Byla e2-116-820/2018
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir servituto nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei Saulei Katauskaitei, atsakovų J. Š., R. B., R. B., A. F. S. ir D. Š. atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, atsakovo ŽŪB „Tikri dalykai atstovei advokatei Olgai Siominai, trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovei M. S., trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovei T. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (perėmusio ieškovo teises iš L. M.; 3 t., p. 187-189) ieškinį atsakovams: žemės ūkio bendrovei „Tikri dalykai“, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“, R. B., R. B., A. F. S., D. Š., J. Š., dalyvaujant tretiesiems asmenims: J. M. M. A., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūros tarnyba, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir servituto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Nustatyti neterminuotą neatlygintinį servitutą suteikiantį teisę ieškovui naudotis atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, 2002-10-11 plane pažymėtomis indeksais 2-9 (9 kv. m.), 1-8 (4.46 kv. m.) ir R-1 (3,75 kv. m.), esančiomis pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, kaip taku, skirtu patekti į 15,5 kv. m. patalpą, 2000-10-03 VĮ Registrų centras plane pažymėtą indeksu R-1, esančią pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, kurioje yra Šilumos punktas;
    2. Nustatyti neterminuotą neatlygintinį servitutą suteikiantį teisę ieškovui naudotis atsakovams UAB „Amber Marketing“, R. B., R. B., A. F. S., D. Š. ir J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia 15,5 kv. m. ploto patalpa, 2000-10-03 VĮ Registrų centras plane pažymėta indeksu R-1, esančia pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, tikslu laikyti joje esantį Šilumos punktą bei jį valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti.
    3. Įpareigoti atsakovą ŽŪB „Tikri dalykai“ savo lėšomis atstatyti įėjimą, faktinių aplinkybių konstatavimo akte Nr. A32-/17(2.1.15-UK9)7 lape plane pažymėtas apskritimu, į patalpą, esančią pastate ( - ), per kurią aptenkama į šilumos punktą, esantį patalpoje R-1, esančią pastate ( - ).
    4. Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog yra buto esančio ( - ), Vilniuje, savininkas, kurį įgijo iš buvusios ieškovės. Butas yra dvibučiame gyvenamajame name, esančiame adresu ( - ), Vilnius. Šiame name yra dar vienas butas ir kelios komercinės patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims J. M. M. A. (2 butas), R. S. (4 patalpa) ir UAB „Amber Marketing“ (1 patalpa).
  3. Daugiabučio namo ( - )rūsio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu R-1, yra įrengtas bendras Šilumos punktas, tikslu aprūpinti šiluma ir karštu vandeniu ( - ) pastatus. Patalpa, kurioje yra Šilumos punktas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - )namo savininkams, t. y. atsakovams UAB „Amber Marketing“, R. B., R. B., A. F. S., D. Š. ir J. Š.. Prie Šilumos punkto yra prijungtos daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilnius ir dvibučio namo ( - ), Vilnius šildymo ir karšto vandens sistemos. Tokiu būdu iš Šilumos punkto šiluma ir karštu vandeniu yra aprūpinamas ( - )dvibutis namas ir ieškovo butas. Kiti pastatai, išskyrus ( - )namą, yra atsijungę nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
  4. Patalpą, kurioje yra Šilumos punktas, ( - )namo savininkai, kaip Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, veikdami per įgaliotinę R. B., perdavė naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui UAB „Naujamiesčio būstas“ 2005-10-01 Patalpos naudojimo sutarties Nr. JTV-5 (toliau — Sutartis) pagrindu. Sutartis sudaryta vykdant 2005-04-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-616 „Dėl daugiabučio namo ( - ) bendro naudojimo objektų perdavimo jungtinės veiklos sutarties dalyviams“.
  5. Sutarties 1.2. punkte buvo nustatyta, kad „Savininkas perduoda Naudotojui laikinai naudotis minėtomis patalpomis čia esančio šilumos punkto, kuris aptarnauja ( - ) namus, priežiūrai, iki bus įrengti atskiri šilumos punktai minėtuose daugiabučiuose“, o Sutarties 2.1. punkte buvo nurodyta, kad „Savininkas leidžia Naudotojui netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, kuriose yra šilumos punktas“. Sutartyje nebuvo ir nėra nurodyta, iki kada namai turėjo įsirengti savo atskiras šildymo sistemas.
  6. Vienintelis patekimas į Šilumos punktą yra per ( - ) namus skiriančioje sienoje esančią nišą, kuri buvo iškirsta įrenginėjant šilumos mazgą. Į Šilumos punktą galima patekti tik per ( - ) pastato patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“.
  7. Tačiau atsakovas ŽŪB „Tikri dalykai“ galimai neteisėtai atliko pastato rūsio patalpos rekonstrukciją: išėmė duris, per kurias buvo patenkama į Šilumos punktą ir įstatė langą, tokiu būdu apribojo trečiųjų asmenų, tokių kaip UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ patekimą į Šilumos punktą.
  8. Negalėdami patekti į Šilumos punktą UAB „Vilniaus energijos“ darbuotojai negali atlikti Šilumos punkto įrenginių priežiūros, negali reguliuoti įrenginių darbo, taip pat reguliuoti šilumos intensyvumo, fiksuoti įvadinio šilumos prietaiso rodmenų ir atlikti kitų būtinų priežiūros darbų.
  9. Dėl minėtų aplinkybių ieškovui šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos yra teikiamos netinkamai, t. y. trikdomas normalus šių paslaugų teikimas, ieškovo butas yra perkaitinamas, t. y. bute nuolatos laikosi 27-29 laipsnių šiluma, kai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintą Lietuvos Higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ rekomenduojama kambario oro temperatūros norma šaltuoju metų laikotarpiu yra 18—22 °C. Tai lemia ne tik ieškovo patiriamą diskomfortą, bet ir atitinkamai didesnes šildymo sąskaitas.
  10. Atsakovas ŽŪB „Tikri dalykai“ prieš žiemos šventes užsuko šalto vandens įvadą į Šilumos punktą karštam vandeniui paruošti, todėl ieškovas bute neturi karšto vandens.
  11. Ieškovas 2016-11-15 ir 2016-12-01 UAB „Naujininkų ūkio“ raštais buvo informuotas, kad nuo 2016/2017 šildymo sezono pabaigos yra planuojamas Šilumos punkto likvidavimas, remiantis daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotosios atstovės R. B. 2016-10-11 raštu Nr. NB-RG-16-1536, kuriuo ji informavo, kad nuo 2017-01-12 yra vienašališkai nutraukiama 2005-10-01 Patalpos naudojimo sutartis Nr. J.TV-5, sudaryta su UAB „Naujamiesčio būstas“. Ieškovui atsiųstuose raštuose nurodyta, kad bus nutrauktas šildymas ir karšto vandens tiekimas, todėl ieškovas ir kiti namo butų savininkai savo nuožiūra turi ieškotis alternatyvos šildymui ir karšto vandens ruošimui (tiekimui).
  12. Tokiais galimai neteisėtais atsakovų veiksmais yra ribojama ieškovo, kaip bendrosios inžinerinės įrangos bendrasavininko ir Šilumos punktą aptarnaujančių asmenų teisė patekti į Šilumos punktą bei jį prižiūrėti, bei, demontavus Šilumos punktą, ieškovas nebeteks šildymo ir karšto vandens tiekimo. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) suteikta teisė naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, o 5 dalyje - nurodyta prievolė leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų bute ir kitose patalpose esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
  13. Šilumos punktas yra namo, esančio ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso Šilumos punkto patalpa. Todėl atsakovai neturi teisės savavališkai nei demontuoti (likviduoti) Šilumos punkto, nei riboti ieškovo ir Šilumos punktą aptarnaujančių asmenų teisės patekti į patalpą, kurioje yra Šilumos punktas.
  14. Daugiabučio namo atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos tvarka reglamentuota Šilumos ūkio įstatyme, Civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių privalo laikytis kiekvienas buto savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).
  15. Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d. 2 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
  16. Aktualios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau — Taisyklės) nuostatos. Pagal Taisyklių 105 punktą, atjungiant individualų arba dvibutį namą nuo šildymo sistemos pastato savininkas (-ai), pageidaujantis (-ys) atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, taip pat pridėti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) atjungiamam objektui šildyti (105.1. punktas), o 105.2. punktas numato, jeigu dėl atjungimo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos perdavimo tinklų ar šildymo ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais.
  17. Taisyklių 211 punkte numatyta, kad priėmus sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus. Be kita ko, aktualus ir Taisyklių 212 punktas, kuris numato, jeigu dėl atjungimo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais. Taigi teisės aktai imperatyviai nustato, jog sprendimai dėl atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos turi būti priimami tik bendru savininkų sutarimu.
  18. Aplinkybę, kad atsakovo ŽŪB „Tikri dalykai“ veiksmai yra neteisėti, patvirtina ir 2017-0328 Kultūros paveldo departamento Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr. (1.27. — V) 2V-336.
  19. Aplinkybė, kad nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungė kiti ( - ) gatvės namai (6, 5, 7 ir 8), neįpareigoja ieškovo taip pat atsijungti nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, o atsakovams tai nesuteikia teisės riboti ieškovo ir Šilumos punktą aptarnaujančių bei ieškovei šildymo paslaugas teikiančių asmenų teisės patekti į patalpą, kurioje yra Šilumos punktas ir jį likviduoti (Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d.). Be to, atsakovai atsijungdami nuo Šilumos punkto iš esmės netgi turėjo šį atsijungimą suderinti ir su ( - ) namo savininkais, tame tarpe ir ieškovu, kaip tai numato Taisyklių 212 punktas.
  20. Vienintelis esamas patekimas į Šilumos punkto patalpą yra per ( - ) skiriančioje sienoje esančią nišą, kuri buvo iškirsta įrenginėjant elevatorinį šilumos mazgą. Šiuo metu į Šilumos punkto patalpą, galima patekti tik per patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“.
  21. Kadangi aukščiau nurodytos patalpos (tarnaujantys daiktai) yra atsakovų nuosavybė, o ieškovas kitų galimybių, kelių ir/ar takų kaip prieiti prie bendrojo naudojimo inžinerinio įrenginio — Šilumos punkto (viešpataujančio daikto) neturi, todėl ieškovas, siekdamas tinkamai naudotis bendrojo naudojimo inžineriniu įrenginiu - Šilumos punktu ir jį eksploatuoti, tikslu užtikrinti tinkamą savo buto, esančio ( - ), Vilnius, naudojimą pagal paskirtį, mano, jog yra teisinis pagrindas nustatyti servitutus.
  22. Ieškovo prašomais nustatyti servitutais nėra apribota atsakovų galimybė naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Taip pat servituto nustatymas jokių papildomų suvaržymų atsakovams nesukelia, o Šilumos punkto tinkama eksploatacija turėtų būti suinteresuoti ir patys atsakovai, kadangi įvykus avarijai, žala gali kilti ir jų turtui. Be to, šilumos tiekimo objektai, esantys atsakovų patalpose, tenkina ypatingas visuomenės reikmes, o tai pateisina, laikantis konstitucinių sąlygų, nekilnojamojo daikto, naudojamo šilumos įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.
  23. Šios faktinės situacijos pobūdis sąlygoja tai, kad prašomi nustatyti servitutai turėtų būti neatlygintiniai, nes jų atsiradimo būtinybė yra sąlygota objektyvių priežasčių.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovai R. B., R. B., A. F. S., D. Š., J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovai nurodė, jog ieškovas R. B., R. B., A. F. S., D. Š. ir J. Š. pareiškė ieškinį bei įtraukė juos atsakovais vien dėl to, jog jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilnius, bendraturčiai. Ieškinyje nenurodomi jokie neteisėti atsakovų veiksmai ar kitoks veikimas prieš ieškovo interesus. Nė vienas iš nurodytų atsakovų neatliko jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu ir jo nepažįsta. Niekada su ieškovu neturėję jokių bendrų reikalų, todėl atsakovai negali būti laikomi tinkamais atsakovais byloje. Visus savo teisių ir interesų pažeidimus ieškovas ieškinyje sieja tik su ŽŪB „Tikri dalykai“ bei savo karšto vandens bei šilumos tiekėjų veikla. Todėl atsakovų R. B., R. B., A. F. S., D. Š. ir J. Š. procesinė padėtis turėtų būti pakeista į - tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje. Ieškovui netinkamai nurodžius atsakovų procesinę padėtį, ieškinys, kaip pareikštas netinkamoms šalims, turėtų būti atmestas.
  3. Atsakovams priklauso daugiabutis gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilnius, kuris iš vienos pusės yra sublokuotas su ieškovo daugiabučiu namu ( - ), Vilnius, iš kitos pusės sublokuotas su atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“ priklausančiu daugiabučiu namu, esančiu ( - ), Vilnius. Daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilnius, savininkams priklauso name esantys 4 butai bei namo bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga proporcinga dalimi. Tokiu pačiu santykiu atsakovams priklauso jų name esantis Šilumos punktas.
  4. 2005-01-28 dieną atsakovai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria nutarė patys rūpintis savo turtu, nesinaudodami savivaldybės skiriamo administratoriaus paslaugomis. 2005-05-20 dienos ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. A305-35-1817-EUD3 atsakovams buvo grąžintas savivaldybės iki tol prižiūrėtas turtas ir bendrojo naudojimo įranga. Vienintelis ieškovą ir atsakovus siejantis ryšys yra tai, jog ieškovas iki šiol faktiškai naudojosi atsakovams priklausančiu Šilumos punktu, o atsakovai tam neprieštaravo ir jokio atlygio negavo.
  5. Sutartimi atsakovai leido laikinai naudotis jiems priklausančiu Šilumos punktu UAB „Naujamiesčio būstas“, kad pastaroji galėtų prižiūrėti karšto vandens tiekimą ieškovo gyvenamajam namui, kol ieškovo ir kitų daugiabučių namų bendraturčiai išspręs savarankiško apsirūpinimo karštu vandeniu ir šilumos energija klausimus. Sutartis buvo sudaryta 1 metų terminui, tačiau nuo jos sudarymo praėjus daugiau negu 11 metų, ieškovui priklausančio daugiabučio namo bendraturčiai dar neišsprendė savo daugiabučio gyvenamojo apsirūpinimo šilumos energija klausimų ir vis dar naudojasi atsakovų patalpomis ir jose esančia įranga. Nepaisant to, jokių pretenzijų ieškovui atsakovai niekada nereiškė, nuomos mokesčio už atsakovų patalpų ar Šilumos punkto įrangos naudojimą niekada neprašė.
  6. Atsakovams priklausančiame Šilumos punkte būdavo nuolat triukšmaujama, o raktus turėjo tik UAB „Naujamiesčio būstas“, todėl 2016-10-11 dieną atsakovų atstovė pranešė UAB „Naujamiesčio būstas“, jog nutraukia neatlygintino naudojimosi atsakovų patalpomis sutartį. Atsakovų sprendimas neturėjo jokių sąsajų su ieškovu. Atsakovai niekada nesiekė atjungti ieškovo karšto vandens įrenginių, nesiekė apriboti ieškovo karšto vandens tiekimo ar juo labiau, demontuoti šilumos punkto. Buvo nutraukta tik punkto aptarnavimo sutartis su netinkamai šilumos punktą prižiūrinčiu subjektu. UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo suteiktas adekvatus 2 mėn. terminas priimti reikalingus sprendimus ir perduoti savininkams jų patalpas bei naudotą turtą, tačiau iki šios dienos UAB „Naujamiesčio būstas“ vis dar nėra perdavusi atsakovams naudoto šilumos punkto ir jo raktų, nėra pasirašiusi atsakovų patalpų ir turto perdavimo-priėmimo akto ir vis dar naudojasi šilumos punktu panaudos pagrindais be teisinio pagrindo. UAB „Naujamiesčio būstas“ neperdavus šilumos punkto patalpos raktų ir patalpoje buvusios įrangos atsakovams, atsakovai, būdami faktiniais Šilumos punkto savininkais iki šios dienos neturi jiems priklausančio Šilumos punkto kontrolės, negali ten patekti, Šilumos punkto nevaldo ir negali rūpintis Šilumos punkto veikimu. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovai nėra susiję su ieškovo teisių ar interesų pažeidimais.
  7. Atsakovai jokių ryšių, susitarimų ar bendrų reikalų su ŽŪB „Tikri dalykai“ neturi ir niekada neturėjo. Ieškovas niekada dėl patekimo į patalpas į atsakovus nesikreipė. Atsakovai niekada nėra draudę ieškovui ar administravimo įmonių darbuotojams patekti į Šilumos punkto patalpas, atsakovai neturi ir niekada neturėjo net Šilumos punkto raktų, kuriuos valdė ir iki šiol valdo UAB „Naujamiesčio būstas“.
  8. Įėjimas į atsakovams priklausančio Šilumos punkto patalpą istoriškai buvo tik per atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“ nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovo pateiktas planas rodo, jog įėjimas į patalpą R-1 yra iš lauko, tačiau realybėje įėjimas į Šilumos punktą buvo tik iš atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“ priklausančių patalpų. Atsakovui ŽŪB „Tikri dalykai“ demontavus lauko duris ir jų vietoje įstačius langą, norint patekti į atsakovų šilumos punktą, šiuo metu reikia įeiti pro ŽŪB „Tikri dalykai“ patalpas, tačiau reikia naudotis ne užpakalinėmis, o pagrindinėmis daugiabučio namo durimis. Jokio įėjimo į Šilumos punktą R-1 iš atsakovams priklausančių patalpų nėra ir niekada nebuvo, dėl to ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovai trukdo jam patekti į šilumos punkto patalpas ar kitaip pažeidžia ieškovo interesus. Jei atsakovas ŽŪB „Tikri dalykai“ trukdo UAB „Naujamiesčio būstas“ ar ieškovui per savo patalpas patekti į šilumos punktą, atsakovai su tokiu ginču neturi nieko bendro.
  9. Jei ŽŪB „Tikri dalykai“ veiksmai, įstatant langą ir taip apribojant patekimą į Šilumos punktą pažeidė ieškovo ar UAB „Naujamiesčio būstas“ teises, su tokiu ginču atsakovai nėra susiję.
  10. Jei ieškovui nėra tiekiamas at netinkamai tiekiamas karštas vanduo ar šiluma, toks ginčas turėtų būti keliamas ne atsakovams, tačiau šilumos ir karšto vandens tiekėjams, su kuriais ieškovas turi sutartinius santykius, t. y. tiems asmenims kurie netinkamai tiekia karštą vandenį ar šilumą į ieškovo butą. Jei šilumos ir karšto vandens tiekėjams kažkas neteisėtai kliudo vykdyti savo pareigas, šie asmenys turi kreiptis į atsakingas institucijas ar patys kelti teisinius ginčus dėl kliudymo šilumos ir karšto vandens tiekėjams vykdyti savo pareigas. Atsakovai ieškovui netiekė nei karšto vandens, nei šilumos, nei kliudė tą daryti, dėl to nepagrįstai ieškinyje nurodyti kaip atsakovai.
  11. Pagal įstatymą, šilumos ir karšto vandens vartotojas (ieškovas) visus savo reikalavimus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo turi reikšti šilumos nepatiekiantiems šilumos ir karšto vandens tiekėjams, kurie nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų užtikrinti šilumos tiekimo iki ieškovo šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių. Ieškovas į bylą nėra pateikęs savo šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarčių, iš kurių matytųsi šilumos ir karšto vandens tiekimo atsakomybės ribos. Be šių sutarčių neįmanoma nustatyti, ar ieškovas turi teisę ir teisėtą interesą reikalauti šilumos ir karšto vandens tiekimo.
  12. Šilumos ūkio įstatymo 24 str. 2 d. reglamentuoja atvejus, kai šilumos ir karšto vandens vartotojai patys nevaldo šilumos punkto įrenginių, kaip kad yra nagrinėjamu atveju. Tokiu atveju įstatymas nurodo, jog vartotojai privalo įgyti šilumos punktų įrenginius CK nustatyta tvarka.
  13. Pagal įstatymą ieškovas, nebūdamas atsakovų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiu, negali naudotis ir atsakovų daugiabučiame name esančiu šilumos punktu, tačiau turi civilinio kodekso nustatyta tvarka įgyti savo šilumos įrenginius.
  14. 2005-10-01 dienos neatlygintinio naudojimosi atsakovų patalpomis ir šilumos punktu sutartimi buvo laikinai ir ne pagal teisės aktus išspręsta ieškovo apsirūpinimu šilumos ir karštu vandeniu problema, iki ieškovas įstatymų nustatyta tvarka įsirengs ar nusipirks savo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginius. Sutartis „laikinai“ galiojo daugiau negu 11 metų, tačiau per tą laikotarpį ieškovas savarankiško apsirūpinimo šilumos energija ir karštu vandeniu klausimo taip ir neišsprendė. Nuosavybės teisės į atsakovų šilumos punkto patalpas ar įrangą ieškovui niekada nepriklausė, dėl to ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo šiandien kelti pretenzijų atsakovams dėl neegzistuojančių savo teisių pažeidimo.
  15. Energetikos įstatymo 34 str. 4 d. nustato, jog vartotojų ir energetikos įmonių ginčai pirmiausia yra nagrinėjami privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, priklausomai nuo ginčo pobūdžio. Nepasinaudojimas privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Ieškovo pareikštas ieškinys savo esme yra ieškinys dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, dėl to negali būti nagrinėjamas teisme iki bus išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
  2. Nurodė, jog AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau - Bendrovė) ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų Šilumos punktas yra įrengtas kitu adresu nei yra registruota ieškovo buto nuosavybė. ( - ), Vilniuje, namo rūsyje įrengtas Šilumos punktas, kuris tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį keliems pastatams, t. y. ( - ), Vilniuje.
  3. Daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilnius, savininkams, priklauso name esantys 4 butai bei namo bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga proporcinga dalimi. Tokiu pačiu santykiu priklauso jų name esantis Šilumos punktas, kuriuo tiekiama šilumos energija bei karštas vanduo ir ieškovui.
  4. Sutartyje buvo nurodyta, jog: „Savininkas perduoda Naudotojui laikinai naudotis bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas R-1, esančias ( - ), Vilniuje <..> iki bus įrengti atskiri šilumos punktai minėtuose daugiabučiuose namuose. Sutartis buvo sudaryta 1 metų terminui, tačiau nuo jos sudarymo praėjus daugiau negu 11 metų, ieškovui priklausančio daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilnius bendraturčiai vis dar yra neišsprendę savo daugiabučio gyvenamojo apsirūpinimo šilumos energija bei karštu vandeniu klausimų ir vis dar naudojasi atsakovų patalpomis ir jose esančia įranga. Atsakovai niekada nesiekė atjungti ieškovo karšto vandens įrenginių, nesiekė apriboti ieškovui karšto vandens tiekimo ar juo labiau, demontuoti šilumos punkto, tačiau 2016 m. spalio mėn. 11d. nutraukė Šilumos punkto aptarnavimo sutartį su UAB „Naujamiesčio būstas“, kuriam nustatė 2 mėn. terminą priimti reikalingus sprendimus ir perduoti savininkams, tačiau iki šios dienos UAB „Naujamiesčio būstas“ vis dar nėra perdavęs atsakovams naudoto Šilumos punkto, nėra pasirašytas atsakovų patalpų ir turto perdavimo-priėmimo aktas ir vis dar naudojasi Šilumos punktu panaudos pagrindais.
  5. Po atsakovo ŽŪB „Tikri dalykai“ atliktos pastato rūsio patalpos rekonstrukcijos, yra apribota galimybė patekti į minimą šilumos punktą. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Šilumos punkto eksploatacija nurodytu adresu yra sudėtinga, t. y. apribota galimybė atlikti Šilumos įrenginių priežiūrą, fiksuoti įvadinio šilumos prietaiso rodmenis, atlikti hidraulinius bandymus bei kitus būtinuosius darbus.
  6. UAB „Naujininkų ūkio“ informacinis pranešimas apie tai, kad nuo 2016/2017 šildymo sezono pabaigos planuojamas minimo Šilumos punkto likvidavimas, remiantis atsakovės R. B. 2016-10-11 raštu dėl vienašališko 2005-10-01 Patalpos naudojimo sutarties Nr. J.TV-5 nutraukimo nuo 2017-01-12, bei, kad bus nutrauktas šildymas ir karšto vandens centralizuotas tiekimas ieškovės namui, adresu ( - ), Vilniuje, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 6 d., kuriame nustatyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. CK 4.85 str. 1 d. nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
  7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 13 d. konsultacijoje pažymėjo, kad pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) - yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių bendra nuosavybė. Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka.
  8. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) nuostatos. Pagal Taisyklių 105 punktą, atjungiant individualų arba dvibutį namą nuo šildymo sistemos pastato savininkas (-ai), pageidaujantis (-ys) atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, taip pat pridėti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) atjungiamam objektui šildyti (105.1. punktas), o 105.2. punktas numato, jeigu dėl atjungimo gali būti pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos perdavimo tinklų ar šildymo ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais.
  9. Taisyklių 210 punkte numatyta, kad vartotojai, pageidaujantys atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karšto vandeniu būdą, privalo priimti sprendimą teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka, o 211 punkte numatyta, kad priėmus atitinkamą sprendimą, vartotojų įgaliotas atstovas (valdytojas ir pan.) privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus. Be kita ko, aktualus ir Taisyklių 212 punktas, kuris numato, jeigu dėl atjungimo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais.
  10. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra dalis bendro naudojimo inžinierinės įrangos, kuri yra valdoma bendraturčių sutarimu, todėl tiek Civilinis kodeksas, tiek Šilumos ūkio įstatymas, tiek Taisyklės nustato, jog Šilumos punkto demontavimas yra galimas tik gavus visų bendraturčių, tame tarpe ir ieškovo sutikimą (CK 4.85 str.).
  11. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą, o Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 punktas nustato, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas.
  12. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visų daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).
  13. Šilumos ūkio įstatymo 18 str. įtvirtinta nuostata, kurioje nustatyta, jog „Šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su vartotojais bei savivaldybe numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos vartotojams ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 18 mėnesių iki šilumos tiekimo numatomo nutraukimo datos“.
  14. Atsijungimas nuo centrinio šildymo turi vykti tokiu būdu, kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų ar daugiabučiam namui iš daugiabučių namų komplekso nutraukus vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir įsirengus autonominius šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginius, kiti vartotojai, nepageidaujantys atsijungti, ir toliau galėtų netrukdomai ir nepertraukiamai naudotis šilumos ir karšto vandens tiekėjo teikiamomis paslaugomis ir inžineriniais įrenginiais (Šilumos punktu).
  15. Įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, turi būti parengtas daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto aprašas, numatantis bendrosios šildymo sistemos pertvarkymą (šalinimą), ir statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka gautas savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas tokiems veiksmams atlikti. Minimi veiksmai atlikti nebuvo.
  16. Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties įstatymo 26 straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti: 1) šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus; 2) atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus; 3) šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos. Kad būtų galima užtikrinti tinkamą Šilumos punkto darbą ir veikimą, Šilumos punktą aptarnaujantys ir ieškovui pastato bei Šilumos punkto priežiūras paslaugas teikiantys subjektai, turi turėti galimybę patekti į patalpą, kurioje yra Šilumos punktas.
  17. Aplinkybė, kad nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungė kiti ( - ) gatvės namai (6,5, 7 ir 8), neįpareigoja ieškovo taip pat atsijungti nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, o atsakovams tai nesuteikia teisės riboti ieškovo ir Šilumos punktą aptarnaujančių bei priežiūros paslaugas teikiančių asmenų teisės patekti į patalpą, kurioje yra Šilumos punktas, tikslu prižiūrėti šį Šilumos punktą.
  18. Nei ( - ) namo savininkai - atsakovai, nei ieškovas, nėra įsirengę atskiro Šilumos punkto ir nėra CK 4.85 str. bei Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka priėmę sprendimo dėl atsijungimo nuo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos (Šilumos punkto), esančios ( - ) patalpoje, todėl niekas neturėtų riboti Šilumos punktą aptarnaujančių trečiųjų asmenų teisės patekti į patalpą, kurioje yra Šilumos punktas, nes Šilumos punktas bendroji inžinerinė įranga, iš kurios yra tiekiamas šildymas ir karštas vanduo, todėl laikytina, kad Šilumos punktas yra bendroji dalinė ieškovo ir kitų butų, prijungtų prie šio Šilumos punkto, savininkų nuosavybė.
  19. Bendrovė planuoja nurodytame Šilumos punkte atlikti hidraulinius bandymus, tam, kad pasiruošti šildymo sezonui. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas teikiantis subjektas privalo patekti į patalpas, kuriose yra Šilumos punktas, tam kad galėtų atlikti hidraulinius bandymus, priešingu atveju bus pažeistos Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 138 punkto bei Šilumos ūkio įstatymo 28 str. bei kitos nuostatos.
  20. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
  21. Nurodė, jog CK 4.82 straipsnyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) suteikta teisė naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, 5 dalyje - nurodyta prievolė leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų bute ir kitose patalpose esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
  22. Patalpos naudojimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad „Savininkas perduoda Naudotojui naudotis minėtomis patalpomis čia esančio šilumos punkto, kuris aptarnauja ( - ) namus [toliau - Namai], priežiūrai, iki bus įrengti atskiri šilumos punktai minėtuose daugiabučiuose namuose“. 2.5 punkte nurodyta „Bendro naudojimo patalpas, kai bus iškelta šilumos punkto įranga <...>“, 3.2 punkte „Sutartis nutraukiama, jei dėl Naudotojo sąmoningos ar neatsargios veiklos blogėja pastato, statinių, patalpų būklė, teršiama aplinka, keliamas triukšmas“. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutarties atstovė 2016-10-11 rašte nepateikė informacijos su pagrindžiančiais dokumentais, kurie galėtų sąlygoti Patalpos naudojimo sutarties nutraukimą.
  23. Atsižvelgiant į tai, kad iš bendro Šilumos punkto šiluma tiekiama Namams, darytina išvada, kad Šilumos punktas yra Namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, nepriklausomai nuo tuo, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punkto patalpa. Vadovaujantis minėtų teisinių reglamentavimų ir Patalpos naudojimo sutarties nuostatomis manytina, kad Patalpos naudojimo sutartis ir šilumos tiekimas iš Šilumos punkto Namams negali būti nutrauktas, kol Namuose bus įrengti individualūs šilumos punktai arba kitais techniniais sprendimais užtikrintas šilumos ir karšto tiekimas Namams.
  24. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pateiktais duomenimis 2016-05-20 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-160520-00388 dviejų butų gyvenamojo namo ( - ), Vilniuje, šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto projektui. Statytojas DNSB „Bendri dalykai“.
  25. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnyje savivaldos institucijoms priskirta funkcija - remiantis šilumos ūkio specialiuoju planu organizuoti šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2013-05-08 sprendimu Nr. 1-1200 patvirtinto Energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano (toliau - Planas) nuostatomis Namai priklauso centralizuoto šilumos tiekimo zonai, kurioje neleistina statyti ir įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių, dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Išimtys taikomos vieno ir dviejų būtų namams, kurie gali būti aprūpinami šiluma iš vietinių dujomis kūrenamų katilinių, išskyrus tuos atvejus, kai gyvenamasis namas dėl aprūpinimo šiluma yra funkciškai susijęs su kitais statiniais. Pareiškėjoms, kurių, viena yra šios bylos ieškovas, buvo paaiškinta, kad sprendimus dėl apsirūpinimo šiluma ir karštu vandeniu būdo priima vartotojai, o ne Savivaldybės administracija. Vartotojų priimti sprendimai negali prieštarauti Plano nuostatoms.
  26. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-10 įsakymu Nr. Dl-595/1-201 patvirtintuose Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosiuose reikalavimuose nurodoma, kad senose šildymo ir karšto vandens sistemose turi būti įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, atsiskaitomieji apskaitos prietaisai suvartojamos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekiui nustatyti ir įrenginiai šilumos suvartojimui pastate reguliuoti. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punktu, šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius - jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas.
  27. Šilimos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema laikytinas pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Remiantis to paties straipsnio 39 dalimi, šilumos punktas suprantamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Minėtoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
  28. 2017-01-10 raštu aukščiau minėtos Pareiškėjos vėl kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu „nutraukti neteisėtus veiksmus bei užtikrinti, kad toliau nebūtų tęsiami jokie neteisėti veiksmai <...> informuoti, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija užtikrins, kokių veiksmų ir kada imsis, kad ( - ) namas būtų šildomas ir karštas vanduo jam tiekiamas taip, kaip nustatyta (centrinis šildymas) ir kad šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutrūktų bei atitiktų teisės aktų reikalavimus <...> padėti užtikrinti, kad Namo šildymo intensyvumas būtų sumažintas ir atitiktų teisės aktų reikalavimus“. Atsakant į šį prašymą 2017-0202 raštu Nr. A51-5421/17(3.3.10.1-EM4) buvo pažymėta, kad Šilumos ir vandens ūkio skyriuje jau buvo nagrinėtas analogiškas Pareiškėjų 2016-11-21 prašymas ir buvo atsakyta aukščiau aptartu 2016-12-01 raštu Nr. A51-91378(3.3.10.1-EM4).
  29. Pažymime, jog 2017-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyrius atsakydamas į Lietuvos energetikos ministerijos 2017-02-24 raštą Nr. (19.3-19)3-357 raštu Nr. A51-20076/17(3.3.10.1-EM4) „Dėl daugiabučiui namui ( - ), Vilniuje, šilumos tiekimo užtikrinimo“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 21 punkte savivaldos institucijoms priskirta funkcija - statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, 30 punkte - šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas.
  30. Skyriaus turimais duomenimis, daugiabučio namo ( - ) patalpose yra įrengtas bendras šilumos punktas, kuris buvo suprojektuotas aprūpinti šiluma ir karštu vandeniu ( - ) pastatus. Patekimas į šilumos punktą buvo numatytas per ( - ) pastato patalpas. Šiuo metu iš šilumos punkto šiluma ir karštu vandeniu aprūpinami ( - ) daugiabučiai namai. Kiti pastatai yra atsijungę nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
  31. Daugiabučio namo ( - ) bendro naudojimo objektų valdytojas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“ (toliau - Administratorius) 2016-11-02 raštu Nr. NB-RS-16- 0979 Departamento Būsto administravimo skyrių informavo apie daugiabučio namo ( - ) jungtinės veiklos sutarties (toliau - JVS) atstovės R. B. 2016-10-11 raštą, kuriame informuojama apie šilumos punkto patalpos, esančios ( - ), naudojimo sutarties Nr. J.TV-5 sudarytos 2005-10-01 tarp JVS dalyvių ir Administratoriaus nutraukimą nuo 2017-01-12. Taip pat Administratorius rašte pažymėjo, kad ( - ) pastato savininkai atliko pastato rūsio patalpos rekonstrukciją ir ketina apriboti patekimą į šilumos punktą.
  32. Administratorius 2017-12-27 elektroniniu laišku informavo Skyrių, kad šilumos punktą eksploatuojančios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“ darbuotojai neturi galimybės patekti į šilumos punktą, nes „( - ) Namo savininkas išėmė duris, per kurias buvo patenkama aptarnauti ( - )esantį ŠP, ir įstatė langą“ ir „( - ) gyventojas prieš šventes užsuko šalto vandens įvadą į Šilumos punktą karštam vandeniui paruošti. To pasekoje, gyventojai nebeturėjo karšto vandens. Vilniaus vandenys tiekimą atstatė“.
  33. Patikrinus valstybės įmonės „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ( - ) yra gyvenamasis namas, pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) ir yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Pastato patalpos nuosavybės teise priklauso ŽŪB „Tikri dalykai“.
  34. Departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai 2017-02-13 atliko ( - ) pastato apžiūrą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-211/17(2.1.15-UK9). Nustatyta, kad pastate atlikti paprastojo remonto darbai - pastato fasade įstatytas naujas langas vietoje anksčiau buvusių durų. Atliktas paprastasis remontas nepažeidė namo laikančiosios konstrukcijos, tačiau dėl tvarkybos darbų pasikeitė fasado išvaizda.
  35. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, minėtiems darbams atlikti reikalingas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius nėra išdavęs statybą leidžiančio dokumento remonto darbams adresu ( - ) atlikti. Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus archyve nėra duomenų apie tai, kad buvo derinti minėti darbų projektiniai pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017-02-21 raštu Nr. A51-9837/17(3.3.10.2-EM4) buvo paprašyta nagrinėti pagal kompetenciją pateiktą informaciją dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų pastate.
  36. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau Šilumos ūkio įstatymas) 9 straipsnyje savivaldos institucijoms priskirta funkcija - remiantis šilumos ūkio specialiuoju planu organizuoti šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.
  37. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje išaiškinama, kad šilumos tiekimas - centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Pastatas ( - ) aprūpinamas šiluma ir karštu vandeniu iš šilumos punkto, esančio pastato ( - ) patalpose, iki kurio centralizuotai pagamintas šilumnešis tiekiamas lauko šilumos tinklais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Savivaldybė vykdo jai teisės aktuose priskirtą funkciją - organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams, t. y. iki vartotojams nuosavybes teise priklausančių šilumos punktų.
  38. Ieškovui norint ir toliau gauti šilumą ir karštą vandenį iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl galimo šilumos ir karšto vandens tiekimo nutraukimo iš bendro šilumos punkto, ieškovas ir kiti pastato butų ir kitų patalpų savininkai turėtų savo lėšomis įrengti atskirą, tik ieškovo pastatą aptarnaujantį šilumos punktą. Šilumos tiekimo tinklai iki pastato įvado butų įrengiami šilumos tiekėjo lėšomis.
  39. Sprendimus dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, dėl naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, vadovaudamiesi CK 4.85 straipsniu priima pastato butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis pastato ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma yra priėmę sprendimą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir pakeisti pastato šildymo būdą į šildymą elektra. Ieškovo name ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo nėra.
  40. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.11 punkte šilumos vartotojams suteikta teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo vartojant šilumą iš kitų vartotojų dėl jų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
  41. 2017-06-29 Šilumos ūkio ir vandens skyrius raštu Nr. A51- 42979/17(3.3.10.1-EM4) atsakydamas į ieškovo atstovo 2017-06-15 prašymą nurodė, kad atsakydami į Jūsų klausimą kam nuosavybės teise priklauso 15,5 kv. m. dydžio patalpa (plane pažymėta indeksu R-l), esanti ( - ), Vilniuje, pastate, unikalus Nr. ( - ), (toliau - Pastatas) ir kurioje yra įrengtas šilumos punktas, informuojame, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti duomenys apie Pastato ir atitinkamai Jūsų minimos patalpos savininką (-us). Skyriaus turimais duomenimis, šilumos punkto patalpos naudojimo sutartis Nr. JTV-5 pasirašyta 2005-10-01 tarp Pastato jungtinės veiklos sutarties dalyvių, kurie toliau sutartyje vadinami savininku, ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“. Sutarties 1.1 punkte nurodyta „Savininkas perduoda <...> naudotis bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas Rl, esančias ( - ), Vilniuje“. Taip pat, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-22 įsakymo Nr. 30-616 2.3 punkte nurodyta „Įpareigoju: <...> Jungtinės veiklos sutarties dalyvius sudaryti sutartį <...> dėl leidimo naudotis daugiabučiame name ( - ) esančiu šilumos punktu, plane pažymėtu R-l <...>“.
  42. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pastato bendrojo naudojimo patalpos įvardinamos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.78 straipsniu, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį.
  43. 15,5 kv. m. dydžio patalpa (plane pažymėta indeksu R-l), esanti Pastate, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato butų ir kitų patalpų savininkams ir yra perduota naudotis uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ pagal patalpos naudojimo 2005-10-01 sutartį Nr. JTV-5.
  44. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šilumos ir vandens ūkio skyrius neturi duomenų, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punktas, kaip bendroji inžinerinė įranga, esantis Pastato patalpoje, plane pažymėtoje indeksu R-l. Skyriaus turimais duomenimis, iš šilumos punkto šiluma tiekiama (buvo tiekiama) į ( - ) pastatus. Atsižvelgdamas į tai Skyrius 2016-12-01 rašte Nr. A51-91378/16(3.3.10.1-EM4) išsakė nuomonę, kad šilumos punktas, kaip inžinerinis įrenginys, yra minėtų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punkto patalpa.
  45. Skyrius 2016-12-01 rašte Nr. A51-91378/16(3.3.10.1-EM4), 2017-02-02 rašte Nr. A51- 5421/17(3.3.10.1-EM4) ir 2017-04-05 rašte Nr. A51 -20759/17(3.3.10.1 -EM4) paaiškino L. M., kad susidariusioje situacijoje, kai ( - ) pastatas aprūpinamas šiluma ir karštu vandeniu iš šilumos punkto, esančio pastato ( - ) patalpose ir patekimas iš šilumos punktą galimas tik per ( - ) pastatą, pageidaujant toliau apsirūpinti šiluma ir karštu vandeniu iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl galimo šilumos ir karšto vandens tiekimo nutraukimo, ( - ) pastato butų ir kitų patalpų savininkai turėtų įrengti atskirą, tik jų pastatą aptarnaujantį šilumos punktą.
  46. Šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius - jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir to namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl šilumos punktas turėtų būti įrengiamas J. Tumo- Vaižganto g. 4 pastato butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis.
  47. 2017-06-14 raštu Nr. A51-39543/17(3.3.10.1-EM4) atsakant į ieškovo 2017-06-01 prašymą buvo pateikta informacija, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė 2016-05-20 yra išdavusi rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-160520-00388 projektui „Dviejų butų gyvenamojo namo, ( - ), Vilniuje, šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų, paprastojo remonto projektas“. Dėl ( - ), Vilniuje, šilumos tinklų ar šilumos punkto pertvarkymo į Vilniaus miesto savivaldybę niekas iki šios dienos nesikreipė.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas bylą nagrinėja tik pareikštų reikalavimų ribose ir pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą.
  3. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
  4. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Dėl to nustatant servitutą turi būti siekiama kuo mažiau riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).
  5. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  6. Ieškovas yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkas (1 t., p. 34).
  7. Namo, esančio ( - ) savininkai veikia 2005 m. sausio 28 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir jie yra jungtinės veiklos dalyviai (1 t., p. 153-157).
  8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 30-616 (1 t., p. 191) 1 punktu nusprendė perduoti ( - ) jungtinės veiklos dalyviams bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą ir bendro naudojimo patalpas. Kartu įpareigojo sudaryti sutartį su administruojančia įmone UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl leidimo naudotis daugiabučiame name ( - ) esančiu šilumos punktu, plane pažymėtu R-1, iki bus įrengti atskiri šilumos punktai daugiabučiuose: ( - ).
  9. Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. gegužės 20 d. Ilgalaikio turto priėmimo ir perdavimo aktu Nr. A305-35-1817-EUD-3) (1 t., p. 158-159) perdavė ( - ) savininkams bendrąsias konstrukcijas, bendrą inžinierinę įrangą ir bendro naudojimo patalpas.
  10. Vykdant aukščiau minėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą 2005 m. spalio 01 d. buvo sudaryta Patalpos naudojimo sutartis Nr. ITV-5, (1 t., p. 11; toliau tekste – Sutartis) kuria ( - ), Vilnius, savininkai ir UAB „Naujamiesčio būstas“ sutarė, jog savininkai perduoda naudotojui UAB „Naujamiesčio būstas“ laikinai naudotis bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas R1, esančias ( - ), Vilniuje. Patalpos buvo perduotos konkrečiu tikslu – šilumos punkto, kuris aptarnauja ( - ) namus, priežiūrai, iki bus įrengti atskiri šilumos punktai minėtuose daugiabučiuose namuose. Sutarties 3.1 punktu šalys sutarė, jog sutartis galioja iki 2006 m. spalio 01 d. ir jos galiojimas pratęsiamas automatiškai, nesant nesutarimų tarp šalių. Naudojimasis patalpomis yra laikinas ir neatlygintinas (Sutarties 4 punktas). Šios sutarties šalys yra ( - ), Vilnius, namo savininkai ir UAB „Naujamiesčio būstas“.
  11. Pažymėtina, jog namo, esančio ( - ) namų savininkai, išskyrus ( - ) namo savininkus, yra nutarę ir įgyvendinę sprendimą atsijungti nuo ginčo šilumos punkto ir įsirengti savo šilumos punktus, savo patalpose.
  12. Taigi šilumos punktas, inžineriniai tinklai, esantys pastatai ( - ), ir patalpa R-1 yra jungtinės veiklos dalyvių, t. y. ( - ) savininkų nuosavybė. Šie asmenys privalo užtikrinti, jog šilumos punktas būtų prižiūrimas teisės aktų nustatyta tvarka, už šių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą jiems gali būti taikoma teisinė atsakomybė. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų šilumos punkto bendrasavininkas. Aplinkybė, jog ieškovui buvo suteikta galimybė naudotis jungtinės veiklos dalyviams priklausančiu šilumos punktu ir inžineriniais tinklais, jokių nuosavybės teisių į šilumos punktą ir inžinerinius tinklus nesukūrė. Taigi byloje nėra duomenų, jog pastate, esančiame ( - ), būtų ieškovui priklausantis daiktas.
  13. Ieškovas prašė nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui – šilumos punktui, kurį ieškovas laikė savo bendra daline nuosavybe. Teismui nustačius, jog šilumos punktas nėra ieškovo nuosavybėje jokia forma, ieškovas, priešingai nei nurodoma ieškinyje, neturi viešpataujančio daikto pastate, esančiame ( - ). Asmuo, neturintis viešpataujančio daikto, neturi teisės į servituto nustatytą tarnaujančiam daiktui, nes nėra objekto (viešpataujančio daikto), kuriam tarnautų tarnaujantis daiktas.
  14. Be to, kaip minėta teismų praktikoje, servitutas nustatomas kai egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis ir nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Ieškovas siekia, jog būtų užtikrintas šilumos tiekimas, tačiau šilumos tiekimo užtikrinimas galimas ir kitais, kitų savininkų teisių nevaržančiais būdais – šiuo atveju ieškovui įsirengiant savo šilumos punktą. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis neturi lėšų savo šilumos punktui įsirengti negali būti pagrindu nustatyti servitutą kitų asmenų turtui, nes nurodoma aplinkybė yra ne objektyvi, bet subjektyvi.
  15. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1856 (4 t., p. 101-102) buvo patvirtintas 2010-2012 metais renovuojamų šilumos punktų sąrašas, iš kurio matyti, jog buvo numatyta 2012 metais renovuoti ieškovo namo šilumos punktą. Ieškovas galėjo per 11 metų įsirengti savo šilumos punktą, tačiau to nepadarė ir iš savo neveikimo kylančias pasekmes bando spręsti kitų asmenų nuosavybės teisių suvaržymu. Ieškovas nesidomėjo, kodėl 2012 metais turėjusi įvykti renovacija nebuvo atlikta. Asmens neveikimas negali būtų sprendžiamas kitų asmenų sąskaita ir/ar teisių suvaržymu.
  16. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl servituto naudotis šilumos punktu nustatymo, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja.
  17. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimai nustatyti servitutą naudotis patalpomis 2-9, esančiomis ( - ) bei R-1, esančiomis ( - ), kaip taku skirtu patekti į patalpą R-1, kurioje yra šilumos punktas, atmestini, kaip nepagrįsti (CK 4.111 str.).
  18. Ieškovas prašė nustatyti servitutą naudotis R-1 patalpa, esančia ( - ), tikslu jame laikyti, valdyti, naudotis ir prižiūrėti šilumos punktą. Šiame sprendime teismas nustatė, jog ieškovas jokio šilumos punkto ir inžinierinių tinklų pastate, esančiame ( - ), neturi. Taigi ieškovas neturi viešpataujančio daikto, kuriam tarnauti turi būti nustatytas servitutas, todėl šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 4.111 str.).
  19. Ieškovas reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą ŽŪB „Tikri dalykai“ atstatyti įėjimą į patalpą 2-9, esančią pastate ( - ), per kurią patenkama į patalpą R-1, esančią ( - ). Pažymėtina, jog į patalpą R-1 patenkama iš pastato, esančio ( - ) patalpos, į kurią buvo galima patekti per sienoje buvusias duris, šiuo metu įrengtas ginčijamas langas, o taip pat per kitas pastato, ( - ), patalpas, įeinant per pagrindinį įėjimą. Taigi patekimas į patalpą, esančią ( - ), iš kurios patenkama į patalpą R-1, esančią ( - ), yra galimas ne tik per buvusias duris, kur šiuo metu yra langas, bet ir per pagrindinį įėjimą ir patalpas, esančias ( - ). Ieškovo šio reikalavimo tikslas buvo užtikrinti patekimą į šilumos punktą, esantį patalpoje R-1 pastate, esančiame ( - ). Teismui šiame sprendime nustačius, jog ieškovas neturi šilumos punkto, inžinerinių tinklų ir teisių į patalpą R-1, nebėra ieškovo teisinio suinteresuotumo dėl durų atstatymo (CPK 5 str.). Be to, patekimas galimas ir per kitas patalpas. Reikalavimus dėl neteisėtos statybos reiškia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl, esant statybą reglamentuojančių teisių aktų pažeidimams, šie nagrinėjami pagal inspekcijos ieškinį. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas atmestinas ir teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl atstatant langą galimų teisės aktų pažeidimų.
  20. Iš ieškinio turinio galima teigti, jog ieškovas siekia toliau naudotis jungtinės veiklos savininkų šilumos punktu ir inžineriniais tinklais, todėl ieškovui išaiškintina teisė reikšti su tuo susijusius reikalavimus kitais pagrindais.
  21. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Atsakovai R. B. ir R. B. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (4 t., p. 36-42). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovams iš ieškovo priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).
  3. Atsakovas A. F. S. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (4 t., p. 36-42). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).
  4. Atsakovai D. Š. ir J. Š. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 200 EUR (4 t., p. 36-42). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovams iš ieškovo priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.)
  5. Teismas patyrė 89,49 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  6. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Priteisti atsakovams R. B. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. 3528020149) iš ieškovo V. M. (a. k. ( - ) 200 EUR (du šimtus euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti atsakovui A. F. S. (a. k. ( - ) iš ieškovo V. M. (a. k. ( - ) 200 EUR (du šimtus euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti atsakovams D. Š. (a. k. ( - ) ir J. Š. (a. k. ( - ) iš ieškovo V. M. (a. k. ( - ) 200 EUR (du šimtus euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. ( - ) 89,49 EUR (aštuoniasdešimt devynis euro ir 49 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai