Byla 2A-131-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TMT investicijos“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. N. ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ priešieškinį dėl skolos priteisimo ieškovui A. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. G. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „TMT investicijos“ 45 394,65 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Eur ekspertizės išlaidas ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartimi (toliau – Sutartis) atsakovė (rangovė) įsipareigojo pastatyti arkinį sandėlį, pateikti projektą su ekspertize, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalys susitarė, kad viso objekto galutinė kaina yra 145 190,88 Eur (501 315,10 Lt) ir ji gali būti keičiama tik šalių susitarimu. Pagal Sutarties 3.1 p. atsakovė įsipareigojo viso objekto statybą atlikti per 2 mėnesius, tačiau darbų atlikimas daug kartų vėlavo ir buvo atlikta tik dalis sutartyje nurodytų darbų. Atsakovei ne kartą buvo siunčiami raštai dėl netinkamos darbų kokybės bei buvo prašoma ištaisyti defektus, tačiau atsakovė nurodytų defektų netaisė, todėl ieškovas 2015-05-14 pranešimu Sutartį nutraukė vienašališkai. 2015-06-10 ekspertizės akte nustatyta, jog atsakovė dalį darbų atliko su defektais, kurių ištaisymo suma sudaro 1 379,44 Eur, o neatliktų darbų vertė sudaro119 819,94 Eur. Ieškovo skaičiavimais, neatliktų darbų vertę atėmus iš Sutarties kainos, lieka 25 370,95 Eur suma, už kurią atsakovė ir yra atlikusi darbų. Kadangi atsakovei pervedus avansą buvo sumokėta daugiau, nei yra atlikta darbų, todėl buvo permokėta 44 015,21 Eur suma, kurią atsakovė privalo grąžinti ieškovui.
  3. Ieškovas dublike papildomai nurodė, jog statybos leidimas buvo gautas 2014-12-28, statybos darbų žurnalas atsakovei (rangovui) perduotas 2014-12-29, o atsakovė darbus pradėjo vykdyti tik 2014-12-29, todėl ieškovas, sumokėjęs avansą iki 2015-01-12, niekaip negalėjo įtakoti atsakovės sutartinių darbų vykdymo, kadangi pagal Statybos rangos sutarties 3.1 punktą darbų pradžia – 10 dienų nuo avansinio mokėjimo gavimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo tariamai investuotas lėšas. Atsakovės nekokybiškai atliktus darbus nustatė teismo ekspertas 2014-06-10 ekspertizės akte. Atsakovės argumentas, kad pagal šalių žodinį susitarimą buvo keista statybos rangos sutartis ir ją lydinti sąmata, nepagrįstas, kadangi visi sutarties pakeitimai gali būti daromi tik raštu ir turi būti pasirašyti abiejų sutarties šalių. Taip pat atsakovė nepagrįstai nurodė, jog užsakovo paskirtas techninės priežiūros atstovas priėmė išvardintus darbus ir leido statybos darbus tęsti toliau, priešingai, atsakovei buvo siunčiami raštai dėl netinkamos darbų kokybės, prašant ištaisyti defektus, o jų neištaisius Sutartis buvo nutraukta.
  4. Atsakovė UAB „TMT investicijos“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  5. Nurodė, jog sutarties vykdymo trukdžiai prasidėjo dėl ieškovo kaltės, iš karto po Sutarties pasirašymo, t. y. ieškovas įsipareigojo darbų pradžiai nedelsiant (per 6 dienas) sumokėti 30 proc. avansą nuo Sutarties sumos, tačiau šių įsipareigojimų savalaikiai nevykdė: 2014-10-15 ieškovas sumokėjo tik 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2014-12-03 sumokėjo dar 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o likusius 49 996,54 Lt (14 480,00 Eur) sumokėjo 2015-01-12. Ieškovas paskutinius avanso pinigus sumokėjo pavėlavęs tris mėnesius, kas labai komplikavo darbų eigą ir privertė atlikti darbus savo lėšomis. Atlikus pirmąjį darbų etapą ir parengus 2015-02-05 atliktų darbų aktą, ieškovas pradžioje jį subraukė ir neketino apmokėti, o pateikus jo paskirto statybos techninio prižiūrėtojo parašus apie atliktus darbus statybos darbų žurnale, ieškovas 2015-02-27 sumokėjo 23 047,96 Eur (99 580,96 Lt). Pažymėjo, jog šalių žodiniu susitarimu buvo keista statybos rangos sutartis ir ją lydinti sąmata, t. y. ieškovo pageidavimu vietoje projekte numatytų dviejų švieslangių įrengti trys, darbų pradžioje paaiškėjus, kad statybvietė yra pelkingoje vietovėje, ji papildomai buvo nudrenuota ir atlikti juostinio pamato (rostverko) betonavimo darbai, apšildytas rostverko pamatas polisteroliu. Pakeitimai buvo suderinti dalyvaujant statybos techninės priežiūros atstovui, kuris kontroliavo jų atlikimą ir kokybę. Atsakovė pateikė ieškovui pasirašyti 2015-04-08 atliktų darbų aktą, o sekančią dieną pateikė PVM sąskaitą–faktūrą 33 436, 91 Eur sumai. Ieškovas pradžioje vilkino dokumentų peržiūrėjimą, vėliau pradėjo reikšti nepagrįstas pastabas dėl neva netinkamai atliktų darbų ir jų kokybės, todėl atsakovė kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (atliktų darbų apimties ir kokybės fiksavimo). Atsakovei susipažinus su ieškovo pateiktu ekspertizės aktu, paaiškėjo, kad tarp jo priedų nėra statinio projekto, o ekspertizės akto turinys tik patvirtina, jog ekspertas vadovavosi atsakovei nežinomu statybos projektu. Atsakovės samdytam architektui, kuris rengė projektinius dokumentus, eksperto minimas projektas taip pat nėra žinomas. Atsakovės nuomone, ekspertizė atlikta vadovaujantis šalių nesuderintu ir atsakovei nežinomu statybos projektu.
  6. Atsakovė triplike papildomai nurodė, jog ieškovas su atsakove žodžiu sutarė dėl projekto ir atliekamų darbų kiekio ir kainos keitimo, todėl ieškovas pervedė dalį avanso. Atsakovė neabejojo ieškovo sąžiningumu ir pradėjo sutartus darbus anksčiau, nei ieškovas pervedė avansą. Atliekamų arbų kokybę kontroliavęs statybos techninės priežiūros vadovas atliktus darbus priėmė ir pasirašė atliktų darbų žurnale, o ieškovas už juos sumokėjo, pasirašė atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą. Toks ieškovo elgesys leido atsakovei pasitikėti ieškovu bei žodiniais susitarimais dėl sutarties pakeitimo. Darbų atlikimo laikotarpiu nei ieškovas, nei jo paskirtas techninis darbų prižiūrėtojas neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, pretenzijos pareikštos tik baigus darbus ir pareikalavus už juos sumokėti.
  7. Atsakovė UAB „TMT investicijos“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo 33 436,91 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  8. Nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tik iš dalies, avansinį mokėjimą sumokėjo pavėluotai, nesilaikydamas Sutarties 2.4 punkte numatytų įsipareigojimų. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, todėl pradėjo vykdyti darbus savo lėšomis. Ieškovas dalį atliktų darbų pagal 2015-02-05 aktą priėmė ir 2015-02-09 PVM sąskaitą faktūrą pasirašė. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės bendrovei nepareiškė, todėl atsakovė darbus pagal pasirašytą rangos statybų sutartį pratęsė ir laukė likusio apmokėjimo. Ieškovui pateikus 2015-04-09 PVM sąskaitą, atliktų darbų aktą su sąmata, pastarasis akto nepasirašė ir atsisakymo pasirašyti motyvų nenurodė.
  9. Ieškovas A. G. atsiliepime prašė priešieškinį atmesti.
  10. Nurodė, jog atsakovės reikalavimas apmokėti už darbus, kurių ieškovas nėra priėmęs, o atsakovė nėra jų atlikusi, ir dėl kurių kokybės bei pateikto akto neatitikimų Sutarties sąlygoms atsakovė buvo informuota raštu ne vieną kartą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi atsakovė su ieškovu nebendradarbiavo, ieškovas 2015-05-14 pranešimu vienašališkai Sutartį nutraukė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo A. G. atsakovei UAB „TMT investicijos“ 9 452,30 Eur už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 583,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 7,85 Eur pašto išlaidas; likusioje dalyje priešieškinį atmetė; sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „TMT investicijos“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 45 394,65 Eur sumai.

5Dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (pagal ieškovo ieškinį)

  1. Teismas nustatė, jog ieškovas 2015-05-14 pranešimu nurodė atsakovei 30 dienų terminą pašalinti trūkumus ir tinkamai užbaigti sutarties vykdymą bei pranešė, kad suėjus šiam terminui bus laikoma, jog sutartis yra nutraukta. Atsižvelgęs į tai, kad šiame pranešime nėra konkrečiai įvardinta, kokie defektai nebuvo pašalinti, o ieškovas nuostolius dėl darbų trūkumų prašo atlyginti pagal ekspertizės aktą, teismas sprendė tarp šalių kilusį ginčą vertinti pagal ekspertizės akte nurodytų trūkumų faktą ir ieškovo nurodymą juos pašalinti, kaip sąlygą nutraukti sutartį.
  2. Iš ekspertizės akto teismas nustatė šiuos darbų trūkumus: kolonų atraminės plokštelės pritvirtintos ne pagal projektą (dviem, o ne keturiais varžtais, kaip numatyta projekto brėžinyje); kolonų K-4 aukštis neatitinka projektinio (įrengtų kolonų aukštis siekia 5,8 m, kai turi būti 8,6 m); įrengti nevarstomi švieslangiai, nors dalis langų turėjo būti varstomi dviem kryptimis. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove nustatė, kad ieškovas nuo 2015-04-03 pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl neatliktų darbų ir tam tikrų jo trūkumų, tarp jų ir 2015-04-27 raštu dėl kolonų pritvirtinimo dviem varžtais ir švieslangių, tačiau iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo nebuvo reikštos pretenzijos dėl kolonų aukščio, todėl teismas vertino, kad ieškovo kolonų aukštis, nors ir neatitiko statinio konstrukcijos dalies (2014-16-AG-TP-SK projekto brėžiniuose numatyto aukščio), buvo pakeistas sutinkant pačiam ieškovui. Be to, iš statybos darbų žurnale esančių įrašų nustatė, kad metalo konstrukcijos buvo sumontuotos ir jos priimtos tiek techninės priežiūros vadovui V. N. pasirašant statybos darbų žurnale, tiek pačiam ieškovui pasirašius pirmąjį atliktų darbų aktą, be to ir ieškovo pateiktas ekspertizės aktas patvirtino, kad buvo įrengti tiek pamatai, tiek laikančiosios arkos, o angaras uždengtas skarda. Teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės remtis nurodytu darbų trūkumu – kolonų K-2 netinkamu aukščiu ir reikalauti jų pašalinimo išlaidų, nes apie tai nepranešė atsakovei ir tie trūkumai nebuvo aptarti priimant darbus, nors tokie trūkumai turėjo būti akivaizdūs, tačiau šie darbai ieškovo buvo priimti be pastabų.
  3. Taip pat teismas nepripažino švieslangių be varstymo funkcijos įrengimo atsakovės darbo trūkumu, kadangi tokie švieslangiai nebuvo numatyti statinio konstrukcijos dalies projekte (2014-16-AG-TP-SK), pagal kurį turėjo būti vykdomi arkinio sandėlio statybos darbai (Sutarties 1.1 punktas), tai patvirtino ir statybos darbų žurnalo titulinis puslapis, kuriame nurodytas būtent šis projektas, o ekspertas, nustatydamas šį trūkumą, rėmėsi kai kuriais kito techninio projekto statinio architektūros dalies (2014-16-AG-TP-SA) brėžiniais. Be to, švieslangiai buvo priimti techninės priežiūros vadovo jam pasirašius statybos darbų žurnale (Žurnalo 30 psl.), nenurodant jokių pastabų, trūkumų aktas taip pat nebuvo surašytas.
  4. Ieškovo nustatytas statybos darbų trūkumas – kolonų atraminės plokštelės pritvirtinimas ne pagal projektą, o būtent dviem, o ne keturiais varžtais, taip pat buvo priimtas, nenurodant jokių pastabų, kadangi konstrukcijų montavimo darbai techninės priežiūros vadovo buvo priimti be pastabų ir trūkumų ar defektų fiksavimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė šiuos darbus atliko netinkamai, nes atliktų darbų trūkumai juos priimant iš rangovo (atsakovės) nebuvo tinkamai nustatyti ir apie juos nebuvo tinkamai pranešta atsakovei, reikalaujant juos pašalinti.
  5. Teismo vertinimu, ieškovo raštuose, siųstuose atsakovei, yra nurodyti ir kiti trūkumai, tačiau ieškovui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo jie neįrodinėjami ir dėl jų atsiradę nuostoliai nėra grindžiami, todėl šių trūkumų aplinkybės nėra ieškinio pagrindas ir neįeina į ieškinio dalyką ir nenagrinėtinos. Tačiau akivaizdu, kad ieškovui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių vienašališkai nutraukiant sutartį, svarbūs yra tie darbų trūkumai, dėl kurių, kaip teigia ieškovas, jis patyrė nuostolių, o tokių įrodytų trūkumų nebuvo nustatyta, taigi neįrodytas ir šis vienašalio sutarties nutraukimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutartį nutraukė tuomet, kai atsakovė pateikė ieškovui pasirašyti antrąjį 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktą ir atsakovė 2015-04-15, 2015-04-17 ir 2015-04-23 raštais ragino priimti darbus ir už juos atsiskaityti, o 2015-04-17 raštu nurodė dėl darbų sustabdymo iki bus apmokėta už atliktus darbus. Teisę sustabdyti darbus rangovei (atsakovei) numatė Sutarties 6.1 punktas. Kadangi nebuvo nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, kurie galėjo būti pagrindu nutraukti sutartį, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai sutartį nutraukė vienašališkai.
  6. Teismas nustatė, jog pagal Sutarties 3.1 punktą darbai turėjo būti pradėti 10 dienų nuo avansinio apmokėjimo, o sutartyje numatytas avansas – 30 proc. nuo sutarties sumos dalimis buvo sumokėtas iki 2015-01-12, ko šalys neginčija, todėl darbai turėjo būti baigti per 2 mėnesius, t. y. iki 2015-03-12, o ginčas tarp šalių dėl darbų apmokėjimo ir tinkamo darbų atlikimo faktiškai kilo 2015-04-08, atsakovei pateikus antrąjį atliktų darbų aktą. Taigi, nors darbai nebuvo atlikti per sutartyje numatytą terminą, tačiau ieškovas iki tol nereiškė pretenzijų dėl darbų vėlavimo ir papildomai nenustatė termino darbams pabaigti, ieškovą nutraukti sutartį pastūmėjo tai, kad buvo pateiktas antrasis atliktų darbų aktas, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti.
  7. Teismas sprendė, kad ne darbų vėlavimas buvo faktinis pagrindas ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį, o kilęs ginčas dėl darbų apmokėjimo; nebuvo esminio sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovas būtų galėjęs vienašališkai nutraukti sutartį nei dėl darbų trūkumų, nei dėl vėlavimo juos atlikti (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Net ir pripažinus, kad buvo pagrindas nutraukti sutartį, ieškovas neįrodė nuostolių, kadangi darbų trūkumai nenustatyti, o likusi reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dalis 44 015,21 Eur sumai apskritai visiškai nepagrįsta, kadangi ši nuostolių dalis – permokėta suma nustatyta paskaičiavimo būdu, kuris neatitinka faktinės padėties, nes remiamasi ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta neatliktų darbų dalis, tačiau nenustatyta, kiek atsakovė atliko darbų faktiškai. Ieškovas, remdamasis eksperto nustatyta neatliktų 119 819,94 Eur darbų verte, minusavo iš visos sutarties sumos 145 190,88 Eur ir tokiu būdu nustatė atsakovės atliktų darbų apimtį 25 370,95 Eur sumai, nors pats ieškovas atsakovės atliktus darbus priėmė tai pačiai sumai, kurią sumokėjo atsakovei – 69 386,16 Eur. Teismo vertinimu, ieškovui priėmus atsakovės atliktus darbus ir už juos sumokėjus tą pačią sumą, permokos negali būti ir tai reiškia, kad ieškovas tokio nuostolio, kurį jis nurodo atsiradus dėl neva atsiradusios permokos, nėra patyręs. Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

6Dėl apmokėjimo už atsakovės atlikus darbus pagal 2015-04-08 aktą (pagal atsakovės priešieškinį)

  1. Teismas nustatė, jog atsakovė pateikė ieškovui 2015-04-08 atliktų darbų aktą 33 436,91 Eur sumai ir 2015-04-09 PVM sąskaitą faktūrą tai pačiai sumai. Ieškovas atsisakė priimti šiame akte nurodytus darbus, nurodydamas, kad jie nėra atlikti arba atlikti netinkamai ir, be to, neatitinka pačios atsakovės komerciniame pasiūlyme – specifikacijoje numatytų darbų.
  2. Teismo vertinimu, kadangi ginčo darbai yra įforminti atsakovės vienašališkai pasirašytu darbų perdavimo–priėmimo aktu, todėl būtina nustatyti, ar atsakovės vienašaliame atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti ir, ar šie darbai buvo numatyti atsakovės komerciniame pasiūlyme – specifikacijoje.
  3. Įvertinęs aplinkybes, kad ginčo atliktų darbe nurodytos skardos ir jos montavimo darbų išlaidos – 56 000 Lt, kas atitinka Komercinio pasiūlymo 6 ir 8 eilutes bei antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, jog šie darbai buvo atlikti, taip pat ekspertizės akte, kuriame skardinimo darbai, kaip neatlikti darbai, nėra nurodyti, priešingai, laikančiosios konstrukcijos dengtos dažyta profiliuota skarda, angaras uždengtas skarda, teismas konstatavo, kad, nors statybos darbų žurnale šie darbai techninės priežiūros vadovo nėra priimti, tačiau paminėti įrodymai patvirtina, kad jie yra atlikti. Ieškovas savo raštuose atsakovei yra reiškęs tam tikras pretenzijas dėl skardos, tačiau nuostolių dėl skardų trūkumų nereiškė ir ekspertas tokio trūkumo taip pat nėra nustatęs. Todėl atsakovė pagrįstai pareiškė reikalavimą apmokėti už skardą ir jos montavimo darbus, nes šie darbai atlikti ir atitinka susitarimo sąlygas.
  4. Darbų trūkumą, susijusį su dalimi švieslangių, kurie turėjo būti varstomi dviem kryptimis, teismas atmetė kaip neįrodytą.
  5. Teismo vertinimu, ginčo akto trečioje pozicijoje nurodytos ventiliacijos galuose darbų atlikimas taip pat atitinka komercinį pasiūlymą (Pasiūlymo 13 eilutė), jų atlikimą patvirtina antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ekspertizės akte šie darbai taip pat nėra nurodyti, kaip atsakovės neatlikti darbai, vadinasi, jie buvo atlikti. Antikondensacinė plėvelė, nurodyta akto 4 pozicijoje, atitinka komercinio pasiūlymo sąlygas (Pasiūlymo 14 eilutė) ir ekspertizės akte nenurodyta, kad šis darbas nėra atliktas, todėl teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai reikalauja už ją sumokėti. Be to, ieškovas 2015-04-15 rašte pripažino, kad skarda sumontuota kartu su antikondensacine plėvele.
  6. Teismo vertinimu, galų tvarkymas pagrįstai įtrauktas į atliktų darbų aktą, kadangi šie darbai nurodyti 2015 balandžio 8 d. atliktų darbų akto 5 pozicijoje, taip pat buvo numatyti Komerciniame pasiūlyme (pasiūlymo 15 eilutė), t. y. atitinka jo turinį, šie darbai priimti techninės priežiūros vadovo padarant įrašą statybos darbų žurnale, jie nenurodyti ir ekspertizės akte, kaip atsakovės neatlikti darbai.
  7. Teismas nustatė, jog 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akte nurodyti lankstiniai (6 pozicija) taip pat atitinka komercinį pasiūlymą (Pasiūlymo 16 eilutė) ir jų trūkumas nėra nurodytas ekspertizės akte, be to, galų apdirbimas lankstiniais yra priimtas techninės priežiūros vadovo V. N. statybos darbų žurnale, todėl šiuos darbus pripažino atliktais.
  8. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo akte nurodytas remonto dirbtuvių karkasas ir polių betonavimas (7 pozicija) buvo numatytas komerciniame pasiūlyme, kaip remonto dirbtuvės viduje, kurių įrengimo vertė numatyta 34 560 Lt, atliktų darbų vertė ginčo akte nurodyta 7 800 Lt. Teismo vertinimu tai patvirtina, kad atsakovė pripažįsta atlikusi tik dalį šių darbų, jų atlikimą patvirtina įrašai statybos darbų žurnale, pasirašant techninės priežiūros vadovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šių darbų buvo atlikta mažiau. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad šie darbai taip pat pagrįstai įtraukti į atliktų darbų aktą.
  9. Ginčo akto 8 pozicijoje nurodytas drenažinio griovio prakasimas iki 3 m. gylio nebuvo numatytas Komerciniame pasiūlyme, atsakovės atstovas direktorius pripažino, kad šių darbų būtinybė paaiškėjo vėliau, nustačius vietovės pelkėtumą, todėl šie darbai į aktą buvo įtraukti kaip papildomi darbai, tai patvirtina ir įrašas statybos darbų žurnale. Kadangi buvo papildomi nenumatyti darbai techninės priežiūros vadovas jų nėra priėmęs, o užsakovo (ieškovo) sutikimas dėl šių išlaidų taip pat nebuvo gautas. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad toks šalių susitarimas buvo, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo.
  10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, negavusi užsakovo sutikimo papildomiems darbams ir su juo nesusitarusi dėl sutarties pakeitimo ir kainos padidinimo, nes tokių įrodymų nebuvo pateikta, neturi teisės reikalauti papildomų darbų apmokėjimo, sprendė, jog 800 Lt išlaidų drenažinio griovio prakasimui atsakovei neatlygintinos. Be to, ir techninio projekto konstrukcinėje dalyje yra numatyta, kad rangovas yra atsakingas už apsaugą nuo vandens statybos darbų metu (projekto 2014-16-AG-TP-SK 1.3.2 punktas).
  11. Teismas nustatė, jog kiti atsakovės nurodyti papildomai atlikti darbai – juostinio pamato su rostverku betonavimas taip pat nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje, tačiau šie darbai techninės priežiūros vadovo buvo priimti, ką patvirtina įrašai statybos darbų žurnale, užsakovas šiuos darbus priėmė ir už juos sumokėjo, o tai, teismo vertinimu, patvirtina užsakovo (ieškovo) sutikimą šiems papildomiems darbams atlikti ir atsakovės teisę į šių darbų apmokėjimą.
  12. Teismo vertinimu, nors rostverko juostinio pamato apšildymo polistiroliu užsakovas nėra priėmęs, tačiau jam sutikus dėl juostinio pamato su rostverku pagaminimo ir pastatymo, rostverko apšildymas laikytinas sudedamąja šių ieškovo priimtų darbų dalimi.
  13. Teismas pripažino, kad su ieškovo sutikimas šiam darbui taip pat buvo gautas, ypač, kad tai yra padaryta ieškovo interesais, jam davus sutikimą pastatyti rostverką. Pažymėjo, kad juostinio pamato su rostverku betonavimas ir įrengimas projekte buvo numatytas, ką patvirtino ir trečiasis asmuo V. N., todėl tai nelaikytina papildomu darbu, nors specifikacijoje tokie darbai ir nebuvo įtraukti.

    7

  14. Apibendrinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, kad ji yra atlikusi 2015 m. balandžio 8 d. akte nurodytus darbus, ir turi teisę reikalauti jų apmokėjimo, išskyrus atliktus papildomus drenažinio griovio prakasimo darbus nurodytai 800 Lt (231,70 Eur) sumai, todėl priešieškinį tenkintino iš dalies 32 636,91 Lt (33 436,91 Lt – 800 Lt) arba 9 452,30 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, remdamasi antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, įrašais statybos darbų žurnale ir kitais netiesioginiais įrodymais įrodė, kad darbus atliko, o ieškovo pateiktas ekspertizės aktas nepaneigė, o atvirkščiai, netiesiogiai patvirtino, kad šie darbai buvo atlikti, kadangi ekspertas šių darbų nenurodė, kaip atsakovės neatliktų darbų. Nustatęs, kad atsakovė pagal 2015-04-08 atliktų darbų aktą buvo įgijusi teisę į jų apmokėjimą, ieškovui nevykdant sutartinio įsipareigojimo apmokėti už atliktus darbus, teismas sprendė, kad atsakovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, turėjo pagrindą sustabdyti darbus, todėl ieškovo pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo po to, kai darbai jau buvo sustabdyti, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Konstatavo, jog šalims nebevykdant priešpriešinių įsipareigojimų ši sutartis buvo faktiškai nutraukta abiejų šalių valia.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi tenkinta 98 proc. priešieškinio reikalavimų, o ieškinys atmestas visiškai, teismas sprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 2 583,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo valstybei priteisė 7,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. II, b. l. 82–91).
  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodęs, kad atsakovei UAB „TMT investicijos“ iš ieškovo A. G. priteistina 32 636,91 Eur už atliktus darbus, o atsakovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus papildomus drenažinio griovio prakasimo darbus 800 Eur sumai; ši rašymo apsirikimą ištaisanti nutartis laikytina Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-230/2016 sudedamąja dalimi.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „TMT investicijos“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo A. G. 33 436,91 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad atsakovė yra atlikusi 2015 m. balandžio 8 d. akte nurodytus darbus ir turi teisę reikalauti jų apmokėjimo, todėl priešieškinį tenkino iš dalies (98 proc.). Teismas atmetė tik priešieškinio dėl atliktų papildomų drenažinio griovio prakasimo darbų dalį.
  4. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog papildomų drenažinio griovio prakasimo darbų vertė yra 800 Eur, sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse buvo neteisingai nurodyta atsakovei UAB „TMT investicijos“ iš ieškovo A. G. priteista suma už atliktus darbus, t. y. 9 452,30 Eur, bei neteisingai nurodyta atmestos priešieškinio dalies sumos valiuta, t. y. 800 Lt, todėl s šiuos padarytus rašymo apsirikimus ištaisė, nurodęs, kad atsakovei UAB „TMT investicijos“ iš ieškovo A. G. priteistina 32 636,91 Eur (33 436,91 Eur – 800 Eur) už atliktus darbus, o atsakovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus papildomus drenažinio griovio prakasimo darbus 800 Eur sumai (t. II, b. l. 94–95).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovas A. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla sudėtina, reikia išsiaiškinti visas bylos faktines aplinkybes bei tinkamai įvertinti įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

9Dėl neteisėto teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteistą sumą padidino nuo 9 452,30 Eur iki 32 636,91 Eur sumos, kuri pagal CPK 276 straipsnio dalį nėra traktuotina kaip aritmetinis apsirikimas (klaida). Be to pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartyje pasisakė dėl naujo, šalių nepareikšto reikalavimo patenkinimo – dėl papildomų drenažinio griovimo perkasimo darbų 800 Eur sumai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendė padarytus rašymo apsirikimus ištaisyti, nurodant, kad atsakovei UAB „TMT investicijos“ iš ieškovo A. G. priteistina 32 636,91 Eur (33 436,91 Eur – 800 Eur) už atliktus darbus, tačiau kokia konkrečiai suma priteista, teismas nepasisakė. Teigia, jog vykdomasis raštas turi būti išduodamas dėl konkrečios priteistos sumos, o ne priteistinos. Kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo rezoliucinė dalis, o apeliacine tvarka panaikinus minėtą nutartį, neliks skundžiamojo sprendimo rezoliucinės dalies, todėl panaikinus Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį, nagrinėjama byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui.

10Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis ieškinys atmestas

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nėra jokių trūkumų, nes projektas galimai buvo pakeistas žodiniu susitarimu, pažeidė Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas. Teigia, kad sutarties pakeitimas galimas tokia forma, kokia yra sudaryta sutartis.
  2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktus, CPK 263 straipsnį, kadangi nenurodė įrodymų, kurias remiantis nustatė, teismo vertinimu, nereikšmingas šias aplinkybes: a) kolonų atraminės plokštelės pritvirtintos ne pagal projektą, b) kolonų K-4 aukštis neatitinka projektinio, vietoj 8,6 m siekia 5,6 m, c) įrengti nevarstomi švieslangiai, nors dalis jų turėjo būti varstomi į abi puses. Taip pat pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, jog atraminių plokščių tvirtinimas dviem varžtais yra nereikšmingas pažeidimas, kuris neįtakos statinio stabilumo. Mano, kad tai yra esminis ir taisytinas darbų nukrypimas nuo projekto. Kolonų K-4 aukščio pažeminimas yra šiurkštus statybos techninės dokumentacijos pažeidimas, sąmatos pakeitimas iš esmės, o darbų atlikimas nekeičiant sąmatos sudaro prielaidas atsakovei nepagrįstai sutaupyti (pvz., nevarstomi švieslangiai yra pigesni už varstomus). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, rėmęsis tik atsakovės paaiškinimais, pažeidė CPK 178, 185 straipsnius.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą už kolonų įrengimo darbus, kuriuos atsakovė įtraukė į darbų aktą, kadangi kolonų aukštis ir kiekis (nesumontuota dar 12 kolonų) neatitinka projekto, nėra dokumentacijos, iš kurios būtų galima nustatyti pamatų gylį, nuokrypį, apkrovų atlaikymą ir kt. kokybės parametrus.
  4. Atsakovai neįrodė, kad eksperto nustatyta trūkumų pašalinimo 1 379,44 Eur suma nepagrįsta, nepateikė įrodymų, jog 8,6 m. aukščio statinio kolonos ir 5,8 m. statinio kolonos (beveik 3 m. mažesnės) yra tas pats. Jokių susitarimų tarp šalių dėl nukrypimo nuo statinio techninio projekto nebuvo, rangovas taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių statinio techninio projekto pakeitimus. Teigia, jog už šiuos darbus, iki darbų trūkumų pašalinimo, ieškovas neprivalo mokėti.
  5. Atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo konstatuoti, kad sutartis nutraukta be pagrindo arba netinkamu pagrindu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išėjo už priešieškinio ribų.
  6. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sutartis buvo nutraukta, nes ieškovas nenorėjo atsiskaityti už atliktus darbus yra nepagrįsta, kadangi atsakovas pateikė ieškovui jo atliktų visų darbų vertę, kurios nepalygino su sąmatos duomenimis. Teigia, kad darbai turėjo būti atliekami pagal rangovo pateiktą ir suderintą su užsakovu sąmatą – komercinį pasiūlymą, kuris yra neatsiejama sutarties dalis ir gali būti keičiama tik šalims raštiškai tai patvirtinus (Statybos rangos sutarties Nr. 2014.10.10, 1,2 p.). Sąmatos – komercinio pasiūlymo pakeitimų nebuvo. CK 6.695 straipsnis nustato, kad rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose numatytų statybos darbų rodiklių. Rangovas atsako už defektų pašalinimą (CK 6.697 str. 3 d.).
  7. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad vienašališkai atsakovės pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai yra teisėti, – nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, jog dėl pateikiamų aktų ieškovas reiškė nesutikimus tiek aktuose, tiek ir raštuose, taip pat reiškė pastabas dėl darbų defektų ir bandymų aktuoti daugiau darbų, nei numatė sutartis. Be to ieškovas sumokėjo atsakovei avansą, o po atliktos ekspertizės paaiškėjo, kad pinigus sumokėjo už neatliktus darbus.
  8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog priėmimo–perdavimo akte atsakovės nurodyti darbai neatitina lokalinės sąmatos, o teismo motyvai, jog statybos darbai gali būti priimami statybos žurnaluose pasirašius techninės priežiūros vadovui, prieštarauja Rangos sutarties 4 daliai. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas privalėjo atlikti darbų kontrolę. Šiuo atveju darbų kontrolei atlikti ieškovas pasisamdė ekspertą (t. III, b. l. 98–103).
  9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „TMT investicijos“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  10. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

11Dėl 2016 m. birželio 2 d. teismo nutarties

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad atliko papildomus darbus 800 Lt (231,70 Eur) sumai, tačiau skaičiuodamas teismas apsiriko, nes 800 Lt neteisingai konvertavo į 800 Eur sumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo tenkinta 33 205,21 Eur suma (32 636,91 Eur – 231,70 Eur) yra naudinga ieškovui ir jo teisių nepažeidžia. Be to teismas sprendimo dalyje „Dėl bylinėjimosi išlaidų“ konstatavo, jog tenkino 98 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi, teismas nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, nes neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio 9 452,30 Eur sumoje. Atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti sumą pagal 2015-04-08 atliktų darbų aktą Nr. 2015/04/08 Nr. 2, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl drenažinio griovimo perkasimo darbų nepagrįstu, todėl 800 Lt sumos nepriteisė. Sprendimo rezoliucinė dalis nėra panaikinta, todėl priežasčių vykdomajam raštui neišduoti nėra.

12Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas

  1. Atsakovė neketino atlikti statybos rangos darbus nemokamai, todėl net jei ir būtų jos kaltė dėl neužbaigtų darbų (nepasiektų rezultatų), neatliktų darbų vertė negali būti prilyginama nuostoliams.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo vienašališkai sutartį nutraukti. Ieškovas, sutartimi įsipareigojęs už darbą sumokėti 145 190,88 Eur (501 315,10 Lt) bei 30 proc. avansą pervesti per 5 d. nuo sutarties pasirašymo, pažeidė pasirašytos sutarties sąlygas, nes 2014-10-15 sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2014-12-03 – 80 000 lt (23 169,60 Eur) bei 2015-01-12 sumokėjo likusią 49 996,54 Lt (14 480 Eur) sumą.
  3. Iki 2015 m. balandžio mėn. ieškovas nereiškė atsakovei dėl darbų kokybės jokių pretenzijų, tačiau nusprendė sutartį nutraukti vienašališkai.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo rezoliucine dalimi nepripažino vienašališko Sutarties nutraukimo, o tirdamas ir pasisakydamas dėl ieškovo pateiktų įrodymų, pasisakė ir dėl jų pagrįstumo. Tokio teismo vertinimo negalima pripažinti ieškinio ribų peržengimu.

13Dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas

  1. Atsakovė darbus atliko ir ieškovui perdavė. Nesant jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamos ieškovo atliktų darbų kokybės, laikytina, kad atsakovė atliko ir faktiškai perdavė ieškovui darbus. Statybos darbus kontroliavęs statybos techninės priežiūros vadovas Statybos darbų žurnale nėra nurodęs nekokybiškai atliktų darbų, kurių defektus reikėjo pašalinti. Ieškovui kilo pareiga už atliktus darbus apmokėti.
  2. Ieškovas jam perduotu darbų rezultatu naudojasi, neįvardijo, ar jo tariami nuostoliai yra patirti kaip turtinė žala, negautas pelnas, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų savo patirtų nuostolių paskaičiavimams pagrįsti; pateikė kelis elektroninius susirašinėjimus, kuriuose nurodė atsakovės atliktų darbų trūkumus. Šie laiškai buvo išsiųsti po atsakovės ieškovui perduotų: raginimo susimokėti bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teigia, kad ieškovas negalėjo reikalauti pašalinti darbų trūkumus, kuomet apie šiuos trūkumus rangovas nebuvo informuotas ir jie nebuvo aptarti priimant darbus.
  3. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius, t. y., jog savo lėšomis pašalino ekspertizės akte nurodytus darbų trūkumus. Ekspertas nustatė, kad dalis darbų, nurodytų aktuose Nr. 2015/02/05-01 ir Nr. 2015/04/08 Nr. 2 faktiškai atlikta, o darbų defektų taisymo išlaidos sudaro 1 379,44 Eur. Taigi, darbus atsakovė atliko, o ieškovas priėmė nenustatęs trūkumų. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti sumą pagal ieškovo neapmokėtą 2015-04-09 sąskaitą faktūrą (atliktų darbų aktą Nr. 2015/04/08 Nr. 2 su sąmata).
  4. Ieškovas, neapmokėjęs už atsakovės atliktus darbus, tačiau reikalaudamas apmokėti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, siekia nepagrįstai sutaupyti lėšas.
  5. Ieškovas nenurodė kokius konkrečiai įrodymų vertinimo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas (t. III, b. l. 108–115).

14Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl faktinių aplinkybių

  1. Ieškovas A. G. ir atsakovė UAB „TMT investicijos“ sudarė 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį (toliau – Statybos rangos sutartis arba Sutartis) (t. I, b. l. 10–12), kuria susitarė dėl arkinio sandėlio pastatymo; rangovas (atsakovė) įsipareigojo pateikti konstrukcinės dalies projektą su pamatų brėžiniais ir su konstrukcinės dalies ekspertize (Sutarties 1.1 punktas).
  2. Darbai turėjo būti atliekami pagal rangovo pateiktą ir suderintą su užsakovu sąmatą – komercinį pasiūlymą, atsiųstą užsakovui (ieškovui) 2014 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu; šalys susitarė, kad ši sąmata – komercinis pasiūlymas yra neatsiejama šios sutarties dalis ir ji gali būti keičiama tik abiems šalims raštiškai tai patvirtinus (Sutarties 1.2 punktas); sąmatoje nurodyta darbų suma sudaro 501 315,10 Lt (145 190,88 Eur) su PVM, tokia tai yra ir Sutarties suma (Sutarties 2.1 punktas). (t. II, b. l. 5).
  3. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad rangovas (atsakovė) turi atlikti darbus laikydamasis šių terminų: darbų pradžia – 10 dienų nuo avansinio apmokėjimo gavimo, darbų pabaiga – 2 mėnesiai, atsižvelgiant į gamtines sąlygas; užsakovas (ieškovas) įsipareigojo pervesti rangovui avansinį mokėjimą 30 proc. nuo sutarties sumos metalams, skardai, konstruktyvui gaminti per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo (Sutarties 2.4 punktas).
  4. Ieškovas sumokėjo atsakovei: 2014-10-15 – 8 688,60 Eur, 2014-12-03 – 23 169,60 Eur, 2015-01-12 – 14 480 Eur, 2015-02-27 – 23 047,96 Eur, iš viso – 69 386,16 Eur (t. I, b. l. 92, prijungtos bylos e2-1836-836/2015 b. l. 71–77 ).
  5. Šalys pasirašė pirmąjį 2015 m. vasario 5 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 198 000 Lt be PVM sumai (t. I, b. l. 13–14); atsakovė pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą dėl 69 387,16 Eur su PVM apmokėjimo (t. I, b. l. 15). Ginčo dėl šios sumos sumokėjimo tarp šalių nėra.
  6. Atsakovė pateikė ieškovui antrąjį 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą 33 436,91 Eur sumai, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti (prijungtos bylos e2-1836-836/2015 b. l. 144); atsakovė pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą dėl 33 436,91 Eur apmokėjimo (prijungtos bylos e2-1836-836/2015 b. l. 148).
  7. Atsakovė 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. balandžio 17 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. raštais ragino ieškovą priimti darbus ir už juos atsiskaityti; 2015 m. balandžio 17 d. rašte įspėjo dėl darbų sustabdymo iki bus apmokėta už atliktus darbus.
  8. Ieškovas siuntė atsakovei pretenzijas dėl darbų trūkumų, o 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu Sutartį nutraukė vienašališkai.
  9. Ieškovo užsakymu eksperto doc. dr. S. S. atliktame 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akte Nr. 15-05/01 nurodyta, jog atsakovės atlikta darbų dalis neatitinka projekto ir su defektais, kurių ištaisymo suma sudaro 1 379,44 Eur, o neatliktų darbų vertė yra 119 819,94 Eur (t. I, b. l. 27–60).

16Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka

  1. Apeliantas prašo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Atsakovė šio prašymo nepalaiko, prašo bylą nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pareikšto apelianto prašymo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka netenkina, nes aplinkybė, jog tinkamas bylos išnagrinėjimas reikalauja išsamaus faktinių bylos aplinkybių įvertinimo nėra pakankamas pagrindas pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas atmetamas.

17Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties

  1. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas, o, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).
  3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015).
  4. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog atsakovė pateikė ieškovui 2015-04-08 atliktų darbų aktą 33 436,91 Eur sumai ir 2015-04-09 sąskaitą faktūrą tai pačiai sumai, tačiau apskaičiuodamas priteistiną sumą padarė rašymo apsirikimą, nurodęs ne 33 436,91 Eur sumą, o 32 636,91 Lt sumą (33 436,91 Lt – 800 Lt) bei rezoliucinėje dalyje priteisė iš ieškovo A. G. atsakovei UAB „TMT investicijos“ 9 452,30 Eur (33 436,91 Lt) už atliktus darbus. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartyje konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse buvo neteisingai nurodyta atsakovei UAB „TMT investicijos“ iš ieškovo A. G. priteista 9 452,30 Eur dydžio suma už atliktus drenažinio griovio perkasimo darbus, todėl teismas šį rašymo apsirikimą ištaisė, tačiau teismas, iš priteistinos sumos išminusavęs bendrą nepriteisiamą sumą už drenažinio griovio perkasimą, dar kartą klaidingai nurodė šios sumos valiutą, t. y. ne 800 Lt, o 800 Eur.
  5. Nagrinėjamu atveju tiksli priteistina suma pagal 2015-04-08 atliktų darbų aktą Nr. 2015/04/08 Nr. 2 turėjo sudaryti 33 205,24 Eur (33 436,91 Eur – 231,67 Eur (800 Lt). Ši suma nesutampa nei su Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu priteista 9 452,30 Eur (33 436,91 Lt) suma, nei su Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartyje atliktu rašymo apsirikimų ištaisymu (priteista 32 636,91 Eur dydžio suma).
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą klaidingai nurodžius bendrą darbų išlaidų 33 436,91 sumą litais, o ne eurais, tačiau teismas, dar kartą suklydo ir neteisingai nurodė darbų už drenažinio griovio perkasimą kainą eurais, o ne litais, sprendžia Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.

18Dėl ginčo rangos statybos sutarties kvalifikavimo

  1. Siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą esant rangos sutartiniams santykiams, teismas kiekvienu konkrečiu atveju ex officio turi įvertinti, ar šalių sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo rangos kvalifikuojamuosius požymius, atitinkamai užsakovui suteikiant galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis.
  2. Sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant šių teisės normų konkurencijai) – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-66/2007).
  3. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas yra fizinis asmuo, ūkininkas, o atsakovė yra juridinis asmuo. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „TMT investicijos“ veiklos sritis: mediena, jos gaminiai, statyba.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi normomis, reglamentuojančiomis statybos rangos teisinius santykius, kadangi ginčo statybos rangos sutartis, kuria rangovas įsipareigojo pastatyti ieškovui (fiziniam asmeniui, ūkininkui) sandėliavimo paskirties statinį (arkinį sandėlį), naudojamą jo ūkininkavimo veikloje, t. y. skirtą ne ūkininko šeimos buitinius poreikius tekinti.

19Dėl sutartinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo

  1. Kvalifikavus šalių teisinius santykius kaip rangos sutartį, turi būti taikomos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: i) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; ii) atitinkamai sumažinti darbų kainą; iii) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Ieškovas, nutraukęs statybos rangos sutartį, reikalauja atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, kadangi dalis darbų atlikti nukrypus nuo Sutarties sąlygų (projekto ir sąmatos).
  2. Pagal bendrą taisyklę teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinę statybos rangos sutartį, kurios 1.2 punkte susitarė, jog sąmata – komercinis pasiūlymas yra neatsiejama šios Sutarties dalis ir ji gali būti keičiama tik abiems šalims raštiškai tai patvirtinus (prijungtos bylos Nr. 2-896-230/2016, b. l. 11). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
  3. Kadangi buvo sudaryta rašytinė 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartis, tai kilę klausimai turi būti sprendžiami pagal Sutarties nuostatas. Ginčo atveju šalys jokių rašytinių susitarimų dėl Sutarties (projekto ir / ar sąmatos – komercinio pasiūlymo) pakeitimų nesudarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalys dėl konstrukcinės dalies projekto ir / ar sąmatos – komercinio pasiūlymo pakeitimų susitarė žodžiu, nepagrįstai nukrypo nuo Sutarties sąlygų turinio, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių ginčo dėl 2014 m. spalio 10 d. statybos rangos sutarties teisėtumo nėra.
  4. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme). Tačiau tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys nesusitaria dėl atitinkamų teisių ir pareigų, įstatymo reglamentuojamų dispozityviai, kilus ginčui taikomi atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Jeigu rangovas rengia darbo projektą, jis negali nukrypti nuo užsakovo užduoties (techninio projekto), tačiau jeigu užduotis yra netinkama, su klaidomis, tuomet privalo darbus stabdyti ir kreiptis į užsakovą su prašymu duoti kitus nurodymus (CK 6.701 straipsnio 2 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Nustatyta, jog pagal Sutarties 5.3 punktą užsakovas turi teisę keisti darbų apimtis suderinus raštiškai su rangovu; užsakovo nurodymai dėl darbų apimties rangovui suderinami papildomai darbų aktais (prijungtos bylos Nr. 2-896-230/2016, b. l. 11). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesikreipė į ieškovą su prašymais dėl nukrypimo nuo konstrukcinės dalies projekto ir / ar sąmatos – komercinio pasiūlymo, susijusių su kolonų aukščio pakeitimu, kolonų atraminės plokštelės pritvirtinimu ir varstomų / nevarstomų švieslangių įrengimu. Priešingai, byloje yra pateikti įrodymai dėl ieškovo pateiktų pretenzijų atsakovei dėl atliktų darbų kokybės. Taigi, atsakovei (rangovei) kilo pareiga įrodyti, jog vykdė statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir Sutartį. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).
  5. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas iš eksperto doc. dr. S. S. 2015-06-10 ekspertizės akto Nr. 15-05/01 nustatė, kad: A) kolonų K-4 aukštis neatitinka projekto, kadangi įrengtų kolonų aukštis siekia 5,8 m, kai turi būti 8,6 m (t. I, b. l. 35). B) kolonų atraminės plokštelės pritvirtintos ne pagal projektą (dviem, o ne keturiais varžtais, kaip numatyta projekto brėžinyje) (t. I, b. l. 34). C) įrengti nevarstomi švieslangiai, nors dalis langų turėjo būti varstomi dviem kryptimis (t. I, b. l. 37).
  6. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės santykio, paaiškėjus, jog statinys neatitinka kokybės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, pažymėjo, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). O užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus atsakovės atliktų darbų defektus, įvertintus eksperto doc. dr. S. S. 2015-06-10 ekspertizės akte Nr. 15-05/01, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl rangovės atsakomybės už šiuos pakeitimus (CPK 6.695 straipsnis).
  8. Sutarties 5.1 punkte įtvirtina užsakovo teisė savo nuožiūra vykdyti kontrolę, jame atliekamų statybos darbų, taip pat rangovo veiksmų priežiūrą ir kontrolę, kitų šios Sutarties nuostatų vykdymo kontrolę ir aptikęs trūkumus, nukrypimus ar kitus pažeidimus, duoti rangovui privalomus nurodymus (prijungtos bylos Nr. 2-896-230/2016, b. l. 11). Taigi, Sutartis nustato užsakovo teisę, o ne pareigą vykdyti statybos darbų kontrolę ir priežiūrą. Pažymėtina, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas buvo V. N.. Pagal CK 6.696 straipsnį ir 6.697 straipsnio 3 dalį, nustačius statinio defektus, už juos gali būti atsakingas ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jei šie nepaneigia savo kaltės dėl defektų atsiradimo. Nagrinėjamu atveju V. N. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl jo atsakomybės už nustatytus rangovės nukrypimus nuo projekto bei sąmatos (švieslangiai buvo priimti techninės priežiūros vadovo jam pasirašius statybos darbų žurnale, nenurodant jokių pastabų, trūkumų aktas taip pat nebuvo surašytas; metalo konstrukcijų montavimo darbai techninės priežiūros vadovo buvo priimti be pastabų ir trūkumų ar defektų fiksavimo), todėl šis subjektas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus ir ieškovas turi teisę jam pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
  9. Apeliantas ieškinyje teigia, kad yra permokėjęs atsakovei 44 015,21 Eur, o rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog statybos darbų žurnale techninis prižiūrėtojas pasirašė už atliktus darbus 43 443 Eur (150 000 Lt) sumoje, kuomet ieškovas už atliktus darbus jau yra sumokėjęs 57 924 Eur (200 000 Eur) sumą, t. y. 14 481 Eur didesnę sumą, nei numatyta Sutartyje. Esant skirtingai skaičiuojamiems nuostoliams, apeliantui tikslintina pareiga pateikti tikslius nuostolių skaičiavimus, iš kurių būtų matyti kokius konkrečiai darbus atsakovė atliko, ir kurie darbai buvo atlikti su trūkumais (defektais), už kokią sumą atsakovė atliko darbų bei kokią bendrą sumą apeliantas sumokėjo, taip pat tikslintina pareiga tiksliai įvardinti atsakovės atliktus darbus, dėl kurių pašalinimo ieškovas patyrė nuostolius (nurodyti ištaisytų darbų kiekius ir kainas). Taip pat apeliantas prašo priteisti iš atsakovės eksperto nustatytą 1 379,44 Eur sumą už darbus, kurie atlikti nukrypus nuo techninio projekto, todėl ieškovui tikslintina pareiga nurodyti konkrečias sumas iš 1 379,44 Eur sumos, kurios sudaro nuostolius už: A) kolonų K-4 aukščio pakeitimą, b) kolonų atraminių plokštelių pritvirtinimą bei c) įrengimą nevarstomų švieslangių, taip pat pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su nuostoliais, patirtais dėl šių trūkumų pašalinimo (ištaisymo).

20Dėl apmokėjimo už atsakovės atlikus darbus pagal 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktą

  1. Statybos rangos šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).
  2. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, jog Sutarties suma yra 145 190,88 Eur (501 315,10 Lt) su PVM; darbų įkainiai yra keičiami tik Šalių susitarimu (t. I, b. l. 10). Analogiška suma atsispindi ir komerciniame pasiūlyme (t. II, b. l. 5). Darbai pilna apimti nebuvo užbaigti, rašytinių susitarimų dėl darbų kiekų ir kainų keitimo šalys taip pat nebuvo sudariusios.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė ieškovui 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktą 33 436,91 Eur sumai ir 2015-04-09 PVM sąskaitą–faktūrą tai pačiai sumai, tačiau ieškovas atsisakė priimti šiame akte nurodytus darbus, nurodydamas, kad jie nėra atlikti arba atlikti netinkamai ir, be to, neatitinka pačios atsakovės komerciniame pasiūlyme numatytų darbų. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑06‑07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013;2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Tarp šalių ginčo dėl 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto teisėtumo nėra. Konstatuotina, jog 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų aktas turi teisinę galią.
  4. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. Atlikus 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akto bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlymo lyginamąją analizę nustatyta, kad: a) skardos ir jos montavimo darbų išlaidos sudaro 56 000 Lt (28 500 Lt + 37 500 Lt) bei atitinka komercinį pasiūlymą; b) 3 vnt. švieslangių montavimas sudaro 3 000 Lt, o komerciniame pasiūlyme nurodytas 2 vnt. švieslangių montavimas 3 000 Lt sumai; c) 2 vnt. ventiliacija galuose sudaro 3 000 Lt kainą bei atitinka komercinį pasiūlymą; d) 1 vnt. antikondensacinė plėvelė sudaro 6 750 Lt sumą, o komerciniame pasiūlyme nurodyta 1 500 m2 minėtos plėvelės kaina; e) 1 kompl. galų tvarkymo sudaro 14 000 Lt sumą, o pagal komercinį pasiūlymą 2 vnt. galų tvarkymo sudaro 14 000 Lt; 1 kompl. lankstinių sudaro 3 000 Lt bei atitinka komercinį pasiūlymą; f) 1 kompl. remonto dirbtuvių karkasas, polių betonavimas sudaro 7 800 Lt, komerciniame pasiūlyme nurodyta 108 m2 remonto dirbtuvės viduje 34 560 Lt kaina; g) 50 m drenažinio griovio kasimas iki 3 m. gylio sudaro 800 Lt sumą ir nėra įtrauktas į komercinį pasiūlymą; h) 76 m2 rostverko juostinio pamato apšildymas iš apačios 50 mm polistiroliu M100 sudaro 1 064 Lt ir nėra įtrauktas į komercinį pasiūlymą (prijungtos bylos Nr. e2-1836-836/2015, b.l. 144; t. II, b. l. 5).
  5. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius, tačiau galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus ir į tai, jog yra nustatyti medžiagų kiekių bei kainų neatitikimai, nurodyti 2015 m. balandžio 8 d. atliktų darbų akte bei 2014 m. gegužės 16 d. komercinio pasiūlyme, siūlytina atsakovei, pakeitusiai rangos sutarties darbų kainą, pateikti paaiškinimus arba rašytinus įrodymus dėl minėtų išimtinių sąlygų buvimo papildomiems darbams atlikti.
  6. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutarčių aiškinimą ir taikymą, neatsižvelgė į tai, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, nepatikslino šalims pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžią ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į jį ir dėl to tiksliai nenustatė patirtos žalos dydžio. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 str. 1 d., 177 str.1 d., 179, 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
  7. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas ir tuo pagrindu, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apygardos teismo 2016 m birželio 2 d. nutartį, skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, kuriose yra supainiotos piniginės valiutos ir pateikti klaidingi skaičiavimai, išlieka klaidingos. Taigi, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse esantys esminiai rašymo apsirikimai (apskaičiuota bei priteista suma už atliktus darbus) yra kliūtis tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą.
  8. Išdėstytų motyvų pagrindu Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas naikinamas dėl esamų esminių rašymo apsirikimų nurodant priteistiną sumą bei dėl bylos esmės neatskleidimo ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. Apeliantas pateikė 2017-02-13 rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad sąmata – komercinis pasiūlymas šalių nebuvo pakeistas, todėl atsakovė turėjo atlikti darbus pagal Sutartį ir jos priedus. Pažymi, kad: a) Statybos darbų žurnale techninio prižiūrėtojo V. N. pasirašyta už atsakovės atliktus darbus 150 000 Lt sumai (43 443 Eur), o ieškovas už atliktus darbus atsakovei sumokėjo 200 000 Lt (57 924 Eur); b) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad projektą rengė atsakovė; c) eksperto išvada buvo paneigta atsakovės neriškiais paaiškinimais; d) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi darbai turėjo būti baigti po 2 mėn., o atsakovė po sutarties pasirašymo praėjus pusmečiui dar nebuvo atlikusi nei pusės darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai, defektus ištaisyti atsisakė; e) atsakovė pastatė angarą, tačiau nebaigė įrengti: be durų, be langų, be grindų, be dirbtuvių ir kitų darbų, kurie yra nurodyti sąmatoje. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tačiau teisėjų kolegija sprendžia rašytinius paaiškinimus priimti, kadangi juose nurodomos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo sumokėtomis / permokėtomis atsakovei už atliktus darbus piniginėmis sumomis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinama teisė pirmosios instancijos teismui pateikti atsikirtimus į ieškovo rašytinius paaiškinimus.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 str.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 333 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2016 m birželio 2 d. nutartį panaikinti.

25Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas 5. Dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (pagal ieškovo... 6. Dėl apmokėjimo už atsakovės atlikus darbus pagal 2015-04-08 aktą (pagal... 7.
  2. Apibendrinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovė įrodė,... 8. Dėl bylinėjimosi išlaidų
    1. Kadangi tenkinta 98... 9. Dėl neteisėto teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo
        10. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis ieškinys... 11. Dėl 2016 m. birželio 2 d. teismo nutarties
          12. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas 13. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas 14. Teismas... 15. Dėl faktinių aplinkybių
          1. Ieškovas 16. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka
              17. Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties
                18. Dėl ginčo rangos statybos sutarties kvalifikavimo
                  19. Dėl sutartinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo
                    20. Dėl apmokėjimo už atsakovės atlikus darbus pagal 2015 m. balandžio 8 d.... 21. Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo
                      22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                      1. Lietuvos... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo 2016 m birželio 2 d. nutartį panaikinti.... 25. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir...