Byla 1A-647-518/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Valašinui, nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgaliotam atstovui advokatui Daliui Poviliui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgalioto atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

3- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

4- pagal BK 308 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

5- pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (M. V. atžvilgiu) 50 (penkiasdešimties) parų areštu;

6- pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (N. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. J. tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 10 (dešimčiai) parų.

9Iš R. J. nukentėjusiosioms M. V. ir N. K. priteista po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10Iš R. J. „Lietuvos Caritas“ naudai priteista 753 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12R. J. nuteistas už tai, kad siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos, organizavo ir vadovavo M. V. ir N. K. prostitucijai, panaudodamas fizinę, psichinę prievartą ir apgaulę M. V. atžvilgiu bei psichinę prievartą ir apgaulę N. K. atžvilgiu, įtraukė M. V. ir N. K. į prostituciją ir turėjo pajamų iš jų prostitucijos, o būtent:

13veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S. ir K. B., kurių atžvilgiu 2011 m. gegužės 19 d. Norvegijos Karalystėje, Borgartingo apygardos teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas tikslą įtraukti nukentėjusiąsias į prostituciją ir gauti turtinės naudos iš prostitucijos, pasinaudodamas M. V. ir N. K. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės bei socialinės padėties bei panaudojęs apgaulę – melagingai pažadėjęs gerą darbo užmokestį ir darbą Norvegijos Karalystėje, Oslo bare, nenurodydamas, jog reikės teikti seksualines paslaugas, R. S. finansavus nukentėjusiųjų kelionę, 2009 m. liepos 22 d. automobiliu VW Touareg, valst. Nr. ( - ) išvažiavęs iš ( - ), atgabeno M. V. ir N. K. iki Rygos, Latvijos Respublikoje, kur įsigijęs bilietus keltui reisu Nr. 0930 persikėlė į Frihamnen uostą, Stokholme, Švedijos Karalystėje, iš kur automobiliu VW Touareg, valst. Nr. ( - ) atvažiavo iki Oslo, Norvegijos Karalystėje. Osle, R. S. parūpinus apgyvendinimą name, esančiame ( - ), Osle, taip pat drabužius ir mobiliojo ryšio priemones su SIM kortelėmis atvykusioms M. V. ir N. K., R. J. kartu su R. S. įtraukė M. V. ir N. K. į prostituciją, t. y. naudodamas nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę prievartą, o būtent: pagrasinęs, kad turi ryšių policijoje ir pasienio tarnyboje, todėl pabėgimo atveju jos bus surastos ir grąžintos, o jei besiversdamos prostitucija, neuždirbs pinigų bus stipriai sumuštos, bei naudodamas M. V. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: tris kartus ją sumušęs, suduodamas smūgius kumščiais ir diržu į galvą ir kitas kūno dalis, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, vertė pastarąsias užsiiminėti prostitucija, organizavo ir vadovavo M. V. ir N. K. prostitucijai, nustatydamas vietą darbui Norvegijos Karalystėje, Oslo mieste, ( - ) gatvėje, kur M. V. nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., o N. K. nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. spalio 8 d. kasdien teikė seksualines paslaugas už atlygį klientų automobiliuose ir namuose. R. J. kartu su R. S. nustatydamas nukentėjusiųjų darbo dienų ir valandų skaičių, kartu su K. B. jas prižiūrėdavo, pastoviai kontroliuodavo jų darbą; nustatė teikiamų seksualinių paslaugų įkainius: 500 Norvegijos kronų už oralinį seksą, 1 000 Norvegijos kronų už sekso paslaugas automobilyje ir 1 500 Norvegijos kronų už sekso paslaugas kliento namuose (atitinkamai 193,61 Lt, 387,22 Lt, 580,83 Lt), ir M. V. bei N. K. per vakarą suteikus seksualines paslaugas nuo 2 iki 4 klientų, paimdavo visus jų uždirbtus pinigus iš prostitucijos, tokiu būdu R. J. kartu su R. S. ir K. B. iš M. V. prostitucijos turėjo pajamų, iš viso laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. apie 40 000 Norvegijos kronų (atitinkamai 15 488,80 Lt), o iš N. K. prostitucijos turėjo pajamų, iš viso laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. spalio 8 d. apie 60 000 Norvegijos kronų (atitinkamai 23 233,20 Lt), iš kurių M. V. ir N. K. negavo jokių pajamų, o joms buvo parūpinamos tik cigaretės, maistas, telefono papildymo kortelės ir būstas.

14Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su M. V. oraliniu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos priklausomumu, o būtent:

15tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., name, adresu ( - ), Norvegijos Karalystėje, būdamas neblaivus, siekdamas priversti nukentėjusiąją M. V. tenkinti jo lytinę aistrą, nuolat grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją bei pasinaudodamas nukentėjusiosios M. V. priklausomumu, kadangi pastaroji buvo verčiama užsiminėti prostitucija, privertė M. V. du kartus tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu.

16Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą ir lytiškai santykiavo su N. K. panaudodamas jos atžvilgiu kitokią psichinę prievartą ir pasinaudodamas pastarosios priklausomumu, o būtent:

17tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2009 m. spalio 8 d., name, adresu ( - ), Norvegijos Karalystėje, bei name, adresu ( - ), Norvegijos Karalystėje, būdamas neblaivus, siekdamas priversti nukentėjusiąją N. K. lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti jo lytinę aistrą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. nuolat tiesiogiai arba užuominomis leisdavo nukentėjusiajai suprasti, kad ji turi jam paklusti, jei nenori turėti nemalonumų, bei pasinaudodamas nukentėjusiosios N. K. priklausomumu, kadangi pastaroji buvo verčiama užsiminėti prostitucija, privertė N. K. 15 kartų lytiškai santykiauti bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu.

18Nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgaliotasis atstovas advokatas D. Povilius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dėl R. J. paskirtų per švelnių bausmių ir paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo bei R. J. paskirti griežtesnes – bausmių vidurkį viršijančias – laisvės atėmimo bausmes ir paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo neatidėti.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tiek skirdamas bausmę, tiek atidėdamas jos vykdymą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

20Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas R. J. nepagrįstai paskyrė žymiai mažesnes nei bausmių vidurkis bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo skirti mažesnės bausmės negu įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

21Apeliantas nurodo, kad R. J. padarė du nesunkius, apysunkį ir sunkų nusikaltimą, pagal BK 307 ir 308 straipsnius nuteistojo veikos kvalifikuojamos kaip pavojingesnės šių nusikaltimų formos. Padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei pripažintinas kaip itin didelis, jais padaryta žala ne tik visuomenei, bet ir nukentėjusiosioms, kurios nusikalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol. R. J. nusikalto veikdamas tyčia, savanaudiškais tikslais, kryptingai siekdamas gauti iš nusikalstamos veikos naudos. Visi nusikaltimai buvo baigti, nusikalstami veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, siekiant kuo ilgiau savo įtakoje išlaikyti nukentėjusiąsias ir tuo pačiu kuo ilgiau gauti turtinės naudos iš jų išnaudojimo, nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik įsikišus teisėsaugos pareigūnams. Anot apelianto, bylos duomenys leidžia nedviprasmiškai spręsti apie R. J. asmenybę – tai linkęs nusikalsti asmuo, kuriam nusikaltimai yra tapę gyvenimo būdu. R. J. ne kartą teistas iki nagrinėjamoje byloje tiriamų nusikaltimų, be to, buvo teisiamas ir jau po nagrinėjamos bylos įvykių. Nuteistajam paprastai būdavo skiriamos labai švelnios bausmės, atidedamas jų vykdymas ar taikomas lygtinis paleidimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. nenusikalsdavo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmes, o išėjęs į laisvę vėl darydavo naujus nusikaltimus. Akivaizdu, jog pernelyg švelnios bausmės ne tik kad neturėjo jokios teigiamos įtakos R. J., neskatino keisti savo elgesio, bet netgi priešingai, skatino nusikalstamus veiksmus. Nors nuteistasis yra vedęs, turi vaiką, kaip pats teigia, yra dirbantis, bet aiškinantis aplinkybes, susijusias su R. J. darbu, paaiškėjo, jog R. J. negali nurodyti nei kokį atlyginimą gauna, nei kas yra įmonės, kurioje tariamai jis dirba, vadovas. Byloje apklausti liudytojai apibūdino R. J. esant aršaus, pavojingo būdo, konfliktus sprendžiantį fizine jėga. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog R. J. yra pavojingas visuomenei, todėl siekiant apriboti galimybę R. J. daryti naujas nusikalstamas veikas jam turi būti skirtos didesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

22Skunde nesutinkama su tokiais apygardos teismo argumentais, sudariusiais pagrindą skirti švelnesnę bausmę, jog nuketėjusios pačios važiavo į Norvegiją neturėdamos pinigų ir net drabužių persirengimui, kelionėje bendrakeleiviams sudarė nepalankią nuomonę apie save, Norvegijoje turėjo galimybę laisvai vaikščioti, bet kuriuo metu išeiti ir sugrįžti į išnuomotą butą. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusiosios buvo pažeidžiamos dėl pinigų stygiaus, jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir prievarta, kas sudarė sąlygas kontroliuoti nukentėjusiąsias, dėl ko galimybė išeiti iš nuomojamo buto nedaro nuteistojo nusikalstamų veikų mažiau pavojingomis. Be to, liudytojai, kurie parodė apie nederamą nukentėjusiųjų elgesį, buvo išimtinai su R. J. susiję asmenys, kurių parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Pažymima, kad nuketėjusiosios jokia forma neprovokavo nuteistojo daryti nusikaltimus jų atžvilgiu.

23Ginčijant apygardos teismo išvadas dėl R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012, kurioje konstatuota, jog sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatos taikomos tik įvertinus visumą aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.), ir sudarančių prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Apelianto nuomone, byloje nėra aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą. Atkreipiamas dėmesys į jau aptartą padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikalstamus R. J. motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. R. J. jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet nuteistasis to neįvertino ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Apelianto vertinimu, nuteistasis tik bando imituoti nuoširdų prisipažinimą ir gailestį dėl padarytų nusikaltimų, kadangi vengė detalizuoti dėl kokių veikų pripažįsta savo kaltę, R. J. niekada neišreiškė gailesčio dėl padarytų veikų, neatsiprašė nuketėjusiųjų. R. J. apsimestinį gailestį atskleidžia ir tai, jog nuteistasis nesutiko nukentėjusiosioms iki nuosprendžio išmokėti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų 1 000 Eur. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad R. J. siekia keisti savo elgesį, pažiūras, nedarys naujų veikų. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012, kurioje net esant daug palankesnėms aplinkybėms nuteistajam nebuvo atidėtas bausmės vykdymas.

24Taip pat skunde nesutinkama su apygardos teismo sprendimu nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti žalą, patirtą tik dėl BK 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog Oslo apylinkės teismas yra priteisęs nukentėjusioms kompensaciją iš R. S.. Tačiau šiuo sprendimu buvo priteista kompensacija už pajamas, kurių nukentėjusios negavo teikdamos seksualines (kad ir per prievartą) paslaugas, neturtinė žala taip pat buvo priteista už nukentėjusiųjų išnaudojimą prostitucijai. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo prašoma atlyginti patirtą žalą dėl įtraukimo į prostituciją panaudojant apgaulę ir prievartą. Nukentėjusiosios, atvykusios į Norvegiją ir sužinojusios, kad vietoje padoraus darbo reikės teikti seksualines paslaugas, be to, jų atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, neabejotinai patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be kita ko, dėl BK 151 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priteista 1 000 Eur suma yra per maža ir nekompensuoja nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos.

25Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo už įtraukimą į prostituciją, nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

26Nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgalioto atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

27Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų įgalioto atstovo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, tačiau prašoma paskirti R. J. griežtesnes laisvės atėmimo bausmes bei panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl baudžiamoji byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

28Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų įgalioto atstovo apeliaciniame skunde nėra pareikštas prašymas keisti skundžiamo nuosprendžio dalies dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo, nors skunde ir nurodyti bendro pobūdžio motyvai dėl apelianto manymu, nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti tik iš dalies. Visgi apeliacinio skundo motyvai dėl civilinio ieškinio yra nekonkretūs, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu baigiamosiose kalbose nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas šioje dalyje savo apeliacinio skundo nepatikslino ir iš esmės pasisakė tik dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir atidėto bausmės vykdymo. Todėl negalint aiškiai apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribų dėl civilinio ieškinio bei siekiant nesuvaržyti nuteistojo R. J. teisės į gynybą, teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliacinio skundo motyvų.

29R. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką M. V. atžvilgiu) – 50 parų arešto bausmė, pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką N. K. atžvilgiu) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

30Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

31Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

32Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas R. J. bausmes – parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes bei nepažeidė baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų. Taip pat pastebėtina, jog individualizuojant bausmę turi būti vertinama BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma, nei vienai iš šių aplinkybių nesuteikiant išskirtinės reikšmės, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu nukentėjusiųjų įgalioto atstovo apeliaciniame skunde kiekviena iš bausmei skirti reikšmingų aplinkybių aptariama atskirai, kiekvieną iš jų vertinant kaip pagrindą skirti griežtesnei nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmei.

33Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl bausmės skyrimo išdėstytos aplinkybės, kad pačios nukentėjusiosios važiavo į Norvegiją neturėdamos pinigų ir net drabužių persirengimui, kelionėje savo elgesiu sudarė nepalankią nuomonę apie save ar kad galėjo laisvai judėti, iš jų nebuvo atimti asmens dokumentai, esminės reikšmės skiriant bausmę neturi. Kita vertus, tai, kad šiomis aplinkybėmis nepagrįstai buvo motyvuojamas bausmės skyrimas, nesudaro pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtų bausmių.

34Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosioms buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala, tačiau skiriant bausmę negalima sureikšminti vien nukentėjusiųjų interesų ir vieno iš bausmei keliamų nubaudimo tikslų. Nuteistajam paskirta bausmė turi užtikrinti visų bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimą. Padarytų nusikalstamų veikų priskyrimas atitinkamai nusikaltimų grupei (nesunkiems, apysunkiams ir sunkiems nusikaltimams) ar nustatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis taip pat savaime nesudaro pagrindo skirti griežtesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios aplinkybės įvertintos įstatymų leidėjui nustatant atskiras skirtinų bausmių rūšis ir minimalius bei maksimalius dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką.

35R. J. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti. Savo esme įtraukimas į prostituciją, vadovavimas prostitucijai bei pajamų iš prostitucijos gavimas yra nusikaltimai, padaromi iš savanaudiškų paskatų. R. J. yra vedęs, augina mažametį vaiką, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, tačiau ne kartą yra baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas nagrinėjamoje byloje, buvo teistas tris kartus, vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas, padarytas po nagrinėjamų nusikaltimų. R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo jau yra praėję septyneri metai, kas sudaro pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę bausmę sankcijos ribose.

36Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, R. J. paskirti griežtesnių laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo, nuteistajam paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (veika M. V. atžvilgiu) arešto bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

37Skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams.

38Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

39R. J. atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus formalius reikalavimus BK 75 straipsnio nuostatų taikymui – už kelis tyčinius nusikaltimus jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, jis nėra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Be to, priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti vadovaujamasi ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388-895/2016).

40Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-309-507/2016 2K-379-303/2016). Dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016).

41Iš aukščiau aptartos BK 75 straipsnio taikymo praktikos galima spręsti, jog tokia išimtinė bausmės realizavimo forma kaip bausmės vykdymo atidėjimas pakartotinai taikytina tik tais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes nekyla jokių abejonių dėl to, kad nepaisant pakartotinai padarytų nusikalstamų veikų, kaltininkas kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir yra pasirengęs resocializacijai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kad tokiu būdu bus pasiekti visi bausmei keliami tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tiesiog formaliai, nedetalizuodamas jokių šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, konstatavo, kad tokia galimybė yra atsižvelgiant į visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

42Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų, padarytų 2009 metais, R. J. anksčiau buvo teistas tris kartus už apysunkius (BK 180 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), nesunkius (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir neatsargius (BK 281 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas ne tik už apysunkį (BK 307 straipsnio 2 dalis) ir nesunkius (BK 151 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, bet ir už sunkų (BK 308 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą. Taip pat R. J. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas vėliau (2011 metais) nei šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pirmą kartą nuteistus R. J., jam buvo taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas, visgi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu. Pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį neatlikus visos paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės R. J. buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet praėjus vos metams po bausmės atlikimo R. J. padarė nusikaltimus, dėl kurių nuteistas nagrinėjamoje byloje. Nors byloje nenustatyta R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau taip pat nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistasis dėl padarytų veikų nesigailėjo, pripažino tik atskiras nusikalstamų veikų aplinkybes, jas savaip interpretavo siekdamas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, iš ko akivaizdu, kad R. J. kritiškai savo veiksmų nevertina. Dalinį padarytos žalos atlyginimą R. J. sumokėjo tik teisminio nagrinėjimo metu, be to, ne tiesiogiai nukentėjusiosioms, o pervesdamas pinigus į teismo depozitinę sąskaitą.

43Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad R. J. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio ar nulemti išskirtinai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nuteistasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo iš esmės, ankstesni baudžiamieji procesai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, taikytos bausmės ar tokie institutai kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jiems keliamų tikslų nepasiekė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, atidėjus R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų užtikrinta bendroji ir specialioji nusikalstamų veikų prevencija, būtų pažeistas teisingumo principas. Visų aplinkybių kontekste nuteistojo socialiniai ryšiai (sukūręs šeimą, augina vaiką, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino) nesudaro pakankamo pagrindo priešingai išvadai. Kaip ir tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai daug laiko (7 metai), kadangi po šių nusikaltimų R. J. padarė ir kitas nusikalstamas veikas.

44Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. J..

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti.

47Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. J. 2 (dvejiems ) metams buvo atidėtas nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 10 (dešimčiai) parų.

48R. J. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams paskirti atlikti pataisos namuose.

49Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 4. - pagal BK 308 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 5. - pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (M. V. atžvilgiu) 50 (penkiasdešimties)... 6. - pagal BK 151 straipsnio 1 dalį (N. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi,... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 9. Iš R. J. nukentėjusiosioms M. V. ir N. K. priteista po 1 000 Eur neturtinės... 10. Iš R. J. „Lietuvos Caritas“ naudai priteista 753 Eur išlaidų advokato... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. R. J. nuteistas už tai, kad siekdamas pelnytis iš asmenų prostitucijos,... 13. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S. ir K. B., kurių atžvilgiu 2011... 14. Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su M. V. oraliniu... 15. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2009 m.... 16. Taip pat R. J. nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą ir lytiškai... 17. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpyje nuo 2009 m.... 18. Nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgaliotasis atstovas advokatas D. Povilius... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir... 20. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas R. J. nepagrįstai paskyrė... 21. Apeliantas nurodo, kad R. J. padarė du nesunkius, apysunkį ir sunkų... 22. Skunde nesutinkama su tokiais apygardos teismo argumentais, sudariusiais... 23. Ginčijant apygardos teismo išvadas dėl R. J. paskirtos laisvės atėmimo... 24. Taip pat skunde nesutinkama su apygardos teismo sprendimu nukentėjusiųjų... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas... 26. Nukentėjusiųjų M. V. ir N. K. įgalioto atstovo advokato Daliaus Poviliaus... 27. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 308... 28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų įgalioto atstovo... 29. R. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirta 1... 30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 31. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią... 32. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas R. J. bausmes – parinkdamas jų... 33. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog skundžiamo nuosprendžio... 34. Sutiktina su apeliantu ir dėl to, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų... 35. R. J. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius, vieną apysunkį ir vieną... 36. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, R.... 37. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo... 38. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.)... 39. R. J. atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus formalius reikalavimus BK 75... 40. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės... 41. Iš aukščiau aptartos BK 75 straipsnio taikymo praktikos galima spręsti, jog... 42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų,... 43. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad R. J. yra linkęs... 44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti.... 47. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. J. 2... 48. R. J. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą... 49. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą...