Byla e2A-814-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fildingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2655-656/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fildingas“, dėl baudos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurostatyba“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fildingas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gevalda“ kreipėsi į teismą, prašydama teismo priteisti iš atsakovės 17 031,39 Eur baudą, 37 072,74 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio 17 d. ji, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, sudarė statybos rangos sutartį Nr. RS 14/10/17/1 (toliau - Sutartis) ir 2014 m. lapkričio 10 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties (toliau - Papildomas susitarimas), kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo statybos objekte 05 STATINYS geležinkelio ruožo Marijampolė-Šeštokai rekonstrukcija (toliau - Objektas), savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti akustinių sienučių cokolio iš betono C30/37 XF1, armuoto S400 klasės armatūra darbus, nurodytus sąmatoje, rumbuoto cokolio įrengimo darbus bei stulpų apibetonavimo darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje ir Papildomame susitarime nustatytą kainą. Šalys susitarė iki 2014 m. gruodžio 11 d. atlikti darbų iš viso už 196.020 Lt, kurių bendras kiekis sudaro 124 m3. Atsakovei vykdant Sutartį ir Papildomą susitarimą, tapo aišku, jog darbas atliekamas taip lėtai, kad sutartu laiku atsakovė nesuspės užbaigti Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytų darbų, be to, darbas atliekamas su trūkumais, todėl ieškovė, siekdama bendradarbiauti, nuolat ragino atsakovą imtis atitinkamų veiksmų pašalinti minėtus Sutarties ir Papildomo susitarimo pažeidimus. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovė 2015 m. sausio 20 d. pateikė ieškovei atliktų darbų aktą už gruodžio mėnesį, teigdama, kad iki minėto akto pateikimo dienos Objekte atliko 46,47 m3 darbų, iš viso už 73 557,11 Lt. 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų akto pateikimo metu, atsakovė Objekte jau nebevykdė jokių įsipareigotų darbų. Atsakovei nebevykdant darbų, pažeidus Sutartyje ir Papildomame susitarime įtvirtintus darbų atlikimo terminus bei darbus atliekant nekokybiškai, ieškovei tapo aišku, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas apskritai nebus įvykdyti, todėl ieškovė, įspėjusi atsakovę prieš 10 dienų (Sutarties 10.4 p.), buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį ir Papildomą susitarimą dėl Atsakovės kaltės, t. y. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties 10.5.1 p., 10.5.2 p., 10.5.4 p., 10.5.5 p.). 2015 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. 15/01-26/1 atsakovė buvo informuotas, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas yra nutraukiami nuo 2015 m. vasario 6 dienos.
  3. Sutarties 10.6.4 punkte įtvirtinta, kad kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo ir sumokėti 30 % baudą nuo bendros darbų kainos. Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, Ieškovė buvo priversta Sutartį ir Papildomą susitarimą nutraukti dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo, todėl įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti Ieškovei 30 proc., t. y. 58 806,00 Lt (17 031,39 Eur), baudą nuo bendros darbų kainos (196 020,00 Lt x 30 proc. = 58 806,00 Lt (17 031,39 Eur)) (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).
  4. Ieškovei apžiūrėjus atsakovės deklaruojamų atliktų darbų dalį, paaiškėjo, kad darbai yra atlikti netinkamai, nepilnai, nesilaikant Sutartimi bei Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, nukrypstant nuo techninio projekto reikalavimų. Nustatyta, kad iš 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų akte nurodyto 46,47 m3 kieko darbų, atsakovė netinkamai atlikto 30,53 m3. Ieškovė 2015 m. sausio 26 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jos Objekte vykdyti darbai yra atlikti netinkamai, atsisakė priimti darbus pagal pateiktą 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą ir minėtą aktą su žyma apie darbų trūkumus grąžino atsakovei. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir nesiėmė jokių veiksmų šalinti prisiimtų įsipareigojimų pažeidimus. Atsakovės netinkamai atliktų darbų faktą patvirtina Objekto techninio projekto dalis „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“, 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų aktas bei 2015 m. kovo 2 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-15-18. Ieškovė buvo priversta kreiptis į trečiuosius asmenis dėl atsakovės atliktų darbų taisymo.
  5. 2015 m. vasario 13 d. ieškovė ir UAB „EUROSTATYBA“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. RS 15/2/1, kuria remiantis UAB ,,EUROSTATYBA“ Objekte įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti akustinių sienučių rombuoto cokolio pamato ir statramsčių apibetonavimo perdarymo darbus, kurių bendras kiekis sudaro 30,53 m3 bei cemento-medžio drožlių blokelių ir skaidrių garsą absorbuojančių plokščių perdarymo darbus. Vadovaujantis 2015 m. vasario 13 d. ieškovės ir UAB ,,EUROSTATYBA“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. RS 15/2/1 sąmata, atsakovės netinkamai atliktų 30,53 m3 darbų perdarymui ieškovė patyrė 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur) išlaidų. Ieškovės turėtos išlaidos dėl atsakovės tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų, t. y. 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur), yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai.
  6. Atsakovės Objekte realiai atliktų darbų dalis sudaro 46,47 m3, kas atitinka 73 557,11 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo ieškovė patyrė 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur) nuostolių ir turi teisę reikalauti atsakovės atlyginti šiuos nuostolius, 2015 m. gegužės 18 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė įskaito atsakovei pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą už atliktus darbus mokėtiną sumą, t. y. 73 557,11 Lt (21 303,61 Eur), į atsakovės atlygintinų nuostolių, t. y. 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur) dalį, ir po įskaitymo atsakovė lieka skolinga ieškovei 85 485,21 Lt (24 758,23 Eur) dėl ieškovės patirtų nuostolių atsakovei netinkamai atlikus darbus pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą. Atsakovės skola ieškovei dėl ieškovės patirtų nuostolių šalinant atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumus sudaro 85 485,21 Lt (24 758,23 Eur), todėl ieškovė, siekdama apginti teisėtus savo interesus, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 85 485,21 Lt (24 758,23 Eur) atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų.
  7. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo:
    1. pripažinti ieškovės UAB „Gevalda“ 2014-10-17 Statybos rangos sutarties Nr. RS 14/10/17/1 nutraukimą neteisėtu;
    2. pripažinti UAB „Gevalda“ 21’303,61 Eur įskaitymą neteisėtu;
    3. priteisti iš ieškovės UAB „Gevalda“ atsakovės UAB „Fildingas“ naudai 21 303,61 Eur skolą, 153,72 Eur delspinigius;
    4. pripažinti, kad 2014-10-17 Statybos rangos sutartis Nr. RS 14/10/17/1 nutraukta nuo 2015 m. vasario 6 d. dėl ieškovės UAB „Gevalda“ kaltės;
    5. priteisti iš UAB „Gevalda“ atsakovės UAB „Fildingas“ naudai 9 378,73 Eur baudą.
  8. Ieškovė, pažeisdama Sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus, Sutartyje nustatytu terminu ir teisės aktų nustatyta tvarka neperdavė atsakovei statybvietės ir dokumentų statybos rangos darbams atlikti, dėl ko atsakovė negalėjo laiku pradėti statybos rangos darbus ir Sutartyje nustatytu terminu užbaigti darbus, todėl nepažeidė prievolės ir nebuvo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Sutarties 10.5.1 p. nustatyta, kad rangovas laikomas iš esmės pažeidusiu Sutartį, jei, nepaisydamas užsakovo įspėjimo raštu, nesilaiko darbų atlikimo terminų, sudaryto darbų atlikimo grafiko, nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės ir dėl to užsakovas turi pagrįstą pagrindą manyti, kad rangovas nepajėgs užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių užsakovui ar kitiems asmenims. Ieškovė Sutartį nutraukė 2015 m. sausio 26 d. raštu, prieš tai nepateikusi atsakovei jokių pretenzijų/reikalavimų dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tuo pažeisdama Sutarties nuostatas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Ieškovė pažeidė Sutarties 10.4 p. nustatytą Sutarties nutraukimo tvarką, kad esant esminiam Sutarties pažeidimui, Sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų. Ieškovė 2015-01-26 raštu nurodė, kad sutartis nutraukiama nuo 2015-02-06, nors pranešimą atsakovė gavo tik 2015 m. sausio 30 d., t. y. likus 7 dienoms iki Sutarties nutraukimo. Ieškovės vienašalis sutarties nutraukimas akivaizdžiai yra formalus, nesant esminiam Sutarties pažeidimui, atliktas skubotai, nesilaikant Sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, taip siekiant teisę reikalauti itin didelės Sutartyje numatytos baudos. Sutartis nepagrįstai vienašališkai nutraukta, nes ieškovė papildomo termino įvykdyti prievolę nenustatė, pretenzijų ieškovei dėl termino praleidimo ar kokybės trūkumų nereiškė. Ieškovė pažeidė Sutarties 4.3 punkte įtvirtintą pareigą informuoti atsakovę apie, jos teigimu, nustatytus kokybės trūkumus ir atsisakymą priimti darbus, nustatant, kokie defektai užfiksuoti ir protingą terminą jiems pašalinti. Ieškovė 2015-01-26 rašte bei 2015-01-20 atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte tik formaliai nurodė, kad darbai neatitinka Sutarties ir teisės aktų reikalavimų, konkrečiai nenurodydama defektų ir tuo pačiu raštu nutraukė Sutartį. Ieškovė pažeidė Sutarties 4.3 p., nustatantį, jog užsakovui nustačius, kad akte nurodyti darbai neatitinka Sutarties sąlygų arba nustatyti kokie nors statybos darbų defektai, užsakovas informuoja rangovą, jog atsisako priimti netinkamai atliktus darbus, nurodydamas akte, ir sudaro statybos darbų defektų aktą, kuriame turi nurodyti, kokie defektai užfiksuoti bei protingą terminą rangovui šiems defektams pašalinti. Ieškovė taip pat pažeidė imperatyvią Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 45.1 p. normą, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, privalo pakviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą. Atsakovės atstovai nebuvo kviečiami bei informuoti ir nedalyvavo 2015 m. vasario 4 d. nustatant kokybės trūkumus, defektų aktas buvo įteiktas tik praėjus trims mėnesiams nuo jo surašymo, pačiai atsakovei pareikalavus, atsakovei nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti ieškovės defektų akte nurodytus defektus, pateikti savo pastabas dėl jų ir, esant defektams, juos ištaisyti. Kokybės trūkumai ieškovės buvo nustatyti tik 2015 m. vasario 4 d., t. y. jau po pranešimo apie Sutarties vienašališką nutraukimą. Ieškovė be išlygų ir pastabų priėmė darbus už 2014 m. lapkričio mėn. ir pasirašė aktą Nr. 1, kurio pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra FLD Nr. 000685 už atliktus darbus 15 080,23 Lt (4 367,54 Eur) sumai. Ieškovė pripažįsta, kad Aktu Nr. 2 priėmė darbus, nes akte Nr. 2 ir akte Nr. 1 nurodytas sumas už atliktus darbus įskaitė. Atsakovė 2015 m. birželio 6 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą FLD Nr. 000734 16 936,07 Eur sumai. Ieškovė PVM sąskaitos faktūros FLD Nr. 000685 ir PVM sąskaitos faktūros FLD Nr. 000734 iki šiol nėra apmokėjusi, nes atsakovei priklausančias mokėti sumas, t. y. 73 557,11 LT (21 303,61 Eur) įskaitė, informuodama 2015 m. gegužės 18 d. pranešimu. Ieškovė atlikti įskaitymą neturėjo jokio pagrindo, nes atsakovė darbus atliko kokybiškai, o ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovės atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo. Be to, atsakovė PVM sąskaitą faktūrą FLD Nr. 000734 ieškovei pateikė tik 2015-06-06, jos apmokėjimo terminas, vadovaujantis Sutarties 4.6 p. yra 60 d. (50 % per 25 d., 50 % per 60 d.). Taigi ieškovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes atsakovės reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs (CK 6.130 str. 1 d.).
  9. Kadangi ieškovė nepagrįstai atliko įskaitymą ir vengia apmokėti už atsakovės atliktus ir priimtus darbus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 21 303,61 Eur skola.
  10. V. S. 9.1 p., už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ieškovė privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė iki šiol neapmokėjo PVM sąskaitos faktūros FLD Nr. 000685 15 080,23 Lt (4 367,54 Eur) sumai, todėl delspinigiai ieškinio padavimo dienai sudaro 153,72 Eur.
  11. Sutarties 10.6.4 p. nustatyta, kad kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties nutraukimo ir sumokėti 30 proc. baudą nuo bendros darbų kainos.
  12. Kadangi ieškovė kalta dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, iš jos priteistina Sutartyje nustatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti skolą už atliktus darbus, todėl Sutarties 10.6.4. p. numatyta 30 % bauda skaičiuotina nuo Sutarties 2.1 p. nustatytos darbų kainos, atėmus prašomą priteisti skolą už atliktus darbus. Taip bauda sudarytų 32 382,87 Lt (9 378,73 Eur) (Bendra darbų kaina 181 500 Lt (52 566,03 Eur) – 15 080,23 Lt (4 367,54 Eur) pagal PVM sąskaitą faktūrą FLD Nr. 000685 – 58 476,86 Lt (16 936,07 Eur) pagal PVM sąskaitą faktūrą FLD Nr. 000734 = 107 942,91 Lt (31 262,42 Eur) x 30 %).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Gervalda“ iš atsakovės UAB „Fildingas“ 37 072,74 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, 2 115 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.

5Dėl darbų kokybės

  1. Teismas nustatė, kad statybos techninės priežiūros vadovas A. B., apklausiant liudytoju, parodė, kad atraminė sienelė įrengta nekokybiškai, plika akimi matėsi išlinkiai. Nuokrypiai didesni nei turi būti techniniame projekte. 2015-02-04 surašytas defektinis aktas. Atsakovės atstovas 2015 m. sausio mėnesį telefonu buvo kviečiamas darbų aktavimui.
  2. Teismas sprendė, kad netinkama atsakovės atliktų darbų kokybė įrodyta 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų aktu, kurį surašė atestuotas ypatingo statinio techninis prižiūrėtojas A. B., bei 2015 m. kovo 2 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-15-18. Nustatyti 38 didesni kaip 5 mm vietiniai betono paviršiaus nelygumai, tikrinant 2 m kontroline liniuote, bei didesni nei 3 mm dviejų gretimų paviršių sandūros altitudžių skirtumų pagal aukštį nuokrypiai bei kiti trūkumai. Leistinų nuokrypių dydį patvirtina Objekto techninio projekto dalis „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“ (1 ir 7 punktai), kurie yra sudėtinė geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai statybos projekto dalis ir statybos projektinės dokumentacijos dalis. Objekto techninio projekto dalis „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“ yra šalių pasirašytos Sutarties dalis. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.2. punkto įsipareigojimus bei CK 6.684 str. 1 d. Atsakovės atsikirtimus apie tai, kad buvo leidžiami nuokrypiai iki 20 mm, teismas laikė nepagrįstais projektinės dokumentacijos duomenimis. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos jos paties patvirtintos betonavimo darbų atlikimo taisyklės („Statybos taisyklės“), kurios leidžia nuokrypius iki 20 mm, nėra Sutarties sąlygų dalis. Dėl to teismas sprendė, kad jos negali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovės atliktų darbų kokybė atitiko projektinę dokumentaciją. Aplinkybė, kad surašant defektinį aktą nedalyvavo atsakovės atstovai, teismo vertinimu, nelemia 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų akto duomenų nepatikimumo.

6Sutarties nutraukimo procedūros vertinimas

  1. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad ieškovė, pažeisdama Sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus, Sutartyje nustatytu terminu ir teisės aktų nustatyta tvarka neperdavė atsakovei statybvietės ir dokumentų statybos rangos darbams atlikti, dėl ko atsakovė negalėjo laiku pradėti statybos rangos darbus ir Sutartyje nustatytu terminu užbaigti darbus, todėl nepažeidė prievolės ir nebuvo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį, neįrodyti. Teismas nustatė, kad pavėluotą statybvietės ir dokumentų perdavimą atsakovė grindžia 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku, kuriuo atsakovės atstovas prašo ieškovės pateikti brėžinį su matavimais ir įforminti atitinkamus pakeitimus ir pateikti papildomų darbų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad kitų įrodymų apie pavėluotą dokumentų perdavimą, atsakovė nepateikė. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neneigia aplinkybės, kad 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovė faktiškai pradėjo ir vykdė darbus. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S., UAB „Fildingas“ darbų vadovas, paaiškino, kad darbų techninį projektą gavo. UAB „Fildingas“ atstovai darbų nebevykdė, raginami atvykti ištaisyti trūkumus, neatvykdavo. Atsakovės atstovės nurodyti užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ vesto statybos darbų žurnalo įrašai apie tai, kada paruošiamuosius darbus atliko UAB „Fildingas“, teismo vertinimu, nėra patikimas įrodymas, patvirtinantys atskirų darbų atlikimo datą ir kokybę.
  2. Teismas nustatė, kad sutarties 3.1.2 punkte įtvirtinta, jog atsakovė įsipareigojo Sutarties 1.1 punkte numatytus darbus Objekte atlikti iki 2014 m. gruodžio 4 dienos, darbų atlikimo pradžia - 2014 m. spalio 27 diena. 2014 m. lapkričio 10 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Sutarties (toliau - Papildomas susitarimas) 1 ir 2 punktu buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, o galutinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 11 dienos. Atsakovė nepaneigė, kad Techninis projektas atsakovei buvo pateiktas kartu su Sutartimi kaip Sutarties priedas Nr. 1, Darbo projekto pateikimą atsakovei patvirtina 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovės siųstas elektroninis laiškas, kuriuo perduotas techninis projektas (kopija pridėta prie atsiliepimo į priešieškinį). Ieškovė nėra gavusi iš atsakovės jokių pretenzijų dėl negalėjimo Objekte vykdyti darbų. Ieškovė nuolat ragino atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir laiku perduoti ieškovei atliktų darbų rezultatą, tai patvirtina 2014 m. lapkričio 21 d. bei 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovės pretenzijos atsakovei (kopijos pridėtos prie atsiliepimo į priešieškinį).
  3. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovei vykdant Sutartį ir Papildomą susitarimą, tapo aišku, jog darbas atliekamas taip lėtai, kad sutartu laiku atsakovė nesuspės užbaigti Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytų darbų, be to, darbas atliekamas su trūkumais, todėl ieškovė, siekdama bendradarbiauti, kelis kartus ragino atsakovę imtis atitinkamų veiksmų pašalinti minėtus Sutarties ir Papildomo susitarimo pažeidimus. Atsakovė pateikė ieškovei 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą už gruodžio mėnesį, teigdama, kad iki minėto akto pateikimo dienos iš Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytų 124 m3 kiekio darbų, Objekte atliko tik jų dalį, kuri sudaro 46,47 m3, t. y. 73 557,11 Lt. Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų akto pateikimo metu, atsakovė Objekte jau nebevykdė jokių Sutartyje ir Papildomame susitarime aptartų darbų. Teismas nustatė, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų atlikti darbus Sutartyje nustatytu terminu, be to, atsakovės atliktų darbų dalis buvo atlikta nekokybiškai. Teismo vertinimu, tai patvirtina 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų aktas bei 2015 m. kovo 2 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-15-18. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė, įspėjusi atsakovę prieš 10 dienų (Sutarties 10.4 p.), buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį ir Papildomą susitarimą dėl atsakovės kaltės, t. y. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties 10.5.1 p., 10.5.2 p., 10.5.4 p., 10.5.5 p.). 2015 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. 15/01-26/1 atsakovė buvo informuota, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas yra nutraukiami nuo 2015 m. vasario 6 dienos. 2015 m. sausio 26 d. pranešime Nr. 15/01¬26/1 ieškovė taip pat nurodė, jog 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų akte įrašyti darbai atsakovės yra atlikti netinkamai. 2015 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė pretenziją Nr. 15/01-30/1, pakartotinai reikalaudama pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus.
  4. Teismas pažymėjo, kad statybos techninis reglamentas STR1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ netaikytinas, nes nurodytas reglamentas detalizuoja statybos užbaigimo tvarką. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai yra formalūs, nes nepaneigia nustatytų gausių ir esminių darbų trūkumų, kas leido ieškovei atsakovės padarytą Sutarties pažeidimą įvertinti kaip esminį, atitinkantį CK 6.217 str. suformuluotus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Nors, teismo vertinimu, ieškovė pažeidė Sutarties 10.4 p. nustatytą Sutarties nutraukimo tvarkos nuostatą, kad esant esminiam Sutarties pažeidimui, Sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų, tačiau sprendė, kad procedūros pažeidimas nedaro įtakos Sutarties nutraukimo pagrįstumui materialiniu teisiniu aspektu.
  5. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė pažeidė esminį Sutarties reikalavimą kokybiškai atlikti rangos darbus, dėl kurio ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, padarė išvadą, kad formalus sutarties nutraukimo procedūros pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Esant šiai išvadai, teismas atmetė priešieškinį.

7Dėl ieškovės nuostolių ir netesybų santykio

  1. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 13 d. ieškovė ir UAB „EUROSTATYBA“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. RS 15/2/1, kuria remiantis UAB ,,EUROSTATYBA“ Objekte įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti akustinių sienučių rombuoto cokolio pamato ir statramsčių apibetonavimo perdarymo darbus, kurių bendras kiekis sudaro 30,53 m3 bei cemento-medžio drožlių blokelių ir skaidrių garsą absorbuojančių plokščių perdarymo darbus. Vadovaujantis 2015 m. vasario 13 d. statybos rangos sutarties Nr. RS 15/2/1 sąmata, atsakovės netinkamai atliktų 30,53 m3 darbų perdarymui ieškovė patyrė 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur) išlaidų, kurias sudaro ieškovės atlyginimas, sumokėtas UAB ,,EUROSTATYBA“. Teismas pažymėjo, kad ieškovės išlaidos dėl atsakovės tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų, t. y. 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur), yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai.
  2. Teismas pažymėjo, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.258 str. 5 d.).
  3. Teismas nustatė, kad sutartį su UAB „EUROSTATYBA“ sudarė apklausiusi ir kitas statybos įmones UAB „KTD GROUP“ ir UAB „Damansta“, be to, ieškovė privalėjo atlikti demontavimo darbus. Ši aplinkybė teismui leido preziumuoti, kad minėta sutartis sudaryta protingomis rinkos kainomis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė sumokėjo UAB „EUROSTATYBA“ už atliktus darbus.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovės turėtos išlaidos dėl atsakovės tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų, t. y. 159.042,32 Lt (46 061,84 Eur), yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Teismas pažymėjo, kad nuostoliai apima ir 17 031,39 Eur, baudą nuo bendros darbų kainos (196 020 Lt x 30 proc. = 58 806,00 Lt (17 031,39 Eur)), todėl ieškinio reikalavimą dėl 17 031,39 Eur baudos priteisimo atmetė.

8Įskaitymo teisėtumo vertinimas

  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo buvo priversta šalinti atsakovės Objekte netinkamai atliktų darbų trūkumus, pasitelkiant trečiuosius asmenis, dėl ko ieškovė patyrė 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur) nuostolių. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės ir UAB ,,EUROSTATYBA“ 2015 m. vasario 13 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. RS 15/2/1, kuria remiantis UAB „EUROSTATYBA“ Objekte įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti akustinių sienučių rombuoto cokolio pamato ir statramsčių apibetonavimo perdarymo darbus, kurių bendras kiekis sudaro 30,53 m3 bei cemento-medžio drožlių blokelių ir skaidrių garsą absorbuojančių plokščių perdarymo darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius sutarties ir ieškovei vienašališkai nutraukus Sutarti bei Papildomą susitarimą nuo 2015 m. vasario 6 d., ieškovei atsirado pareiga apmokėti atsakovei už jos faktiškai atliktus darbus, kurie sudarė 46,47 m3, t. y. 73 557,11 Lt (CK 6.671 str.). Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 18 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė įskaito atsakovei pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą už atliktus darbus mokėtiną sumą, t. y. 73 557,11 Lt (21 303,61 Eur), į atsakovės atlygintinų nuostolių, t. y. 159 042,32 Lt (46 061,84 Eur), dalį ir po įskaitymo atsakovė lieka skolinga ieškovei 85 485,21 Lt (24 758,23 Eur) dėl ieškovės patirtų nuostolių atsakovei netinkamai atlikus darbus pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes atsakovės turimo reikalavimo į ieškovę pagal atsakovės pateiktą 2015 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą FLD Nr. 000734 mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, yra visiškai nepagrįsti.
  2. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, į tai, kad 2015 m. gegužės 18 d. atlikto įskaitymo metu ginčo šalys turėjo priešpriešinių, galiojančių ir vykdytinų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 73 557,11 Lt (21 303,61 Eur) sumai. Atsakovės priešieškinyje nurodytus reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu bei skolos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes įskaitymas atitiko CK 6.130 str. 1 d. ir 6.131 str. 1 d. nuostatas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Fildingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9Dėl trečiojo asmens UAB „EUROSTATYBA“ darbų

    1. Atsakovė byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad trečiasis asmuo neatliko jokių statybos darbų, susijusių su atsakovės atliktų statybos darbų kokybės šalinimu ar atsakovės pagal sutartį neatliktų darbų atlikimu. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnį, nepasisakė dėl šių atsakovės atstovės 2016 m. vasario 24 d. posėdyje nurodytų argumentų ir statybos žurnale atliktų įrašų, kurie patvirtina, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, dar iki Sutarties nutraukimo perdavė atlikti kitiems asmenims, o trečiasis asmuo UAB „EUROSTATYBA“ jokių darbų apskritai neatliko. Teismas dėl statybos darbų žurnale atliktų įrašų nepasisakė, nors jis yra pagrindinis statybos darbų eigą ir kokybę fiksuojantis dokumentas. 2015-01-30 sutartis su UAB „EUROSTATYBA“ yra fiktyvi, siekiant nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
    2. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-01-14 rašto Nr. 2-166, kuriame nurodyta, kad užsakovas neturi jokių duomenų, jog trečiasis asmuo UAB „EUROSTATYBA“ būtų atlikęs kokius nors statybos rangos darbus minėtame objekte.
    3. Aplinkybę, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „EUROSTATYBA“ 2015-01-30 statybos rangos sutartis Nr. SUB15/1/1 yra fiktyvi ir ši bendrovė realiai jokių darbų pagal šią sutartį neatliko, patvirtina aplinkybės, nurodytos 2016-02-24 teismo posėdyje, dėl kurių teismas taip pat visiškai nepasisakė: atliktų darbų aktas, pasirašytas 2015-02-27, PVM sąskaita faktūra Nr. 0023459/1, išrašyta 2015-02-27, UAB „EUROSTATYBA“ 2015-02-27 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0023459/1.
    4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės elgesys (teigimas, kad trūkumai pašalinti pinigai sumokėti, tačiau vėliau pateikia dokumentus, kad defektai neva buvo taisomi jau bylos nagrinėjimo metu ir tik tada, kai atsakovė nurodė, kad nėra jokių nuostolių pašalinimą patvirtinančių įrodymų, negalėjimas pateikti užklausimus dėl galimų darbų atlikimų kainų ir komercinių pasiūlymų pateikimą patvirtinančių įrodymų) patvirtina, kad ieškovės teikti dokumentai, susiję su UAB „EUROSTATYBA“ buvo klastojami, parengti vėliau nei dokumentuose nurodytos datos, o UAB „EUROSTATYBA“ jokių darbų, susijusių su atsakovės atliktais ar turėtais atlikti darbais realiai neatliko.

10Dėl kokybės trūkumų ir jų ištaisymo

    1. Teismas nepasisakė dėl šių atsakovės atstovės 2016-02-24 posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų: pagal pačios ieškovės su ieškiniu pateiktą techninio projekto ištrauką matyti, kad gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai yra iki +/- 20 mm (pamatų vertikalių plokštumų ir jų susikirtimo linijų nuokrypiai nuo vertikalės per visą konstrukcijos aukštį 20 mm; horizontalių plokštumų nuokrypis nuo horizontalės per visą patikrinto ruožo plokštumą - 20 mm ir kt.). Tačiau 2015-02-04 statinio apžiūros (defektų) akte nurodyti nuokrypiai yra daugiausia 5 mm, ir tik keliose vietose iki 10 mm. Taigi netgi konstatavus, kad minėti nuokrypiai iš tiesų egzistavo, jie neviršijo techniniame projekte nurodytų nuokrypių, todėl atsakovės atlikti darbai atitiko leistinas techniniame projekte numatytas nuokrypių normas ir buvo atlikti kokybiškai. Šiame akte nenurodomi defektai, tiesiog užfiksuoti nuokrypiai. Taip pat nenustatyta, koks kiekis atsakovės atliktų darbų yra nekokybiškas. Teismas sprendime nurodo, kad ieškovė įrodė defektus, tačiau sprendime visiškai nepasisakoma, kokie konkrečiai defektai nustatyti, kokia jų apimtis ir vertė, teismas nepaneigė atsakovės argumentų, kad akte nurodyti nuokrypiai leistini, taip pažeisdamas CPK 265 str. 1 d.
    2. Nors teismas sprendimą dėl kokybės trūkumų grindė ieškovės pateiktu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jis nėra tinkamas įrodymas konstatuoti, kad atsakovės atlikti darbai yra nekokybiški.
    3. Statybos žurnale atsakovės atlikti darbai priimti tiek užsakovės, tiek techninio prižiūrėtojo be jokių pastabų dėl kokybės trūkumų, kas patvirtina, kad darbai atlikti kokybiškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokybės trūkumai būtų vėliau išryškėję (darbai nėra paslėpti, todėl jų defektus nustatyti galima darbų priėmimo metu), nepateikta jokių įrodymų, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ būtų reiškusi pretenzijas dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, statybos žurnale nėra jokių įrašų, kad atsakovės atlikti darbai būtų vėliau taisomi. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbus priėmė dar 2015 m. gegužės 27 d.

11Dėl ieškovės patirtų nuostolių

    1. Ieškovė pateikė mokėjimų nurodymus 63 260,93 Eur sumai, nors ieškinyje nurodė, kad trečiajam asmeniui sumokėjo 93 502,38 Eur, kuriuos, atėmus, ieškovės atliktą įskaitymą, teismas ir priteisė.
    2. Ieškovė dėl nurodytų atsakovės neatliktų darbų atlikimo neva patyrė du kartus didesnes išlaidas nei už pačių darbų atlikimą, tuo tarpu dėl kokybės trūkumų ištaisymo – beveik tris kartus didesnes išlaidas nei patys darbai (nors pagal ieškovės pateiktą Statinio apžiūros/defektų aktą išvis netgi neaišku, koks kiekis ir kokie darbai buvo nekokybiški). N. S. tarp ieškovės ir atsakovės bei sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarymo praėjo tik keli mėnesiai, nebuvo jokių ekonominių sąlygų tokiam dideliam kainų šuoliui. Ieškovė, mėgindama pagrįsti tokį didelį kainų pasikeitimą, teikė įvairių įmonių komercinius pasiūlymus, tačiau atsakovės atstovei prašant ir teismui įpareigojus ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek užklausimų išsiuntimą šioms įmonėms, tiek komercinių pasiūlymų gavimą, ieškovė nesugebėjo pateikti nė vieno tokio įrodymo. Kadangi visos įmonės, teikusios komercinius pasiūlymus, yra skirtinguose Lietuvos miestuose, tokie pasiūlymai turėjo būti siunčiami paštu ar bent elektroniniais laiškais, tačiau ieškovė net įpareigota teismo tokių įrodymų nepateikė. Abejonių komercinių pasiūlymų pagrįstumu taip pat kelia aplinkybė, kad jie nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat nebuvo pateikti teismui 2015-08-06 posėdyje nustačius terminą iki 2015-09-15 pateikti visus turimus įrodymus
    3. Nė vieno iš UAB „EUROSTATYBA“ darbų akto, sąskaitos ir mokėjimų Ieškovė nepateikė kartu su ieškiniu, o pateikė tik atsakovei ir teismui nurodžius, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtus nuostolius. Be to, ieškovės pateikti mokėjimai nepagrindžia, kad jie atlikti būtent už atsakovės atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo darbus ar atliekant darbus, kurių neatliko atsakovė.

12Dėl nepagrįsto vienašališko sutarties nutraukimo ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo

    1. Teismas šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei vienašališko Sutarties nutraukimo pagrįstumą vertino išimtinai ieškovės naudai, netirdamas byloje esančių rašytinių įrodymų, neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktus argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti su tuo susijusių nuostolių atlyginimo.
    2. Ieškovė, pažeisdama Sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus, Sutartyje nustatytu terminu ir teisės aktų nustatyta tvarka neperdavė atsakovei statybvietės statybos rangos darbams atlikti, dėl ko atsakovė negalėjo laiku pradėti statybos rangos darbų ir Sutartyje nustatytu terminu jų užbaigti, todėl nepažeidė prievolės ir nebuvo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Kaip patvirtino ieškovės atstovai bei apklausti liudytojai, ieškovė pati atliko statybos darbus - metalinių konstrukcijų paviršiaus paruošimą, gręžtinių polių pamatų įrengimą, grunto kasimą, skaldos įrengimą po betoniniu cokoliu. Atsakovė Sutartyje numatytus darbus galėjo atlikti tik ieškovei atlikus savo darbus. Teismas, neargumentuodamas sprendime, nurodė, kad statybos darbų žurnalo įrašai apie tai, kada paruošiamuosius darbus atliko UAB „Fildingas“ (čia greičiausiai rašymo klaida, nes paruošiamuosius darbus atliko būtent ieškovė), nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis atskirų darbų atlikimo datą ir kokybę, tačiau nepaaiškina, kodėl pagrindinis ir nešališko asmens bei techninio prižiūrėtojo pildytas statybos darbų atlikimo dokumentas yra nepatikimas. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad būtent ieškovė vėlavo perduoti laiku atsakovei statybos aikštelę, kad pastaroji galėtų sutartyje nustatytais terminais atlikti darbus. Taigi ieškovė pažeidė Sutarties 5.2 p. įtvirtintą pareigą nurodyti atsakovei jos darbų zoną bei 5.4. p. numatytą pareigą užtikrinti, kad kiti objekte dirbantys paslaugų teikėjai (rangovai) laiku ir tinkamai perduotų Rangovui darbų frontą. Ieškovė taip pat pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.3 p., kuris nustato, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytaisiais priedais (tarp jų turi būti statytojo (užsakovo) atliktų (iki akto pasirašymo dienos) paruošiamųjų darbų įvykdymo dokumentai, kuriuose būtina nurodyti atliktų darbų trūkumus (jei jų yra). Ieškovė vengė pasirašyti tokį aktą, kad vėliau galėtų pareikšti atsakovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo vėluojant atlikti darbus.
    3. Nors teismas pripažino, kad atsakovė 2014 m. lapkričio 6 d. siuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriuo atsakovės atstovas prašė ieškovės pateikti brėžinį su matavimais ir įforminti atitinkamus pakeitimus bei pateikti papildomų darbų sąrašą, tačiau tuo pačiu nurodo, kad kitų įrodymų apie pavėluotą dokumentų perdavimą nepateikė ir lapkričio mėnesį vykdė darbus. Joks teisės aktas nenumato, kad rangovo ar sutarties šalies pranešimas kitai šaliai apie pastarosios įsipareigojimų nevykdymą laikomas tinkamu, tik kai jis pateikiamas kelis kartus. Sutartyje numatyta darbų pradžia buvo 2014 m. spalio 27 d. (Sutarties 3.1.1 p.), o elektroninis laiškas patvirtina, kad darbai buvo pradėti vėliau dėl ieškovės kaltės, nes nebuvo perduota būtina dokumentacija. Teismas nurodė, kad liudytojas D. S. patvirtino, kad gavo techninį projektą, tačiau sprendime nenurodo ir nenustatė, kada projektas buvo gautas, juo labiau, kad techniniame projekte nebuvo privalomos žymos „pritariu statyti“.
    4. Teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas tik į ieškovės pateiktus 2014-11-21 ir 2014-10-10 laiškus, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė kalta dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nors ieškovė šiuos laiškus siuntė, tačiau atsižvelgiant į paties ieškovės vėlavimą atlikti paruošiamuosius darbus, kurių dalį ji atliko jau pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui atsakovės darbams atlikti, taip pat darbams atlikti būtinos dokumentacijos neperdavimą, akivaizdu, kad šie raštai neatitiko tikrojo šalių susitarimo pratęsti darbų atlikimo terminus. Tokių raštų rengimas, atsižvelgiant į dokumentus, sudarytus su trečiuoju asmeniu UAB „EUROSTATYBA“, kurie neatitinka tikrovės, patvirtina, kad ieškovė jau 2014 m. gruodžio mėnesį rengėsi reikšti visiškai nepagrįstą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir šiuo tikslu siuntė nepagrįstas pretenzijas.
    5. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės atstovės nurodytus argumentus dėl atliktų darbų kokybės, neargumentuodamas ir neištyręs įrodymų, susijusių su kokybės trūkumais, padarė išvadą, kad nustatyti gausūs ir esminiai darbų trūkumai leido ieškovei atsakovės padarytą Sutarties pažeidimą įvertinti kaip esminį.
    6. Teismas konstatavo, kad ieškovė vienašališkai nutraukdama sutartį pažeidė jos nutraukimo tvarką, tačiau tai laikė formaliu pažeidimu, neturinčiu įtakos Sutarties nutraukimui. Tačiau kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad statybos rangos santykiuose, atsižvelgiant į jų specifiką, itin svarbus šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir šalis, pažeidusi šią pareigą, negali remtis kitos šalies sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Ieškovė Sutartį nutraukė 2015 m. sausio 26 d. raštu, prieš tai nepateikusi atsakovei jokių pretenzijų/reikalavimų dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tuo pažeisdama Sutarties nuostatas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Ieškovė pažeidė Sutarties 10.4 p. nustatytą Sutarties nutraukimo tvarką, kad esant esminiam Sutarties pažeidimui, Sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų. Ieškovė 2015-01-26 raštu nurodė, kad sutartis nutraukiama nuo 2015-02-06, nors pranešimą atsakovė gavo tik 2015 m. sausio 30 d., t. y. likus 7 dienoms iki Sutarties nutraukimo.
    7. Sutartis nepagrįstai vienašališkai nutraukta, nes ieškovė neįvykdė LR CK 6.217 str. 3 d. imperatyvios normos, kad šaliai praleidus prievolės įvykdymo terminą, nukentėjusioji šalis privalo nustatyti papildomą terminą.

13Dėl įskaitymo teisėtumo

    1. Teismas, darydamas išvadą, kad įskaitymas buvo teisėtas, formaliai nurodė, kad atsakovės argumentai dėl negalėjimo atlikti įskaitymą, nes įskaitymo atlikimo metu atsakovė nebuvo išrašiusi 2015-06-09 PVM sąskaitos faktūros FLD Nr. 000734, yra nepagrįsti, tačiau neargumentuoja, kodėl jie yra nepagrįsti.
    2. Minėta atsakovės sąskaita įskaitymo metu nebuvo pateikta ieškovei, bet, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė įskaitymo dieną realiai nebuvo patyrusi nuostolių (mokėjimai trečiajam asmeniui už kokybės trūkumų pašalinimą atlikti tik 2015 m. lapkritį, t.y. vėliau nei įskaitymas). Kokybės trūkumų pašalinimo darbai, už kuriuos buvo atliktas įskaitymas, atlikti tik 2015-09-30 ir trečiojo asmens UAB „EUROSTATYBA“ PVM sąskaita faktūra VVG Nr. 0023676 už kokybės trūkumų šalinimą buvo išrašyta tik 2015 m. spalio 6 d., t. y. praėjus pusei metų po įskaitymo. Taigi įskaitymo metu nė viena iš prievolių – nei atsiskaityti už atliktus darbus, nei atlyginti patirtus nuostolius dėl kokybės trūkumų šalinimo – neegzistavo.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „EUROSTATYBA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė visiškai nepagrįstai skundžia teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei neaiškiais pagrindais ginčija UAB „EUROSTATYBA“ ieškovei UAB „Gevalda“ atliktų darbų aplinkybes.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gevalda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinė byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17Dėl atliktų dabų kokybės bei nuostolių pagrįstumo

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Gevalda“ ieškiniu prašė priteisti baudą ir nuostolius iš atsakovės UAB ,,Fildingas“ už jos nekokybiškai atliktus darbus, o atsakovė priešieškiniu prašė priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus, pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti baudą, įskaitymą pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą tenkino, o priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad atliktų darbų kokybė neatitiko projektinės dokumentacijos, todėl ieškovė, siekdama ištaisyti atsakovės netinkamai atliktus darbus, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris perdarė atsakovės atliktus darbus, taip patirdama nuostolių.
  2. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškinį, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to nepagrįstai nustatė atsakovės atliktų darbų trūkumus.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas, spręsdamas tiek ieškinio tiek priešieškinio pagrįstumo klausimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merkys“ v. UAB „Balticum TV“, bylos Nr. 3K-3-589-684/2015, ir šiose nutartyse nurodytą teismų praktiką).
  4. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas atsakovės argumentus, susijusius su atliktų statybos rangos darbų kokybe ir ieškovės išlaidomis šių darbų trūkumams šalinti, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas šiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į ginčo statybos rangos sutarties turinį, šalių elgesį, liudytoju parodymus ir bendradarbiavimo stoką vykdant šią sutartį, ieškovės sutarties su kitu rangovu sudarymą, jų įsipareigojimus.
  5. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinti darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimai. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų. Pirmosios instnacijos teismas įvertino 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiuros defektų aktą, kurį surašė atestuotas ypatingo statinio techninis prižiūrėtojas, 2015 m. kovo 2 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-15-18, kuriuose nustatyti trisdešimt aštuoni didesni kaip 5 mm vietiniai betono paviršiaus nelygumai, tikrinant 2 m kontroline liniuote, bei didesni nei 3 mm dviejų gretimų paviršių sandūros altitudžių skirtumų pagal aukštį nuokrypiai bei kiti trūkumai, taipogi įvertinęs sutartyje nustatytų leistinų nuokrypių dydį patvirtina Objekto techninio projekto dalis „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“, kurie yra sudėtinė geležinkelio ruožo Marijampolė - Šeštokai statybos projekto dalis ir statybos projektinės dokumentacijos dalis. Objekto techninio projekto dalis „Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai“ yra šalių pasirašytos Sutarties dalis. Teisėjų kolegija sutinka, jog tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.2. punkto įsipareigojimus bei CK 6.684 straipsnio 1 dalį, o atsakovės atsikirtimai apie tai, kad buvo leidžiami nuokrypiai iki 20 mm nepagrįsti projektinės dokumentacijos duomenimis.
  6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog surašant Defektinį aktą nedalyvavo atsakovės atstovai nelemia 2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų akto duomenų nepatikimumo. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad šalių veiksmai nustatant ir užfiksuojant darbų trūkumus ir objekto defektus, yra teisėti, nes tokia šalių teisė kyla iš CK 6.662 straipsnio 4 dalies, 6.663 ir 6.665 straipsnių teisinio reglamentavimo.
  7. Ieškovei įvertinus atsakovės netinkamai atliktų darbų apimtį, buvo nustatyta, kad taisytina darbų dalis sudaro 30,53 m3. Anksčiau nurodytam darbų kiekiui taisyti, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Eurostatyba“ sudarė 2015 m. vasario 13 d. statybos rangos sutartį Nr. RS 15/2/1, kuria remiantis UAB „Eurostatyba“ objekte įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti akustinių sienučių rombuoto cokolio pamato ir statramsčių apibetonavimo perdarymo darbus, kurių bendras kiekis sudaro 30,53 m3 bei cemento - medžio drožlių blokelių ir skaidrių garsą absorbuojančių plokščių perdarymo darbus, iš viso už 159 042,32 Lt/ 46 061,84 Eur. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai (sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai, mokėjimo pavedimai bei susitarimai dėl atsiskaitymo) leido pirmos instancijos teismui spręsti, jog trečiasis asmuo UAB „Eurostatyba“ visus statybos rangos sutartyje Nr. RS 15/2/1 numatytus darbus atliko tinkamai, o ieškovė juos priėmė. Todėl atmestini kaip nepagrįsti bei paremti prielaidomis apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo jokių darbų pagal minėtą sutartį realiai neatliko. Sutiktina su ieškove, kad ieškovės darbų trūkumų šalinimo kaštų bei ieškovės ir UAB „Eurostatyba“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. RS 15/2/1 kainos pagrįstumą taipogi patvirtina ir ieškovės nagrinėjamoje byloje pateikti UAB „Damansta“ bei UAB „KTD group“ komerciniai pasiūlymai. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. sausio 14 d. raštas.
  8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino statybos darbų žurnale užfiksuoto darbų atlikimo laiko. Nurodo, kad Statybos darbų žurnalas yra pagrindinis statybos darbų eigą ir kokybę fiksuojantis dokumentas. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 p. nustato, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbu žurnale; į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Reglamento 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas nustato, kad Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Vertinant nurodytus argumentus, pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik vieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone Statybos darbų žurnalo informacija nepaneigia kitų teismo surinktų įrodymų viseto, kurie leidžia daryti aiškesnes ir konkretesnes išvadas dėl atsakovės atliktų statybos darbų kokybės.

18Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

  1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yrą sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012.m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; 2014). CK 6.652 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, o rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos bei tarpinių terminų pažeidimą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-396/2008).
  2. Ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties 10.4 punkte buvo įtvirtinta, kad šalis gali neteismine tvarka nutraukti Sutartį, įspėjus apie Sutarties nutraukimą kitą šalį prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, jei kita šalis iš esmės pažeidė Sutartį. Rangovas, t. y. atsakovė, laikoma iš esmės pažeidusia Sutartį jeigu nepaisydama ieškovės įspėjimų, nesilaiko darbų atlikimo terminų, sudaryto darbų atlikimo grafiko, darbas atliekamas taip lėtai, kad jų sutartu laiku užbaigti nesuspės, nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės reikalavimų, nepajėgia atlikti sutartinių įsipareigojimų, nesiima jokių veiksmų pašalinti savo darbo trūkumui (Sutarties 10.5.1., 10.5.2., 10.5.4., 10.5.5. p.).
  3. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pažeisdama Sutarties sąlygas bei teisės aktų reikalavimus, Sutartyje nustatytu terminu ir teisės aktų nustatyta tvarka neperdavė atsakovei statybvietės ir dokumentų statybos rangos darbams atlikti, dėl ko atsakovė negalėjo laiku pradėti statybos rangos darbų ir Sutartyje nustatytu terminu juos užbaigti, todėl nepažeidė prievolės ir nebuvo jokio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Pavėluotą statybvietės ir dokumentų perdavimą atsakovė grindžia 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku, kuriuo atsakovės atstovas prašo ieškovės pateikti brėžinį su matavimais ir įforminti atitinkamus pakeitimus, pateikti papildomų darbų sąrašą. 2014 m. lapkričio 10 d., jau po atsakovo elektroninio laiško (pretenzijos) pateikimo, buvo pasirašytas Papildomas susitarimas iš kurio turinio matosi, kad sutartis buvo pratęsta iki gruodžio mėnesio atlikti papildomus darbus, tačiau jokių nuorodų, kad Sutartis buvo pratęsta dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo Papildomame susitarime nėra. Kitų įrodymų apie pavėluotą dokumentų perdavimą atsakovė nepateikė. Be to atsakovė neneigia aplinkybės, kad 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovė faktiškai pradėjo ir vykdė darbus. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S., UAB „Fildingas“ darbų vadovas, parodė, kad darbų techninį projektą gavo. UAB „Fildingas“ atstovai darbų nebevykdė, raginami atvykti ištaisyti trūkumus, neatvykdavo. Sutarties 3.1.2 punkte įtvirtinta, jog atsakovė įsipareigojo Sutarties 1.1 punkte numatytus darbus Objekte atlikti iki 2014 m. gruodžio 4 dienos, darbų atlikimo pradžia - 2014 m. spalio 27 diena. 2014 m. lapkričio 10 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Sutarties 1 ir 2 punktu buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, o galutinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. gruodžio 11 dienos. Atsakovė nepaneigė, kad Techninis projektas atsakovei buvo pateiktas kartu su Sutartimi kaip Sutarties priedas Nr. 1. Darbo projekto pateikimą atsakovei patvirtina 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovės siųstas elektroninis laiškas, kuriuo perduotas techninis projektas. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovės jokių pretenzijų dėl negalėjimo Objekte vykdyti darbų. Ieškovė nuolat ragino atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir laiku perduoti ieškovei atliktų darbų rezultatą, tai patvirtina 2014 m. lapkričio 21 d. bei 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovės pretenzijos atsakovei.
  4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad darbai pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą buvo atliekami lėtai ir sutartu laiku atsakovė nebūtų suspėjusi užbaigti numatytų darbų. Atsakovė pateikė ieškovei 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą už gruodžio mėnesį, teigdama, kad iki minėto akto pateikimo dienos iš Sutartyje ir Papildomame susitarime numatytų 124 m3 kiekio darbų, objekte atliko tik jų dalį, kuri sudaro 46,47 m3, t. y. 73.557,11 Lt. Byloje nustatyta, kad nepaisant to, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų atlikti darbus Sutartyje nustatytu terminu, atsakovės atliktų darbų dalis buvo atlikta nekokybiškai. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė (Sutarties 10.4 p.), buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį ir Papildomą susitarimą dėl atsakovės kaltės, t. y. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties 10.5.1 p., 10.5.2 p., 10.5.4 p., 10.5.5 p.). 2015 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. 15/01-26/1 atsakovė buvo informuota, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas yra nutraukiami nuo 2015 m. vasario 6 dienos. 2015 m. sausio 26 d. pranešime Nr. 15/01/26/1 ieškovė taip pat nurodė, jog 2015 m. sausio 20 d. atliktų darbų akte įrašyti darbai atsakovės yra atlikti netinkamai. 2015 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė pretenziją Nr. 15/01-30/1, pakartotinai reikalaudama pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus.
  5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank, AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad Statybos techninis reglamentas STR1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ netaikytinas, nes nurodytas reglamentas detalizuoja statybos užbaigimo tvarką. Teismas taipogi vertino, kad nurodyti atsakovės argumentai yra formalūs, nes nepaneigia nustatytų gausių ir esminių darbų trūkumų, kas leido ieškovei atsakovės padarytą Sutarties pažeidimą įvertinti kaip esminį, atitinkantį CK 6.217 str. suformuluotus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.
  6. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo teisinis pagrindas - esminis sutarties pažeidimas, nulemtas sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Iš nustatytų argumentų ir byloje esančių duomenų (2015 m. vasario 4 d. Statinio apžiūros/defektų akto, 2015 m. kovo 2 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-15-18, liudytojo UAB „Gevalda“ darbų vadovo E. J. parodymų) matyti, kad atsakovės padaryti pažeidimai buvo teisingai įvertinti kaip esminiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutarties 10.4 p. nustatytą Sutarties nutraukimo tvarkos nuostatą, kad esant esminiam Sutarties pažeidimui, Sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis procedūros pažeidimas neįtakoja Sutarties nutraukimo pagrįstumo vertinimo materialiniu teisiniu aspektu.
  7. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė savo neįvykdytų prievolių ieškovės atžvilgiu fakto ir apimties. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų bei iš esmės pažeidus šalių įtvirtintas sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį bei Papildomą susitarimą (CPK 178 straipsnis).

19Dėl įskaitymo pagrįstumo

  1. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2015 m. gegužės 18 d. atlikto įskaitymo metu ginčo šalys turėjo priešpriešinių, galiojančių ir vykdytinų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 73 557,11 Lt/ 21 303,61 Eur sumai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis ir CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su šia išvada atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo buvo priversta šalinti atsakovės objekte netinkamai atliktų darbų trūkumus pasitelkiant trečiuosius asmenis, todėl atsakovei neįvykdžius sutarties ir ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį bei Papildomą susitarimą nuo 2015 m. gegužės 18 d. ieškovei atsirado pareiga mokėti už faktiškai atliktus darbus nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovė teisėtai atliko įskaitymą atsakovės atžvilgiu 21 303,61 Eur sumai.
  3. Apibendrinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovės pateiktų įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų – tinkamumo, įrodomosios reikšmės. Išnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių visetą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės pagal ginčo statybos rangos sutartį atlikti darbai turėjo trūkumų, todėl ginčo sutartis buvo nutraukta pagrįstai, o reikalavimų įskaitymas atliktas teisėtai. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
  4. Apeliantė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, skundo argumentais nepagrindė teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, bet tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo daryti išvados, kad teismo procesiniai sprendimai dėl ieškinio ir priešieškinio vertinimo yra neteisėti. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios teismas, spręsdama dėl ieškinio ir priešieškinio nepagrįstumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar neįsigilino į jų esmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  5. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantų nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties ir neturi esminės teisinės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo išnagrinėjimui. Teismas pažymi, kad jo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai