Byla 3K-3-177-248/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovams I. M. (I. M.), uždarajai akcinei bendrovei „Transmar“, Jungtinės Karalystės įmonei „Eastferry LTD“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą sąlygas, nuostolių dydžio nustatymą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013 m. kovo 1 d. standartinę laivo nuomos be įgulos sutartį (kodinis pavadinimas „Barecon 2001“) ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimą, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų I. M., UAB „Transmar“ ir įmonės „Eastferry LTD“ 6 852 081,60 Lt (1 984 500 Eur) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai, būdami tarpusavyje susiję ir veikdami suderintai, padarė žalą ieškovei, nes nuo 2013 m. kovo 1 d. iki pat laivo „Global 1“ faktinio perėmimo (2014 m. rugsėjo 18 d.) laivu buvo naudojamasi neatlygintinai, laivo savininkei (ieškovei) nemokant jokio nuomos mokesčio. Be to, iškėlus ieškovei bankroto bylą direktorius I. M. neperdavė bankroto administratorei nuosavybės teise priklausančio laivo „Global 1“.
  4. 2007 m. gruodžio 27 d. tarp ieškovės ir kreditoriaus AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurios 5.1.3 punktą ieškovė įsipareigojo laivą nuomoti už ne mažesnę kaip 3500 Eur paros kainą. Tačiau ieškovės su nuomininke įmone „Eastferry LTD“ 2013 m. kovo 1 d. sudaryta sutartimi nustatytas 650 Eur nuomos mokestis per dieną. Nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. ieškovė, kaip laivo savininkė, negavo jokių pajamų iš perduoto įmonei „Eastferry LTD“ laivo valdymo ir naudojimo. Be to, 2013 m. kovo 1 d. sutartis ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimas sudaryti ieškovei jau esant nemokiai, tokiu būdu pirmenybės teisę gauti pinigus suteikiant Jungtinės Karalystės įmonei „Eastferry LTD“ ir UAB „Transmar“.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. 2013 m. birželio 7 d. UAB „Baltijos grupė“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d. Buvęs UAB „Baltijos grupė“ generalinis direktorius I. M. pagal bankroto administratorės reikalavimą neperdavė bendrovei nuosavybės teise priklausančio laivo pavadinimu „Global 1“. Administratorei buvo pateikta 2013 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos grupė“ ir įmonės „Eastferry LTD“ sudaryta laivo be laivo įgulos nuomos sutartis, kurios pagrindu 10 metų UAB „Baltijos grupė“ perdavė frachtuotojai – Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei „Eastferry LTD“ jūrinį laivą „Global 1“, sutartyje nurodytas nuomos mokestis 650 Eur per dieną, taip pat pateiktas šių įmonių 2013 m. birželio 5 d. susitarimas, kuriame nurodyta, jog laivo savininkė turi laikinų finansinių sunkumų, todėl visas išlaidas, susijusias su laivo naudojimu ir valdymu, frachtuotojas išsiskaičiuos iš nuomos mokesčio, nurodyto sutartyje.
  3. UAB „Baltijos grupė“ nuo laivo nuomos sutarties sudarymo iki laivo priverstinio grąžinimo 2014 m. rugsėjo 18 d. negavo pajamų už laivo „Global 1“ nuomą. Laivas buvo įkeistas hipotekiniam kreditoriui AB SEB bankui. 2007 m. gruodžio 27 d. tarp kredito gavėjos UAB „Baltijos grupė“ ir kreditoriaus AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios 5.1.3 punktu ieškovė įsipareigojo, kad laivas bus nuomojamas už ne mažesnę kaip 3500 Eur paros kainą. 2013 m. kovo 1 d. ieškovės sudarytoje sutartyje su atsakove įmone „Eastferry LTD“ nustatytas 650 Eur nuomos mokestis per dieną. Laivo „Global 1“ nuomos kaina nuo 2011 m. gruodžio 1 d. mažėjo (2011 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta sutartis su įmone „Global Transcontinent Shipping LTD“, nustatant 1400 Eur nuomos mokestį per dieną, 2013 m. sausio 2 d. sutartyje su šia įmone nustatytas tik 650 Eur nuomos mokestis per dieną). Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus apie laivo „Global 1“ gedimus, lėmusius laivo nuomos bei frachtavimo kainą, į tuo metu buvusią ekonominę situaciją ir krovinių gabenimo kainas pasaulinėje Baltijos jūros rinkoje bei ieškovės sudarytas sutartis iki ginčijamos sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 1 d. sutartimi nustatytas 650 Eur nuomos mokestis per dieną nebuvo neprotingai mažas, todėl šia sutartimi kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Kreditorius AB SEB bankas buvo informuotas apie sudaromas sutartis, nurodant sutarčių kainas, tačiau prieštaravimų iš kreditoriaus nebuvo gauta.
  4. Teismas kritiškai vertino bankroto administratorės teiginį, kad atsakovas I. M. savo valia neperdavė laivo „Global 1“. 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Baltijos grupė“ iškėlimo, įmonės dokumentai administratorei buvo perduoti, nes 2013 m. rugsėjo 18 d. administratorė atsakovei įmonei „Eastferry LTD“ išsiuntė pranešimą apie 2013 m. kovo 1 d. sutarties nutraukimą. Taigi atsakovas I. M., įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Baltijos grupė“ iškėlimo, įvykdė teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus.
  5. Iškėlus bankroto bylą UAB „Baltijos grupė“, atsakovas I. M., nebebūdamas įmonės vadovas, tikėtina, nebeturėjo realių galimybių paveikti laivo sugrąžinimo ieškovei. Kadangi visi įmonės dokumentai buvo bankroto administratorės žinioje, tai ji, manydama, kad laivo nuoma pagal 2013 m. kovo 1 d. sutartį yra žalinga, privalėjo imtis visų priemonių laivui „Global 1“ susigrąžinti. Bankroto administratorė tik beveik po vienerių metų nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos grupė“ – tik 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją dėl laivo eksploatavimo sustabdymo.
  6. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovų I. M. ir UAB „Transmar“ neteisėtų veiksmų – mėginimo 2014 m. liepos 17 d. teikti paraišką dėl laivo patikrinimo pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus Lietuvos saugios laivybos administracijai. Atsakovo I. M. tvirtinimu, šio dokumento jis nerengė ir nepasirašė, jo parašas suklastotas. Lietuvos saugios laivybos administracija 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7(1.21)S-121 patvirtino, kad 2014 m. liepos 16–17 d. laivą „Global 1“ valdė UAB „Baltijos grupė“, administratorės nurodyta paraiška nebuvo pateikta, o asmuo, užregistravęs šią paraišką, Lietuvos saugios laivybos administracijoje niekada nedirbo. Taigi bankroto administratorės argumentas, kad iki laivo faktinio susigrąžinimo buvo mėginama pakeisti laivo savininko teises, atmestinas kaip neįrodytas.
  7. Atsakovė UAB „Transmar“ nėra susijusi sutartiniais ryšiais dėl laivo „Global 1“ valdymo, naudojimo ar nuomos, atsakovė buvo laivo operatorė, atskira sutartimi teikianti paslaugas su laivo teisiniu statusu tretiesiems asmenims. Toks statusas suteikė atsakovei teisę teikti paslaugas ir gauti atlygį, o ne valdyti ar disponuoti ieškovei priklausančiu laivu.
  8. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos įvertinus realią laivo „Global 1“ būklę, atsižvelgus į buvusią ekonominę situaciją, krovinių gabenimo kainas, prieš tai buvusias sudarytas sutartis dėl laivo nuomos, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų nevykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis).
  9. Byloje ieškinys dėl solidariosios atsakovų atsakomybės neįrodytas, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir tokiais veiksmais padarė žalą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų bendrus veiksmus siekiant neperduoti laivo.
  10. Žala laikomos negautos pajamos, jas suprantant tik kaip negautą grynąjį pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Ieškovės žalos apskaičiavimo principas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovė, grįsdama jai padarytos žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad deliktu padaryta žala negali būti laikomos visos iš sutarties negautos pajamos, turi būti vertinama, kokios sąnaudos būtų patirtos šioms pajamoms gauti. Ieškovė turėjo įrodyti sąnaudas, kurias ji galimai būtų patyrusi vykdydama sutartį, ir kokio pelno ji negavo dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovės prašoma ir apskaičiuota žala vertintina kaip hipotetinė.
  11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą, priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymą dėl 2013 m. kovo 1 d. standartinės laivo nuomos be įgulos sutarties ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimo dėl žalos atlyginimo, solidariai pareikšto UAB „Transmar“ ir įmonei „Eastferry LTD“, ir šią bylos dalį nutraukė. Kolegija priėmė naują sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovo I. M. 126 750 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo.
  12. Kolegija nurodė, kad ieškovės atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priimti ieškinio reikalavimų atsisakymą dėl 2013 m. kovo 1 d. standartinės laivo nuomos be įgulos sutarties ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimų, pareikštų įmonių UAB „Transmar“ ir „Eastferry LTD“. Atstovas nurodė, kad šioje byloje iš esmės keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimas, o nurodytas įmones išregistravus iš Juridinių asmenų registro, reikalavimų, susijusių su sandorių pripažinimu negaliojančiais ir žalos atlyginimu, įmonėms nagrinėjimas tapo nebeaktualus. Nelikus proceso šalių – atsakovių UAB „Transmar“ ir „Eastferry LTD“, joms pareikštų ieškinio reikalavimų atsisakymas atitinka įstatymo keliamus procesinius reikalavimus ir yra priimtinas; nenustatyta pagrindo pripažinti, kad toks atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimų šioms įmonėms naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 326 straipsnio 5 dalis).
  13. Kolegija nurodė, kad atsakovas I. M. (toliau – ir atsakovas) UAB „Baltijos grupė“ vadovavo nuo 2003 m. balandžio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo, buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų, nuosavybės teise valdė 94 000 vnt. (77 proc.) akcijų.
  14. 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovė ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį, skirtą mišriam krovininiam laivui „Global 1“ (buvęs jo pavadinimas – „Rana“) įsigyti, kuria buvo finansuojama 70 proc. laivo rinkos vertės ir tam tikslui suteiktas 4 545 000 Eur kreditas. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymas buvo, be kita ko, užtikrintas ir šio laivo įkeitimu, ieškovė įsipareigojo, kad laivas bus nuomojamas už ne mažesnę kaip 3500 Eur paros kainą.
  15. 2012 m. liepos 2 d. ieškovė ir UAB „Transmar“ sudarė techninės priežiūros sutartį, kuria UAB „Transmar“ įsipareigojo teikti techninės priežiūros paslaugas, o ieškovė – už tokias paslaugas apmokėti.
  16. Bankroto administratorė, perėmusi bankrutuojančios įmonės dokumentus ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto tvarka atlikusi sandorių patikrinimą, nustatė, kad bendrovėje buvo sudarytos tokios laivo nuomos sutartys: 1) 2008 m. gegužės 5 d. sutartis su frachtuotoja „Inter-globe-shipping LTD“, pagal kurią nuomos mokestis – 3500 Eur per dieną; 2) 2011 m. gruodžio 1 d. sutartis su frachtuotoja „Global Transcontinent Shipping LTD“, pagal kurią nuomos mokestis – 1400 Eur per dieną; 3) 2013 m. sausio 2 d. sutartis su frachtuotoja „Global Transcontinent Shipping LTD“, pagal kurią nuomos mokestis – 650 Eur per dieną; 4) 2013 m. kovo 1 d. sutartis su frachtuotoja įmone „Eastferry LTD“, pagal kurią nuomos mokestis – 650 Eur per dieną.
  17. Ieškovė ir frachtuotoja įmonė „Eastferry LTD“ 2013 m. birželio 5 d. sudarė susitarimą, kuriuo atsižvelgdamos į tai, kad ieškovė turi laikinų finansinių sunkumų ir negali apmokėti jokių su laivu susijusių sąnaudų (1.3 punktas), nustatė, kad frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį patvirtina su laivu susijusių sąnaudų, kaip numatyta 1.3 punkte, apmokėjimą pagal savo pačios (frachtuotojos pagal laivo nuomos be įgulos sutartį) suderinimą (2.1 punktas); frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuoja sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio, nurodyto laivo nuomos be įgulos sutartyje (2.2 punktas); savininkė patvirtino ir sutiko, kad frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuotų sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio (2.3 punktas).
  18. 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimu bankroto administratorė informavo frachtuotoją įmonę „Eastferry LTD“ apie įsipareigojimų pagal 2013 m. kovo 1 d. sutartį nevykdymą ir tai, kad ši sutartis laikoma pasibaigusia (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), taip pat išdėstė pasiūlymą dėl naujos frachtavimo sutarties sudarymo iki laivo pardavimo arba jo perdavimo bankroto procedūros metu. Tačiau nauja frachtavimo sutartis sudaryta nebuvo, o laivas bankroto administratorės dispozicijon buvo perduotas 2014 m. rugsėjo 18 d. aktu Izmiro uosto reido metu. Bankroto administratorė nustatė, kad nuo paskutinės laivo nuomos sutarties sudarymo – 2013 m. kovo 1 d. iki laivo priverstinio grąžinimo bankroto administratorei – 2014 m. rugsėjo 18 d. (567 dienos) nebuvo gauta jokių pajamų iš laivo nuomos.
  19. 2013 m. kovo 1 d. sutartis buvo jau ketvirtas laivo nuomos sandoris, po to, kai šiam laivui įsigyti buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartis. Ir nors iš pradžių (2008 m. gegužės 5 d.) laivas buvo nuomojamas už 3500 Eur per dieną (kreditavimo sutarties 5.1.3 punktas), tačiau vėlesnėmis nuomos sutartimis laivas buvo nuomojamas mažesnėmis kainomis. Byloje nėra duomenų, kad paskutinės (2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) nuomos sutartys buvo sudarytos už neadekvačias (mažas) nuomos kainas, o atsakovo pateiktos BIMCO biuletenių ištraukos leidžia nustatyti jūrinių krovinių pervežimo rinkų kainų neigiamus svyravimus (pokyčius) (CPK 12, 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigti ir atsakovo argumentai, grindžiami raportais, detalizuojančiais tuometinę laivo techninę būklę, kuri laipsniškai galėjo prisidėti prie laivo nuomos kainos mažėjimo (CPK 185 straipsnis).
  20. Kolegija nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės įrodinėjamu 2013 m. kovo 1 d. sutarties, sulygstant 650 Eur nuomos mokestį per dieną, ydingumu ir nenaudingumu bendrovės interesams ir tuo aspektu, kad ji buvo sudaryta tarp susijusių asmenų (generalinio direktoriaus I. M. sąsajų ir ryšių su įmone „Eastferry LTD“ ir jos steigėja J. F. bei pastarosios ryšiais su UAB „Baltijos grupė“ darbuotojais T. F., V. F. (V. F.), M. F. (M. F.) ir kt.). Priešpaskutinis nuomos sandoris su įmone „Global Transcontinent Shipping LTD“ buvo sudarytas už analogišką nuomos kainą (650 Eur).
  21. Apie 2013 m. kovo 1 d. laivo nuomos sutarties sudarymą tos pačios dienos pranešimu buvo informuotas AB SEB bankas, jis jokių prieštaravimų dėl laivo nuomininkės pasikeitimo nepareiškė, o savo procesiniuose dokumentuose teigė, jog vėlesni kreditavimo sutarties pakeitimai nesuponavo ieškovei pareigos pateikti 2013 m. kovo 1 d. sutartį ir 2013 m. birželio 5 d. susitarimą.
  22. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad 2013 m. kovo 1 d. ginčo nuomos sandoris buvo sudarytas nevisapusiškai ir (ar) aplaidžiai įvertinus dėl jo sudarymo ieškovei ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindus jo ekonominio naudingumo ir kad protingas bei apdairus vadovas tokio sandorio apskritai nebūtų sudaręs. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad 2013 m. kovo 1 d. nuomos sandoris sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas, peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką ir (ar) pažeidžiant verslo sprendimų priėmimo taisykles.
  23. Bankroto administratorė nustatė ir šalys neginčijo, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo (2013 m. kovo 1 d.) nebuvo gauta jokių įplaukų (pajamų) iš laivo nuomos. Tačiau byloje taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti nuomos mokesčio įskaitymus į laivo išlaikymo sąnaudas, atliktus 2013 m. birželio 5 d. susitarimo pagrindu. Nors atsakovas teigia, kad apie laivo techninę būklę, reikalaujančią papildomų sąnaudų, patvirtina šios bylos svarstymui pateikti raportai, liudijantys apie remonto darbus, tačiau jie nėra pakankami tam, kad būtų galima pripažinti sąnaudų išskaitymo iš nuomos mokesčio, mokėtino kas mėnesį, faktą. Raportai nėra mokėjimo dokumentai ir iš jų negalima nustatyti nei sąnaudų dydžio, nei jų realumo, nei įskaitymo atlikimo fakto, apimties ir pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
  24. Šalys, sudarydamos laivo nuomos be įgulos sutartį „Barecon 2001“, rėmėsi Baltijos tarptautinės jūrinės konferencijos (BIMCO) patvirtinta frachtavimo sutarties – BIMCO nustatyta standartine laivo nuomos be įgulos sutarties forma, sudaroma iš penkių jos dalių. Bylos svarstymui pateikta tik pirmoji sutarties „BARECON 2001“ dalis, o antroji sutarties dalis, kurioje turėtų būti įtvirtintos pagrindinės nuomos sutarties be įgulos sąlygos ir terminai, pateikta nebuvo, atsakovui motyvuojant tuo, kad joje esant nustatytam ginčų sprendimui Hagos arbitraže, taikant Olandijos teisę, jos pateikimas į bylą atsakovui yra neaktualus. Taigi galimybės įvertinti esmines sutarties sąlygas, susijusias su ieškovės galimais įsipareigojimais, su laivo išlaikymo sąnaudomis ir jų atlikimo tvarka, yra ribotos. Pagal contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpciją, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktas).
  25. Prejudicinės aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-801-163/2014, kurioje atmestas pareiškėjos įmonės „Eastferry LTD“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo BUAB „Baltijos grupė“ bankroto byloje patvirtinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo nutartyje konstatuota, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių laivo „Global 1“ užlaikymą ar neveikimą, kurio pagrindu BUAB „Baltijos grupė“ būtų kilusi pareiga atlyginti su tuo susijusias išlaidas, teismui taip pat nepateikta įrodymų, kad BUAB „Baltijos grupė“ būtų atlikusi kokius nors dalinius mokėjimus įmonei „Eastferry LTD“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  26. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatose. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi 12 straipsnio 2 dalies redakcija). Dėl atsakovo (buvusio vadovo) aplaidumo iš esmės negalima nustatyti nei lėšų 2013 m. kovo 1 d. nuomos sutarties pagrindu gavimo, nei šių lėšų įskaitymo atitinkama apimtimi faktų. Atsakovo veiksmai šia prasme buvo aplaidūs ir neteisėti, todėl egzistuoja pagrindas taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.
  27. Ieškovė netinkamai nustatė žalos dydį. 650 Eur nuomos mokestis per dieną buvo pagrįstas. Ieškovė nepagrįstai negautas nuomos pajamas skaičiuoja už 567 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. (nuomos sutarties sudarymo) iki 2014 m. rugsėjo 18 d. (laivo faktinio valdymo iš frachtuotojos perėmimo). Pagal 2013 m. kovo 1 d. sutarties nuostatas laivą numatyta išnuomoti (pristatyti) nuo 2013 m. kovo 7 dienos. 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimu bankroto administratorė informavo įmonę „Eastferry LTD“ apie įsipareigojimų pagal 2013 m. kovo 1 d. sutartį nevykdymą ir tai, kad ši sutartis laikoma pasibaigusia (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Taigi negautos nuomos pajamos skaičiuotinos nuo 2013 m. kovo 7 d. (sutartyje nustatyta laivo perdavimo data) iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (nuomos sutarties nutraukimas). Negautos nuomos pajamos sudaro 126 750 Eur (195 dienos x 650 Eur). Priešinga žalos dydžio skaičiavimo metodika nepagrįstai išplėstų atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinę atsakomybę, nepagrįstai taikant ją ir po bankroto bylos iškėlimo bei nuomos sutarties šiuo pagrindu nutraukimo, neatitiktų vieno iš negautų pajamų nustatymo kriterijų – jų realumo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
  28. Vien tik galimos atsakovo kaltės ir (ar) neteisėtų veiksmų nustatymo, susijusių su laivo (ne)perdavimu bankroto administratorei aplinkybėmis, šiuo atveju nepakaktų, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, nes atsakomybė galėtų atsirasti tik esant tam tikrų juridinių faktų visetui, t. y. nustačius ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Užtrukusi faktinė laivo perėmimo po bankroto bylos iškėlimo procedūra savaime neturėjo įtakos bendrovės pajamų iš nuomos santykių negavimui, juolab kad nuomos sutartis su frachtuotoja tuo metu jau buvo nutraukta.
  29. Nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2014 m. liepos 22 d., t. y. nepraėjus trejiems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nepraleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas I. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priteisus visą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d., nepagrindžiant nuostolių dydžio jokiais BUAB „Baltijos grupė“ buhalterinės apskaitos, audito dokumentais, eksperto (specialisto) išvada, o iš nuostolių neišskaičiavus (neatėmus) laivo priežiūros sąnaudų, mokesčių už nekilnojamąjį (laivo registracijos) turtą, rinkliavų Lietuvos saugios laivybos administracijai, vėliavos mokesčių, įmonės vidaus, organizacinių, kanceliarinių išlaidų, PVM, kitų valstybei mokamų mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų, ieškovei priteista suma viršija jos faktiškai negautas pajamas. Taigi, pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas – draudžiama priteisti daugiau, negu padaryta žalos. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba galėjo gauti, skirtumas. Negautos pajamos suprantamos kaip negautas grynasis pelnas, t. y. išskaičiavus iš galimų gauti pajamų sąnaudas ir visas privalomas įmokas, mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
    2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo pareigą tiesiogiai ištirti visus įrodymus, 176–185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą teisme, 270 straipsnio 4 dalį, įpareigojančią teismą motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos ir rėmėsi aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, bei įrodymais, nesurinktais byloje, o nuostolius apskaičiavo ir priteisė be įrodymų ar tinkamos motyvacijos (CPK 331 straipsnio 4 dalis).
    3. Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų dėl į bylą nepateiktos sutarties 2 dalies atsakovas I. M. nurodo, kad visą informaciją apie laivą, jos frachtuotoją (nuomininką) ir kitą informaciją, visus susijusius dokumentus perdavė bankroto administratorės įgaliotam asmeniui R. P.. Tai patvirtina į bylą pridėti perdavimo–priėmimo aktai bei aplinkybė, kad bankroto administratorė nėra kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės direktoriui už dokumentų neperdavimą, taip pat antstoliui nebuvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl dokumentų perdavimo. „BARECON 2001“ yra standartinė sutartis, jos visos dalys yra prieinamos viešai, taikomos kaip paprotinė teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, informacijos įrodomosios vertės (teismo nustatomos pagal vidinį įsitikinimą) nepagrįsdamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
    4. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba draudžiami, tačiau kiekvienu atveju toks atsisakymas turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė neteisėtą (siurprizinį) sprendimą, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas pagrindais ir motyvais, kuriais nebuvo remiamasi apeliaciniame skunde ir dėl kurių šalys nebuvo pasisakiusios pirmosios instancijos teisme, todėl padarytos išvados prieštarauja byloje esančiai informacijai, bendrai teismų praktikai ir teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1, 2 dalių taikymo, kaip neteisėto veiksmo – pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe, pažeidimų civilinės atsakomybės kontekste nebuvo nagrinėjami posėdžių metu ir nebuvo suformuluoti procesiniuose dokumentuose, neparemti įrodymais ir negalėjo būti pripažinti deliktinės atsakomybės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacijos ribas. Ieškovė byloje nereiškė reikalavimo priteisti nesumokėtą nuomos mokestį (taikyti sutartinę civilinę atsakomybę). Paduodama apeliacinį skundą ieškovė neskundė teismo sprendimo tuo aspektu, kad į nuomos mokestį įskaitytos per didelės ar nepagrįstos įrodymais sumos; ieškovė laikėsi ieškinyje pasirinkto ieškinio pagrindo – teigė, kad žala jai padaryta I. M., UAB „Transmar“ ir Jungtinės Karalystės įmonei „Eastferry LTD“ nepagrįstai susitarus dėl laivo nuomos kainos bei įskaitymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdyje darė ieškovei spaudimą (posėdžio garso įrašo 6–18 min.), primygtinai siūlydamas atsisakyti reikalavimų dėl sandorių negaliojimo. Teismas patenkino ieškinį pripažindamas, kad nebuvo pagrindo konkrečias laivo eksploatacijos ir remonto išlaidas įskaityti į įmonės „Eastferry LTD“ mokėtiną nuomos mokestį, t. y. patenkino ieškinį tuo pagrindu, dėl kurio ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio. Dėl tokio reikalavimo nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dėl to ieškovė nesiskundė apeliacine tvarka, nes pagal CPK 312 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, kad apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimas buvo pagrįstas viešojo intereso gynimo poreikiu, teismas privalėjo priimti nutartį ir apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas pranešti atsakovui (CPK 290 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis). Atsakovas būtų turėjęs galimybę pateikti savo poziciją dėl naujo ieškinio pagrindo ir naujų byloje tiriamų aplinkybių vertinimo. Kasacinio teismo praktika dėl apeliacijos ribų yra nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016).
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovo I. M., kaip įmonės vadovo, sudariusio įmonės kreditoriams nuostolingą sandorį, atsakomybė kyla, nes jis atliko veiksmus su laivu, kuris tuo metu jau buvo areštuotas pagal kreditorių pareikštus ieškinius. Per visą vadovavimo įmonei laikotarpį direktorius nesiėmė jokių veiksmų, kad pagal pasirašytą nuomos sutartį būtų gaunamos pajamos. Iš sudarytos nuomos sutarties įmonė neturėjo jokios naudos, o byloje deklaruojamos neįrodytos nuomininko išlaidos ir buvusio įmonės vadovo veiksmai nuomos sutartį padarė neatlygintinu sandoriu, kas iš esmės paneigė nuomotojo teisinį statusą.
    2. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusio įmonės administracijos vadovo. Kadangi ĮBĮ bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
    3. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Byloje įrodytos visos atsakovo I. M. civilinės atsakomybės sąlygos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą sąlygų

  1. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
  2. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).
  3. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.).
  5. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
  6. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
  7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Baltijos grupė“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Eastferry LTD“ 2013 m. kovo 1 d. sudarė laivo be laivo įgulos nuomos sutartį, kurios pagrindu 10 metų UAB „Baltijos grupė“ perdavė frachtuotojai įmonei „Eastferry LTD“ jūrinį laivą „Global 1“, sutartyje nurodytas nuomos mokestis 650 Eur per dieną. 2013 m. birželio 5 d. šios įmonės sudarė papildomą susitarimą (pakeitimą), kuriame nurodyta, jog laivo savininkė turi laikinų finansinių sunkumų ir negali apmokėti jokių su laivu susijusių sąnaudų (išlaidų) (1.3 punktas), nustatė, kad frachtuotoja įmonė „Eastferry LTD“ pagal laivo nuomos be įgulos sutartį patvirtina su laivu susijusių sąnaudų, kaip numatyta 1.3 punkte, apmokėjimą pagal savo pačios (frachtuotojos pagal laivo nuomos be įgulos sutartį) suderinimą (2.1 punktas); frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuoja sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio, nurodyto laivo nuomos be įgulos sutartyje (2.2 punktas); savininkė patvirtino ir sutiko, kad frachtuotoja pagal laivo nuomos be įgulos sutartį išskaičiuotų sąnaudas, kaip numatyta 1.3 punkte, iš nuomos mokesčio (2.3 punktas).
  8. Ieškovė UAB „Baltijos grupė“, pareikšdama ieškinį, nurodė, kad atsakovas padarė žalą bendrovei, nes nuo 2013 m. kovo 1 d. iki pat laivo „Global 1“ faktinio perėmimo laivu frachtuotoja įmonė „Eastferry LTD“ naudojosi neatlygintinai, sutartimi buvo nustatytas nepagrįstai mažas – 650 Eur – nuomos mokestis. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo veiksmų, konstatavo, kad 650 Eur nuomos mokestis nustatytas pagrįstai. Ieškovė kasacinio skundo nėra pateikusi, taigi ši teismų išvada nėra ginčijama. Atsakovas savo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo neteisėtą neveikimą – pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nevykdymą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1, 2 dalys), nes tokie pažeidimai nebuvo bylos, taip pat apeliacinio nagrinėjimo dalykas, nepagrįsti įrodymais, todėl negali būti pagrindas konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus pagrįstais.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti, bei ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoja reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu siekia apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016 55 punktą).
  10. Kaip nurodyta nutarties 43 punkte ieškovė savo reikalavimus grindė neteisėtos, įmonei nenaudingos nuomos sutarties ir susitarimo dėl jos pakeitimo sudarymu, nurodė, jos manymu, tai pagrindžiančias faktines aplinkybes, t. y. ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai sprendė dėl 650 Eur mokesčio nustatymo pagrįstumo, o konstatuodamas atsakovo kaip direktoriaus atsakomybę įmonei už žalą – negautą laivo nuomos mokestį, nustatė jo aplaidumą rūpinantis įmonės finansine atskaitomybe, be kita ko, faktiškai nenurodydamas, kokių konkrečių veiksmų atsakovas neatliko ar atliko netinkamai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Atsakovo pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinę apskaitą nevykdymu, kaip pagrindu taikyti jam civilinę atsakomybę, nebuvo grindžiamas nei ieškinys, nei apeliacinis skundas.
  11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 3 dalis). Išvardytos taisyklės yra reikšmingos užtikrinant asmens teisę į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; kt.).
  12. Aplinkybės, leidžiančios peržengti apeliacinio skundo ribas, nagrinėjamoje byloje nenustatytos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo peržengė ne tik apeliaciniu skundu, bet ir ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 320 straipsnis).
  13. Atsižvelgdama į šioje byloje nurodytą ieškinio pagrindą (neteisėtos, įmonei nenaudingos nuomos sutarties ir susitarimo dėl jos pakeitimo sudarymas), teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai faktiškai nepasisakė dėl dalies ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, t. y. nevertino, ar atsakovas, kaip UAB „Baltijos grupė“ direktorius, bendrovės vardu sudarydamas su frachtuotoja įmone „Eastferry LTD“ 2013 m. birželio 5 d. papildomą susitarimą (pakeitimą), prisiėmė įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką, veikė pagal objektyvius elgesio standartus, ar neveikė akivaizdžiai aplaidžiai ir ar neprisiėmė neprotingai didelės nuostolių bendrovei atsiradimo rizikos (nutarties 40 punktas).
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tiek įmonės vadovui sudarant sutartis, tiek jas keičiant ar pildant, jam taikomi tie patys reikalavimai, nurodyti šios nutarties punktuose, ir atitinkamai atsakomybė už šių reikalavimų nesilaikymą (CK 2.87 straipsnis). Minėta, kad pačiame 2013 m. birželio 5 d. papildomame susitarime nurodyta, jog laivo savininkė UAB „Baltijos grupė“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau susitarimu teisė nustatyti laivo valdymo ir naudojimo išlaidas palikta laivo nuomininkei, neteikiant jokių finansinių ataskaitų laivo savininkei, kuri faktiškai atsisakė teisės kontroliuoti šias išlaidas ir atitinkamai – nuomos mokesčio mažinimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas faktiškai netyrė ir nepasisakė dėl 2013 m. birželio 5 d. papildomame susitarime įtvirtintų nuostatų, nevertino atsakovo atstovavimo bendrovės interesams tinkamumo ir naudingumo prasme.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi 47–49 nutarties punktuose nurodytomis išvadomis, turi pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo pagal ieškovės pareikštą ieškinį pasisakyta ne dėl visų ieškinyje nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai įvertinta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Vadovo neteisėtų veiksmų nustatymas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu, kuris priskirtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13Dėl nuostolių dydžio nustatymo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

  1. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
  3. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
  4. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
  6. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo visą laivo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d., nepagrįsdamas nuostolių dydžio jokiais BUAB „Baltijos grupė“ buhalterinės apskaitos, audito dokumentais, eksperto (specialisto) išvada, o iš nuostolių nepagrįstai neišskaičiavo laivo priežiūros sąnaudų, mokesčių už nekilnojamąjį (laivo registracijos) turtą, rinkliavų Lietuvos saugios laivybos administracijai, vėliavos mokesčių, įmonės vidaus, organizacinių, kanceliarinių išlaidų, PVM, kitų valstybei mokamų mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų. Taigi atsakovas kelia netinkamai nustatyto nuostolių dydžio klausimą, nurodo, kad jie nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegija iš dalies laiko pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus.
  7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuostolių dydį grindė nuomos sutartimi nustatytu ir nesumokėtu nuomos mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, nustatė atsakovo aplaidumą rūpinantis įmonės finansine atskaitomybe ir nusprendė priteisti visą laivo nuomos sutartimi nustatytą nuomos mokestį nuo 2013 m. kovo 7 d. (sutartyje nustatyta laivo perdavimo data) iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (nuomos sutarties nutraukimas).
  8. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, neatsižvelgė į tai, kad apskaičiuojant nuostolius turi būti vertinama, kokio grynojo pelno bendrovė negavo dėl neteisėtų, kaip teigia ieškovė, atsakovo veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.). Taigi iš ieškovės nurodytų nuostolių – nuomos sutarties kainos taip pat turėtų būti išskaičiuotos ir įrodytos bei pagrįstos laivo valdymo ir naudojimo išlaidos, nurodytos 2013 m. birželio 5 d. papildomame susitarime, su laivo naudojimu susijusios privalomosios rinkliavos ir mokesčiai, jei būtų nustatyta, kad vykdant papildomą susitarimą šias išlaidas padengė įmonė „Eastferry LTD“.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, nurodo, kad nuostolių dydį nagrinėjamos bylos atveju turi įrodyti ieškovė (nutarties 52, 54, 55 punktai).
  10. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Baltijos grupė“ negavo sutartimi sulygto nuomos mokesčio, tačiau nurodo, kad to priežastis yra atliktas laivo valdymo ir naudojimo išlaidų, kurias 2013 m. birželio 5 d. papildomo susitarimo pagrindu tretiesiems asmenims už ieškovą sumokėjo fraktuotojas, įskaitymas. Šią aplinkybę, t. y. tiek įskaitymo faktą, tiek įskaitytos sumos dydį ir pagrįstumą, turi įrodyti atsakovas, šiais faktais grindžiantis savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
  11. Atsakovas nurodo, kad visą informaciją apie laivą, jos frachtuotoją (nuomininką) ir kitą informaciją, visus susijusius dokumentus perdavė bankroto administratorės įgaliotam asmeniui R. P.. Teismų nustatyta, kad atsakovas perdavė bankroto administratorei UAB „Baltijos grupė“ dokumentus, tačiau nebuvo iš esmės nagrinėtos aplinkybės, ar atsakovas perdavė visus dokumentus (ir kokius) bankroto administratorei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas turėtų dokumentus ir jų neteiktų teismui kaip įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) taisykle, t. y. prezumpcija, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 69 punktą).
  12. Taigi atsakovas, teigdamas, kad nuomos mokestis nebuvo gautas, kadangi fraktuotojas 2013 m. birželio 5 d. papildomo susitarimo pagrindu už ieškovą sumokėjo tam tikras sumas, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o jų neturėdamas savo žinioje ir neturėdamas galimybių juos gauti, nurodyti, kokie įrodymai patvirtina jo poziciją, kur jie yra, ir prašyti teismo išreikalauti juos iš kitų asmenų (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tam, kad būtų nustatytas prašomų priteisti nuostolių dydis, yra būtina nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, būtent – kokius dokumentus atsakovas perdavė bendrovės bankroto administratorei, t. y. ar yra perduoti ir dokumentai, patvirtinantys laivo valdymo ir naudojimo išlaidas nuo 2013 m. kovo 7 d. (sutartyje nustatyta laivo perdavimo data) iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (nuomos sutarties nutraukimas), jei ne – tai ar apskritai jie buvo sudaryti ir nuomininkės perduoti laivo savininkei. Nurodytų faktinių aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
  14. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nustatytas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. pažyma apie 11,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – priteista iš atsakovo I. M. (a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos grupė“ (į. k. 140604027) 126 750 (vienas šimtas dvidešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt) Eur žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, išspręstas laikinosios apsaugos priemonės masto ir galiojimo klausimas, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

17Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai