugas sumokėjo UAB „VS“, taip iššvaistydamas jo žinioje buvusias šios bendrovės 166 361 Lt pinigines lėšas.

144Kasatoriaus argumentai grindžiami deklaratyviu teiginiu, esą SIM kortelėmis naudojosi UAB „GS“. Pasak kasatoriaus, tarp UAB „GS“ ir UAB „VS“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir UAB „VS“ turi 166 361 Lt reikalavimo teisę, todėl šie santykiai neturi būti kriminalizuoti. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, pagal kurias UAB „GS“ jokios veiklos nevykdė ir buvo įsteigta neteisėtai veiklai nuslėpti.

145Kasatoriaus nuomone, iššvaistyta suma turėtų būti sumažinta PVM dydžiu, nes UAB „VS“, įtraukdama į buhalterinę apskaitą kitos sutarties šalies pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, pasinaudojo PVM susigrąžinimo galimybe. Kolegija neturi pagrindo atmesti tokį argumentą, nes šiuo klausimu tarp atskirų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalių yra esminis prieštaravimas.

146Pirmosios instancijos teismas E. U. buvo nuteisęs pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl PVM sukčiavimo UAB „VS“ naudai, panaikinant prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 24 483,42 Lt PVM, nes ši bendrovė įtraukė į buhalterinę apskaitą ir jos pagrindu pateiktas PVM deklaracijas, PVM sąskaitas faktūras pagal minėtas sutartis dėl mobiliojo ryšio paslaugų, kuriomis UAB „VS“ nesinaudojo.

147Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priėmęs naują nuosprendį, dėl šio kaltinimo E. U. išteisino. Toks sprendimas reiškia, kad ši suma liko UAB „VS“ dispozicijoje teisėtai ir nebuvo iššvaistyta. Nagrinėdama bylą pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kolegija negali vertinti tokio apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuris kartu reiškia ir iššvaistytos pinigų sumos sumažinimą iki 141 877,58 (166 361 – 24 483,42) Lt. Toks sumažinimas nuteistojo E. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos, nes iššvaistyta suma lieka didelė.

148Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo santykio

149Kasatorius, remdamasis teismų praktika, teigia, kad nuteistojo E. U. veiksmai kaip apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo sutaptis kvalifikuoti neteisingai.

150Iš tikrųjų teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2006).

151Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad E. U. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „VS“ apgaulingo buhalterinės apskaitos organizavimo, įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Jis gi pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl devynių nusikalstamų veikų, iš jų dėl keturių PVM sąskaitų faktūrų ir dviejų kasos pajamų orderių suklastojimo ir panaudojimo, duodant nurodymą įtraukti juos į UAB „VS“ buhalterinę apskaitą.

152Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Taigi PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių suklastojimas, juo labiau jų panaudojimas įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą, yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. U. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (keturių PVM sąskaitų faktūrų ir dviejų kasos pajamų orderių suklastojimo bei panaudojimo) naikintina ir byla nutrauktina.

153Priešingai negu teigia kasatorius, pagal minėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas PVM ir pelno mokesčio deklaracijos nėra apskaitos dokumentas. E. U. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas ir dėl dviejų PVM deklaracijų bei vienos pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo, pateikiant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip sumažinant mokestinę prievolę. Pagal jau seniai susiklosčiusią teismų praktiką sukčiavimo bylose žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui įgyti, šiuo atveju turtinei prievolei sumažinti. Nusikalstamų veikų sutaptį sudaro tik sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2012). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos nuorodos dėl suklastotų dokumentų panaudojimo.

154Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos E. U. nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnį 1 dalį – 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo, 2004 m. sausio 26 d. pateikiant ją valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesant dėl to kasacinio skundo, šis nuosprendžio trūkumas gali būti ištaisytas tik šalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies šią E. U. nusikalstamą veiką.

155Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

156Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

157Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

158Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei (įmonėms) pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

159Nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. U. tvirtino, kad jo vadovaujamos UAB „VS“ sandoriai su UAB „ŠZ“ ir nuteistojo J. V. įmone „R“, kurių pagrindu įmonės lėšos buvo perduotos nuteistojo E. U. dispozicijon atsiskaityti su UAB „ŠZ“ ir įmone „R“, buvo realūs. Taigi jis atmetė jam perduotų lėšų panaudojimą kitoms įmonės reikmėms. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tie sandoriai buvo fiktyvūs. Priešingai negu kasaciniame skunde teigia nuteistojo E. U. gynėjas, teismas nustatė ir tai, kad pinigais disponavo būtent nuteistasis. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai kaip svetimo turto pasisavinimas kvalifikuoti teisingai.

160Pagal suklastotą sandorį su UAB „ŠZ“ dėl mobiliųjų telefonų už 153 636 Lt pirkimo pinigai E. U. buvo perduoti devyniais UAB „VS“ kasos išlaidų orderiais po 9 900 Lt kiekvienas, iš viso 89 100 Lt, o jų panaudojimas pateisintas suklastotais UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių kvitais. Kitų 64 536 Lt perdavimą nuteistajam teismas pagrindė UAB „VS“ 2004 m. kovo 26 d. avansine apyskaita Nr. 6, kuri sudaryta ne E. U. išduotų kasos išlaidų orderių, o suklastotų UAB „ŠZ“ kasos pajamų orderių kvitų pagrindu. Toks dokumentas nepatvirtina, kad jame nurodyta pinigų suma realiai disponavo nuteistasis E. U. (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Nesant kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, nuteistojo E. U. pasisavinta pinigų suma mažintina iki 89 100 Lt. Tokia nuosprendžio korekcija nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nekeičia, nes pasisavinta suma viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Analogiškas sprendimas priimamas ir nepadavusiam kasacinio skundo nuteistajam J. V. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

161Priešingai negu teigia kasatorius, esą dėl 118 000 Lt pasisavinimo grynųjų pinigų išdavimas nuteistajam E. U. nepatvirtintas kasos išlaidų orderiais, byloje yra du orderiai po 25 000 Lt ir vienas orderis 50 000 Lt, iš viso 100 000 Lt sumai, patvirtinantys šią aplinkybę (T. 31, b. l. 82-87). Kaip ir UAB „ŠZ“ atveju, jų panaudojimas pateisintas suklastotais J. V. įmonės „R“ kasos pajamų orderių kvitais. Byloje taip pat nustatyta, kad į šios įmonės sąskaitą banke UAB „VS“ direktoriaus nuteistojo E. U. nurodymu pagal tą pačią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą dėl 118 000 Lt vertės paslaugų suteikimo pervesta 18 000 Lt kaip atlygis už J. V. paslaugas savinantis UAB „VS“ lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl ir šią pinigų sumą vertina kaip E. U. žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimą. Kaltininkui patikėto ar buvusio jo žinioje turto pasisavinimas nuo iššvaistymo skiriasi tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Būtent tokia išvada išplaukia iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų E. U. veiksmų dėl UAB „VS“ turto 18 000 Lt perleidimo trečiajam asmeniui. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, nuosprendžio keitimas, perkvalifikuojant dalį svetimo turto pasisavinimo veikos į svetimo turto iššvaistymą, yra negalimas. Taip būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, nes ir tokiu atveju pasisavinta pinigų suma sudaro didelės vertės turtą. Pagal šį kaltinimą nuteistojo E. U. pasisavinta pinigų suma mažintina iki 100 000 Lt. Analogiškas sprendimas priimamas ir šio nusikaltimo bendrininkui nuteistajam J. V..

162Kitas UAB „VS“ pinigų pasisavinimo būdas susijęs su pinigų išgryninimu per J. V. įmonę „R“ pagal suklastotą sąskaitą faktūrą dėl 69 000 Lt vertės paslaugų suteikimo. Byloje nustatyta, kad pervestus į šios įmonės sąskaitą pinigus J. V. paimdavo ir perduodavo E. U. . Nustačius tokį pinigų perdavimo faktą, kasatoriaus argumentai, kad neaišku, kada ir kokiomis sumomis pinigai būdavo perduodami E. U., kiek sau pasilikdavo J. V., neturi reikšmės sprendžiant apie šios veikos baigtumą ir pasisavintos sumos dydį bei kvalifikuojant kaltininko veiksmus.

163Dėl turto pasisavinimo ir mokestinio sukčiavimo santykio, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

164Kasatorius teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nuteistajam jame išdėstyti kaltinimai neaiškūs ir dviprasmiški, taip buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Analogiškai vertinamos ir nuosprendyje išdėstytos pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės. Teismas nuosprendyje nepasisakė, kurios veikos sudaro idealiąją, o kurios realiąją sutaptį, todėl jam neaišku, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas skiriant galutinę subendrintą bausmę.

165Iš tikrųjų nuosprendyje nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją sutaptį, aprašytos atskirai, todėl jame neišvengta bereikalingų pasikartojimų ir perteklinių duomenų, tačiau tai vertintina kaip rašymo stilius, su kuriuo galima nesutikti, o ne kaip esminis BPK pažeidimas. Nusikalstamų veikų aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos byloje ištirtais įrodymais, duodančios pagrindą šias veikas kvalifikuoti pagal atitinkamą BK straipsnį, išdėstytos pakankamai aiškiai. Skiriant subendrintą bausmę, BPK nereikalauja pateikti detalią informaciją apie kiekvienos bausmės reikšmę galutinei bausmei, subendrinimo būdas turi būti įvardytas ir aiškus iš pačios nuosprendžio rezoliucinės dalies struktūros. Šiuos reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka.

166Minėta, kad nuteistojo E. U. nusikalstama veika kaip buvusio jo žinioje svetimo turto pasisavinimas kvalifikuota teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad toks šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, suponuoja PVM sąskaitų faktūrų klastojimą ir jų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą. Toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, už kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

167Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms svarstytina, ar kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią ar realią sutaptį, nes nuo to priklauso tinkamas įstatymo pritaikymas paskiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

168Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

169Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pasirinko bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdą. Apėmimas taikytas pagal abu BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus – idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir jų priskyrimą skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Taip yra apimtos visos baudos, nuteistajam E. U. paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad nusikaltimas, apeliacinės instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojamas į to paties straipsnio pirmąją dalį, bausmė už jį irgi apimtina griežtesne bausme, nes jis priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Laisvės atėmimo bausmės paskirtos už tris nusikaltimus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir vieną pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Šie nusikaltimai nesudaro idealiosios sutapties ir priskirti tai pačiai sunkių nusikaltimų kategorijai, taigi už juos paskirtos bausmės gali būti tik sudėtos. Pažymėtina, kad nuteistajam E. U. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė paskirta tik vienu mėnesiu ilgesnė negu griežčiausia bausmė, paskirta už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Kolegija konstatuoja, kad skiriant nuteistajam E. U. galutinę subendrintą bausmę baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau, atsižvelgiant į minėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio korekcijas, jo nusikalstamos veikos apimtis susiaurėjo ir tai turi atsispindėti švelninant jam paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę. Tuo tarpu pagal nuteistojo E. U. gynėjo kasacinį skundą padaryti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pakeitimai nuteistiesiems J. V. ir I. V. yra nežymūs ir neduoda pagrindo sumažinti jiems paskirtas bausmes.

170Bausmės dydžiui reikšmingas ir nepateisinamai ilgai užsitęsęs teisminis bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo padarydamas esminių BPK pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, šalindamas tuos pažeidimus, praktiškai bylą nagrinėjo iš naujo, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį. Apeliacinis procesas dėl didelės būtinų procesinių veiksmų apimties tęsėsi daugiau kaip ketverius metus, jo trukmei nuteistasis E. U. įtakos neturėjo, ilgą bendrą bylos procesą lėmė pirmosios instancijos teismo, kaip vieningos teismų sistemos dalies, padaryti pažeidimai. Nuo nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo praėjus beveik dešimčiai metų, sumenksta prevencinė ir pernelyg išryškėja baudžiamoji laisvės atėmimo bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis).

171Pasak nuteistojo E. U. gynėjo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, duodančias pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Pritaikęs šį straipsnį kitiems nuteistiesiems ir netaikęs jo E. U. , teismas esą pažeidė lygiateisiškumo principą. Tokie argumentai prieštarauja bylos duomenims, pagal kuriuos nuteistojo E. U. nusikalstamų veiksmų apimtis didesnė ir jo vaidmuo žymiai svarbesnis.

172Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokį savo sprendimą teismas privalo pagrįsti išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, buvimu.

173Nagrinėjamoje byloje E. U. nuteistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir su šiais nusikaltimais susijusį dokumentų klastojimą, mokestinį sukčiavimą ir jo vadovaujamos privačios įmonės turto pasisavinimą bei iššvaistymą, padarytus 2003-2005 metais. Bylos duomenys E. U. , kaip asmenybės, vertinimui yra neutralūs. Nei nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, nei kaltininko asmenybė neduoda pagrindo teigti, kad įgyvendinti teisingumo principui bendrosios bausmės skyrimo taisyklės yra nepakankamos.

174Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

175Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį.

1761. Nuosprendį dėl E. U. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šešių nusikalstamų veikų (keturių PVM sąskaitų faktūrų ir dviejų kasos pajamų orderių suklastojimo bei panaudojimo) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

177Iš trijų nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dviejų PVM deklaracijų ir vienos pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) aprašymo pašalinti šių dokumentų panaudojimą.

178Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti E. U. nusikalstamą veiką – 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos suklastojimą ir panaudojimą.

179Perkvalifikuoti nuteistojo E. U. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (135 427,88 Lt epizodas) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (29 227,12 Lt epizodas) ir paskirti bausmę 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą.

180Nuteistajam E. U. nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (153 636 Lt epizodas) pasisavintą sumą sumažinti iki 89 100 Lt, nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (118 000 Lt epizodas) pasisavintą sumą sumažinti iki 100 000 Lt, nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį iššvaistytą sumą sumažinti iki 141 877,58 Lt ir paskirti bausmes:

181pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (89 100 Lt epizodas) laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;

182pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (100 000 Lt epizodas) laisvės atėmimą penkiems mėnesiams;

183pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

184Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes ir apeliacinės instancijos teismo už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir E. U. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

1852. Nuteistajam J. V. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (153 636 Lt epizodas) pasisavintą sumą sumažinti iki 89 100 Lt, nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (118 000 Lt epizodas) pasisavintą sumą sumažinti iki 100 000 Lt ir pagal šiuos straipsnius paskirtų bausmių nekeisti.

186Perkvalifikuoti nuteistojo J. V. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (135 427,88 Lt epizodas) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (29 227,12 Lt epizodas) ir paskirti bausmę 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą.

187Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę ir apeliacinės instancijos teismo už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir J. V. galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (31 250 Lt) dydžio baudą.

1883. Perkvalifikuoti nuteistojo I. V. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (135 427,88 Lt epizodas) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (29 227,12 Lt epizodas) ir paskirti bausmę 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą.

189Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę ir apeliacinės instancijos teismo už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir I. V. galutinę subendrintą bausmę paskirti 200 MGL (25 000 Lt) dydžio baudą.

190Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;... 4. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ( 3 785 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 5. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (23 400 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (15 454 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 7. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 000 Lt epizodas) 50 MGL (6 250 Lt) dydžio... 8. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (8 100 Lt epizodas) 75 MGL (9 375 Lt) dydžio... 9. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (18 000 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 10. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (25 265 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 11. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (11 266 Lt epizodas) 100 MGL (12 500 Lt)... 12. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (9 388 Lt epizodas) 50... 13. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (135 427,88 Lt epizodas)... 14. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (166 361 Lt epizodas) laisvės atėmimu... 15. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (153 636 Lt epizodas) laisvės atėmimu... 16. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (118 000 Lt epizodas) laisvės atėmimu... 17. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (69 000 Lt epizodas) laisvės atėmimu... 18. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;... 19. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra, serija LEA Nr.... 20. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita-faktūra REV Nr. 03) – 50 MGL... 21. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio mėn. PVM deklaracija) 50... 22. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. metinė pelno mokesčio deklaracija)... 23. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kasos pajamų orderis, LAF Nr. 0058601) 50 MGL... 24. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kasos pajamų orderis, LAC Nr. 5399904) 50 MGL... 25. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra REV Nr. 14) 50 MGL (6... 26. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM sąskaita faktūra REV Nr. 15) 50 MGL (6... 27. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio mėn. PVM deklaracija) 50... 28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už... 29. E. U. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (54 030,78 Lt epizodas),... 30. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. V. ir I. V., A. B. atleistas nuo... 31. Teisėjų kolegija... 32. E. U. nuteistas už tokias nusikalstamas veikas.... 33. Neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent: nuo 2004 m. vasario 2... 34. J. V. ir I. V. nuteisti už tai, kad įsteigė juridinį asmenį, naudojamą... 35. E. U., J. V. ir I. V., veikdami organizuota grupe, apgaule kitų naudai... 36. E. U., 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu... 37. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562595, blanke apie tai, kad... 38. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562596, blanke apie tai, kad... 39. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562597, blanke apie tai, kad... 40. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562598, blanke apie tai, kad... 41. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliai... 42. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2004 m. vasario mėnesį, tiksliai... 43. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 8783944, apie tai, jog 2004-03-05... 44. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869672, apie tai, jog 2004-04-09... 45. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869676, apie tai, jog 2004-04-30... 46. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869678, apie tai, jog 2004-06-07... 47. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 8783945, apie tai, jog 2004-07-09... 48. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEC Nr. 3869684, apie tai, jog 2004-08-05... 49. Šiuos suklastotus dokumentus E. U. ir J. V. nurodymu I. V. perduodavo AB... 50. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562612, blanke apie tai, kad... 51. PVM sąskaitos faktūros, Serija LEC Nr. 1562619, blanke apie tai, kad... 52. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562629, blanke apie tai, kad... 53. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562627 blanke apie tai, kad... 54. PVM sąskaitos faktūros, serija LEC Nr. 1562633, blanke apie tai, kad... 55. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U. 2004 m. balandžio mėnesį, tiksliai... 56. Tokiais veiksmais organizuotos grupės nariai E. U., J. V. ir I. V., veikdami... 57. E. U., būdamas UAB „VS“ (į. k. ( - ), reg. Vilniuje, ( - )) direktoriumi,... 58. E. U. apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: būdamas... 59. E. U., veikdamas bendrininkų grupe su J. V. ir UAB „G“ direktoriumi E. J.,... 60. E. U., padedamas J. V., apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, t.... 61. E. U. ir J. V., veikdami bendrininkų grupe, 2004 m. balandžio mėnesį,... 62. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB... 63. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J.... 64. E. U. apgaule kitų naudai panaikino turtinę prievolę, t. y. būdamas UAB... 65. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, į... 66. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi,... 67. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2005 m. balandžio mėnesį,... 68. E. U., padedamas J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės... 69. Tokiais veiksmais E. U., padedant J. V., pasisavino jo žinioje buvusį... 70. E. U., padedamas J. V., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės... 71. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo... 72. E. U. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y.... 73. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6... 74. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, 2003 metų gruodžio mėnesį,... 75. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog UAB... 76. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V.... 77. E. U., būdamas UAB „VS“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, jog J. V.... 78. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y.... 79. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y.... 80. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y.... 81. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y.... 82. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t. y.... 83. E. U. suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, t.y.... 84. Kasaciniu skundu nuteistojo E. U. gynėjas advokatas R. Žėkas prašo... 85. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė... 86. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo E. U. veikos kvalifikavimas pagal... 87. Taip pat teismas neįrodė, kad E. U. inkriminuojama nusikalstama veikla... 88. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, būtina... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rodo, kad BK 202... 90. BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. neteisėta... 91. Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. U. nuteistas už neteisėtą ūkinę... 92. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo... 93. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu... 94. Taip pat, pasak kasatoriaus, kelia abejonių teismo teiginiai, kad E. U., J. V.... 95. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kvalifikuodamas nuteistojo veikas... 96. E. U. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 118 000 Lt pasisavinimo... 97. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas aprašomojoje dalyje turi pagrįsti... 98. Kasaciniame skunde nurodoma, kad net ir darant prielaidą, jog nenustatytu... 99. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime,... 100. Be to apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra tirta ir nustatyta,... 101. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nepašalinus... 102. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, tinkamai nesuformulavus kaltinimo,... 103. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 104. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. U. nuteistas pagal BK 184... 105. Kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje teisėje įmonės vadovo... 106. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįrodė ir tikslaus tariamai... 107. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 108. Veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182... 109. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija praktiškai... 110. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog... 111. Kasatorius nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog... 112. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ilgas bylos nagrinėjimas, kaip... 113. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas... 114. Kasatorius pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir įvykdymas... 115. Kasatoriaus nuomone, visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad šioje... 116. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 117. Atsiliepime teigiama, kad, nuteisiant E. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį,... 118. Atsiliepime pažymima, kad BK 202 straipsnyje numatyti du alternatyvūs... 119. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius savaip interpretuoja įrodymus (A. B.... 120. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m.... 121. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, analizuojant E. U. inkriminuojamų... 122. Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus teiginiais, kad E. U. pagal BK... 123. Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus teiginiais, kad E. U. nuteistas... 124. Taip pat prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad skiriant bausmę... 125. .... 126. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 127. Dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir mokestinio sukčiavimo santykio... 128. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 129. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 130. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 131. E. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad organizavo... 132. Pateikti bylos duomenys rodo, kad E. U. nuslėpė savo individualią veiklą ir... 133. Kasatorius nurodo, kad teismas niekaip nemotyvavo savo išvados dėl... 134. Teismų praktikoje konstatuota, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1... 135. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu... 136. Esant išdėstytoms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas nuteistajam E. U.... 137. Kartu kolegija pažymi, kad ryšium su nuteistojo E. U. pripažinimu kaltu... 138. Pats apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad darbai pagal UAB „GS“... 139. Pašalinus iš tęstinės veikos vieną iš jos sudėtinių dalių,... 140. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo... 141. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 142. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo... 143. E. U. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad UAB „VS“ vardu... 144. Kasatoriaus argumentai grindžiami deklaratyviu teiginiu, esą SIM kortelėmis... 145. Kasatoriaus nuomone, iššvaistyta suma turėtų būti sumažinta PVM dydžiu,... 146. Pirmosios instancijos teismas E. U. buvo nuteisęs pagal BK 182 straipsnio 1... 147. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs visą pirmosios instancijos... 148. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo... 149. Kasatorius, remdamasis teismų praktika, teigia, kad nuteistojo E. U. veiksmai... 150. Iš tikrųjų teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai... 151. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad E. U. nuteistas... 152. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį apskaitos dokumentas –... 153. Priešingai negu teigia kasatorius, pagal minėtas Buhalterinės apskaitos... 154. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje... 155. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 156. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 157. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 158. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti... 159. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. U. tvirtino, kad jo vadovaujamos UAB... 160. Pagal suklastotą sandorį su UAB „ŠZ“ dėl mobiliųjų telefonų už 153... 161. Priešingai negu teigia kasatorius, esą dėl 118 000 Lt pasisavinimo grynųjų... 162. Kitas UAB „VS“ pinigų pasisavinimo būdas susijęs su pinigų išgryninimu... 163. Dėl turto pasisavinimo ir mokestinio sukčiavimo santykio, bendrųjų bausmės... 164. Kasatorius teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio... 165. Iš tikrųjų nuosprendyje nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją... 166. Minėta, kad nuteistojo E. U. nusikalstama veika kaip buvusio jo žinioje... 167. Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą aptartu būdu galima... 168. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis bausmių... 169. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pasirinko... 170. Bausmės dydžiui reikšmingas ir nepateisinamai ilgai užsitęsęs teisminis... 171. Pasak nuteistojo E. U. gynėjo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė... 172. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 173. Nagrinėjamoje byloje E. U. nuteistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo... 174. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 175. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 176. 1. Nuosprendį dėl E. U. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl... 177. Iš trijų nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dviejų PVM... 178. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti E. U. nusikalstamą veiką... 179. Perkvalifikuoti nuteistojo E. U. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1... 180. Nuteistajam E. U. nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (153 636... 181. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (89 100 Lt epizodas) laisvės atėmimą... 182. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (100 000 Lt epizodas) laisvės atėmimą... 183. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.... 184. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias... 185. 2. Nuteistajam J. V. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183... 186. Perkvalifikuoti nuteistojo J. V. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1... 187. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią... 188. 3. Perkvalifikuoti nuteistojo I. V. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1... 189. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią... 190. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....