Byla 2-5-1030/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš atsakovo D. Ž. 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Pažymėtina, kad teismo 2016-06-08 nutartimi nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų atsakovams R. Š. ir A. Ž. buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo šios ieškinio dalies (t. II, b. l. 22-23).

6Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo D. Ž. kaltės 2012-05-02 įvykusios avarijos metu buvo apgadintas ieškovės apdraustas draudėjai AB „Šiaulių bankas“ priklausantis automobilis Audi A6, v. n. ( - ) Pagal automobilio remontą atlikusios UAB „Hokla“ pateiktą sąskaitą buvo apskaičiuota 7 975,75 Lt draudimo išmoka. Ieškovei buvo pateikta nepriklausomų ekspertų išvada, pagal kurią žalos suma yra mažesnė. Ieškovė su šia išvada nesutinka, nes joje skaičiuojama automobilio durelių remonto kaina, o, ieškovės nuomone, dėl durelių deformacijos ir pažeistos jų standumo konstrukcijos buvo būtina dureles keisti, o ne taisyti. Todėl ieškovė prašo jai priteisti iš žalą padariusio asmens ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, išskaičiavus nusidėvėjimą.

7Atsiliepime su ieškiniu nesutinkama, nes ieškinyje nurodyta suma yra aiškiai per didelė, todėl turi būti vadovaujamasi nepriklausomų ekspertų išvadoje apskaičiuota 1 153,23 Eur (3 981,88 Lt) remonto kaina.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtina teismo paskirtos ekspertizės išvada.

9Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 2016-06-08 nutartyje teismo suformuluotu pasiūlymu pasirūpinti teisiniu atstovavimu nepasinaudojo, prašymų nepateikė.

10Ieškinys tenkinamas visiškai.

11Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-05-02 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi A6, v. n. ( - ) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas D. Ž. (t. I, b. l. 6-8). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo automobilį remontavusiai įmonei UAB „Hokla“ 7 975,75 Lt (t. I, b. l. 5).

12Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą (CK 6.246-6.249 straipsniai).

13Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto ir dėl to, kad už žalą yra atsakingas atsakovas D. Ž. Atsižvelgiant į tai, kad žalos padarymo metu atsakovas buvo 14 metų amžiaus, o šiuo metu yra sulaukęs pilnametystės, pažymėtina, kad pagal CK 6.276 straipsnį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (1 dalis); tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (2 dalis); šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (3 dalis). Taigi atsakovas D. Ž. turi pareigą atlyginti savo padarytą žalą, o tuo atveju, kai žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka, draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl išmokėtos sumos į atsakovą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl padarytos žalos ir atitinkamai draudimo išmokos dydžio, todėl teismas privalo patikrinti, ar ieškovės išmokėtos draudimo išmokos (žalos atlyginimo) dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas.

14Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos atlyginimas taip pat turi būti teisingas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą paskaičiuojant kiek kainuoja atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą.

15Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-412-690/2015; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

16Atsiliepimo teiginys, kad ieškovės nurodyta žala pernelyg didelė, grindžiamas UAB „Pajūrio autorika“ retrospektyvinio vertinimo ataskaita Nr. R20121126-2 pagal atliktą retrospektyvinį transporto priemonės vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (t. I, b. l. 25-39). UAB „Pajūrio autorika“ ataskaitoje yra padaryta išvada, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą, yra 1 152,98 Eur (3981 Lt). Pabrėžtina, kad iš šioje ataskaitoje užfiksuoto apgadinimų ir numatomo remonto protokolo matyti, kad priekines dešinės pusės duris numatoma ne keisti, o remontuoti, ir pagal tai apskaičiuoti atkūrimo kaštai (t. I, b. l. 25-39).

17Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Taisyklių (žalos padarymo metu galiojusi 2008 m. vasario 13 d. redakcija) 13 punkte buvo nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

18Teismas pažymi, kad UAB „Pajūrio autorika“ pateiktos vertinimo ataskaitos, kuria grindžiami atsikirtimai į ieškinio reikalavimą, tikslas nebuvo nustatyti, ar automobilio durų remontas (vietoj jų keitimo) atitiks saugos reikalavimus. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų remonto pakankamumą, atsakovas (-ai) neteikė, atsakovai 2016-05-18 teismo posėdyje nedalyvavo, teismo 2016-05-27 nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti teismui prašymus dėl liudytojų, ekspertų šaukimo į teismo posėdį nevykdė, o, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas 2016-06-21 teismo posėdyje nedalyvavo, pasiūlymu pasirūpinti teisiniu atstovavimu nepasinaudojo, prašymų nepateikė.

19Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Draudimo įstatymo 82 straipsnio (2007-11-15 redakcija) 2 dalis, 96 straipsnio (2013-12-19 redakcija) 2 dalis įpareigoja draudiką tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas.

20Pažymėtina, kad priekinių ir užpakalinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio sugadinimai buvo užfiksuoti jau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-08-27 pažymoje apie eismo įvykį (t. I, b. l. 6). Atlygindama transporto priemonei padarytą žalą, ieškovė vadovavosi UAB „Hokla“ pateikta darbų sąmata (t. I, b. l. 18-23). Iš šios sąmatos matyti, kad abi dešinės pusės durys buvo keičiamos. Būtinybė keisti abi transporto priemonės duris užfiksuota ir po eismo įvykio sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte (t. I, b. l. 12-14); šiame akte nurodyta, kad abi dešinės pusės durys turi būti keičiamos, o ne remontuojamos, dėl pažeistos durų standumo konstrukcijos. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat pateikė UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ 2013-02-15 pažymą, kurioje patvirtinama, kad pagal dalių sugadinimo pobūdį, priekinės ir galinės durys turėjo būti keičiamos naujomis (t. I, b. l. 104). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas dėjo pastangas nustatyti tikrąjį žalos dydį (remonto kaštus) ir jį tikėtinai pagrindė.

21Pažymėtina, kad, siekiant pašalinti neaiškumus dėl žalos dydžio, buvo paskirta ir atlikta turto vertinimo ekspertizė. Ekspertizės metu buvo padaryta išvada, kad transporto priemonės atstatomojo remonto kaina 2 292,72 Eur. Taigi teismo paskirtos ekspertizės išvados iš esmės patvirtina ieškovės reikalavimo dydžio pagrįstumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai taip pat ir tais atvejais, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pažymėtina, jog minėtų ekspertizės akto trūkumų šioje byloje teismas nenustatė. Teismo ekspertizė byloje buvo atlikta dėl teismo nutartyje ekspertui suformuluotų klausimų, ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, pateiktas ekspertizės aktas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, o ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ekspertizės akte nurodytą tyrimo eigą. Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas nereikalavo pateikti jokių papildomų duomenų ar dokumentų, reikalingų ekspertizės atlikimui, todėl laikytina, jog eksperto turimi duomenys jam buvo pakankami ekspertizei atlikti ir teismo nutartyje suformuluotiems klausimams atsakyti.

22Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, neprieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Ieškovo pateikti įrodymai apie atsiradusių nuostolių dydį yra patikimi ir priimtini. Atsakovas turėjo galimybę ir kartu pareigą įrodyti, kokia dalimi remonto kaštai buvo nepagrįsti, šių įrodymų teikimas buvo jau ieškovo pareiga. Įvertinęs atsakovo (-ų) pasyvų elgesį įrodinėjimo procese, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog draudimo išmokos dydis yra nepagrįstas. Tuo labiau, kad atsakovų užsakymu atliktame vertinime nebuvo vertinama, ar tam tikros detalės gali būti remontuojamos, o jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Taigi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad AB „Lietuvos draudimas“ sudarytame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos detalės turėjo būti remontuojamos, o ne keičiamos.

23Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovų pateiktą UAB „Pajųrio autorika“ vertinimo ataskaitą pripažinti labiau objektyvia nei kitų įrodymų visumą – ekspertizės išvadą, Transporto priemonės apžiūros aktą, UAB „Hokla“ darbų sąmatą, UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ pažymą, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytais atkūrimo kaštais, kurie pagrindžia ieškovės nurodytą žalos ir atitinkamai jos reikalavimo atsakovui dydį. Taigi ieškovė tikėtinai pagrindė savo išmokėtos draudimo išmokos skaičiavimus, o atsakovas neįrodė, kad atsiliepime nurodytais kaštais transporto priemonė būtų buvusi suremontuota taip, kad būtų atitikusi saugos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

24Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26Teismui yra pateiktas ieškovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad ieškovas yra sumokėjęs 65,45 Eur (226 Lt) žyminio mokesčio, 70,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už ekspertizės atlikimą teismas yra sumokėjęs 700 Eur (t. II, b. l. 6-7), o ieškovė šias išlaidas yra padengusi teismui. Minėtos išlaidos priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79, 88 straipsniai) ir priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

27Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismui už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 500 Eur (2015-02-27), 200 Eur (2016-03-21), 200 Eur (2016-05-03), todėl ieškovei grąžintina užstato už ekspertizę permoka.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškinį patenkinti visiškai.

30Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo D. Ž., a. k. ( - ) 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 180,59 Eur (7 529,14 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo D. Ž., a. k. ( - ) 835,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Grąžinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitos ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834 į jos sąskaitą Nr. ( - ) 200 Eur užstato, sumokėto 2016-05-03 mokėjimo nurodymu Nr. 71048.

33Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš... 5. Pažymėtina, kad teismo 2016-06-08 nutartimi nagrinėjamos bylos dalis dėl... 6. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo D. Ž. kaltės 2012-05-02... 7. Atsiliepime su ieškiniu nesutinkama, nes ieškinyje nurodyta suma yra aiškiai... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškinio... 9. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 2016-06-08 nutartyje teismo suformuluotu... 10. Ieškinys tenkinamas visiškai.... 11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-05-02 eismo įvykio... 12. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui,... 13. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto ir dėl to, kad už žalą yra... 14. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų... 15. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo... 16. Atsiliepimo teiginys, kad ieškovės nurodyta žala pernelyg didelė,... 17. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis,... 18. Teismas pažymi, kad UAB „Pajūrio autorika“ pateiktos vertinimo... 19. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo... 20. Pažymėtina, kad priekinių ir užpakalinių dešinės pusės durų bei... 21. Pažymėtina, kad, siekiant pašalinti neaiškumus dėl žalos dydžio, buvo... 22. Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina atitinka protingumo, sąžiningumo,... 23. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo... 24. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 26. Teismui yra pateiktas ieškovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.... 27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismui už ekspertizės atlikimą yra... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 29. Ieškinį patenkinti visiškai.... 30. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k.... 31. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k.... 32. Grąžinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitos ieškovei akcinei... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...