Byla 2K-388-895/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžių.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteisti:

4L. G. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. L. turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. L. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012 m. spalio 9 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 9 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012 m. spalio 18 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2012 m. spalio 18 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „N.“ turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 m. spalio 19 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. laikas.

6Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant L. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

7Iš L. G. priteista 486,56 Eur nukentėjusiajam J. L. turtinei žalai atlyginti.

8V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. laikas.

10Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

11K. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda.

12Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo L. G. ir ši dalis išdėstyta taip:

13L. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. L. turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. L. turto sugadinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012 m. spalio 9 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu ketveriems metams, 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 9 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012 m. spalio 18 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu ketveriems metams, 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2012 m. spalio 18 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu dvejiems metams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „N.“ turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu L. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirti įpareigojimai.

15Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bei paskirti įpareigojimai ir V. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams – paskirta atlikti pataisos namuose.

16Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

17Nuteistojo K. R. ir civilinio ieškovo AB „E.“ apeliaciniai skundai atmesti.

18Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti M. B., L. M. ir O. K., tačiau ši nuosprendžio dalis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka.

19Teisėjų kolegija

Nustatė

201. L. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su dviem asmenimis, kuriems byla išskirta, 2012 m. rugsėjo mėn., naktį iš 16 į 17 d., asmeniui, kuriam byla išskirta jam pasislėpus, nudaužus J. L. priklausančio statomo namo ( - ), savadarbį signalizacijos daviklį bei išlaužus katilinės duris, taip jas sugadinant, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė ir sugadino J. L. priklausantį turtą, nurodytą skundžiamuose teismų sprendimuose, ir padarė nukentėjusiajam 1355,43 Eur (4680 Lt) turtinę žalą.

21Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir dviem asmenimis, kuriems byla išskirta, 2012 m. spalio mėn., naktį iš 8 į 9 d., ( - ), atvyko į ( - ), kur L. G. įgytomis specialiomis žirklėmis nukirpo ir pagrobė 9956,66 Eur (34 378,34 Lt) vertės AB „E.“ priklausančio 170 m aukštos įtampos kabelio, kurį susikrovė į automobilį „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. ( - )), nuvežė į UAB „A.“ metalo laužo supirktuvę ( - ), kur už 2519,69 Eur (8700 Lt) perdavė K. R.; taip pagrobė AB „E.“ turtą 9956,66 Eur (34 378,34 Lt) vertės ir sugadino turto, įskaitant vagystės padarinių pašalinimo išlaidas, 7423,42 Eur (25 631,58 Lt) vertės.

22Taip pat jis ir V. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su M. B., L. M. ir dviem asmenimis, kuriems byla išskirta, 2012 m. spalio mėn., naktį iš 17 į 18 d., ( - ) atvyko į ( - ), laužtuvu atidengė apsaugines plokštes, atkasė kabelius, kuriuos L. G. įgytomis specialiomis žirklėmis nukirpo, ir pagrobė 261 m aukštos įtampos kabelio, jo dalį susikrovė į automobilį „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. ( - )), nuvežė ir sumetė į vandens telkinį ( - ) ir taip paslėpė, o likusią dalį tuo pačiu automobiliu atgabeno iki namo ( - ), ir jame laikė iki 2012 m. spalio 18 d., apie 10.05 val., kai įvykio vietos apžiūros metu minėtus kabelius vandens telkinyje ir automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai; taip pagrobė AB „E.“ priklausantį turtą 15 286,40 Eur (52 780,88 Lt) vertės ir sugadino turto, įskaitant vagystės padarinių pašalinimo išlaidas, 139 684,95 Eur (482 304,18 Lt) vertės.

23Taip pat jis ir V. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, padedant V. K., O. K. ir dviem asmenims, kuriems byla išskirta, iki 2012 m. spalio mėn., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, asmuo, kuriam byla išskirta, su O. K. sumanė pagrobti UAB „N.“ ( - ), priklausantį turtą – kompiuterius, kuriuose saugomos laikmenos su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, ir susitarė, kad O. K. suteiks informaciją, palengvinančią atlikti nusikalstamą veiką, o asmuo, kuriam byla išskirta, suras asmenis, dalyvausiančius nusikalstamoje veikoje, bei su jais atsiskaitys; 2012 m. spalio 3 d., nuo 22.27 iki 23.14 val., asmuo, kuriam byla išskirta, būdamas už Lietuvos Respublikos ribų, mobiliojo ryšio telefonu įkalbėjo įvykdant šią vagystę dalyvauti ir V. K.; 2012 m. spalio 4 d., apie 3 val., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdoje, S. Daukanto g. 8, O. K. susitiko su V. K., kuriam perdavė nurodymus, kada ir kaip nepastebimai galima patekti į „N.“ apsaugos patalpas, kur stovi kompiuteriai su stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenomis, kad juos pagrobus nedelsiant reikia sunaikinti. Tą pačią dieną V. K., nuvykęs pas L. G. į namus ( - ), perdavė O. K. duotus nurodymus dėl vagystės ir susitarė, kad L. G. padės įvykdyti šią vagystę. Tą pačią dieną L. G., apie 7.30 val., prie ( - ) namo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su V. K., susitikęs su asmeniu, kuriam byla išskirta, pastarąjį įkalbėjo kartu pagrobti UAB „N.“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenas. 2012 m. spalio 4 d. L. G., kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta, nuo 8 iki 8.50 val., nuvyko į prekybos centrą „N.“ ( - ), kur L. G. pasiliko prekybos centro salėje saugoti, kad niekas neužkluptų jų darant nusikaltimą, o asmuo, kuriam byla išskirta, įsibrovė į apsaugos darbuotojų tarnybines patalpas, iš kur pagrobė UAB „N.“ priklausantį turtą – kompiuterį „Pentium“ su stebėjimo kamerų vaizdo įrašų laikmenomis ir retransliatorių, kurių likutinė vertė 0,58 Eur (2 Lt), po to perdavė L. G..

24Taip pat L. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei asmens įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kurį gabeno ir laikė prie savęs iki 2012 m. spalio 17 d., apie 10.05 val., kai įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „Volkswagen Transporter“ (valst. Nr. ( - )) šį pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

25Taip pat jis (L. G.) nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2012 m. lapkričio 5 d. savo gyvenamojoje vietoje ( - ), neteisėtai įgijęs laikė 1,804 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir popierinį lankstinuką su rudos spalvos supresuotu augalinės kilmės medžiagos gabalėliu, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – JWH-018 darinys – KM X-1 (UR-144), (1-pentylindol-3-yl)-(2,2,3,3-tetramethylcyclopropyl) methanone), kai apie 14.55 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

26K. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2012 m. spalio 9 d., apie 10 val., UAB „A.“ metalo laužo supirktuvėje ( - ), žinodamas, kad didelės vertės turtas (apie 170 metrų aukštos įtampos kabelis, 9956,66 Eur (34 378,34 Lt) vertės) įgytas neteisėtu būdu, t. y. kad jis yra pavogtas, jį už 2519,69 Eur (8700 Lt) nupirko iš asmens, kuriam tyrimas išskirtas, ir paslėpęs laikė minėtos metalo laužo supirktuvės teritorijoje esančiame dirbtiniame vandens rezervuare iki 2012 m. spalio 23 d., apie 15.40 val., kai kratos metu šį kabelį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

272. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

282.1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio – pritaikymo, t. y. dėl paskirtos neteisingos bausmės. Anot nuteistojo, šis teismas tik iš dalies įvykdė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai taikė bei aiškino šias nuostatas ir rėmėsi ne faktinėmis aplinkybėmis, o tik ankstesniu jo teistumu. Kasatorius pažymi, kad tiek BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas atidėti bausmės vykdymą anksčiau teistam asmeniui, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Skunde aptariami BK 41 straipsnio reikalavimai, teismų praktikoje įtvirtinti teisingumo bei teismo teisingo sprendimo priėmimo principai ir nuostata, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų; kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties.

29Kasatorius nurodo jo asmenybę apibūdinančius duomenis (yra paskirtas globėju savo neįgalios močiutės; išlaiko šeimą, t. y. nedirbančią žmoną ir du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra mažametis; neturi artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti šiais asmenimis; dirba pagal patentą; po padarytų nusikalstamų veikų daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė), savo gyvenamąją vietą (su šeima gyvena kaime) ir pažymi, kad teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pripažino, kad jis nebuvo nusikaltimų sumanytojas, jo vaidmuo buvo antraeilis, nusikaltimus padarė įtakotas kitų asmenų, jokio atlygio iš šios nusikalstamos veikos organizatorių negavo. Nuteistasis teigia ir tai, kad, nors jis anksčiau teistas, tačiau nagrinėjamu atveju padarytos jo veikos laikytinos ne kaip akivaizdus socialinių normų ignoravimas, o nukrypimas, kuris gali būti pašalintas ir ne kraštutinėmis priemonėmis. Juolab kad kartu su juo nuteistiems kitiems asmenims (M. B., L. M.) už analogiškas veikas paskirtų bausmių vykdymas buvo taip pat atidėtas ir toks sprendimas nepakeistas. Dėl to kasatorius mano, kad be pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo, jam būtų galima taikyti ir BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip užtikrinant esminį bausmės tikslą – perauklėti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

302.2. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog klojamo kabelio vagyste ir jo sugadinimu buvo padaryta žala neapibrėžtam ratui žmonių. Kasatorius teigia, kad žala padaryta konkrečiam juridiniam asmeniui – AB „E.“, kuris nors ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau iš esmės savo teisių neginė, pirmosios instancijos teismui nepateikė civilinio ieškinio, o apeliacinės instancijos teismas šios bendrovės apeliacinį skundą atmetė.

313. Kasaciniame skunde nuteistasis L. G. pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba 2) jei bus pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK ir BK bendrosios dalies reikalavimų pažeidimų, prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

323.1. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šis teismas, iš naujo pripažindamas jį (kasatorių) kaltu pagal visus tuos pačius BK straipsnius ir paskirdamas tokias pačias bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir pažeidė BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Nors šis teismas iš esmės pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, tačiau nauju nuosprendžiu dėl trijų nusikalstamų veikų bausmes padidino, anot kasatoriaus, tik tam, kad neliktų pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai, formaliais pagrindais panaikino nuosprendžio dalį dėl jam (kasatoriui) paskirtų bausmių dydžio.

333.2. Skunde cituojamos BPK 20 straipsnio 5 dalies, BK 41 straipsnio nuostatos, pažymimas teisingumo principas ir teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentuota aplinkybė dėl kasatoriaus ankstesnio teistumo ir jam pradėtų dar dviejų ikiteisminių tyrimų, kurių vienas nutrauktas. Kasatorius nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teistumas buvo išnykęs ir baudžiamojo įstatymo prasme jis laikytinas anksčiau neteistu bei nusikaltęs pirmą kartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Aplinkybė dėl dar vieno ikiteisminio tyrimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį niekaip neleidžia teigti ir daryti išvados, kad būtent kasatorius įvykdė šią veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Be to, nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina, kad kasatorius ignoruoja visuomenėje priimtas moralės bei elgesio taisykles ir yra socialiai pavojingas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad formalus aplinkybių apie asmens polinkį nusikalsti, nepaklusimą visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesant tam neabejotino teisinio pagrindo konstatavimas yra negalimas ir nepriimtinas. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį socialiai pavojingu asmeniu, sugriežtino bausmes ir tuo pagrindu panaikino bausmės vykdymo atidėjimą.

34Kasatorius, pažymėdamas teismų nustatytas jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), teigia, kad būtent pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai buvo paskyręs švelnesnes bausmes, dydžiu artimas atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui.

35Be to, jei bylos proceso metu AB „E.“ būtų pateikusi ieškinį dėl jai padarytos žalos atlyginimo, kasatorius būtų dėjęs visas pastangas bent iš dalies ją atlyginti. Tačiau abiejų instancijų teismai konstatavo, kad civiliniu ieškovu pripažinta ši bendrovė byla nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė skaičiavimų dėl saugomų kabelių, nenurodė ar galima juos dar panaudoti ir ar dėl to mažėja bei kiek apskaičiuota žala ir nepateikė patikslinto civilinio ieškinio.

36Nurodydamas savo sveikatos būklę ir asmenybę apibūdinančius duomenis (dėl pirmojo tipo cukrinio diabeto, priskiriamo prie nepagydomų ligų, nustatytas 60% nedarbingumas, tačiau dirba; charakterizuojamas teigiamai; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; augina mažametį vaiką; daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs), kasatorius mano, kad be pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo, jam būtų galima taikyti ir BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip užtikrinant esminį bausmės tikslą – perauklėti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

373.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tiek valstybės kaltintojas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nebuvo nuoseklūs ir objektyvūs, skundžiamame nuosprendyje nenurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės tapo aiškiai neteisingos ir per švelnios. Kasatorius nurodo, kad dėl nukentėjusiojo J. L. turto pagrobimo prokuroras pirmosios instancijos teismo prašė skirti kasatoriui laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, tačiau apeliaciniame skunde prašė šią bausmę sugriežtinti šešias mėnesiais; dėl UAB „N.“ turto pagrobimo prašė skirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, o apeliaciniame skunde – šią bausmę sušvelninti šešiais mėnesiais; dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis prašė paskirti laivės atėmimą šešiems mėnesiams, o apeliaciniame skunde – skirti griežtesnę bausmę vėl šešiais mėnesiais.

383.4. Skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 66 straipsnio reikalavimus, nes į nuteistajam paskirtą bausmę neįskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

394. Kasaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

404.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstus sprendimus, kuriuose bylos įrodymus įvertino paviršutiniškai, nepagrįstai atmetė jo (kasatoriaus) argumentus, jog jo veiksmuose nėra požymių visumos nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje.

414.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal BK 189 straipsnį, būtina nustatyti dvi aplinkybes: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu; 2) kaltininkas žino, kad jis įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris buvo gautas nusikalstamu būdu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-284/2014). Tik nustačius ir įrodžius abi sąlygas galima veiką kvalifikuoti pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą.

424.2.1. Kasatorius neginčija, kad nagrinėjamoje byloje viena iš minėtų būtinųjų sąlygų – turtas gautas nusikalstamu būdu – nustatyta. Tačiau nuteistasis nesutinka, kad šiuo atveju taip pat yra nustatyta ir antroji būtina sąlyga – jo žinojimas, kad perka nusikalstamu būdu gautą turtą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tendencingai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog jis tikėtinai turėjo suprasti, kad kabelis gali būti gautas nusikalstamu būdu. Teismų praktikoje veikos kvalifikacijai pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą neužtenka vien tikėtinų įtarimų, kad kaltinamasis labiau galėjo suprasti kad perka vogtą daiktą nei negalėjo. Tokie duomenys turi būti tiksliai nustatyti. Be to, tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, reiškia, jog reikia įrodyti asmens žinojimą ir supratimą, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja bei to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-259/2008). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis pirko spalvotą metalą (kabelį) žinodamas jo kilmę, t. y. kad jis yra vogtas. Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai jo veiksmuose įžvelgė žinojimą tik klaidingai vertindami įrodymus, darydami nepagrįstas išvadas ir remdamiesi prielaidomis.

434.2.2. Kasatorius nesutinka su teismų argumentais, kuriais grindžiamas jo žinojimas apie įgyjamą vogtą daiktą, t. y. 1) jis žinojo, kad supirkti spalvotą metalą iš fizinių asmenų negalima; 2) nupirkęs šį metalą, jį slėpė metalo supirktuvės vandens rezervuare ir 3) neparodė policijos pareigūnams. Kasatoriaus nuomone, tokie teismų teiginiai neatitinka bylos faktinių aplinkybių, yra neobjektyvūs, paremti tik spėjimu, įtarimais ir niekaip neįrodo jo tiesioginės tyčios. Nuteistasis nurodo, kad jis Ž. R., pasiūliusiam pirkti metalo laužą, paaiškino, kad tokio pobūdžio metalas yra superkamas tik iš juridinių asmenų pateikus reikiamus dokumentus ir iš fizinių asmenų tokių metalų UAB „A.“ nesuperka. Tai, kad pokalbio metu jis (kasatorius) nusprendė nusipirkti kabelį sau asmeniškai, patvirtino liudytojas M. R., kuris ir paskolino pinigų minėtam kabeliui įsigyti. Kasatorius teigia, kad priešingu atveju šio kabelio nebūtų pirkęs. Skundo autorius teigia, kad tokios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio kasatoriaus kaltę–tyčią. Juolab kad, siekiant teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, būtina tiksliai nustatyti, jog įrodymai, kurių pagrindu asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nekelia abejonių.

44Nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai sutapatino ir susiejo dvi visiškai skirtingas sąvokas, t. y. žinojimą, kad spalvoto metalo supirkti iš fizinių asmenų negalima, su žinojimu, kad perkamas daiktas yra gautas nusikalstamu būdu. Dėl to kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad būtent tokia aplinkybė – nuteistojo žinojimas, kad spalvoto metalo supirkti negalima, yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis turėjo suprasti apie kabelio gavimo būdą. Kasatorius pažymi, kad žinojo ir žino, jog spalvotą metalą supirkti iš fizinių asmenų yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašo patvirtinimo“ 1.3.1 ir 3 punktus ir tai yra administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1932 straipsnyje. Tačiau tai niekaip neįrodo fakto, kad, pirkdamas kabelį iš Ž. R., kasatorius turėjo suprasti, jog šis kabelis yra vogtas. Anot kasatoriaus, žinojimas, kad perki daiktą, kuriuo paprastai neprekiaujama civilinėje apyvartoje, yra daikto neteisėtas įsigijimas, kuris visiškai nereiškia, jog taip (neteisėtai) įsigyjamas daiktas yra gautas nusikalstamu būdu. Kasatorius žinojo ir suprato, kad iš Ž. R. perka kabelį neteisėtai ir toks veiksmas yra draudžiamas minėtais teisės aktais bei už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau toks žinojimas nereiškia, kad pažeidžiant administracinės teisės normas, perkant spalvotą metalo laužą (kabelį) iš fizinio asmens, kartu būtinai yra pažeidžiamos ir baudžiamosios teisės nuostatos, t. y. kad neteisėtai nupirktas spalvotas metalas (kabelis) būtinai yra gautas iš nusikalstamos veikos. Dėl to kasatorius teigia, kad žinojimas, jog perki daiktą, kurio pirkti negali dėl to, kad jo pirkimas yra ribojamas atitinkamais teisės aktais, nėra tapatus žinojimui, jog daiktas yra gautas nusikalstamu būdu.

45Be to, žinojimo sąvoka, BK 189 straipsnio prasme, reiškia tai, jog žinoma, kad turtas gautas nusikalstamu keliu, t. y. asmuo, įgydamas tokį turtą, turi konkrečią informaciją apie tokio turto kilmę, apie tai, kaip jis pateko pas asmenį, iš kurio jis įgyjamas. Ir priešingai, nelaikytina žinojimu, jei įgijėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad asmuo, pas kurį įgyja šį turtą, neturi teisės jo perleisti. Kitaip tariant, ne kiekvienas neteisėtai įgytas daiktas yra vogtas. Todėl sąvokos „neteisėtai“ ir „nusikalstamai“ nėra tapačios. Baudžiamasis įstatymas yra taikomas tik tada, kai yra žinoma, jog įgyjamas daiktas yra gautas nusikalstamu būdu, tačiau ne tada, kai asmuo neteisėtai tą daiktą įgijo. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nėra svarbu nustatyti, kad kaltininkas žinojo visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, bet svarbu ir privalu yra nustatyti tai, kad kaltininkas žinojo, jog turtas gautas būtent nusikalstamu būdu. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nustatė tik tai, kad nuteistasis neteisėtai iš Ž. R. nupirko apie 170 m kabelio ir šiuos savo neteisėtus veiksmus jis suvokė, t. y. žinojo, kad pirkti spalvotą metalą iš fizinio asmens yra neteisėta. Kasatoriaus nuomone, šis jo neteisėtas veiksmas nepatvirtina, kad jis turėjau suvokti ir tai, jog neteisėtai perkamas daiktas yra vogtas. Dėl to kasatorius teigia, kad jo neteisėti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami. Anot kasatoriaus, kartu tai reiškia, kad aplinkybė, jog jis įgijo kabelį neteisėtu būdu, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad neteisėtu būdu nupirktas kabelis yra vogtas.

464.2.3. Kasatoriaus nuomone, teismai padarė nepagrįstą išvadą apie jo žinojimą, kad atneštas spalvotas metalas yra vogtas, remdamiesi kasatoriaus darbo vieta, t. y. kad jis dirba metalo laužo supirktuvėje. Nuteistasis teigia, kad jo darbo pobūdis (susijęs su metalo supirkimu) nesuteikia jam jokių išskirtinių savybių, leidžiančių įvertinti atnešto parduoti daikto įgijimo būdą. Juolab kad, jei į kiekvieną asmenį, kuris atneša priduoti turimą metalo laužą, būtų žiūrima įtariai ir galvojant, kad jis pavogė atneštą daiktą, metalo laužas iš žmonių apskritai nebūtų superkamas.

47Be to, teismai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad byloje nėra nustatyta, jog Ž. R. atneštas priduoti spalvotas metalo laužas (kabelis) būtų kaip nors sugadintas, purvinas ar kitaip paveiktas, kas galimai galėtų rodyti kabelio įgijimo būdą. Atvežto kabelio išvaizda (buvo normalios būklės, neatrodė apgadintas ar nešvarus) kasatoriui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokio pagrįsto įtarimo, kad siūlomas kabelis gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog minėtos aplinkybės (kasatoriaus žinojimas, jog spalvoto metalo iš fizinių asmenų supirkti negalima, ir jo darbas metalo laužo supirkimo parduotuvėje) yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad jis turėjo aiškiai suvokti, jog įsigyja nusikalstamu būdu įgytą daiktą, yra tik teismo prielaida.

484.2.4. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad nupirktas kabelis buvo slepiamas darbovietės vandens rezervuare, taip pat neleidžia padaryti išvados, jog šį kabelį laikė darbovietės teritorijoje esančiame vandens rezervuare dėl to, kad žinojo, jog jis yra vogtas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytas priežastis, dėl kurių nupirktas kabelis buvo įmestas į vandens telkinį ir neparodytas policijos pareigūnams. Be to, šio teismo išvada, kad įgyto kabelio slėpimas darbovietės vandens telkinyje įrodo aplinkybę, jog kasatorius žinojo, jog nusipirko vogtą kabelį, yra tik prielaida, neparemta jokias objektyviais įrodymais. Kasatorius teigia, kad aplinkybė, dėl kurios neteisėtai įgytą kabelį slėpė minėtame vandens telkinyje (kad apie tokius jo neteisėtus veiksmus nesužinotų darbdavys), niekaip neįrodo jo žinojimo ar nežinojimo apie slepiamo kabelio kilmę. Be to, teismas visiškai nevertino laiko aplinkybės, t. y. kad kabelis buvo slėptas vandens telkinyje pakankamai ilgai.

49Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai daiktui, įgytam neteisėtu būdu, nepagrįstai suteikė nusikalstamu būdu įgyto daikto požymius.

504.3. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad BPK numatytos sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik tada, kai išsamiai ištirtų ir visapusiškai įvertintų įrodymų pagrindu nustatomi jo veikoje visi nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Anot kasatoriaus, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė, nes nėra tinkamai nustatyta, jog jis būčiau žinojęs, kad įgijo vogtą daiktą.

515. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti.

525.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, nuteistajam L. G. paskirdamas mažesnes bausmes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, netinkamai įvertino veikos pavojingumą visuomenei, nusikaltimo tikslus bei nuteistojo asmenybę. Šis teismas pagrįstai vertino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis L. G. padarė tiesiogine tyčia, iš anksto apgalvojęs – nusikalstamoms veikoms buvo ruošiamasi iš anksto, veikas vykdė nuolat iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti pinigų, buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir aktyvus vykdytojas, dėl šių nusikalstamų veikų buvo padaryta itin didelė žala. Be to, L. G. anksčiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Teismas už nurodytas nusikalstamas veikas ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, teisingai paskyrė bausmes artimesnes sankcijose numatytų bausmių vidurkiams. Prokuroras pažymi, kad subendrintą laisvės atėmimo bausmę padidinus iki penkerių metų šešių mėnesių, įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Priešingai nei mano nuteistasis L. G., apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir skirdamas bausmes, BPK reikalavimų nepažeidė. Be to, šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo, ir palikta nepakeista nuosprendžio dalis dėl L. G. paskirtos bausmės vykdymo. Dėl to prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į atliktos bausmės laiką yra įsiteisėjusi.

535.2. Atsiliepime teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nors egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra. Prokuroro nuomone, nesutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nurodė, kad V. K. yra teistas tris kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, įvertino ir tai, kad šis nuteistasis dirba, turi šeimą, globoja neįgalią močiutę, bet pagrįstai pažymėjo, kad vien tvirtų socialinių ryšių buvimas šiuo atveju nesudaro pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Be to, tai, kad nuteistajam net paskirta laisvės atėmimo bausmė neturėjo teigiamos įtakos, leidžia pagrįsti išvadą, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, priimtas teisingai įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, yra tinkamai motyvuotas, t. y. baudžiamais įstatymas pritaikytas tinkamai.

545.3. Prokuroras, aptardamas BK 189 straipsnio dispoziciją, pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes; užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori. Be to, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau įvertinus visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgiant į kaltininko atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan.

55Priešingai nei teigia nuteistasis K. R., pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors šis nuteistasis ir neigė žinojęs, kad kabelis yra įgytas nusikalstamu būdu, tačiau jo slėpimas vandens rezervuare ir atsisakymas kratą atliekantiems policijos pareigūnams nurodyti, kad turi ieškomą kabelį ir kur jį yra paslėpęs, rodo, kad K. R. gerai žinojo jo įsigyto kabelio kilmę, t. y., kad kabelis gautas nusikalstamu būdu. K. R. versija, kad jis nežinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą spalvotojo metalo laužą, laikytina tik jo gynybine versija. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, taip pat nenustatė pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada. Dėl to apibendrindamas prokuroras teigia, kad abiejų instancijų teismai įrodymus vertino ir faktines nuteistojo K. R. padaryto nusikaltimo aplinkybes nustatė pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir baudžiamąjį įstatymą (BK 189 straipsnio 2 dalis) pritaikė tinkamai.

566. Nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasaciniai skundai netenkintini.

57Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

587. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

59Taigi tai reiškia, kad šioje byloje nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. paduotų kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma, atsižvelgiant į kai kurias ikiteisminio tyrimo aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

60Paliktini nenagrinėti ir kasatorių L. G. bei V. K. teiginiai dėl pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

61Dėl nuteistųjų L. G. ir V. K. kasacinių skundų

628. Abu nuteistieji L. G. ir V. K. ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiems nuteistiesiems taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kasatorius V. K. teigia, kad jam paskirta neteisinga bausmė, o nuteistojo L. G. skunde kartu prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę. Šie teiginiai ir prašymai nepagrįsti, todėl atmestini.

638.1. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų minėtame baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. Minėtoje BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

64Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

659. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

66Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

67Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016 ir kt.).

689.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. ir V. K. bausmes, nurodė, kad vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir kaltininko asmenybę. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė abiejų nuteistojo padarytų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumo laipsnius, nustatytas L. G. ir V. K. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažymėjo L. G. sveikatos būklę, kad šis nuteistasis nusikalto būdamas neteistas ir didelę bausmės dalį išbuvo, esant jam paskirtai griežčiausiai kardomajai priemonei –suėmimui, ir atsižvelgė, kad V. K. dirba, turi šeimą, globoja neįgalią močiutę, o po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ilgą laiką nebuvo padaręs nusikalstamų veikų. Teismas, remdamasis tokiomis aplinkybėmis, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus šiems nuteistiesiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes (kurias subendrinus buvo paskirtos galutinės atitinkamai L. G. – ketverių metų ir V. K. – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės) ir atidėjus jų vykdymą dvejiems metams.

699.3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, pripažino, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo nuteistiesiems L. G. ir V. K., prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų praktikai. Teismas, atsižvelgęs į šių nuteistųjų asmenybę, jų ankstesnius teistumus, nusikalstamomis savanaudiškomis veikomis padarytą didelę žalą ne tik AB „E.“, bet ir didelei daliai visuomenės, padarė priešingą išvadą, t. y. kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtiems nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo.

70Kartu šis teismas nustatė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. G. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, neatitinkančias teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šiam nuteistajam pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą (BK 178 straipsnio 3 dalis) paskirdamas mažesnes bausmes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, netinkamai įvertino veikos pavojingumą visuomenei, nusikaltimo tikslus ir nuteistojo asmenybę. Dėl to aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs L. G. asmenybę (anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs), sveikatos būklę, nustatytą jo atsakomybę vieną lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo turėtus savanaudiškus tikslus, kaltės rūšį ir aktyvų vaidmenį darant nusikaltimus (veikos padarytos tiesiogine tyčia, buvo sunkių nusikaltimų iniciatorius, joms iš anksto ruošėsi ir planavo (parinko transporto priemonę ir specialias hidraulines žirkles, ieškojo asmenų, galinčių padėti pagrobti kabelius), padarytą itin didelę žalą pirmiau minėtiems subjektams, padarytų nusikalstamų veikų kiekį (devynios veikos) ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad L. G. už dvi sunkias (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, šiam nuteistajam už minėtas veikas paskyrė bausmes, lygias sankcijos vidurkiui.

71Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. K. asmenybę (anksčiau teistas tris kartus, už ankstesnius nusikaltimus dviem nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kurios neturėjo teigiamos įtakos nuteistajam, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą trečiuoju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir ši bausmė neturėjo teigiamos įtakos, nes ją atlikęs, tačiau neišnykus teistumui, padarė šioje byloje nagrinėjamas naujas net tris tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams), atsižvelgęs į jo tvirtus socialinius ryšius (dirba, turi šeimą, globoja neįgalią močiutę), pažymėjęs, kad jo nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė žala, padarė išvadą, jog, atidėjus V. K. paskirtos bausmės vykdymą, nebus apribota galimybė daryti analogiškus nusikaltimus, nebus pasiekti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

729.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama tokiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, daro išvadą, kad šio teismo nuosprendžiu nuteistajam L. G. už minėtus du sunkius nusikaltimus paskirtos tinkamos bausmės. Priešingai nei teigiama šio nuteistojo kasaciniame skunde, tokios bausmės atitinka jų paskirtį ir protingumo bei teisingumo kriterijus (BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, teisėjų kolegija nenustatė ir bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų BK 63 straipsnio 1, 4 dalyje, 5 dalies 1, 2 punktuose, pažeidimo, todėl konstatuotina, kad šiam nuteistajam paskirtos bausmės teisingai subendrintos ir tinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

73Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į teismo nustatytas visas aplinkybes, svarbias šiam nuteistajam parenkant skirtinos bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, nevertintina kaip pernelyg griežta. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė tiek į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tiek ir į aplinkybes, dar kartą pažymimas ir kasatoriaus skunde (dėl šeimos sudėties, gyvenamosios vietos ir globojamo vieno iš šeimos narių, darbo pobūdžio ir antraeilio vaidmens padarant nusikalstamas veikas). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – šio nuteistojo prisipažinimą padarius elektros energijos perdavimo kabelio vagystes, tinkamai parinko ir nustatė teisingą bausmės rūšį bei jos dydį ir netenkino prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų prašymų panaikinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą ir griežtinti šiam nuteistajam paskirtą bausmę.

749.5. Kaip minėta, BPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nauju nuosprendžiu nuteistajam L. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrus griežtesnes bausmes ir jas subendrinus su kitomis bausmėmis bei paskyrus galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams – jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas nebėra teisinio pagrindo.

759.6. Be to, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Priešingai nei teigiama L. G. ir V. K. kasaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad šiems nuteistiesiems skiriant bausmes buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

769.7. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, išsamiai ir tinkamai motyvavo išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir pagrįstai nusprendė netaikyti nuteistiesiems V. K. ir L. G. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Toks žemesnės instancijos teismo sprendimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-525-648/2015, 2K-429-303/2015 ir kt.). Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimo taisykles, taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad švelninti L. G. paskirtą bausmę ir atidėti nuteistajam V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

779.8. Kasatorius L. G. nepagrįstai teigia ir apie BK 66 straipsnio reikalavimų pažeidimus, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į L. G. paskirtos bausmės laiką yra įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 m. spalio 19 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. laikas ir ši nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista.

7810. Pagal BPK 376 straipsnyje nustatytas kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacines bylas ribas, nesant kasacinio skundo, paduoto nuteistųjų padėtį bloginančias pagrindais, teismas nenagrinėja kasatorių teiginių dėl civilinio ieškovo pozicijos nagrinėjamos bylos proceso metu. Šiuo aspektu kolegija tik pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu atitinkamu prokuroro nutarimu AB „E.“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 4, b. l. 112). Šios bendrovės prašyme pripažinti civiliniu ieškovu ir kituose pateiktuose dokumentuose yra nurodyta, kad dėl visuotinai pavojingu būdu įvykdytų nusikaltimų prieš AB „E.“ turtą buvo padaryta ne tik labai didelė turtinė žala šiai bendrovei, bet ir prarasta galimybė numatytu laiku prijungti bei išbandyti elektros energijos perdavimo liniją ir taip sutrukdyta laiku įgyvendinti Klaipėdos jūrų uosto plėtros projektą (t. 4, b. l. 87-92, 116, 123-124). Taigi, priešingai nei mano V. K., apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta labai didelė žala tiek minėtai bendrovei, tiek visuomenei (neapibrėžtam ratui žmonių). Tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šio juridinio asmens civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ir tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, reiškia, kad civilinis ieškovas turi reikalavimo teisę atlyginti jam padarytą visų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą civilinio proceso tvarka.

79Dėl nuteistojo K. R. kasacinio skundo

8011. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šios veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kad jis žinojo, jog jo įgytas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

81BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad aptariamo nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-259/2008). Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Kartu tai reiškia, kad šiam nusikaltimui svarbu tai, jog kaltininkas žino, kad turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnis išskiria specialų objektą – žinomai nusikalstamu būdu įgytą ar realizuotą turtą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Tai reiškia, kad kaltininkas, įgydamas, naudodamas ar realizuodamas turtą, bendrai supranta kito asmens padarytos veikos, kurios metu buvo įgytas šis turtas, nusikalstamą pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-470-677/2015 ir kt.). Be to, apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, teismai vertina visus objektyvius bylos duomenys, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų intensyvumą, būdą ir pan.

8211.1. Kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius šį nusikaltimą.

83Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad K. R. iš asmens, kuriam byla išskirta, ir jo bendrininkų (kitų nuteistųjų) įgijo apie vieną toną (apie 1000 kg svorio, 170 m ilgio) aukštos įtampos elektros energijos perdavimo kabelio; šis kabelis buvo naujas (nuvyniotas nuo ritės–būgno), nenaudotas, bet specialiu įrankiu (hidraulinėmis žirklėmis) sukarpytas dalimis; nuteistasis pagal savo profesines žinias nustatė kabelio savybes, t. y. suprato, kad tai yra specifinis elektros energijos perdavimo kabelis ir jo sandara ne tokia kaip didžioji dalis tokios paskirties kabelių; be to, pagal savo darbo pobūdį, žinojo, kad teisės aktais yra draudžiama prekyba spalvotuoju metalu – variu iš fizinių asmenų, tokiu specifiniu aukštos įtampos elektros kabeliu civilinėje apyvartoje nedisponuojama, ir tai jam leido suprasti, jog aptariamas turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas iš tokių K. R. veiksmų, jų pobūdžio, jo elgesio po turto įsigijimo, pastangų, ypatingą dėmesį skiriant jo paslėpimui panaudojant specialias priemones ir techniką, dėl to šio kabelio suradimui buvo reikalingi specifiniai papildomi resursai, t. y. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, padarė teisingas išvadas, kad kasatoriaus veiksmuose yra visi BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Akivaizdu, kad visos byloje nustatytos aplinkybės sudaro logišką bei nuoseklią grandinę, kuri leido teismui suformuoti vidinį įsitikinimą, jog K. R. ne atsitiktinai, bet tyčia ir sąmoningai iš asmens, kuriam byla išskirta, įgijo ir slėpė savo darbovietės teritorijoje vogtą turtą – elektros energijos perdavimo kabelį. Tai išsamiai ir motyvuotai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs K. R. apeliacinį skundą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šia teismų išvada. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai įrodymus vertino ir faktines K. R. padaryto nusikaltimo aplinkybes nustatė pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ir baudžiamąjį įstatymą (BK 189 straipsnio 2 dalis) pritaikė tinkamai. Nuteistojo K. R. kasacinio skundo teiginiai, kad teismai neturėjo vadovautis išvardytais duomenimis ir privalėjo remtis paties nuteistojo parodymais bei jo versija, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

8411.2. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo subjektyviojo požymio (tiesioginės tyčios) nustatymo, negalima remtis kaip precedento galią turinčiomis kasatoriaus K. R. skunde nurodytomis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-284/2014.

85Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

86Būtent šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-284/2014. Antai teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-7-88/2014 buvo konstatuota, kad vieno asmens, pasinaudojusio suteiktais įgaliojimais, neteisėtai perleistas svetimas turtas (pinigai) trečiajam asmeniui (t. y. turto iššvaistymas), nesukuria pakankamos teisinės prielaidos šį iššvaistytą turtą gavusį asmenį laikyti atsakingu pagal BK 189 straipsnį. Šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad švaistytas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl teismas padarė išvadą, jog toks turtas tuo pačiu metu negalėjo būti laikomas ir švaistomu, ir nusikalstamu būdu gautu turtu, kurį nuteistasis įgijo. Kasatoriaus nurodytoje kitoje byloje Nr. 2K-284/2014 buvo konstatuota, kad teismai neteisingai įvertino užsienio valstybės teisėsaugos institucijos pateiktą informaciją ir netinkamai nustatė turto (automobilio) kilmę, t. y. kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Dar kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-213/2013 buvo nustatyti esminiai BK 5 ir 8 straipsnių bei BPK 256 straipsnio 1 dalies (dėl teismo savo iniciatyva pakeistų kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis) ir 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimai, dėl kurių byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

87Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriaus nurodytoje dar vienoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2009 teismai BK 189 straipsnio 2 dalies subjektyvųjį požymį grindė būtent intelektualiuoju tyčios elementu (beje, analogiškai kaip ir nagrinėjamoje byloje), kuris pasireiškė nuteistojo suvokimu ir supratimu, būtent pagal dalykines savybes, darbo pobūdį ir profesinį pasirengimą, jog naudojasi nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu.

8812. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, L. G., V. K. ir K. R. kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

90Nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu... 4. L. G. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems... 7. Iš L. G. priteista 486,56 Eur nukentėjusiajam J. L. turtinei žalai... 8. V. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems... 11. K. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 MGL (1129,50... 12. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. L. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. L. turto pagrobimo)... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos... 15. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu... 16. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 17. Nuteistojo K. R. ir civilinio ieškovo AB „E.“ apeliaciniai skundai... 18. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti M. B., L. M. ir... 19. Teisėjų kolegija... 20. 1. L. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su dviem... 21. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir... 22. Taip pat jis ir V. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu... 23. Taip pat jis ir V. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe,... 24. Taip pat L. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas... 25. Taip pat jis (L. G.) nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė... 26. K. R. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo didelės... 27. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės... 28. 2.1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra... 29. Kasatorius nurodo jo asmenybę apibūdinančius duomenis (yra paskirtas... 30. 2.2. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota,... 31. 3. Kasaciniame skunde nuteistasis L. G. pateikia alternatyvius prašymus: 1)... 32. 3.1. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra... 33. 3.2. Skunde cituojamos BPK 20 straipsnio 5 dalies, BK 41 straipsnio nuostatos,... 34. Kasatorius, pažymėdamas teismų nustatytas jo atsakomybę dvi lengvinančias... 35. Be to, jei bylos proceso metu AB „E.“ būtų pateikusi ieškinį dėl jai... 36. Nurodydamas savo sveikatos būklę ir asmenybę apibūdinančius duomenis (dėl... 37. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tiek... 38. 3.4. Skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK... 39. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo panaikinti pirmosios ir... 40. 4.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 41. 4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint kvalifikuoti asmens... 42. 4.2.1. Kasatorius neginčija, kad nagrinėjamoje byloje viena iš minėtų... 43. 4.2.2. Kasatorius nesutinka su teismų argumentais, kuriais grindžiamas jo... 44. Nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai... 45. Be to, žinojimo sąvoka, BK 189 straipsnio prasme, reiškia tai, jog žinoma,... 46. 4.2.3. Kasatoriaus nuomone, teismai padarė nepagrįstą išvadą apie jo... 47. Be to, teismai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad byloje nėra nustatyta,... 48. 4.2.4. Kasatoriaus nuomone, aplinkybė, kad nupirktas kabelis buvo slepiamas... 49. Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai daiktui, įgytam... 50. 4.3. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad BPK numatytos sankcijos ir... 51. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 52. 5.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą... 53. 5.2. Atsiliepime teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 54. 5.3. Prokuroras, aptardamas BK 189 straipsnio dispoziciją, pažymi, kad... 55. Priešingai nei teigia nuteistasis K. R., pirmosios instancijos teismas... 56. 6. Nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasaciniai skundai netenkintini.... 57. Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų... 58. 7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 59. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R.... 60. Paliktini nenagrinėti ir kasatorių L. G. bei V. K. teiginiai dėl pažeistų... 61. Dėl nuteistųjų L. G. ir V. K. kasacinių skundų... 62. 8. Abu nuteistieji L. G. ir V. K. ginčija apeliacinės instancijos teismo... 63. 8.1. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš... 64. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 65. 9. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75... 66. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė ir... 67. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo... 68. 9.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. ir V.... 69. 9.3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies Klaipėdos... 70. Kartu šis teismas nustatė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 71. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. K. asmenybę... 72. 9.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama tokiam... 73. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 74. 9.5. Kaip minėta, BPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos... 75. 9.6. Be to, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas... 76. 9.7. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 77. 9.8. Kasatorius L. G. nepagrįstai teigia ir apie BK 66 straipsnio reikalavimų... 78. 10. Pagal BPK 376 straipsnyje nustatytas kasacinės instancijos teismo... 79. Dėl nuteistojo K. R. kasacinio skundo ... 80. 11. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jis padarė BK 189 straipsnio... 81. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto... 82. 11.1. Kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 83. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad K. R. iš asmens, kuriam byla... 84. 11.2. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą... 85. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 86. Būtent šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios toms... 87. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriaus nurodytoje dar vienoje... 88. 12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 90. Nuteistųjų L. G., V. K. ir K. R. kasacinius skundus atmesti....