Byla 2A-765-124/2013
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pranešėja ir pirmininkė), Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-187/2013 pagal ieškovo UAB „Ontra“ ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB DNB bankui, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Ontra“ kreipėsi į teismą (1–3 b. l.), prašydamas nustatyti 0,5669 ha žemės sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal pridedamą planą (Sudarytojas UAB „Telšių matininkas”) sekančiomis sąlygomis: UAB „Ontra” naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu indeksu „2 B”. Atskirai - 4955 kv. m. (indeksas „2”) ir bendrai - 520 kv. m., S. G. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu indeksu „1 B”, atskirai - 193 kv. m. (indeksas „1”) ir bendrai - 1 kv.m. (indeksas „B”); UAB „Ontra” ir S. G. arba jų teisių perėmėjai, turi teisę jiems priklausančias žemės sklypo dalis perleisti tretiesiems asmenims be atskiro ir išankstinio kito žemės sklypo bendrasavininko sutikimo.

4Ieškovas nurodė, kad UAB „Ontra“ ir atsakovas yra 0,5669 ha žemės sklypo, esančio ( - ) bendrasavininkai. Ieškovui priklauso 5475/5669, o atsakovui –194/5669 žemės sklypo dalių. Ieškovas inicijavo susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, sudarymą, kreipėsi į notarų biurą. Tačiau atsakovas pareiškė, kad nesutinka su pasiūlytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu. Pagal pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą jokių kliūčių, atsakovui patekti tiek į jam priklausančią žemės sklypo dalį, tiek į jam priklausančias patalpas, esančias atsakovo žemės sklypo dalyje, nėra.

5Atsiliepimu į ieškinį (22–24, 43–44 b. l.) ir patikslintu atsiliepimu į ieškinį (46–48 b. l.) atsakovas S. G. prašė ieškinį atmesti, patvirtinti atsakovo siūlomą žemės sklypo naudojimo tvarką. Nurodė, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, elgiasi nesąžiningai, atsakovas neprieštarauja dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nesutinka su ieškovo siūloma nekilnojamojo daikto pasidalinimo schema. Pagal ieškovo siūlomą schemą, dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų patenka į tą žemės sklypo dalį, kuria išimtinai naudosis ieškovas. Todėl teismui patvirtinus ieškovo siūlomą žemės naudojimosi tvarką, atsakovui atsiras kliūčių naudojantis jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi. Atsakovas pasiūlė savo pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nustatant tris žemės sklypo dalis, viena – naudosis ieškovas, kita – atsakovas, o trečia – šalys naudosis bendrai.

6Atsiliepimu į ieškinį (43–44 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau kilusį ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (72– 75 b. l.) ieškinį tenkino, nustatė 0,5669 ha žemės sklypo, esančio ( - ) naudojimosi tvarką pagal pridedamą planą (Sudarytojas UAB „Telšių matininkas“, sudarymo data 2012 m. spalio 24 d.) tokiomis sąlygomis: 1) UAB „Ontra“ naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu indeksu 2B: atskirai naudosis 4955 kv. m. (indeksas 2) ir bendrai naudosis 520 kv. m. (indeksas B); 2) S. G. naudosis žemės sklypo plotu plane pažymėtu indeksu 1B: atskirai naudosis 193 kv. m. (indeksas 1) ir bendrai naudosis 1 kv. m. (indeksas B). Ieškinio dalį dėl trečios sąlygos, kad UAB „Ontra“ ir S. G. arba jų teisių perėmėjai turi teisę jiems priklausančias žemės sklypo dalis perleisti tretiesiems asmenims be atskiro ir išankstinio kito žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, paliko nenagrinėtu.

9Teismas nurodė, kad ( - ) yra 0,5669 ha žemės sklypas, kuriame yra priklausiniai: pastatas – prekybos centras, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, o žemės sklypo savininkai yra: ieškovas UAB „Ontra“ – 5475/5669 dalies ir atsakovas S. G. 194/5669 dalies, yra du servitutai, tame tarpe vienas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Teismas nurodė, kad žemės sklypo ( - ), 194/5669 dalis, priklausanti atsakovui S. G., yra areštuota pagal išieškotojo AB DNB banko reikalavimą. Teismas pripažino, kad ieškovo pateiktas parengtas planas yra racionalesnis abiejų šalių interesų požiūriu negu atsakovo, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą. Ieškovo pateiktame plane nurodytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, racionaliausias, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu pastatu bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn. Tai atitinka LR CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10Teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl trečios sąlygos, jog UAB „Ontra“ ir S. G. arba jų teisių perėmėjai, turi teisę jiems priklausančias žemės sklypo dalis perleisti tretiesiems asmenims be atskiro ir išankstinio kito žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, teismas paliko nenagrinėtu, nurodęs, jog tai yra atskiras ieškinio reikalavimas, kuris yra neapmokėtas žyminiu mokesčiu, o pats ieškovo atstovas pripažino, kad šis ieškinio reikalavimas yra perteklinis.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (79–83 b. l.) atsakovas S. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Telšių rajono apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pagal ieškovo siūlomą schemą dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų patenka į tą žemės sklypo dalį (teismo patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu plane pažymėto indeksu 2), kuria išimtinai naudosis ieškovas. Patvirtinus ieškovo teikiamą nekilnojamojo turto tvarkos nustatymo planą iš esmės apribojamos atsakovo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės, nes jis netenka galimybės pilna apimtimi valdyti, naudotis bei disponuoti nekilnojamuoju turtu.

142. Teismas nevertino, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

153. Teismo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra netinkamas, pažeidžiantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, nesudarantis prielaidų išvengti bendraturčių konfliktų ateityje, nes numatyta tvarka neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ant žemės sklypo, kuris minėtame plane nurodytas kaip ieškovo dalis, yra bendrąja daline nuosavybe ieškovui ir atsakovus priklausantis koridorius, kuriuo iš esmės ilgą laiką naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovas.

164. Ieškovas buvo nesąžiningas. Žinodamas, jog atsakovui antstolė V. Š. yra uždėjusi atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies areštą, ieškovas vis tiek kreipėsi į Telšių 3-ąjį notarų biurą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir primygtinai reikalavo atsakovo sutikti su ieškovo pasiūlytu naudojimosi nekilnojamojo turto tvarkos nustatymu. Tačiau teismas, patvirtindamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes.

175. Ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas (schema) neatitinka tokiam dokumentui keliamų įstatymo reikalavimų. Žemės sklypo planų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti 2002 m. balandžio 15 d. LRV nutarimu Nr. 534. Ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema neatitinka nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų - pateiktoje schemoje sudalintose teritorijose (teritorijos 1, 2 ir B) nėra paženklinti posūkio taškai bei nėra nurodytos jų koordinatės, nėra nurodytas linijų ilgis tarp posūkio. Vadovaujantis ieškovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema negalima nustatyti tiksliai kiekvienam bendraturčiui priskirtos teritorijos, o taip pat ir bendrai naudojamos teritorijos ribų, apskaičiuoti teritorijos ploto - tokia schema nulemia potencialų konfliktą tarp bendraturčių ateityje dėl tikslių ribų nustatymo. Ieškovo pateikta schema yra preliminari ir ja vadovaujantis teismas negalėjo nustatyti (patvirtinti) žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( b. l.) ieškovas UAB “Ontra” prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o Telšių rajono apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodyti argumentai nepagrįsti nei faktine, nei teisine prasme. Aplinkybė, kad neženkli vientisų patalpų dalis pateks ant ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, nereiškia, kad ieškovas taps šių patalpų dalies savininku ir įgys kokią tai valdymo ar naudojimo teisę į šių patalpų dalį, įskaitant ir teisę riboti atsakovo galimybes valdyti, naudoti ar disponuoti patalpomis. Atsakovas nenurodo jokio konkretaus faktinio ar teisinio argumento, kuris pagrįstų, kad naudojimasis žemės sklypu pagal nustatytą Tvarką skirsis nuo faktinių naudojimosi sąlygų, kuriomis lyg šiol šalys naudojosi. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad į patalpas galės patekti ir jas bus galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovo teiginiai, neva, tai atsiras kokios tai kliūtys naudotis bendrąja nuosavybės teise valdomu koridoriumi nepagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Telšių rajono apylinkės teismas įvertino ir pasisakė dėl atsakovo pateikto žemės sklypo plano, t. y. nurodė, kad šis planas nesudaro pagrindo suabejoti ieškovo siūlomos nustatyti naudojimo tvarkos tinkamumu (bendrasavininkų interesų pusiausvyros aspektu) abiem bendrasavininkams. Ieškovo pateiktame žemės sklypo plane aiškiai nurodyti ir sužymėti posūkio taškai nuo 1 iki 57, kurių tikslus išsidėstymas nurodytas dalyje „Koordinačių žiniaraštis”. Žemės plane aiškiai išskirtas ir lokaliai pavaizduotas ieškovui ir atsakovui priskirtinos žemės sklypo dalies plotas, kuris naudotinas atskirai (atitinkamai 4955 kv.m. ir 193 kv.m.) ir bendrai (atitinkamai 1 kv.m. ir 520 kv.m. arba 521 kv.m.). Teismo nustatyta tvarka nepažeidžia ieškovo ar atsakovo teisėtų interesų, atitinka proporcingumo, adekvatumo dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje kriterijus, atitinka naudojimosi daiktu racionalumo, efektyvumo ir teisinių santykių stabilumo kriterijus. Apeliantas nenurodo jokio CPK 327 str. numatyto pagrindo, kurį nustačius bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui būtų galimas (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 320 str.).

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

21CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas (CPK 329 str.2 d.4 p.). Šis pažeidimas konkrečiu atveju yra pripažįstamas esminiu, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nenurodė, kokias nustatė faktines aplinkybes, kokie įrodymai tai patvirtina, nepateiktas jų vertinimas, tik pateiktos formalios, abstrakčios išvados, konstatuojant, kad „ieškovo pateiktas parengtas planas yra racionalesnis abiejų šalių interesų požiūriu negu atsakovo, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą; ieškovo pateiktame plane nurodytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, racionaliausias, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu pastatu bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn. Tai atitinka LR CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas“.

22Iš sprendimo visiškai neaišku, ar yra nustatyta tarp šalių naudojimosi pastatais tvarka ar ji yra faktiškai nusistovėjusi ir kokia ši tvarka, ar šie pastatai yra atidalinti, kokie tarp šalių susiklostę santykiai dėl žemės sklypo naudojimo, kuria pastato dalimi naudojasi šalys. Neanalizuotas nei vienas iš šalių pateiktų planų, todėl neaišku, kodėl teismas padarė tokias išvadas, pasirinkdamas ieškovo planą. Nenustačius šių aplinkybių, teismas negalėjo konstatuoti, kad tvirtinamas planas atitinka šalių interesus. Byloje nėra pateikta pastatų žemės sklype išsidėstymo schema, nepateikta ir kitų įrodymų apie pastatų išsidėstymą žemės sklype, patalpų išsidėstymą, dėl ko negalima nustatyti, kur randasi šalims priklausanti nuosavybės dalis. Neesant tokio išsidėstymo plano ar kitų įrodymų, teismas negali nustatyti, ar šalys gali laisvai patekti į jiems priklausančią pastato dalį ir ja naudotis, ar nėra varžomos jų teisės, ar nėra pažeidžiami jų interesai. Šios aplinkybės ir nebuvo tirtos, nepasiūlyta pateikti įrodymus. Teismas apsiribojo formaliomis frazėmis, visiškai nesiedamas jų su faktinėmis bylos aplinkybėmis, neanalizuodamas pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų. Bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos. Byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. CK4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

23Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą.

24Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Konkrečią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją kitų objektų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Ji nustatoma aiškiai parodant projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą, tikslius dydžius. Byloje pateiktame ieškovo projekte, kuris yra tik schema, grafiškai pavaizduota atskirianti sklypo dalis linija(ant plano nubrėžtos linijos), tačiau nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji eina, nėra pateikta išmatavimų, todėl sklypo dalies nebus galimybių atriboti. Neaišku, ar atsižvelgta į bendram naudojimui paliktą sklypo dalį, nesimato, kur tiksliai ši skirianti riba turi išsidėstyti. Toks ribos nuvedimas nustatant naudojimosi žemės sklypo bendra dalimi tvarką neatitinka įstatymo reikalavimo užtikrinti nekilnojamojo daikto konkrečios dalies priskyrimą bendraturčiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pažeistos CK 4.75 str.,4.81 str. nuostatos. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendratučiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Žemės sklypo planas taip pat yra sudėtinė sprendimo dalis. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkinanti dalis turi būti aiškiai atribota. Jie turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos įregistruoti viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.).Tuomet naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sandoris registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.). Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, šiuo atveju - naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo nutartimi patvirtintame plane ribų nustatymas neatitinka šių reikalavimų, nes ribų buvimo vietos nustatyti negalima dėl išmatavimų nebuvimo. Tuo pažeisti Žemės įstatymo 13, 14, 18 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. reikalavimai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Kadangi pagal pateiktą ieškovo Planą nėra galimybės to nustatyti, todėl tai vėl sukels bendraturčių ginčus, bus ateityje neįgyvendinami ir neįvykdomi, kitaip tariant, nesukeliantys ginčo šalims teisinių pasekmių.

25Teismas neįvertino, ar planas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, ar iš pateikto plano galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtos teritorijos ribas, plotus , neįvertinta, ar tai nėra preliminari schema.

26Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK159, 179 straipsniai). Teismo pareiga, nagrinėjant bylas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, yra derinti abiejų bendraturčių interesus, išspręsti kilusį ginčą iš esmės, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą. Tik tokiu būdu pasiekiamas civilinio proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nėra tinkamai įforminęs planą, vykdydamas nurodytas įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti ieškovui patikslinti šį planą, kad jis atitiktų reikalavimus.

27Apeliantas kaip tik ir nurodo, kad atsakovo pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų, nes yra tik preliminari schema be matmenų, nėra nurodytas linijų ilgis tarp posūkio taškų, negalima nustatyti, kur atskyrimo ribos, nustatyti sklypų dydžio ir tai, ar sudarys galimybę naudotis kiekvienai iš šalių naudotis jiems priklausančiomis dalimis. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Dėl to projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, ką numato ir Nekilnojamo turto registrų įstatymo 2str., 12 str. Teismas priėmė ir bylą nagrinėjo, remdamasis paruoštu preliminariu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuris neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį apibrėžto žemės sklypo plano sąvokos (16,76 b. l.). Teismas vadovavosi ieškovo pateikta schema, kuri apibūdina šalims skirtinas naudotis žemės sklypo dalis tik pagal spalvas, o ne pagal koordinates, ne pagal kadastrinius matavimus. Toks teismo patvirtintas planas yra ydingas ir ateityje gali sukelti konfliktus tarp šalių dėl tikslių ribų nustatymo.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010,2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismo proceso metu nebuvo tiriamos aplinkybės apie bendraturčiams tenkančias naudotis žemės sklypo dalis vertingumo požiūriu, nes teismas nemotyvavo sprendimo, nepasisakė nei dėl vieno iš šalių pateikto plano, kodėl vieną priima, o kitą atmeta, neanalizavo faktinių aplinkybių. Iš pateikto plano visiškai neaišku, kuri ir kokia dalis yra užstatyta.

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).Be to yra konstatuotas ir sprendimo nemotyvavimas.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės, neįvertintas prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu pagrįstumas, nenustatytos tam teisiškai reikšmingos aplinkybės, teismas nagrinėjo ieškinį pagal netinkamai paruoštą projektą, apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo nuo įrodymų rinkimo, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą. Kadangi nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327str.1d.2p.

31,329 straipsnio 2 dalis 4 p.). Be to, ieškinį iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.

32Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

34Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

35Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Ontra“ kreipėsi į teismą (1–3 b. l.), prašydamas... 4. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ontra“ ir atsakovas yra 0,5669 ha žemės... 5. Atsiliepimu į ieškinį (22–24, 43–44 b. l.) ir patikslintu atsiliepimu į... 6. Atsiliepimu į ieškinį (43–44 b. l.) trečiasis asmuo AB DNB bankas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (72– 75... 9. Teismas nurodė, kad ( - ) yra 0,5669 ha žemės sklypas, kuriame yra... 10. Teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl trečios sąlygos, jog UAB... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (79–83 b. l.) atsakovas S. G. prašo panaikinti Telšių... 13. 1. Pagal ieškovo siūlomą schemą dalis atsakovui nuosavybės teise... 14. 2. Teismas nevertino, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių... 15. 3. Teismo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra... 16. 4. Ieškovas buvo nesąžiningas. Žinodamas, jog atsakovui antstolė V. Š.... 17. 5. Ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas (schema)... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( b. l.) ieškovas UAB “Ontra” prašo... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 22. Iš sprendimo visiškai neaišku, ar yra nustatyta tarp šalių naudojimosi... 23. Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei... 24. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis... 25. Teismas neįvertino, ar planas atitinka tokiam dokumentui keliamus... 26. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą užtikrinti... 27. Apeliantas kaip tik ir nurodo, kad atsakovo pateiktas žemės sklypu... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė,... 31. ,329 straipsnio 2 dalis 4 p.). Be to, ieškinį iš esmės išnagrinėjus... 32. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl... 35. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....