Byla 2A-784-265/2015
Dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti 6 metrų pločio kelio servitutą. Nurodė, kad 2001-12-06 įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, esantį ( - ). Šis sklypas yra už atsakovei R. P. nuosavybės teise esančio sklypo. Šiuo metu jokio privažiavimo nėra, negali patekti į savo sklypą, todėl būtina nustatyti kelio servitutą. Nepaisant to, kad sklypo suformavimo dokumentuose - 1999-05-19 parengtame abrise vakarinėje sklypo pusėje buvo nurodytas 6 metrų pravažiavimo kelias, tačiau gretimų sklypų suformavimo dokumentuose šis kelias nebuvo numatytas. Dėl šios priežasties, darant geodezinius kitų sklypų matavimus, kelias į atsakovės sklypą nebuvo įbrėžtas. Susidariusi situacija neleidžia naudotis nekilnojamuoju turtu normaliomis sąlygomis ir sąnaudomis.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius servitutą keliui, jis dalintų atsakovės žemės sklypą į dvi dalis. Teismo vertinimu, atsakovei atsirastų papildomų sunkumų naudojant žemės sklypą pagal paskirtį , t. y. jį apdirbant. Taip pat pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatavo, jog yra galimybė nustatyti servitutą keliui pakraštine sklypų dalimi, o tai sudarytų mažiau nepatogumų naudojant žemės sklypus, išsaugant jų vientisumą. Nepaisant to, jog teismas konstatavo, kad servituto nustatymas ieškovei yra būtinas, nes ji turi turėti privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau ieškovės pateiktas servituto nustatymo projektas keliui negali būti laikomas atitinkančiu abiejų šalių – tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų interesus bei pusiausvyros principus.

4Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kelio servitutas gali būti nustatytais kitais būdais, o ne pagal jos pateiktą projektą. Ieškovės vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio servitutas gali būti nustatytas iš šiaurinės arba vakarinės pusių. Ieškovė nurodo, kad pagal 2000-02-14 parengtą žemės sklypo planą galimybių patekti į jai priklausantį sklypą nėra, nes kelias nėra numatytas kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų žemių dokumentuose. Tokiu atveju neaišku, kokį plotą užimtų ir koks atstumas būtų nustačius kelio servitutą, pagal projektą privažiuojant prie sklypo iš vakarinės ir šiaurinės pusių. Ieškovės vertinimu, tokiu atveju ji turėtų bylinėtis su visais aplinkinių žemės sklypų savininkais, o tai neatitiktų racionalumo ir protingumo principų.

5Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi galimybių nustatyti kelio servitutą kitu būdu. Atsakovė nurodo, kad nustačius servitutą ieškovės prašomu būdu, iš esmės būtų pažeistos jos teisės, kadangi žemės sklypas būtų padalintas į dvi dalis. Be to, pažymi, kad ji gyvena šalia žemės sklypo, kuriam prašoma nustatyti servitutą, todėl servituto nustatymas ypač pažeistų jos interesus.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas konkrečiai įvardijo, dėl kokių priežasčių projektas yra netinkamas. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl to prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

9Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl proporcingumo principo taikymo. Dėl to, vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atskleisti šio principo taikymo aspektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Vis dėlto proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo aspektu proporcingumo principas taip pat turi būti vertinamas tais atvejais, kai potencialiai tarnaujančio sklypo savininkas atsikirtimuose į ieškinio reikalavimus nurodo, jog servitutas gali būti nustatytas kitu būdu nei prašoma ieškinyje, nors byloje ir nėra pareikštas reikalavimas nustatyti servitutą alternatyviuoju būdu. Tokiu atveju teismas turėtų įvertinti alternatyvų variantą proporcingumo ir šalių interesų principų taikymo aspektu. Tik įvairiapusiškai vertinant proporcingumo ir šalių interesų principus galima užtikrinti tinkamą ginčo tarp šalių išsprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl kelio servituto nustatymo, įvertino tik ieškovės projektą ir konstatavo, kad jis neatitinka šalių proporcingumo ir šalių interesų principo, tačiau visiškai nevertino trečiojo asmens nurodytų servituto alternatyvų, konstatuodamas, kad ieškovė gali nustatyti servitutą kitais būdais, nei prašo ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš atmetant ieškinį nurodytu pagrindu buvo būtina ištirti atsakovės ir byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimuose nurodytas alternatyvas ir jas palyginti proporcingumo ir šalių interesų principų taikymo aspektu su ieškovės prašomu nustatyti servitutą būdu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas patekimo į ieškovės sklypą iš šiaurinės ir vakarinės pusių galimybes, kaip nurodė trečiasis asmuo. Taip pat buvo būtina išsiaiškinti, kiek kitų šalių interesus liečia toks patekimo būdas į ieškovei priklausantį sklypą, ir kokį plotą bei vietą sklype užimtų kelio servitutas nustatant jį alternatyviais būdais. Ne mažiau svarbi aplinkybė, ar tokie alternatyvūs variantai gali būti įgyvendinti praktiškai. Tik nustačius šių aplinkybių visetą ir jį palyginus su ieškovės prašomu nustatyti kelio servitutu galima spręsti apie pastarojo proporcingumą ir šalių interesų pusiausvyros užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju alternatyvių variantų įvertinimas svarbus ir tuo aspektu, jog atmetus ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė turi galimybių alternatyviais būdais patekti į sklypą, tačiau vėliau paaiškėjus, jog tokie būdai neegzistuoja arba jie yra neproporcingi, susidarytų paradoksali situacija, kai ieškovė netektų galimybės naudoti sklypą pagal paskirtį, arba servitutas turėtų būti nustatytas pažeidžiant proporcingumo ir šalių interesų principus, taip užtikrinant vien tik atsakovės interesus.

10Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei kelio servitutas yra būtinas, kadangi ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. Ši išvada yra pagrindas konstatuoti, jog kelio servitutas ieškovei būtinas, dėl to svarbu parinkti jo nustatymo variantą. Tik paaiškėjus, jog ieškovės pasiūlytas projektas, lyginant su kitais, yra neproporcingas ir neatitinka šalių interesų, ir ieškovei neprašant nustatyti servituto kitu būdu, kad jis atitiktų minėtus principus, yra pagrindas ieškinį atmesti. Vis dėlto tokio pobūdžio išvados gali būti padarytos tik įvertinus visus galimus kelio servituto variantus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priklausomai nuo servituto projektų kvestionuotinas ir trečiųjų asmenų į bylą įtraukimas, su kurių interesais susijęs galimas potencialus servituto nustatymas.

11Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus ir neatskleidė bylos esmės, o tai lėmė netinkamą proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų taikymą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartą pateiktas išaiškinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.).

12Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai