Byla 1A-218-530/2015

Dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) bauda; už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Giedriui Šalaševičiui, Eglei Kirpienei, Oskarui Martynaičiui, nuteistajai O. R., jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) bauda; už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) bauda.

2Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 punktais, paskirtos baudos subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta O. R. subendrinta bausmė – 50 MGL (6500) Lt bauda.

3Civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. padarymą taip pat pripažintos kaltomis ir nuteistos L. S. bei G. K., byla dalyje dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. nutraukta dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

52014m. kovo 21d. Kauno apygardos teismo kolegijos nuosprendžiu O. R. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Prokuroro pareikštas civilinis ieškinys O. R. ginant viešą interesą atmestas.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. išteisinamojo nuosprendžio dėl O. R., panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl O. R. ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9O. R. nuteista už tai, kad 2009 m. birželio 30 d. G vaikų darželio „( - )“ patalpose, esančiose ( - )., parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – ( - ) rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16041,76 Lt, kuriuos jai už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į jos asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB NORD banke, o ji iš savo asmeninės sąskaitos visus šiuos gautus pinigus iš darželio, už tariamai atliekamą darbą, pervesdavo į asmens, kurio baudžiamoji byla išskirta, asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB NORD banke. Tokiu būdu O. R. padarė nusikalstamas veikas numatytas, BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

10Nuteistoji O. R. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – O. R. išteisinti. Skunde nurodė, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų, visiškai nevertino apeliantę teisinančių įrodymų, o tik ją kaltinančius, ko pasėkoje neteisingai juos įvertino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad apeliantė įvykdė nusikalstamas veikas, todėl buvo iš esmės paneigta baudžiamojoje teisėje taikoma nekaltumo prezumpcija. Teismas visiškai nepagrįstai išskyrė baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinamosiomis yra pripažintos A. B. ir A. S.. O. R. atkreipia dėmesį į tai, kad išskirtoje byloje yra paskirta buhalterinė ekspertizė, kurios išvada turės esminės įtakos apeliantės bylai. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti visi vaikų darželio darbuotojai, iš kurių nei vienas nepatvirtino to, jog matė darželyje dirbančią O. R., tačiau su tokiais liudytojų parodymais apeliantė nesutinka, kadangi nors liudytojai ir nepatvirtino, kad ją matydavo, tačiau ir nepaneigė to fakto, jog ji dirbo darbą vietoje A. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog O. R. visą darbą atlikdavo namie arba vakarais darželyje, todėl suprantama, kad kiti asmenys ir galėjo nematyti apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė savo darbą atlikdavo vakarais, kas yra pagrindas manyti, jog darbuotojai jos matyti ir negalėjo, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad visi darželio darbuotojai nurodė, jog buhaltere dirbo tik pagrindinė buhalterė, jos niekas niekada nepavadavo, kas neva tai eliminuoja galimybę, jog O. R. buhalterės darbus atlikdavo po darbo valandų. O. R. neneigia to fakto, kad nuolat konsultuodavosi su A. B. dėl tam tikrų darbų ir skaičiavimų atlikimų, tačiau darbo funkcijas ji vykdydavo ir buhalterės darbą byloje nustatytu laikotarpiu atlikdavo.

11Taip pat apeliantė savo skunde nurodė, jog teismas visiškai nepagrįstai neišsiaiškinęs bei neįsigilinęs į darželio direktorės bei buhalterės kompetencijos ribas bei pareiginius nuostatus, padarė klaidingą sprendimą, kad neva O. R. negalėjo paaiškinti apie tam tikrus dalykus, tokius kaip darbo užmokesčio fondas, sąmatos sudarymas ir priedų bei priemokų mokėjimas. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, jog kai tik buvo jai pateikti įtarimai dėl neva nusikalstamų veikų padarymu, ji iš karto pateikė rašytinius įrodymus, jog apeliantę ir A. B. siejo paskolos teisiniai santykiai. Sudariusios paskolos sutartį jos susitarė, jog visi pinigai, gauti iš darbo užmokesčio darželyje, bus pervedami A. B. kaip apeliantei suteiktos paskolos dengimas. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog tas faktas, kad visą atlyginimą apeliantė pervesdavo į A. B. banko sąskaitą, o tai rodo, kad darbo sutartis buvo fiktyvi, nepagrįstas. Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad paskolos sutartis negali būti laikoma neginčijamu įrodymu, kadangi ji yra pateikta kaltinamosios. Šis teismo argumentas yra visiškai nelogiškas, kadangi iš to sektų, jog visi kaltinamųjų pateikti įrodymai baudžiamosiose bylose negalėtų būti vertinami kaip patikimi, kadangi jie pateikiami būtent kaltinamųjų. Tokiu atveju teismas grubiai pažeidė rungtyniškumo principą, įtvirtintą teisėje, nes paskolos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Teismas nepagrįstai nurodo neva tai apeliantės kaltę betarpiškai patvirtina byloje apklausti liudytojai, pasirašyta darbo sutartis bei atlikto audito duomenys. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka, kadangi liudytojų nežinojimas negali būti vertinamas kaip betarpiškas apeliantės kaltę patvirtinantis įrodymas. Darbo sutartis, apeliantės teigimu, kaip įrodymas patvirtina faktą, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, jog darbo sutartyje nurodyta, kad darbas atliekamas pagal poreikį nenurodant kokiu laiku turi būti atliktas pavestas darbas.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji O. R. ir jos gynėja prašė skundą tenkinti ir O. R. išteisinti. Prokuroras prašė nuteistosios O. R. apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

13Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

14Teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad O. R. gali įvardinti kaip jos mokytoją buhalteriniame darbe. Pradėjus dirbti darželyje, visko išmoko iš O. R.. Kadangi kaltinamoji dirbo ( - ) darželio vedėja, o ji dirbo kitame to paties rajono darželyje ir darželio vedėjos bendravo, tai jai išėjus vaiko gimdymo ir motinystės atostogų, O. R. dėl to ir buvo pakviesta dirbti, nes ji pilnai tinkama toms pareigoms atlikti. Tai buvo 2009 m. birželio 30 diena. Kadangi ją operavo, atliko planinę cezario operaciją, todėl nedarbingumo trukmė dar prasitęsė dviem savaitėms. Tuo laikotarpiu dirbo O. R.. Jos darbo sutartis buvo pagal poreikį. O. R. atvažiuodavo pas ją į namus arba skambindavo konsultuotis. Kadangi jos uošvis gyvena kartu su O. R., tai jai taip pat tekdavo lankytis pastarosios namuose. Būdama gimdymo atostogose darželyje nedirbo. Pagimdė 2009-09-04, vaikas gimė su įgimta infekcija, ko pasėkoje jis buvo pervežtas į Kauno klinikas. Buvo rugsėjo mėnuo ir kadangi ataskaitos darželyje yra teikiamos kas ketvirtį, tai buvo pats ataskaitų teikimo tarpsnis, todėl to darbo ji negalėjo padaryti net fiziškai. O. R. darbo laikas nebuvo nustatytas, nes ji buvo kito darželio vedėja ir todėl ji galėjo dirbti tik po darbo valandų. Darželis dirbo iki 17.15 val., o vasaros metu darželis nedirbdavo, jį uždarydavo. Vaikai darželio vasarą nelankydavo, auklėtojos ir personalas atostogaudavo. Kiek jai žinoma, tai po O. R. labai sunkiai sekėsi ieškoti naujo kito buhalterio ir O. R. išėjus iš darbo, pasikeitė bent trys buhalterės. O. R. buvo pasiskolinusi pinigų, jos buvo pasirašę paskolos sutartį. Paskolos suma buvo 19 000 Lt. O. R. atlyginimas buvo pervedamas tiesiai jai į sąskaitą. Ji vaiką maitino iki 2 metų ir 2 mėnesių, todėl į darbą ji negalėjo eiti. Atvykdavo tik renovacijos reikalais. O. R. galėjo dirbti ir namuose, todėl galėjo darželio darbuotojai jos ir nematyti(T.15, b.l. 7-8).

15Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, kadangi A. S. yra kaltinamoji kitoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo išskirta iš šios baudžiamosios bylos. Iš 2015-03-09 įsiteisėjusio Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuris yra įsiteisėjęs ( pastaroji nuosprendžio dėl šio epizodo neskundė) matyti, kad A. S. nurodė, jog 2009 m. birželio mėnesį A. B. išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų privalėjo priimti kitą asmenį buhalterei pavaduoti. Priimti O. R. pasiūlė buhalterė A. B., užtikrindama, kad kol nebus pačios A. B., ji tinkamai tvarkys buhalteriją. Įsakymą paruošė A. B., o ji dokumentą pasirašė. Jai nebuvo pagrindo atsisakyti priimti O. R., nors iki tol vaikų darželyje ji nebuvo dirbusi. O. R. darbą atliko padedama A. B.. Ji nereikalavo, kad O. R. būtų savo darbo vietoje, nes darbo sutartyje nebuvo parašytas tikslus darbo laikas ir tiksli darbo vieta. Vadavimas truko tik kelis mėnesius. Jai buvo svarbu, kad buhalterija sutvarkoma tiksliai ir laiku, kad atsiskaitoma su savivaldybe. Ant dokumentų buvo O. R. parašai. Nusiskundimų iš savivaldybės biudžeto skyriaus dėl to niekada negavo. Buhalterės A. B. nėštumo ir gimdymo atostogų metu sutartys buvo sudarytos su kitais asmenimis, bet A. B. atlikdavo visus darbus. Nežino, kaip ir kiek jos dirbdavo. Parašai buvo tų moterų, kurios buvo apiformintos, tačiau tos moterys vienos negalėjo visko sutvarkyti. Kai buhalterės darbą atliko O. R., dėl įsakymų ir visų kitų dokumentų pildymo pasakydavo arba O. R., arba A. B.. Ji pasakydavo, kad jai reikia dokumentų ir juos atveždavo. O. R. darbe nematė, nes ši sakydavo, kad dirba šeštadieniais – sekmadieniais. Dokumentai jai buvo paliekami kabinete ant stalo. A. B. ruošė įsakymus personalo klausimais, o visus kitus ruošė ji. Ji pildė žiniaraščius tų darbuotojų, kurie realiai nedirbo. Jos kabinetas buvo atskirai ir ji buhalterių nekontroliavo. Ji buvo darželio direktorė, pavaduotojo tuo metu nebuvo. Pagal darželio nuostatus išeina, kad įsakymus rašo ji, bet ji su A. B. buvo pasidalinusios, kas ką rašo. Buhalterės pareigybiniuose nuostatuose nebuvo nurodyta, kad ji turi ruošti įsakymus.

16Nuteistosios O. R. skundas tenkintinas.

17Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. O. R., nesutikdama su nuteisimu pagal jai inkriminuotas veikas ( BK 182 str.1 d., 24 str.6 d.; 300 str. 1 d.) apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantė nesutinka dėl, jos nuomone, netinkamo įrodymų vertinimo, teismo padarytų išvadų ir prašo ją išteisinti.

18BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304- 307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Sutiktina su apeliantės išdėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymai bei faktinės aplinkybės yra netinkamai įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl O. R. kaltumo pagal inkriminuotus BK straipsnius yra nepagrįstos ir neteisingos.

19Dėl O. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

20Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad sukčiavimas ( BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori ( kasacinė nutartis Nr.2K-7-176-303/2015).

21Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus šių aplinkybių plotmėje pastebėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, kad O. R. padėjo A. S. sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančias lėšas, kadangi ji kaip atlygį gaunamas lėšas pervesdavo į asmens, kurio byla išskirta, sąskaitą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistosios O. R. galimai neteisėtus veiksmus, t.y. padėjimą sukčiauti ir sukčiavimą, pažymėtina, kad tai patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

22O. R. kalta neprisipažino ir visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos. Ji parodė, kad buhalterės darbą dirbo nuo 2009 m. birželio 30 d. iki lapkričio 30 d., iš viso 5 mėn. Šį darbą pasiūlė dirbti darželio direktorė A. S.. Paaiškino, kad jai labai reikėjo pinigų, nes reikėjo remontuoti namą. Sutarė, kad laikinai pavaduos A. B. jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Nuteistoji paprašė direktorės, kad darbui darželyje nebūtų nustatytos darbo valandos, kadangi dirbo ( - )gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja mokykliniam ugdymui, kur darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 16.30 val. ir pastarajai sutikus, ji buhalterės darbą atlikdavo po to, kai pasibaigdavo darbas pagrindinėje darbovietėje. Ji pati turi buhalterės darbo patirtį, tuo pačiu kažkada A. B. mokino dirbti buhalterinį darbą. Paaiškino, kad jai naujiena buvo dirbti tą darbą kompiuteriu, trūko žinių, todėl ir ji konsultavosi su A. B.. Dirbo pagal poreikį, nes darbo valandos nebuvo nustatytos. Jai darbo užmokestis būdavo pervedamas į jos sąskaitą. Gautą užmokestį ji naudojo paskolos gautos iš A. B. grąžinimui(T.14, b.l.49).

23Rašytinė medžiaga iš esmės patvirtina O. R. duotus parodymus. O. R. 2005-01-01 neterminuotos darbo sutarties Nr. 173 pagrindu nuo jos pasirašymo dienos dirbo ( - ) vaikų darželyje „( - )“ mokyklos direktoriaus pavaduotoja ikimokykliniam ugdymui, kuria sutarta dėl 8 val. darbo dienos trukmės 5 dienų darbo savaitėje (T.8, b.l. 4-5). 2009 m. birželio 30 d. O. R. pateikė ( - )vaikų darželio „( - )“ direktorei prašymą dėl priėmimo į darbą, ir tą pačią dieną tarp minėtos įstaigos, atstovaujamos direktorės A. S., ir O. R. buvo pasirašyta terminuota darbo sutartis (nuo 2009-06-30 iki 2009-11-02, vėliau terminas pratęstas, galutinis terminas 2009-11-30) dėl antraeilių pareigų, kurioje nustatyta, kad O. R. priimama dirbti buhaltere 0,75 etato darbo krūviu, nustatant 30 val. per savaitę darbo trukmę, darbo laiką nustatant pagal poreikį. ( - )vaikų darželio „( - )“ direktorės A. S. 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Pk-26A, O. R. priimta darbo sutartyje nustatytam laikui ir pareigoms atlikti. (T.10, b.l. 6-11). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, jog O. R. dirbo buhaltere (T.4, b.l.137-145). A. B. sąskaitos išrašas patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai O. R. dirbo darželyje buhaltere, į A. B. sąskaitą pravesdavo pinigų sumas, kurios atitikdavo gaunamo atlyginimo darželyje dydį (T.8, b.l.132, 136, 139, 141, 145, 148). Apie O. R. pervestas lėšas A. B. atitinkamai atžymėta ir paskolos sutartyje, kaip grąžinta paskolos dalis (T.11, b.l. 102).

24Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog O. R. pasirašydama darbo sutartį, pagal kurią ji laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. turėjo atlikti buhalterės darbą, žinojo, jog realiai šio darbo ji nedirbs. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti darbo užmokestį, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K–503/2011, 2K-243/2012, kt.), t. y. tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti darbo užmokestį.

25Byloje nekyla ginčo dėl to, jog ( - )vaikų darželyje „( - )“ buvo realus buhalterio etatas, šiai pareigybei keliami reikalavimai, buhalterio teisės ir pareigos bei atsakomybė yra nustatyti Buhalterio pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose direktorės 2005-01-03 įsakymu Nr. 4c (T. 11, b.l. 113-114). O. R., kaip jau minėta, buvo priimta dirbti minėtoje įstaigoje buhalterės pareigoms (T. 10, b.l. 11). Baudžiamojoje byloje esantys įvairūs dokumentai, t.y. darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbuotojų, kuriems pervedamas darbo užmokestis sąrašai (T.3, b.l. 152-193,T. 6, b.l. 16-17), rengti laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2009-11-30 bei 2009-09-22 prašymas dėl pranešimų apie apdraustuosius už 2009 m. pirmą ir antrą ketvirčius tikslinimo Nr. 22 VSDFV ( - ) skyriui (T.6, b.l. 3-4) pasirašyti O. R., patvirtina jog minėtų dokumentų rengėjas yra būtent O. R., kas rodo, jog ji realiai vykdė buhalterės pareigas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog byloje esantis O. R. paaiškinimas (T. 1, b.l. 68), kuriame nurodoma, kad apie darbo užmokesčio fondą, sąmatos sudarymą, priedų ir priemokų mokėjimą ji paaiškinti negali, patvirtina faktą, jog šio darbo nedirbo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neįrodo fiktyvaus O. R. darbo, kadangi priedai ir priemokos yra skiriami ne buhalterės, o įstaigos vadovo priimtų įsakymų pagrindu, taip pat, imant dėmesin, tai, kad O. R. buvo priimta tik trumpam – 5 mėn. terminui, buhalteriniai klausimai, tokie kaip darbo užmokesčio fondo ar sąmatos sudarymas peržengė jos įprastinės kompetencijos ribas, juolab, jog vidaus auditas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2008-2009 (iki 2009-11-01), t.y. ir už laikotarpį, kai O. R. nedirbo. Todėl, teismo vertinimu, logiška, jog į visus auditorių užduotus klausimus kompetentingai galėjo atsakyti tik nuolatinė buhalterė. Be to, pati O. R. paaiškino, jog atliko einamuosius darbus: skaičiavo tėvų moką, ugdymo lėšas, maitinimo apskaitą, vaikų lankomumo apskaitą, ūkinę apskaitą ir t.t..

26Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas O. R. darbo fiktyvumą taip pat grindė ir liudytojų N. U., O. U., V. A., R. V., A. P., Z. L., D. D., J. M. R. K., darželyje dirbusių auklėtojomis ir auklėtojų padėjėjomis, parodymais, kurie nepatvirtino matę O. R., priešingai - visi jie nurodė, jog buhalterės pareigas visą laiką vykdė A. B.. Tačiau nors pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos vienareikšmiai tvirtino, kad O. R. vaikų darželyje ir nėra matę ir jos nepažįsta, tačiau tai nepaneigia O. R. parodymų, jog ji į darželį atvykdavo tik po 16 val., trumpai užtrukdavo – pasiimdavo dokumentus, o darbą dirbo namuose. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė apeliantė, jos darbo valandos pagrindinėje darbovietėje buvo iki 16. 30 val.. Jos pagrindinė darbovietė yra adresu ( - )., o antraeilėse pareigose dirbo kitame to paties ( - ) rajono miestelyje adresu ( - ). Tarp minėtų miestelių atstumas www.keliuzemelapis.lt duomenimis yra 31, 6 km, todėl nuvykimui į darbo vietą kitame rajono miestelyje taip pat reikalingos tam tikros laiko sąnaudos. Įvertinus tai, jog liudytojos, kaip ir O. R., dirbo tomis pačiomis biudžetinėms įstaigoms nustatytomis darbo valandomis, o O. R. vaikų darželyje „( - )“ lankydavosi jai patogiu laiku po darbo, tai paaiškina, kodėl kiti liudytojai galėjo ir nematyti darželyje dirbusios O. R.. Be to, ji nurodė, jog kasdien darželyje nesilankydavo (T.14, b.l. 50), dirbo darbą pagal poreikį, nes darbo valandos nebuvo nustatytos, dirbo ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir po darbo ir savo darbo metu (T.14, b.l. 49). Šiame kontekste taip pat būtina atsižvelgti ir į buhalterio pareigybės specifiką, t.y. tokios pareigos, kurios gali būti atliekamos ir namuose, ir griežtai nenustatytu laiku. Be to, nors anksčiau minėtos liudytojos ir tvirtino, jog kasdien darbo vietoje matė A. B., ši aplinkybė taip pat nepatvirtina fakto, jog O. R. nedirbo buhalterės darbo, pati A. B. teisiamajame posėdyje taip pat neneigė dažnai buvus darbo vietoje, paaiškindama, jog išėjus gimdymo atostogų, į darželį kartais atvykdavo, nes prieš išeinant į dekretą buvo patvirtinta darželio renovacijos buhaltere ir kartais atvykdavo padėti susidėlioti renovacijos dokumentus, nes reikėjo pateikti investicinį planą. Iki kol skirs finansavimą, reikėjo nuveikti daug darbų (T. 15, b.l. 8). Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad darbo valandomis buhalterės darbas buvo atliekamas kitos, pagrindinės darželio buhalterės.

27Teismas taip pat nesutinka su paskolos sutarties, kuria O. R. iš A. B. pasiskolino 19000 Lt namo remontui, vertinimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paskolos sutartimi taip pat grindžiamas O. R. neva fiktyvių pareigų atlikimas. Kolegijos nuomone, nuosprendyje nurodyti argumentai dėl paskolos sutarties taip pat nėra įtikinami.

28Viena iš įtariamojo asmens teisių, reglamentuotų BPK 21 str. 4 d., yra teisė pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Tai reiškia, jog ši teisė gali būti realizuota tik tuomet, kai įtariamasis supranta esant reikalinga pateikti tyrimui reikalingus daiktus. Vien tai, jog įtariamasis asmuo reikšmingus daiktus pateikia chronologiškai vėliau, kaip kad šiuo konkrečiu atveju O. R. paskolos sutartį pateikė praėjus beveik vieneriems metams po tyrimo pradžios, tokia aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip sutartinių santykių fiktyvumą įrodantis faktas. Be to, O. R. įtarimai buvo pareikšti tik 2010-11-22 (T.10, b.l. 2). Kolegija taip pat nesutinka, su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad šiuos duomenis pateikė pati kaltinamoji, daro šių įrodymų patikimumą mažesnį, nes šiuo atveju paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų parasta rašytine forma, todėl galėjo būti pateikta išskirtinai tik sandorio šalių, kurioms abiem pareikšti kaltinimai. Paskolos sutartis atitinka CK 1.73 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, teismas neturi duomenų, jog įstatymų nustatyta tvarka ji būtų nuginčyta, todėl galiojanti. Įvertinus tai, jos sandoriai yra sudaromi laisva valia, sutariant dėl jos vykdymo sąlygų, byloje nustatyta aplinkybė, jog O. R. visą darbo užmokestį, gautą atliekant buhalterės pareigas pervesdavo A. B., atspindi sutarties šalių tikrąją, o paskolos sutarties fiktyvumas negali būti grindžiamas tik prielaidomis, nes pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).

29Todėl įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistoji O. R. ir vaikų darželio “ ( - )“ direktorė A. S. būtų sudariusios fiktyvią darbo sutartį, t. y. kad O. R. parašė prašymą ir tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Priešingai, bylos duomenys, patvirtina, jog ( - )vaikų darželyje „( - )“ realiai buvo atliekamos buhalterio pareigybei priskirtos funkcijos. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklausta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Marijampolės apskrities skyriaus specialistė M. Š. patvirtino, jog kas liečia buhalterinį darbą, pagal pateiktus dokumentus oficiali buhalterinė apskaita buvo suvesta, tačiau pagal surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis ne visada buvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų (T.13, b.l. 10). Kokie buhalteriniai dokumentai pat pavirtina, kad darbo sutartyse nurodyti darbai buvo atliekami kitų asmenų, specialistė pasakyti negalėjo, pagal pateiktus oficialius dokumentus to nematyti (T. 13, b.l. 114).

30Kaip jau buvo anksčiau minėta, sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos išdavoje atsiradusius padarinius, be to, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Tačiau šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės, dėl O. R., kaip buhalterės pareigų atlikimo, patvirtina, jog nuteistosios O. R. veiksmuose nebuvo jokios tyčios suklaidinti ( - ) rajono savivaldybę veikiant grupėje su darželio direktore A. S., nes ji į darbą buvo priimta darbo sutarties pagrindu, buhalterės pareigas faktiškai atliko, 2009m. birželio – lapkričio mėnesiais buhalterinius dokumentus tvirtino savo parašais, prisiimdama už tai atsakomybę. Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančios lėšos skirtos buhalteriui už darbą, o šiuo konkrečiu atveju O. R., priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo ne sukčiavimo būdu panaudojant apgaulę užvaldytas svetimas turtas, tačiau lėšos apeliantei buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis už atliekamas darbines funkcijas. Darbo užmokestis nuo gavimo momento tapo O. R. turtu ir ji su jai priklausančiomis lėšomis turėjo visišką teisę laisvai disponuoti, tame tarpe ir pervesti A. B.. Šiuo konkrečiu atveju apie baudžiamąją atsakomybę būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu būtų gaunamos lėšos, tačiau darbas neatliekamas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ( - )vaikų darželio „( - ) “ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto ( - ) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. AT-393, A. S. turėjo tam tikrus įgaliojimus vaikų darželiui savivaldybės skirtų biudžeto lėšų atžvilgiu – tai yra, buvo atsakinga už įstaigos turto efektyvų valdymą, buhalterinės - finansinės atskaitomybės organizavimą ir kontroliavimą, dokumentacijos įforminimą ir pateikimą laiku, darbo laiko ir apmokėjimo apskaitos žiniaraščius tvirtinimą, darbo sutarčių sudarymą, įsakymų pasirašymą, atsiskaitymų su biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis organizavimą ir kontroliavimą ir kt.

31Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, tačiau šiuo atveju neteisėtą disponavimą vaikų darželiui iš savivaldybės biudžeto skirtomis lėšomis lėmė A. S. (vykdytojos) įgaliojimai šių lėšų atžvilgiu, todėl kaltininkių kaip bendrininkių veiksmai galėjo būti kvalifikuojami kaip A. S. dėl užimamų pareigų patikėto ir jos žinioje buvusio turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis), bet ne kaip sukčiavimas. Biudžeto lėšos būdavo skirtos darželiui sudarant savivaldybės biudžetą, o A. S. turėjo įgalinimus jas paskirstyti. Tačiau prokuroro skundo dėl netinkamo veikos kvalifikavimo nėra.

32Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti O. R. padėjus A. S. užvaldyti turtą apgaulės būdu nėra jokio teisinio pagrindo, nes jos veikoje nėra nusikaltimo numatyto BK 182 str. 1d. požymių.

33Todėl, nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos sukčiavimo sudėties O. R. veiksmuose požymių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, priimto O. R. atžvilgiu, dalis dėl BK 182 str.1 d., 24 str. 6 d. nustatytų veikų padarymo panaikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

35BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

36Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog O. R. taip pat nuteista, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 str. 1 d., padarymą už tai, kad parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, t.y. O. R. baudžiamojon atsakomybėn už BK 300 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo padarymą inkriminuota iš sutapties pagal BK 182 str. 1 d. Kadangi teisėjų kolegija sprendė, jog O. R. nepadarė BK 182 str.1 d., 24 str. 6 d. nustatytų nusikalstamų veikų, t.y. pasirašydama dokumentus dėl jos įdarbinimo buhalterės pareigose ji išreiškė savo valią ir vykdė realiai jai pavestas buhalterės funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria O. R. nuteista pagal BK 300 str. 1 d. naikintina, taip pat priimant išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

37Skundžiamu nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

38Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). O. R. išteisinta dėl jai inkrimuotų veikų padarymo BPK Baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.

39Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Nuteistosios O. R. apeliacinį skundą tenkinti.

41Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, kuriuo O. R. pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

42O. R. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str.1 d. bei pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

43Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, ginant viešą interesą, O. R. palikti nenagrinėtą.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.