Byla 2S-1473-480/2018
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4433-924/2018 pagal R. J. ir A. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjams R. J. ir A. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto Valdymas“; 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų 2017 m. liepos 17 d. mokumo atkūrimo planas. Pareiškėjai 2018 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą atstatydinti bankroto administratorių UAB „Bankroto Valdymas“ ir jų bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Pareiškėjai nurodė, kad tarp pareiškėjų ir bankroto administratoriaus nevyksta sklandus bendradarbiavimas, administratorius nebendrauja su pareiškėjais ir neteikia informacijos apie jų bankroto bylos proceso eigą, nepaaiškina pareiškėjams jų pareigų, taip pat nevykdo FABĮ nuostatų bei neatlieka teismo nutartyse nurodytų veiksmų. 2017 m. gruodžio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas sprendimas iš karto po pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pardavinėti pareiškėjams priklausantį turtą pažeidė FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bankroto administratorius nebuvo gavęs teismo leidimo pardavinėti pareiškėjams priklausančio turto. Susiklosčius konfliktiniams santykiams tarp bankroto administratoriaus ir pareiškėjų, bei siekiant užtikrinti sklandų, ekonomišką bankroto procesą darytina išvada, jog nėra prasmės palikti teismo paskirtą bankroto administratorių, kuriuo pareiškėjai reiškia nepasitikėjimą. Pareiškėjus ir bankroto administratorių sieja konfliktiniai santykiai, kurie trikdo sklandų bankroto procedūros vykdymą bei nepagrįstai didina bankroto proceso išlaidas. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorė UAB „Bankroto valdymas“ su prašymu nesutiko, nurodė, kad jis bendradarbiauja su pareiškėjais ir siunčia jiems visą bankroto bylos informaciją, atsako į visus paklausimus ir deda maksimalias pastangas, kad pareiškėjai būtų informuoti apie bankroto bylos eigą. Nors ir išsiuntė pareiškėjams 2018 m. kovo 12 d. pranešimą dėl galimybės pasiūlyti turto pirkėją, tačiau, sužinojęs apie pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą dėl nutarties atmesti pareiškėjų skundą ir iki šios dienos galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, varžytynių neskelbia. Administratorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą pardavinėti pareiškėjų turtą praėjus ne mažiau nei 6 mėnesiams po teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi tokį bankroto administratoriaus prašymą atmetė nurodydamas, kad toks leidimas nėra reikalingas, kadangi pati teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą yra teismo sprendimas FABĮ 28 str. 1 d. prasme. Teismas neturi teisės atstatydinti administratorių dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teigimų apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. J. ir A. R. prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių esminius bankroto procedūrų pažeidimus. Nustatyta, kad bankroto administratorius bendradarbiauja su pareiškėjais, siunčia jiems visą bankroto bylos informaciją, atsako į visus paklausimus. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į prašymą pateikti bankroto administratoriaus ir pareiškėjos elektroniniai laiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, būdami sąžiningi ir siekdami efektyvaus, ekonomiško ir operatyvaus bankroto proceso, turėjo pareigą domėtis bankroto eiga ir kontaktuoti su bankroto administratoriumi. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjų skundas dėl 2017 m. gruodžio 8 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo nuspręsta ginčo turtą parduoti nesuėjus FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nesant priimto teismo sprendimo (leidimo) parduoti ginčo turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeistos imperatyvios FABĮ nuostatos ar pareiškėjų ir jų vaikų teisės bei teisėti interesai. Teismas sprendė, kad pareiškėjų abstrakčios informacijos pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo abejoti netinkamu bankroto administratoriaus pareigų atlikimu, o pareiškėjų pateikti prašymo argumentai ir dokumentai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad paskirtasis bankroto administratorius netinkamai atliko įstatyme numatytas funkcijas, jog dėl esminių bankroto procedūrų pažeidimų, trukdančių bankroto proceso eigai, pažeidžiančių kreditorių ar bankrutuojančių asmenų (pareiškėjų) teises ar teisėtus interesus yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorių. Iki pat šio prašymo nagrinėjimo dienos nebuvo pradėtos pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto pardavinėjimo procedūros. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarčiai bankroto administratorius turės gauti teismo leidimą parduoti pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. ir A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, atstatydinti bankrutuojančių fizinių asmenų R. J. ir A. R. paskirtą bankroto administratorių UAB „Bankroto Valdymas“ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna” (2 t. b. l. 187-188). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas nepagrįstai pareiškėjų argumentus laikė abstrakčia informacija, nesudarančia pagrindo atstatydinti administratorių. Pareiškėjai įvykdė abu FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus – pateikė motyvuotą prašymą su įrodymais dėl administratoriaus atstatydinimo bei naujo administratoriaus kandidatūrą.
    2. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad administratorius sistemingai pažeidinėja FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas bei pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų interesus, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms 2018 m. kovo 12 d. raštu vėl informavo pareiškėjus apie šaukiamas turto pardavimo varžytynes, taip pat nevykdė teismo nurodymų, kad būtų kreiptasi į teismą dėl leidimo parduoti turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Tai yra pakankamas pagrindas atstatydinti administratorių.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad administratorius nebendrauja ir nebendradarbiauja su pareiškėjais, bankroto procedūrų vykdymas neatitinka pareiškėjų interesų ir kelia grėsmę sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui. Tolimesnis efektyvus administratoriaus darbas yra neįmanomas dėl kylančių nuolatinių konfliktų. Toks sklandaus bankroto procedūros vykdymo trikdymas neleidžia užtikrinti visų kreditorių ir pareiškėjų interesų apsaugos.
    4. Teismas pažeidė pareigą ex officio rinkti įrodymus, ją nepagrįstai perkėlė pareiškėjams, nurodydamas, kad pareiškėjas turėjo pateikti papildomus duomenis. Teismas neįsigilino į pareiškėjų prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujojo administratoriaus paskyrimo, netyrė kartu su prašymu pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
  1. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorė UAB „Bankroto Valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą (2 t. b. l. 194-197). Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė jokių naujų ar reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog teismo nutartis naikintina. Pareiškėjai klaidina teismą teigdami, jog administratorius su jais nebendrauja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad į visus pareiškėjų paklausimus yra atsakoma operatyviai ir pareiškėjai net raginami kreiptis į administratorių su turimais klausimais ar iškilus neaiškumams.
    2. Vien tai, jog administratorius pranešime nurodė, kad planuojama skelbti turto varžytynes, tačiau varžytynių nepaskelbė, niekaip nepažeidė nei pareiškėjų, nei jų nepilnamečių vaikų teisių.
    3. Teismas priėmė motyvuotą nutartį, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjai teikdami nepagrįstus skundus rodo, jog jie nesuinteresuoti sklandžiu bankroto procesu. Pareiškėjai tik imasi inicijuoti teisminius ginčus vietoj to, kad rūpintųsi mokumo atkūrimu ir bankroto proceso tikslų įgyvendinimu.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacijos dalykas yra Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atstatydinti bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.). Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.
  4. FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas gali priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka, kai fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują bankroto administratoriaus kandidatūrą. Toks įstatyminis reglamentavimas neturėtų tapti savitiksliu administratoriaus keitimu, galimybe keisti šaliai nepatikusį administratorių vien dėl to, kad tai leidžia įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
  5. Kadangi praktika šiuo klausimu tik pradedama formuoti, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo teismas atsižvelgia į bendras nuostatas, į teisės doktriną ir teismų praktiką, suformuotą dėl įmonių bankroto administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų ir neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų, arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausi kreditoriai ar pats bankrutuojantis asmuo, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016).
Pareiškėjai prašymą atstatydinti bankroto administratorių grindė iš esmės šiais pagrindais: bankroto administratorius nebendradarbiauja su pareiškėjais ir neteikia informacijos apie jų bankroto bylos proceso eigą; bankroto administratorius pažeidžiant FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas ketino skelbti pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto varžytines pagal 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkime patvirtintą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką; tarp pareiškėjų ir bankroto administratoriaus susiklostė konfliktiniai santykiai, kurie trikdo sklandų bankroto procedūros vykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurios, apeliantų nuomone, yra pakankamos atstatydinti bankroto administratorių, kadangi administratorius sistemingai pažeidinėja FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms 2018 m. kovo 12 d. raštu informavo pareiškėjus apie šaukiamas turto pardavimo varžytynes, taip pat nevykdė teismo nurodymų kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų 2017 m. liepos 17 d. mokumo atkūrimo planas (2 t. b. l. 62-67, 79-81). 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl 2017 m. gruodžio 8 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė bet kokius nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo iš varžytynių veiksmus iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl pareiškėjų 2017 m. gruodžio 22 d. skundo (2 t. b. l. 96-97). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“ 2018 m. sausio 5 d. pateikė teismui prašymą leisti parduoti R. J. ir A. R. priklausantį turtą praėjus ne mažiau nei šešiems mėnesiams po 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarties patvirtinti R. J. ir A. R. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, t. y. ne anksčiau nei 2018 m. kovo 1 d. (2 t. b. l. 102-103). Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi administratoriaus prašymo dėl leidimo išdavimo netenkino, konstatavęs, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas, yra teismo sprendimas FABĮ 28 straipsnio 1 dalies prasme, todėl sprendė, kad papildoma teismo nutartis dėl leidimo išdavimo nereikalinga (2 t. b. l. 104-105). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl 2017 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo atmetė; išaiškino bankroto administratoriui, kad pareiškėjų (bei jų nepilnamečių vaikų) vienintelis gyvenamasis būstas gali būti parduodamas tik teismo sprendimu (leidimu), ir ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo nuspręsta ginčo turtą parduoti nesuėjus FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nesant priimto teismo sprendimo (leidimo) parduoti ginčo turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeistos imperatyvios FABĮ nuostatos ar pareiškėjų ir jų vaikų teisės bei teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 11 – 13 pastraipose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantų nekilnojamojo turto pardavimas buvo planuojamas vykdyti tik po 2018 m. kovo 1 d., t. y. nepažeidus FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino, taip pat gavus teismo leidimą. Aplinkybė, kad pareiškėjai gavo 2017 m. gruodžio 13 d. bankroto administratoriaus pranešimą, kuriuo buvo informuoti apie planuojamas 2018 m. sausio 8 d. skelbti jiems priklausančio ginčo turto varžytynes, galėjo juos suklaidinti, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina apeliantų nurodomų argumentų, jog administratorius pradėjo organizuoti pareiškėjų turto pardavimą, pažeisdamas FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Vadovaujantis FABĮ 27 straipsnio 4 dalimi iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Šiuo atveju aplinkybė, kad bankroto administratorius išsiuntė apeliantams 2018 m. kovo 12 d. pranešimą dėl varžytynių paskelbimo bei galimybės pasiūlyti turto pirkėją, nepatvirtina apeliantų argumentų, jog administratorius esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pradėjo turto pardavimo procedūrą. Pranešimas apie planuojamas skelbti turto pardavimo varžytynes nereiškia, kad turto pardavimo procedūra yra pradėta. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantams pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, planuojamos 2018 m. balandžio 4 d. apeliantams priklausančio turto varžytinės nebuvo paskelbtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog bankroto administratorius pažeidė teisės normas ar apeliantų ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantai, teigdami, kad administratorius, išsiųsdamas 2018 m. kovo 12 d. pranešimą, žinojo apie jų pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantai atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais, kad bankroto administratorius nebendrauja ir nebendradarbiauja su pareiškėjais, bankroto procedūrų vykdymas neatitinka pareiškėjų interesų ir kelia grėsmę sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui, pareiškėjai nepasitiki administratoriumi. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius bendradarbiauja su apeliantais, teikia jiems informaciją apie bankroto bylos eigą, atsako į apeliantų paklausimus. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į prašymą pateikti bankroto administratoriaus ir pareiškėjos R. J. elektroniniai laiškai (2 t. b. l. 154-160). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad FABĮ 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Dėl to itin glaudaus skolininko ir administratoriaus tarpusavio ryšio akcentavimas sudarytų pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nešališkumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Atsižvelgęs į nurodytą teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tarp apeliantų ir teismo paskirtojo bankroto administratoriaus yra kilusi konfliktinė situacija ar apeliantai juo nepasitiki, nenustačius bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas atstatydinti teismo paskirtą bankroto administratorių. Apeliantai bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą, taip pat patys bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (FABĮ 16 str. 12, 13 p.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė teismo aktyvumo pareigą ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, ją nepagrįstai perkėlė pareiškėjams, nesiaiškindamas pareiškėjų prašymą pagrindžiančių aplinkybių. Procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje teko būtent apeliantams (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų. Tokias aplinkybes turi nurodyti ir įrodyti prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pateikęs asmuo, o teismas turi būti aktyvus ir aiškintis, ar prašyme nurodyti argumentai yra pagrįsti ir priimti dėl to pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų abstrakčios informacijos pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo abejoti tinkamu bankroto administratoriaus pareigų atlikimu, o pareiškėjų pateikti prašymo argumentai ir dokumentai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius netinkamai atliko įstatyme numatytas funkcijas, jog dėl esminių bankroto procedūrų pažeidimų, trukdančių bankroto proceso eigai, pažeidžiančių kreditorių ar bankrutuojančių asmenų (pareiškėjų) teises ar teisėtus interesus yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius esminių administratoriaus veiklos pažeidimų, leidžiančių spręsti apie netinkamą pareigų vykdymą, apeliantų prašymo tenkinimas pažeistų kreditorių teises ir interesus bei viešąjį interesą, lemiantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą. Be to, remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant dėl prašymo atstatydinti bankroto administratorių pagrįstumo, atsižvelgiant į pažengusį fizinio asmens bankroto procesą, byloje esantys duomenys neįrodo, kad tokio prašymo tenkinimas atitiktų kreditorių interesus, FABĮ keliamus tikslus. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai